Byla e2A-279-302/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų J. G., A. G., R. V. ir N. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Resota“, ir atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį dėl N. V. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – ir ieškovė, ir Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. G., A. G., R. V. (G. V. teisių perėmėja) ir N. V. 712 397,66 Eur skolą bei 9 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (tuo metu – AB SAMPO bankas), trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcine bendrovė (toliau – BUAB) „Resota“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metva“ sudarė 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutartį Nr. K200604-0941-P-1, pagal kurią trečiasis asmuo perėmė UAB „Metva“ 1 737 720 Eur skolą pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį Nr. K200604-0941 (toliau – Kredito sutartis). 2008 m. balandžio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. FA- K200604-0941–l (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. l) atsakovai J. G. bei A. G. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartimi Nr. 1 atsakovai J. G. bei A. G. atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą (Laidavimo sutarties Nr. 1 4 punktas). Taip pat Laidavimo sutartyje Nr. l numatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų įvykdymo pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. 2008 m. balandžio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. FA- K200604-0941–2 (toliau – ir Laidavimo sutartis Nr. 2) atsakovai G. V. bei N. V. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu trečiasis asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartimi Nr. 2 atsakovai G. V. bei N. V. taip pat atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą (Laidavimo sutarties Nr. 2 4 punktas). Laidavimo sutartyje Nr. 2 numatyta, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų įvykdymo pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais.

103.

11Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti Bankui kreditą, sumokėti palūkanas bei įvykdyti kitas Kredito sutartyje nustatytas prievoles Kredito sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdė, todėl 2014 m. sausio 16 d. Bankas trečiajam asmeniui bei atsakovams išsiuntė pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo bei Kredito sutarties nutraukimo ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 19 d. grąžinti visą įsiskolinimą. Įsiskolinimas per nustatytą terminą grąžintas nebuvo.

124.

13Atsakovės N. V. ir R. V. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė pripažinti Laidavimo sutartis Nr. 2 negaliojančia ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti, o atsakovės R. V. atžvilgiu bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

145.

15Atsakovės nurodė, kad Laidavimo sutartis Nr. 2 pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio pagrindu, nes pasirašyta dėl suklydimo ir dėl sunkios sveikatos būklės. Atsakovė N. V. paaiškino, kad sirgo sunkia liga, jai buvo reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, todėl ji negalėjo iki galo suvokti sudaromo sandorio pasekmių. Taip pat prašė laidavimą pripažinti pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad laidavimas baigiasi, kai laiduotojas miršta, pagrindu. Nurodė, kad G. V. mirė ( - ), o ieškinys teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų buvo pareikštas tik 2016 m. gruodžio 2 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti skolą iš G. V. teisių perėmėjos R. V..

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovės R. V. atmetė; atsakovių R. V. ir N. V. priešieškinį ieškovei Danske Bank, veikiančiai per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl N. V. pasirašytos Laidavimo sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia atmetė; ieškovei solidariai iš atsakovų J. G., A. G. ir N. V. priteisė 712 397,66 Eur skolą ir 9 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas; iki teismo sprendimo įvykdymo paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovų J. G., A. G. ir N. V. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

207.

21Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą tiek laiduotojui, tiek abiem kartu. Tuo atveju, jei užbaigus bankroto bylą, skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 metų gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju reikalavimai laiduotojams buvo pareikšti dar BUAB „Resota“ nesant išregistruotai iš Juridinių asmenų registro, tai teismas darė išvadą, kad pagrindinio skolininko prievolė nebuvo pasibaigusi.

228.

23Laidavimo sutarčių 3 punkte šalys susitarė, kad Laidavimo sutartys galioja iki visiško kredito gavėjo (UAB „Resota“) skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Kredito sutartį, t. y. šalys susitarė, kad laidavimas galios tol, kol bus grąžintas visas kreditas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.88 straipsnyje ar CK 6.89 straipsnyje nustatytus laidavimo pabaigos terminus.

249.

25Teismas nurodė, kad be pagrindinio įsipareigojimo atsakyti už trečiojo asmens prievoles pagal Kredito sutartį, Laidavimo sutartimis atsakovai patvirtino, kad trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal atitinkamą Kredito sutartį Bankas turi teisę raštu pareikalauti, kad atsakovai ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų Bankui trečiojo asmens nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas iš sąskaitų be atskiro įspėjimo (Laidavimo sutarčių 14 punktas). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovai atsisakė teisės reikalauti, jog Bankas nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą, ir patvirtino, kad yra susipažinę su visais tolesniais atitinkamos Kredito sutarties papildymais ir pakeitimais. Be to, atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti, jeigu trečiasis asmuo neįvykdys visos savo prievolės pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarčių 1 punktas).

2610.

27Įvertinęs bylos aplinkybes ir minėtas Laidavimo sutarčių sąlygas, teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolės laiku grąžinti kreditą Bankui, o atsakovai, laiduodami už trečiojo asmens prievolių įvykdymą, neatsiskaitė su Banku, o tai reiškia, jog atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl priteisė iš atsakovų solidariai 712 397,66 Eur skolą.

2811.

29Kadangi G. V. mirė ( - ), o ieškinys teismui dėl skolos priteisimo iš laiduotojų buvo pareikštas 2016 m. gruodžio 2 d., teismas, remdamasis CK 6.87 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti priteisti skolą iš G. V. teisių perėmėjos R. V., todėl ieškinio reikalavimo dalį, kuria prašoma skolą priteisti solidariai ir iš atsakovės R. V., atmetė.

3012.

31Atsižvelgdamas į tai, kad Banko ir trečiojo asmens BUAB „Resota“ sudarytos Kredito sutarties 47 punkte numatytos 9 proc. dydžio metinės palūkanos, mokamos tais atvejais, kai prievolės Bankui bus vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimą, nuo Bankui priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui iki visiško skolos grąžinimo, o šalys, pasirašydamos sutartį, patvirtino, kad palūkanų dydis atitinka šalių valią, teismas sprendė, jog ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti priteisti 9 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (712 397,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3213.

33Nurodydamas, kad atsakovės N. V. klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, nes įvyko dėl pačios atsakovės neapdairumo ir nerūpestingumo, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą Laidavimo sutartį Nr. 2 pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip pasirašytą dėl suklydimo ir dėl sunkios sveikatos būklės.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3514.

36Apeliaciniame skunde atsakovė N. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

3714.1.

38Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pasibaigęs terminas reikalavimui laiduotojui pareikšti. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „Resota“, įsiteisėjo 2016 m. birželio 2 d. Ieškinys dėl skolos priteisimo iš laiduotojų pareikštas 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po bankroto bylos skolininkui iškėlimo. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio.

3914.2.

40Banko 712 397,66 Eur kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Resota“ bankroto byloje. Taip pat yra duomenų, kad Kredito sutartis buvo užtikrinta 2006 m. balandžio 28 d. tarp Banko, UAB „Metva“ ir UAB „Jaumina“ pasirašyta trišale sutartimi, kurios pagrindu UAB „Jaumina“ laidavo Bankui už UAB „Metva“ suteiktą kreditą pagal Kredito sutartį Nr. K200604-0941 ir įkeitė Bankui nuomos teisę į 2,1094 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 5 254,79 kv. m. pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), todėl Banko kreditorinis reikalavimas pirmiausia turi būti tenkinamas iš įkeisto turto.

4114.3.

42Teismas nevertino priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl apeliantės, kaip sutuoktinės, laidavimo būtinumo pagal Banko ir UAB „Resota“ bei UAB „Metva“ sudarytą skolos perkėlimo sutartį. Teismas taip pat nepasisakė, ar N. V. pasirašytą Laidavimo sutartį Nr. 2 vertina kaip bendrą sutuoktinių prievolę ar tai yra asmeninė apeliantės prievolė Bankui. Teisingai aiškinant 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutarties Nr. K200604-0941 tekstą, akivaizdu, kad N. V. Laidavimo sutartį Nr. 2 turėjo pasirašyti tik kaip G. V. sutuoktinė, nes jokie pinigai pagal skolos perkėlimo sutartį iš Banko gauti nebuvo. Be to, N. V. jokių pinigų nebuvo gavusi ir pagal 2006 m. balandžio 28 d. Kredito sutartį. Santuoka su G. V. buvo nutraukta nuo 1999 m. kovo 25 d., todėl apeliantės, kaip G. V. sutuoktinės, parašas Laidavimo sutartyje Nr. 2 negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

4314.4.

44Laidavimo sutartis Nr. 2 buvo pasirašyta dėl suklydimo ir apgaulės. Apeliantė tiek sutarties pasirašymo metu, tiek dabar serga išsėtine skleroze, dažnai netenka sąmonės, jai taikomas intensyvus gydymas. Tikėtina, kad, pasinaudojant sunkia apeliantės sveikatos būkle, ji buvo G. V. įtikinta pasirašyti Laidavimo sutartį Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad apeliantė neturi jokios patirties verslo reikaluose, ji niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių su bankais, turi tik vidurinį išsilavinimą, be to, serga sunkia liga. Bankas apeliantei neišaiškino Laidavimo sandorio sudarymo aplinkybių bei pasekmių ir tuo dabar nesąžiningai naudojasi. Bankas visiškai nesidomėjo apeliantės turtine padėtimi Laidavimo sutarties Nr. 2 pasirašymo metu. Laidavimo sutarties Nr. 2 pasirašymo metu apeliantė neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei vertybinių popierių, todėl galima daryti išvadą, kad Laidavimo sutartis Nr. 2 buvo pasirašyta tik formaliai.

4515.

46Atsiliepime į atsakovės N. V. apeliacinį skundą ieškovė Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

4715.1.

48Priešieškinyje apeliantė aiškiai nurodė, kad ji nebuvo apgauta, ir kad Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašė negalvodama, jog tai gali jai sukelti teisines pasekmes, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ji buvo apgauta, ir kad Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašė apgaulės įtakoje, neturėtų būti nagrinėjami.

4915.2.

50Iš apeliantės priešieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašė nenorėdama daryti kliūčių G. V. verslo vykdymui, o tai reiškia, jog Laidavimo sutartis Nr. 2 buvo pasirašyta ne suklydus, o sąmoningai, tačiau aplaidžiai negalvojant apie teisines pasekmes. Su Banko patikslintu ieškiniu buvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, iš kurio matyti, kad 2011 m. kovo 28 d. sudaryta UAB „Jaumina“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios šalimi buvo apeliantė. Šis dokumentas patvirtina, kad apeliantė turėjo asmeninį interesą, susijusį su sandoriais, kurių šalimis buvo UAB „Resota“, UAB „Jaumina“, UAB „Metva“ ir Bankas. Be to, atsakovai J. G. ir A. G. atsiliepime į apeliantės priešieškinį nurodė, kad apeliantė su G. V. vis dėlto gyveno faktinėje santuokoje, ir kad apeliantė buvo UAB „Jaumina“ akcijų bendrasavininkė, akcijas valdanti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nors apeliantė nurodo, kad Laidavimo sutarties Nr. 2 pasirašymo metu ji sunkiai sirgo, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, jog ji tuo metu būtų buvusi pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.

5115.3.

52Laidavimo sutartyje Nr. 2, sudarytoje tarp Banko ir apeliantės, yra aiškiai susitarta, kad sutartis galioja iki visiško kredito gavėjo (UAB „Resota“) skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Kredito sutartį. Tokia Laidavimo sutartyje Nr. 2 įtvirtinta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

5315.4.

54Ginčijama Laidavimo sutartimi Nr. 2 apeliantė įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui, jei UAB „Resota“ neįvykdys prievolės. Laidavimo sutarties Nr. 2 4 punkte apeliantė atsisakė teisės reikalauti, kad Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Resota“ turtą, todėl apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad Banko reikalavimas pirmiausia turėtų būti tenkinamas iš Bankui įkeisto turto, yra nepagrįsti.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5816.

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

6017.

61Bylos duomenimis nustatyta, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (tuo metu – AB SAMPO bankas) ir UAB „Metva“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarė kredito sutartį Nr. K200604- 0941, kurios pagrindu UAB „Metva“ buvo suteiktas 1 914 388 Eur dydžio kreditas (e. bylos t. 1, b. l. 37–44). Tą pačią dieną tarp Banko, UAB „Metva“ ir UAB „Jaumina“ buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią UAB „Jaumina“ laidavo Bankui už UAB „Metva“ suteiktą paskolą pagal 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr. K200604- 0941 (e. bylos t. 1, b. l. 45–47). Taip pat tą pačią dieną, t. y. 2006 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta dar viena trišalė sutartis tarp Banko, UAB „Metva“ ir UAB „Resota“, kurios pagrindu UAB „Resota“ laidavo Bankui už UAB „Metva“ suteiktą paskolą (e. bylos t. 1, b. l. 48–50). 2008 m. balandžio 18 d. pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria UAB „Resota“ perėmė UAB „Metva“ 1 737 720 Eur skolą Bankui pagal Kredito sutartį; papildomu susitarimu paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2015 m. balandžio 18 d (e. bylos t. 1, b. l. 53–55; 56–58).

6218.

63Užtikrinant prievolių pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, 2006 m. rugpjūčio 30 d. įkeitimo lakštu ID 03/2/2006/0009972 su visais vėlesniais papildymais bei pakeitimais bei 2006 m. rugpjūčio 30 d. hipotekos lakštu ID 03/1/2006/0009571 su visais vėlesniais papildymais bei pakeitimais Bankui buvo įkeistas UAB „Jaumina“ nuosavybės teise priklausantis turtas: nuomos teisė į 2,1094 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 5 254,79 kv. m. pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (e. bylos t. 1, b. l. 19–23; 29–33).

6419.

652008 m. balandžio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. FA- K200604-0941–l (Laidavimo sutartis Nr. l) atsakovai J. G. bei A. G. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „Resota“ neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartimi Nr. 1 atsakovai J. G. bei A. G. atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą (Laidavimo sutarties Nr. 1 4 punktas). Taip pat Laidavimo sutartyje Nr. l numatyta, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų įvykdymo pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. 2008 m. balandžio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. FA- K200604-0941–2 (Laidavimo sutartis Nr. 2) atsakovai G. V. bei N. V. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ieškovei, jeigu trečiasis asmuo UAB „Resota“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartimi Nr. 2 atsakovai G. V. bei N. V. taip pat atsisakė teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą (Laidavimo sutarties Nr. 2 4 punktas). Laidavimo sutartyje Nr. 2 numatyta, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo trečiojo asmens skolinių įsipareigojimų įvykdymo pagal Kredito sutartį su visais jos tolesniais pakeitimais ir papildymais.

6620.

67Trečiasis asmuo BUAB „Resota“ sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdė, todėl 2014 m. sausio 16 d. Bankas trečiajam asmeniui bei atsakovams išsiuntė pranešimą Nr. dnkl400584 dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo bei sutarties nutraukimo ir pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 19 d., grąžinti visą įsiskolinimą (e. bylos t. 1, b. l. 26). Įsiskolinimas per nustatytą terminą grąžintas nebuvo.

6821.

69Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-310-513/2016; dabartinis bylos Nr. B2-62-513/2019) trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016 m. birželio 2 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi buvo patvirtintas 712 397,66 Eur dydžio Banko finansinis reikalavimas. Dėl laidavimo pabaigos ir Banko reikalavimo tenkinimo

7022.

71Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad byloje keliamas klausimas dėl laidavimo sutarties galiojimo, t. y. jos pasibaigimo CK 6.88 straipsnio 1 dalyje ir 6.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

7223.

73Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, jog terminas pareikšti reikalavimą laiduotojui nėra pasibaigęs. Apeliantės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla UAB „Resota“, įsiteisėjo 2016 m. birželio 2 d., ieškinys dėl skolos priteisimo iš laiduotojų pareikštas 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po bankroto bylos skolininkui iškėlimo, todėl laikytina, kad šiuo atveju yra pasibaigęs terminas kreiptis į teismą (CK 6.88 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokiu apeliantės pateikiamu laidavimo pabaigos terminų interpretavimu.

7424.

75CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.

7625.

77Kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015 ir jose nurodytą praktiką).

7826.

79Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegija nustatė, kad Laidavimo sutartyje Nr. 2 23 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, jog Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Kredito sutartį (e. bylos t. 1, b. l. 8–10). Vadinasi, apeliantei (laiduotojai) turėjo būti aiški ir suprantama Laidavimo sutartimi Nr. 2 prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei terminas (iki visiško kredito gavėjo prievolių įvykdymo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose įtvirtinti laidavimo pabaigos terminai šiuo atveju netaikytini.

8027.

81Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kai ieškinys yra reiškiamas laiduotojams, kurie yra laidavę už bylos nagrinėjimo metu likviduojamą bendrovę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Bylos duomenys patvirtina, kad reikalavimai laiduotojams, įskaitant ir apeliantę, nagrinėjamu atveju buvo pareikšti dar iki BUAB „Resota“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. nepasibaigus pagrindinio skolininko prievolei.

8228.

83Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Apeliantės pasirašytoje Laidavimo sutartyje Nr. 2 jokia išlyga šiuo klausimu nenumatyta, priešingai, Laidavimo sutarties Nr. 2 1 punkte vienareikšmiškai įtvirtinta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti solidariai.

8429.

85Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokia įstatymo nuostata nesudaro sąlygų kreditoriui nepagrįstai praturtėti, nes bendraskoliai yra įpareigoti tik iki visos prievolės įvykdymo, o vienam skolininkui prievolę visiškai įvykdžius, kiti skolininkai nuo jos vykdymo atleidžiami (CK 6.6 straipsnio 6, 7 dalys).

8630.

87Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties Nr. 2 4 punkte apeliantė atsisakė teisės reikalauti, jog Bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą, todėl skundo argumentas, kad Banko reikalavimas pirmiausia turi būti tenkinamas iš Bankui įkeisto turto, taip pat negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas.

8831.

89Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl Laidavimo sutarties Nr. 2 galiojimo ir Banko reikalavimo tenkinimo klausimais. Dėl Laidavimo sutartis Nr. 2 pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu

9032.

91Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

9233.

93Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, taip pat ne kartą yra akcentuota, kad dėl suklydimo sudarytą sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

9434.

95Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinant konkrečią informaciją, sandoris būtų vis vien sudarytas, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).

9635.

97Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

9836.

99Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad ji Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašyti buvo įtikinta, pasinaudojant jos sveikatos būkle. Taip pat nurodo, kad ji į buvusio vyro verslo reikalus nesikišo, patirties verslo reikaluose neturi, su bankais taip pat niekada nėra sudariusi jokių sutarčių, turi tik vidurinį išsilavinimą, kas ir sąlygojo jos suklydimą dėl sudaromo sandorio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti ir su šiais apeliantės argumentais.

10037.

101Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji nemano, jog G. V., prašydamas pasirašyti Laidavimo sutartį Nr. 2, siekė ją apgauti. Atsakovės teigimu, tokią sąlygą jam iškėlė Bankas ir jis ją vykdė, o atsakovė pasitikėjo G. V., todėl, nenorėdama daryti kliūčių jo verslui ir negalvodama, kad jai gali kilti teisinių pasekmių, Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašė. Teisėjų kolegijos nuomone, pačios ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pati apeliantė pripažino, jog Laidavimo sutartį Nr. 2 pasirašė sąmoningai, tačiau, aplaidžiai negalvodama, kad tokio sandorio pasirašymas gali jai sukelti kokias nors teisines pasekmes.

10238.

103Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad G. V. būtų spaudęs apeliantę kuo greičiau pasirašyti Laidavimo sutartį Nr. 2 ar kad apeliantė negalėjo (neturėjo galimybės) susipažinti su Laidavimo sutartimi Nr. 2, įvertinti ketinamą pasirašyti sandorį ir su juo susijusias rizikas, konsultuotis su profesionalais, jeigu jos turimų žinių nepakako sudaromam sandoriui (jo rizikai) įvertinti. Pažymėtina, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, iškilus poreikiui konsultuotis su profesionalais dėl prisiimamų įsipareigojimų.

10439.

105Trečia, laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014). Taigi laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantės, kuri skunde pati nurodo, jog BUAB „Resota“ jai buvo visiškai nežinoma įmonė, elgesys negali būti vertinamas kaip apdairus ir protingas.

10640.

107Ketvirta, nors atsakovė tvirtina, kad ji ginčijamos Laidavimo sutarties Nr. 2 sudarymo metu sirgo, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, jog ji tuo metu buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, dėl ko sandorio sudarymo metu būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų pasekmių. Taigi pagrindo išvadai, kad apeliantės sveikatos būklė galėjo turėti esminės reikšmės jos apsisprendimui sudaryti ginčijamą Laidavimo sutartį Nr. 2 ar suvokti esmines jų sąlygas, nėra. Apeliantės išsilavinimas taip pat neteikia pagrindo priešingai išvadai.

10841.

109Penkta, vien tikėjimasis, sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui, teikiančiam teisinį pagrindą spręsti dėl tokio sandorio negaliojimo.

11042.

111Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atmestas apeliantės reikalavimas pripažinti Laidavimo sutartį Nr. 2 negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta. Dėl kitų skundo argumentų

11243.

113Kiti apeliantės skundo argumentai, susiję su apeliantės turtine padėtimi ginčo Laidavimo sutarties Nr. 2 sudarymo metu, sutuoktinių prievolių solidarumu ir apeliantės, kaip sutuoktinės, laidavimo būtinumo pagal Banko ir UAB „Resota“ bei UAB „Metva“ sudarytą skolos perkėlimo sutartį nebuvimu, nagrinėjamai bylai teisiškai nėra reikšmingi, todėl jie neanalizuotini.

11444.

115Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skunde daug dėmesio skiria teismų praktikos dėl sutuoktinių atsakomybės kreditoriams analizei, pažymėtina, jog šioje byloje ieškinys apeliantei yra pareikštas kaip sutarties šaliai, kuri asmeniškai prisiėmė prievoles, pasirašydama ginčo Laidavimo sutartį Nr. 2, o ne kaip G. V. sutuoktinė, todėl apeliantės argumentai dėl sutuoktinių prievolių solidarumo nėra aktualūs.

11645.

117Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Dėl bylos procesinės baigties

11846.

119Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12047.

121Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

122Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

123Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą... 8. 2.... 9. Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (tuo metu – AB SAMPO bankas),... 10. 3.... 11. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo įsipareigojo grąžinti Bankui kreditą,... 12. 4.... 13. Atsakovės N. V. ir R. V. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad su... 14. 5.... 15. Atsakovės nurodė, kad Laidavimo sutartis Nr. 2 pripažintina negaliojančia... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 22. 8.... 23. Laidavimo sutarčių 3 punkte šalys susitarė, kad Laidavimo sutartys galioja... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad be pagrindinio įsipareigojimo atsakyti už trečiojo... 26. 10.... 27. Įvertinęs bylos aplinkybes ir minėtas Laidavimo sutarčių sąlygas, teismas... 28. 11.... 29. Kadangi G. V. mirė ( - ), o ieškinys teismui dėl skolos priteisimo iš... 30. 12.... 31. Atsižvelgdamas į tai, kad Banko ir trečiojo asmens BUAB „Resota“... 32. 13.... 33. Nurodydamas, kad atsakovės N. V. klaidingas teisių ir pareigų... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 35. 14.... 36. Apeliaciniame skunde atsakovė N. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 37. 14.1.... 38. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pasibaigęs... 39. 14.2.... 40. Banko 712 397,66 Eur kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB... 41. 14.3.... 42. Teismas nevertino priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl apeliantės, kaip... 43. 14.4.... 44. Laidavimo sutartis Nr. 2 buvo pasirašyta dėl suklydimo ir apgaulės.... 45. 15.... 46. Atsiliepime į atsakovės N. V. apeliacinį skundą ieškovė Danske Bank A/S,... 47. 15.1.... 48. Priešieškinyje apeliantė aiškiai nurodė, kad ji nebuvo apgauta, ir kad... 49. 15.2.... 50. Iš apeliantės priešieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ji Laidavimo... 51. 15.3.... 52. Laidavimo sutartyje Nr. 2, sudarytoje tarp Banko ir apeliantės, yra aiškiai... 53. 15.4.... 54. Ginčijama Laidavimo sutartimi Nr. 2 apeliantė įsipareigojo solidariai... 55. Teisėjų kolegija... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 16.... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. 17.... 61. Bylos duomenimis nustatyta, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas (tuo metu –... 62. 18.... 63. Užtikrinant prievolių pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą, 2006 m.... 64. 19.... 65. 2008 m. balandžio 18 d. laidavimo sutartimi Nr. FA- K200604-0941–l... 66. 20.... 67. Trečiasis asmuo BUAB „Resota“ sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito... 68. 21.... 69. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad... 70. 22.... 71. Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinio matyti, kad byloje... 72. 23.... 73. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 74. 24.... 75. CK 6.70 straipsnis nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas... 76. 25.... 77. Kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs,... 78. 26.... 79. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus... 80. 27.... 81. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos... 82. 28.... 83. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad skolininkas ir... 84. 29.... 85. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti,... 86. 30.... 87. Taip pat pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju Laidavimo sutarties Nr. 2 4... 88. 31.... 89. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 90. 32.... 91. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 92. 33.... 93. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, taip pat... 94. 34.... 95. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui... 96. 35.... 97. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 98. 36.... 99. Apeliaciniame skunde atsakovė tvirtina, kad ji Laidavimo sutartį Nr. 2... 100. 37.... 101. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad priešieškinyje atsakovė nurodė, kad... 102. 38.... 103. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad G. V. būtų spaudęs apeliantę kuo... 104. 39.... 105. Trečia, laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises... 106. 40.... 107. Ketvirta, nors atsakovė tvirtina, kad ji ginčijamos Laidavimo sutarties Nr. 2... 108. 41.... 109. Penkta, vien tikėjimasis, sudarant rizikingą sandorį, kad jo vykdymo metu... 110. 42.... 111. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos... 112. 43.... 113. Kiti apeliantės skundo argumentai, susiję su apeliantės turtine padėtimi... 114. 44.... 115. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skunde daug dėmesio skiria teismų... 116. 45.... 117. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą... 118. 46.... 119. Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo... 120. 47.... 121. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi... 122. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 123. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti...