Byla 2-150-516/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-628-260/2014, pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Eremita“, N. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Vitrolab“, uždarajai akcinei bendrovei „Premerus Vestus“ ir A. J. V..

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Kraujo donorystės centras“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“ (toliau – administratorius); ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d.; 2014 m. spalio 21 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

5UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorius, įpareigotas 2013 m. gruodžio 18 d. pirmojo bendrovės kreditorių susirinkimo, kreipėsi į teismą dėl šios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (XXVI t., 23-29 b. l.). Prašymą grindė pastebimais Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais šios bendrovės tyčinio bankroto požymiais. Administratoriaus teigimu, įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, į kitą įmonę buvo perkelta veikla ir turtas, buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas su kreditoriais, įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovaujant A. J. V., kuris taip pat buvo ir įmonės akcininkas, valdantis 51 procentą šios bendrovės akcijų, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Teismas nustatė, kad įmonės vardu buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai; įmonės vadovui suteikti avansai nebuvo grąžinti; su įmonės vadovu susijusiems asmenims buvo nustatyti nepragrįstai dideli atlyginimai, išlaidos komandiruotėms; įmonės lėšomis buvo apmokamos įmonės vadovo ir su juo susijusių artimų asmenų tolimos kelionės; gyvenamųjų patalpų įrengimo išlaidos; suteikiamos šiems asmenims didelės vertės paskolos, bendrovei nepalankiomis sąlygomis; perkami prabangūs automobiliai; įmonei nuomojamas gyvenamasis namas ir apmokama elektros energija, kuriame gyveno įmonės vadovas; įmonei nuomojama šaldymo įranga, kurios nuomos kaina kelis kartus viršijo tokios įrangos įsigijimo kainą ir kt. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, kaip įrodymų visuma, patvirtina įmonės vadovo siekį gauti asmeninės naudos; tokiu būdu vadovas pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai. Įmonei ilgą laiką 2012 m. nemokant darbuotojams atlyginimų, įmonės vadovas nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. 2013 m. pradžioje atliktais neteisėtais mokėjimais ir skolų įskaitymu UAB „AG life“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius. Teismo vertinimu, įmonės vadovas minėtais veiksmais pažeidė visų kreditorių, taip pat ir valstybės, kaip įmonės akcininkės interesus, įmonės vadovo veiksmai atitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius, todėl sprendė, kad administratoriaus prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, yra pagrįstas ir tenkintinas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Suinteresuotas asmuo A. J. V. atskirajame skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; išreikalauti iš bendrovės bankų sąskaitų išrašus, iš kurių matysis įmonės vadovui pervestos pagal avansinius mokėjimus lėšos ūkio išlaidoms; skirti šioje byloje ekonominę – buhalterinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, užduodant ekspertams šiuos klausimus: 1) Kada BUAB „Kraujo donorystės centras“ tapo nemoki (nelikvidi)?; 2) Ar BUAB „Kraujo donorystės centras“ nemokumą lėmė A. J. V. veiksmai? Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei lygiateisiškumo principus bei apribojo jo teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes nepaskyrė byloje įmonės ekonominės – buhalterinės ekspertizės, siekiant nustatyti, kada BUAB „Kraujo donorystės centras“ tapo nemoki. Tik nustačius šį esminį momentą galima tolesnė analizė, ar būtent apelianto veiksmai lėmė įmonės nemokumą, ar buvo siekiama kryptingo įmonės nemokumo. Tuo pačiu teismas neatskleidė bylos esmės.

112. Teismas neapgrįstai sprendė, kad avansiniai mokėjimai buvusiam bendrovės vadovui buvo naudojami jo asmeninių poreikių tenkinimui. Apeliantas, turėdamas teisę disponuoti bendrovei priklausančiomis lėšomis, visus iš bendrovės pervedamus avansinius mokėjimus naudojo tik bendrovės poreikiams, kadangi tarp įmonės vadovo ir bendrovės buvo susiklostęs toks veiklos modelis, kuomet vadovas iš turimos kreditinės kortelės atsiskaitydavo su įvairiais paslaugų tiekėjais, o bendrovė atsiskaitydavo su vadovu. Tokiu būdu vadovas, dengdamas bendrovės išlaidas, sudarydavo sąlygas bendrovei turėti pakakamai apyvartinių lėšų. Tai buvo naudinga bendrovei, nes jai nereikėjo mokėti palūkanų už apyvartines lėšas. Įmonės vadovas iš avansinių lėšų be kita ko atsiskaitydavo ir su bendrovės laboratorijai paslaugas teikiančia Kipro Respublikoje registruota įmone SKILLHOUSE EXPERTS LTD. Su šiuo tiekėju buvo atsiskaitoma grynais pinigais, apmokant jo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 2012 m. šiam paslaugų teikėjui įmonės vadovas iš avansinių lėšų ūkio išlaidoms sumokėdavo po 14 200 Eur (49 029,76 Lt) per mėnesį, o per 12 mėn. iš viso apie 588 357 Lt. Apmokėjimą patvirtinantys dokumentai už minėtus atsiskaitymus buvo pateikti bendrovei. Tokia tvarka įmonės vadovas apmokėjo išlaidas už bendrovės akcijas donorams ir atsiskaitė su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, teikiančiais bendrovei paslaugas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad avansu gautos bendrovės lėšos buvo panaudotos apelianto poreikiams.

123. Bendrovės pateikti įrodymai dėl avansinių apyskaitų (įmonės vadovo debitorinio įsiskolinimo įmonei) neatitinka tikrovės, dalis jų yra nepatvirtinta jokio įgalioto asmens, sudarytos neturit jokio faktinio pagrindo. Bendrovei keliant bankroto bylą, teismui buvo pateiktas 2013 m. kovo 31 d. bendrovės debitorių sąrašas, 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterės patvirtintas balansas ir 2013 m. kovo 31 d. bendrovės vadovo A. J. V. patvirtintas balansas. Šiuose dokumentuose nėra užfiksuotas bendrovės vadovo skolos įmonei faktas. Administratoriaus į bylą pateiktose dokumentuose nurodyta 700 920,41 Lt trečiojo asmens skola bendrovei yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės, nes visos avansinės lėšos (debetinės įmokos) buvo panaudotos bendrovės poreikiams. Apeliantas šiuo metu neturi galimybių pateikti dalies įrodymų, kadangi šie įrodymai yra bendrovėje, todėl prašo teismo išreikalauti iš bendrovės bankų sąskaitų išrašus, iš kurių matosi įmonės vadovui pervestos pagal avansinius mokėjimus lėšos ūkio išlaidoms, taip pat kokius mokėjimus atliko A. J. V.. Savo ruožtu, apeliantas taip pat įsipareigoja teismui pateikti gautus rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas.

134. Teismas pareiškėjui priteisė neprotingai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą.

14BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Bendrovės dokumentai liudija, kad įmonės vadovas bendrovei nėra grąžinęs 700 920,41 Lt sumos, kuri buvo išmokėta jam avansu. Ši suma nebuvo panaudota įmonės reikmėms. Administratorius nesutinka su apelianto argumentais dėl bendrovės lėšų sumokėjimo Kipro bendrovei, kuri neva teikė bendrovei programinę įrangą, kadangi už 2009 m. – 2011 m. sumokėtas 3 529 117,24 Lt Kipro bendrovei lėšas, įmonė turėjo gauti apčiuopiamą naudą. Tokios naudos įmonė negavo, o apelianto nurodomos neva Kipro bendrovės teikiamos paslaugos, keliasdešimt kartų pigiau buvo teikiamos ir Lietuvos bendrovių UAB „Interversija“ ir UAB „Juodos avys“, kurių kreditiniai reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje. Bendrovės finansinėje apskaitoje neatsispindi jokie mokėjimai Kipro bendrovei, tačiau apeliantas pateikė dokumentus, kurie neva patvirtina mokėjimus nurodytai bendrovei. Administratoriaus nuomone, pateikti dokumentai suklastoti. Administratoriaus vertinimu, tokio pobūdžio ir tokių itin didelių sumų mokėjimai grynaisiais pinigais neturi jokio objektyvaus paaiškinimo ir buvo naudojami tik vadovui išmokėtų avansinių sumų sistemingam pasisavinimui ir bendrovės turto mažinimui. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014 tenkindamas administratoriaus ieškinį visiškai, BUAB „Kraujo donorystės centras“ iš apelianto priteisė daugiau nei 700 000 Lt iš bendrovės gauto avanso. Lietuvos apeliacini teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1297/2014, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl vadovo teiginiai dėl lėšų panaudojimo bendrovės poreikiams ir įrodymų prieštaringumo neturi pagrindo.

162. Teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti byloje ekonominę – buhalterinę ekspertizę, kadangi toks prašymas buvo pareikštas prieš pat baigiamąsias kalbas. Be to, prašomą ekspertizę skirti netikslinga, kadangi apeliantas neginčija administratoriaus nurodytų motyvų dėl jo sudarytų sandorių ir veiksmų visumos, apeliantas nenurodo kokias reikšmingas aplinkybes turėtų patvirtinti ar paneigti paskirta prašoma ekspertizė.

173. Teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priteisti būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, motyvų pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas, vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

20Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju.

222013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. BUAB „Kraujo donorystės centras“ administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas jau galiojant naujai ĮBĮ redakcijai. Aktualioje ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d.). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.

23Nagrinėjamu atveju administratorius prašė pripažinti BUAB „Kraujo donorytės centras“ bankrotą tyčiniu motyvuodamas tuo, kad įmonės valdymo organai netinkamai vykdė bendrovės įstatuose ir steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, įmonei esant nemokiai, įmonės valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; sudaryti įmonei nenaudingi sandoriai; įmonės turtas buvo naudojamas asmeniniams įmonės vadovo ir jo artimų žmonių poreikiams tenkinti; vadovas įmonei negrąžino jam išmokėtų avansų.

24Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais šiuos administratoriaus argumentus, išskyrus tai, jog įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, ir BUAB „Kraujo donorytės centras“ bankrotą pripažino tyčiniu. Atskirajame skunde apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas, susijusias su įmonės jam išmokėtais avansais ir nepagrįstai nepaskirta byloje finansine-ekonomine ekspertize, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, kuriais apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

25Dėl avansinių išmokų

26Apelianto teigimu, teismas neapgrįstai sprendė, kad bendrovės buvusiam vadovui išmokėti avansai buvo naudojami jo asmeniniams poreikiams, kadangi įmonės vadovas bendrovės išlaidas apmokėdavo iš savo lėšų, o vėliau bendrovė su juo atsiskaitydavo.

27Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tarp šalių jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Kraujo donorytės centras“ apeliantui išmokėtų avansų panaudojimo teisėtumo. Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014, tenkindamas administratoriaus ieškinį visiškai, BUAB ,,Kraujo donorystės centras“ iš atsakovo A. J. V. priteisė 700 920,44 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, pripažinęs, kad atsakovas neįrodė avansinių išmokų panaudojimo bendrovės reikmėms. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo pateiktos Kipro bendrovės SKILLHOUSE EXPERTS LTD išrašytos sąskaitos ieškovui bei 2012 m. grynųjų pinigų priėmimo kvitai nėra pakankami, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, pripažinti, jog atsakovas perdavė pinigus šiai bendrovei, arba, kad tai padarė teisėtai, nes atsakovas šių dokumentų įmonės (ieškovo) buhalterijai ir bankroto administratoriui neperdavė; šiuos dokumentus atsakovas pateikė tik po ieškinio pateikimo teisme, kai jam iškilo grėsmė atlyginti žalą; atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie Kipro bendrovės teikiamas paslaugas bendrovei kas mėnesį, o įmonė taip pat neturėjo jokių, tai patvirtinančių dokumentų. Todėl, teismo teigimu, net ir pripažinus pinigų mokėjimus minėtai Kipro bendrovei buvus realiais, tokie atsakovo mokėjimai negalėtų būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, kadangi prieštarautų įmonės interesams. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ su užsienio bendrovėmis visada atsiskaitydavo pavedimais. Atsakovo A. J. V. pasirašyti bendrovės 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. gegužės 31 d. balansai bei 2012 m. gruodžio 31 d. balanso kitų gautinų sumų detalizavimas, rodo, jog atsakovui A. J. V. išmokėtas ūkio išlaidas jis įtraukė į kitas gautinas sumas, kaip lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, ir teismo vertinimu, tai patvirtina, kad šie pinigai Kipro įmonei nebuvo sumokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1297/2014, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pinigai minėtai Kipro bendrovei nebuvo perduoti arba buvo perduoti neteisėtai.

28Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

29Minėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys, įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa su šioje byloje apelianto keliamais klausimais dėl avansinių išmokų panaudojimo teisėtumo. Atskirajame skunde nurodomų argumentų vertinimas iš naujo, reikštų prejudicinių faktų neigimą, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl avansinių išmokų panaudojimo teisėtumo negali būti analizuojami pakartotinai, kadangi jie buvo ištirti ir teisiškai įvertinti išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1297/2014) ir šioje byloje negali būti įvertinti kitaip. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su avansinių išmokų panaudojimo teisėtumu. Be to, pažymi, kad vien tik avansinių išmokų panaudojimo įvertinimas priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo, kadangi BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu remiantis ne tik avansinių išmokų netinkamu panaudojimu ir naudojimu ne įmonės reikmėms, o visuma sudarytų sandorių bei sąmoningu įmonės lėšų išeikvojimu apelianto asmeniniams poreikiams.

30Apelianto teigimu, administratoriaus į bylą pateiktuose bendrovės dokumentuose nurodyta 700 920,41 Lt įmonės vadovo skola bendrovei yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės, kadangi dalis dokumentų nepatvirtinti jokio įgalioto asmens, sudaryti neturit pagrindo. Bendrovei keliant bankroto bylą, teismui buvo pateiktas bendrovės 2013 m. kovo 31 d. debitorių sąrašas, 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės buhalterės patvirtintas balansas ir 2013 m. kovo 31 d. bendrovės vadovo A. J. V. patvirtintas balansas. Šiuose dokumentuose nėra užfiksuotas bendrovės vadovo skolos įmonei faktas, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi administratoriaus pateiktais dokumentais.

31Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus, kadangi apelianto pateikti balansai, kuriuose neatspindėta jo skola bendrovei, negali būti vertinami kaip įrodymas, paneigiantis šios skolos egzistavimą, ypač įvertinant tai, kad atitinkamos sumos panaudojimo neteisėtumas/nepagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais. Be to, kaip teisingai atsiliepime nurodo administratorius, apeliantas kalba tik apie tuos įrodymus, kuriuos pats pateikė į bylą tuo metu, kai buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimas, tačiau kituose bendrovės finansiniuose dokumentuose, kurie nebuvo parengti apelianto, jo įsiskolinimo faktas yra fiksuotas. Pirmiau minėta, kad dėl šių įrodymų visumos jau yra pasisakę teismai minėtuose procesiniuose dokumentuose , todėl visi apelianto teiginiai dėl lėšų panaudojimo bendrovės poreikiams ir įrodymų prieštaringumo, neturi teisinio pagrindo.

32Dėl finansinės – ekonominės ekspertizės skyrimo

33Apelianto teigimu, teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei lygiateisiškumo principus bei apribojo jo teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą, nes nepaskyrė byloje įmonės ekonominės – buhalterinės ekspertizės, siekiant nustatyti, kada BUAB „Kraujo donorystės centras“ tapo nemoki, ar bendrovės nemokumą lėmė vadovo veiksmai.

34Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apelianto argumentus, pažymi, kad ĮBĮ teismui nenumato pareigos sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nustatyti tikslų momentą, kuomet bendrovė tapo nemoki. Nagrinėjamu atveju, įmonės nemokumo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo2013 m. birželio 27 d.. Šioje nutartyje yra pasisakyta, nuo kada įmonė neatsiskaitė su darbuotojais ar kitais kreditoriais, kokia pradelstų įsipareigojimų vertė. Minėta, jog bankrotą kvalifikuojant tyčiniu, nėra būtina nustatyti konkretų faktą, lėmusį bendrovės nemokumą. Nemokumą gali lemti tam tikrų faktų visuma, todėl aktualus ne pats nemokumo momentas, o jo priežastys. Ekspertizė byloje skiriama tuomet, kai teisniam tam tikrų faktinių bylos aplinkybių įvertinimui yra būtinos specialiosios žinios (CPK 212 straipsnis). Tuo tarpu teisinis santykių kvalifikavimas, nemokumo priežasčių nustatymas, tam tikrų veiksmų galimos įtakos nemokumui vertinimas, yra teismo prerogatyva. Teismas šį vertinimą atlieka išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų ir pateikta pakankamai argumentų, jog būtų pagrindas kvalifikuoti minėtos bendrovės bankrotą tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai aptarė visus rašytinius įrodymus, šalių argumentus dėl bendrovės vadovo sudarytų sandorių netikslingumo ir neteisėtumo, įmonės lėšų panaudojimo išimtinai vadovo ir jo artimų žmonių poreikių tenkinimui. Teismas taip pat išsamiai argumentavo, kodėl atmetė vienus ar kitus apelianto argumentus. Kaip teisingai pažymi administratorius atsiliepime, apeliantas neneigia iš esmės visų sudarytų sandorių ir pirmosios instancijos teismo nustatytų tyčinio bankroto požymių, išskyrus tai, jog teismas nepagrįstai laikė, jog avansu išmokėti daugiau nei 700 000 Lt buvo panaudoti vadovo ir jam artimų žmonių reikmėms. Pirmiau minėta, kad dėl šių lėšų panaudojimo teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-826-601/2014 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1297/2014) ir apelianto argumentai dėl avansinių išmokų panaudojimo teisėtumo negali būti šioje byloje įvertinti kitaip. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, siekiant įsitikinti tyčinio bankroto požymių egzistavimu specialios žinios ekonomikos, apskaitos ar buhalterijos srityse nebuvo reikalingos; tokiam vertinimui atlikti pakako teisinių žinių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą skirti byloje finansinę ekonominę ekspertizę. Padarius tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai atmeta ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi bei lygiateisiškumo principus bei apribojo apelianto teises į tinkamą bylos išnagrinėjimą.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas BUAB „Kraujo donorystės centras“ iš apelianto priteisė neprotingai didelę 14 066,25 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (7, 8.2, 8.15, 8.18 punktais) (toliau – Rekomendacijos), priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki 3550 Lt. Tačiau remiantis kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki 2000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).

37Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi įvertinus pateiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą ir pareiškime bei kituose procesiniuose dokumentuose aptartų įmonės vardu sudarytų nenaudingų sandorių ir kitų faktinių aplinkybių kiekį, jų teisinį įvertinimą, taip pat atsižvelgiant į surinktų įrodymų pobūdį ir kiekį, būtinybę įvertinti 30 tomų bylos medžiagą, BUAB „Kraujo donorystės centras“ priteista teisinės pagalbos išlaidų suma adekvati turėtoms advokato darbo sąnaudoms. Bylos sudėtingumas ir byloje sugaištas advokato laikas teisinei pagalbai būtent šiuo atveju, negali būti tapatinamas su standartinių procesinių dokumentų parengimu, jų kiekiu ir Rekomendacijose nurodytais jų apmokėjimo dydžiais, kadangi, kaip jau minėta, šiuo atveju buvo būtina įvertinta didelį kiekį sudarytų bendrovės sandorių. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos proceso šalies veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė, ir bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Dėl tokių išlaidų mažėja bankrutuojančios įmonės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Todėl sprendžiant dėl advokato išlaidų atlyginimo, mutatis mutandis turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, kurios numato visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis). Be to, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, proceso šalis, kurios veiksmai teismo buvo pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi teismui išsprendus bylą iš esmės ir neturi negauti pilno ir tinkamo patirtų išlaidų atlyginimo iš kitos ginčo šalies. Minėtose Rekomendacijose nustatyti teisinės pagalbos išlaidų dydžiai teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, taip pat bylos apimtį, turi teisę nukrypti nuo šiose Rekomendacijose nustatytų maksimalių atlyginimo dydžių. Taigi, įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šioje dalyje taip pat palieką skundžiamą nutartį nepakeistą.

38Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

39Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.