Byla 2K-253/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties.

2Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistas laisvės atėmimu penkiolikai metų.

3Į bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. liepos 12 d. išbūtas laikas.

4Iš D. Š. priteista: B. J. ir D. J. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir po 45 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti; E. J. – 6661,72 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. J. – 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. J. – 400 Lt, E. J. – 500 Lt, R. J. – 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; Valstybinei ligonių kasai – 2579,11 Lt.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendis pakeistas panaikinant jo dalį, kuria iš D. Š. nukentėjusiesiems B. J. ir D. J. priteista po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

6Iš D. Š. B. J. ir D. J. priteista 8009,52 Lt turtinei žalai atlyginti, E. J. – 300 Lt gydymosi išlaidoms atlyginti.

7Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, vartojant alkoholinius gėrimus ir kilus tarpusavio konfliktui tyčia sudavė ant kėdės sėdėjusiam R. J. kumščiu į galvą. Nuo smūgio ant grindų nugriuvusiam R. J. kaltinamasis smogė ne mažiau kaip 8 kartus kapokle į galvą. Taip nukentėjusiajam buvo sulaužyti kaukolės skliauto kaulai, lūžo kaukolės skliauto protezas, kurio fragmentai buvo įspausti link kaukolės smegeninės dalies gilumos, susidarė kraujo išsiliejimai po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkininės dalies sferiniame paviršiuje, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dešiniojo smegenų pusrutulio dangalais, smegenėlių pakaušinio paviršiaus minkštaisiais dangalais, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas savo veiksmus ir kapokle suduodamas smūgius bei ja įpjaudamas ne mažiau kaip 20 kartų R. J. į veidą, rankas, petį, pilvą, D. Š. padarė R. J. nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – galvos traumos – R. J. 2009 m. spalio 19 d. 1.55 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Taip D. Š. tyčia itin žiauriai nužudė R. J..

10Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo teismų sprendimus pakeisti – pašalinti kvalifikuojamą aplinkybę, kad nužudymas įvykdytas itin žiauriai, pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę kaip jo atsakomybę lengvinančią ir paskirti bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. Civilinių ieškovų įstatyminės atstovės I. J. ir civilinės ieškovės E. J. ieškinius palikti nenagrinėtus, nukentėjusiojo R. J. ieškinį atmesti.

11Kasatorius teigia, kad teismai padarė nepagrįstas išvadas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per griežtą bausmę.

12Teismai, kvalifikuodami veiką kaip padarytą itin žiauriai, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46). Kasatoriaus manymu, kvalifikuoti šią veiką kaip padarytą itin žiauriai nėra jokio pagrindo. Specialisto išvadoje Nr. M 659/09(03) nurodyta, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė sunkus sveikatos sutrikdymas (du trauminiai poveikiai į galvos sritį). Taip pat nukentėjusiajam padaryti nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Šioje specialisto išvadoje, be kita ko, pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, kad, patyręs sunkią galvos smegenų traumą, asmuo medikų akivaizdon pateko būdamas gilios smegenų komos būsenos, tikėtina, jog traumos patyrimo metu R. J. buvo sunkaus alkoholinio neblaivumo laipsnio. Apklaustas teisme ekspertas parodė, kad, per kiek laiko buvo padaryti sužalojimai, jis pasakyti negali. Po tokių galvos sužalojimų, kol dar visiškai nebuvo netekęs sąmonės, nukentėjusysis galėjo judėti. Kad nukentėjusysis po suduotų smūgių dar nebuvo praradęs sąmonės, patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad atvykus GMP ekipažui nukentėjusysis buvo objektyviai sąmoningas, kalba nerišli, kvėpavimas laisvas, o širdies tonai ritmiški. Be to, ekspertas teisme pažymėjo, kad esant tokiam neblaivumo laipsniui žmogaus pojūčių dirglumo slenkstis pakyla ir kad pajustų skausmą, reikia didesnio poveikio. Toks girtumo laipsnis mažina skausmą. Taigi jam (kasatoriui) inkriminuoti veiksmai negali būti traktuojami kaip sukėlę nukentėjusiajam itin dideles fizines ar dvasines kančias arba kad nužudymas buvo įvykdytas itin skausmingu būdu. Tai, kad jis nesiekė atimti gyvybės, juo labiau nesuvokė bei nesiekė atimti gyvybės itin žiauriai, patvirtina jo veiksmai, t. y. kilusio konflikto metu jis panaudojo pirmą po ranka pasitaikiusį įrankį (kapoklę), padaręs sužalojimus, nukentėjusiajam būnant sąmoningam ir gyvam, nebetęsė savo veiksmų ir nesiekė paslėpti įvykdyto nusikaltimo, o ištempė jį į centrinę miesto gatvę, kur jį lengvai galėtų aptikti pašaliniai asmenys. Teismai, vertindami jo parodymus apie nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarė išvadą, kad jis taip siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Tačiau kasatorius prašo atkreipti dėmesį į liudytojo R. P. parodymus, kuriais teismas tiki bei remiasi priimdamas nuosprendį ir kuris matė visą konfliktą nuo jo pradžios iki pabaigos bei tikrai niekaip nesiekia savo parodymais sušvelninti jo teisinės padėties. Šis liudytojas nurodė vos ne identišką nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (ne mažiau kaip 5 kartus). Be to, vertinant jo (kasatoriaus) parodymus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad įvykio metu jis (kasatorius) buvo neblaivus bei įpykęs. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta tik tikėtina prielaida, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti tyrimui pateiktu įrankiu. Tačiau teismai šią išvadą traktavo kaip nustatytą aplinkybę bei konstatavo, kad jis kapokle pjaustė nukentėjusiojo veidą, o tai rodo ypatingą žiaurumą. Taip pat teismai nurodė, kad tai, jog nukentėjusysis pasyviai gynėsi bandydamas prisidengti rankomis, rodo, kad jis jautė skausmą. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad nukentėjusysis smūgių sudavimo metu buvo sąmoningas, bet tai niekaip negali patvirtinti skausmo jutimo ar nejutimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvados ir veikos kvalifikavimas kaip nužudymas itin žiauriai pagrįstas prielaidomis. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti prielaidomis negalima, nes įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis).

13Kasatorius nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo institucijoms dar neturint jokių patikimų duomenų apie įvykdyto nužudymo aplinkybes bei jį įvykdžiusį asmenį, 2009 m. spalio 20 d. vykusios patalpų apžiūros metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tokių aplinkybių, kad jis prisipažino ne laisva valia, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų byloje nėra, todėl šios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia nebuvo jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 16 punktas). Juolab kad jo parodymai nekito viso proceso metu.

14Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, savo sprendimą iš esmės grindė tuo, kad jis savo vardu turi registruoto turto, yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti žalą. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, teismai konstatavo, kad tai lemia gana didelį neturtinės žalos priteisimą. Kasatoriaus manymu, tokios teismo išvados prieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga), be to, leidžia tvirtinti, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, siekė jį nubausti, nes vienas esminių motyvų yra tas, kad jis turi nekilnojamojo turto. Šioje byloje iš esmės, be deklaratyvių argumentų, kad žala nukentėjusiems padaryta tyčiniais veiksmais, vadovaujantis žemomis paskatomis, ir kad nukentėjusieji dėl artimo žmogaus netekties patyrė stresą, daugiau neturtinės žalos atlyginimo klausimas niekaip neargumentuojamas. Teismai visiškai nevertino nukentėjusiojo asmenybės, – kad jis paliko žmoną su dviem mažamečiais vaikais, nuolat girtaudavo su įvairiais asocialiais asmenimis. Visi byloje pateikti ieškiniai deklaratyvūs, juose nurodytos didžiulės sumos niekuo nepagrįstos, o nukentėjusysis R. J. apskritai apsiribojo tik prašymu teismui dėl jo pripažinimo civiliniu ieškovu pateikimu.

15Be to, kasatorius nurodo, kad teismai be pakankamų motyvų atmetė prašymą dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Kasatorius nurodo, kad paauglystėje turėjo galvos traumų, tėvas sirgo Parkinsono liga, smegenų paralyžiumi. Kaip liudytoja apklausta kasatoriaus motina S. Š. parodė, kad jis vaikystėje skųsdavosi galva, dėl to jam teko gulėti ligoninėje.

16Kasacinis skundas atmestinas.

17Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą keisti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

18Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą

19Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją.

20Iš bylos duomenų matyti, kad D. Š. nukentėjusiajam R. J. smogė ne mažiau kaip 8 kartus kapokle į galvą, sulaužydamas kaukolės skliauto kaulus, kaukolės skliauto protezą, tęsdamas savo veiką, ta pačia kapokle sudavė smūgius nukentėjusiajam bei įpjovė ne mažiau kaip 20 kartų į veidą, rankas, petį ir pilvą. Nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad D. Š. pakankamai masyviu įrankiu – kapokle sudavė R. J. daug smūgių į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, padarė daug muštinių, kirstinių ir pjautinių sužalojimų, visi sužalojimai padaryti R. J. nugriuvus ant grindų, negalinčiam aktyviai pasipriešinti ar gintis bei dar esant sąmoningam ir gyvam (beje, šios aplinkybės neginčija ir kasatorius). R. J. veide ir rankose nustatyti daugybiniai pjautiniai sužalojimai patvirtina, kad D. Š. kapokle ne tik sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, bet tuo pačiu įrankiu dar ir pjaustė jo veidą bei rankas, šiam stengiantis jomis prisidengti ir taip apsisaugoti. Nors nusikaltimo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau tai nereiškia, kad jis nejautė stipraus skausmo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. Š. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajam yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, todėl padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

21Kasaciniame skunde dėl nužudymą kvalifikuojančio požymio nustatymo kasatorius iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą pripažino, kad jos yra teisingos ir į apelianto argumentus priimtoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai atsakė. Teisėjų kolegija nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo.

22Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir paskirtos bausmės

23Viena iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešino apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nenustatė šios D. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors D. Š. pripažino savo kaltę dėl smurto naudojimo prieš R. J., tačiau, įvertinę bylos aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad D. Š. nuoširdžiai nesigailėjo, todėl nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad D. Š. nurodė žymiai mažesnį suduotų smūgių skaičių, nei nustatyta specialisto išvadoje, vėliau iškėlė versiją, jog įvykis buvo išprovokuotas ir jis gynėsi, tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jokių muštynių ar kokio nors sumušto asmens nematė, liudytojui R. P. liepė tylėti, pripažino smurto naudojimo faktą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė tik po to, kai policijos pareigūnai dar kartą (praėjus 3 dienoms po įvykio) patalpų apžiūros metu rado aiškius nusikaltimo padarymo pėdsakus ir nužudymo įrankį, padarė išvadą, kad nuteistasis prisipažino verčiamas objektyvių įrodymų, be to, nepripažino esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, teisme keitė parodymus apie jo atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, t. y. nebuvo iki galo nuoširdus. Kitos nustatytos aplinkybės, jo tolesnis elgesys – sumuštą ir kraujuojantį R. J. ištempęs iš namų ir palikęs gulėti gatvėje tamsiu paros metu, grįžo į namus ir toliau girtavo, vėliau nuėjo miegoti – rodo abejingumą jo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams.

25Nepagrįstas ir kitas kasatoriaus prašymas – paskirti bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis. BPK 376 straipsnio, kuris nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu, o 3 dalyje – kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas ir bausmės paskyrimą tikrina tik teisės taikymo aspektu. Skirtingai nei apeliacinė instancija, kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jau išspręstas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nuteistajam paskirta teisinga bausmė, t. y. kad ji nėra aiškiai per griežta (tik nežymiai viršija vidurkį) ir neprieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumo principui, ją skiriant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnių nuostatos nepažeistos. Nesant pagrindo išvadai, kad paskiriant nuteistajam bausmę baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai, kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ir paskirtosios bausmės dydžio.

26Dėl psichiatrinės ekspertizės

27Nepaskiriant nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrinės ekspertizės esminis BPK pažeidimas nebuvo padarytas. Traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teismo psichiatrinė ir (ar) teismo psichologinė ekspertizė skiriama tada, kai iškyla pagrįstų abejonių dėl asmens psichikos sveikatos būklės iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ar po jos padarymo. Nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nekilo abejonių dėl nuteistojo D. Š. psichikos sveikatos būklės. Byloje esančios pažymos iš Klaipėdos apskrities ligoninės psichiatrijos filialo ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro patvirtina, kad D. Š. šiose įstaigose nesigydė, apie jį duomenų neturima. Nuteistasis, duodamas parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, motyvavo jos padarymą (įsižeidė ir supyko ant R. J. dėl jam išsakytų priekaištų, kad jis yra tinginys, dažnai vartoja alkoholį, apgaudinėja motiną), nuosekliai ir pakankamai išsamiai (išskyrus suduotų smūgių skaičių) nurodė visas įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu rašytame pasiaiškinime nurodė, kad nusikaltimą padarė dėl to, jog susibarė su R. J. ir buvo neblaivus. Beje, kasaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad įvykio metu jis buvo neblaivus bei įpykęs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja buvo apklausta kasatoriaus motina S. Š., kuri parodė, kad vaikystėje sūnus sakydavo, jog jam kažkas negerai su galva, kad jis ,,atsijungia“, nieko nejaučia, dėl to jis gulėjo ligoninėje; sūnaus tėvas sirgo smegenų paralyžiumi; sūnus dėl galvos negalavimų gulėjo ligoninėje, kai jam buvo 15-16 metų; kokia buvo nustatyta diagnozė, ji nežinanti. Kasatoriaus gynėjas bylą nagrinėjant teisme prašė skirti teismo psichologinę–psichiatrinę ekspertizę motyvuodamas tuo, kad yra pagrindas manyti, jog D. Š. R. J. smūgius sudavė būdamas fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas, itin jį įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, pasireiškiantis tyčiojimusi ir šantažu. Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones, šį prašymą atmetė motyvuota protokoline nutartimi. Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, priimtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nebuvo jokio neteisėto ar itin D. Š. įžeidžiančio R. J. poelgio. Kryptingas, gynybiškas ir logiškas D. Š. elgesys po įvykio (kartu su R. P. išnešė sužalotą R. J. iš buto, atvykus policijos pareigūnams bendravo su jais ir aiškino, kad jokio konflikto nematė) rodo, kad jokio psichikos sutrikimo (didelio susijaudinimo) jis nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas analogišką gynėjo prašymą taip pat atmetė motyvuodamas tuo, kad dėl D. Š. psichinės būklės teismui abejonių nekilo, o ar nuteistasis įvykio metu buvo didžiai susijaudinęs – įrodymų vertinimo dalykas. Savo nutartyje šios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad nuteistasis veikė logiškai ir kryptingai, kad jokio psichikos sutrikimo ar didelio susijaudinimo nepatyrė, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (vaikystėje ir paauglystėje turėjo galvos traumų, tėvas sirgo Parkinsono liga) nėra tos aplinkybės, dėl kurių būtų tikslinga skirti nuteistajam teismo psichiatrinę ekspertizę.

28Dėl neturtinės žalos

29Kasatorius prašo civilinių ieškovų įstatyminės atstovės I. J. ir civilinės ieškovės E. J. ieškinius palikti nenagrinėtus, nukentėjusiojo R. J. – atmesti. Jis nurodo, kad ieškiniai deklaratyvūs, nurodytos didžiulės sumos niekuo nepagrindžiamos, o teismų išvados šiuo aspektu prieštarauja teismų praktikai. Šie kasatoriaus teiginiai iš esmės nepagrįsti teisiniais argumentais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kasatorius D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl iš jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priteista atlyginti nukentėjusiesiems (dviem vaikams, motinai ir broliui) padarytą neturtinę žalą dėl tėvo, sūnaus ir brolio nužudymo (iš viso 150 000 Lt). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai, kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas.

30Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiesiems iš nuteistojo D. Š. priteistinos neturtinės žalos už jiems artimo žmogaus nužudymą klausimas išspręstas pažeidžiant CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Neturtinės žalos dydis pats savaime nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl priteistų atlyginti nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos dydžių išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m.... 4. Iš D. Š. priteista: B. J. ir D. J. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį iki jų... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Iš D. Š. B. J. ir D. J. priteista 8009,52 Lt turtinei žalai atlyginti, E. J.... 7. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo,... 9. D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 17 d., apie 19.30 val., būdamas... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo teismų sprendimus pakeisti –... 11. Kasatorius teigia, kad teismai padarė nepagrįstas išvadas, todėl netinkamai... 12. Teismai, kvalifikuodami veiką kaip padarytą itin žiauriai, nukrypo nuo... 13. Kasatorius nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo... 14. Teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, savo sprendimą... 15. Be to, kasatorius nurodo, kad teismai be pakankamų motyvų atmetė prašymą... 16. Kasacinis skundas atmestinas.... 17. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 18. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą... 19. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą... 20. Iš bylos duomenų matyti, kad D. Š. nukentėjusiajam R. J. smogė ne mažiau... 21. Kasaciniame skunde dėl nužudymą kvalifikuojančio požymio nustatymo... 22. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir paskirtos bausmės... 23. Viena iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų atsakomybę... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai nenustatė šios D. Š.... 25. Nepagrįstas ir kitas kasatoriaus prašymas – paskirti bausmę, mažesnę nei... 26. Dėl psichiatrinės ekspertizės... 27. Nepaskiriant nagrinėjamoje byloje teismo psichiatrinės ekspertizės esminis... 28. Dėl neturtinės žalos ... 29. Kasatorius prašo civilinių ieškovų įstatyminės atstovės I. J. ir... 30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiesiems iš... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Nuteistojo D. Š. kasacinį skundą atmesti....