Byla 2A-1192-153/2012
Dėl palūkanų ir skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o. atstovo advokato J. Č. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greenchem Baltic“ atstovo J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2162-886/2012 pagal ieškovės Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greenchem Baltic“ dėl palūkanų ir skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė Lenkijos įmonė Anneberg Transpol Int. Sp.z o.o. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Greenchem Baltic“: 1) 3 127,55 EUR palūkanas už krovinio vežimo paslaugas pagal pavėluotai apmokėtas sąskaitas faktūras; 2) 22 691,50 EUR skolą už krovinio vežimo paslaugas pagal neapmokėtas sąskaitas faktūras; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovės įmonė teikė atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti šalių sulygtą užmokestį. Dalį ieškovės išrašytų sąskaitų atsakovė apmokėjo pavėluotai, todėl ieškovė prašė priteisti palūkanas, šiam ieškovės reikalavimui taikant Lenkijos teisę, nes pagal 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 3 straipsnio 4 dalį sutartis yra labiausiai susijusi su vežėjo pagrindine verslo vieta, pakrovimo ir iškrovimo vieta – Lenkijos valstybe. Ieškovė palūkanas apskaičiavo, surašydama ir išsiųsdama atsakovei tris 2009 m. rugpjūčio 24 d. pranešimus Nr. 09/002, 09/003, 09/004, bendra palūkanų suma pagal šiuos tris 2009 m. rugpjūčio 24 d. pranešimus, ieškovės apskaičiavimu – 3127,55 eurų. Pagal kitą sąskaitų dalį atsakovė yra skolinga ieškovei 22 691,50 eurų už suteiktas vežimo paslaugas. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai, sąmoningai ir be jokios priežasties nevykdant prievolės sumokėti už atliktas pervežimo paslaugas, laikytini tyčiniais, todėl pagal CMR konvencijos nuostatas ginčo santykiams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ ieškovei Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o. 2 327,3 EUR palūkanas, 21 605,76 EUR skolą už krovinio pervežimus, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (23 933,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 534 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt keturių Lt) bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.

7Teismas nurodė, kad pirmajam ieškovės reikalavimui (priteisti palūkanas už pavėluotai apmokėtas sąskaitas) taikytina Lenkijos materialioji teisė, antrajam reikalavimui (priteisti skolą už suteiktas vežimo paslaugas) – Lietuvos teisė.

8Teismas nurodė, kad šalių susiklosčiusiems tarptautiniams vežimo teisiniams santykiams taikytina 1956 m. Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). CMR konvencija nenustato atlyginimo vežėjui už pervežimą dydžio, jo nustatymo tvarkos ir atsiskaitymo santykių, todėl šie klausimai reguliuojami nacionaliniais įstatymais. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl taikytinos teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. X-528 ratifikavo Romoje 1980 m. birželio 18 d. pasirašytą Konvenciją dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Romos konvencija). Romos konvencijos 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei valstybė, kurioje sutarties sudarymo metu vežėjas turi pagrindinę verslo vietą, yra ir valstybė, kurioje yra pakrovimo vieta ar iškrovimo vieta arba siuntėjo pagrindinė verslo vieta, manoma, kad sutartis yra labiausiai susijusi būtent su ta valstybe, todėl teismo manymu vežėjo (ieškovės) pagrindinė verslo vieta yra Lenkijoje.

9Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad pagal reiškiamą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atsakovės veiksmai yra tyčiniai, nes atsakovė sistemingai neatsiskaito su ieškove, todėl ieškovės reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas netaikė CMR konvencijoje 32 str.1 dalyje numatyto trejų metų senaties termino (dėl tyčinių veiksmų arba kaltinimo). Teismas konstatavo, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl 800,25 EUR palūkanų pagal pranešime Nr. 09/002 nurodytas 12 sąskaitų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas šia suma mažinamas. Teismas, įvertinęs kitose palūkanų skaičiavimo lentelėse (pagal pranešimus 09/003 ir 09/004) nurodytas važtaraščių išrašymo datas ir nustatęs, kad ginčo važtaraščiai surašyti po 2008-06-07, konstatavo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl palūkanų pagal pranešimus Nr. 09/003 ir 09/004 ir šiuos važtaraščius (2 t., 45 ir 82, 46–81, 83–102), todėl kitą palūkanų sumos dalį ieškovei priteisė.

10Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės siųstų atsakovei 2009-08-26 pretenzijų dėl 24 605,76 EUR skolos sumokėjimo įteikimą,todėl teismas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ieškovei nurodė, kad pareiga įrodyti, kad atsakovė pretenzijas gavo, priskirtina ieškovei, o pretenzijų įteikimas Lenkijos paštui, teismo vertinimu, neįrodo jų įteikimo atsakovei.

11Teismas nustatė, kad ieškovė Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o. pagal savo buveinės vietą 2009-09-07 kreipėsi į Lenkijos Zielona Gora rajono teismą su ieškiniu, prašydama išduoti teismo įsakymą priteisti iš atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ 27 734 EUR sumą, kurią sudaro 24 605,76 EUR pagrindinės skolos ir 3,127,55 EUR palūkanų už pavėluotai sumokėtas sąskaitas, ir tokiu būdu įgyvendino savo teisę įstatymų nustatyta tvarka per teismą reikalauti atsakovę įvykdyti piniginę prievolę, todėl Lenkijos teismui pateiktas ieškinys, teismo vertinimu, nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalies nuostatas nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo nuo 2010-03-10, t. y. nuo Poznanės apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kurioje išaiškinta, kad ginčo byla neteisminga Lenkijos teismams, ir konstatuota, kad klausimas dėl jurisdikcijos Lenkijos teismuose išspręstas per 6 mėnesius.

12Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į Lenkijos teismą nebuvo akivaizdus įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimas, nes buvo pradėtas bylinėjimosi procesas, užtrukęs Lenkijos Respublikos teismuose net 6 mėnesius, o Lenkijos Respublikos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neatsisakė ieškovės ieškinį priimti nagrinėti iš esmės.

13Teismas nustatė, kad Lenkijos teismams atsisakius nagrinėti bylą pagal ieškovės reikalavimus, ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvoje pagal atsakovės buveinės vietą. Kauno miesto apylinkės teisme ieškinys gautas 2010-08-17, civilinė byla iškelta 2010-08-23 (prijungta civilinė byla Nr. 2-298-748/2011), o 2011-01-13 ieškovės atstovei 9 valandą neatvykus į teismo posėdį Kauno miesto apylinkės teismas 2011-01-13 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, dėl to ieškovė antrą kartą pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui 2011-02-14 (1 t. 3 b. l.).

14Teismas nustatė byloje priežastis, kurios sutrukdė ieškovės atstovei atvykti į posėdį, pripažinęs, kad ieškovės atstovė 2011-01-13 neatvyko 9 val. į teismą dėl labai blogų oro sąlygų kelyje iš Vilniaus į Kauną (šlapdriba, slidus kelias, sutrikdyta kelių priežiūra, daug eismo įvykių), ir nurodė, kad nustatytos aplinkybės dėl blogų oro sąlygų, teismo nuomone, pripažintina svarbia ieškovės atstovės neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, dėl to ieškinio pareiškimas 2011-01-13 paliktas nenagrinėtas ne dėl ieškovės atstovės kaltės.

15Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė neskundė nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes ji neužkirto kelio vėl kreiptis ieškovei į teismą su tapačiu ieškiniu. Teismas akcentavo, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą ieškinio senaties terminą, kad pažeistoji teisė būtų ginama. Priežasčių dėl pavėlavimo į teismo posėdį pripažinimas svarbiomis, teismo nuomone, sudarytų pagrindą senaties terminą atnaujinti. Tačiau esant teismo nustatytai aplinkybei, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo iš naujo nuo 2010-03-10, dėl to, kai ieškovė 2011-02-14 kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą antrą kartą, vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs (1 t. 3 b. l.).

16Ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti 3127,55 EUR palūkanas, teismas tenkino iš dalies, prašomą priteisti palūkanų sumą teismas sumažino 800,25 EUR, priteisė iš atsakovės bendrą 2327,3 EUR palūkanų sumą (remiantis Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 481 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis, Lenkijos Ministrų Tarybos Ministrų 2005-10-13 ir 2008-12-04 Reglamentais).

17Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė patikslintu ieškiniu priteisti iš atsakovės 22 691,50 EUR skolą pagal neapmokėtas 11 sąskaitų faktūrų už krovinio vežimo paslaugas, suteiktas nuo 2008-12-12 iki 2009-09-28 pagal trisdešimt du CMR važtaraščius, važtaraščiai išrašyti laikotarpiu nuo 2008-12-12 iki 2009-08-28. Teismas laikė, jog terminas sąskaitos apmokėjimo pretenzijai pareikšti pasibaigė 2010-11-29, tad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 1 085,74 EUR priteisimo ir įsiskolinimo už atliktas vežimo paslaugas sumą sumažino iki 21 605,76 EUR bei šią sumą priteisė iš atsakovės (CK 6.808 straipsnis, 6.813 straipsnis).

18Iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus dėl palūkanų ir skolos priteisimo, teismas patenkintino ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (23 933,06 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

19Teismas nusprendė nepriteisti ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato 2 180 eurų atstovavimo išlaidų pagal išrašytą 2010-06-10 sąskaitą faktūrą Serija PARTN Nr. 407, nes teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ši sąskaita faktūra yra apmokėta. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo, nesant byloje pateikto tokių išlaidų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Teismas nurodė, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010). Todėl šios ieškovės prašymo dalies pirmosios instancijos teismas netenkino.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė Lenkijos įmonė Anneberg Transpol Int. Sp.z o.o.

22Ieškovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalį dėl 2 180 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 2 180 eurų išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

23Teismas sprendime nusprendė nepriteisti ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato 2 180 eurų atstovavimo išlaidų pagal išrašytą 2010-06-10 sąskaitą faktūrą Serija PARTN Nr. 407, nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ši sąskaita faktūra yra apmokėta, ieškovė su šia teismo išvada nesutiko dėl šių motyvų:

24Lingvistiškai aiškinant teisės normą – LR CPK 98 straipsnio 1 dalį, nenustatyta šaliai pareigos pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog išlaidos turi būti jau patirtos (apmokėtos). Kitaip tariant, LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje nereikalaujama pateikti įrodymų, patvirtinančių advokato išrašytos klientui sąskaitos faktūros apmokėjimo faktą.

25Nei LR CPK, nei joks kitas teisės aktas nenurodo, jog klientas už advokato paslaugas privalo sumokėti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugų apmokėjimas reguliuojamas ne proceso, o materialinėmis teisės normomis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44–46 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6, 12, 18 straipsniai, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnis ir kt.).

26Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui nenurodė ir neišaiškino, kad pateiktų byloje įrodymų apie suteiktas ieškovei teisinės paslaugas akivaizdžiai neužtenka. Teismas, turėdamas pareigą bendradarbiauti su šalimis ir imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, ir matydamas, jog akivaizdžiai neužtenka įrodymų reikalavimui dėl atstovavimo išlaidų priteisimo patenkinti, nepasiūlė ieškovės atstovui pateikti papildomų įrodymų, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog minėta sąskaita faktūra yra apmokėta.

27Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui buvo pateikta klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, kurioje aiškiai apskaičiuotos ir pagrįstos atstovavimo išlaidos. Teismui buvo pateikta 2010-06-10 sąskaita faktūra Serija PARTN Nr. 407 ir atskirai dar ir klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, tačiau nepaisydamas to, teismas nusprendė nepriteisti ieškovui pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato 2 180 eurų atstovavimo išlaidų vadovaudamasis praktiškai vien formaliais pagrindais.

28Sąskaitos faktūros teisinė reikšmė nagrinėjamoje byloje be pagrindo yra nuvertinama, nors remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 dalies, 13 straipsnio ir šio straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 punkto ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

29Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė sąskaitos 2010-06-28 išrašą (b. l. 155, 2 t.) dėl 3 244 eurų sumokėjimo ieškovės atstovo advokatų kontorai.

30Atsiliepime į ieškovės Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o apeliacinį skundą atsakovė UAB „Greenchem Baltic“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

31Atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priteisti ieškovei už atstovo teisinės paslaugas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovė UAB „Greenchem Baltic“ kartu su procesiniais dokumentais (b. l. 189–192, 2 t.) pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. MG12/0056 iš viso 5 336,25 Lt, išrašą iš Danske bank A/S Lietuvos filialo apie 2012-05-02 sumokėjimą 5 336,25 Lt atsakovės advokatui, užmokesčio apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovei UAB „Greenchem Baltic“ suteiktos bendros vertės 5 336,25 Lt, įskaitant PVM, teisinės paslaugos.

32Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nepriteisti ieškovei advokato atstovavimo išlaidų remiantis CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str. 1 d. ir teisės aiškinimo ir taikymo praktika civilinėse bylose: (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-21 nutartis civ. b. UAB „Dussmann Service" v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Nr. 2A-1341/2011); (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civ. b. I. S. v.A.S.,R.B.,Nr.2A-701/2010), (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis civ. b. R. D., V. D., L. D., UAB „Linos namai", Javelin Finance v. UAB „Respublikos spaustuvė“, V. T., D. V., V. L., Nr. 2-1080/2010), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-17 nutartis civ. b. J. K. v. L. S., Nr. 3K-3-365/2008; 2007-10-30 nutartis civ. b. J. L. v. E. K., Nr. 3K-3'-447/2007).

33Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 179 str. 1 d. įtvirtintos pareigos, nes ieškovei atstovavo advokatas profesionalas, kuris išmano esantį teisinį reglamentavimą ir privalo žinoti imperatyvią CPK 98 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę.

34Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „Greenchem Baltic“, apeliantė nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas taikydamas ginčo santykiams CK normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir procesinės teisės normas, vertindamas bylos aplinkybės ir nagrinėdamas bylą iš esmės.

35Ieškovė neįrodė į bylą pateiktų pretenzijų įteikimo apeliantei fakto (CMR konvencijos 32 str. 2 d.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio senatį nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas Lenkijos teismui bei pirmasis ieškovės kreipiamasis į Kauno miesto apylinkės teismą 2010-08-17, priėmė neteisėtą nutartį, prieštaraujančią CMR konvencijos nuostatoms (Tarptautinių sutarčių 11 str. 1 d. ir 2 d., CMR konvencijos 32 str.). Nurodyta patvirtina teisės aiškinimo ir taikymo praktika, priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civ. b. Nr. 3K-3-263/2011: Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, jų skaičiavimo, sustabdymo ar nutraukimo, turi būti taikomas CMR konvencijos 32 straipsnio, o ne CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį. <...> senaties termino eiga gali būti pristabdyta (sustabdyta) tik pareiškus pretenziją kitai ginčo šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-263/2011, 3K-3 -379/2010). Pripažinus ieškovę praleidus ieškinio senatį pareikšti reikalavimą apeliantei dėl skolos priteisimo ir esant apeliantės prašymui jį atmesti, ieškovės ieškinys turi būti atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

36Ieškovės į bylą pateikti CMR važtaraščiai, kurių pagrindu teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, yra išrašyti 2008-06-10–2009-08-28 laikotarpiu (važtaraščių, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti palūkanas, laikotarpis: 2008-06-10–2008-12-30; važtaraščių, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą, laikotarpis: 2008-11-21–2009-07-07). Pagal paskutinį iš ieškovės pateiktų važtaraščių, remiantis CMR konvencijos 32 str. 1 d. c punktu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-10-08 (važtaraštis išrašytas 2009-07-07), todėl ieškovė turėjo pareikšti reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo ne vėliau kaip iki 2010-10-08, atitinkamai reikalavimams pagal ankstesnius važtaraščius ieškinio senaties terminas suėjo dar anksčiau – iki 2010-10-08. Tai reiškia, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį 2011 m. balandžio mėn., praleido ieškinio senaties terminą, taigi prarado teisę reikšti ieškinį dėl visų jame išdėstytų reikalavimų.

37Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ir taikė ieškinio senatį pripažindamas, kad kreipimasis į Lenkijos teismą nutraukė ieškinio senatį. Ieškinio pareiškimas gali nutraukti ieškinio senatį tik tuo atveju, jeigu ieškinys yra pareikštas pagal tos pačios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio pareiškimą ir jo pareiškimo tvarką. CK 1.130 str. 1 d. nuostatų prasme, ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka yra suprantamas kaip ieškinio pareiškimas laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-17 nutartis civ. b. T. D. v. N. V., Nr. 2A-443-460/2010), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002-02-05 nutartis civ. b. 3K-7-518/2002). Poznanės apeliacinio teismo 2010-03-10 nutartis) patvirtina, kad Lenkijos Zielona Gora rajono teismas, į kurį 2009-09-07 su ieškiniu dėl skolos iš apeliantės priteisimo kreipėsi ieškovė, neturėjo jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikšto ieškinio. Todėl ieškinio pareiškimas Lenkijos teismui nenutraukė ieškinio senaties termino, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 263 str.). Ieškovė, reikšdama ieškinį Lenkijos teismui, pažeidė ir nacionalinio teismingumo taisykles, dėl to skundžiamas sprendimas taip pat neteisėtas, tai patvirtina teisės aiškinimo ir taikymo praktika (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-20 nutartis civ. b. Nr. 2A-2757-611/2011); (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-11 nutartis civ. b. Nr. 2A-721-605/2011); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-922/2003).

38Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovo atstovės neatvykimo į teismo posėdį aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio senaties atnaujinimui, priėmė neteisėtą nutartį, kadangi ieškovė neskundė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nutarties, kuria pirmasis ieškovės kreipimasis į Kauno miesto apylinkės teismą buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės, nors pagal CPK 289 str. dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi ieškovė pripažino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nutartis pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senatį dėl svarbių priežasčių, kurias pati ieškovė yra pripažinusi nesvarbiomis (CPK 187 str.), netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), nes įsiteisėjusios teismo nutarties nustatyti faktai iš naujo nenustatinėtini. Ieškinio senaties termino atnaujinimas prieštarauja teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, kur yra išaiškinta, kad ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-4/2011).

39Prievolė sumokėti palūkanas yra išvestinė prievolė atsiskaityti už paslaugas. Šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad prievolė atsiskaityti su ieškove yra daugiausiai susijusi su Lietuvos Respublika: (i) ši prievolė yra priskirtina apeliantei, (ii) kaip patvirtina faktinės bylos aplinkybės, prievolė buvo vykdoma Lietuvoje, (iii) apeliantės buveinė yra Lietuvoje, (iv) kroviniai buvo vežami apeliantės užsakymu, (v) kroviniai buvo vežami į Lietuvą. Taigi, remiantis Romos konvencijos 3 str. 1 d., ieškovės reikalavimai dėl palūkanų priteisimo yra labiau susiję su Lietuva, dėl šios priežasties ieškovės reikalavimams taikytina Lietuvos teisė.Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas taikydamas Lenkijos teisę, priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 263 str.).

40Pirmosios instancijos teismas rėmėsi su byla nesusijusiais įrodymais, t. y. ieškovės pateiktais Lenkijos Respublikos teisės aktų vertimais, atliktais remiantis kompetentingos valstybės institucijos nepatvirtintais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir tiesinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose 15 str. 1 d. dokumentai, parengti ar patvirtinti kompetentingos vienos iš Susitariančiųjų Šalių įstaigos, su tos įstaigos herbiniu antspaudu ir įgalioto asmens parašu, turi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje įrodomąją galią be jų legalizavimo. Tas pats taikoma ir dokumentų, kuriuos patvirtino kompetentinga įstaiga, nuorašams bei vertimams. Ieškovė privalėjo pateikti teismui kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos patvirtiną Lenkijos Respublikos Ministrų tarybos reglamento „Dėl įstatyminių palūkanų normų nustatymo“ išrašą ir savo ruožtu šio dokumento vertimą. Į bylą ieškovė pateikė tik Lenkijos Respublikos parlamento interneto svetainės išrašo vertimą., šis yra pripažintinas su neleistinu įrodymu (CPK 177 str. 3 d., 180 str.).

41Nagrinėdamas civ. b. Nr. 2-2162-886/2012, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo taisykles ir buvo šališkas ieškovės atžvilgiu: (i) bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantę (ii) teismas, pažeisdamas šalių rungimosi principą (CPK12 str.), savo iniciatyva siūlė pateikti konkrečius jos argumentus pagrindžiančius įrodymus, nurodė, į kokią instituciją ieškovė turėtų kreiptis, be to, pareikalavo išskirtinai iš pačios atsakovės rinkti dokumentus, kurie galimai pagrįstų byloje pareikštus ieškovės reikalavimus, t. y. tokiu būdu teisėja nepagrįstai pareikalavo iš atsakovės rinkti įrodymus „prieš save“; (iii) bylos nagrinėjimo metu teismo veiksmai buvo itin vienpusiški, nukreipti ne bylos procesui tinkamai kontroliuoti, bet būtent atsakovės pozicijoms byloje silpninti. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti šalių rungimosi, proceso operatyvumo, koncentruotumo, lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą principai (CPK 6 str., 7 str., 12 str., 17 str.).

42Atsiliepime į atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ apeliacinį skundą ieškovė Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o nurodė, kad prašo apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo santykiams taikė nacionalinę teisę, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtintas ieškinio senaties nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, jog ieškinio senaties termino nutraukimas arba atnaujinimas galimas taikant nacionalinę teisę, nes CMR konvencijoje nėra nuostatų dėl terminų, nustatytų jos 32 straipsnyje, nutraukimo arba atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-14/2009 V. J. įmonė „Vilija“ v. UAB „Krautoma“; 2008 m, vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, byla Nr. 3K-3-64/2008). Atmestinas atsakovės argumentas, jog LR CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia tai, kad ieškinio pareiškimas gali nutraukti ieškinio senatį tik tuo atveju, jeigu ieškinys yra pareikštas pagal tos pačios valstybės teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio pareiškimą ir jo pareiškimo tvarką. Lingvistiškai aiškinant minėtą teisės normą matyti, kad LR CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nėra nurodoma, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas išimtinai nacionaliniu įstatymų nustatyta tvarka, dėl to atsakovė nepagrįstai susiaurina šios normos taikymo apimtį. Teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į ginčo esmę, šalių elgesį, nustatytas faktines aplinkybes. Teismas tinkamai nustatė tai, kad ieškovės kreipimasis į Lenkijos teismą nelaikytinas akivaizdžiu įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimu, nes Lenkijos teisme ieškovės ieškinys buvo priimtas, iškelta byla, pati atsakovė jau buvo įsitraukusi į bylinėjimosi procesą ir pateikusi atsiliepimą, bylinėjimosi procesas buvo užtrukęs net 6 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas šias faktines aplinkybes, todėl jo išvada, kad Lenkijos teismui pateiktas ieškinys nutraukė ieškinio senaties terminą, yra pagrįsta. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos akivaizdu, kad ieškinio senaties termino taikymui reikšmingas ir ieškovės reikalavimo teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2007 (S), 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Iš ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų, už kurias ieškovė prašo palūkanų už apmokėjimo termino praleidimą, yra aišku, kad atsakovė sistemingai neatsiskaito už suteiktas paslaugas. Atsakovė niekada neginčijo savo prievolės atsiskaityti už tinkamai suteiktas pervežimo paslaugas, jos pagrindo ir dydžio, tačiau sąmoningai vengė ją vykdyti be jokių svarbių priežasčių. Atsakovė ginasi tik ieškinio senatimi, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jai laiku ir tinkamai įvykdyti prievolę ieškovei. Visos šios bylos aplinkybės dėl nesąžiningo ir netinkamo atsakovės elgesio yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino ir jas įvertinus yra pagrindas išvadai, kad, patenkinus atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį, bus paneigta ieškovės teisėta teisė gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nutarties neapskundimas visiškai nereiškia to fakto, kad ieškovė savo atstovės pavėlavimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis ir prisiėmė su tuo susijusią riziką. Kauno miesto apylinkės teismo nutartis neužkirto kelio vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Antra, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-01-13 nutartimi nėra konstatavęs, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtas būtent dėl ieškovės kaltės, kaip teigia atsakovė savo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, visiškai pagrįstai ieškovės atstovės pavėlavimo į posėdį priežastis pripažino svarbiomis ir jų pagrindu senaties terminą nutarė atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pritaikė Lenkijos teisę. Atsakovė dalį ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų pagal įvykdytus pervežimus apmokėjo, tačiau pavėluotai, dėl to ieškovė jai apskaičiavo palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką tad, jeigu skolininkas pavėluotai įvykdo pagrindinę prievolę, tai pareiga sumokėti pagal įstatymą paskaičiuotas palūkanas už delsimo dienas niekur neišnyksta ir tebegalioja. Šiai prievolei, kaip ir bet kuriai kitai, būtina nustatyti taikytiną teisę. Atsakovė klaidingai aiškina 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu neteisingai nurodo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo esant labiau susijusį su Lietuva. Nagrinėjamu atveju1980 m. birželio 19 d. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalies antru sakiniu nustatyta išimtis netaikoma, nes reikalaujamos palūkanos nebuvo numatytos jokia šalių sutartimi (šalys apskritai nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo), minėtas reikalavimas netraktuotinas kaip atskira sutarties dalis, prievolė mokėti palūkanas už skolos pradelsimą yra įstatyminė, t. y. nustatyta įstatymu. Atmestini atsakovės argumentai, kad palūkanų nustatymą reglamentuojantys Lenkijos teisės aktai ir jų vertimai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes atsakovės manymu, turėjo būti pateiktas kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos patvirtintas Lenkijos Respublikos Ministrų tarybos reglamento „Dėl įstatyminių palūkanų normų nustatymo“ išrašas ir jo vertimas. Nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų Lenkijos Respublikos Ministrų tarybos reglamentų „Dėl įstatyminių palūkanų normų nustatymo“ turinio teisingumu, nes šių dokumentų išrašus ieškovė yra pateikusį iš oficialios Lenkijos Seimo duomenų bazės. Teisės akto redakcijos aktualumą visada galima patikrinti šioje oficialioje bazėje. Nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš atsakovę arba reikalavo iš atsakovės rinkti įrodymus „prieš save“. Siūlydamas pateikti papildomus įrodymus, teismas tiesiog įgyvendino LR CPK 159 straipsnio 1 dalies pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu. Tai reiškia, jog teismas gali nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (LR CPK 160 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

43IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44Šalių atstovų apeliaciniai skundai netenkintini.

45Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, procesinės teisės ir materialinės teisės taikymo ir aiškinimo, užsienio valstybės teisės aktų taikymo, 1980 m. Romos konvencijos taikymo prievoliniams santykiams, dėl advokato atstovavimo išlaidų nepriteisimo, dėl teismo, išnagrinėjusio civilinę bylą, šališkumo bei nusistatymo prieš atsakovę.

46Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

47Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamam ginčui taikytini CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.

48Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto c papunktį reikalavimams sumokėti už vežimo paslaugas ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių rašytinė vežimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas trijų mėnesių terminą skaičiavo kiekvienam atliktam pervežimui nuo kiekvieno važtaraščio išrašymo dienos ir pagrįstai nustatė, kad ieškovės į bylą pateikti CMR važtaraščiai dėl skolos priteisimo yra išrašyti 2008-06-10–2009-08-28, 2008-06-10–2008-12-30. Pagal paskutinį iš ieškovės pateiktų važtaraščių, remiantis CMR konvencijos 32 str. 1 punkto. c papunkčiu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009-10-08 (važtaraštis išrašytas 2009-07-07), su tuo taip pat sutinka atsakovė teigdama, kad ieškovė galėjo pareikšti reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo ne vėliau kaip iki 2010-10-08, atitinkamai reikalavimams pagal ankstesnius važtaraščius ieškinio senaties terminas suėjo dar anksčiau – iki 2010-10-08. Dėl to laikoma įrodyta, kad ieškovė galėjo pareikšti reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo ne vėliau kaip iki 2010-10-08, taigi teismas, nustatydamas termino skaičiavimo datą, nesuklydo.

49Dėl taikytinos materialinės teisės normos ieškinio senaties termino nustatymui

50Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė 2009-09-07 ieškinį dėl ginčo išmokų priteisimo Lenkijos Respublikos teismui, tačiau ieškovės ieškinio pareiškimą atsisakyta nagrinėti Lenkijos respublikos teismuose. Poznanės apeliacinio teismo 2010-03-10 nutartyje nurodyta, kad Lenkijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą dėl skolos už vežimą priteisimo iš atsakovės, kurios buveinė yra Lietuvoje, ir kad byla neteisminga Lenkijos teismams. Todėl ieškovė pateikė 2010-08-17 ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės Kauno miesto apylinkės teismui, tačiau neatvykus ieškovės atstovei į teismo posėdį, ieškinio pareiškimas 2011-01-13 paliktas nenagrinėtas. Pakartotinai ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą 2011-02-14 (reg. Nr.E 2557). Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl išmokų, susijusių su pervežimo paslaugų apmokėjimu, iki 2010-10-08. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovės 2009-09-07 kreipimasis į Lenkijos teismą nutraukė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės padarytas teisminio priklausymo taisyklių pažeidimas sudaro pagrindą pristabdyti senaties termino skaičiavimą bylinėjimosi laikotarpiu (6 mėnesiai) Lenkijos teismuose ir skaičiuoti senaties terminą iš naujo, dėl to, priešingai nei tvirtina atsakovė, bylinėjimosi laikotarpis nuo 2009-09-07 iki 2010-03-10 į senaties terminą neįskaičiuojamas (CK1.130 str. 1 d.). Taigi atsakovės motyvas dėl šio termino įskaičiavimo į senaties terminą pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

51Ieškovė į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2010-08-17, taigi po penkių mėnesių ir 7 dienų skaičiuojant nuo 2010-03-10. Ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį ir dėl to, kad atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių CPK 246 str. 1 d., esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad laikotarpis nuo 2010-08-17 (nuo ieškovės kreipimosi į Kauno miesto apylinkės teismą) iki 2011-01-13 (iki ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėto) ieškinio senaties termino nenutraukė (CK 1.130 str. 1 d.). Teismo 2011-01-13 nutarties, kuria ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 5 p. ieškovė neskundė, todėl ieškinio palikimo nenagrinėto faktinės aplinkybės, nurodytos 2011-01-13 nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-298-748/20011), yra nustatytos ir antrą kartą nenustatinėjamos (CPK 18 str.). Ieškovė vėl kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą 2011-02-14 dėl ginčo išmokų priteisimo (1 t., b. l. 3). Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo įsiteisėjimo Poznanės apeliacinio teismo 2010-03-10 nutarties, iki kreipimosi 2011-02-14 į Kauno miesto apylinkės teismą, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pagal važtaraščius, kurie išrašyti po 2008-06-07 (mažinant ieškovės pareikšto reikalavimo sumą 800,25 EUR) už 2 327,3 EUR ir reikalavimui dėl atlyginimo už pervežimo paslaugas pareikšti pagal važtaraščius, kurie išrašyti nuo 2008-12-12 iki 2009-09-28 (mažinant ieškovės pareikšto reikalavimo sumą 1 085,74 EUR, dėl praleisto ieškinio senaties termino) iš viso 21 605,76 EUR. Todėl atmestinas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovės ieškinio reikalavimui taikytina ieškinio senatis ir tuo pagrindu ieškovės reikalavimas atmestinas.

52Šalys, aiškindamos procesiniuose dokumentuose savo motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė apeliacinės instancijos teismui nemaža kasacinės instancijos teismo nutarčių dėl CMR konvencijos 32 str. taikymo ir aiškinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-14/2009 V. J. įmonė „Vilija“ v. UAB „Krautoma“; 2008 m, vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „ Gaudvija“, byla Nr. 3K-3-64/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-263/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-04 nutartis civ. b. 3K-3 -379/2010), paminėta šalių procesiniuose dokumentuose, aiškina apie nustatytų CMR konvencijos 32 str. senaties terminų skaičiavimo tvarką ir aplinkybes, dėl kurių skaičiuojamų senaties terminų eiga gali būti pristabdoma. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodytą senaties terminų skaičiavimo tvarką (3 mėnesiai plius vieni metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ieškinio senaties termino pradžią, senaties termino eigą, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir atsižvelgė į ieškovės pastangas apginti jos pažeistą teisę ir pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties termino nenutraukia ieškinio palikimas 2011-01-13 nenagrinėto (CK 1.130 straipsnio 4 dalis), tačiau tas faktas, jog ieškovė 2011-02-14 vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu, patvirtina, kad ieškovė rūpinosi savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinio pareiškimo pateikimas pakartotinai Kauno miesto apylinkės teismui po to, kai ieškovės pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl atstovės neatvykimo į teismo posėdį, esant įrodymams dėl nepalankių orų sąlygų vykstant ieškovės atstovei į teismo posėdį 2011-01-13, nors ir neužfiksuotas teismo nutartyje dėl palikimo ieškinio nenagrinėto, kitų nustatytų byloje aplinkybių kontekste gali būti pripažintas reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pažeistoms ieškovės teisėms ginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra ir tai, kad teismo 2011-01-13 nutartimi pareiškimą palikus nenagrinėtą, ieškovė nedelsdama pakartotinai 2011-02-14 kreipėsi į teismą dėl ginčo išmokų priteisimo. Todėl ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvai, kad ieškovė veikė pakankamai aktyviai, rūpinosi pažeistų teisių gynyba, pripažintini pagrįstais. Taip pat pagrįstas ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvas, kad atsakovė ginasi nuo pareigos sumokėti už atsakovei suteiktas paslaugas vien tik ieškinio senatimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo motyvas dėl negalimumo ginčo santykiams taikyti CK normas aiškinant ieškinio senaties terminų eiga (senaties termino pristabdymą) yra atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, esamoje situacijoje ieškovės teisės kreiptis į teismą ribojimas senaties terminu neatitiktų teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę, todėl pirmosios instancijos teismo senaties termino netaikymo ieškovės reikalavimui atitiko kasacinės instancijos teismo išaiškinimo, kad „dėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Todėl atsakovės motyvai dėl netinkamo CK normų aiškinimo ir taikant CMR konvencija nustatytus ieškinio senaties terminus atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

53Dėl Romos konvencijos taikymo

54Bylos medžiaga nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl pervežimo paslaugų tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta, tarp šalių susiklostė faktiniai tarptautiniai vežimo paslaugų teisiniai santykiai. Byloje nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų apimties (kiekio) ir pateiktų važtaraščių už suteiktas atsakovei paslaugas turinio. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi pateiktais byloje (civ. byla Nr. 2-298-748/2011, 1 t., b. l. 105–164, 2 t., b. l. 3–40) važtaraščiais, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-04-25 iki 2008-12-30 kroviniai buvo vežami iš Police vietovės Lenkijoje į Lietuvą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šios vežimo paslaugos labiau susijusios su Lenkija. Dėl to pagal Romos konvencijos atlyginimo vežėjui už pervežimą dydžio jo nustatymo tvarkos ir atsiskaitymo santykiams taikytina Lenkijos materialinė teise. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad būtina byloje vadovautis Romos konvencijos 4 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, kuriame įtvirtinta, jog atskirai sutarties daliai, kuri yra labiau susijusi su kita valstybe, išimties tvarka gali būti taikoma tos kitos valstybės teisė. Nagrinėjamu atveju jokia išimtis taikoma negali būti, kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovas, nes reikalaujamos palūkanos nebuvo numatytos jokia šalių sutartimi (šalys apskritai nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties dėl krovinių vežimo paslaugų teikimo), minėtas reikalavimas netraktuotinas kaip atskira sutarties dalis, prievolė mokėti palūkanas už skolos pradelsimą yra įstatyminė, t. y. nustatyta įstatymu (Lenkijos civilinio kodekso 481 str. 2 d., 359 str. 3 d.) Taigi šis atsakovės motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

55Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad palūkanų nustatymą reglamentuojantys Lenkijos teisės aktai ir jų vertimai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, nes atsakovės manymu, paminėti teisės aktai turėjo būti pateikti kompetentingos Lenkijos Respublikos institucijos ir patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktų Lenkijos Respublikos Ministrų tarybos reglamentų „Dėl įstatyminių palūkanų normų nustatymo“ turinio teisingumu, nes šių dokumentų išrašus ieškovė yra pateikusį iš oficialios Lenkijos Seimo duomenų bazės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, kritikuodama šių teisės aktų duomenų taikymą, byloje nepateikė jokių įrodymų dėl jų netikslumo ar negaliojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi iš oficialios Lenkijos Seimo duomenų bazės byloje , nes tikslas įsitikinti teisės aktų redakciją nagrinėjant šalių ginčą yra turi viršenybę prieš formalumus (kompetentingos įstaigos patvirtinimą nuorašų ir vertinimų). Išdėstytų motyvų pagrindu šis atsakovės apeliacinio skundo motyvas taip pat laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

56Dėl teismo šališkumo ir įrodymų rinkimo tvarkos pažeidimo

57Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis).O faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2012; kt.).

58Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių išaiškinti bylos aplinkybes, siūlė šalims teikti įrodymus. Byloje tarp kitų klausimų buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo ieškovės reikalavimui, ginčo išsprendimo klausimas buvo susijęs su įrodymais, kuriuos pateikti galėjo tik ginčo šalys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis rašytinių įrodymų (dėl ieškovės pretenzijos pateikimo atsakovei pagal pašto registracijos dokumentus) neišliko. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gynėsi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų teigdama, kad ieškovė nesilaikė pretenzijos įteikimo atsakovei tvarkos, pirmosios instancijos teismas šioms aplinkybėms patvirtinti (paneigti) siūlė šalims pateikti įrodymus. Vėliau pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog pretenzijos įteikimo faktą privalo įrodyti būtent ieškovė, o ieškovei nepateikus teismui įrodymų dėl pretenzijos įteikimo atsakovei pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išnaudotos visos galimybės šias aplinkybes patikrinti. Pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai iš esmės nepažeidė nustatytų CPK 179 str. reikalavimų, nes teismo procesiniai veiksmai iš esmės buvo nukreipti į pagrįstą ir visapusišką bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimą, todėl atmestinas atsakovės apeliacinio skundo motyvas dėl CPK 6 str., 7 str., 12 str., 17 str. pažeidimų, sąlygojusių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 263 str.), nes šios aplinkybės byloje neįrodytos.

59Dėl pirmosios instancijos teisme turėtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo ieškovei

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. 3K-3-335/2010, suformuluotą nuostatą, kad, nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui yra apmokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos

61Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovė Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o sumokėjo advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 155) 3 244 EUR. Šis rašytinis įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovei bylinėjimosi išlaidų – advokato atstovavimo išlaidų – nepriteisė pagrįstai. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sutinka, todėl ieškovės motyvus dėl netinkamai pritaikytos ir išaiškintos procesinės teisės normos teisėjų kolegija atmeta. Kiti ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl teismo pareigos išaiškinti ieškovės atstovui pareigą vykdyti įstatymą, teisinių paslaugų sudėtingumo ir apimties vertinimas, tarp jų ir sąskaitos faktūros reikšmę pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių aktų, susijusių su buhalterinės apskaitos ir mokestiniais dokumentais nuostatas, nesudaro pagrindo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Kadangi kaip nustatyta anksčiau, ieškovė privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus ne tik apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra įformintos nustatyto pavyzdžio mokestiniu dokumentu sąskaita faktūra, bet ir apie tai, kad ieškovė šias sąskaitas apmokėjo, tačiau to nepadarė. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

62Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

63Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str. ,

Nutarė

64Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo nekeisti.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė Lenkijos įmonė Anneberg Transpol Int. Sp.z o.o. patikslintu... 4. Ieškovės įmonė teikė atsakovei krovinių pervežimo tarptautiniais... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nurodė, kad pirmajam ieškovės reikalavimui (priteisti palūkanas už... 8. Teismas nurodė, kad šalių susiklosčiusiems tarptautiniams vežimo... 9. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad pagal reiškiamą reikalavimą... 10. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės siųstų atsakovei... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o. pagal savo... 12. Teismo vertinimu, ieškovės kreipimasis į Lenkijos teismą nebuvo akivaizdus... 13. Teismas nustatė, kad Lenkijos teismams atsisakius nagrinėti bylą pagal... 14. Teismas nustatė byloje priežastis, kurios sutrukdė ieškovės atstovei... 15. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė neskundė nutarties, kuria ieškinys... 16. Ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti 3127,55 EUR... 17. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašė patikslintu ieškiniu... 18. Iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus dėl palūkanų ir skolos... 19. Teismas nusprendė nepriteisti ieškovei pirmosios instancijos teisme... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia ieškovė Lenkijos įmonė... 22. Ieškovė prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo... 23. Teismas sprendime nusprendė nepriteisti ieškovei pirmosios instancijos teisme... 24. Lingvistiškai aiškinant teisės normą – LR CPK 98 straipsnio 1 dalį,... 25. Nei LR CPK, nei joks kitas teisės aktas nenurodo, jog klientas už advokato... 26. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui... 27. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui buvo pateikta klientui... 28. Sąskaitos faktūros teisinė reikšmė nagrinėjamoje byloje be pagrindo yra... 29. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė sąskaitos 2010-06-28 išrašą... 30. Atsiliepime į ieškovės Anneberg Transpol Int. Sp. z o.o apeliacinį skundą... 31. Atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 32. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nepriteisti... 33. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 179 str. 1 d. įtvirtintos... 34. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė... 35. Ieškovė neįrodė į bylą pateiktų pretenzijų įteikimo apeliantei fakto... 36. Ieškovės į bylą pateikti CMR važtaraščiai, kurių pagrindu teismas... 37. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ir taikė ieškinio... 38. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovo atstovės... 39. Prievolė sumokėti palūkanas yra išvestinė prievolė atsiskaityti už... 40. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi su byla nesusijusiais įrodymais, t. y.... 41. Nagrinėdamas civ. b. Nr. 2-2162-886/2012, pirmosios instancijos teismas... 42. Atsiliepime į atsakovės UAB „Greenchem Baltic“ apeliacinį skundą... 43. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. Šalių atstovų apeliaciniai skundai netenkintini.... 45. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, procesinės... 46. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo... 47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamam ginčui taikytini CMR... 48. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkto c papunktį reikalavimams... 49. Dėl taikytinos materialinės teisės normos ieškinio senaties termino... 50. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikė 2009-09-07 ieškinį dėl... 51. Ieškovė į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2010-08-17, taigi po... 52. Šalys, aiškindamos procesiniuose dokumentuose savo motyvus dėl skundžiamo... 53. Dėl Romos konvencijos taikymo... 54. Bylos medžiaga nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl pervežimo paslaugų... 55. Negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad palūkanų nustatymą... 56. Dėl teismo šališkumo ir įrodymų rinkimo tvarkos pažeidimo... 57. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad rungimosi civiliniame procese... 58. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi... 59. Dėl pirmosios instancijos teisme turėtų advokato atstovavimo išlaidų... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 61. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė, kartu su apeliaciniu skundu pateikė... 62. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliaciniai skundai... 63. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str. ,... 64. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo nekeisti....