Byla e2-848-672/2015
Dėl skolos priteisimo

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB „4finance“, valdantis sistemą vivus.lt, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo P. G. priteisti 434,43 Eur negrąžintos kredito, 714,08 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.

3Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

4Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: bendrąsias ir specialiąsias vartojimo kredito sutarties sąlygas, iš kurių matyti, kad 2012 m. gruodžio 13 d. ieškovas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9900919001, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 434,43 Eur kreditą. Kredito laikotarpis – 24 mėnesiai, vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 78,82 proc., bendra kredito kainos metinė norma – 114,60 proc., bendra vartojimo kredito kaina – 440,48 Eur, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 874,89 Eur, kredito grąžinimo data – 2015 m. vasario 13 d. Pateiktas mokėjimo išrašas patvirtina, kad 434,43 Eur pagal sutartį buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, ieškovas 2013 m. gegužės 3 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį.

7Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir CK 6.200 straipsnio 1 dalis. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino kredito sutartu terminu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir įrodytas, taigi, tenkintinas.

8Be to, ieškovas prašo priteisti palūkanų, skaičiuojant nuo mokėtinos sumos palūkanas pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir Sutarties 4.1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti 714,08 Eur palūkanų, nes tai yra ieškovo nuostoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu.

9Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

10CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; Nr. 3K-3-161/2004; Nr. 3K-3-434/2005; Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (žr. pvz., nutartis civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012).

11Nors kreditas nebuvo grąžintas Sutartyje numatytu terminu, Sutartis vienašališkai nutraukta 2013 m. gegužės 3 d., tačiau ieškinys pateiktas tik praėjus beveik dvejiems metams nuo sutarties nutraukimo, o už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. priskaičiuota 714,08 Eur palūkanų. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis ieškovas, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, skaičiuoja didžiules metines palūkanas, jos praranda mokėjimo funkciją, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkciją transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 230 Eur.

12CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistina 15,08 Eur žyminio mokesčio, t. y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (58 proc.).

14Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu bei CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimis, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, 6.881 straipsniu , 6.882 straipsniu, 6.886 straipsnio 2 dalimi, teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas ( - ), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 euroct) negrąžinto kredito, 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 664,43 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 43 euroct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. gegužės 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,08 Eur (penkiolika eurų 8 euroct) žyminio mokesčio ieškovo UAB „4finance“ (įmonės kodas 301881644) naudai.

17Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai