Byla 1-2799-369/2017
Dėl neva netrinkamoje vietoje pastatytos transporto priemonės, vieną kartą sudavė A. S. galva smūgį jam į veidą, ko pasėkoje padarė nosies nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio nosikaulio lūžį ir nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, advokatui Gintarui Petukauskui, nukentėjusiajam A. S.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3R. V., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis ( - ), teistas:

  1. 2006-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 302 str. 1 d. 8 MGL dydžio, 1000 litų pinigine bauda.
  2. 2007-11-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d. 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2013-10-02 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi lygtinai prieš 2 metus 5 mėnesius ir 24 dienas paleistas iš pataisos namų. Bausmę atliko. Teistumas neišnykęs.

4Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p.

Nustatė

5R. V. 2016-10-04 apie 22.55 val., viešoje vietoje, Vilniaus oro uoste įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Rodūnės kelias 2 Vilnius, kilus konfliktui dėl neva netrinkamoje vietoje pastatytos transporto priemonės, vieną kartą sudavė A. S. galva smūgį jam į veidą, ko pasėkoje padarė nosies nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio nosikaulio lūžį ir nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą.

6Apklaustas teisme kaltinamasis R. V. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2016-10-04 apie 22.55 val. Vilniaus oro uoste įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje susiginčijo su A. S. dėl to, kad nukentėjusiojo automobilis užtvėrė pravažiavimą kaltinamojo tėvo automobiliui ir nesusitvardęs sudavė jam galva smūgį į nukentėjusiojo veidą. Kaltinamasis R. V. aiškino, kad ir anksčiau nukentėjusysis konfliktuodavo su jo tėvu dėl automobilių statymo aikštelėje, esančioje prie Vilniaus oro uosto, bei įžeidinėdavo jo tėvą. Aikštelėje susikivirčijus su nukentėjusiuoju, šis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, apspjaudė ir siūlė santykius išsiaiškinti kumščiais vienas prieš kitą. Kaltinamasis teigė, kad netrukus po įvykio nukentėjusiajam sumokėjo 200 eurų, tačiau neturi tai patvirtinančio rašytinio įrodymo. A. S. jam lygtai ir atleido, tačiau vėliau pradėjo iš jo reikalauti 3000 eurų, sakydamas, kad kitaip jis neatsisakys nuo reiškiamų kaltinimų. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo prašė atmesti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės – moralinės žalos priteisimo prašė tenkinti iš dalies.

7Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad dirba vairuotoju UAB „( - )“. Maždaug mėnuo laiko iki teismo nagrinėjamo įvykio, vairuodamas bendrovės mikroautobusą, jis užsukdavo į automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą Vilniaus oro uosto prieigose tam, kad galėtų nuvežti lėktuvu atskridusius keleivius (jų pageidavimu) į Klaipėdą. Jų bendrovėje kelionės kaina yra fiksuota, todėl dėl stovėjimo vietos ir klientų (keleivių) pastoviai kildavo konfliktai su taksistais ir kitais asmenimis, kurie taip pat siūlydavo lėktuvu atskridusiems keleiviams savo paslaugas. 2016-10-04 d. apie 22.55val. jo vairuojamas mikroautobusas stovėjo oro uosto aikštelėje, o jis sėdėjo mikroautobuso kabinoje. Vienu metu prie jo priėjo kaltinamasis ir dar vienas asmuo. Kaltinamasis garsiai pareiškė pretenzijas dėl neva jo užimtos automobilio stovėjimo vietos ir galva smogė jam į veidą. Nuo patirto smūgio trumpam prarado sąmonę. Tuo metu kaltinamasis jau buvo pasišalinęs iš aikštelės. Netrukus prie jo priėjo kaltinamojo tėvas, kuris prašė nekviesti policijos, siūlydamas taikiai susitarti. Jis nesutiko su kaltinamojo tėvo pasiūlymu ir paskambinęs 112 pranešė, kad buvo sumuštas. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Dėl patirtos traumos ilgai gydėsi. Pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo.

8Specialisto išvadoje Nr. pG 1504/2017(01) nurodyta, kad A. S. nustatytas nosies nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio nosikaulio lūžis, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-10-04). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

9Apklaustas teisme liudytojas R. G. paaiškino, kad anksčiau dirbo VĮ ( - ). 2016-10-04 d. jis vairavo 88 maršrutinį mikroautobusą, kurio paskutinė stotelė yra Vilniaus oro uostas. Apie 23.00 val. buvo atvykęs į Vilniaus oro uostą. Jis stovėjo ir išlipęs iš autobuso ir atkreipė dėmesį, kad gretimoje automobilių stovėjimo aikštelėje du vyrai agresyviai bendrauja. Jų pokalbio jis negirdėjo, tačiau pamatė, kaip vienas iš vyriškių kitam smogė galva į veidą ir įsėdęs į lengvąjį automobilį išvažiavo. Jis priėjo prie smūgį gavusio vyriškio, kurio veidas buvo kruvinas. Nukentėjusiajam pasakė, kad jis matė kaip pastarasis buvo sumuštas ir paliko savo kontaktinius duomenis.

10Apklaustas teisme liudytojas R. M. paaiškino, kad iš matymo pažįsta kaltinamąjį R. V. bei nukentėjusįjį A. S.. Liudytojas teisme neneigė, kad verčiasi nelegaliu keleivių gabenimu, dažnai būna Vilniaus oro uoste, kur, anot jo, pastoviai konfliktuoja su A. S.. 2016-10-04 vakare jis buvo Vilniaus oro uoste ir prie „C“ terminalo laukė „savo keleivių“. Tuo metu jis bendravo su R. V. ir pastabėjo kaip pastarojo tėvas - A. V. negali tinkamai priparkuoti savo automobilio stovėjimo aikštelėje, nes A. S. vairuojamas mikroautobusas buvo užstatęs pravažiavimą. Pamatė, kad A. V. išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie mikroautobuso pradėjo kalbėtis su vairuotoju. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, kadangi buvo toli nuo jų, tačiau suprato, kad jie konfliktuoja. Netrukus A. V. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. Tada jis su A. V. sūnumi – kaltinamuoju R. V. priėjo prie mikroautobuso vairuotojo A. S. ir ėmė su juo kalbėtis. R. V. išsakė A. S. pretenzijas, kad šis neleidžia jo tėvui priparkuoti aikštelėje automobilio. A. S. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir agresyvia stovėsena artintis prie R. V.. Kaip šis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs. Nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus. Į stovėjimo aikštelę atėjo ir kaltinamojo tėvas, kuris siūlė nukentėjusiajam taikiai baigti santykių aiškinimąsi ir išsitraukęs piniginę siūlė jam pinigų. Tuo metu jis (R. M.) nuo jų buvo apie 40 metrų atstumu. Ar nukentėjusysis paėmė iš kaltinamojo tėvo pinigus, jis nematė, tačiau R. V. ir jo tėvas jam sakė, kad A. S. jie sumokėjo 200 eurų ir jie susitaikė. Nukentėjusysis pažadėjo nerašyti pareiškimo į policiją ir R. V. nereikšti jokių pretenzijų.

11Apklaustas teisme kaltinamojo R. V. tėvas liudytojas A. V. paaiškino, kad dirba taksi automobilio vairuotoju ir dažnai būna Vilniaus oro uoste. 2016-10-04 jis atvažiavo su automobiliu į oro uosto mokamą aikštelę. Aikštelėje buvo daug automobilių. Buvo sunku pravažiuoti. Privažiavęs arčiau jis panaudojo garsinį signalą ir per atidarytą langą paprašė, kad A. S. truputį pavažiuotų mikroautobusu ir leistų priparkuoti taksi automobilį. A. S. mikroautobuso nepatraukė ir jį iškeikė ne cenzūriniais žodžiais. Tada jis (A. V.) iš aikštelės išvažiavo ir automobilį priparkavo centrinėje aikštelėje. Tada sugrįžo į aikštelę, kur stovėjo A. S. mikroautobusas, ir pamatė, kad šis stovi užsiėmęs nosį. Jis (A. V.) paklausė, kas atsitiko. A. S. pasakė, kad jo (A. V.) sūnus sudavė jam smūgį į veidą ir jis iškvietė policijos pareigūnus. Kaip buvo suduotas smūgis ir kaip jo sūnus bendravo su A. S. jis nematė. Nukentėjusiajam jis pasiūlė pinigų ir į mikroautobuso saloną padėjo 200 eurų. Apie tai, ar A. S. anksčiau konfliktavo su jo sūnumi jis nežino.

12Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad Vilniaus oro uosto apsaugos darbuotojas M. K. savanoriškai pateikė DVD diską. Ikiteisminio tyrimo metu DVD diske esantis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas. Pateiktoje laikmenoje užfiksuotas 2016-10-04 tarp 22.30 val. iki 23.30 val. Vilniaus oro uoste ties „C“ sektoriumi vykę veiksmai. Kadangi tai įvyko tamsiu paros metu, todėl negalima išskirti fiksuotų asmenų individualių bruožų. Vaizdo įraše matyti, kad 2016-10-04 22.52 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia „C“ sektoriaus, prie viešbučio „AirInn Vilnius“ atvažiuoja mikroautobusas. 22.53 val. mikroautobusas sustoja minėtoje aikštelėje visai šalia kelkraščio. 12.53 val. iš mikroautobuso išlipęs vairuotojas, atidaro galines dureles ir atsisėda į keleivio vietą. 22.59 val. keleivio durys atsidaro ir vairuotojas išlipa. Jis vaikšto aplink mikroautobusą. 23.00 val. vairuotojas sugrįžta ir atsisėda. Vėliau jis dar kartą išlipa ir vėl įsėda į mikroautobusą. 23.06 val. nuo oro uosto „C“ sektoriaus per pėsčiųjų perėją, link šio mikroautobuso ateina du vyrai. 23.06 val. mažesnis vyras atidaro mikroautobuso keleivio dureles. 23.06 iš mikroautobuso išlipa žmogus. Jie trise stovi prie mikroautobuso keleivio durų, artimu vienas nuo kito atstumu. 23.07 val. mažesnis vyras, kuris atėjo prie mikroautobuso, padaro staigų judesį link to asmens, kuris prieš kelias sekundes buvo išlipęs iš mikroautobuso keleivio vietos. Po šio staigaus judesio, įvykus kontaktui visi asmenys vienas nuo kito atšoka per kelis metrus. 23.07 val. asmenys išsiskirsto. Aukštesnis vyras per pėsčiųjų perėją nueina link „C“ sektoriaus. 23.07 val. mažesnis vyras stovi prie mikroautobuso ir bendrauja su vyru (kuriam smogė). Tuo metu prie jų prieina dar vienas vyras, o smogęs asmuo apeina mikroautobusą, atsisėda į šalia stovėjusį lengvąjį automobilį ir išvažiuoja. 23.09 val. likę abudu vyrai nueina link autobusų stotelės, o kitas grįžta prie mikroautobuso. 23.12 val. vienas šių vyrų sėda į mikroautobusą, o kitas per gatvę nueina oro uosto link. 23.18 val. atvažiuoja policijos ekipažas, bendrauja su incidento dalyviais. 23.25 val. policijos ekipažas išvažiuoja.

13Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).

14Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. V. neneigė, kad sudavė smūgį A. S. į veidą, tačiau aiškino, kad taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad šis užtvėrė pravažiavimą ir neleido į Oro uoste esančią automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoti kaltinamojo tėvo automobiliui. Kaltinamasis teigė, kad su R. M. priėjo prie nukentėjusiojo mikroautobuso ir norėjo su juo pasikalbėti dėl neva skriaudžiamo jo tėvo. Įvykusio pokalbio metu nukentėjusysis ėmė elgtis agresyviai. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, kvietė jį eiti muštis vienas prieš vieną, spjaudėsi, todėl jis nesusilaikė ir jam smogė. Analogiškus parodymus pateikė ir kaltinamojo pažįstamas R. M.. Kaltinamais R. V. ir jo tėvas A. V. teisme aiškino, kad iki įvykio A. S., kaip mikroautobuso vairuotoją, pažinojo apie metus laiko. Atvykęs į oro uostą A. S. tyčia netinkamai parkuodavo vairuojamą mikroautobusą ir taip trukdydavo kitiems vairuotojams (taksistams) pastatyti savo automobilius. Kaltinamasis tvirtino, kad A. S. trukdydavo parkuotis ir jo tėvui.

15Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad UAB „( - )“ įsidarbino tik 3-4 mėnesiai iki 2016-10-04 d. įvykusio įvykio, todėl jokiu būdu negalėjo kaltinamojo ir jo tėvo pažinoti metus laiko. A. S. nurodė, kad iki 2016-10-04 pretenzijas dėl neva užimamos parkavimo vietos jam reiškė tiek pats kaltinamas, tiek ir kaltinamojo tėvas A. V.. Pastarasis jam grasino, kad su juo pasikalbės tam tikri asmenys. 2016-10-04 prie jo mikroautobuso priėjęs kaltinamasis atidarė vairuotojo dureles, pradėjo ant jo šaukti, kodėl jo mikroautobusas vėl čia stovi. Jam išlipus iš mikroautobuso R. V. smogė smūgį savo galva jam į veidą ir pasišalino. Telefonu iškvietus policiją, prie jo priėjo kaltinamojo tėvas ir padėjo grasinti, kad dėl policijos iškvietimo jis turės problemų.

16Vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip kilęs dėl chuliganiškų paskatų ar dėl menkavertės priežasties. Kaip jau teismas minėjo, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp nukentėjusiojo, kaltinamojo ir kaltinamojo tėvo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Minėti asmenys konfliktavo dėl automobilių statymo vietų prie Vilniaus tarptautinio oro uosto. Akivaizdu, kad tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamojo tėvui užsiimant keleivių pervežimo verslu, automobilių parkavimo vieta prie oro uosto yra itin svarbi, atsižvelgiant į minėto verslo specifiką. Būtent dėl automobilių parkavimo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo tėvo kildavo konfliktai, kuriuose dalyvaudavo dar iki nagrinėjamo įvykio ir pats kaltinamasis. Teismas sprendžia, jog apskirtai paėmus, smurto panaudojimas dėl automobilio parkavimo vietos galėtų būti įvertintas kaip mažareikšmė priežastis, tačiau konkrečiu atveju, tokio veiksmo paskata, įvertinus susiklosčiusią įsisenėjusią konfliktinę situaciją, kaltinamajam galėjo pasirodyti pakankamai svari. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo R. V. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra teisinio pagrindo, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. iš kaltinimo pašalinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje, kvalifikuojantį požymį - chuliganiškas paskatas.

17Teismas nemano, kad perkvalifikuodamas kaltinamojo R. V. veiksmus iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., taip suvaržomos kaltinamojo teisės, nes ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą į teismą, jam inkriminuota apysunkė nusikalstama veika perkvalifikuojama į nesunkią nusikalstamą veiką, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. LR BK 138 str. 1 d. nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis. Teismas pažymi, jog R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, jam buvo pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, jis gavo kaltinamojo akto nuorašą, turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, turėjo gynėją, dalyvavo teismo procese ir realizavo visas BPK 22 straipsnio 3dalyje įtvirtintas savo teise. Be to, nagrinėjant bylą teisme, nusikalstama veika, kuria A. V. kaltinamas, perkvalifikuotina į lengvesnę nusikalstamą veiką, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis nei išdėstytos kaltinamajame akte. Perkvalifikuodamas R. V. veiką iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją, įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Tokios nuostatos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. 2K-199-696/2017).

18Skirdamas R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. 1 d., 2 d. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

19R. V. anksčiau teistas, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Kaltinamasis įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, dirba. Teismas nenustatė R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant R. V. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis. Teismas sutinka su valstybinio kaltintojo išsakyta pozicija, kad šioje byloje R. V. atžvilgiu galima taikyti BK 75 str. nuostatas ir jam atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas įsitikinęs, kad per teismo nustatytą laikotarpį kaltinamojo elgesys turi būti stebimas nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos pareigūnų.

20Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos - 2352 eurai, moralinės žalos - 5000 eurai atlyginimo. Nagrinėjant bylą teisme A. S. prašė ieškinyje nurodytas pinigų sumas priteisti iš kaltinamojo. Byloje yra gydymo įstaigos – UAB „DR Klinika“ gydytojo R. V. išduota pažyma, kad pacientui – A. S. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, todėl jam rekomenduotina atvira rino/septoplastika bendrinėje nejautroje. Tokios operacijos kaina UAB „DR Klinikoje“ kainuoja 2300 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. pateikė tris kasos pajamų čekius bendrai 51.80 eurų sumai, patvirtinančius jo turėtas gydymo išlaidas. Nagrinėjant bylą teisme A. S. patvirtino, kad nosies operacija jam neatlikta. Įvertinus šias aplinkybes, teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies. Iš kaltinamojo R. V. teismas priteisia 51.80 eurų, kuriuos nukentėjusysis išleido gydymo įstaigose. Nukentėjusiojo ieškinį, susijusį su planuojamos operacijos išlaidomis teismas atmeta, nes jo reikalavimas priteisti aukščiau nurodytą sumą yra pagrįstas prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas.

21A. S. prašė priteisti iš kaltinamojo R. V. 5000 eurų jo patirtai neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

22Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nuo patirto fizinio smurto, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – nosies lūžį, kraujosruvas. A. S. patyrė skausmą, jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraudamas su draugais bei šeimos nariais. Sumušdamas A. S., kaltinamasis sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Nukentėjusiojo reikalavimas iš kaltinamojo priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 5 000 eurų piniginė suma akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 1000 eurų sumos ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad nukentėjusiojo patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Nutarė

23R. V., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 st. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d. atidėti R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

25Įpareigoti R. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau tęsti darbą ir per 1 (vieną) mėnesį, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

26Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. kardomosios priemonės neskirti.

27Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. V. jam priteisti 51.80 eurų.

28Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. V. jam priteisti 1000 eurų.

29Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. R. V., a. k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 4. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 5. R. V. 2016-10-04 apie 22.55 val., viešoje vietoje, Vilniaus oro uoste... 6. Apklaustas teisme kaltinamasis R. V. kaltę pripažino ir paaiškino, kad... 7. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad dirba vairuotoju UAB... 8. Specialisto išvadoje Nr. pG 1504/2017(01) nurodyta, kad A. S. nustatytas... 9. Apklaustas teisme liudytojas R. G. paaiškino, kad anksčiau dirbo VĮ ( - ).... 10. Apklaustas teisme liudytojas R. M. paaiškino, kad iš matymo pažįsta... 11. Apklaustas teisme kaltinamojo R. V. tėvas liudytojas A. V. paaiškino, kad... 12. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad Vilniaus... 13. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo... 14. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. V.... 15. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad UAB „( - )“... 16. Vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kitą bylos... 17. Teismas nemano, kad perkvalifikuodamas kaltinamojo R. V. veiksmus iš BK 138... 18. Skirdamas R. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. 1 d., 2 d.... 19. R. V. anksčiau teistas, teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, baustas... 20. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. teismui pateikė civilinį... 21. A. S. prašė priteisti iš kaltinamojo R. V. 5000 eurų jo patirtai neturtinei... 22. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl... 23. R. V., a. k. ( - ) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 st. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d. atidėti R.... 25. Įpareigoti R. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš... 26. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 27. Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 28. Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos... 29. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...