Byla 2A-1490-601/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriui, Kazlų Rūdos savivaldybei, D. Z., J. B., G. B., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais LR aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 dienos sprendimą Nr. 2-25 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" dalyje dėl sklypų adresu ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) detaliojo plano patvirtinimo; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-03-21 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-374 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu"; 3) pripažinti negaliojančiais 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4575 bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą Nr. LR-135 ir taikyti abipusę restituciją; 4) pripažinti negaliojančiu 2008-08-25 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-874 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu“; 5) pripažinti negaliojančiu 2008-08-25 Marijampolės apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽM-875 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu"; 6) pripažinti negaliojančiu Marijampolės apskrities viršininko 2007-12-18 sprendimą Nr. SK-48- 336, dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą; 7) pripažinti negaliojančiu Marijampolės apskrities viršininko 2007-12-18 sprendimą Nr. SK-48-337, 8) pripažinti negaliojančiu Marijampolės apskrities viršininko 2007-12-21 įsakymo Nr. ŽM-1938, punktą; 9) pripažinti negaliojančiu 2008-04-30 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 644, dalyje dėl dalies žemės sklypo, esančio ( - ) kadastrinis Nr. ( - )), paveldėjimo; 10) pripažinti negaliojančia 2008-05-13 dovanojimo sutartį Nr. 750.

5Nurodė, kad žemės sklypai, į kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, patenka į Kazlų Rūdos miesto miško teritoriją, kuri išimtine nuosavybes teise priklauso valstybei. Tokių žemės sklypų neteisėtas privatizavimas pažeidžia ne tik valstybės, bet visos visuomenės interesus (1 t., b. l. 1-5).

6Atsakovas J. B. atsiliepimu į ieškinį prašo prokuroro prašymą atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisės atkurtos pagrįstai, žemės sklypai suformuoti pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą (1 t., b. l. 77-78).

7Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad tik įsigaliojus LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimui Nr. 454 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ atsirado aiškumas dėl Kazlų Rūdos miesto miškų, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams (1 t., b. l. 79-82).

8Marijampolės AVA (jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad priimti administraciniai aktai teisėti, juos priimant nebuvo pažeisti tuo metu galiojantys teisės aktai (1 t., b. l. 108-111).

9Atsakovas D. Z. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypą ( - ) Kazlų Rūda, įsigijo aukciono būdu, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį tapo pilnateisiu jos savininku (1 t., b. l. 113-114).

  1. Pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

10Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį tenkino. Ieškinyje nurodytus administracinius aktus ir sutartis pripažino negaliojančiais. Taikė restituciją, įpareigojant atsakovus Marijampolės AVA, jos teisių perėmėją Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyrių, Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją, D. Z., G. B. ir J. B. grąžinti neteisėtai įsigytus žemės sklypus valstybei. Priteisė solidariai iš atsakovų mokėtiną žyminį mokestį 1390 Lt valstybei, 51,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, už procesinių dokumentų išsiuntimą šalims (2 t., b. l. 53-66).

11Teismas nurodė, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2-25 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" patvirtintu detaliuoju planu suformuoti sklypai - ( - ) yra LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 patvirtintoje valstybinės reikšmės miškų (miesto miškų) teritorijoje. Ginčijami aktai ir sutartys prieštarauja LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimui Nr. 1370 ,,Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" ir imperatyvioms LR Konstitucijos 47 straipsnio, Miškų įstatymo 4 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatoms, jog valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Ginčijami aktai taip pat prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms, numatančioms, jog miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams bei miško parkams, yra valstybės išperkami ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos. Pripažinus administracinius aktus negaliojančiais, 2008 m. balandžio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 644, pagal kurį Z. B. nuosavybės dalis perėjo G. B. bei 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartis Nr. 750, kuria G. B. žemės sklypą, esantį ( - ), perleido J. B., taip pat pripažinti negaliojančiais, kadangi pripažinti negaliojančiais aukščiau nurodyti administraciniai aktai. Panaikinus administracinius aktus, sprendimus, sandorius, panaikintinos ir šių neteisėtų aktų, sprendimų ar sandorių pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Ieškinio senaties terminas nepraleistas.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

12Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 3-6). Motyvuose nurodė, kad:

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialias ir procesines teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  2. Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą į teismą kreipėsi praėjus beveik 4 mėnesiams (2010 m. balandžio 2 d.) nuo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išvados gavimo dienos (2010 m. sausio 18 d.). Prokuroras nenurodė termino, kada surinko duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, todėl termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. sausio 18 d., kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
  3. Kazlų Rūdos mieste esančių valstybinės reikšmės miškų plotai buvo patvirtinti LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, o Kazlų Rūdos savivaldybės sprendimas suformuoti minėtus žemės sklypus buvo priimtas 2003 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 2-25, t. y. prieš įsigaliojant minėtam nutarimui. Norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki jų įsigaliojimo.
  4. LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 nebuvo įmanoma nustatyti tikslios valstybinės reikšmės miško teritorijos. Teismas pripažindamas negaliojančiais ginčo administracinius aktus, negalėjo remtis LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, pažeisdamas imperatyvias teisės aktų normas.
  5. G. B. ir Z. B. tinkamai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl teismas negali ginti viešojo intereso prokuroro pasirinktu aspektu, ignoruodamas kitų byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovų) teisėtus interesus ir lūkesčius, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.
  6. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą pagal aukciono rezultatus, pinigų suma po 50 procentų pateko į valstybės ir savivaldybės biudžetus, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gali būti priteistina tik tiek sumokėtų lėšų, kiek ji, kaip Marijampolės AVA vykdytų funkcijų žemės tvarkymo ir administravimo srityje perėmėja, yra pervedusi į valstybės biudžetą, likusi suma priteistina iš Kazlų Rūdos savivaldybės.
  7. Pripažinus negaliojančia 2008 m. birželio 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, teisminis ginčas liktų neišspręstas, kadangi lieka galioti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. žemės sklypo, esančio ( - ), Kazlų Rūdoje, pardavimo aukcione rezultatai. Jokie teisės aktai nenumato, kad viešo administravimo subjekto priimti sprendimai netenka galios teismui pripažinus negaliojančia jų pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
  8. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2008 m. birželio 4 d. sutartis patvirtinta Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarės L. R., kuri į bylą nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Tai, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, laikoma absoliučiu negaliojimo pagrindu.
  9. Pirmosios instancijos teismo nustatytas restitucijos būdas neatitinka restitucijos esmės. Nustačius, kad taikytina restitucija, nustatytinas ir restitucijos būdas, nes atsakovams neaišku, kaip vykdytinas teismo sprendimas.
  10. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atstovas, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios nepriteistinos.

13Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu. Pareiškime nurodė, kad prisideda prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo (2 t., b. l. 104-105)

14Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (2 t., b. l. 92-98). Motyvuose nurodė, kad:

  1. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog prokuroras nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje numatyto kreipimosi į teismą termino ir vadovaujantis CPK 49 straipsniu bei Prokuratūros įstatymu turėjo teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
  2. Apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių dėl kreipimosi į teismą termino, negali būti pagrindas pripažinti teismo išvadą, jog ieškovas termino nepraleido, nepagrįsta. Tik surinkus reikalingą medžiagą, ją išanalizavus ir įvertinus buvo padaryta išvada, kad yra pažeistas viešas interesas ir reikalinga kreiptis į teismą.
  3. Nepagrįstas argumentas, kad teismas negalėjo remtis 2004 m. lapkričio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kadangi ieškinys grindžiamas ne tik minėtu nutarimu, bet ir kitais aktais, t. y. LR Konstitucijos 47 straipsniu, Miškų įstatymo 4 straipsniu, kur nustatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
  4. Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio nuostata Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2-25, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, bei galiojančių sandorių sudarymo metu numatė, kad miesto miškai neprivatizuojami, valstybės išperkami ir nuosavybės teisės natūra į juos neatkuriamos. Ginčo sklypai privatizavimo metu buvo Kazlų Rūdos ribose, todėl juose esantis miškas yra išimtinė valstybės nuosavybė. Toks jo statusas galioja nuo 1995 m. sausio 1 d. Miškų įstatymo įsigaliojimo momento.
  5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad G. B. ir Z. B. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negalėjo būti atkurtos, suteikiant jiems sklypą suformuotą valstybinės reikšmės miško teritorijoje.
  6. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad pripažinus negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, lieka galioti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. žemės sklypo ( - ), Kazlų Rūdoje, pardavimo aukcione rezultatai. Nuosavybės teisė į aukcione įgytą turtą D. Z. atsirado ne nuo aukciono rezultatų patvirtinimo, o nuo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ir faktinio turto perleidimo momento.
  7. Panaikinto sandorio šalimis yra valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir D. Z., todėl restitucija taikoma šių asmenų atžvilgiu.
  8. Motyvas, dėl notarės L. R. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nepagrįstas, kadangi, nors pripažintas negaliojančiu sandoris ir buvo patvirtintas notaro, tačiau, įvertinus ginčo dalyką šioje konkrečioje byloje, šio sandorio pripažinimas negaliojančiu jokių pasekmių jį patvirtinusiam notarui sukelti negali.
  9. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas, todėl teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15Suinteresuotas asmuo LR aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (b. l. 100-102, t. 2). Motyvuose nurodė, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.
  2. Palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Visi teismo pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai ar jų dalys buvo priimti bei civiliniai sandoriai ar jų dalys sudaryti jau po LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 ,,Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tame tarpe ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Ginčijami aktai turėjo būti priimti atsižvelgiant į galiojančias teisės aktų normas.
  3. Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 2-25 ,,Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ dalyje dėl sklypų adresais ( - ) detaliojo plano patvirtinimo buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas dėl miestų miškų priklausymo Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.
  4. Išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausantys daiktai yra išimti iš apyvartos, todėl dėl tokio daikto sandorius sudarantys asmenys negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais.
  5. Nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – ar nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

18Nustatyta, kad 2010 m. sausio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas pranešimas, jog Kazlų Rūdos miesto ribose, valstybinės reikšmės miškų teritorijoje yra suformuoti ir privatizuoti žemės sklypai, bei prašoma inicijuoti teismo procesą dėl valstybinės reikšmės miško sklypų grąžinimo valstybės nuosavybei (1 t., b. l. 7-8). 2010 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos prokuratūra ieškiniu, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes buvo nustatyta, kad 4 (keturi) suformuoti žemės sklypai (du jau perleisti privačion nuosavybėn, du leista parduoti) patenka į miesto miško teritoriją.

19Iš bylos duomenų matyti, kad Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2002 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 18-12 "Dėl detaliojo plano rengimo" nusprendė leisti rengti detalųjį planą žemės sklypų, parduodamų aukcione individualiai gyvenamajai statybai Kazlų Rūdos mieste. 2003 m. gegužės 13 dienos sprendimu Nr. 2-25 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" Kazlų Rūdos savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą, kuriuo suformuoti aštuoni žemės sklypai parduodami aukcione individualiai gyvenamai statybai ( - ) gatvėse, Kazlų rūdos mieste. Šiuo sprendimu buvo suformuoti ir keturi žemės sklypai kadastriniai Nr. ( - ) kuriems Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. AT-45 buvo suteikti adresai atitinkamai ( - ).

20Marijampolės apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimais Nr. SK-48-336 ir Nr. SK-48-337 bei 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ŽM-1938, G. B. ir Z. B. atkūrė nuosavybės teises perduodant neatlygintinai bendrojon nuosavybėn naują 0,1013 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ), Kazlų Rūdoje (1 t., b. l. 63-69). 2008 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 644 pagrindu, Z. B. nuosavybės dalis perėjo G. B., o ši 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. 750, žemės sklypą esantį ( - ) perleido J. B. (1 t., b. l. 57-58.).

212008 m. kovo 21 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-374 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu", leido aukciono būdu parduoti žemės sklypą, esantį Kazlų Rūdoje, ( - ) (1 t. b. l. 46). 2008 m birželio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.4575 aukciono būdu šis žemės sklypas buvo parduotas už 18 685 Lt D. Z., tos pačios dienos perdavimo-priėmimo aktu Nr. LR-153 sklypas buvo perduotas D. Z. nuosavybėn (1 t., b. l. 43-44, 50-52).

222008 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-874 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu", leista aukciono būdu parduoti žemės sklypą, esantį Kazlų Rūdoje, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) (1 t., b. l. 34).

232008 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-875 „Dėl leidimo parduoti naują žemės sklypą aukciono būdu", leista aukciono būdu parduoti žemės sklypą, esantį Kazlų Rūdoje, ( - )).

24Bylos ginčo esmė – ar suformuoti individualiai gyvenamajai statybai žemės sklypai ( - ) (toliau - ginčo sklypai), kurie priskirti miesto miško teritorijai, pagrįstai perleisti (skirti perleisti) privačion nuosavybėn.

25Ginčo, kad ginčijamų spendimų (administracinių aktų) priėmimo metu (2007 – 2008 m.) (išskyrus pirmąjį reikalavimą – dėl detalaus plano) ginčo sklypams galiojo miesto miško statusas nėra.

26Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai (tai įtvirtinta ir Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.). Šią konstitucinę nuostatą detalizuojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems; šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams; išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Šių įstatymų nuostatos galiojo ir ginčijamų administracinių aktų (2, 4-8 reikalavimai) priėmimo metu (2007 – 2008 m.), todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos aktus pripažino negaliojančiais, nes šie aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.) - įstatymuose įtvirtintam draudimas bet kuriuo būdu, tarp jų ir nuosavybės teisių atkūrimo natūra būdu, perleisti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus, taip pat ir miesto miškus, kurie išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Taigi, žemės įsigijimas (tiek aukciono būdu, tiek nuosavybės teisių atkūrimo būdu), pažeidus draudimą įsigyti valstybinės reikšmės mišką, atliktas priėmus neteisėtus administracinius aktus, iš kurių negali atsirasti teisiniai padariniai, nes iš ne teisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur), t. y. atsakovų nuosavybės teisių į ginčo sklypus įgijimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl pagrįstai panaikinti ir šių administracinių aktų pagrindu atlikti sandoriai (3, 9-10 reikalavimai).

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai yra patenkintas ir pirmasis ieškovo reikalavimas - pripažinti negaliojančiu Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2-25 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo" dalyje dėl sklypų adresu ( - ) detaliojo plano patvirtinimo, nes ginčo, kad ginčo sklypuose buvo miškas ir, kad tai buvo miesto ribose, nėra, o esant šioms aplinkybėms šie sklypai priskirtini valstybinės reikšmės miškams (sprendimo priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p.), nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-506/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011). Taigi, atmestinas apelianto argumentas, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ nebuvo įmanoma nustatyti tikslios valstybinės reikšmės miško teritorijos. Be to pažymėtina, kad net, jeigu sprendimo priėmimo metu (2003 m. gegužės 13 d.) ginčo sklypai ir nepriklausytų valstybinės reikšmės miškams, tačiau vėliau juos priskyrus šiai kategorijai (2004 m. lapkričio 3 d.), nebūtų galima, remiantis priimtu sprendimu (patvirtintu detaliuoju planu), šių sklypų 2007-2008 m. perleisti privačion nuosavybėn, nes susidarytų prielaidos institucijai priimti sprendimus, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimant sprendimus dėl ginčo sklypų perleidimo privačion nuosavybėn turi būti vadovaujamasi šių sprendimų priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne poįstatyminiais aktais (kaip šiuo atveju ginčijamas sprendimas), kurie prieštarauja įstatymams. Įvykus įstatymų pasikeitimams, turi būti keičiami ir poįstatyminiai aktai, kurie skirti įstatymų detalizavimui, įgyvendinimui.

28Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl ieškinio senaties taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie galimą viešojo intereso pažeidimą buvo gautas 2010 m. sausio 19 d. (1 t., b. l. 7), tuomet ieškovas ėmėsi veiksmų surinkti tai patvirtinančius duomenis. Informacija ir medžiaga iš tam tikrų institucijų buvo gauta 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. kovo 5 d. ir 2010 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 17-20), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 30 dienų terminas skundui dėl administracinių aktų paduoti prasidėjo 2010 m. kovo 23 d. Kadangi ieškinys buvo pateiktas 2010 m. balandžio 8 d., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas.

29Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl aukciono rezultatų galiojimo, nes panaikinus sprendimą, kuriuo buvo leista parduoti aukciono būdu ginčo sklypą ir panaikinus aukciono pagrindu sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, akivaizdu, kad pats aukcionas buvo neteisėtas, o jo rezultatai negaliojantys. Papildomas reikalavimas panaikinti aukciono rezultatus būtų perteklinis.

30Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl notarės, kuri patvirtino ginčijamą 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įtraukimo trečiuoju asmeniu. Lietuvos Respublikos CPK 47 straipsnio 1 d. numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą, <...>, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notaro patvirtinto sandorio panaikinimas, atsižvelgiant į jo ginčo esmę (nustatyti neteisėti institucijų veiksmai), į sandorio panaikinimo pagrindą, į notaro galimybę (negalimumą) įtakoti šio sandorio sudarymą, negali turėti įtakos notarės teisėms arba pareigoms, todėl jos dalyvavimas šioje byloje nėra būtinas.

31Dėl restitucijos taikymo.

32Teismas tiek savo sprendimo motyvuojamojoje, tiek sprendimo rezoliucinėje dalyse pasisakė dėl įpareigojimo visiems atsakovams grąžinti neteisėtai įsigytus žemės sklypus valstybei bei pripažinus negaliojančia 2008-06-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti abipusią restituciją.

33Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė restituciją ginčo teisiniams santykiams bei sprendimo rezoliucinė dalis dėl restitucijos nėra aiški.

34Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šiose nurodytose normose neįtvirtinta nuostatos, kad niekinio sandorio atveju restitucija netaikoma sąžiningam asmeniui. Antra vertus, turi būti įvertinti restitucijos ypatumai. Panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Spręsdamas dėl restitucijos ypatybių šiais atvejais teismas sprendime nurodo, kad tokių priemonių turi imtis valstybės institucija, veikdama pagal įstatymus, ir teismas nustato tam pakankamą terminą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisių piliečiams atkūrimą reglamentuoja ir turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 13, 16, 18 ir kitų straipsnių nuostatos. Sprendžiant dėl termino paskyrimo svarbu, kad tai jau būtų pakartotinai priimamas sprendimas, todėl galima išvada, jog visi reikiami dokumentai nuosavybės atkūrimo klausimui spręsti yra surinkti, nebent juos reikia papildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-518/2011).

35Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. B. ir G. B. į žemės sklypą, esantį ( - ), Kazlų Rūdos m., ir grąžinus šį padovanotą (įvyko neatlygintinis turto perleidimas) žemės sklypą iš J. B. valstybei, lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos atkurti Z. B. ir G. B. vardu nuosavybės teises į turtą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimus.

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypas parduotas aukciono būdu, esantis ( - ), Kazlų Rūdos m., grąžintinas valstybei iš D. Z., ir sutinkant su apelianto argumentais, jo sumokėti pinigai (18 685 Lt) už šį žemės sklypą priteistini iš savivaldybės ir valstybės (po 50 procentų), į kurių biudžetus jie pateko, t. y. po 9 342,50 Lt iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir valstybės.

37Kiti du sklypai ( - ) nebuvo perleisti, jie priklauso valstybei, todėl jų atžvilgiu restitucijos klausimas nekyla.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

41Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistos nepagrįstai, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

42Tačiau teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl atsiradusio ieškinio yra kalta Marijampolės apskrities viršininko administracija, nes dėl jos neteisėtų administracinių sprendimų buvo sudarytos galimybės perleisti valstybei priklausantį turtą privatiems asmenims, pati nesiėmė priemonių šalinti padarytus pažeidimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra Marijampolės apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja šioje byloje, o iš kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Esant nurodytoms aplinkybėms naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš visų kitų atsakovų.

43Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

44Įvertinus aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas priimdamas sprendimą pripažinti negaliojančiais administracinius aktus ir sandorius, tačiau netinkamai taikė restituciją bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl sprendimas keistinas šiose dalyse (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Nutarė

46Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

47Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti:

481. Panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstyti taip:

49„Taikyti restituciją – įpareigoti J. B., a. k. ( - ) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,1013 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kazlų Rūdoje, unikalus Nr. ( - ).

50Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises Z. B., a. k. ( - ) ir G. B., a. k. ( - ) vardu į 0,1013 ha buvusio savininko L. G. turėtą žemę.

51Taikyti restituciją – įpareigoti D. Z., a. k. ( - ) grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,0828 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kazlų Rūdoje, ( - )

52Priteisti D. Z., a. k. ( - ) iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir valstybės po 9 342,50 Lt (devynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct).“

532. Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

54Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūra prašo: 1) pripažinti negaliojančiu... 5. Nurodė, kad žemės sklypai, į kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, patenka... 6. Atsakovas J. B. atsiliepimu į ieškinį prašo prokuroro prašymą atmesti.... 7. Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį... 8. Marijampolės AVA (jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie... 9. Atsakovas D. Z. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 10. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Kauno... 11. Teismas nurodė, kad Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 13... 12. Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 13. Atsakovas Kazlų Rūdos savivaldybė nesutinka su Marijampolės rajono... 14. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 15. Suinteresuotas asmuo LR aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Nustatyta, kad 2010 m. sausio 19 d. Marijampolės rajono apylinkės... 19. Iš bylos duomenų matyti, kad Kazlų Rūdos savivaldybės taryba 2002 m.... 20. Marijampolės apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimais Nr.... 21. 2008 m. kovo 21 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽM-374... 22. 2008 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr.... 23. 2008 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr.... 24. Bylos ginčo esmė – ar suformuoti individualiai gyvenamajai statybai žemės... 25. Ginčo, kad ginčijamų spendimų (administracinių aktų) priėmimo metu (2007... 26. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal CK 4.7... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai yra patenkintas ir pirmasis... 28. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl ieškinio senaties taikymo.... 29. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl aukciono rezultatų galiojimo,... 30. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas dėl notarės, kuri patvirtino... 31. Dėl restitucijos taikymo.... 32. Teismas tiek savo sprendimo motyvuojamojoje, tiek sprendimo rezoliucinėje... 33. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos... 34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį... 35. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypas parduotas aukciono būdu,... 37. Kiti du sklypai ( - ) nebuvo perleisti, jie priklauso valstybei, todėl jų... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 39. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nepagrįstai buvo... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 41. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo... 42. Tačiau teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl atsiradusio ieškinio yra... 43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo... 44. Įvertinus aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1... 46. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 47. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą... 48. 1. Panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstyti... 49. „Taikyti restituciją – įpareigoti J. B., a. k. ( - ) grąžinti valstybei... 50. Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per... 51. Taikyti restituciją – įpareigoti D. Z., a. k. ( - ) grąžinti valstybei... 52. Priteisti D. Z., a. k. ( - ) iš Kazlų Rūdos savivaldybės ir valstybės po 9... 53. 2. Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 54. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....