Byla 1A-39-518/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Živilei Vološinienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam E. M., išteisintajam V. V., gynėjams advokatams Aivarui Surbliui, Arvydui Milučiui, Drąsučiui Zagreckui, nukentėjusiajam G. S., jo atstovams advokatams Ernestui Rimšeliui, Irmantui Dobilui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S., nuteistojo E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

5- pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

6- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

7- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų.

9E. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taip pat išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10V. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taip pat išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

11A. Ž. iš E. M. priteista 9 498 Lt (2 750,81 EUR) padarytos žalos atlyginimo dėl sunaikinto ir sugadinto turto, 18 500 Lt (5 357,97 EUR) išlaidų atlyginimo dėl paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo ir 50 000 Lt (14 481 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, E. Ž. iš E. M. priteista 50 000 Lt (14 481 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, G. S. iš E. M. priteista 20 000 Lt (5 792,40 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, G. So. iš E. M. priteista 50 000 Lt (14 481 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

12Iš E. M. valstybės naudai priteista 3 896 Lt (1 128,36 EUR) ekstradicijos išlaidų atlyginimo.

13E. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl laidojimo išlaidų palikta nenagrinėta, pripažįstant civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

14Taip pat nuosprendžiu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. V. priklausantiems 1 920 Lt (556,07 EUR).

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

16E. M. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 04.35 val., bute, esančiame Klaipėdos mieste, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. Ž. metu sudavė jai ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, nubloškė į paukščių narvelį ir pargriovė ant grindų, spyrė jai 4-5 kartus kojomis, tyčia metė į ją su vaza, kuri pataikė I. Ž. į galvą, tokiu būdu padarydamas jai sužalojimus sumušimo vietose. Dėl padaryto galvos sumušimo I. Ž. buvo sumuštos galvos smegenys, plyšo dangalinė kraujagyslė, išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Nuo patirto stipraus galvos sumušimo, tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo, I. Ž. mirė.

17Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 04.35 val., bute, esančiame Klaipėdos mieste, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. Ž. metu, tyčia mėtė įvairius bute buvusius daiktus, indus ir nepataisomai sugadino 6 599 Lt vertės televizorių „Philips LSD“, 1 599 Lt vertės DVD grotuvą „LG“, sudaužė dekoratyvines vazas, indus už bendrą 500 Lt sumą, sugadino 300 Lt vertės garso kolonėlę „LG“, dviejose vietose svetainėje išdaužė sieną, kurios remontas kainavo 500 Lt. Iš viso sugadino ir sunaikino bute buvusio 9 498 Lt vertės turto.

18Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad pagrobė, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą bei padėjo suklastoti tikrą pasą, kurį laikė ir panaudojo, t. y. 2008 m. liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, E. M. savo tėvų namuose – Klaipėdos rajone, ( - ), pagrobė brolio T. M. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. ( - ). Su pagrobtu pasu išvyko į Didžiąją Britaniją, kur pasą laikė iki 2008 m. gruodžio mėn. bei minėtu laikotarpiu padėjo suklastoti šį pasą, pateikdamas asmeniui, kuris suklastojo minėtą dokumentą, savo nuotrauką, kurią minėtas nenustatytas asmuo įklijavo į pasą vietoje jo brolio T. M. nuotraukos. E. M. suklastotu pasu naudojosi tvarkydamas savo finansinius ir kitus reikalus iki 2010 m. rugpjūčio 3 d., kai suklastotą pasą kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė Didžiosios Britanijos pareigūnams sulaikymo metu pagal Europos arešto orderį.

19E. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą ir fizinio asmens dokumentus, o būtent: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 14 val., bute, esančiame Klaipėdoje, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., pagrobė I. Ž. priklausančius 8 000 litų, 3 000 eurų (10 358,40 Lt), vaizdo kamerą „Sony“ ir fotoaparatą „Sony“, bendros 1 899 Lt vertės, odinę rankinę 500 Lt vertės, I. Ž. banko Snoras mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. ( - ) ir AB SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Maxima Senukai Nr. ( - ), neturinčias materialinės vertės, viso turto už bendrą 20 757,40 Lt sumą bei I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą Nr. ( - ).

20V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 14 val., bute, esančiame Klaipėdoje, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su E. M., pagrobė I. Ž. priklausančius 8 000 litų, 3 000 eurų (10 358,40 Lt), vaizdo kamerą „Sony“ ir fotoaparatą „Sony“, bendros 1 899 Lt vertės, odinę rankinę 500 Lt vertės, I. Ž. banko Snoras mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. ( - ) ir AB SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Maxima Senukai Nr. ( - ), neturinčias materialinės vertės, viso turto už bendrą 20 757,40 Lt sumą bei I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą Nr. B ( - ).

21Taip pat V. V. buvo kaltinamas tuo, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijoms arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, o būtent: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 4.35 val., bute, esančiame Klaipėdoje, ( - ), E. M. nužudė I. Ž.. V. V., būdamas minėto nusikaltimo liudytoju ir žinodamas iš radijo transliacijų bei kitų šaltinių, kad I. Ž. nuo patirtų sužalojimų mirė, iki 2008 m. liepos 24 d., tai yra iki V. V. sulaikymo, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie E. M. kaip labai sunkaus nusikaltimo vykdytoją bei apie nužudymo padarymo aplinkybes. Savo veiksmais V. V. apsunkino teisėsaugos institucijų galimybes atskleisti nusikaltimą ir sulaikyti jį padariusį asmenį, taip padėjo E. M. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo Didžiojoje Britanijoje.

22Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį:

231) panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl I. Ž. turto pagrobimo) bei V. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2008 m. rugsėjo 14 d. Iš V. V. priteisti A. Ž. 20 757,40 Lt turtinės žalos atlyginimo. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. V. priklausantiems 1 920 Lt palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.

242) panaikinti sprendimą dėl E. M. išteisinimo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį.

25Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytos I. Ž. turto pagrobimo aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko V. V. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nužudytosios vyras A. Ž. parodė, kad žmonos rankinėje arba miegamojo komodoje buvo 8 000 Lt, namuose, statulėlėje ant komodos, taip pat buvo 3 000 eurų, kamerą tą dieną matė ant staliuko, po I. Ž. nužudymo pinigų namuose nebuvo, kaip ir vaizdo kameros, fotoaparato, moteriškos rankinės ir joje buvusių dokumentų – I. Ž. vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir dviejų banko mokėjimo kortelių. Apie pinigų ir daiktų dingimą iš I. Ž. buto parodė ir jos tėvai D. ir G. S.. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad 2008 m. liepos 1 d. bute buvo visi kaltinime nurodyti daiktai: fotoaparatas, vaizdo kamera, pinigai, bei rankinė su bankų mokėjimo kortelėmis, automobilio registracijos liudijimu ir I. Ž. vairuotojo pažymėjimu.

26Skunde nurodoma, kad byloje buvo nustatyta, jog I. Ž. grįžus iš Palangos oro uosto, pas ją atvyko V. S., kuris duodamas parodymus nurodė, kad pas I. Ž. buvo maždaug nuo 20 iki 22 val. Tokius V. S. parodymus patvirtina jo naudoto telefono įvykių duomenys, pagal kuriuos nuo 20.11 val. iki 23.31 val. liudytojo telefonas veikė tų pačių bazinių stočių veikimo zonoje kaip ir I. Ž., nuo 23.36 val. V. S. telefonas jau veikė kitų bazinių stočių zonoje. V. S. nurodė pinigų nesiskolinęs ir matęs bute rankinę. Daiktų buvimą bute E. M. ir V. V. lankymosi metu patvirtina ir šių 2008 m. liepos 2 d., 13.28 val., telefoninio pokalbio turinys bei E. M. paaiškinimai, kad būnant bute I. Ž., įrodydama savo amžių, rodė jam savo vairuotojo pažymėjimą.

27Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog E. M. iš I. Ž. buto išbėgo pirmasis pusnuogis, numetė laiptinėje vazoną, į ką sureagavo kaimynai. Šios aplinkybės nustatytos ne tik E. M., V. V., bet ir liudytojų J. B., B. S., J. K., R. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros duomenimis, kur užfiksuotas pirmajame aukšte sudužęs vazonas. V. V. parodė, kad bute nei pinigų, nei daiktų nematė ir jų neėmė, išbėgus E. M. bute nepasiliko, išėjo į laiptinę ir pasakęs, kad tuoj paims E. M. drabužius vėl užėjo į buto koridorių, paėmė drabužius su maišeliu, bute prabuvo 5-10 sekundžių, maišelyje buvo rūbai, batai, ir nuėjo į E. M. automobilį, paskui vėl užlipo iki 4 aukšto, einant laiptinėje rado švarkelį ar batą ir jį paėmė, maišelį E. M. atidavė kitą dieną. E. M. parodė, kad į maišelį susidėjo savo batus, džinsus ir dar kažką, tą dieną jis buvo apsirengęs lakiniais batais, kojinėmis, džinsais ir marškiniais, jam išėjus iš buto į laiptinę netrukus paskui išėjo ir V. V., kuris pasakė, kad tuoj atneš jo drabužius ir grįžo į butą, o jis, išgirdęs, kad kaimynai rakina duris, iš laiptinės išbėgo. Liudytojos J. B. ir B. S. nurodė, kad matė iš laiptinės išėjusį tik su šortais girtą vaikiną, kuris nuėjo nuo namo. J. B. nurodė, kad po 10 min. iš laiptinės išėjo dar vienas vyriškis, kuris nešėsi geltoną nedidelį maišelį ir atsisėdo į BMW, po to matė kaip šis vėl įėjo į laiptinę, girdėjo kad stumdė kažkokius baldus ar panašiai ir vėl išėjo rankose nešdamas džinsines kelnes ir juodus batus. Liudytoja J. K. parodė, kad kelios minutės po trenksmo laiptinėje ji išėjo į lauką ir I. Ž. buto virtuvės lange, kur degė šviesa, matė žmonių šešėlius.

28Prokuroro apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad E. M. jokių daiktų iš buto neišsinešė, nes liudytojos J. B. ir B. S. matė jį išeinantį iš laiptinės tik su trumpikėmis, tuščiomis rankomis, taip pat, nors nustatyta, kad 2008 m. liepos 2 d. E. M. buvo atvykęs prie I. Ž. buto, bet į butą nepateko. Tačiau liudytojų J. B., B. S., J. K. parodymai, taip pat ir E. M. paaiškinimai apie jo tą naktį dėvėtus drabužius, įvykio vietos apžiūros duomenys, paneigia V. V. iškeltą versiją apie jo išėjimo iš buto aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, kad V. V. po E. M. išėjimo bute užtruko ne 5-10 sekundžių, o kur kas ilgiau – apie 10 minučių ir buvo įėjęs ne tik į koridorių, bet vaikščiojo po butą, nes tik jo šešėlis galėjo matytis virtuvės lange. Be to, pirmąjį kartą iš buto V. V. išėjo su maišeliu rankoje, tačiau jame, prokuroro vertinimu, nebuvo E. M. drabužių, kuriuos (batus ir kelnes), kaip ir I. Ž. švarkelį, V. V. išnešė jau grįžęs į butą iš automobilio. Prokuroras teigia, kad iš nustatytų aplinkybių galima spręsti, jog likęs bute V. V. ieškojo turto ir jį pagrobė, iš maišelio išėmė E. M. drabužius ir sudėjo vaizdo kamerą, fotoaparatą, rankinę, o vėliau grįžo ir paėmė E. M. drabužius. Geltonos spalvos maišelyje V. V. išnešė I. Ž. rankinę su dokumentais, kurios negalėjo įsidėti į kišenes, o slėpdamas maišelyje arba kelnių kišenėse išsinešė ir pinigus bei fotoaparatą ir vaizdo kamerą. Tokią galimybę teismo posėdžio metu pademonstravo nukentėjusysis G. S..

29Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors po V. V. išėjimo iš buto apie 4.30 val. iki apie 14.20 val. kol buvo rastas I. Ž. lavonas, butas buvo neužrakintas, neįtikėtina, kad kažkas kitas buvo įėjęs į butą, jame valgė, ieškojo turto bei jį pagrobė, tame tarpe ir iš kambario, kuriame viskas buvo išdaužyta ir gulėjo nužudyta moteris. Dėl teismo išvados, kad bute buvo rasti neidentifikuoti avalynės ir rankų pėdsakai, apeliantas pasisako, jog tai nėra įrodymas, kad šie pėdsakai buvo palikti po V. V. išėjimo iš buto ir iki D. S. atvykimo į butą, kadangi negalima nustatyti šių pėdsakų senumo, be to, įvykio vietą galėjo užteršti lavoną radęs D. S., jo žmona, atvykę medikai, policijos pareigūnai, taip pat nenustatyta ir tai, kokia avalyne tą dieną avėjo E. M., V. V. ir V. S..

30Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bandė V. V. veiksmus aiškinti remiantis logikos dėsniais, kadangi jau pačios bylos aplinkybės neatitinka jokios logikos – negalima logiškai paaiškinti V. V. veiksmų, kai jis per keturias buvimo pas I. Ž. valandas nenutraukė E. M. smurtavimo prieš I. Ž. bei daiktų daužymo, toleravo E. M. lytinius santykius su moterimi, su kuria bendravo. Be to, V. V. pripažino įvykio metu vartojęs daug alkoholio, iš ko galima spręsti kad būdamas girtas nesivadovavo logikos dėsniais. Be to, skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino, kad abu kaltinamieji nesakė visos tiesos apie įvykį.

31Prokuroro tvirtinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina V. V. pareikštą kaltinimą dėl I. Ž. turto pagrobimo, kadangi be I. Ž. leidimo paimdamas materialines vertybes V. V. suprato, kad grobia svetimą turtą ir norėjo taip elgtis, V. V. veikoje nenustačius kvalifikuojančių požymių – įsibrovimo į patalpą ar atviro turto pagrobimo, V. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat prokuroras nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog V. V. apžiūrėjo rankinės turinį ir matė, kad grobia elektronines mokėjimo priemones ir dokumentus (vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą), todėl V. V. veika negali būti kvalifikuota atskirai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį.

32Apeliantas nurodo, kad nors nuo nusikaltimo padarymo 2008 m. liepos 2 d. iki nuosprendžio priėmimo praėjo veikos padarymo metu galiojusiame BK numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau senaties eiga nutrūko 2013 m. birželio 30 d., kai V. V. padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, už kurį buvo nuteistas 2013 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

33Apeliaciniame skunde dėl V. V. skirtinos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį siūloma atsižvelgti į tai, kad svetimą turtą V. V. pagrobė po to, kai jo draugas jam matant brutaliai smurtavo prieš moterį, V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų aplinkybių, kurios iš esmės lengvintų jo teisinę padėtį, nenustatyta, be to, praeityje jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas už 2013 m. birželio 30 d. padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Todėl prokuroro vertinimu, V. V. skirtina didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Kadangi V. V. priešingas teisei ir net nusikalstamas elgesys tęsiasi, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidėjus ir taikant probaciją.

34Taip pat nurodoma, kad V. V. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tenkintinas A. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš V. V. priteistina 20 757,40 Lt, o civilinio ieškinio įvykdymo užtikrinimui toliau taikytinas nuosavybės teisių apribojimas V. V. priklausantiems 1 920 Lt.

35Be kita ko apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek nuosprendžio įžanginėje, tiek aprašomojoje dalyse nurodyta, kad E. M. buvo kaltinamas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį bei BK 238 straipsnio 1 dalį, o rezoliucinėje nuosprendžio dalyje netgi priimtas sprendimas E. M. dėl šių veikų išteisinti, tačiau tokie kaltinimai E. M. pateikti nebuvo, todėl iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies turi būti pašalinti sprendimai dėl E. M. išteisinimo pagal minėtus BK straipsnius.

36Nukentėjusioji G. So. apeliaciniame skunde prašo teisingos laisvės atėmimo bausmės skyrimo asmenims, apvogusiems ir nužudžiusiems jos dukrą I. Ž..

37Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino penkis kartus teistą V. V., kuris pagal byloje surinktus objektyvius įrodymus yra pagrindinis žiauraus nusikaltimo kurstytojas, organizatorius ir vykdytojas, ką patvirtina pirminiai E. M. parodymai, jo akistata su V. V., telefoniniai pokalbiai.

38Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ne pirminiais E. M. parodymais, bet praėjus mėnesiui po suėmimo pakeistais parodymais neva atitinkančiais V. V. parodymus, nors akivaizdu, kad E. M. keitė parodymus norėdamas pašalinti galimybę būti nuteistam pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, t. y. veikiant bendrininkų grupėje, taip pat pašalinant bet kokią galimybę būti apkaltintam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą dėl nužudymo itin žiauriai ir taip siekdamas sumažinti jam gresiančią laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirminiai E. M. parodymai bei akistatos su V. V. duoti paaiškinimai atitinka ir objektyvius bylos įrodymus.

39Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė paskutinio su I. Ž. bendravusio G. B. parodymų, kai ši šaukėsi pagalbos telefonu, net nebuvo bandoma šio liudytojo atvesdinti į teismą. Teismas atsisakė apklausti ir A. A., kuris matė ir kartu su kaltinamaisiais įėjo į laiptinę bei apibūdino kaltinamuosius kaip girtus, sužvėrėjusius, iš ko galima spręsti, kad kaltinamieji, norėję išsiaiškinti santykius su V. S., bet šio neradę išliejo įniršį ant I. Ž..

40Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai remiasi vien tik kaltinamųjų parodymuose iškelta versija, kuri prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad I. Ž. po patirto poliežuvio kaulo lūžio galėjo kalbėti ir būti sąmoninga, nors ekspertų nustatyta, kad po poliežuvinio kaulo lūžio nukentėjusioji galėjo tik šnypšti, kadangi po poliežuvio lūžio besiformuojanti kraujosruva minkštuosiuose audiniuose lūžio srityje sąlygoja kalbos apsunkinimą. Pagal kaltinamųjų versiją, nukentėjusioji jiems išeinant iš buto buvo sąmoninga, kojomis bandė spirti, varydama juos lauk ir atsisakė medicinines pagalbos, kurią neva jai siūlė V. V., tačiau tokia versija prieštarauja objektyviai nustatytiems faktams, o būtent tam, kad dar tik pradėjus kaltinamiesiems smurtauti I. Ž. telefoninio pokalbio su G. B. metu prašė jai padėti, be to, I. Ž. kūnas rastas apipiltas likeriu, makaronais ir apdėtas vynuogėmis, ko ji pati būdama sąmoninga tikrai negalėjo padaryti. Kaltinamųjų parodymai prieštarauja ir tam, kad neva I. Ž. kartu su jais gėrė degtinę, nors jos kraujyje buvo rasta tik 0,24 prom. alkoholio.

41Apeliantė nurodo, kad nors teismo medicinos ekspertas nustatė, jog I. Ž. buvo suduoti 33 smūgiai, iš kurių 13 smūgių suduota į galvos sritį ir bet kuris iš jų galėjo būti mirtinas, kiti 20 smūgių suduoti į kitas kūno vietas, tačiau teismas konstatavo tik tuos smūgius, kuriuos prisipažino sudavęs E. M., o dėl kitų smūgių nurodė, kad nežinoma kas juos sudavė, bet bute be I. Ž., E. M. ir V. V. daugiau nieko nebuvo.

42Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apygardos teismas pripažino, jog nuo sužalojimo, nulėmusio I. Ž. mirtį, iki jos mirties galėjo praeiti laiko tarpas, vertinamas valandomis, bet neaišku, kodėl nebuvo pripažinta, kad I. Ž. kentėjo.

43Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas palaikė kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro J. Petuchovo poziciją, nors prokuroras bylos nagrinėjimo metu buvo nušalintas nuo bylos kaip šališkas.

44Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad V. V. negalėjo pagrobti daiktų, nes neva būtų buvę nelogiška įvykio vietoje pusę valandos laukti atvažiuojančio draugo, kad jam padėtų užsivesti automobilį, tačiau automobilis stovėjo kitame kieme, be to, daiktai iš I. Ž. buto patys savaime negalėjo dingti.

45Apeliaciniame skunde aptariant bausmių skyrimo klausimą siūloma atsižvelgti į padarytų nusikaltimų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį visuomenei. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino E. M. bausmę dėl ilgai trunkančio proceso, kadangi pats E. M. slapstėsi Jungtinėje Karalystėje, naudojosi jo motinos banko kortelėmis, kai ši dirbo Lietuvoje, E. M. taip pat lankė jo sugyventinė, siuntė jam pinigus, bet teisėsaugos institucijos į tai neatsižvelgė, E. M. buvimo vietą nustatė patys nukentėjusieji.

46Nukentėjusysis G. S. apeliaciniame skunde prašo atlikus išsamų įrodymų tyrimą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo V. V. ir E. M. būtų pripažinti kaltais dėl I. Ž. nužudymo itin žiauriai, V. V. pripažintas kaltu dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, ir atsižvelgiant į apeliacinio proceso metu nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ribose ištaisyti kitas pirmosios instancijos teismo klaidas ir pažeidimus priimant nuosprendį.

47Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas I. Ž. nužudymo aplinkybes, byloje surinktus įrodymus tyrė neišsamiai, dauguma duomenų buvo tiriami iš esmės dokumentų tyrimo procesine forma, bet ne tiesiogiai žodiniame procese, kaip to reikalauja BPK 241 ir 242 straipsniai, įrodymus teismas vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai remdamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl I. Ž. nužudymu įtarto ir baudžiamosios atsakomybės siekiančio išvengti V. V. sukurta įvykių versija, taip pat V. V. talkinančio bendrininko, anksčiau davusio V. V. kaltinančius parodymus, E. M. parodymais.

48Skunde pažymima, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas daugelį byloje surinktų įrodymų tyrė ne tiesiogiai, betarpiškai teisiamajame posėdyje, o perskaitydamas ankstesnėje procesinėje stadijoje, kitos sudėties teismui, duotus asmenų parodymus, jiems užduotus kitos sudėties teismo ir proceso dalyvių klausimus. Kadangi teismas iš esmės nepagrįstai naudojosi BPK 276 straipsnio 5 dalyje suteikta procesine galimybe iš naujo nagrinėjant bylą neapklausti tų proceso dalyvių, kurie buvo apklausti ankstesnėje procesinėje stadijoje, todėl nesusidarė realios galimybės įsigilinti į bylos aplinkybes, kas būtų leidę išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas posėdyje tiesiogiai apklausė tik penkis asmenis, iš kurių trys yra nukentėjusieji D. S., G. So. ir G. S., ikiteisminio tyrimo pareigūnę D. Si., bei vieną iš vienuolikos tyrimo metu nustatytų liudytojų – R. J.. Tačiau teismo posėdyje nebuvo apklaustas nei vienas asmuo, kuris nusikaltimo padarymo metu tiesiogiai bendravo su I. Ž.. Įvykio metu tiek su vienu iš kaltininkų, tiek su I. Ž. telefonu du kartus bendravo G. B., kurio parodymų teismas nuosprendyje iš viso nevertino, nors šio liudytojo parodymai svarbūs sprendžiant dėl V. V. elgesio įvykio metu, jo nuotaikos, tikėtino nužudymo motyvo ir nusikaltimo aukos būsenos nužudymo naktį. Pirmosios instancijos teisme išsakyta prokuroro ir proceso dalyvių pozicija dėl būtinumo apklausti šį liudytoją, rodo šio liudytojo parodymų reikšmingumą, be to, šis liudytojas į teismą buvo kviečiamas teismo šaukimais net tris kartus. Teismas taip pat atsisakė apklausti ir nukentėjusiųjų surastą I. Ž. kaimyną A. A..

49Apelianto teigimu, toks bylos nagrinėjimas ir įrodymų tyrimas nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškintomis teismo funkcijomis baudžiamajame procese. Cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą nurodoma, kad teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, siekdamas šio tikslo teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš 2014 m. gegužės 20 d. posėdį teismas išsiuntė šaukimus į teismo posėdį ne tam tikriems atskiriems svarbiems liudytojams, bet visiems vienuolikai asmenų, nurodytų Klaipėdos apygardos prokuratūros sudarytame liudytojų, kviestinų į teismo posėdį baudžiamojoje byloje, sąraše. Tai rodo formalų bandymą iškviesti liudytojus, nevertinant jų svarbos, ankstesnių bandymų juos apklausti, neatsižvelgiant į duotų parodymų turinį. G. B. bandytas kviesti pirmuoju sąraše nurodytu adresu, nors ankstesnės kolegijos sudėties teismui siunčiant šaukimus šiuo adresu, jie grįždavo neįteikti. Teismas nutarė neatvykusių liudytojų neapklausinėti, o jų parodymus tiesiog pagarsinti, bet nebuvo atsižvelgta į tai, kad G. B. nebuvo apklaustas bylą nagrinėjusios ankstesnės teisėjų kolegijos. Neiškvietus liudytojo G. B. buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso teisės pažeidimas, sukliudęs priimti teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje, kadangi išsamus G. B. ir kitų liudytojų parodymų įvertinimas visų jų ir kitų byloje surinktų duomenų visumoje, iš esmės keičia ir paneigia išteisintojo V. V. sukurtą jo, kaip ramaus, neagresyvaus, nesmurtavusio, iš esmės, tik E. M. ir I. Ž. konfliktus tramdžiusio, elgesio modelį.

50Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad pirmines įvykdyto nusikaltimo priežastis ir nukentėjusiosios I. Ž. nužudymo motyvą paaiškina slapta fiksuoti V. V. telefoniniai pokalbiai, vykę dar iki I. Ž. nužudymo. 2008 m. liepos 1 d. 21:58:10 val. V. S. iš I. Ž. telefono paskambino V. V. ir šio pokalbio metu grubiai, užgauliai kalbėjo su V. V., dėl ko pastarasis neabejotinai įsižeidė, todėl po šio pokalbio, nuo 22.21 val. V. V. bendraudamas su I. Ž. bandė išsiaiškinti, kas toks jį įžeidė. Iš V. V. telefoninių pokalbių matyti, kad jis negalėjo pamiršti patirto pažeminimo ir norėjo išsiaiškinti su V. S.. Iš karto po pokalbio su I. Ž., V. V. skambino byloje neapklaustiems A. K. ir V. N., piktinosi jiems dėl pokalbio su V. S., V. V. pyktį iliustruoja keiksmažodžių gausa. V. V. paskutinį kartą paskambino I. Ž. 23:55:34 val. ir nurodė, kad jau atvažiuoja. V. V. telefoninių pokalbių turinys paneigia prokuroro ir teismo poziciją, kad V. V. tą vakarą neva buvo ramus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atvykstant V. V. pas I. Ž. V. S. jau nebuvo, tačiau I. Ž. to V. V. nesakė, todėl pastarasis ir toliau buvo nusiteikęs konfliktiškai.

51Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vertinant V. V. ir E. M. atvykimo pas I. Ž. aplinkybes, svarbius parodymus būtų davęs nukentėjusiųjų nurodytas liudytojas A. A., kuris įvykių metu gyveno tame pačiame name ir girdėjo bei matė agresyviai nusiteikusius V. V. ir E. M. nužudymo naktį, pastarieji pamatę A. A. netgi sąmoningai užlipo vienu aukštu aukščiau nei gyveno I. Ž., o vėliau, kai pamanė, kad A. A. jų nemato, sugrįžo prie I. Ž. buto.

52Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio galima susidaryti įspūdį, jog vieninteliai įvykio liudytojai yra nuteistasis E. M. ir išteisintasis V. V., tačiau bylos aplinkybes buvo galima ištirti išsamiau, jei teismas būtų atkreipęs dėmesį į pagarsintuose V. S. parodymuose paminėtą G. B., kuris be V. V. ir E. M., paskutinis bendravo su dar gyva I. Ž., tai patvirtinta telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestinės. Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad apie 24 val. jis telefonu kalbėjo su I. Ž., bekalbant suskambo I. Ž. durų skambutis ir ji pasakė, kad vėliau perskambins, kadangi I. Ž. neperskambino, po 10-15 minučių paskambinus I. Ž., jos telefonu atsiliepė nepažįstamas vyras, kuris kalbėjo necenzūriškai ir kvietė atvažiuoti išsiaiškinti santykių, nurodė, kad I. Ž. yra jo mergina ir jis jai neleis kalbėtis. Iš G. B. parodymų yra akivaizdu, kad liudytojas kalbėjosi ne su E. M., kuris I. Ž. iki 2008 m. liepos 1 d., net nepažinojo, o su V. V.. G. B. teigė, kad pokalbio fone jis girdėjo ir kito vyriškio balsą. Pasak G. B. nepažįstamas vyras galiausiai davė pasikalbėti su I. Ž., kuri verkė, prašė atvažiuoti, gelbėti ją, bet smulkiau aplinkybių nepaaiškino. Vėliau G. B. dar kartą paskambino I. Ž., vėl atsiliepė tas pats nepažįstamas vyriškis, kuris vėlgi kalbėjo necenzūriškai ir kvietė aiškintis santykių, perdavus telefoną I. Ž., ši verkė. G. B. pokalbių su I. Ž. turinys yra svarbus, vertinant tiek V. V. sukurtą įvykio aplinkybių versiją, tiek E. M. parodymus, duotus kitą dieną po jo sulaikymo, kuriuose V. V. įvardijamas kaip asmuo, siekęs išsiaiškinti su pas I. Ž. buvusiu ir jį įžeidusiu vaikinu, ir kuris tik atvykęs pas I. Ž. ėmė vartoti jos atžvilgiu smurtą bei agresyviai elgėsi visos nakties metu.

53Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne pirminiais E. M. parodymais, bet tais, kuriuos jis davė po to, kai buvo sumuštas tardymo izoliatoriuje. Pirminiuose parodymuose E. M. nurodė, kad jis su V. V. vyko pas nukentėjusiąją I. Ž. aiškintis santykių su V. S., atvykus V. V. iš karto pradėjo smurtauti prieš I. Ž., kuri atsiprašinėjo V. V.. Teismas pirminius E. M. parodymus atmetė, nes jie neva neatitiko tikrosios įvykių trukmės, nors duodamas parodymus E. M. aiškiai nurodė, kad bute prabuvo apie 3-4 valandas, per visą tą laiką baiginėjo išgerti degtinės butelį, tokie jo parodymai iš esmės atitiko ir vėlesnius parodymus, kuriais teismas rėmėsi. G. B. parodymai apie telefoninį pokalbį su verkiančia I. Ž. patvirtina, kad smurtauti prieš I. Ž. buvo pradėta tik atvykus į butą. Apeliantas pažymi, kad E. M. pirminius parodymus davė kitą dieną po pargabenimo iš Anglijos, jis nurodė, kad būnant Anglijoje yra bendravęs su V. V. internetu Skype programos pagalba, V. V. jam pranešė, kad buvo suimtas ir norėdamas išeiti į laisvę smurtinių veiksmų padarymu apkaltino jį, siūlė jam prisiimti kaltę už pinigus. Tokius parodymus E. M. patvirtino ir per akistatą su V. V.. Akivaizdu, kad E. M., nebūdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, negalėjo išsigalvoti tokių aplinkybių, kurios atitiko ikiteisminio tyrimo duomenis ir eigą, ir tik išgirdęs V. V. versiją pakeitė parodymus būtent taip, kaip iš jo buvo reikalaujama bendraujant internetu. Apeliantas neatmeta versijos, kad E. M. parodymus pakeitė dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto tardymo izoliatoriuje. Be to, tikint vėlesniais E. M. parodymais, reikėtų pripažinti, kad vieną po kito pasikartojančius momentinius konfliktus sąlygojo būtent I. Ž. agresyvumas ir impulsyvumas, nors tokias aplinkybes paneigia telefoniniai pokalbiai, G. B. parodymai, juos patvirtinantys V. S. parodymai.

54Taip pat skunde teigiama, kad V. V., kaip asmens, tariamai siekusio sutramdyti smurtaujantį E. M., sukurta versija prieštarauja byloje surinktiems duomenims apie V. V. asmenybę, nes jis, priešingai nei jo bendrininkas E. M., yra teistas 5 kartus, be to, teismo posėdyje V. V. aiškindamas vieną iš telefoninių pokalbių pripažino, kad užsidirbdavo iš cigarečių kontrabandos. E. M. ir V. V. viso teisiamojo posėdžio metu pasirinkta tylėjimo bei neatsakinėjimo į užduodamus klausimus taktika taip pat rodo, kad negalima tikėti jų sukurta versija, nes akivaizdu, jog tokia taktika buvo pasirinkta tikintis, kad bylos nagrinėjimo metu pritrūks jų kaltės įrodymų. Priešingai, nepagrįstai kaltinamas asmuo stengtųsi padėti bylą nagrinėjančiam teismui nustatyti tiesą, tuo tarpu nuteistasis E. M. ir išteisintasis V. V. nuolat prašė atmesti bet kokius prašymus apklausti naujus liudytojus ir detaliau tirti bylos aplinkybes.

55Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta neprofesionaliai. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo nėra pridėta įvykio vietos schemos, joje nėra nurodytas viso buto ir laiptinės planas, visų surastų pėdsakų tikslios vietos ir tarpusavio išsidėstymas. Netgi pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tam tikrus dėl to kylančius neaiškumus, kurie taip pat galėjo lemti klaidingas teismo išvadas, pvz. iškeltą versiją dėl V. S. buvimo I. Ž. bute po jos nužudymo, kuri buvo paneigta dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nustatyta, kad įvykio vietoje vaikščiojo daug žmonių (policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos ekipažas), kurių pėdsakai taip pat galėjo būti užfiksuoti. I. Ž. tėvas nurodė, kad jo dukra nusikaltimo vietoje buvo apipilta paties parvežtu likeriu, kurio butelis stovėjo įvykio vietoje, bet butelis taip pat nebuvo tirtas, pirštų pėdsakai nuo jo, priešingai nei nuo kitų butelių, nebuvo nuimti.

56Apelianto vertinimu, nors paviršutiniškas nagrinėjamos bylos tyrimas ir surinktų duomenų vertinimas, patikint neįtikėtina V. V. versija, apsunkino nužudymo aplinkybių nustatymą, tačiau visų duomenų analizė neabejotinai patvirtina, kad nužudymas padarytas ne dėl E. M. konflikto su I. Ž., o dėl V. V. konflikto su V. S., peraugusio į V. V. konfliktą su I. Ž. dėl jos santykių su V. S., todėl nužudymą padarė ne vienas E. M., bet kartu su V. V.. Byloje nustatyta, kad V. V. ir E. M. pas I. Ž. buvo apie 4-5 valandas, nurodyti bylos duomenys rodo, kad V. V., būdamas itin supykęs dėl jo pažeminimo bei I. Ž. santykių su V. S., iš karto pradėjo smurtauti prieš I. Ž. ir buvo pagrindinis veikėjas nužudant I. Ž.. V. V. ir E. M., veikdami kartu ir vartodami smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, stebėjo ir suprato vienas kito atliekamus itin žiaurius smurtinio pobūdžio veiksmus, sutiko su vienas kito naudojamo pobūdžio smurtu, jo padariniais, suprato smurto pavojingumą, suvokė jo pasekmes, neišreiškė nepritarimo vienas kito atliekamiems veiksmams. Taigi, šiuo atveju kaltinamųjų susitarimas nužudyti pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. V. V. ir E. M. aktyviai dalyvavo smurtaujant prieš nukentėjusiąją, suduodami smūgius į galvos sritį, neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų I. Ž. sveikatai, numatė, kad gali ją sužaloti ar net nužudyti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. I. Ž. mirė ne nuo vieno konkrečiai identifikuotino smūgio, iš esmės jos mirtį galėjo sąlygoti bet kuris iš patirtų smūgių. Kadangi nėra galimybės tiksliai nustatyti, kurio iš kaltinamųjų smūgis sukėlė I. Ž. mirtį, todėl mirties priežastimi pripažintini bendrais E. M. ir V. V. nusikalstamais veiksmais padaryti sužalojimai.

57Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliaciniame skunde nurodoma, kad kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais), tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, 2K-94/2014), be to, kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad smurtą prieš moterį naudojo du išgėrę, žymiai už ją fiziškai stipresni, agresyviai nusiteikę vyrai, todėl jau pati įvykio aplinka galėjo sukelti atmosferą, kurioje nukentėjusioji bus netekusi bet kokios galimybės priešintis. Dėl to V. V. kaip nužudymo bendravykdytojas traktuotinas net keliais aspektais – kaip pats sudavęs smūgius, kaip betarpiškai dalyvavęs bei pritaręs E. M. smurtiniam elgesiui ir kaip atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis.

58Skunde pažymima, kad tokias pat bylos aplinkybes dėl V. V. ir E. M. bendrininkavimo įžvelgė bylą nagrinėjusi ankstesnės sudėties pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, kuri 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi perdavė bylą prokurorui dėl V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Apeliantas teigia, kad kaltinamųjų padaryta veika atitinka ne paprasto nužudymo požymius, o kvalifikuoto – tyčinio nužudymo itin žiauriai – požymius. Šiuo atveju nužudymo padarymo būdas rodo didesnį nusikalstamo elgesio pavojingumą. Pagal suformuotą teismų praktiką nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-327/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai I. Ž. vien į galvos sritį, t. y. į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, buvo suduota 13 smūgių, į kitas kūno vietas suduota apie 20 smūgių, bendras suduotų smūgių skaičius yra išskirtinai didelis, akivaizdu, jog smūgiai buvo itin stiprūs, kuriems moteris neturėjo jokių fizinių galimybių pasipriešinti, neabejotina, kad toks fizinis smurtas I. Ž. sukėlė didelius skausmus, trukusius ilgą laiką. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad panašiose situacijose panašus ar net mažesnis suduotų smūgių skaičius yra vertinamas kaip ypatingo žiaurumo požymis (kasacinės nutartys baudžiamosios byloje Nr. 2K-252/2011, 2K-613/2011, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-165/2009, 1A-412/2009). Sprendžiant dėl nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio inkriminavimo, turi būti įvertinama tai, kad smūgiai buvo suduoti pakartotinai, mušama buvo ne vienu kartu, bet keliais etapais. Žiaurumą rodo ir tai, jog pretekstas smurtui buvo menkavertis, lyginant su panaudoto smurto intensyvumu. Be to, nukentėjusioji buvo sąmoningai palikta kankintis, taip pat aplieta alkoholiu ir apmėtyta įvairiais objektais (vynuogių keke, makaronais), kas rodo nusiteikimą elgtis žiauriai ir paniekinančiai. Kaltinamųjų abejingumą I. Ž. patiriamoms kančioms rodo tai, kad V. V. trumpam grįžęs į butą neiškvietė pagalbos. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. M. neva sudavė ne visus kaltinime nurodytus smūgius, dėl likusios smūgių dalies pasisakė, kad nėra galimybės nustatyti, kas juo sudavė. Tokiu būdu buvo nepagrįstai ir dirbtinai atskirtas bei išskaidytas ne tik nukentėjusiajai vienu metu suduotų smūgių skaičius, bet ir jos patirtas skausmas bei kančios.

59Apeliaciniame skunde dėl galimybės pakeisti kaltinamiesiems kaltinimą, cituojant Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą, nurodoma, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. I. Ž. nužudymo tyrimas ir nagrinėjimas dėl atskirų valstybės institucijų pareigūnų sprendimų buvo nepagrįstai susiaurintas apsiribojant tik E. M. baudžiamuoju persekiojimu, byloje nepagrįstai sureikšminant prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu, buvo apribotos teismo pareiga įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio proceso metu turi būti tiriamas V. V. ir E. M. ankstesnėje proceso stadijoje, vadovaujantis BPK 255 ir 256 straipsniais reikštas ir šiuo metu, vadovaujantis BPK 320 straipsniu, prašomas nagrinėti kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 puntą dėl to, kad „V. V. ir E. M., 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 04.35 val., bute, esančiame Klaipėdos mieste, ( - ), veikdami kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilusio tarpusavio konflikto su I. Ž. metu, itin žiauriai, bendrais veiksmais, panaudojo fizinį smurtą prieš I. Ž., suduodami smūgius rankomis ir kojomis, taip pat metant vazą į nukentėjusiosios I. Ž. galvą, sudavė 13 smūgių į galvos sritį ir 20 smūgių į kitas kūno vietas, tokiu būdu padarydami sužalojimus sumušimo vietose. Dėl padaryto galvos sumušimo I. Ž. buvo sumuštos galvos smegenys, plyšo dangalinė kraujagyslė, išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Nuo patirto stipraus galvos sumušimo, tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo, I. Ž. mirė.“ Apeliacinės instancijos teismui nustačius procesines kliūtis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka spręsti klausimą dėl V. V. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nužudymą ir įžvelgtų poreikį perduoti bylą prokurorui BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, teismas turėtų svarstyti bylos išskyrimo V. V. atžvilgiu klausimą, o E. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip padariusį veiką kartu su bedravykdytoju, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą.

60Apelianto vertinimu, pripažinus E. M. ir V. V. kaltais bendrais veiksmais nužudžius I. Ž., tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo laikyti E. M. prisipažinimo dėl I. Ž. nužudymo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes E. M. parodymai yra klaidingi ir dėl to negali būti laikomi nuoširdžiais.

61Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamieji nepagrįstai išteisinti dėl vagystės ir dokumento pagrobimo, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamose veikose, nors byloje nustatytos aplinkybės, tame tarpe ir kaltinamųjų telefoninių pokalbių turinys, neabejotinai patvirtina jų kaltę. Iš V. V. ir E. M. telefoninio pokalbio kitą dieną po I. Ž. nužudymo akivaizdu, kad paskutinis iš I. Ž. buto išėjęs V. V. tikrai apvogė butą, o dalį daiktų kitą dieną perdavė E. M.. E. M. skundžiantis, kad negali prisiskambinti I. Ž. ir įeiti į jos butą, pasiimti nužudymo naktį paliktų drabužių ir telefono, kadangi buto durys yra užrakintos, V. V. nurodo E. M., kad E. M. žino ne tik moters vardą ir pavardę, bet ir jos asmens kodą. Tokią informaciją, asmenys galėjo turėti tik disponuodami I. Ž. asmens dokumentais. 13:53:30 val. pokalbyje ir 14:22:11 val. pokalbiuose tarp E. M. ir V. V. jie pripažįsta, kad turi I. Ž. dokumentus, aptaria planus dėl dokumentų grąžinimo. Be to, pokalbių metu E. M. nurodo turintis V. V. pinigus.

62Apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl proceso išlaidų, kurias nukentėjusieji patyrė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, atlyginimo, nors teismui buvo teikiami prašymai atlyginti tokias išlaidas pagal jas patvirtinančius dokumentus (byloje buvo pateikti dokumentai dėl patirtų išlaidų, susijusių su teisine pagalba advokatams, bendravimu su Jungtinės Karalystės pareigūnais, dėl ko ir buvo surastas E. M.). Taip pat netinkamai buvo išspręsti klausimai, susiję su baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį turi būti ne tik formaliai išvardijami, deklaratyviai nustatomi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau įvertinta jų visuma ir kiekvienas atskirai. Jie turi būti analizuoti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste ir nustatant nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos dydį tinkamai išanalizuoti ir įvertinti. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo turtinė padėtis ar kitos jų asmenybę apibūdinančios aplinkybės (pvz. šeiminė padėtis) negali turėti lemiamos reikšmės nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Praktikoje pabrėžiama, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti išanalizuojami kiekvienam nukentėjusiam asmeniui sukeltų pasekmių skirtumai, o teismas turi jas susieti su konkrečių žmonių patirtais padariniais ir tuo remiantis diferencijuoti neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013).

63Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti: 1) už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytai minimaliai bausmės ribai, taip pat nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu; 2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3 896 Lt (1 128,36 EUR) ekstradicijos išlaidų priteisimo valstybės naudai.

64Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų, už kurias jis yra nuteistas, kiek prisiminė, nuoširdžiai paaiškino nusikalstamų veikų aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad neneigė savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis atitinka tokių sąvokų išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“. Nuteistasis teigia ne tik nuoširdžiai gailėjęsis dėl padarytų nusikaltimų ir kritiškai vertinęs savo elgesį, bet neginčija iš jo priteistų nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalų dydžių. Nors pirmos instancijos teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nepasisakė dėl šių aplinkybių reikšmės nustatant byloje tiesą, kadangi nuteistojo vertinimu, tik jo nuoširdus prisipažinimas ir išsamūs parodymai padėjo atskleisti I. Ž. nužudymo aplinkybes. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad skirdamas bausmę už I. Ž. nužudymą pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra sukūręs šeimą, oficialiai įregistravęs santuoką, augina mažametį vaiką, be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis yra nevedęs, nors byloje buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys nuteistojo šeimyninę padėtį. Taip pat nuteistasis nesutinka su tuo, kad pirmos instancijos teismas jį pripažino charakterizuojamą patenkinamai. Nuteistojo vertinimu, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad jis yra charakterizuojamas gerai. Apeliantas teigia, kad dėl pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių (dėl buvimo suimtu beveik penkerius metus ir dėl ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo) jam turėjo būti paskirta sankcijoje numatytam bausmės minimumui artima laisvės atėmimo bausmė, o ne artima sankcijos vidurkiui, kadangi ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimą lėmė ne nuteistasis, kuris būdamas suimtas dalyvavo visuose posėdžiuose.

65Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nuteistojo buvo nepagrįstai ir neteisėtai priteistos ekstradicijos išlaidos. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas nenurodė, kad nuteistojo parvežimą iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą pripažįsta proceso išlaidomis. Be to, demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Kadangi Lietuvos Respublikai išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas yra suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, todėl visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Be to, su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 straipsniuose, kuriuose minimos išlaidos yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje, todėl tokio pobūdžio išlaidas privalo užtikrinti valstybė. Skunde pažymima tai, kad aš iš Lietuvos nuteistasis išvyko tuo metu, kai jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės.

66Atsikirtime į prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus išteisintasis V. V. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. S. ir G. So. apeliacinius skundus dėl jo atžvilgiu priimto nuosprendžio atmesti.

67Atsikirtime V. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK numatytų įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisyklių, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Išteisintojo teigimu, prokuroro apeliacinis skundas yra paremtas prielaidomis, prokuroro apeliaciniame skunde iškraipomos faktinės bylos aplinkybės, liudytojų parodymai. Nukentėjusiosios G. So. apeliacinis skundas yra paremtas samprotavimais. Tuo tarpu nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas pripažinti išteisintąjį kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi išteisintasis nebuvo perduotas teismui dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo, be to, išteisintojo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti tyrimą dėl I. Ž. nužudymo, šis prokuroro nutarimas nėra panaikintas ir galioja, todėl nukentėjusiojo prašymas prieštarauja baudžiamosios teisės principui, kad niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą.

68Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. M. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, panaikinant nuosprendį dėl V. V. ir perduodant baudžiamąją bylą dėl V. V. prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kitą nuosprendžio dalį paliekant nepakeistą. Nukentėjusiojo G. S. įgaliotas atstovas advokatas I. Dobilas prašė nukentėjusiojo G. S., Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios G. So. apeliacinius skundus tenkinti, kvalifikuojant E. M. veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, V. V. atžvilgiu bylą išskiriant ir perduodant prokurorui dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto, nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas, išteisintasis V. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti.

69Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami.

70Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar byloje nėra padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

71Nagrinėjamoje byloje yra paduoti keturi apeliaciniai skundai: Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S., nuteistojo E. M.. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir V. V. pripažinti kaltu dėl vagystės iš I. Ž. buto, taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. M. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir 238 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo. Tuo tarpu nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinių skundų prašymai, o iš dalies ir motyvai, yra abstraktūs, neaiškūs. Štai nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde be prašymo V. V. ir E. M. pripažinti kaltais dėl I. Ž. nužudymo itin žiauriai, V. V. pripažinti kaltu dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat prašoma apeliacinio skundo ribose ištaisyti kitas pirmosios instancijos teismo klaidas ir pažeidimus priimant nuosprendį, tokių klaidų ir pažeidimų iš esmės tinkamai nenurodant net ir apeliacinio skundo motyvuose. Nukentėjusiosios G. So. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas dėl „teisingo ir teisiško laisvės atėmimo skyrimo asmenims apvogusiems ir nužudžiusiems mano dukrą“. Pastarieji nukentėjusiųjų apeliacinių skundų prašymai yra abstraktūs, iš esmės neapibrėžiantys apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Kaip matyti iš nukentėjusiosios G. So. apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusioji iš esmės kaip ir nukentėjusysis G. S. prašo V. V. pripažinti kaltu dėl I. Ž. nužudymo, veiką kvalifikuoti kaip nužudymą itin žiauriai, be to, nesutinka su E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, V. V. išteisinimu dėl vagystės.

72Dėl prašymo nuteisti V. V. dėl I. Ž. nužudymo, išskirti bylą V. V. atžvilgiu

73Nukentėjusieji G. So. ir G. S. apeliaciniuose skunduose prašo kaltu dėl I. Ž. nužudymo pripažinti ne tik E. M., bet ir V. V., kaip veikusius bendrininkų grupėje, veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip nužudymą itin žiauriai arba baudžiamąją bylą V. V. atžvilgiu išskirti ir grąžinti prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Iš dalies palaikydama nukentėjusiųjų apeliacinius skundus ir prašydama atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą valstybinį kaltinimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka palaikiusi prokurorė prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei bylą V. V. atžvilgiu grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kitą skundžiamo nuosprendžio dalį prokurorė prašė palikti nepakeistą.

74Tokių valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės ir apeliacinius skundus padavusių nukentėjusiųjų prašymų tenkinti nėra pagrindo, kadangi jie prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms.

75Sutiktina su prokurorės ir nukentėjusiųjų pozicija, kad bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia (be kita ko) Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia (be kita ko) prokurorams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Tačiau būdamas aktyvus bylą nagrinėjantis teismas privalo vadovautis baudžiamojo proceso įstatymu ir negali atlikti tokių veiksmų ar priimti tokių sprendimų, kurių nenumato ar kuriuos draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.

76BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, jei su byla susipažinęs teisėjas nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriame be kitų aplinkybių nurodoma kokie asmenys kokiomis nusikalstamomis veikomis yra kaltinami, ir teisėjo priimta nutartis bylą pagal surašytą kaltinamąjį aktą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jei apie tokią galimybę prieš tai jam iš anksto pranešta teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisiamojo posėdžio metu tvarka reglamentuota BPK 256 straipsnyje. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu inkriminuoti naują nusikalstamą veiką, kurios padarymu asmuo nebuvo kaltinamas, bei jį nuteisti už šią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje už I. Ž. nužudymą teismui buvo perduotas tik E. M., V. V. nebuvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnį, todėl pagal nukentėjusiųjų prašymą dėl I. Ž. nužudymo nuteisti ir V. V. nėra teisinio pagrindo.

77Be to, V. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl I. Ž. nužudymo buvo nutrauktas Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros prokuroro 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, t. y. jam nepadarius nusikaltimo (t. 5, b. l. 45). Skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti (t. 6, b. l. 17-18, 60-61). Taigi, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. V. dėl I. Ž. nužudymo yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. V. faktą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į galiojantį nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata yra įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka, šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010).

78Nepagrįstas ir prašymas išskirti bylą V. V. atžvilgiu. BPK 254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu bylą išskirti į kelias galima tik BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju – jei tai padės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Paprastai bylos išskiriamos į kelias tada, kai siekiant, jog dėl vieno ar kelių baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų slapstymosi nuo teismo arba negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos ar kitų priežasčių, bylos nagrinėjimas nebūtų atidėtas, o byla toliau būtų nagrinėjama kitų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamoje byloje susidariusi situacija, kai keliamas klausimas dėl vienam iš kaltinamųjų galimai nepagrįstai neinkriminuotos kartu su kitu kaltinamuoju padarytos nusikalstamos veikos, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme numatytos situacijos, sudarančios pagrindą išskirti bylą V. V. atžvilgiu. Abiems kaltinamiesiems dalyvaujant procese galimai abiejų padarytos nusikalstamos veikos turi būti nagrinėjamos vienoje byloje, nes tik tokiu būdu būtų galimybė išsamiai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti kiekvieno iš kaltininkų vaidmenį nusikalstamoje veikoje. Visgi nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, V. V. atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl dėl I. Ž. nužudymo buvo kaltinamas ir nuteistas tik E. M..

79Nukentėjusysis G. S. kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių būtinybę grąžinti bylą prokurorui, nurodo tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl E. M. ir V. V. jau buvo perduota prokurorui (t. 9, b. l. 24-32). Tačiau ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi buvo panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 9, b. l. 64-72). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija neturi pagrindo klausimą dėl bylos grąžinimo spręsti priešingai nei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi. Tuo labiau kad apeliacinėje instancijoje bylą prašoma grąžinti prokurorui tik dėl vieno V. V..

80Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti asmens, kuriam nutrauktas ikiteisminis tyrimas, teisinius lūkesčius, pagal BPK 217 straipsnio 2 dalį nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas ne bet kokiu pagrindu, o tik paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje naujų esminių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nutraukiant V. V. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl I. Ž. nužudymo visi esminiai bylos duomenys jau buvo surinkti ir įvertinti priimant V. V. palankų sprendimą, tame tarpe E. M. pirminiai ir vėlesni parodymai, liudytojų, girdėjusių iš I. Ž. buto sklindantį triukšmą, mačiusių iš I. Ž. buto pasišalinančius E. M. ir V. V., kalbėjusių telefonu su I. Ž. ir V. V., parodymai, užfiksuoti E. M. ir V. V. tarpusavio, V. V. su I. Ž. ir V. S. telefoniniai pokalbiai, kurių vertinimas pateiktas nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose. Visais išvardintais duomenimis siekdamas įrodyti V. V. dalyvavimą nužudant I. Ž. rėmėsi nukentėjusysis G. S. skųsdamas prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet jo skundai buvo atmesti. Iš esmės byloje naujais duomenimis, kurie nebuvo žinomi nutraukiant ikiteisminį tyrimą V. V., galima laikyti tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atliktą pakartotinę teismo medicinos ekspertizę dėl I. Ž. mirties priežasties (t. 8, b. l. 34-47) bei apeliacinės instancijos teisme liudytojo A. A. apklausą. Pakartotinės ekspertizės metu buvo patikslinta pirminė specialisto išvada, tačiau tokių duomenų, kurie leistų iš esmės priešingai spręsti V. V. kaltės klausimą, nustatyta nebuvo. Vienintelė pakartotinės teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta aplinkybė iš esmės besiskirianti nuo pirminės specialisto išvados yra ta, kad po paliežuvio kaulo lūžio I. Ž. galėjo kalbėti. Bet pastaroji aplinkybė kaip tik atitinka V. V. parodymus, kad išeinant iš buto I. Ž. galėjo kalbėti ir atsisakė pasiūlymo iškviesti medicinos pagalbą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A., kuris anksčiau ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, jokių naujų bylai reikšmingų duomenų taip pat nenurodė. Liudytojas nurodė matęs į laiptinę įeinančius galimai išgėrusius V. V. ir E. M., įvertino juos kaip nusiteikusius agresyviai, bet paprašytas patikslinti nurodė, jog jie nebuvo labai agresyvūs. Liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitiko kitų to paties namo gyventojų parodymus ir užfiksuotus telefoninius pokalbius, iš kurių dar nutraukiant ikiteisminį tyrimą V. V. buvo galima spręsti dėl V. V. galimo motyvo konfliktuoti su I. Ž..

81Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti nuosprendžio dalies dėl V. V., jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį arba bylą išskirti ir perduoti prokurorui.

82Dėl E. M. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

83Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį E. M. nuteistas už tai, kad nužudė I. Ž., o būtent: konflikto su I. Ž. metu sudavė jai ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, nubloškė į paukščių narvelį ir pargriovė ant grindų, spyrė jai 4-5 kartus kojomis, tyčia metė į ją su vaza, kuri pataikė į galvą, padarydamas sužalojimus sumušimo vietose, o dėl galvos sumušimo I. Ž. buvo sumuštos galvos smegenys, plyšo dangalinė kraujagyslė, dėl ko išsiliejęs kraujas po kietuoju smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje, nuo ko I. Ž. mirė.

84Iš nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinių skundų matyti, jog jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, anot apeliantų, E. M. turi būti inkriminuoti visi teismo medicinos ekspertizės metu nustatyti sužalojimai, jo veika perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip nužudymas itin žiauriai, papildomai kvalifikuojant veiką kaip padarytą bendrininkų grupėje su V. V..

85Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus, taip pat papildomo įrodymų tyrimo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautus duomenis, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų prašymai yra nepagrįsti. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas, kitokių išvadų padarymas ir kitokių sprendimų priėmimas nei tikėjosi proceso dalyviai savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi ir apeliantų nurodomas faktas, jog byla išnagrinėta pagal prokuroro, kuris proceso metu buvo nušalintas, surašytą kaltinamąjį aktą. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, aptartas ankstesnėje nuosprendžio dalyje, t. y. kad kaltinamas dėl I. Ž. nužudymo buvo tik E. M., o sprendimas V. V. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs ir galiojantis, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios yra motyvuotos bei pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu.

86Nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tariamą nuosprendžio nepagrįstumą įtakojo pirmosios instancijos teismo sprendimas po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis perduoti bylą prokurorui, nagrinėjant bylą iš naujo nekviesti apklaustų liudytojų, bet jų parodymus pagarsinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš naujo baudžiamąją bylą pradėjęs nagrinėti pirmosios instancijos teismas nutarė apklausti kaltinamuosius E. M. ir V. V., nukentėjusiuosius, kviesti liudytojus ir ištirti rašytinę bylos medžiagą. Kaltinamieji E. M. ir V. V. atsisakė duoti parodymus ir prašė vadovautis anksčiau teisme jų duotais parodymais. Iš naujo teisme buvo apklausti nukentėjusieji G. So., D. S. ir G. S., liudytoja D. Si.. Kitiems šauktiems liudytojams neatvykus 2014 m. gegužės 20 d. pats nukentėjusysis G. S. sutiko, kad iš naujo liudytojai nebūtų apklausiami, todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas BPK 276 straipsnio 5 dalyje jam suteikta teise, perskaitė anksčiau teisme apklaustų liudytojų parodymus. Vien tai, kad liudytojai nebuvo apklausiami tiesiogiai bylą nagrinėjusio teismo, o perskaityti anksčiau jų teisme duoti parodymai, nesudaro pagrindo manyti, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas neįsigilino į liudytojų parodymus. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje darant išvadas dėl I. Ž. nužudymo byloje apklaustų asmenų parodymai buvo išsamiai aptarti, palyginti tarpusavyje bei su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

87Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas nukentėjusiojo G. S. prašymas ir nuspręsta atlikti papildomą įrodymų tyrimą apklausiant liudytojus G. B. ir A. A., kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir kurių parodymai, anot nukentėjusiojo, reikšmingi teisingai išsprendžiant bylą. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas G. B. išvykęs į Didžiąją Britaniją, susisiekus su juo telefonu liudytojas atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, taip pat nesutiko būti apklausiamas nuotoliniu būdu, todėl buvo pagarsinti G. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duoti parodymai. Liudytojas A. A. buvo apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad jis paskutinis be E. M. ir V. V. kalbėjosi su gyva I. Ž., liudytojas parodė, kad 2008 m. liepos 2 d. naktį, laikotarpyje tarp 24 val. ir 1 val., kelis kartus kalbėjosi telefonu su I. Ž., jam skambinant iš pradžių telefonu atsiliepdavo vyriškis, kuris keikėsi, kvietė atvažiuoti išsiaiškinti santykių, bet vyriškiui leidus pakalbėti su I. Ž., pastaroji atrodė lyg verktų, nors ir neminėjo, kad yra mušama, neprašė padėti (t. 2, b. l. 60-63). Liudytojas A. A. parodė, kad kartu su E. M. ir V. V. įėjo į namo laiptinę, jam pasirodė, kad E. M. ir V. V. buvo išgėrę, tačiau kaip labai agresyvių jų nelaikė (pateikė vertinimą, jog pagal agresyvumą atitiko 7 balus iš 10). Taip pat apeliacinės instancijos teisme, nepavykus išsikviesti V. S., kuris išvykęs į užsienį (t. 11, b. l. 73), buvo pagarsinti šio liudytojo duoti parodymai. V. S. paskutinis iki E. M. ir V. V. lankėsi pas I. Ž., šios paprašytas bendravo su V. V. telefonu, su kuriuo apsižodžiavo, kas ir nulėmė V. V. siekį važiuoti pas I. Ž. tam, kad išsiaiškintų su jį įžeidusiu asmeniu. Pastarosios aplinkybės apie telefonu tarp V. V. ir V. S. kilusį konfliktą matyti iš užfiksuotų V. V. telefoninių pokalbių su V. S. ir I. Ž..

88Šių aukščiau išvardintų įrodymų, tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstytų kitų liudytojų parodymų vertinimas užima didžiąją dalį nukentėjusiųjų apeliacinių skundų turinio. Iš apeliacinių skundų matyti, jog nukentėjusieji įrodinėja V. V. motyvą smurtauti prieš I. Ž., tuo pačiu įvardydami V. V. kaip pagrindinį smurtautoją prieš I. Ž.. Tačiau, kaip buvo nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, ikiteisminis tyrimas V. V. dėl I. Ž. nužudymo buvo nutrauktas, prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl teisėjų kolegija nevertina byloje surinktų įrodymų ir nepasisako dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su prašymu pripažinti V. V. kaltu dėl I. Ž. nužudymo. Aptariant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai bus vertinami tiek, kiek jie susiję su E. M. nuteisimu dėl I. Ž. nužudymo.

89Kadangi galiojančiu ir nepanaikintu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą pripažinta, jog V. V. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, todėl taip pat nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiųjų prašymo E. M. veiką kvalifikuoti kaip padarytą bendrininkų grupėje su V. V., nes tenkinus nukentėjusiųjų prašymą būtų konstatuota V. V. kaltė dėl I. Ž. nužudymo.

90Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 m. liepos 2 d. naktį I. Ž. buvo sumušta. Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, jog I. Ž. padaryta 13 galvos sužalojimų, kurie paaiškinami 13 smūgių rankomis ir kojomis sudavimu, 15 sužalojimų likusiame kūne, kurie paaiškinami 20 smūgių sudavimu (t. 8, b. l. 34-47). Ekspertizės metu konstatuota, jog sužalojimas, nulėmęs I. Ž. mirtį nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padarytas vienu smūgiu, nustatyti konkrečiai, nuo kurio trauminio poveikio į galvą išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, nėra galimybės.

91Nuteistasis E. M. neneigė smurtavęs prieš I. Ž., tačiau nurodo jai sudavęs mažiau smūgių, išskyrus pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu, kai savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad prieš I. Ž. smurtavo tik V. V.. Visgi pirminiai E. M. parodymai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neva jis tik stebėjo V. V. smurtavimą prieš I. Ž. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pagal E. M. po įvykio vežusio taksisto O. V., E. M. draugo, pas kurį E. M. pernakvojo po įvykio, S. B. parodymus, E. M. rankos ir kojos buvo nubrozdintos, trumpikės kruvinos. Iš kitą dieną po įvykio užfiksuoto telefoninio E. M. ir V. V. pokalbio taip pat galima suprasti, jog E. M. smurtavo prieš I. Ž., kadangi pokalbio metu svarsto, kad I. Ž. turėjo būti padarytas bent smegenų sutrenkimas. Taigi, nukentėjusiųjų keliamos abejonės, kad E. M. tik dangsto V. V. yra nepagrįstos, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. M. smurtavo prieš I. Ž.. Dėl nukentėjusiųjų keliamų abejonių, ar duodamas parodymus E. M. nenutyli V. V. veiksmų, kuris, anot nukentėjusiųjų, taip pat turėjo smurtauti prieš I. Ž., teisėjų kolegija nepasisako atsižvelgdama į aukščiau aptartą procesinę situaciją dėl V. V. nutraukto ikiteisminio tyrimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiųjų keliama versija dėl E. M. parodymų pakeitimo nepasitvirtino, kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš įkalinimo įstaigos buvo gauti duomenys, jog smurto naudojimo faktai prieš E. M. nėra užfiksuoti, pats E. M. irgi paaiškino smurto nepatyręs (t. 11, b. l. 79-82).

92Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti E. M. kaltu dėl visų I. Ž. nustatytų sužalojimų, nors ekspertizės metu ir buvo nustatyta, kad I. Ž. į galvą suduota bent 13 smūgių, į kitas kūno vietas – bent 20 smūgių. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikslaus E. M. suduotų smūgių skaičiaus, tik konstatavo, jog E. M. į galvą I. Ž. sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius, į kitas kūno vietas – ne mažiau kaip 3 smūgius, nubloškęs į paukščių narvelį pargriovė ant grindų, sudavė 4-5 smūgius kojomis, metė į galvą vazą. Nustatydamas E. M. suduotų smūgių skaičių pirmosios instancijos teismas vadovavosi E. M. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtino V. V., matęs atskirus smurtavimo prieš I. Ž. epizodus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. įvykio metu buvo neblaivus. Iš 2008 m. liepos 2 d. 14.53 val. telefoninio pokalbio tarp E. M. ir V. V. matyti, kad E. M. neprisimena visų to vakaro aplinkybių, todėl taip pat galėjo netiksliai prisiminti ir smurtavimo prieš I. Ž. aplinkybes (suduotų smūgių skaičių). Išskirdamas E. M. suduotus smūgius pirmosios instancijos teismas neatmetė kitų ekspertizės metu I. Ž. suduotų smūgių, tiesiog pagal bylos nagrinėjimo ribas nustatė E. M. neteisėtų veiksmų apimtį.

93Esminė aplinkybė pripažįstant E. M. kaltu dėl I. Ž. nužudymo yra ta, kad E. M. pripažino I. Ž. sudavęs bent 4 smūgius į galvą rankomis, metęs vazą. Kadangi ekspertizės metu konstatuota, jog bet kuris iš I. Ž. į galvą suduotų smūgių galėjo padaryti sužalojimą, sukėlusį I. Ž. mirtį, todėl E. M. neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Akivaizdu, jog E. M. neturėjo tikslo nužudyti I. Ž., prieš ją smurtaudamas nesiekė jos mirties, kadangi priešingu atveju nebūtų bandęs kitą dieną prisiskambinti I. Ž., norėdamas su ja susitikti ir atsiimti paliktus marškinius ir mobilaus ryšio telefoną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad E. M. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, tame tarpe ir gyvybės atėmimą, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Smūgių sudavimą iš esmės sąlygojo išgertuvių metu kilę pavieniai konfliktai tarp E. M. ir I. Ž.. Nepagrįstai nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad I. Ž. įvykių metu nebuvo agresyviai nusiteikusi ir todėl neva negalėjo konfliktuoti su E. M.. Priešingai, iš užfiksuotų V. V. ir I. Ž. to vakaro telefoninių pokalbių matyti, kad I. Ž. ant V. V. buvo supykusi, nes apie jų santykius sužinojo V. V. žmona, netgi priekaištavo V. V. apie skolą, kuri pokalbių metu taip ir nebuvo įvardinta. Liudytojas V. S. taip pat parodė, kad jam būnant su I. Ž., ši darėsi vis agresyvesnė, piktai kalbėjosi telefonu, supyko, kad jis nėra linkęs aiškintis su V. V., išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir liepė išeiti.

94Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir tai, kodėl nėra pagrindo E. M. inkriminuoti BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto kvalifikuojančio nužudymo požymio – nužudymo itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai paprastai pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ne visus I. Ž. nustatytus sužalojimus padarė E. M., kuris nuteistas tik už dalį I. Ž. padarytų sužalojimų. Nors prieš I. Ž. buvo smurtaujama laikotarpyje nuo 24 val. iki maždaug 04.35 val., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. M. smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo ištisiniai. Iš pradžių E. M. sudavė I. Ž. porą smūgių į galvą kilus konfliktui prie stalo, dar keli smūgiai buvo suduoti po kurio laiko vėl kilus konfliktui grįžtant iš balkono, o paskutiniai smūgiai buvo suduoti, vaza į galvą mesta apsižodžiavus po nepavykusio bandymo pasimylėti. Po pastarųjų veiksmų E. M. iš buto pabėgo. Po pirmųjų suduotų smūgių I. Ž. toliau kartu su E. M. ir V. V. girtavo, buvo išėjusi į balkoną parūkyti, galimai tuo metu kalbėjosi su G. B. telefonu, po antrojo konflikto I. Ž. taip pat buvo sąmoninga, galėjo laisvai kalbėti ir judėti. Akivaizdu, jog būtent paskutinio konflikto metu E. M. sudavė smūgius, sukėlusius I. Ž. daugiausiai žalos, nuo kurių ji nebegalėjo atsikelti. Taigi, pavienių smurtavimo prieš I. Ž. atvejų kelių valandų laikotarpyje negalima laikyti itin žiauriu nužudymu BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme.

95Dėl kitų E. M. nusikalstamų veikų

96Skundžiamu nuosprendžiu E. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 237 straipsnio 1 dalį, BK 238 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį.

97Apeliacinių skundų dėl E. M. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį nėra gauta, šioje bylos dalyje taip pat nenustatyta esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei teisingai kvalifikavo E. M. padarytas nusikalstamas veikas, o dėl kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstai nusprendė E. M. išteisinti.

98Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti sprendimą dėl E. M. išteisinimo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, kadangi E. M. nebuvo kaltinamas padaręs šias veikas.

99Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, be nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyto sprendimo išteisinti E. M. dėl kaltinimų pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad E. M. kaltinamas šių nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau E. M. nei ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai, nei surašytame kaltinamajame akte jis buvo kaltinamas padaręs BK 237 straipsnio 1 dalyje ir BK 238 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Šias nusikalstamas veikas buvo kaltinamas padaręs V. V., kuris skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti motyvai tik dėl V. V. išteisinimo dėl minėtuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų. Todėl daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nuoroda, jog E. M. kaltinamas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, bei nuosprendžio rezoliucinėje nurodytas sprendimas išteisinti E. M. pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, yra rašymo apsirikimas, kuris ištaisomas pašalinant šias aplinkybes iš skundžiamo nuosprendžio.

100Taip pat ištaisytinas netinkamas pirmosios instancijos teismo baudžiamojo įstatymo taikymas kvalifikuojant E. M. veiką dėl padėjimo suklastoti tikrą pasą, jo laikymo ir panaudojimo.

101E. M. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o nuteistas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. E. M. nuteistas už tai, kad pagrobtą T. M. Lietuvos Respublikos pasą pateikdamas kartu su savo nuotrauka asmeniui, kuris šį pasą suklastojo, padėjo suklastoti pasą, kurį laikė ir juo naudojosi iki sulaikymo.

102Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalis vertintina kaip bendroji teisės norma, numatanti atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą, žinomai netikro arba žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, numatanti atsakomybę už specifinių dokumentų – asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo – suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.

103Taigi, kadangi E. M. padėjo suklastoti pasą, kurį vėliau laikė ir juo naudojosi, todėl nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 1 dalį kaip kvalifikuota skundžiamame nuosprendyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo negali ištaisyti, nes tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šiuo atveju reikštų veikos kvalifikavimą pagal griežtesnę atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą, o tai nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo yra negalima (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

104Tačiau taip pat netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas kartu su BK 300 straipsnio 1 dalimi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikiant nuorodą į BK 24 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikiant nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį. E. M. nuteistas už tris BK 300 straipsnio dispozicijoje numatytas alternatyvias veikas, kurių vieną (suklastojimą) jis padėjo padaryti, o kitas (laikymą, naudojimąsi) padarė tiesiogiai kaip vykdytojas. Kadangi šias atskiras veikas apėmė vieninga nuteistojo tyčia, E. M. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika, tokiu atveju kaltininkas atsako kaip vykdytojas ir papildoma nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį nereikalinga. Tuo labiau kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta nuoroda net ne į BK 24 straipsnio 6 dalį, o to paties straipsnio 1 dalį.

105Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pašalinant perteklines nuorodas į BK 24 straipsnio 6 dalį iš nuosprendžio aprašomosios dalies ir į BK 24 straipsnio 1 dalį iš nuosprendžio rezoliucinės dalies (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Papildomos nuorodos į BK bendrosios dalies straipsnius pašalinimas nuteistojo E. M. teisinės padėties nesunkina, kadangi jis nuteistas už veiką, kurią padarė kaip vykdytojas.

106Dėl V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų

107Skundžiamu nuosprendžiu V. V. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį.

108Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliaciniuose skunduose prašymas pripažinti V. V. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iš esmės grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliantų nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. V. kaltę dėl vagystės iš I. Ž. buto.

109Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas byloje yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso dalyviai gali teismui teikti savo pasiūlymus, nuomonę dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

110Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. V. kaltė dėl turto pagrobimo iš I. Ž. buto grindžiama tik prielaidomis. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų galima neabejotinai konstatuoti, jog būtent V. V. įvykdė vagystę iš I. Ž. buto.

111Pažymėtina, kad byloje vagystę iš I. Ž. buto buvo kaltinami įvykdę E. M. ir V. V. veikdami bendrininkų grupėje, tačiau išteisinamasis nuosprendis skundžiamas tik dėl V. V..

112Byloje neginčytinai nustatyta, kad po I. Ž. nužudymo iš jos buto dingo pinigai, vaizdo kamera, fotoaparatas, odinė rankinė, mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas. Nors byloje nustatyta, kad galimai paskutiniai pas I. Ž. bute lankėsi E. M. ir V. V., tačiau tai savaime negali būti laikoma įrodymu, kad jie abu ar vienas iš jų pavogė iš buto dingusį turtą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai tesudaro prielaidą (versiją) manyti, jog būtent jie ar kuris nors iš jų galėjo pavogti dingusį turtą, bet šią prielaidą (versiją) turi patvirtinti byloje surinkti įrodymai.

113Pagal liudytojų J. B., B. S. parodymus, po kilusio triukšmo sudužus gėlių vazonui iš laiptinės pirmas išėjo vyriškis, vilkintis vien trumpikėmis, liudytoja J. B. taip pat matė kaip iš laiptinės maždaug po 10 minučių išėjo kitas vyriškis, nešdamasis maišelį, kurį pasidėjo į E. M. automobilį, po to liudytoja dar kartą matė tą patį vyriškį išeinantį iš laiptinės ir rankose besinešantį drabužius. E. M. ir V. V. irgi neneigė, kad pirmas iš I. Ž. buto išėjo vien trumpikėmis vilkintis E. M.. Nors V. V. teigė I. Ž. bute užtrukęs iki 10 sekundžių, tačiau nėra pagrindo netikėti J. B. parodymais, jog V. V. bute užtruko ilgiau, galimai apie 10 minučių. Tai, kad po E. M. pasišalinimo iš buto jame liko V. V., patvirtina ir liudytojų J. B. parodymai apie iš I. Ž. buto sklindančius garsus, panašius į baldų stumdymą, bei J. K. parodymai apie I. Ž. buto lange matytą siluetą. Kita vertus, vien V. V. parodymų neatitikimas kitiems byloje surinktiems įrodymams tik sudaro pagrindą kritiškai vertinti V. V. parodymus, bet neįrodo V. V. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

114Pagal išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog E. M., kuris iš I. Ž. buto pasišalino vilkėdamas vien trumpikėmis, nepastebėtas negalėjo išsinešti visų dingusių daiktų. Kita vertus, teiginys, jog šiuos daiktus maišelyje išsinešė V. V. yra neįrodytas, kadangi pagrobti daiktai buvo nerasti, neįmanoma nustatyti ir to, ar maišelyje tikrai buvo pagrobti daiktai. Lygiai taip pat negalima kategoriškai atmesti galimybės, jog E. M. galėjo išsinešti dalį daiktų, kurie būtų tilpę jo rankose (vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ar net dalį pinigų). Tai, kad po įvykio galimai būtent E. M. turėjo I. Ž. dokumentus galima spręsti iš užfiksuotų 2008 m. liepos 2 d. E. M. ir V. V. telefoninių pokalbių, kurių metu E. M. prisipažino V. V. žinantis ne tik I. Ž. vardą ir pavardę, bet ir asmens kodą, be to, nurodė parašysiąs I. Ž. žinutę apie rastus dokumentus. Priešingai nei teigiama nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde, negalima kategoriškai tvirtinti, kad E. M. dokumentus galimai perdavė V. V., nes ši aplinkybė neužfiksuota pokalbiuose, jos nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde cituojamos tik atskiros užfiksuotų E. M. ir V. V. telefoninių pokalbių detalės, jas interpretuojant vienpusiškai – išimtinai palankiai kaltinimui. Nors 13.53 val. telefoninio pokalbio metu E. M. nurodo V. V., kad pas E. M. yra daug V. V. pinigų, bet ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad V. V. pavogė pinigus iš I. Ž. buto. Priešingai, pagal logiką pinigai turėtų būti pas juos pavogusį V. V., bet pokalbio metu būtent E. M. sako turintis pinigus, kai dar prieš pokalbį E. M. ir V. V. jau buvo susitikę ir E. M. būtų galėjęs pinigus atiduoti V. V..

115Užfiksuoti 2008 m. liepos 2 d. E. M. ir V. V. telefoniniai pokalbiai taip pat paaiškina, kodėl V. V. užtruko ilgiau bute nei E. M.. Iš 13.28 val. ir 13.35 val. telefoninių pokalbių matyti, jog likęs bute V. V. surinko likusius E. M. ir V. V. daiktus (užsimenama apie paimtą I. Ž. švarkelį, per klaidą paimtus ne E. M. apatinius), taip pat byloje nustatyta, kad V. V. paėmė vieną iš dviejų E. M. mobilaus ryšio telefonų. Iš ko seka, kad V. V. išsineštame maišelyje buvo šie daiktai, o apsižiūrėjęs, kad nėra E. M. kelnių ir batų, V. V. grįžo atgal į butą ir antrą kartą išėjęs iš laiptinės E. M. drabužius nešėsi rankose. 13.35 val. telefoniniame pokalbyje teisindamasis, jog surinko ne visus E. M. daiktus, V. V. nurodo, kad „kažkaip savo neršiau“, t. y. intensyviai ieškojo savo daiktų, kuo paaiškinami liudytojos J. B. girdėti garsai, panašūs į stumdomus baldus, kadangi butas konflikto metu buvo sujauktas, todėl greitai ir nekeliant papildomo triukšmo surasti savo daiktus buvo objektyviai neįmanoma.

116Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamu nuosprendžiu dėl šios veikos jis buvo išteisintas pagrįstai. Apeliantų siūlomas įrodymų vertinimas, kai remiamasi labiau tikėtina versija, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų, subjektyvūs samprotavimai apie tikėtinus V. V. veiksmus yra niekuo nepagrįsti ir tėra tik prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

117Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V. V. išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį už tai, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugai apie tai, jog I. Ž. nužudė E. M., ir apie nužudymo aplinkybes, taip savo veiksmais padėdamas E. M. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo.

118Teisų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl V. V. išteisinimo pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį. Tuo labiau kad nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliaciniuose skunduose nenurodyta motyvų, dėl ko išteisinamasis nuosprendis V. V. dėl minėtų nusikalstamų veikų yra nepagrįstas, apsiribota tik abstrakčiu reikalavimu nubausti V. V. už minėtus nusikaltimus.

119Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas pasireiškia tik aktyvia veikla (patalpų, transporto, dokumentų suteikimu, aprūpinimu drabužiais, maistu ir kt.), tuo tarpu vien nepranešimas teisėsaugai apie galimai nusikaltimą padariusį asmenį turėtų būti vertinamas kaip BK 238 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog sulaikytam V. V. iš karto buvo pareikšti įtarimai I. Ž. nužudymu, o asmuo gali atsisakyti duoti parodymus apie galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, todėl V. V. nelaikytinas BK 238 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu.

120Dėl bausmės E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

121Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirtą bausmę nukentėjusieji G. So. ir G. S. apeliaciniuose skunduose prašo griežtinti, o nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose prašymas griežčiau nubausti E. M. iš esmės grindžiamas jau ankstesnėje nuosprendžio dalyje atmestu reikalavimu E. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Papildomai nukentėjusiosios G. So. apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgė į proceso trukmę. Tuo tarpu nuteistasis E. M. prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas gerai, o ne patenkinamai.

122Pažymėtina, kad kaltininkui paskirta bausmė yra teisinga, jei ji vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nėra nei per griežta, nei per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

123Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

124BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų.

125Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog nuteistajam E. M. buvo paskirta neteisinga bausmė, kuri prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei neatitinka bausmei keliamų tikslų.

126Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visgi nors apygardos teismas ir pripažino E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau skundžiamo nuosprendžio dalyje, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, nurodyta, kad teismas atsižvelgia tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

127Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog E. M. padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. E. M. anksčiau neteistas, iki sulaikymo dirbo. Negalima sutikti su E. M. teiginiu, jog jis charakterizuojamas gerai, kadangi byloje gauti dokumentai apie tai, kad E. M. įkalinimo įstaigoje nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių (t. 10, b. l. 10-11, 21-22, 82-83). Pritartina ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentui, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyti duomenys apie E. M. šeiminę padėtį. Dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad E. M. sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, bet į šių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš viso nepaminėjo.

128Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kadangi pagal teismų praktiką atsižvelgus į teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, bausmės nuteistajam yra švelninamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimus ir pagal juos formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Sprendimas dėl bausmės švelninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi būti priimamas tik nuosekliai įvertinus šios trukmės pagrįstumą pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui.

129Nepaisant to, kad po nusikaltimo padarymo E. M. beveik dvejus metus slapstėsi, kol buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 4 d., tačiau proceso trukmė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinama kaip aiškiai per ilga. Pažymėtina, kad laikotarpis, kurį E. M. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, neįskaičiuota į proceso trukmę. Sulaikius E. M. ikiteisminis tyrimas buvo operatyviai pabaigtas ir byla 2011 m. sausio 27 d. buvo perduota teismui. Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo priimta 2011 m. kovo 14 d., o pirmas teismo posėdis paskirtas 2011 m. balandžio 4 d., tačiau teismo posėdis neįvyko dėl to, kad nukentėjusieji negalėjo jame dalyvauti ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, kitas teismo posėdis paskirtas 2011 m. gegužės 25 d. neįvyko dėl V. V. gynėjo nedalyvavimo, iš esmės byla pradėta nagrinėti tik 2011 m. birželio 6 d. teismo posėdyje. 2011 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl pakartotinės teismo medicinos ekspertizės skyrimo, kuri paskirta 2011 m. lapkričio 16 d. nutartimi, ekspertizė atlikta tik 2012 m. kovo 22 d., o teismo posėdis po ekspertizės paskirtas 2012 m. gegužės 10 d. Neįvykus 2012 m. liepos 2 d. teismo posėdžiui bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 21 d., pastarajame teismo posėdyje nukentėjusieji pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, prašymas pakeisti kaltinimą buvo priimtas nagrinėti 2012 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, dėl priimto prašymo byla buvo perduota nagrinėti trijų teisėjų kolegijai, todėl byloje paskelbta pertrauka iki 2012 m. lapkričio 5 d. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi byla perduota prokurorui, tačiau ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi ir byla grąžinta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Bylą nagrinėti iš naujo buvo numatyta 2013 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, bet teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos, o kitas teismo posėdis buvo paskirtas tik 2013 m. birželio 25 d., šis teismo posėdis neįvyko nukentėjusiesiems negalint jame dalyvauti ir prašant atidėti bylos nagrinėjimą, patenkinus nukentėjusiųjų prašymą bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2013 m. spalio 16 d. Pastarajame teismo posėdyje nukentėjusieji vėl pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, 2013 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje pagal nukentėjusiųjų įgalioto atstovo prašymą buvo nušalintas vienas iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų, 2014 m. sausio 24 d. teismo posėdyje pagal nukentėjusiojo prašymą buvo nušalintas prokuroras, todėl iš esmės byla iš naujo buvo pradėta nagrinėti tik 2014 m. kovo 7 d. teismo posėdyje ir toliau nagrinėjama 2014 m. gegužės 20 d., liepos 15 d., rugsėjo 8 d. teismo posėdžiuose. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas tik 2014 m. spalio 21 d. Taigi, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik ketverius metus. Tokia bylos nagrinėjimo trukmė, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje apklaustų asmenų skaičių, vertinama kaip objektyviai nepateisinama. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir išdėstytų bylos nagrinėjimo aplinkybių, ilgą bylos nagrinėjimą sąlygojo ne nuteistojo E. M. ir jo gynėjo veiksmai, iš esmės bylos nagrinėjimas užtruko dėl netinkamo bylą nagrinėjusio teismo darbo organizavimo, pernelyg ilgų pertraukų tarp teismo posėdžių nustatymu, be to, įtakos proceso trukmei turėjo ir nukentėjusiųjų negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose, papildomų procesinių prašymų pareiškimas.

130Šiuo metu E. M. laikomas suimtu jau beveik šešerius metus. Siekiant pašalinti keliamas abejones dėl skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą, kaip jau buvo minėta, kai kurių liudytojų į teismo posėdį nepavyko išsikviesti, nes jie išvykę į užsienį, bet buvo papildomai apklausta tyrėja D. Si., liudytojas A. A., tačiau dėl užtrukusios liudytojų paieškos, išteisintojo V. V. ligos, bylos nepavyko operatyviai išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme.

131Atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei papildomai įvertindama E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo šeimyninę padėtį, pažeistą E. M. teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, sumažinus E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu, paskiriant E. M. nežymiai už sankcijos vidurkį mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

132Dėl civilinių ieškinių

133Nors nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas prašymas pakeisti nuosprendį dėl neteisingai priteistos neturtinės žalos, patirtos dėl I. Ž. nužudymo, tačiau apeliaciniame skunde kaip vienas iš skundžiamo nuosprendžio ydingumą patvirtinančių argumentų nurodomas neva netinkamas civilinių ieškinių išsprendimas.

134Pažymėtina, kad nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl bendrai visiems nukentėjusiesiems neteisingai priteisto neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis G. S. nėra įgaliotas atstovauti kitus nukentėjusiuosius, todėl apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik dėl jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo. Taip pat apeliaciniame skunde tik pacituota teismų praktika, kokiais kriterijais vadovaujantis sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet jokių konkrečių aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas ar kurios būtų netinkamai įvertintos, nėra nurodyta.

135Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – artimo žmogaus mirtį, dėl ko neabejotinai buvo patirti dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, ilgalaikis emocinis stresas, žala padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais, tačiau kartu teismas atsižvelgė ir į nuteistojo E. M. turtinę padėtį, galimybę realiai atlyginti žalą, vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais.

136Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos atlyginimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, kurių kitaip vertinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien tai, kad nukentėjusiajam G. S. nustatytas mažesnis atlygintinos neturtinės žalos dydis nei kitiems nužudytosios artimiesiems, nereiškia, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė netinkamai. Priešingai, tai rodo, kad apygardos teismas priteisiamos žalos dydį individualizavo.

137Kita vertus, teisėjų kolegija, nesutinka su tuo kaip pirmosios instancijos teismas išsprendė turtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kas iš esmės sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą.

138Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. M. nukentėjusiajam A. Ž. buvo priteista 9 498 Lt (2 750,81 Eur) turtinės žalos dėl sugadinto ir sunaikinto turto, 18 500 Lt (5 357,97 Eur) paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo išlaidų, o reikalavimo dalyje dėl laidojimo išlaidų atlyginimo buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys laidojimo išlaidas.

139Byloje yra duomenų, kad bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, buvęs turtas buvo apdraustas draudimo bendrovėje, dėl to siekdamas žalos atlyginimo nukentėjusysis A. Ž. po įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę (t. 1, b. l. 178). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. Ž. patvirtino iš draudimo bendrovės gavęs draudimo išmoką, tačiau tikslios sumos nenurodė, taip pat nurodė, kad ši suma iš civilinio ieškinio neatimta. Visgi į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir priteisė visą nukentėjusiojo A. Ž. prašytą priteisti sugadinto (sunaikinto) turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių, ar nukentėjusiajam A. Ž. nebuvo priteistas atlyginimas už sunaikintą (sugadintą) turtą, už kurį jau buvo atlyginusi draudimo bendrovė. Taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl kapavietės įrengimo ir paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo priteisimo. Pažymėtina, kad nei laidojimo, nei kapavietės įrengimo ir paminklo pastatymo išlaidoms pagrįsti jokie mokėjimo kvitai nebuvo pateikti, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos klausimus išsprendė skirtingai, nuspręsdamas priteisti kapavietės įrengimo ir paminklo pastatymo išlaidas, o laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą perduodamas spręsti civilinio proceso tvarka. Nors byloje yra pateiktas UAB „( - )“ raštas (t. 7, b. l. 126), įvardintas paminklo įvertinimu, tačiau šiuo raštu nėra patvirtinama, kad nukentėjusysis A. Ž. būtų sumokėjęs paminklą stačiusiai įmonei rašte nurodytą pinigų sumą.

140Kadangi nukentėjusysis A. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nedalyvavo, o be papildomų duomenų turtinės žalos atlyginimo klausimo teisingai išspręsti negalima, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, panaikinant nuosprendžio dalį dėl priteista 9 498 Lt (2 750,81 Eur) turtinės žalos dėl sugadinto ir sunaikinto turto, 18 500 Lt (5 357,97 Eur) paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo išlaidų priteisimo nukentėjusiajam A. Ž. iš nuteistojo E. M. bei pripažįstant A. Ž. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

141Dėl proceso išlaidų

142Skundžiamu nuosprendžiu iš E. M. priteistos 3 896 Lt (1 128,36 EUR) ekstradicijos išlaidos. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti šią nuosprendžio dalį. Toks nuteistojo prašymas yra nepagrįstas.

143Kas yra laikoma proceso išlaidomis ir jų atlyginimo tvarka yra reglamentuota BPK VIII skyriuje. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis sąrašas, ką galima laikyti proceso išlaidomis baudžiamajame procese. Be BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose numatytų proceso išlaidų, to paties straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimu gali būti pripažintos ir kitos išlaidos. Priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 150 straipsnio 1 dalis).

144Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad išlaidos, patirtos parsigabenant nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo pasislėpusį asmenį iš užsienio valstybės, savo prigimtimi neatitinka BPK VIII skyriuje numatytų išlaidų. Priešingai, baudžiamojo proceso įstatyme ekstradicijos išlaidos nėra išskirtos iš kitų išlaidų, kaip išlaidos vertėjui, nurodant, kad jos iš nuteistojo nepriteisiamos. Taip pat nėra pagrindo sutikti su siaurinamuoju apelianto aiškinimu, jog proceso išlaidos yra išimtinai susijusios su kitų proceso dalyvių patirtomis išlaidomis. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde nepagrįstai daromos nuorodos į Bausmių vykdymo kodeksą ir Suėmimo vykdymo įstatymą teigiant, jog visos išlaidos, susijusios su materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga, kadangi ekstradicijos išlaidos neatitinka šiuose teisės aktuose numatytų išlaidų, kurios yra apmokamos valstybės, taip pat ekstradicijos išlaidos nėra susijusios su įkalinimo vietoje esančio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu.

145Galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ekstradicijos išlaidas iš nuteistojo, šių išlaidų nepripažino proceso išlaidomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos išlaidos buvo pripažintos proceso išlaidomis dar ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu (t. 4, b. l. 109), todėl antrą kartų tų pačių išlaidų pripažinti proceso išlaidomis Klaipėdos apygardos teismas neprivalėjo.

146Apeliantas teisingai nurodo ir tai, kad ekstradicijos išlaidos (kaip pavyzdžiui specialių tyrimų metu patirtos išlaidos) yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos veikloje, tačiau pagal vieningai suformuotą teismų praktiką ekstradicijos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo, jei ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo paties nuteistojo veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013 ir kt.). Nors E. M. teigia, jog išvykstant iš Lietuvos jam nebuvo pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė, bet kartu pripažįsta žinojęs apie mirusią I. Ž., jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, paskelbtą paiešką. E. M. veiksmai pagrobus brolio pasą, jį suklastojus ir naudojantis juo gyvenant Didžiojoje Britanijoje, nuolatinis bendravimas su pas jį atvykstančiais šeimos nariais, rodo sąmoningą slapstymąsi nuo baudžiamojo proceso. Esant tokioms aplinkybėms, ekstradicijos išlaidos iš E. M. buvo priteistos pagrįstai.

147Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde nurodant argumentus dėl skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo ir nepagrįstumo užsimenama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nukentėjusiojo išlaidų advokatui. Visgi nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nebuvo pateiktas konkretus prašymas priteisti nukentėjusiajam G. S. išlaidų advokatui atlyginimą, todėl šio klausimo atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nesprendžia.

148Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

Nutarė

149Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.

150Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą į BK 24 straipsnio 1 dalį ir laikyti, kad E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

151E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) metų.

152Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

153Pašalinti iš nuosprendžio įžanginės dalies aplinkybę, jog E. M. kaltinamas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti aplinkybę, jog E. M. išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį ir BK 238 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

154Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje patenkinus civilinį ieškinį A. Ž. iš E. M. priteista 9 498 Lt (2 750,81 Eur) turtinė žala dėl sugadinto ir sunaikinto turto, 18 500 Lt (5 357,97 Eur) paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo išlaidų, bei pripažinti A. Ž. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dėl sugadinto ir sunaikinto turto bei dėl paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo išlaidų atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

155Nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti.

156Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 5. - pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1... 6. - pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;... 7. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 9. E. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK... 10. V. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK... 11. A. Ž. iš E. M. priteista 9 498 Lt (2 750,81 EUR) padarytos žalos atlyginimo... 12. Iš E. M. valstybės naudai priteista 3 896 Lt (1 128,36 EUR) ekstradicijos... 13. E. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl laidojimo išlaidų palikta nenagrinėta,... 14. Taip pat nuosprendžiu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V.... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 16. E. M. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė kitą žmogų, o būtent: 2008 m.... 17. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o... 18. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad pagrobė, laikė, gabeno ir panaudojo... 19. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe pagrobė svetimą... 20. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 14 val.,... 21. Taip pat V. V. buvo kaltinamas tuo, kad be svarbios priežasties nepranešė... 22. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 23. 1) panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 178... 24. 2) panaikinti sprendimą dėl E. M. išteisinimo pagal BK 237 straipsnio 1... 25. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje... 26. Skunde nurodoma, kad byloje buvo nustatyta, jog I. Ž. grįžus iš Palangos... 27. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog E. M. iš I. Ž. buto... 28. Prokuroro apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo... 29. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors po V. V. išėjimo... 30. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bandė V. V.... 31. Prokuroro tvirtinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina V. V.... 32. Apeliantas nurodo, kad nors nuo nusikaltimo padarymo 2008 m. liepos 2 d. iki... 33. Apeliaciniame skunde dėl V. V. skirtinos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1... 34. Taip pat nurodoma, kad V. V. pripažinus kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį... 35. Be kita ko apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek nuosprendžio įžanginėje,... 36. Nukentėjusioji G. So. apeliaciniame skunde prašo teisingos laisvės atėmimo... 37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 38. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ne... 39. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė... 40. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai remiasi vien tik... 41. Apeliantė nurodo, kad nors teismo medicinos ekspertas nustatė, jog I. Ž.... 42. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apygardos teismas... 43. Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas palaikė... 44. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad V. V. negalėjo... 45. Apeliaciniame skunde aptariant bausmių skyrimo klausimą siūloma atsižvelgti... 46. Nukentėjusysis G. S. apeliaciniame skunde prašo atlikus išsamų įrodymų... 47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas... 48. Skunde pažymima, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį... 49. Apelianto teigimu, toks bylos nagrinėjimas ir įrodymų tyrimas nedera su... 50. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad pirmines įvykdyto nusikaltimo... 51. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad vertinant V. V. ir E. M. atvykimo pas I. Ž.... 52. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio galima susidaryti... 53. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne pirminiais E. M.... 54. Taip pat skunde teigiama, kad V. V., kaip asmens, tariamai siekusio sutramdyti... 55. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta... 56. Apelianto vertinimu, nors paviršutiniškas nagrinėjamos bylos tyrimas ir... 57. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliaciniame skunde... 58. Skunde pažymima, kad tokias pat bylos aplinkybes dėl V. V. ir E. M.... 59. Apeliaciniame skunde dėl galimybės pakeisti kaltinamiesiems kaltinimą,... 60. Apelianto vertinimu, pripažinus E. M. ir V. V. kaltais bendrais veiksmais... 61. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamieji nepagrįstai... 62. Apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl... 63. Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014... 64. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino dėl jam... 65. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nuteistojo buvo nepagrįstai ir... 66. Atsikirtime į prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus... 67. Atsikirtime V. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu... 68. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti... 69. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo E. M. apeliaciniai... 70. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 71. Nagrinėjamoje byloje yra paduoti keturi apeliaciniai skundai: Klaipėdos... 72. Dėl prašymo nuteisti V. V. dėl I. Ž. nužudymo, išskirti bylą V. V.... 73. Nukentėjusieji G. So. ir G. S. apeliaciniuose skunduose prašo kaltu dėl I.... 74. Tokių valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės ir apeliacinius skundus... 75. Sutiktina su prokurorės ir nukentėjusiųjų pozicija, kad bylą... 76. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl... 77. Be to, V. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl I. Ž. nužudymo buvo... 78. Nepagrįstas ir prašymas išskirti bylą V. V. atžvilgiu. BPK 254 straipsnio... 79. Nukentėjusysis G. S. kaip vieną iš argumentų, patvirtinančių būtinybę... 80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti asmens, kuriam... 81. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi nei... 82. Dėl E. M. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 83. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį E. M. nuteistas už... 84. Iš nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinių skundų matyti, jog jie... 85. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos... 86. Nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tariamą... 87. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo patenkintas... 88. Šių aukščiau išvardintų įrodymų, tiek skundžiamame nuosprendyje... 89. Kadangi galiojančiu ir nepanaikintu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą... 90. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2008 m. liepos 2 d. naktį I. Ž. buvo... 91. Nuteistasis E. M. neneigė smurtavęs prieš I. Ž., tačiau nurodo jai... 92. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos... 93. Esminė aplinkybė pripažįstant E. M. kaltu dėl I. Ž. nužudymo yra ta, kad... 94. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir... 95. Dėl kitų E. M. nusikalstamų veikų... 96. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal... 97. Apeliacinių skundų dėl E. M. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, BK... 98. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo... 99. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, be nuosprendžio rezoliucinėje... 100. Taip pat ištaisytinas netinkamas pirmosios instancijos teismo baudžiamojo... 101. E. M. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o nuteistas pagal BK 24... 102. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalis vertintina kaip bendroji teisės... 103. Taigi, kadangi E. M. padėjo suklastoti pasą, kurį vėliau laikė ir juo... 104. Tačiau taip pat netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas kartu su... 105. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas... 106. Dėl V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų... 107. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1... 108. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. So. ir G. S.... 109. Kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas byloje yra bylą nagrinėjančio... 110. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi... 111. Pažymėtina, kad byloje vagystę iš I. Ž. buto buvo kaltinami įvykdę E. M.... 112. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po I. Ž. nužudymo iš jos buto dingo... 113. Pagal liudytojų J. B., B. S. parodymus, po kilusio triukšmo sudužus gėlių... 114. Pagal išdėstytas aplinkybes akivaizdu, jog E. M., kuris iš I. Ž. buto... 115. Užfiksuoti 2008 m. liepos 2 d. E. M. ir V. V. telefoniniai pokalbiai taip pat... 116. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog byloje nėra surinkta... 117. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu V. V. išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1... 118. Teisų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio... 119. Nusikaltimą padariusio asmens slėpimas pasireiškia tik aktyvia veikla... 120. Dėl bausmės E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 121. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirtą bausmę... 122. Pažymėtina, kad kaltininkui paskirta bausmė yra teisinga, jei ji vertinant... 123. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 124. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių... 125. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes,... 126. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. M. atsakomybę sunkinančia... 127. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog E. M. padarytas labai... 128. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ilgą baudžiamojo... 129. Nepaisant to, kad po nusikaltimo padarymo E. M. beveik dvejus metus slapstėsi,... 130. Šiuo metu E. M. laikomas suimtu jau beveik šešerius metus. Siekiant... 131. Atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmei skirti... 132. Dėl civilinių ieškinių... 133. Nors nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas... 134. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde keliamos abejonės... 135. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nustatydamas... 136. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas CK 6. 250 straipsnio 2... 137. Kita vertus, teisėjų kolegija, nesutinka su tuo kaip pirmosios instancijos... 138. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo E. M. nukentėjusiajam A. Ž. buvo... 139. Byloje yra duomenų, kad bute, esančiame ( - ), Klaipėdoje, buvęs turtas... 140. Kadangi nukentėjusysis A. Ž. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose... 141. Dėl proceso išlaidų... 142. Skundžiamu nuosprendžiu iš E. M. priteistos 3 896 Lt (1 128,36 EUR)... 143. Kas yra laikoma proceso išlaidomis ir jų atlyginimo tvarka yra reglamentuota... 144. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad išlaidos, patirtos... 145. Galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 146. Apeliantas teisingai nurodo ir tai, kad ekstradicijos išlaidos (kaip... 147. Papildomai pažymėtina, kad nukentėjusiojo G. S. apeliaciniame skunde... 148. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 149. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.... 150. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą į BK 24 straipsnio... 151. E. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę... 152. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 129... 153. Pašalinti iš nuosprendžio įžanginės dalies aplinkybę, jog E. M.... 154. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje patenkinus civilinį ieškinį A. Ž.... 155. Nukentėjusiųjų G. So. ir G. S. apeliacinius skundus atmesti.... 156. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....