Byla e2-1396-370/2016
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CONSTRUCTION ACE“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4584-262/2016 pagal jos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „CONSTRUCTION ACE“ (toliau – BUAB „CONSTRUCTION ACE“ ), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ (toliau – UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“), kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) 1 311 659,78 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. vasario 7 d. iš ieškovei priklausančios „Swedbank“, AB banke esančios sąskaitos atsakovei 29?iais mokėjimo pavedimais buvo išmokėta 2 955 100 Lt / 855 856,12 Eur dydžio suma; laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. spalio 2 d. iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“ esančios ieškovės banko sąskaitos – buvo išmokėta iš viso 1 573 798,87 Lt / 455 803,66 Eur dydžio suma. Administratorė 2016 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 29 d. pateikti detalią informaciją bei dokumentus ir nurodyti, kokiu pagrindu iš ieškovės banko sąskaitų buvo vykdomos mokėjimo operacijos, tačiau atsakovė nei nustatytais terminais, nei vėliau, prašomų dokumentų nepateikė, pagrindo nenurodė.
  2. Ieškovė pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą už 1 311 659,78 Eur. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta, prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
  3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra skolinga ieškovei, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė sutiko, kad iš ieškovės sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB banke, gavo 2 955 100 Lt, tačiau iš KU „Vilniaus taupomoji kasa“, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, ji gavo ne 1 573 798,87 Lt, bet 1 558 537,72 Lt, todėl bendra ieškovės pareikšto reikalavimo suma lygi ne 4 528 898,87 Lt / 1 311 659,78 Eur, bet 4 513 637,72 Lt / 1 307 239,84 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2014 m. liepos 11 d. iš savo sąskaitos, esančios AB Nordea Bank Lietuvos skyriuje, išmokėjo ieškovei 4 513 775 Lt, t. y. 137,28 Lt daugiau nei pagal kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus ieškovė sumokėjo atsakovei.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir jos reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 1 311 659,78 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Teismas taip pat nutarė, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams; atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų suradimą bei areštą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui; įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.
  2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Iš ieškovės pateiktų ir VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad atsakovė finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui yra pateikusi tik už 2007 metus, todėl padarė išvadą, kad jos turtinė padėtis galbūt yra sunki ir ieškiniu pareikštų reikalavimų suma – 1 311 659,78 Eur jai yra didelė. Atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, todėl yra reali grėsmė, jog priėmus tokį sprendimą, jo įvykdymas gali būti pasunkintas ar pasidaryti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir ieškovės BUAB „CONSTRUCTION ACE“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovės ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, tai yra – nėra tikėtinai pagrįstas.
    2. Teismas neteisingai įvertino, kad yra reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, tai yra – sprendimo įvykdymas gali būti pasunkintas ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra gera – pagal pateiktą 2016-03-31 turto balansą, atsakovė turto turi net 76 015 432 Eur, o įsipareigojimų – 29 715 432 Eur, banko sąskaitoje yra 154 508,82 Eur likutis.
    3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 1 311 659,78 Eur sumai, neįvertino ir tai, kad iš pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė nurodo didesnę pervestų pinigų sumą, nei kad realiai buvo pervesta atsakovei.
  1. Ieškovė BUAB „CONSTRUCTION ACE“ atsiliepime į atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovės ieškinys yra grindžiamas prielaidomis ir kad nėra tikėtinai pagrįstas, nes yra priešingai – ieškovė ir ieškinyje nurodė, jog dar 2016-01-13 kreipėsi į atsakovę su prašymu iki 2016-01-29 pateikti detalią informaciją bei dokumentus ir nurodyti, kokiu pagrindu iš ieškovės banko sąskaitų buvo vykdomos mokėjimo operacijos. Atsakovė nei nustatytais terminais, nei vėliau, nei prašomos informacijos, nei dokumentų nepateikė. Teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
    2. Apeliantė, teigdama, kad jos finansinė padėtis yra gera, elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą, nes sąmoningai nenurodė, jog beveik visas jos turtas yra įkeistas, be to, jos finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui paskutinį kartą pateikti už 2007 metus, tai yra – atsakovė pažeidžia imperatyvius įstatymo reikalavimus. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ turimus duomenis, atsakovei yra įregistruoti 5 areštai, bendrovė turi 13 įsiskolinimų kreditoriams ir yra vertinama aukščiausios rizikos reitingu (bankroto tikimybė 71 proc.). Atsakovė taip pat turi įvairių teisminių ginčų dėl skolų priteisimo, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė ir egzistuoja reali grėsmė, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė gali bandyti slėpti arba perleisti savo turtą kitiems asmenims, tai yra – sprendimo įvykdymas gali būti pasunkintas ar pasidaryti neįmanomas.
    3. Apeliantė teigdama, kad ieškovė nurodo didesnę pervestų pinigų sumą, nei kad realiai buvo pervesta atsakovei, prieštarauja kartu su ieškiniu pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina ieškinio sumos pagrįstumą. Taigi Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje, tinkamai įvertino ieškinio reikalavimus pagrindžiančius dokumentus ir visiškai pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas jas pritaikyti.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus instancijos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškinio reikalavimams užtikrinti, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo
  1. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „CONSTRUCTION ACE“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“. Ieškovė 2016 m. balandžio 26 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 1 311 659,78 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir, ieškinio reikalavimams užtikrinti – prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi patenkino šį ieškovės prašymą. Atsakovė, kvestionuodama šią nutartį, teigia, kad teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
  2. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nurodytos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
  3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, taip pat galbūt sunkią atsakovės finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
  4. Pagal teismų formuojamą praktiką sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomam asmeniui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (visų pirma) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, būdingi civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015).
  5. Sprendžiant dėl kumuliatyvių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad apeliantės pateiktame atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su laikinųjų pasaugos priemonių taikymo sąlygomis, jų atliktu (ne) tinkamu įvertinimu, nepateikiant duomenų, paneigiančių galbūt palankaus ieškovės ieškinio sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar negalimumą įvykdyti (pvz., realiai gerą atsakovės finansinę padėtį, paneigiančią didelės ieškinio sumos prezumpciją), taip pat, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžo jos teises, kad taikytos priemonės yra neproporcingos ir pan. Apeliantė, nurodydama, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės ieškinys yra grindžiamas prielaidomis ir, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 1 311 659,78 Eur sumai, neįvertino tai, kad iš pačios ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė nurodo didesnę pervestų pinigų sumą, nei kad realiai buvo pervesta atsakovei, – nepateikė jokių šį jos argumentą patvirtinančių įrodymų (CPK 177, 178, 314 straipsniai).
  6. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nesprendžia iš esmės dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, o tik preliminariai įvertina, ar toks reikalavimas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo dieną pateiktais duomenimis yra tikėtinai pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje pateiktas ieškinys grindžiamas pridėtais įrodymais, iš kurių, be kita ko, matyti ir reikalavimo kilmė, tai yra – nurodyti pervedimai bendrai sumai – 1 311 659,78 Eur, mokėjimų paskirtis – „pagal sutartį“ ir ikiteisminis bankroto administratorės prašymas atsakovei suteikti informaciją dėl minėtų mokėjimo dokumentų, šiuo atveju, dėl mokėjimo pagrįstumą patvirtinančių pirminių dokumentų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Tenkintinas ar ne ieškinio reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
  7. Apeliantė, teigdama, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl realios grėsmės egzistavimo, jog priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas, pateikė duomenis apie jos turto balansą (2016-03-31 dienai) bei sąskaitos išrašą su 154 508,82 Eur likučiu, kurie patvirtina jos mokumą ir gerą finansinę padėtį. Tačiau, pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertino atsakovės finansinę padėtį, nurodydamas, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui yra pateikusi tik už 2007 metus. Pabrėžtina, kad apeliantės pateikto banko sąskaitos išrašo duomenimis, laikotarpiu nuo 2014-07-02 iki 2016-05-12, atsakovės sąskaitoje matyti tik du pervedimai į šią sąskaitą: 2016-03-29 – 184 336,61 RUB bei 2016-05-12 – 152 051,87 Eur, taigi atskirojo skundo rengimo dieną buvo pervesta iš esmės visa, apeliantės teigimu, gerą jos finansinę padėtį rodanti, suma. Tačiau šie duomenys niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dieną – 2016 m. balandžio 29 d., atsakovės sąskaitoje tebuvo 184 336,61 RUB, tai atitinka 2 714,17 Eur. Juo labiau, kad atsakovės gerą finansinę padėtį paneigia ieškovės pateikti įrodymai – UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenys apie atsakovės atžvilgiu įregistruotus 5 areštus, 13 įsiskolinimų kreditoriams, vertinimas aukščiausios rizikos reitingu (bankroto tikimybė 71 proc.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie iškeltas bylas apeliantei dėl skolų, savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taip pat patvirtina teismo išvadą apie jos sunkią finansinę būklę (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  8. Kita vertus, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios ir pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, atsakovė galėtų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pakartotinai, nurodydama naujas aplinkybes, sudarančias pagrindą jas naikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4584-262/2016, CPK 179 straipsnio 3 dalis) paskyrė bylos nagrinėjimą 2016-12-19. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis ir Civilinio proceso teisės normos neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje pakartotinai kelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo (panaikinimo) klausimą ir pakartotinai įvertinti, kuriam iš konkuruojančių ginčo šalių interesų teiktinas prioritetas.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, taip pat bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas iš esmės yra galimas, taip pat grindžiamas kartu su ieškiniu pridėtais įrodymais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Tenkintinas ar ne ieškinio reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą. Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, taip pat dėl galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo jį įvykdyti sąlygos (CPK 178 straipsnis), neįrodinėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžiančios jos teises. Tokių aplinkybių iš byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms reikšmingas aplinkybes, teisingai nustatė, kad ieškinio suma atsakovei laikytina pakankamai didele, todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 338 straipsnis).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai