Byla 2A-1341/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1076-577/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „P. Dussmann UAB“) ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Smulkus urmas“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo sutarties dėl ligonių maitinimo paslaugų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Dussmann Service“ (buvęs pavadinimas – UAB „P. Dussmann UAB“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, trečiajam asmeniui UAB „Smulkus urmas“, prašydamas pripažinti, kad atsakovas, atsisakydamas nagrinėti ieškovo UAB „P. Dussmann UAB“ 2010 m. vasario 24 d. pretenziją Nr. B/07-744 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 84910“, pažeidė imperatyviuosius VPĮ 94 straipsnio reikalavimus; pripažinti supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 3.1 punkte pateiktos 2 lentelės 9, 10, 11, 12, 18 papunkčių, sąlygų 1 priedo 13, 14, 15, 16 punktų nuostatas neteisėtomis; pripažinti supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 2.2 punkto ir 2 priedo nuostatas, numatančias paslaugų kiekį ir kainos skaičiavimą, neatitinkančiomis VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir įpareigoti atsakovą šias sąlygas patikslinti, pašalinant netikslumus; pripažinti supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 3.1 punkte pateiktos 2 lentelės 13 ir 15 punktų nuostatas neatitinkančiomis VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir įpareigoti atsakovą šias sąlygas patikslinti, pašalinant netikslumus; panaikinti atsakovo sprendimą atmesti UAB „P. Dussmann UAB“ pasiūlymą konkurse, apie kurį ieškovas buvo informuotas perkančiosios organizacijos 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (4.54)- R4-105; panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, apie kurį UAB „P. Dussmann UAB“ buvo informuotas perkančiosios organizacijos 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (4.54)-R4-10; panaikinti atsakovo sprendimą dėl konkursą laimėjusio pasiūlymo; panaikinti atsakovo ir trečiojo asmens 2010 m. spalio 4 d. sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl ligonių maitinimo paslaugų; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovo pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dokumentas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., konkurso sąlygų 6.1 p.), todėl, ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus bei VPĮ straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes faktiškai nepagrįstais ir formaliais pagrindais atmetė daugiau nei 1,2 mln. Lt pigesnį pasiūlymą. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai netaikė ieškovo pateikto laidavimo rašto turiniui sutarčių aiškinimo principų ir taisyklių, numatytų CK 6.193-6.195 straipsniuose.

5Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo, kad atsakovas, atsisakydamas nagrinėti ieškovo UAB „P. Dussmann UAB“ 2010 m. vasario 24 d. pretenziją Nr. B/07-744 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 84910“, pažeidė imperatyviuosius VPĮ 94 straipsnio reikalavimus; supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 3.1 p. pateiktos 2 lentelės 9, 10, 11, 12, 18 papunkčių, sąlygų 1 priedo 13, 14, 15, 16 punktų nuostatų pripažinimo neteisėtomis; supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 2.2 punkto ir 2 priedo nuostatų, numatančias paslaugų kiekį ir kainos skaičiavimą, pripažinimo neatitinkančiomis VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir atsakovo įpareigojimo šias sąlygas patikslinti, pašalinant netikslumus; supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 84910 sąlygų 3.1 punkte pateiktos 2 lentelės 13 ir 15 punktų nuostatų pripažinimo neatitinkančiomis VPĮ 24 straipsnio 7 dalies reikalavimų ir atsakovo įpareigojimo šias sąlygas patikslinti, pašalinant netikslumus; atsakovo sprendimo dėl konkursą laimėjusio pasiūlymo panaikinimo; atsakovo ir trečiojo asmens 2010 m. spalio 4 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties dėl ligonių maitinimo paslaugų panaikinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl atsisakytų ieškinio reikalavimų nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Dussmann Service“ trečiajam asmeniui UAB „Smulkus urmas“ 5 560 Lt išlaidų už advokato pagalbą; priteisė iš ieškovo UAB „Dussmann Service“ valstybei 48,50 Lt pašto išlaidų.

8Teismas pažymėjo, kad ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. vasario 26 d. laidavimo raštą Nr. 1157882, kuriame buvo numatyta, jog draudimo kompanija įsipareigoja sumokėti perkančiajai organizacijai draudimo sumą, jei yra šios sąlygos: a) jeigu pasiūlymo galiojimo laikotarpiu siūlytojas atsiima savo pasiūlymą; b) jeigu užsakovui skyrus užsakymą, siūlytojas: 1) nepateikia pirkimo konkurso dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo; 2) jeigu iki užsakovo nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties. Teismas nurodė, kad atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą dėl to, kad prie pasiūlymo pateiktame rašte nėra pirkimo dokumentų 6.1 punkto b papunktyje nustatytos sąlygos, kad laimėjęs tiekėjas vengia arba atsisako pasirašyti sutartį, konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis bei pirkimo dokumentų 6.1 punkto c papunktyje nustatytos sąlygos dalies dėl 5 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Teismo teigimu, vertinant sąlygų bei laidavimo rašto formuluočių atitikimą pagal turinį, pažymėtina, jog konkurso sąlygų 6.1 punkte nurodoma, kad draudimo bendrovė turi sumokėti laidavime nurodytą sumą tuo atveju, jeigu laimėjęs tiekėjas vengia arba atsisako pasirašyti sutartį, konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktame laidavimo rašto 2 punkte nurodoma, kad draudiko rašte nurodytas įsipareigojimas galioja, jeigu siūlytojas iki užsakovo nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, laidavimo rašto formuluotė iš esmės atitinka konkurso sąlygas, nes atsakovas – perkančioji organizacija – turėjo ją vertinti ne pažodžiui, o turėjo įvertinti tai, kad tiekėjas (ieškovas) pateikė pasiūlymą siekdamas dalyvauti atsakovo organizuojamame konkurse, ir užtikrinti tiekėjo – ieškovo pasiūlymo galiojimą konkurso sąlygose nustatyta tvarka bei VPĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur neatvykimui sudaryti sutarties yra prilyginami ir atvejai, kai atsisakoma sudaryti sutartį ar vengiama tai padaryti perkančiosios organizacijos nurodytais terminais; ieškovo nuomone, prireikus perkančioji organizacija būtų turėjusi galimybę pasinaudoti ieškovo pateiktu laidavimo raštu konkurso sąlygų 6.1 punkte nurodytais atvejais ir toks laidavimo raštas atitiko perkančiosios organizacijos tikruosius poreikius ir tikslus, todėl nepagrįstai konstatuotas tiekėjo pasiūlymo neatitikimas konkurso sąlygoms. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalis, galiojusi konkurso metu, numatė atvejus, kada perkančioji organizacija gali pasiūlyti kitam tiekėjui sudaryti pirkimo sutartį – tiekėjo, kurio pasiūlymas laimėjo, atsisakymo nuo pirkimo sutarties sudarymo atveju. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame straipsnyje nurodyti atvejai (tarp jų tiekėjo neatvykimas bei tiekėjo atsisakymas sudaryti sutartį) gali sukelti pasekmes, kurios nurodytos būtent VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje – galimybė perkančiajai organizacijai sudaryti sutartį su kitu tiekėju, tačiau negali būti sietini su draudimo bendrovės prievolės mokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą, esant papildomoms neaptartoms laidavimo rašte sąlygoms, atsiradimu. Teismas nurodė, kad iš laidavimo rašto turinio taip pat matyti, kad rašto 2 punkte nebuvo nurodytas 5 dienų nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos terminas, apibrėžiantis momentą, kai draudimo bendrovei įsigalioja prievolė sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą, nors konkurso sąlygų 6.1 punkte terminas buvo aiškiai nurodytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovo minimas pirkimo dokumentų 11.5 punktas kalba apie pirkimo sutarties įsigaliojimo sąlygas, tuo tarpu ieškovo pasiūlymui (byloje aptarinėjamam prie jo pateiktam laidavimo raštui) keliami reikalavimai sietini su atsakovo apsaugos užtikrinimu tiekėjo netinkamo sąlygų vykdymo atveju; ieškovo pateiktame laidavimo rašte draudimo bendrovės mokėjimo prievolės atsiradimo momentas numatytas nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog laidavimo rašto turinio neatitikimai konkurso sąlygoms buvo formalaus pobūdžio; ieškovo pateiktame laidavimo rašte 2 punkto formuluotė galėjo užtikrinti atsakovo siekiamą įgyti apsaugą ir atitiko perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 6.1 punkto sąlygas. Dėl nurodytų motyvų teismas nepripažino pagrįstais ir atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą dėl to, kad neaiškino laidavimo rašto turinio sistemiškai. Teismas nurodė, kad taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl atsakovo pareigos vertinti ieškovo pateiktą laidavimo raštą vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir vertinti laidavimo rašto turinį pagal šalių tikruosius ketinimus bei atsižvelgiant į tai, kad laidavimas buvo skirtas ieškovo dalyvavimui konkurse. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nuostatose bei teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi principo, kad viešųjų pirkimų dalyviai turi pateikti perkančiajai organizacijai kiek įmanoma tikslesnius dokumentus tam, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų ir dviprasmiškumų vykdant viešojo pirkimo procedūras. Teismo nuomone, bet koks perkančiosios organizacijos pateiktų pasiūlymų interpretavimas suponuotų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų pažeidimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pats pasiūlymų pateikimo faktas sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog visi konkurso dalyviai tikisi laimėti konkursą, todėl perkančiajai organizacijai pareigos vertinti pasiūlymus, kaip teigia ieškovas, pagal tikruosius dalyvaujančių konkurse tiekėjų ketinimus, o ne pagal jų atitikimą pirkimo dokumentuose nurodytoms sąlygoms, užkrovimas eliminuotų galimybę nustatyti konkurso laimėtoją. Be to, teismo nuomone, viešas pirkimo dokumentų paskelbimas sudaro galimybę kiekvienam jo dalyviui, norinčiam laimėti konkursą, pateikti savo pasiūlymą, kuris atitiktų pirkimo dokumentų sąlygas, o atsakomybė už tinkamą jos realizavimą turi atitekti pasiūlymą teikiančiam, o ne pasiūlymą priimančiam. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. apžvalgoje „Dėl Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos“ yra pažymėjęs, kad pirkimo sąlygos privalo būti iš anksto paskelbtos; tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų šias sąlygas interpretuoti vienodai; dėl to tiekėjų lygiateisiškumo principas apima pareigą elgtis skaidriai, o tai leidžia patikrinti, kaip laikomasi lygiateisiškumo; pirkimo dokumentuose sąlygos nustatomos tam, kad būtų garantuotas objektyvus jų ir tiekėjų pasiūlymų palyginimas. Teismas pažymėjo, kad ir pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas, spręsdamas ieškovo pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų sąlygoms klausimą, privalėjo įvertinti ir 2010 m. kovo 16 d. draudimo bendrovės PZU Lietuva raštą. Teismas nurodė, kad, visų pirma, ieškovas draudiko raštą pateikė po vokų atplėšimo, antra, raštas buvo pateiktas pasibaigus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies nustatytam terminui. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nevertino papildomai pateikto ieškovo dokumento. Dėl nurodytų motyvų teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo ieškovo pateikto pasiūlymo neatitikimą konkurso sąlygų 6.1 punkto b ir c papunkčių reikalavimams ir atmetė jį konkurso sąlygų 9.7.6 punkto pagrindu.

9Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus grindė ir tuo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalies principą racionaliai naudoti lėšas, nes konkurso laimėtoju pripažino pasiūlymą, kuris buvo 1,2 mln. litų didesnis nei ieškovo pasiūlymas. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, todėl tokiu būdu viešuoju pirkimu siekiama užtikrinti ne tik kuo racionalesnį perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą, bet ir garantuoti visų pirkime dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą, nediskriminavimą, paties pirkimo skaidrumą. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų praktiką viešuosiuose pirkimuose privalu vadovautis viešųjų pirkimų tikslu, t. y. siekti sudaryti sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai panaudojant lėšas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog racionalaus lėšų naudojimo principas negali būti laikomas absoliučiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nurodoma, jog pirmenybė teikiama skaidrumo ir lygiateisiškumo principams. Teismo teigimu, tokia VPĮ nuostatų taikymo praktika neleidžia daryti išvados, kad perkančioji organizacija turi teikti pirmenybę tiekėjui, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų sąlygų, bet turi patrauklesnę kainą. Dėl nurodytų aplinkybių bei teismui padarius išvadą, kad ieškovo teikto pasiūlymo neatitikimą pirkimo dokumentų sąlygoms negalima laikyti formaliu, bei nenustačius atsakovo veiksmuose atmetant ieškovo pasiūlymą kitų įstatymo pažeidimų, teismas konstatavo, kad ieškovo argumentai dėl VPĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalyse įtvirtintų principų pažeidimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

10Dėl nurodytų motyvų, teismo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, priimdamas ieškovo ginčijamus sprendimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o ieškovo reikalavimai panaikinti ginčijamus sprendimus nepagrįsti ir ieškinys atmestinas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Dussmann Service“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos teismų praktikoje suformuotoms viešųjų pirkimų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėms dėl pasiūlymų ir su jais pateikto pasiūlymų galiojimo užtikrinimo vertinimo - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1192/2010 išaiškinimams.
2. Laidavimo rašto turinys ir draudiminės apsaugos sąlygos sutapo su konkurso sąlygų 6.1 punkte numatytais atvejais, o teismas nepagrįstai nevertino laidavimo rašto ir konkurso sąlygų 6.1 punkto turinio pagal sutarčių aiškinimo taisykles bei VPĮ 18 straipsnio 2 dalį. Teismas vertino, ar pateiktame laidavimo rašte nurodyti tapatūs draudiminės apsaugos pagrindai, kaip ir nurodyti konkurso sąlygose, tačiau teismas netinkamai ir nepagrįstai vertino laidavimo rašto turinį, nesivadovaudamas VPĮ 18 straipsnio 2 dalimi, kuri numato ir reglamentuoja atvejus, kada perkančioji organizacija gali būti suinteresuota pasinaudoti šia interesų apsaugos priemone. Taip pat teismas neatsižvelgė į laidavimo raštą išdavusio draudiko pateiktą patvirtinimą dėl draudiminės apsaugos apimties, todėl buvo pažeistos ir sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios taikomos tiek draudimo, tiek konkurso sąlygų nuostatoms.
3. Teismas neteisingai aiškino viešųjų pirkimų tikslus, atsižvelgiant į tai, jog sprendimą atmesti apie 1,2 mln. Lt pigesnį pasiūlymą formaliais pagrindais vertino kaip teisėtą ir pagrįstą. Perkančioji organizacija neteisėtai ir formaliais pagrindais atmesdama tiekėjo pasiūlymą, ne tik pažeidė viešųjų pirkimų principus, tačiau ir siekė neracionaliai ir neskaidriai naudoti lėšas, kadangi siekė sudaryti pirkimo sutartį, kurios kaina didesnė daugiau kaip 1,2 mln. Lt už ieškovo pateikto pasiūlymo, kuris atitinka visas konkurso sąlygas, kainą.
4. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui, nors į bylą nebuvo pateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia įgyvendinti savo, kaip tiekėjo, civilines ir turtines teises, pažeidžiant kitų asmenų teises bei siekiant padaryti kitiems asmenims (trečiajam asmeniui ir atsakovui) turtinės ir neturtinės žalos. Anot jo, apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir teismo įvertinti, naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia.
2. Apeliantas atsisakė pirmosios instancijos teismui pateikto reikalavimo panaikinti atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Smulkus urmas“ 2010 m. spalio 4 d. sudarytą paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS 2010-73, todėl nėra aišku ko siekia apeliantas, reikšdamas apeliacinį skundą, jeigu pats atsisako reikalavimo ginčyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes vadovaujantis pirkimo vykdymo metu galiojusia Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, pirkimas laikomas baigtu kada yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir ji įsigalioja.
3. Apeliantas piktnaudžiauja procesu, todėl jam skirtina CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Smulkus urmas“ prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo UAB „Dussmann Service“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas tyrė tiek konkurso sąlygų 6.1 punkte prašomos apsaugos turinį, tiek laidavimo rašto suteikiamos apsaugos turinį, o po turinio atskleidimo šiuos dalykus palygino. Teismas, ištyręs laidavimo rašto ir konkurso sąlygų turinį, nustatė, jog jos skiriasi ir menkina perkančiosios organizacijos apsaugą.
2. Viešajame pirkime vertinant tiekėjo pasiūlymą ir jo turinį yra taikomi ne CK 6.193 straipsnio sutarčių aiškinimo principai, o tiekėjų pareigos pateikti perkančiajai organizacijai kiek įmanoma tikslesnius dokumentus tam, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų ir dviprasmiškumų vykdant viešojo pirkimo procedūras, principas. Taigi, aiškinant viešojo pirkimo dalyvio pasiūlymo turinį, jo netikslumai aiškinami tiekėjo nenaudai.
3. Teismas tinkamai taikė VPĮ 18 straipsnio 2 dalies normas, analizuodamas laidavimo rašto turinį, ir pagrįstai pasisakė, jog pasiūlymus reikia vertinti lyginant su pirkimo dokumentais, o ne pagal „tikrąją tiekėjų valią“. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad laidavimo rašto pasėkoje kyla draudimo teisiniai santykiai tarp tiekėjo, draudiko ir perkančiosios organizacijos – t. y. draudikas įsipareigoja sumokėti perkančiajai organizacijai tam tikrą draudimo sumą, esant tam tikram konkrečiam Laidavimo rašte nurodytam draudiminiam įvykiui. Iš VPĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatų analizės matyti, jog tiekėjo „atsisakymu sudaryti sutartį“ gali būti laikomi keli alternatyvūs ir vienas nuo kito nepriklausantys įvykiai, nurodyti šioje normoje – kurie konkurso sąlygose (ir laidavimo raštuose) gali būti nurodomi kaip draudiminiai įvykiai pasiūlymo galiojimo užtikrinimui. Todėl tai, kad kelis alternatyvius ir vienas nuo kito nepriklausančius VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytus draudiminius įvykius ši norma apjungia kaip „atsisakymą sudaryti sutartį“, nereiškia, kad vieno draudiminio įvykio nurodymas laidavimo rašte reiškia ir kitų minėtoje normoje numatytų draudiminių įvykių nurodymą. Todėl teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatose esantis apibendrinimas dėl „atsisakymo sudaryti sutartį“ gali būti naudojamas nustatant, ar perkančioji organizacija turi teisę sudaryti sutartį su kitu tiekėju, o ne nustatant, ar įvyko draudiminis įvykis, nurodytas laidavimo rašte.
4. Apelianto argumentai dėl laidavimo rašto turinio atitikties nepagrįstai grindžiami plečiamuoju jo aiškinimu ir neatitinka nei teismų praktikos nuostatų, nei konkurso sąlygose pateiktų sąvokų: a) laidavimo rašto 2 punkto b papunktis apsaugo tik nuo vieno iš „atsisakymo sudaryti sutartį“ būdų – laimėjęs tiekėjas iki nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties (Konkurso sąlygų 11.4 p.). Ieškovo laidavimo raštas pilna apimtimi neapsaugo netgi nuo atsisakymo sudaryti sutartį. Apeliaciniame skunde neteisėtai keliamos naujos laidavimo rašto 1 punkto plečiamosios turinio interpretacijos, kuriomis nepagrįstai bandoma vieną draudiminį įvykį (vengimą sudaryti sutartį) „uždengti“ kitu draudiminiu įvykiu – atsisakymu sudaryti sutartį. Laidavimo rašto 2 punkto formuluotė „siūlytojas nepateikia pirkimo konkurso dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo“ suteikia mažesnę apsaugą nei prašoma pagal konkurso sąlygas. Draudimo bendrovės prievolės mokėti draudimo išmoką atsiradimo momentą apibrėžus tik įvykiu, o ne konkrečiu dienų skaičiumi, sumažėja perkančiosios organizacijos apsauga, nes tampa neaišku, kada tiekėjui reikia pateikti atitinkamą sutarties įvykdymo užtikrinimą.
5. Teismas pagrįstai atsisakė tirti draudiko paaiškinimus dėl laidavimo rašto apsaugos ribų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog laidavimo raštas, toks, koks jis buvo pateiktas su pasiūlymu, neatitiko konkurso sąlygų. Laidavimo rašto papildymo priėmimu ieškovui būtų leista pakeisti savo pasiūlymo esmę, dėl ko konkurso sąlygų neatitinkantis pasiūlymas būtų tapęs tinkamu. Tai imperatyviai draudžia Konkurso sąlygų 9.3, 9.7.3 ir 9.7.6 punktai. Be to, tiekėjai patys negali imtis tikslinti pasiūlymo, jeigu to neprašė perkančioji organizacija. Be to, laidavimo rašto papildymas pateiktas kaip pretenzijos priedas, bet praleidus pretenzijos pateikimo terminą, ir tai laikytina savarankišku pagrindu netirti tokio priedo turinio.
6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir sutinkamai su suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nustatė, kad taupant biudžeto lėšas negalima diskriminuoti kitų tiekėjų ir laimėjusiu paskelbti netinkamą, bet pigesnį pasiūlymą.
7. Įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas, buvo pateikti laiku, todėl atmestini apelianto argumentai, kad buvo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

15Apeliantas UAB ,,Dussmann Sevice“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas privalėjo vertinti, ar pateiktas laidavimo raštas būtų užtikrinęs perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, t. y. reikėjo vertinti, ar tam tikra laidavimo rašto neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką laidavimo rašto galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga.

16Trečiasis asmuo UAB ,,Smulkus urmas“ pateikė atsiliepimą į apelianto rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad laidavimo raštas turėjo ne formos, o turinio trūkumų.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniais argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d.).

20CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių.

21Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Visų paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.).

22Iš byloje esančių atsakovo pirkimo dokumentų matyti, kad atsakovas Vilniaus universiteto onkologijos institutas paskelbė viešojo pirkimo supaprastintą atvirą konkursą dėl Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimo (pirkimo Nr. 84910), kuris buvo vykdomas pagal Supaprastinto atviro konkurso „Ligonių (dietinio) maitinimo paslaugų pirkimas“ sąlygas (t. 1, b. l. 51-76). Vilniaus universiteto onkologijos institutas 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (4.54)-R4-105 informavo ieškovą, kad Viešojo pirkimo komisija konkurso sąlygų 9.7.6 punkto pagrindu atmetė ieškovo pasiūlymą, nes pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas neatitiko 6.1 punkto b ir c papunkčių nurodytų sąlygų (t. 1, b. l. 114). Ieškovas 2010 m. kovo 15 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas laikė nepagrįsta ir atmetė. Tarp šalių kilo ginčas dėl garantinio rašto turinio atitikimo perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytoms sąlygoms.

23Dėl laidavimo rašto atitikties konkurso sąlygoms.

24Konkurso sąlygų (t. 1, b. l. 51-76) 6.1 punktas nustatė, kad bankas ar draudimo bendrovė turi įsipareigoti sumokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą esant bent vienai iš šių sąlygų : a) tiekėjas atsiima savo pasiūlymą pasibaigus galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo terminui; b) laimėjęs tiekėjas vengia arba atsisako pasirašyti sutartį konkurso dokumentuose nurodytomis sąlygomis; c) jei tiekėjas nepateikia sutarties įvykdymo užtikrinimo per 5 dienas nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos. Konkurso sąlygų 9.7.6 punktas numatė, kad komisija pasiūlymą atmes, jeigu pateiktas pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas neatitiks bent vienos iš sąlygų, nurodytų pirkimų dokumentų 6.1 punkte.

25Ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ 2010 m. vasario 26 d. laidavimo raštą Nr. 1157882 (t. 1, b. l. 120), kuriame buvo numatyta, jog draudimo kompanija įsipareigoja sumokėti perkančiajai organizacijai draudimo sumą, jei yra šios sąlygos: 1) jeigu pasiūlymo galiojimo laikotarpiu siūlytojas atsiima savo pasiūlymą; 2) jeigu užsakovui skyrus užsakymą, siūlytojas: a) nepateikia pirkimo konkurso dokumentuose nustatyto sutarties įvykdymo užtikrinimo; b) iki užsakovo nurodyto laiko neatvyksta sudaryti sutarties.

26Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laidavimo rašto turinį, darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad laidavimo rašto turinio neatitikimai konkurso sąlygoms buvo formalaus pobūdžio, nes laidavimo raštas silpnina perkančiosios organizacijos apsaugą. Apelianto nuomone, teismas netyrė laidavimo rašto turinio, laidavimo rašto neatitikimas konkurso sąlygoms yra formalus, todėl perkančioji organizacija dėl formalių trūkumų negalėjo atmesti ieškovo pasiūlymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo raštu prisiimta prievolė išmokėti draudimo išmoką neapima visų atvejų, nuo kuriu siekė apsidrausti perkančioji organizacija, t. y. konkurso sąlygų prašomos apsaugos apimtis yra platesnė nei ta, kurią suteikia laidavimo raštas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pagal konkurso sąlygų 6.1 punkto b papunkčio reikalavimus buvo prašoma apsaugos nuo vengimo arba atsisakymo pasirašyti sutartį konkurse nustatytomis sąlygomis, tuo tarpu laidavimo rašto 2 punkto b papunktyje, kaip pagrįstai pastebėjo trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, numatoma apsauga tik nuo neatvykimo iki nurodyto laiko sudaryti sutarties. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovas laidavimo rašto 1 punktą išaiškino taip, kad ši sąlyga apima konkurso sąlygų 6.1 punkto tiek a, tiek b papunkčius. Kadangi pirmosios instancijos teisme ginčo dėl laidavimo rašto 1 punkto turinio nebuvo ir pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų pasisakyti negalėjo, šie argumentai negali būti tiriami ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 301 str., 306 str. 2 d., 312 str.). Be to, vertinant minėtą laidavimo rašto punktą, akivaizdu, kad ieškovui vengiant sudaryti sutartį, perkančioji organizacija liktų be draudiminės laidavimo rašto apsaugos, kadangi tokia situacija neatitiktų nė vieno iš draudiminių įvykių, nurodytų laidavimo rašte (CPK 185 str.). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkurso sąlygų 6.1 punkto c papunktis nustatė 5 dienų nuo sutarties pasirašymo terminą, kuris apibrėžė momentą, kai draudikui atsiranda prievolė išmokėti draudimo išmoką, o laidavimo rašto 2 punkto a papunktyje tokios prievolės atsiradimo momentas nustatytas nebuvo. Tai vėlgi silpnina perkančiosios organizacijos apsaugą.

27Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino laidavimo rašto formos neatitikimą konkurso sąlygoms, tačiau pažymėtina, kad silpnesnė perkančiosios organizacijos apsauga reiškia laidavimo rašto turinio, o ne formos neatitikima konkurso sąlygoms (CPK 185 str.).

28Apeliantas, tvirtindamas, kad skirtumas tarp laidavimo rašto ir konkurso sąlygų punktų formulavimo nereiškia pasiūlymo neatitikimo, tokus savo argumentus grindžia teismų praktika. Apelianto minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1192/2010 nustatyta, kad ieškovas buvo padaręs techninę klaidą, apsirikimą, o nagrinėjamu atveju laidavimo rašto formuluotės suponavo silpnesnę perkančiosios organizacijos apsaugą. Apelianto minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010 nurodyta, jog laidavimo rašto neatitiktis nėra formali, jeigu tuo silpninama perkančiosios organizacijos apsauga. Kadangi, kaip jau minėta, laidavimo raštu suteikiama apsauga yra mažesnės apimties nei buvo reikalaujama konkurso sąlygose, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad laidavimo rašto neatitiktis nėra formali.

29Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl laidavimo rašto ir konkurso sąlygų 6.1 punkto turinio nesiaiškinimo. Kartu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino, nevertino laidavimo raštą aiškinančių dokumentų. Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad perkančioji organizacija 2010 m. kovo 10 d. raštu Nr. (4.54)-R4-105 informavo ieškovą, kad Viešojo pirkimo komisija konkurso sąlygų 9.7.6 punkto pagrindu atmetė ieškovo pasiūlymą, (t. 1, b. l. 114). Ieškovas 2010 m. kovo 15 d. pateikė atsakovui pretenziją (t. 1, b. l. 15), tačiau UAB DK ,,PZU Lietuva“ raštą, paaiškinantį laidavimo raštą perkančiajai organizacijai pateikė tik 2010 m. kovo 16 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nevertinti laidavimo rašto paaiškinimų, nes jie pateikti pavėluotai pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, be to, konkurso sąlygose nustatyta, kad tikslinti pasiūlymą galima tik tada, kai to prašė perkančioji organizacija (konkurso sąlygų 9.3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos draudžiama tiekėjams leisti atlikti tokius veiksmus, dėl kurių pirkimo dokumentų neatitinkantys pasiūlymai padaromi tinkamais. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą trečiojo asmens išdėstyta pozicija, kad būtent tai yra pagrindas, kuris draudžia priimti tokio pobūdžio tiekėjų dokumentus, nes jeigu tai būtų leista, būtų pažeidžiamas aukščiau minėtas lygiateisiškumo ir skaidrumo principas kitų tiekėjų atžvilgiu. Dėl to perkančioji organizacija negalėjo laidavimo rašto paaiškinimo priimti, o pirmosios instancijos teismas negalėjo jo vertinti.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas laidavimo rašto turinį, tinkamai taikė VPĮ 18 straipsnio 2 dalies normas. Apelianto teigimu, teismas neteisingai interpretavo atsisakymą sudaryti pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta kada perkančioji organizacija gali pasiūlyti kitam tiekėjui sudaryti pirkimo sutartį, t. y. tiekėjui neatvykus bei tiekėjui atsisakius sudaryti sutartį perkančiajai organizacijai atsiranda galimybė sudaryti sutartį su kitu tiekėju. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šios normos sieti su UAB DK ,,PZU Lietuva“ prievole mokėti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą atsiradimu, kai tokia sąlyga neaptarta pačiame laidavimo rašte. Tuo tarpu konkurso sąlygų 11.4 punkte taip pat numatytas atvejis, kai laimėjęs tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pasiūlymus reikia vertinti lyginant su pirkimo dokumentais, nes nagrinėjamu atveju UAB DK ,,PZU Lietuva“ įsipareigoja sumokėti perkančiajai organizacijai tam tikrą draudimo sumą, esant tam tikram konkrečiam laidavimo rašte nurodytam draudiminiam įvykiui. Kadangi, kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal VPĮ 18 straipsnio 2 dalį tiekėjo atsisakymu sudaryti sutartį gali būti laikomi keli vienas nuo kito nepriklausantys atvejai, kuriuos ši norma įvardija kaip atsisakymą sudaryti sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą akcentuoti, kad minėtos normos nuostatose esantis apibendrinimas dėl atsisakymo sudaryti sutartį gali būti naudojamas nustatant, ar perkančioji organizacija turi teisę sudaryti sutartį su kitu tiekėju, o ne nustatant, ar įvyko draudiminis įvykis, nurodytas laidavimo rašte.

31Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl atsakovo pareigos vertinti ieškovo pateiktą laidavimo raštą vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ir vertinti laidavimo rašto turinį pagal šalių tikruosius ketinimus, tai anaiptol nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino laidavimo rašto ir konkurso sąlygų 6.1 punkto turinio pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnį, kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, o kilus abejonių dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008). Skundžiamo tesimo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas į paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles atsižvelgė, taip pat įvertino, jog tokio pobūdžio santykiuose perkančiajai organizacijai turi būti pateikti kiek įmanoma tikslesni dokumentai tam, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų ir dviprasmiškumų vykdant viešojo pirkimo procedūras, pažymėjo, kad atsakomybė už tinkamą pasiūlymą turi atitekti pasiūlymą teikiančiam, o ne pasiūlymą priimančiam. Ginčo dėl konkurso sąlygų aiškumo, kaip minėta, byloje nėra.

32Apelianto teigimu, atmetus jo pasiūlymą buvo pažeistas imperatyvas racionaliai naudoti lėšas, nes perkančioji organizacija siekė sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu, kurio pasiūlymo suma net 1,2 mln. Lt didesnė už ieškovo (apelianto) pasiūlymo sumą (VPĮ 3 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad nustačius, jog apelianto pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų ir tuo pagrindu atmetus pasiūlymą, tokio pasiūlymo kaina negali būti vertinama (konkurso sąlygų 10.2 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju kai perkančioji organizacija priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkanti tiekėjo pasiūlymą, ir vėliau ji pripažįsta laimėjusiu, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2008). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį tenkinti atsižvelgęs vien į mažesnę ieškovo pasiūlymo kainą, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pasiekti viešojo pirkimo tikslai, atmetamas kaip nepagrįstas.

33Dėl atstovavimo išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

34Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje normoje imperatyviai draudžiama priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą šaliai atitinkamą prašymą dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus pateikus vėliau. Toks reguliavimas paaiškinamas siekiu užkirsti kelią nesąžiningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos išlaidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis proceso eiga (CPK 7 str. 2 d.). Be to, byloje esantys duomenys apie priešingos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas leidžia kitai šaliai spręsti, ar tolimesnis bylinėjimasis, įvertinant pareigą atlyginti šias išlaidas ginčo pralaimėjimo atveju, tebėra tikslingas.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu, bylą išnagrinėjęs iš esmės, pirmosios instancijos teismas nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2011 m. gegužės 5 d. (t. 2, b. l. 115). Apeliantas skunde pažymėjo, kad nors į bylą buvo pateiktos trečiojo asmens advokato išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau nebuvo pateiktas advokato išrašytos sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumentas, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo nepateikė advokato teisinės pagalbos realių išlaidų faktą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų.

36Trečiojo asmens UAB ,,Smulkus urmas“ atstovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikė tik 2011 m. balandžio 19 d. (t. 2, b. l. 101-107), t. y. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis imperatyvia įstatymo nuostata, neturėjo pagrindo šias išlaidas priteisti. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2007; 2008 m. liepos mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2008 ir kt.).

37Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą teismo sprendimą pakeičia, panaikindama jį dalyje, kuria iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistos atstovavimo išlaidos.

38Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu.

39Atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

40Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja savo proceso teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas pareiškė ieškinį ar apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiai vertinama kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis (CPK 185 str.).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia bylos šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43Trečiasis asmuo pateikė įrodymus apie tai, jog apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 993 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens pozicija byloje buvo iš esmės ta pati, bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2 ir 8.11, 8.15 punktais, teisėjų kolegija nustato, kad trečiojo asmens būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme yra 1 600 Lt. Kadangi ieškovo apeliacinio skundo pagrindinis reikalavimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, panaikinimo atmetamas ir apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų mažinti proporcingai atmestų bei patenkintų apelianto reikalavimų daliai nėra pagrindo, nes, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai yra išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje, t. y. procesinio pobūdžio reikalavimai.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

45Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą.

46Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB ,,Dussmann Service“ atsakovui UAB ,,Smulkus urmas“ priteista 5 560 Lt atstovavimo išlaidų.

47Likusioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo UAB „Dussmann Service“ (j. a. k. 111617783) trečiajam asmeniui UAB „Smulkus urmas“ (j. a. k. 221412030) 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.