Byla 2A-405/2012
Dėl atliktų darbų kainos sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. S., advokatui Artūrui Vaišvilai, atsakovo atstovui advokatui Linui Meškiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, civilinėje byloje Nr. L2-118-555/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos valstybės įmonės ,,Visagino statybininkai“ ieškinį atsakovui N. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo N. G. priešieškinį ieškovui restruktūrizuojamai valstybės įmonei ,,Visagino statybininkai“ dėl atliktų darbų kainos sumažinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas VĮ ,,Visagino statybininkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. G. 160 480 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 10 d. tarp N. G. ir VĮ „Visagino statybininkai“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 30-105-(3.27), pagal kurią šalys susitarė, kad VĮ „Visagino statybininkai“ (rangovas) atliks ūkinio pastato ir liepto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos-montavimo darbus, o N. G. (užsakovas) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sudarant sutartį šalys aptarė sutarties objekto kainą, o taip pat susitarė, kad už atliktus papildomus darbus kaina nustatoma pagal faktiškai atliktus darbus (sutarties p. 2; 2.1.). Ieškovas pagal Rangos sutartį savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atliko visus darbus, numatytus sutartyje bei atliko papildomus darbus, dėl ko sutarties kaina ženkliai padidėjo. Visi darbai atsakovo yra priimti – 2007 m. gruodžio 29 d. šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei tarpusavio galutinio atsiskaitymo aktą. Šalys susitarė, kad atsakovas turi sumokėti 160 480 Lt su PVM iki 2008 m. vasario 22 d. 2007 m. gruodžio 29 d. VĮ „Visagino statybininkai“ išrašė sąskaitą faktūrą, serija VS Nr. 1001855, 160 480 Lt sumos apmokėjimui, kurią N. G. pasirašė. Nors atsakovas priėmė atliktus darbus, tačiau nepagrįstai ir piktybiškai vengia už juos atsiskaityti.

5Atsakovas N. G. priešieškiniu prašė sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą 157 439 Lt, ieškinį patenkinti iš dalies, priteisinat 3 041 Lt skolos, o dalyje dėl 157 439 Lt skolos priteisimo atmesti. Nurodė, kad tarp šalių 2004 m. gruodžio 10 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 30-105-(3.27) 4 p. buvo numatyta ieškovo sutartimi prisiimtų darbų pabaiga – 2005 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei tarpusavio galutinio atsiskaitymo aktas buvo pasirašytas tik 2007 m. gruodžio 29 d. Apžiūrėjęs atliktus darbus kaip buitinis vartotojas (CK 6.672 str. 1 d.) bei pasirašęs šį aktą, sutiko ieškovui sumokėti 160 480 Lt už ieškovo atliktus darbus pagal pridedamą atliktų darbų aktą. Ieškovas darbus vėlavo užbaigti daugiau nei du su puse metų, be to, daugybę kartų taisė savo padarytą statybinį broką ir praėjus keliems mėnesiams po minėto akto pasirašymo, pradėjo aiškėti akivaizdus ieškovo padarytas statybinis brokas, t.y. per pastato lubas pradėjo tekėti vanduo, sugedo grindų šildymo sistema, pradėjo trupėti pastato pamatų tinkas, skilinėti grindų plytelės. Kadangi ieškovo atliktų darbų trūkumų vis daugėjo, sutartos sumos ieškovui nemokėjo. 2008 m. rugpjūčio 18 d. į ieškovą kreipėsi su pranešimu apie atsiradusius atliktų darbų trūkumus, prašydamas ieškovą 2008 m. rugpjūčio 29 d. atvykti į statybos objektą defektinio akto sustatymui. 2008 m. rugpjūčio 29 d. buvo sustatytas defektinis aktas, kurį pateikus kelioms statybinėms organizacijoms, tam, kad jos galėtų apskaičiuoti kokio dydžio išlaidos bus reikalingos defektiniu aktu nustatytiems trūkumams pašalinti, paskaičiavimus pateikė UAB „Medga“, kurios vertinimu tokios išlaidos sudarytų 165 230 Lt bei UAB „Tophaus“, kurios vertinimu tokios išlaidos sudarytų 157 439 Lt. Kadangi ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, jau ne kartą yra taisęs savo darbų defektus, tačiau atsiranda vis naujų ieškovo atlikto darbo defektų, ieškovas nesilaikė rangos sutartyje įtvirtintų darbų pabaigos terminų, iki šios dienos nėra sureagavęs į jam išsiųstą defektinį aktą, atliktų darbų trūkumų pats ieškovas nesugebės tinkamai pašalinti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš N. G. restruktūrizuojamai VĮ „Visagino statybininkai“ 160 480 Lt skolos už atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2008-07-10 iki visiško sprendimo įvykdymo bei 2 178 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš atsakovo N. G. 4 251,62 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad šalis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai. Tarp šalių 2004 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 30-105-(3.27), kurios objektas – ūkinio pastato ir liepto statymo darbai (duomenys neskelbtini) mieste. Iš šios sutarties sąlygų matyti, kad ieškovas įsipareigojo pastatyti nurodytu adresu ūkinį pastatą ir lieptą ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal sutarties sąlygas sutarties objekto kaina buvo numatyta 30 000 Lt, tačiau byloje ginčas, kad statybos metu rangos sutarties objekto kaina šalių susitarimu yra išaugusi, tarp šalių nekyla. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2006-04-06 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo priimtas naudoti ūkio pastatas 7I1/ž , esantis (duomenys neskelbtini), bei komisijos aktu konstatuota, kad šis statinys tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti. Ieškovui pareiškus atsakovui ieškinio reikalavimus dėl apmokėjimo už atliktus darbus, atsakovas, reikalavimus sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą grindžia 2008 m. rugpjūčio 29 d. atliktų darbų defektiniu aktu, kuriame yra pateikta išvada, jog rangovo atlikti darbai yra su defektais: sutrūkinėjusios vidaus patalpų sienos, stogo danga praleidžia vandenį, stogo skardos dangos paviršius yra pažeistas, išorinė apdaila dailylentėmis atlikta nekokybiškai, pamatų išorinis apskardinimas atliktas naudojant nekokybišką skardą, skarda sumontuota neišlaikant vertikalios linijos, grindų plytelės sutrūkinėjusios, šildomos grindys nevienodai šyla, pamatai po pastatu įrengti nekokybiškai, tarp akmeninės sienos ir medinių konstrukcijų neįdėta hidroizoliacinė medžiaga, grindų lentos terasoje, pastato fasadinėje pusėje pagal pastato sieną sumontuotos nelygiai, nekokybiškai įrengti atraminės sienutės pamatai. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Nagrinėjamojoje byloje, nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo bei tarpusavio galutinio atsiskaitymo aktas prie statybos rangos sutarties Nr. 30-105-(3.27), kurio pagrindu atsakovas N. G. priėmė ūkinio pastato ir liepto statybos montavimo darbus, įvertintus 160 480 litų suma, iš rangovo, adresu (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų priėmimas įformintas rangovo ir užsakovo pasirašytu aktu be jokių užsakovo išlygų, pastabų ar nuorodų apie kokius nors darbų trūkumus, defektus arba kitokius nukrypimus nuo kokybės reikalavimų ir sutarties sąlygų. 2006-04-06 patvirtintame pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kurį pasirašė ir užsakovas, nurodyta, kad atlikti statinių statybos ir montavimo darbai tenkina projektų bei normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir yra tinkami naudoti. Teismas nurodė, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, fiksuoti trūkumus, trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Teismas pažymėjo, kad ginčo statinys 2006-04-06 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintas kaip atitinkantis numatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti. Atliktų darbų aktas tarp šalių buvo sudarytas 2007-12-29, t.y. praėjus daugiau nei 1,5 metų nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Faktinės šios bylos aplinkybės patvirtina, kad užsakovas (atsakovas), priimdamas ūkinio pastato ir liepto statybos darbų rezultatą, darbų priėmimo ir perdavimo akte nefiksavo ne tik konkrečių ieškovo atliktų darbų, bet taip pat nefiksavo ir jokių darbų trūkumų, kuriuos galėjo ir turėjo pastebėti normaliai (tinkamai) priimant tuos darbus. Pirmąsias pretenzijas dėl statinio trūkumo, atliktų darbų terminų, kainos užsakovas rangovui pradėjo reikšti po statinio pripažinimo tinkamo naudoti akto patvirtinimo, gavęs iš ieškovo siūlymą priimti darbus bei už juos apmokėti. Teismas, remdamasis šalių susirašinėjimu, padarė išvadą, jog rangovas teikė užsakovui atliktų darbų aktą, kuriame buvo nurodyta atliktų darbų vertė 401 365 Lt sumai, tačiau užsakovas, nesutikdamas su ieškovo teikiama darbų kaina, rangovui reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Grįsdamas šias pretenzijas pateikė defektinį aktą, kuriame įvardijo ginčo objekte pastebėtus defektus, taip pat ieškovui nurodė, kad ūkinio pastato ir liepto statybinius darbus tęs savo jėgomis ir lėšomis. Vėlesni į bylą pateikti šalių susirašinėjimai taip pat, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę fiksuoti akivaizdžius statybos darbų trūkumus, įvertinęs trūkumų apimtį, atsakovas (užsakovas) dar prieš darbų priėmimą derėjosi su rangovu dėl darbų kainos sumažinimo nuo 401 365 Lt iki 30 000 Lt sumos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad visi nustatyti statinio darbų trūkumai buvo akivaizdūs, t. y. atsakovas, naudodamasis ginčo objektu galėjo nustatyti statinio trūkumus prieš darbų ir statinių priėmimą iš rangovo. Teismo manymu, aplinkybę, jog sumontuotas stogas funkcijas atlieka iš dalies, kad patalpose prateka vanduo, jog nekokybiškai įrengta grindų danga bei šildymas, pamatai sumontuoti nekokybiškai ir, kad egzistuoja kiti statinio trūkumai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl kainos sumažinimo, buvo ir yra matomi tiek darbų perdavimo metu, tiek ir perdavus darbų rezultatą, patvirtina paties užsakovo rangovui teiktos pretenzijos, todėl darytina išvada, kad užsakovas turėjo galimybę fiksuoti galimus darbų trūkumus atliktų darbų priėmimo metu, todėl nurodyti trūkumai, kuriais grindžiamas priešieškinis negali būti vertinami kaip buvę neakivaizdūs darbų priėmimo metu. Nustatęs, kad užsakovas nesiėmė priemonių tinkamai (normaliai) organizuoti darbų priėmimą ir be išlygų pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, nenurodydamas jame, kokius konkrečiai darbus priima iš ieškovo bei jokių trūkumų, teismas nurodė, kad atsakovas laikytinas praradusiu teisę remtis tokių trūkumų faktu, kadangi šie buvo akivaizdūs. Nors atsakovas teigia, kad statinio statybos darbų trūkumai paaiškėjo praėjus keliems mėnesiams nuo akto pasirašymo dienos, tačiau teismas nurodė, kad šie teiginiai paneigiami paties užsakovo rangovui adresuotose pretenzijose, iš kurių spręstina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl apmokėjimo už atliktus darbus, užsakovui nurodžius pretenzijas dėl darbo kokybės, vyko derybos ir dėl kainos sumažinimo. Teismo teigimu, atsakovo teiginius dėl trūkumų išryškėjimo (paaiškėjimo) praėjus tam tikram statinio eksploatacijos laikui galima vertinti ne kaip pačių trūkumų atsiradimą per garantinį pastatų eksploatacijos terminą, bet jau priėmimo metu egzistavusių trūkumų (defektų) pasekmių atsiradimą arba išryškėjimą (pvz., drėgmės į patalpų vidų prasiskverbimas, vandens nutekėjimai lubose ir sienose, sienos įskilimas) veikiant nekokybiškus stogo įrenginius išoriniams aplinkos veiksniams. Teismas sprendė, kad nepranešęs rangovui apie trūkumus, kuriuos dėl jų akivaizdumo galėjo ir turėjo pastebėti bei užfiksuoti, užsakovas neteko teisės tais trūkumais remtis ateityje, t.y. nepasinaudojimas laiku šia teise užsakovui sukelia tam tikras teisines pasekmes, o nustačius, jog užsakovas neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, atsakovo reikalavimas sumažinti statinio kainą laikytinas nepagrįstu, tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti 160 480 Lt už atliktus darbus tenkintinas (CK 6.687 str.). Taip pat teismas nurodė, kad tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo – priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2008-07-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Atsakovas N. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Šalių susirašinėjimas, iš kurio teismas sprendė, kad visi ieškovo atliktų darbų statybos darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir atsakovui žinomi dar iki 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, yra išrašas iš 2006-06-21 defektinio akto, pasirašytas atsakovo. Atsakovas iki 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento ne kartą prašė ieškovo ištaisyti pastebėtus statybos darbų trūkumus, ir ieškovas trūkumus taisė. Tačiau kai kurie atliktų darbų trūkumai išryškėjo tik po 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Iš byloje esančio 2008-08-29 atliktų darbų defektinio akto akivaizdu, kad surašant šį aktą, t. y. jau po 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento, egzistavo ieškovo atliktų statybos darbų trūkumai. 2008-08-29 defektiniame akte yra nurodyti trūkumai, kurių surašant 2006-06-21 išrašą iš defektinio akto, o taip pat ir šalims 2007-12-29 pasirašant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, atsakovas nepastebėjo, nes jie nebuvo akivaizdūs. Teismo sprendimu be pagrindo buvo apribota atsakovo, negalėjusio pastebėti ir 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyti statybos darbų trūkumų, kurie pasirašant nurodytą aktą nebuvo akivaizdūs ir lengvai pastebimi, teisė pasinaudoti CK 6.665 straipsnyje numatytais užsakovo teisių gynimo būdais. Ieškovas – kurio atliktų darbų trūkumų buvimą teismas pripažino- nepagrįstai buvo atleistas nuo atsakomybės, tuo pažeidžiant CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas.

112. Teismas visiškai nenagrinėjo kai kurių bylos aplinkybių ir neanalizavo kai kurių byloje esančių įrodymų. Ieškinys atsakovui buvo pareikštas 2004-12-10 Statybos rangos sutarties Nr. 30-105-(3.27) ir 2007-12-29 atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei tarpusavio galutinio atsiskaitymo akto pagrindu. Nurodytu aktu ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė ir liepto, kurį ieškovas įsipareigojo pastatyti statybos rangos sutarties pagrindu, statybos darbus. Nors atsakovas į bylą kaip pagrindą mažinti statybos darbų kainą pateikė dokumentus, iš kurių matosi, kad lieptą atsakovo naudai už beveik 70 000 Lt įsigijo UAB ,,Albonita“, teismas nurodytų įrodymų niekaip netyrė ir jų nevertino, dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

15Byloje kilo ginčas tarp rangos sutarties šalių dėl ieškovo, priėmusio rangovo atliktus darbus, teisės remtis trūkumų faktu, taip pat dėl užsakovo pareigos sumokėti rangovui už darbus.

16Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis trūkumų faktu

17Statybos rangos sutartis iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką – tai sutartis dėl statinio statybos ar kitų statybos darbų atlikimo. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas - sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB ,,Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009 kt.).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atlikus statybos darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį, ieškovas reikalauja iš atsakovo sumokėti jam 160 480 litų, o pastarasis atsikirsdamas į reikalavimą mokėti už statybos darbus, nurodo, kad darbai atlikti netinkamai, pastatas pastatytas su defektais ir prašo mažinti darbų kainą iki 3041 lito sumos.

20Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio, tiek ir priešieškinio argumentus, padarė išvadą, kad atsakovo nurodyti trūkumai yra akivaizdūs, jis juos galėjo pastebėti (ir pastebėjo, kaip nurodo pats) dar iki galutinio darbų priėmimo, priimant darbus apie defektų buvimą nepažymėjo, todėl dabar negali remtis trūkumų faktu.

21Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pamario Andora“, bylos Nr. 3K-3-371/2008).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo-priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymai ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3 K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Besserlita“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010).

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apie trūkumų akivaizdumą sprendė ne tik iš pačių trūkumų pobūdžio, bet ir užsakovo (atsakovo) veiksmų. Byloje nustatyta, kad atsakovas, po statybos darbų pabaigos susirašinėjo su ieškovu, tarpe kitų aplinkybių nurodydamas ir apie darbų trūkumus (t. 1, b. l. 120, 127, t. 2, b. l. 61). Be to, atsakovas 2006 m. birželio 21 d. surašė ir perdavė ieškovui defektinį aktą (t. 2, b. l. 64), kuriame išvardino atliktų darbų trūkumus. Palyginus šį atsakovo pateiktą dokumentą su kitu atsakovo prie priešieškinio pridėtu defektiniu aktu (t. 1, b. l. 65), matyti, kad iš esmės visi šiuose aktuose išvardinti trūkumai sutampa, išskyrus grindų plytelių sutrūkinėjimą. Atsakovas galutinai statybos darbus iš ieškovo priėmė 2007 m. gruodžio 29 d., pasirašydamas atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei tarpusavio galutinio atsiskaitymo aktą (t. 1, b. l. 10), PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 11) ir atliktų darbų aktą (t. 1, b. l. 38).

26Priimdamas darbus atsakovas nepažymėjo apie jokius statinio defektus, kitus darbų trūkumus. Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovui apie trūkumus (jei tokie buvo) buvo žinoma jau nuo 2006 m. birželio mėn., todėl negalima pripažinti pagrįstu jo argumento, kad neva trūkumai buvo paslėpti ir jis apie juos sužinojo daug vėliau. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai sprendė, kad nepažymėjęs apie trūkumų buvimą darbų priėmimo akte, atsakovas neteko galimybės trūkumų faktu remtis, prašydamas sumažinti statybos darbų kainą (CK 6.662 str. 2 d.).

27Dėl užsakovo pareigos apmokėti už atliktus rangos darbus

28Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

29Taigi, užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Minėta, kad atliktų darbų aktą atsakovas pasirašė 2007 m. gruodžio 29 d., tuo pačiu metu jis pasirašė ir atsiskaitymo ir skolų suderinimo aktą. Todėl nors statybos rangos sutartyje buvo sutarta darbus atlikti už 30 000 litų, tačiau užsakovui (atsakovui) pasirašius minėtus darbų priėmimo ir skolos suderinimo aktus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas pripažino, jog darbų pagal sutartį atlikta už 160 480 litų. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir apeliaciniu skundu.

30Byloje nėra duomenų apie konkrečią statybos darbų kainą, nėra nei darbų detalizavimo, nei lokalinių sąmatų, nei medžiagų įsigijimo ar kitų dokumentų. Šalys neprašė skirti ekspertizės realiai atliktų darbų vertei nustatyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nurodė, kad realiai statybos darbai kainavo 401 365 litus ir kad tokiai sumai atsakovui buvo pateikta atliktų darbų aktų, taip pat lokalinės darbų sąmatos. Nors byloje tokių dokumentų nėra, tačiau netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina byloje esantis ieškovo susirašinėjimas su atsakovu. Ieškovas 2006 m. gegužės 17 d. išsiuntė atsakovui atliktų darbų aktus ir lokalines sąmatas (t. 2, b. l. 54), į ką atsakovas atsakydamas nurodė, kad jam siūloma pasirašyti darbų aktus už 401 365 litus ir kad su tuo jis nesutinka (t. 2, b. l. 55). Atsakydamas į kitą ieškovo raštą, atsakovas siūlo susitikti ir aptarti galimybes ištaisyti trūkumus ir atsiskaityti už darbus (t. 2, b. l. 63). Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad po šio susirašinėjimo šalys susitarė, kad ieškovas trūkumus pripažino, o atsakovas savo ruožtu sutiko apmokėti nuo 401 365 litų sumos 160 480 litų sumą, įskaitant ir esamus trūkumus. Iš šio susitarimo, ieškovo teigimu, gimė ir minėtas galutinio atsiskaitymo ir skolos suderinimo aktas, pasirašytas 2007 m. gruodžio 29 d., kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti prašomą 160 480 litų sumą už statybos darbus, o ieškovas savo ruožtu, įsipareigojo ateityje nereikšti atsakovui jokių pretenzijų (t. 1, b. l. 8, 10). Nors, kaip minėta, byloje nėra konkrečių įrodymų apie atliktų darbų kainą nei apie atsakovo nustatytų trūkumų kainą, bet iš faktinių aplinkybių matyti, kad toks šalių susitarimas gali būti visiškai tikėtinas, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie statinį, dėl kurio pastatymo darbų apmokėjimo ir kyla ginčas. Pats atsakovas pateikė į bylą UAB ,,Laudomus“ atliktą ginčo turto įvertinimo ataskaitą (t. 2, b. l. 100). Iš jos matyti, kad turto vertė vertinimo dieną – 232 000 litų.

31Iš turto ataskaitos priede esančių nuotraukų (ataskaitos psl. 20-21) matyti, kad ūkio pastatas įrengtas kaip gyvenamasis namas, su komunikacijomis, pirtimi, apšildymo sistema. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas patalpomis naudojasi kaip gyvenamosiomis (vasarnamiu) ir kad visą vidaus įrengimą ir apdailą taip pat atliko ieškovas. Todėl net ir neskiriant specialių žinių reikalaujančios ekspertizės statybos darbų kainai nustatyti, akivaizdu, kad ieškiniu reikalaujama suma (160 480 Lt) už šio objekto statybos ir įrengimo darbus yra protinga ir atsakovo prašymas sumažinti ją iki 3 041 Lt sumos būtų laikytinas jo nesąžiningu praturtėjimu ieškovo sąskaita.

32Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo 160 480 Lt už statybos rangos darbus.

33Dėl apelianto argumentų, kad teismas neįvertino, jog lieptas buvo parduotas už 70 000 UAB ,,Albonita“, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes tai nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

34Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas VĮ ,,Visagino statybininkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas N. G. priešieškiniu prašė sumažinti ieškovo atliktų darbų... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 8. III. Apeliacinio skundo argumentai... 9. Atsakovas N. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 10. 1. Šalių susirašinėjimas, iš kurio teismas sprendė, kad visi ieškovo... 11. 2. Teismas visiškai nenagrinėjo kai kurių bylos aplinkybių ir neanalizavo... 12. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Byloje kilo ginčas tarp rangos sutarties šalių dėl ieškovo, priėmusio... 16. Dėl užsakovo, priėmusio rangos darbus, teisės remtis trūkumų faktu ... 17. Statybos rangos sutartis iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atlikus statybos darbus pagal šalių... 20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškinio, tiek ir... 21. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad teismas turi... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apie trūkumų akivaizdumą... 26. Priimdamas darbus atsakovas nepažymėjo apie jokius statinio defektus, kitus... 27. Dėl užsakovo pareigos apmokėti už atliktus rangos darbus... 28. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą... 29. Taigi, užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus siejama su... 30. Byloje nėra duomenų apie konkrečią statybos darbų kainą, nėra nei darbų... 31. Iš turto ataskaitos priede esančių nuotraukų (ataskaitos psl. 20-21)... 32. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 33. Dėl apelianto argumentų, kad teismas neįvertino, jog lieptas buvo parduotas... 34. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 36. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą....