Byla I-629-815/2017
Dėl įsakymo panaikinimo, akto, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo netekusiais galios, restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovui šios institucijos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Jonui Rinkevičiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Lilijai Krezub, atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. atstovei advokatei L. A., atsakovės K. B. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovų I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. atstovui advokatui Andriui Juoniui, atsakovo S. B. (S. B.) atstovui advokatui Egidijui Langiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, K. B., A. V., V. R., Ž. R., S. B. (S. B.), D. S. O., I. S. O. (I. S. O.), S. L., antstoliui Rimantui Vižainiškiui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai, UAB „ITH Lietuva“, AS „Reverta“, atstovaujamai UAB „NIF Lietuva“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, J. N., T. C. (T. C.), E. R., E. B., M. V., A. J., E. J., A. V., L. J., G. J., notarei L. Š., notarei Danguolei Miškinei (buv. B.), UAB „Vaivora Engineering“, „Danske Bank A/S“, atstovaujamam „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, dėl įsakymo panaikinimo, akto, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo netekusiais galios, restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir Prokuroras), ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu (I t., b. l. 1–8), kurį patikslino 2016 m liepos 19 d. (III t., b. l. 106–117) ir 2017 m. vasario 24 d. (IV t., b. l. 178–191), prašydamas:

51.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas);

61.2. pripažinti negaliojančiais:

71.2.1. 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, kuria antstolis Rimantas Vižainiškis skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. pardavė 1065/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo esančio ( - );

81.2.2. 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž. R. už 10 000 Lt (2896,20 Eur) pardavė A. V. 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - );

91.2.3. 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pardavė A. V. 377/978 dalis 0,3912 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - );

101.2.4. 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria S. B. pardavė I. S. O. ir D. S. O. 2718/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) (kaina – 50 000 Eur);

111.3. taikyti restituciją ir priteisti:

121.3.1. iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur;

131.3.2. iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur;

141.3.3. iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur;

151.3.4. iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.

162. Įsakyme atliktas miško žemėje esančio privačios nuosavybės teise valdomo 7,1628 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus ( - ) (toliau – ir sklypas Nr. ( - )), padalijimas į keturis atskirus žemės sklypus, kurių kadastro ( - )). Visi 4 po padalijimo suformuoti ginčo sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė. Jie priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 800 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos 92 miško kvartalo dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus, juose yra miško žemės naudmenos – kirtavietė (žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )) ir miško aikštė (žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )). Patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), miško žemė yra verčiama ne miško žeme dėl neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos. Iki padalijimo buvusiame žemės sklype Nr. ( - ) ir po padalijimo suformuotuose ginčo sklypuose miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei Patikrinimo akto išvadas. Įsakymu padalintų trijų žemės sklypų (Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )) plotas tapo mažesnis nei 5 ha, kartu pradedant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pareiškėjas vadovavosi Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

172.1. Priimant Įsakymą pažeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyvioji nuostata, draudžianti skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jeigu valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalį miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. Įsakymo priėmimo metu Miškų įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime pripažino, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti tokie išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

182.2. Įsakymo priėmimo metu ginčo sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi ir miškų ūkio paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas, nes Miškų įstatymas leido miško žemę kitomis naudmenomis versti tik išimtiniais atvejais, tačiau tuo metu nenustatė tokių išimtiniais laikytinų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų arba (ir) kriterijų, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi. Įsakymas ir nebuvo grindžiamas jokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis būtinybę miško žemę minėtuose žemės sklypuose paversti kitomis naudmenomis, ir iš esmės jis yra susijęs tik su minėto privataus miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalies bendrasavininkių privačiu interesu atsidalyti tam tikras šio sklypo dalis, numatant ateityje jas panaudoti gyvenamųjų namų statybai.

192.3. Ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nes nors nuo 2011 m. liepos 1 d. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti tam tikri išimtiniai atvejai iš nurodyto draudimo skaidyti privačias miško žemės valdas bei išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai, tačiau miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), padalijimas į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), ir juose esančios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis minėtiems išimtiniams atvejams nepriskiriamas.

202.4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 641 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 24 d. iki 2011 m. spalio 5 d.) 6.2 punkto reikalavimus III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, nenurodytuose šio aprašo 6.1 punkte (t. y. miškuose, kuriuose miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis apskritai draudžiamas), miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Įsakyme žemės sklypams, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), nustatant žemės ūkio paskirtį buvo pažeistos šios nuostatos, nes nėra duomenų, kad žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), miško žemė kitomis naudmenomis verčiama reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu ir rekreaciniu naudojimu.

212.5. Įsakyme ginčo sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį, buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 25 straipsnio 1 dalies bei 26 straipsnio 1 dalies imperatyvieji reikalavimai, pagal kuriuos miško žemė priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, o žemės ūkio paskirties žemei gali būti priskiriami tik žemės ūkio produktų gamybai naudojamuose ar tinkamuose naudoti žemės plotuose įsiterpę Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, nes žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), yra vientiso ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos miško masyvo sudėtinė dalis, o ne žemės ūkio naudmenose įsiterpę miško ploteliai.

222.6. Įsakymas priimtas pažeidžiant ir imperatyviąsias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 27 dalių, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 3 dalies 12 punkto, 37 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatas, nes žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvo padalytas ir po padalijimo suformuotiems sklypams paskirtis nustatyta (pakeista) neparengus, neapsvarsčius, nesuderinus ir nepatvirtinus pagal teisės aktus privalomojo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

232.7. Panaikinus Įsakymą, pripažintini negaliojančiais ir Įsakymo pagrindu suformuotų žemės sklypų (jų dalių) perleidimo sandoriai ar jų dalys, kadangi jie sudaryti neteisėto ir teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus pažeidžiančio Įsakymo pagrindu. Asmenys Įsakymo pagrindu neįgijo ginčo sklypų dalių, todėl ir negalėjo jų perleisti tretiesiems asmenims, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.48 straipsnis. Panaikinus skundžiamą Įsakymą ir pripažinus negaliojančiais jo pagrindu sudarytų ginčo sklypų perleidimo sandorius, situacija bus grąžinta į padėtį, buvusią iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Tuo bus užkirstas kelias nepagrįstam ir neteisėtam miško valdų skaldymui, miško naudmenų keitimui bei miškų urbanizavimui.

242.8. Dėl restitucijos

252.8.1. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma restitucija – viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal tą sandorį. Taigi, restitucijos klausimas spręstinas ir pripažinus negaliojančiais nurodytus ginčo sklypų ar jų dalių pirkimo–pardavimo sandorius. Ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių ypatybė yra ta, kad jie sudaryti dėl neteisėtai suformuotų ginčo sklypų, kurie, patenkinus reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo ir ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, tai reiškia, kad, panaikinus Įsakymą ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius, objektyviai nebelieka minėtų sandorių objektų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų. Tokiomis aplinkybėmis taikant restituciją tik asmenys, negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu gavę piniginių lėšų už ginčo žemės sklypus ar jų dalis, įpareigotini grąžinti šias lėšas jas perdavusioms sandorių šalims (pastarosios negali būti įpareigotos grąžinti nebeegzistuojančių daiktų). Toks restitucijos taikymas asmenų, privalančių grąžinti gautas pinigines lėšas, padėties nepagrįstai ar nesąžiningai nepablogins, nes jiems išliks nuosavybės teisė į vientiso 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kuris vykdant teismo sprendimą turi būti suformuotas (atkurtas) vietoje ginčo sklypų, atitinkamo dydžio dalis.

262.8.2. Pripažinus negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, S. L. privalo grąžinti K. B. jos sumokėtas pinigines lėšas už 1065/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ); kadangi 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 nenurodyta atskira kiekvieno šiame akte parduoto objekto pardavimo kaina, K. B. grąžintina piniginių lėšų suma nustatytina pagal išieškotojos AS „Reverta“, atstovaujamos UAB „NIF Lietuva“, užsakymu atlikto parduotų žemės sklypų dalių individualaus vertinimo metu nustatytas jų rinkos vertes; pagal UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. spalio 2 d. žemės sklypo dalies vertinimo ataskaitą Nr. 12-10-02-L10 1065/4973 dalių (0,1065 ha) žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė buvo 15 000 Lt (4 344,30 Eur), o pagal UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. balandžio 6 d. žemės sklypo ir žemės sklypo dalies vertinimo ataskaitą Nr. 12-04-06-L28 7391/58124 dalies (0,7391 ha) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė buvo 25 000 Lt (7 240,50 Eur); įvertinus nurodytas rinkos vertes, iš S. L. K. B. turi būti priteista 11 584,80 Eur (40 000 Lt).

27Pripažinus negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, Ž. R. privalo grąžinti A. V. 10 000 Lt (2 896,20 Eur), kuriuos gavo už parduotą 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), todėl iš Ž. R. A. V. turi būti priteista 2 896,20 Eur (10 000 Lt).

28Pripažinus negaliojančia 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, V. R. privalo grąžinti A. V. 45 000 Lt (13 032,90 Eur), kuriuos gavo už parduotas 377/978 dalis 0,3912 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - ), todėl iš V. R. A. V. turi būti priteista 13 032,90 Eur (45 000 Lt).

29Pripažinus negaliojančia 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, S. B. privalo grąžinti I. S. O. ir D. S. O. 50 000 Eur, kuriuos gavo už parduotas 2708/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), todėl iš S. B. I. S. O. ir D. S. O. turi būti priteista 50 000 Eur.

308.3. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 straipsnyje nustatytos tam tikros restitucijos modifikavimo galimybės, t. y. teismo teisė pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, taip pat kai restitucija natūra yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu, restituciją taiko ex officio, t. y. ir tais atvejais, kai nepareikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-480/2014). Sprendžiant iš atsakovų pateiktų atsiliepimų į 2016 m. liepos 19 d. patikslintą pareiškimą, net ir Įsakymo panaikinimo bei ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju kai kurių ginčo sandorių šalys galimai yra suinteresuotos, kad ginčo sklypų ar jų dalių pirkėjams būtų pripažintos nuosavybės teisės į vientiso 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kuris vykdant teismo sprendimą turėtų būti suformuotas (atkurtas) vietoje ginčo sklypų, atitinkamo dydžio dalis. Atsižvelgdama į pastarąsias aplinkybes pareiškėja neprieštarauja, kad esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir bylos nagrinėjimo metu aiškiai pareikštai ginčo sandorių šalių valiai, šioje byloje būtų sprendžiama dėl restitucijos modifikavimo (pavyzdžiui, dėl ginčo sklypų ar jų dalių pirkėjų nuosavybės teisės pripažinimo į vientiso 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kuris vykdant teismo sprendimą turėtų būti suformuotas (atkurtas) vietoje ginčo sklypų, atitinkamo dydžio dalis, neįpareigojant ginčo sandorių šalių grąžinti to, kas buvo gauta pagal šiuos sandorius).

31II

32Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir NŽT, ir atsakovė) atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu ir jo tikslinimais sutinka, prašo pareiškimą tenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 177–187; IV t., b. l. 93–96; V t., b. l. 119–120).

331. Atsakovė neturi duomenų, jog būtų rengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame būtų numatyta padalyti šį žemės sklypą, suformuojant keturis atskirus žemės sklypus. Žemės sklypai (kadastriniai Nr. ( - )) buvo suformuoti be teritorijų planavimo dokumento, kuriame žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) būtų padalytas, suformuojant atskirus žemės sklypus, o žemės sklypų (kadastriniai ( - )) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista be teritorijų planavimo dokumento. Žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) buvo suformuoti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), plotus atskiriant keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo bendrą plotą, t.y. nesivadovaujant Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 22 punkto reikalavimais. Atsakovės teigimu, 2010 m. gegužės mėnesį atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastrinius matavimus buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, Kadastro nuostatų 21, 22, 56, 32.1.9 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimai.

342. NŽT Vilniaus rajono skyriuje žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) kadastro duomenų bylos nėra. 2010 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje akto Nr. R-7066, kuris nurodytas skundžiamame Įsakyme, NŽT Vilniaus rajono skyriuje nėra. 2011 m. gegužės 12 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73)-50, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas, nurodyta informacija apie sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančius bendro naudojimo ir vietinės reikšmės kelius, yra klaidinga. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas negalėjo suderinti žemės sklypų (kadastriniai Nr. ( - )) planų bei priimti Įsakymo. Žemės sklypai (kadastriniai Nr. ( - ) buvo suformuoti nesivadovaujant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, pagal kurį NŽT priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus privačius žemės sklypus.

353. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymuose nenustatyti kitokios sandorio negaliojimo pasekmės. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), todėl panaikinus Įsakymą bei jo pagrindu sudarytas sutartis pripažinus negaliojančiomis, turi būti taikoma restitucija. Vadovaujantis CK 6.146 straipsniu, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama, sumokant ekvivalentą pinigais.

36III

37Atsakovė K. B. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu (patikslintu) nesutinka, nes jis nepagrįstas, prašo šios bylos rūšinio teismingumo klausimą perduoti spręsti Specialiajai kolegijai, įpareigoti antstolį R. Vižainiškį pateikti duomenis, kur buvo panaudoti pinigai, gauti pardavus 1065/4973 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), atmesti pareiškėjos pareiškimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (IV t., b. l. 58–61;V t., b. l. 95–101).

381. Dėl rūšinio teismingumo nustatymo ir klausimo perdavimo specialiajai kolegijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio pagrindu

391.1. 2014 m balandžio 30 d. pareiškime buvo prašoma panaikinti tik Įsakymą, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2016 m. birželio 16 d. nutartyje perdavus šią bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėja tikslino reikalavimus ir taip pat reikalauja pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo iš skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr.0128/13/00505 dalį, kurios pagrindu K. B. įgijo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), bei prašo pripažinti negaliojančiomis dar 3 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įgytos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Pareiškėja nepagrįstai prašo taikyti vienašalę restituciją ir iš S. L. atsakovei priteisti 11 584,80 Eur.

401.2. Taigi, 2016 m. liepos 19 d. patikslintame pareiškime keliami reikalavimai iš esmės skiriasi nuo pirminio pareiškimo. Pareiškėja kelia tik vieną administracinio pobūdžio reikalavimą ir 5 civilinio pobūdžio reikalavimus. Šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo, nes patikslintame pareiškime iš esmės keisti reikalavimai, kuriuose akivaizdžiai vyrauja civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Keliami nauji reikalavimai susiję tik su privatinės teisės dalyviais, kuriuose nėra viešojo administravimo subjektų, todėl keliami reikalavimai dėl privatinės teisės dalyvių sudarytų sandorių, juose nedalyvaujant viešojo administravimo institucijoms, neturėtų būti keliami administraciniame teisme vien todėl, kad pareiškėja vieną iš reikalavimų nurodo viešojo administravimo subjekto įsakymo panaikinimą.

411.3. K. B. įgijo žemės sklypą pagal 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, todėl ji veikė kaip civilinės teisės subjektas, sudarydamas sandorį su kitu subjektu, kuris nepriskirtas prie viešojo administravimo subjekto, taigi, pareiškėja, ginčydama privatinės teisės sureguliuotą santykį, siekia susiklosčiusius civilinius santykius paneigti, todėl reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neišsprendus klausimo dėl bylos rūsinio teismingumo, šios bylos nagrinėjimas nėra tikslingas.

421.4. Kaip matyti iš pareiškėjos reikalavimų bei jų atsiradimo šioje situacijoje buvo keli juridiniai faktai, t. y. faktinė sudėtis, kuri pareiškime nesprendžiama, o reikalavimai pridėti formaliai, atsižvelgus į LVAT 2016 m. birželio 16 d. nutartį. Šios bylos sandorių faktinė sudėtis nepraranda civilinio teisinio pobūdžio vien todėl, kad pareiškėja ginčija administracinį individualų aktą. Išnagrinėjus bylą dėl pateiktų reikalavimų dėl civilinių teisinių padarinių, būtų pagrindas priimtus sprendimus panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, nes patikslinto pareiškimo nagrinėjimas ir priimtas sprendimas būtų naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis: kai teisinis santykis mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis). Nors ginčų tarp teismų dėl bylos rūšinio teismingumo nagrinėjamą reglamentuoja CPK 36 straipsnis ir ABTĮ 21 straipsnis, tačiau bendrosios kompetencijos teismai (tais atvejais, jeigu ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui) nagrinėja tiek civilines, tiek baudžiamąsias bylas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis).

431.5. Specialiosios teisėjų kolegijos praktika įvairi, 2011 m. lapkričio 8 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyse ir kt. konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o 2011 m. lapkričio 15 d., 2011 m. gruodžio 19 d. nutartyse – kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Speciali teisėjų kolegija savo nutartyse neformuoja vienodos teismų praktikos CPK 4 straipsnio prasme, tačiau formuoja bylų paskirstymo pagal rūšinį požymį tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo praktiką. Galutinį sprendimą, formuodama teismų praktiką, kurios privalo laikytis teismai, priima Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT). Absorbcijos principas – viena iš pagrindinių taisyklių, taikomų Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, atribojant bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetenciją, tai bene vienintelis teismų kompetencijos atribojimo principas, įtvirtintas ir įstatyminiu lygmeniu Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Absorbcijos principas reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administracinio teisės akto ginčijimu civilinėje byloje; tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, turi išspręsti ir administracinio akto teisėtumo klausimą; vadovaujantis šiuo principu, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civilinis teisinis santykis, tai ginčas dėl tokio akto turi būti sprendžiamas kartu su civiliniu ginču, t. y. ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (LAT civilinė byla Nr. 3K-7- 989/2000).

441.6. Nagrinėjamu atveju netinkamai priskyrus šią bylą administraciniam teismui ir priėmus galutinį sprendimą byloje, apeliacinės instancijos teismui būtų pagrindas panaikinti priimtą sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamas laikas, būtina perduoti klausimą dėl bylos teismingumo perduoti specialiajai kolegijai ABTĮ 22 straipsnio pagrindu.

452. Dėl naujai įtrauktų šalių procesinio statuso bei joms taikomų padarinių

462.1. Pareiškėja 2017 m. vasario 24 d. įtraukė atsakovu antstolį Rimantą Vižainiškį ir trečiaisiais suinteresuotais asmenims AS „Reverta“, UAB „Vaivora Enginnering“, „Danske Bank A/S“ ir ASS „BTA Baltic Insurance Company“, tačiau dėl šių asmenų suinteresuotumo bei kokiu tikslu minėti asmenys įtraukti, įvertinant pareiškėjos reikalavimus, pareiškėja nenurodo, taigi, ji turėtų būti pareigota nurodyti, kokiu tikslu ir kokios teisės ir pareigos šiems asmenims kyla galutinio sprendimo atžvilgiu. Pažymėtina, kad byloje turi būti išspręstas klausimas, ar apskirtai atsakovais gali būti įtraukti visi nurodyti atsakovai, išskiriant viešojo administravimo subjektus.

472.2. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 1, 2 dalių. bei kitose šio įstatymo normose nustatytą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad administracinis teismas sprendžia tarp administracinio teisinio santykio šalių – iš vienos pusės, pareiškėjo bei, iš kitos pusės – viešojo administravimo subjekto – kilusius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. LVAT ne kartą pažymėjo, kad administracinės bylos procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (administracinė byla Nr. A756-36/2009). Pareiškėja įtraukė atsakovu antstolį Rimantą Vižainiškį ir nurodė, kad šis asmuo iš trečiojo suinteresuoto asmens pakeičiamas atsakovu, nes surašė ginčijamą 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tačiau visiškai neaišku, kokią įtaką šiam atsakovui turės galutinis sprendimas, bei tai, ar jis yra tinkamas dalyvis šioje byloje.

482.3. Dėl A/S Danske Bank, UAB „Vaivora Engrineering“ ir AS „Reverta“ įtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis

49K. B. 2016 m. balandžio 15 d. įkeitė 4338/58124 dalį žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), hipoteka užtikrintas skolininko UAB „Vaivora Engineering“ įsipareigojimai kylantys iš 2016 m. kovo 25 d. kreditavimo sutarties Nr.KL201603-0005, kurios kreditorius – A/S Danske Bank. Taigi, pripažinus negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį, teisiniai padariniai taip pat kiltų ir UAB „Vaivora Engineering“ ir A/S Danske Bank, nes neliktų įkeisto turto, kuris užtikrina kreditavimo sutartį. Pareiškėjos prašomos restitucijos instituto padariniai taip pat kiltų ir AS „Reverta“, Lietuvoje veikiančiai per UAB „NIF Lietuva“, nes šis asmuo buvo išieškotojas vykdomojoje byloje Nr.0128/13/00505, kurioje 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas buvo parduotas K. B., kurios pinigai atiteko vykdomosios bylos išieškotojui AS „Reverta“. Taikant prašomą restituciją AS „Reverta“ gautos lėšos vykdomojoje byloje turėtų būti grąžinamos K. B.. Tikslesnius duomenis, kur buvo panaudoti K. B. pinigai, ir kam būtų taikoma restitucija, gali pateikti tik antstolis R. Vižainiškis, kuris vykdė vykdomąją bylą Nr.0128/13/00505. Duomenų pateikimas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimas šioje situacijoje yra būtinas, nes akto pripažinimas negaliojančiu tiesiogiai sukeltų pasekmes vykdomosios bylos išieškotojui AS „Reverta“, iš kurio turėtų būti grąžinami pinigai K. B. naudai. Įsigyti žemės sklypai 2016 m. balandžio 5 d. buvo įkeisti, hipoteka užtikrinant UAB „Vaivora Engineering“ ir A/S Danske bank sudarytą kreditavimo sutartį Nr.KL201603-0005, todėl taikant restituciją šiems asmenims taip pat būtų sukelti teisiniai padariniai, nes neliktų įkeisto turto, dėl ko kreditorinis reikalavimas liktų neužtikrintas.

503. Dėl reikalavimų neatitikties ABTĮ 88 straipsniui ir sprendimo priėmimo neįmanomumo

513.1. Nagrinėjamu atveju vienintelis pirmasis reikalavimas yra tinkamas ABTĮ 88 straipsnio prasme, visų kitų reikalavimų, kurie yra net 5, administracinis teismas pagal savo kompetenciją negali priimti, t. y. reiškiamų reikalavimų tenkinimas / netenkinimas yra neįmanomas. Nesant aiškaus arba tinkamo reikalavimo, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, negalėtų priimti procesinio sprendimo, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsniu.

523.2. Remiantis LVAT praktika, skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (administracinė byla Nr. AS438-94/2009 ir kt.). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymuose viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas; reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., administracinę bylą Nr. A502-2301/2011).

533.3. Pažymėtina ir, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, nustatytų ABTĮ, nutartyje nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir pagal teisėjo nutartyje grąžinamas pareiškėjui. Įvertinus pareiškėjos pareiškimą darytina išvada, kad jos pateiktas pareiškimas neatitinka ABTĮ reikalavimų.

544. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį ir pareiškėjos pasirinkto restitucijos taikymo būdo

554.1. Remiantis pareiškimo turiniu, pareiškėja prašo taikyti restituciją, tačiau nenurodo pagrindai, kurie leistų daryti išvadą, kad panaikinami privatinės teisės sureguliuoti santykiai galėtų būti naikinami ir taikoma restitucija. Atsakovė kaip sąžininga įgijėja nesutinka su formaliais pareiškėjos reikalavimais. Pareiškime pasisakoma, kad S. L. turėtų grąžinti pinigus K. B., tačiau pats S. L. nebuvo pardavėjas ir lėšų gavėjas šiame sandoryje, nes turtas buvo parduotas įkeisto turto gavėjo naudai.

564.2. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, jis taikomas asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (LAT civilinė byla Nr. 3K-3- 525/2007). Restitucijos taikymo esmė, pripažįstant sandorius negaliojančiais, yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis), o nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą, taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-124-701/2016).

574.3. Tenkinus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo, K. B. turėtų būti grąžinami pinigai už sąžiningai įgytą žemės sklypą, tačiau nenurodoma, kokiu pagrindu S. L. turėtų grąžinti pinigus, nes jis nebuvo pardavėjas sandoryje, taigi, neaišku, kokio pobūdžio reikalavimus iš tiesų kelia pareiškėja ir kokiems asmenims būtų sukuriami teisiniai padariniai.

584.4. Patikslintame pareiškime atsakovu įtrauktas antstolis R. Vižainiškis, tačiau dėl šio asmenes nekeliami jokie reikalavimai, todėl neaišku, kokiu tikslu antstolis yra atsakovas šioje byloje.

594.5. LVAT 2016 m. birželio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą bei turto pardavimo be varžytinių aktą negaliojančiais civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Patikslintame pareiškime nors ir nurodomas reikalavimas pripažinti negaliojantį pardavimo aktą, formaliai nurodant CK4.48 straipsnį, tačiau nenurodoma, kokioms įstatymo normoms prieštarauja pardavimo aktas. Remiantis LAT praktika, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas (LAT civilinė byla Nr.3K-7-90/2009).

604.6. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi išspręsti restitucijos klausimą. Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-47/2010). Prokurorui pateikus reikalavimą pripažinti negaliojančių pardavimo aktą bei nenurodžius, kokiu teisiniu pagrindu teismas turėtų vadovautis, pareiškimas nėra tikslus ir pagrįstas, taip pat nenurodyta, kokiu būdu būtų taikoma restitucija.

61Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo – iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį, ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. CK 1.5 straipsnyje nurodyti bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai saugo K. B. kaip sąžiningos turto įgijėjos interesus, todėl pripažinus negaliojančiu pardavimo aktą, ji patirtų nepagrįstos žalos ir jos interesai būtų nepagrįstai pažeisti, nors turtą įgijo sąžiningai, pasitikėdama valstybės patikėtiniu antstoliu, kuriam, be kita ko, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjos nurodytas restitucijos būdas yra visiškai nepagrįstas bei netinkamas, nes šiuo atveju lėšos buvo pervestos antstoliui R. Vižainiškiui, o išieškotojas vykdomojoje byloje buvo AS „Reverta“ (dabartinis teisių perėmėjas – UAB „Vaivora Engineering“), todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu pareiškėja prašo lėšas grąžinti iš S. L..

624.7. Dėl UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitų

63Pareiškėja pasirinko vienašalės restitucijos taikymo būdą, tačiau nors ir nepaaiškinusi, kokiu pagrindu toks būdas buvo pasirinktas, nurodydama grąžintinų lėšų sumą, remiasi UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. balandžio 6 d. vertinimo ataskaitomis. Nesuprantama, kokiu pagrindu remiamasi šiomis ataskaitomis, nes taikant restitucijos institutą atsakovei turėtų būti grąžinti jos sumokėti pinigai, t. y. nurodyti antstolio R. Vižianiškio 2013 m. liepos 29 d. akte, kurio pagrindu buvo parduoti žemės sklypai, todėl pareiškėjos reikalavimas grąžinti 11 584,80 Eur yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentai.

64Pažymėtina, kad K. B. turtą pirko kaip vientisą nedalomą turtą, t. y. atsakovė nebūtų sudariusi sandorio, jeigu nebūtų visas turto kompleksas, todėl šiuo atveju išskirti žemės sklypą nėra adekvatu ir prieštarauja sąžiningos įgijėjos teisėtiems interesams.

65IV

66Atsakovas S. B. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškimo dalį dėl 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pradavimo sutarties, sudarytos tarp S. B. ir I. S. O., pripažinimo negaliojančia, atmesti, taip pat atmesti pareiškimo dalį, kurioje prašoma minėtos sutarties panaikinimo pagrindu taikyti restitucijos institutą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais. (IV t., b. l. 45–52; V t., b. l. 102–113)

671. Dėl faktinių aplinkybių

681.1. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 4 d. įsakyme Nr. 2.3-4307-41 patvirtintame žemės sklypų sujungimo projekte buvo suformuotas privačios nuosavybės teise valdomas 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). 2007 m. balandžio 6 d. tuometiniai sklypo savininkai sudarė tarpusavio susitarimą (toliau – ir Susitarimas), kuriame nusistatė ir Vilniaus 1 notarų biure patvirtino minėto žemės sklypo dalių padalinimą, nurodydami jas Susitarime įvardytais taškais. Susitarime išskirtos ir pažymėtos plane konkrečiais taškais ir indeksais S. B. priklausančios žemės sklypo dalys (toliau – ir Žemės sklypas), kurias jis naudoja atskirai ir kurią dalį naudoja kartu su kitais bendraturčiais. 2007 m. lapkričio 6 d. S. B., sudaręs Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įgijo nuosavybės teisę į dalį minėto žemės sklypo, t. y. į 2708/71628 dalį. 2007 m. lapkričio 7 d. valstybės įmonė Registrų centras išdavė S. B. nekilnojamojo turto registraciją patvirtinantį pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad S. B. Žemės sklypą nuosavybės teise įgijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

691.2. NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas Įsakyme patikslino minėto 7,1628 ha žemės sklypo kadastro duomenis, nustatydamas, kad šį žemės sklypą sudaro 4 žemės sklypai. Nuo 2011 birželio 28 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre Įsakymo pagrindu įregistruoti 4 padalijimo būdu naujai suformuoti žemės sklypai: 0,4973 ha, 0,1704 ha, 0,3912 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypai bei S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklausantis 5,8124 ha miškų ūkio žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), tiksliau, 2708/58124 minėto sklypo dalis. 2016 m. kovo 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto banko išraše nurodoma, kad S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2708/58124 minėto žemės sklypo. 2016 m. gegužės 6 d. NŽT S. B. išrašė pažymą, kuria leido parduoti jam priklausantį Žemės sklypą. S. B. 2016 m. gegužės 24 d., sudaręs nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pardavė savo dalį turėto Žemės sklypo I. S. O., kuris minėtą turtą bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo su sutuoktine D. S. O..

701.3. Pareiškėja, 2016 m. liepos 19 d. gindamas viešąjį interesą, teismui pateikė pareiškimą, prašydama nuginčyti Įsakymą, nes neva pažeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, draudžianti skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jeigu valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarai. Pareiškėja 2017 m. vasario 24 d. patikslintame pareiškime, be kita ko, prašo pripažinti sudarytas sklypų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, taip pat ir 2016 m. gegužės 24 d. tarp S. B. ir I. S. O. bei D. S. O. sudarytą miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir taikant restituciją iš S. B. I. S. O. ir D. S. O. priteisti 5 000 Eur.

712. Dėl viešojo intereso gynimo

722.1. Remiantis LAT praktika, įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso sampratos, tai yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju intereso inicijuoti civilinę ar administracinę bylą ar ne; dėl to kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, jo nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (civilinės bylos Nr. 3K-3-319/2009, Nr. 3K-3-141/2010, Nr. 3K-3-177/2010). Esant viešojo intereso gynimui, turi būti pripažįstamas ne formalaus įstatymų taikymo nulemtas sprendimo teisėtumas, o teisingumo teisėtumas, todėl tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes ir visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas dėl konkretaus konflikto bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT administracinės bylos Nr. A17-742/2007, Nr. A-3999-858/2016).

732.2. Pareiškėja teikė pareiškimą dėl Įsakymo panaikinimo, nes neva Įsakymas pažeidė Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punktą. Pareiškime nurodoma, kad Įsakymas naikintinas, o visos sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys turi būti pripažįstamos negaliojančiomis, nes tik tokiu būdu būtų užkirstas kelias nepagrįstam ir neteisėtam miško valdų skaidymui, miško naudmenų keitimui bei miškų urbanizavimu. Pareiškėja nurodo, kad, vadovaujantis CK 4.48 straipsniu, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Taigi, asmuo negali perleisti daugiau teisių, negu jis jų turi. Pareiškėjos nuomone, sklypai buvo suformuoti neteisėtai, todėl laikytina, kad asmenys teisėtai neįgijo ginčo sklypų ar jų dalių ir nebūdami teisėti tokių žemės sklypų savininkais, negalėjo jų perleisti kitiems asmenims, o pastarieji - įgyti minėtų sklypų. S. B. sutinka su šia nuomone, tačiau jis pardavė jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, kuris nepriklausomai nuo to, kuriame sklype yra, išlieka nepakitęs, kitaip tariant, pagal CK 4.48 straipsnį S. B. tiek esant galiojančiam Įsakymui, tiek jį panaikinus, nuosavybės teisių į Žemės sklypą nepraranda ir išlaiko teisę parduoti Žemės sklypą. Dar daugiau, S. B. turimas Žemės sklypas, kuris sudaro 2708/58124 dalis bendrame naujai suformuotame sklype, yra identiškas ir nepakitęs, lyginant su situacija iki Įsakymo priėmimo. S. B. į Žemės sklypą turėjo visas žemės sklypo savininkui įstatyme suteikiamas teises, buvo tinkamai įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre, todėl Sutarties panaikinimas, naikinant Įsakymą, būtų išimtinai formalus veiksmas.

742.3. Tik formaliai nustačius įstatymo pažeidimą, naikinant jį neatitinkantį Įsakymą, pripažįstant negaliojančia teisėtai sudarytą Sutartį, būtų pažeidžiama pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, taip pat nesilaikoma proporcingumo principo. Nepriklausomai nuo to, ar Įsakymas bus panaikintas, ar ne, S. B. turima sklypo dalis visais atvejais išlieka ta pati, ji yra nurodyta konkrečiais taškais plane. Taigi, S. B. neaišku, kuria prasme, pareiškėjos manymu, nuginčijant Sutartį bus ginamas viešasis interesas, nes nei Žemės sklypo dalis, nei jo suformavimo teisėtumas nepakis. S. B. turimas žemės sklypas tiek prieš sklypo padalinimą Įsakyme, tiek po Įsakymo priėmimo, liko nepakitęs ir galimybė Žemės sklypą parduoti išliko. Pareiškėjos argumentas, kad Įsakymas turi būti naikinamas, nes tik atkūrus sklypą į prieš tai buvusį, žemės sklypo savininkai turės pareigą sklypą naudoti pagal tikrąją – miškų ūkio – paskirtį ir tokiu būdu bus užkirstas kelias miško valdų skaidymui, yra logiškas, tačiau pareiškėja nenurodo, kaip situacijos grąžinimas į prieš tai buvusią status quo gali daryti įtaką S. B. teisėms ir pareigoms, o tiksliau, apginti viešąjį interesą.

752.4. Teisiškai ypatingai reikšminga aplinkybė yra ta, kad šiuo S. B. nuosavybės teisės ir pareigos niekaip nebus apribotos, bet dalies sutarties panaikinimas pažeis sąžiningų trečiųjų asmenų teisėtus lūkesčius, įsigyjant Žemės sklypą iš S. B., abi sutarties šalys bus priverstos patirti papildomas išlaidas dėl formalumo, kurį pareiškėja įvardija kaip viešojo intereso gynimą. Dar daugiau, Įsakymo pagrindu sudaryti ir pakeisti sandoriai tarp S. B. ir trečiųjų asmenų, kurių teises ir pareigas keičia Įsakymo pripažinimas negaliojančiu, būtų ginamas ne viešasis interesas, bet sukuriamas teisinis netikrumas, neapibrėžtumas, paneigti teisėti šalių lūkesčiai, teisinių santykių stabilumas, nes, kaip minėta, S. B. iki Įsakymo priėmimo ir po Įsakymo priėmimo galėjo ir gali parduoti Žemės sklypą, todėl nėra pagrindo naikinti S. B. ir pirkėjų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties tuo pagrindu, kad naikinamas Įsakymas.

763. Dėl restitucijos taikymo

773.1. Be paminėtų aplinkybių pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad panaikinus Įsakymą bei pripažinus negaliojančiais jo pagrindu naujai suformuotų žemės sklypų perleidimo sandorius, šalys turi būti grąžinamos į padėtį, egzistavusią iki Įsakymo priėmimo, t. y. turi būti taikoma restitucija neteisėtai suformuotus žemės sklypus pardavusioms bei jas nupirkusioms šalims. Pareiškime nurodoma, kad S. B. privalo grąžinti I. S. O. ir D. S. O. 50 000 Eur Sutarties pagrindu gautas lėšas, sumokėtas už 2708/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kad panaikinus Įsakymą ir ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, objektyviai nebelieka minėtų sandorių objektų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, kad tik Įsakymo panaikinimas, neginčijant kitų asmenų nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, nesukels teisinių pasekmių, kurių yra siekiama, t. y. nebus panaikinti visi nuosavybės teisių į neteisėtai suformuotus žemės sklypus įgijimo pagrindai, situacija neturės teisinio ir faktinio aiškumo, o taip pat nebus apgintas viešasis interesas. Dėl šių priežasčių pareiškėjos nuomone, sandorių šalims turi būti taikoma restitucija.

783.2. S. B. iš dalies sutinka su pareiškėjo teigimu, kad panaikinus Įsakymą nebelieka atskirų sandorio objektų, tačiau nesutinka su argumentu, kad tik panaikinant sandorius, t. y. faktiškai panaikinus tarp nuosavybės savininkų ir trečiųjų asmenų sudarytus sandorius, būtų apgintas viešasis interesas. Esant tokiai situacijai, taikant restituciją nebūtų pasiekti jokie teigiami rezultatai. Dėl šios priežasties S. B. nesutinka su prašyme nurodytais motyvais taikyti restituciją.

793.3. Restitucijos taikymas įtvirtintas CK 6.145 straipsnyje. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina, o nustatęs, kad ji taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą, įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą; faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota (LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-124-701/2016, Nr. 3K-3-284-219/2016, Nr. 3K-3-41/2009, Nr. 3K-3-284-219/2016).

803.4. S. B. tiek esant galiojančiam Įsakymui, tiek jį panaikinus, nuosavybės teisių į jam priklausančią Žemės sklypo dalį nepraranda. Panaikinus Įsakymą, S. B. dalis tik tampa bendro žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, jis kaip Žemės sklypo teisėtas savininkas bet kuriuo atveju išlaiko teisę parduoti Žemės sklypą, todėl net ir panaikinus Įsakymą ir atskirus sklypus sujungus į vientisą 7,1628 ha sklypą, nei perduodamo žemės sklypo plotas, nei šalių teisės į turimą sklypą nepasikeis jokia apimtimi. Dėl šių priežasčių bet koks siekis grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki Įsakymo priėmimo, taikant restituciją, t. y. jau sudarytų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių panaikinimas ir nurodymas S. B. išmokėti I. S. O. ir D. S. O. 50 000 Eur tik sukurtų teisinį neapibrėžtumą, netikrumą, viešasis interesas nebūtų apgintas, o taikoma procedūra išimtinai turėtų tik formalųjį pobūdį. Pažymėtina, kad Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris tarp S. B. ir I. S. O. ir D. S. O. buvo sudarytas teisėtai, abi šalys, sudarydamos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, veikė sąžiningai. Pripažįstant negaliojančiu tarp šalių sudarytą Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį būtų ne apginamas viešasis interesas, bet šalys patirtų nuostolius (be pagrindo prarastų sandorio sudarymui sumokėtas lėšas, pavyzdžiui, valstybės įmonei Registrų centrui, notarui sumokėtas sumas) vien tik dėl formalaus įstatymo normų vertinimo ir taikymo. Taigi, sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas šalims sukeltų tik nepagrįstus papildomus sunkumus ir nuostolius.

813.5. Toks viešąjį interesą ginančio subjekto prašymas taikyti restituciją, nes neva tokiu būdu būtų apgintas viešasis interesas, yra netikslingas, toks situacijos vertinimas yra išimtinai formalus, neatsižvelgiama į realiai egzistuojančią situaciją. Tai, kad restitucijos taikymas netikslingas, esant nurodytai situacijai, patikslintame pareiškime pripažįsta ir pareiškėja, nurodydama, kad neprieštarauja, jog restitucija, atsižvelgiant į tikslingumą, būtų modifikuojama, o būtent, neprieštarauja, kad ginčo sklypų pirkėjams būtų pripažintos nuosavybės teisės į vientiso 7,1628 ha miško ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo atitinkamo dydžio dalis, realiai netaikant restitucijos instituto.

82Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo yra sudaryta teisėtai, restitucijos taikymas sandorio šalims ne tik nesukurtų jokio teigiamo poveikio, ginant viešąjį interesą, bet tik sukeltų neigiamas pasekmes šalims, bei į tai, kad pareiškėja neprieštarauja netaikyti restitucijos, esant aiškiai išreikštai sandorio šalių valiai to nedaryti, prašymas Sutartį pripažinti negaliojančia turi būti atmestas.

83V

84Atsakovai I. S. O. ir D. S. O. atsiliepimuose į pareiškimą prašo: pareiškėjos pareiškimo dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pradavimo sutarties Nr. 2171 dalį, pagal kurią S. B. pardavė atsakovams 2718/58124 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), atmesti, dėl likusios pareiškimo dalies spręsti teismo nuožiūra; teismui nusprendus tenkinti pareiškimo dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pradavimo sutarties Nr. 2171 dalį, pagal kurią S. B. pardavė atsakovams 2718/58124 dalį miško ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kartu išspręsti restitucijos taikymo klausimą – taikyti abišalę restituciją natūra, priteisiant iš atsakovų I. S. O. ir D. S. O. S. B. naudai minėtą sklypo dalį, o atsakovams iš S. B. – 50 000 Eur dydžio sumokėtą sklypo dalies kainą; teismui nusprendus tenkinti pareiškimo dalį dėl reikalavimo pripažinti sutarties dalį negaliojančia ir taikius abišalę restituciją natūra, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taikyti sklypo dalies areštą, uždraudžiant S. B. disponuoti, valdyti ir naudotis sklypo dalimi, leidžiant pastarajam Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastarojo nuosavybės teisę į sklypo dalį; priteisti iš pareiškėjos I. S. O. ir D. S. O. visas bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (IV t., b. l. 30–35; V t., b. l. 89–90).

851. Įsakyme S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su kitais atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, priklausiusi miško ūkio naudojimo paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), dalis nebuvo atskirta (atidalinta) nuo minimo žemės sklypo ar juolab pakeista šios žemės sklypo dalies naudojimo paskirtis, ar padidėjusi (sumažėjusi) S. B. dalis bendrojoje nuosavybėje. Suformavus naują 58 124 m2 ploto žemės sklypą, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai (expressis verbis atitiko buvusio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) tikslinę naudojimo paskirtį), pastarajam kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė naujai suformuoto žemės sklypo dalis, kurios plotas buvo lygus iki Įsakymo priėmimo S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo dalies plotui. S. B. ex lege turėjo teisę parduoti sklypo dalį, kurios dydis bei kitos individualios savybės de facto atitiko, iki Įsakymo priėmimo nuosavybės teise priklausiusios žemės sklypo dalies plotui bei kitoms jo individualioms savybėms. Teismui Įsakymą pripažinus negaliojančiu ir atkūrus iki jo priėmimo buvusį status quo atsakovams I. S. O. ir D. S. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys tokios pačios naudojimo paskirties ir tokio paties ploto žemės sklypo dalis, tačiau ne Įsakymo pagrindu suformuotame žemės sklype, o iki suformavimo buvusiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ).

862. CK 4.96 straipsnio 2 dalimi ginamas sąžiningas įgijėjas ir iš pastarojo draudžiama išreikalauti nekilnojamąjį daiktą, išskyrus atvejus kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Byloje nesant duomenų paneigiančių atsakovų I. S. O. ir D. S. O. sąžiningumą, pastarieji ex lege laikytini sąžiningais įgijėjais, todėl net ir pripažinus sutarties dalį negaliojančia, abišalė restitucija negalima.

873. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija įpareigoja teismą pripažinus sutarties dalį negaliojančia ex officio (net ir nesant pareiškėjo prašymo) kartu spręsti ir restitucijos taikymo klausimą. Teismui pripažinus sutarties dalį negaliojančia ir nusprendus taikyti abišalę restituciją natūrą, iš S. B. atsakovų naudai priteistina jų sumokėta sklypo dalies kaina (50 000 Eur), o tokio teismo sprendimo realaus įvykdymo užtikrinimui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki S. B. grąžins atsakovams sklypo dalies kainą, sklypo dalis areštuotina, leidžiant S. B. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisę į sklypo dalį.

88VI

89Atsakovai V. R. ir A. V. atsiliepimuose į pareiškimą prašo jį atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (II t., b. l. 18–23, 41–42; IV t., b. l. 72–90).

901. Atsakovai paaiškino, kad Prokuroro pareiškimas turėtų būti atmestas ir Įsakymas paliktas galioti nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo jį naikinti, nes panaikinus Įsakymą būtų pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, taip pat nesilaikyta proporcingumo principo. Atsakovai neginčija, kad viešo intereso objektu gali būti tiek miškų, kaip nacionalinės vertybės, išsaugojimas, tiek tinkamas įstatymų taikymas. Tačiau ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Prokuroras pareiškime nenurodė, kokias teisines pasekmes sukels Įsakymo panaikinimas ir kaip realiai bus apgintas viešasis interesas, o tik abstrakčiai teigė, kad jis siekia užtikrinti miško racionalų naudojimą ir apsaugą ir kad priimant Įsakymą buvo pažeistos procedūros. Atsakovų teigimu, faktinė padėtis yra tokia, kad tik 5,1 ha iš 7,1628 ha ginčo žemės sklypo yra apaugusi mišku.

912. Įsakymo priėmimo metu galiojusi Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti skaidyti privačią miško valdą į mažesnius nei 5 ha sklypus, prieštaravo CK 4.80 straipsniui, kuris to kio draudimo nenumatė, todėl vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, laikytina, jog teisinius santykius, atidalijant bendrą privačią miško valdą reglamentavo CK ir, priimant Įsakymą, Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata negalėjo būti pažeista, nes ji negalėjo būti taikoma. Dėl to ir dabar galiojanti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata tiek, kiek draudžia įgyvendinti bendrasavininkių nuosavybės teises į mišką, taip pat neturėtų būti taikoma. Nuo 2011 m. liepos 1 d. galiojanti Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies redakcija nenumato kategoriško draudimo skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 ha. Pagal šią Miškų įstatymo redakciją privačią miško žemę galima skaidyti į mažesnes dalis, jei formuojami du (miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties) žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas. Šiuo atveju šis reikalavimas išlaikytas, nes sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ) liko miškų ūkio paskirties žemė 5,8124 ha ploto. Sklypai Nr. ( - )ir Nr. ( - ) galėtų būti atidalinti pagal Miškų įstatymo 4 straispnio 3 dalies 2 punkto nuostatas.

923. Įsakymo priėmimo metu, tiek šiuo metu Miškų įstatymas absoliutaus draudimo miško žemę paversti kitos paskirties, kaip nagrinėjamu atveju – žemės ūkio paskirties, nenustatė, tačiau Įsakymo priėmimo metu įpareigojo tai daryti tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o nuo 2011 m. liepos 1 d. tik detalizavo tuos išimtinius atvejus, kaip tai įpareigojo padaryti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį, kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku, o nagrinėjamu atveju buvusi miško žemė paversta kitomis naudmenomis tik toje buvusioje miško žemės vietoje, kuri visiškai atitinka Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

934. Aplinkybė, jog dabartinis teisinis reglamentavimas nedraudžia privačios nuosavybės teise valdomo 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės paskirties naudojimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), padalyto į keturias dalis, bendrasavininkiams miško žemę paversti kitomis naudmenomis, yra reikšminga, nes leidžia vertinti realias Įsakymo panaikinimo pasekmes viešojo intereso aspektu, t. y. tai, jog panaikinus Įsakymą būtų pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, taip pat nesilaikoma proporcingumo principo, o nusistovėjusi faktinė padėtis nepakistų ir Įsakymo panaikinimas jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų. Dėl procedūrų nesilaikymo priimant Įsakymą akcentavo, kad galimus procedūrinius pažeidimus padarė ne atsakovai, o valstybės tarnautojai. Šiuo atveju atsakovų veiksmuose kreipiantis su prašymu patikslinti kadastro duomenis jokių nesąžiningų veiksmų nėra. Iš esmės visi sklypų formavimo ir pertvarkymo veiksmai buvo atlikti, išskyrus tai, kad nebuvo parengtas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

945. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto, t. y. įtvirtinta galimybė perdalyti net du žemės sklypus nerengiant minimo projekto. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo perdalytas tik vienas bendras žemės sklypas, valdomas bendraturčių, logiška manyti, kad Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostata turi būti aiškintina taip, jog jei pertvarkomas vienas žemės sklypas, žemės sklypų pertvarkymo projektas taip pat gali būti nerengiamas. Jei jis turėjo būti rengiamas, tai NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, kuris kompetentingas priimti sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą, galėjo šį procedūrinį pažeidimą ištaisyti iki Įsakymo priėmimo.

956. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. pakeitus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, esami parengti žemės sklypų planai yra prilyginami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams. Todėl netgi padarytas procedūrinis pažeidimas neturi įtakos Įsakymo priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat neturi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams.

967. Privačios žemės bendraturčiai, siekdami atsidalinti jiems priklausančias sklypo (kadastrinis Nr.: ( - )) dalis ir patikslinti kadastro duomenis, kreipėsi į NŽT, siekdami tik įteisinti nuo seno nusistovėjusią esamą faktinę padėtį ir įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Įsakyme žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) nebuvo padalintas, o buvo patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatantys, kad sklypą sudaro 4 sklypai, kuriuos skiria keliai, neįskaityti į sklypo plotą. Įsakymu buvo nustatyti minėtų 4 sklypų plotai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, taikytinos specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos. Įsakyme patikslinus sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenis, miško valda (sklypas, kurio kadastro Nr. ( - )) sudaro 5,8124 ha, t. y. nėra mažesnė nei 5 ha. Keliais ir gatvėmis atskirti sklypai (kurių kadastro Nr. ( - )) yra mažesnio ploto, bet juose nėra miško. Sklypai (kurių kadastro Nr. ( - )) yra kaimo vietovėje, yra ir buvo prie bendro naudojimo kelio (dabar ( - )), buvo naudojami pievoms ir ganykloms, t. y. žemės ūkio naudmenos, įsiterpusios miške.

978. ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 13 taksacinis sklypas, patenkantis į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), priešingai nei teigiama Patikrinimo akte, neteko augalijos ne dėl žmogaus veiklos, o dėl šaknų ligų. Nors žemės sklypo Nr. ( - ) naudmenas sudarė ne tik miškas, bet ir žemės ūkio naudmenos, keliai, tačiau atliekant minėto sklypo kadastrinius matavimus, naudmenos nebuvo tiksliai aprašytos. Žemės sklypo Nr. ( - ) miškotvarkos projektas 2006-2015 metams patvirtina, kad mišku neapaugusiuose plotuose (2006 m. projekto skl. Nr. 18f ir 15) buvo žemės ūkio naudmenos: sklype Nr. 18f buvo sodas, augo senos obelys, buvo pievos; sklype Nr. 15 buvo pievos, sodybos gyventojai sėjo lubinus, sklypą naudojo ganyklai.

989. Tiek V. R., tiek Ž. R. 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo teisėti sklypo Nr. ( - ) savininkai, todėl turėjo teisę perleisti jiems asmenine nuosavybės teise priklausančią minėto sklypo dalį. Pirkimo dalyko/objekto paskirties nurodymas ginčijamose sutartyse vertintinas kaip parduodamo nekilnojamojo daikto kokybės sąlyga, o ne kaip pats pirkimo-pardavimo sutarties dalykas/objektas. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šių sandorių ginčijimui CK 4.48 straipsnio ar 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Restituciją galima taikyti tik CK 4.96 straipsnyje numatytais atvejais, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, A. V., iš V. R. ir Ž. R. įsigijęs žemės sklypą, nepageidauja, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu. Be to, A. V. įgytose žemės sklypo dalyse nėra miško (yra miško aikštė, neapaugusi mišku).

99VII

100Atsakovų V. R. ir A. V. atstovas advokatas J. Jasaitis 2017 m. kovo 21 d. teisme gautame atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą (2017 m. vasario 24 d.) nurodo, atsakovai V. R. ir A. V. ankstesniuose atsiliepimuose iš esmės prieštarauja 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimui neteisėtomis, kas leistų teismui svarstyti restitucijos galimybę, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl restitucijos taikymo turi būti atmesti, taip pat pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas, pateikia iš esmės tokius argumentus (V t., b. l. 122–127).

1011. Tiek V. R., tiek Ž. R. 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo teisėti šių žemės sklypų savininkai, todėl turėjo teisę perleisti jiems asmenine nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį (CK 4.48 straipsnis), kaip, beje, šio žemės sklypo savininkai ir yra susitarę šio žemės sklypo valdymo ir disponavimo 2007 m. balandžio 6 d. susitarimo, sudaryto Vilniaus rajono 1 notarų biure (notarinio registro Nr. 1-2435), 16 punkte. Pirkimo dalyko / objekto (žemės sklypo) paskirties (žemės ūkio) nurodymas sutartyje šių pirkimo–pardavimo sandorių atveju vertintinas kaip parduodamo nekilnojamo daikto kokybės sąlyga, o ne kaip pats pirkimo–pardavimo sutarties dalykas / objektas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad jokio teisinio pagrindo šių sandorių ginčijimui CK 4.48 straipsnio ar CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu, o todėl ir restitucijai, nėra. Įsakyme nebuvo suformuoti nauji žemės sklypai, o atlikti tik minimų sandorių šalies pardavėjams asmeninės nuosavybės teise priklausančio 7,1628 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalies kaip šio sklypo bendraturčiams (V. R. – 22268/71628 dalis, Ž. R. – 2911/71628 dalis) patikslinimai pagal naujus kadastrinius duomenis. Minėti patikslinimai nepanaikino pačios nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus, todėl ir jos perleidimo sandoriai, sudaryti pagal teisės aktų reikalavimus (patvirtinti notaro ir įregistruoti), negali būti pripažinti negaliojančiais.

1022. Sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinė pasekmė – restitucija – yra daikto išreikalavimas iš vieno asmens ir perdavimas kitam asmeniui, ir taikyti ją galima tik tais atvejais, kada tie atvejai nustatyti CK 4.96 straipsnyje, ko šiuo atveju nėra. Be to, atsakovas A. V., kaip vienas iš subjektų, taip pat turinčių teisę ginčyti sudarytą sandorį ir prašyti jį pripažinti negaliojančiu, nepageidauja, jog minimi sandoriai, kuriais jis iš V. R. ir Ž. R. įsigijo žemės sklypą, kurio paskirties keitimą ginčija pareiškėja, būtų pripažinti negaliojančiais. Aplinkybė dėl „galimai“ pasikeisiančios jo pirkto žemės sklypo paskirties, kaip šio pirkimo dalyko kokybės pasikeitimo, galimai jam leistų svarstyti klausimą dėl sutarties kainos pakeitimo, tačiau tai būtų jo asmeninis apsisprendimas. Be to, pareiškėja taip pat iš esmės patikslintame pareiškime, atsižvelgiant į minėtą atsakovės poziciją, neprieštarauja, kad restitucija nebūtų taikoma net ir panaikinus Įsakymą, o ji būtų modifikuojama, t. y. jog ginčijamų sandorių pirkėjui A. V. būtų pripažinta nuosavybės teisė į vientiso 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kuris vykdant teismo sprendimą turėtų būti suformuotas (atkurtas) vietoje ginčo sklypų, atitinkamo dydžio dalį.

103VIII

104Atsakovas A. V., atstovaujamas advokatės L. A., 2017 m. kovo 20 d. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad: patenkinus pareiškėjos reikalavimus, nebus apgintas viešasis interesas, nes fizinių asmenų interesai įgyti konkrečius žemės sklypus nėra susiję su viešuoju interesu; jeigu teismas tenkintų reikalavimą ir panaikintų Įsakymą, tik sandorių šalys gali nuspręsti, ar dėl Įsakymo panaikinimo jie patyrė nuostolius, ar dėl Įsakymo panaikinimo nebuvo pasiektas sandoriais siektas rezultatas; šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjos keliami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra ne viešojo intereso objektai, o juos pripažinus neigiami teisiniai padariniai kils sąžiningiems fiziniams asmenims, kurie laisva valia sudarė žemės sklypų įsigijimo sandorius; patikslintas pareiškimas turėtų būti atmestas ir Įsakymas paliktas galioti, o reikalavimai panaikinti žemės sklypų perleidimo sandorius ir taikyti restituciją turi būti atmesti nepriklausomai nuo to, ar Įsakymas būtų panaikintas ar paliktas galioti, nes patikslintas pareiškimo reikalavimai pažeidžia pusiausvyrą tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, kaip ir proporcingumo principą, taip pat prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (V t., b. l. 128–133).

1051. Dėl viešojo intereso byloje ir ?sakymo teisėtumo

1061.1. A. V. palaiko atsiliepimo į pradinį pareiškimą argumentus dėl viešojo intereso byloje ir Įsakymo teisėtumo. Įvertinus patikslintame pareiškime nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas panaikinti Įsakymą, galima daryti išvadą, kad pareiškėja, kaip ir pradiniame pareiškime, siekia, jog būtų grįžta prie susiformavusios situacijos pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 4 d. įsakyme Nr. 2.3-4307-41 patvirtintą žemės sklypų sujungimo projektą, kai buvo suformuotas privačios nuosavybės teise valdomas 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties 7,1628 ha žemės sklypas, t. y. situacijos, buvusios, kol Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas Įsakymas.

1071.2. Konstitucinis teisinės valstybės principas, kurio esmė – teisės viešpatavimas, reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai. Valstybines funkcijas atliekantys subjektai turi ne tik pareigą priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, bet ir imtis veiksmų, kad nebūtų be pagrindo naikinami sprendimai, kurie yra sukėlę teisinius padarinius sąžiningiems asmenims. Įsakymas yra teisėtas, nes jame nebuvo atliktas naujas 7,1628 ha žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, o tik patikslinti kadastriniai matavimai pagal realų (faktinį) 7,1628 ha žemės sklypo vaizdinį ir jo naudojimo būdą. Patikslintame pareiškime pareiškėja, gindama viešąjį interesą, pareiškė reikalavimus panaikinti administracinį aktą, pripažinti sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją, taigi, patikslintu pareiškimu siekiama ne tik visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti administracinių aktų, bet ir grąžinti žemės sklypus iš svetimo neteisėto valdymo, nes žemės sklypai, kurie atsirado Įsakymo pagrindu, atlygintiniais sandoriais buvo perleisti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nėra aišku, kokiu būdu viešasis interesas yra susijęs su asmenų valia įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus, nes šiuo atveju nei Įsakymas, nei žemės sklypų perleidimo sandoriai nėra susiję su žemės sklypų valdymo teisių praradimu. Taigi, nesant viešojo intereso, pareiškėja veikia už žemės sklypų perleidimo sandorių šalis, už jas suformuodama valią dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Patikslintu pareiškimu ribojama asmenų laisvė ir teisė ne tik laisva valia sudaryti sandorius, bet ir pasirinkti jų teisių pažeidimo gynimo būdus.

1082. Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais žemės sklypų perleidimo sandorius

1092.1. Patikslintame pareiškime nenurodoma, koks konkretus viešasis interesas būtų apgintas, pripažinus 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, ir kodėl viešojo intereso negalima apginti kitokiu būdu. Pažymėtina, kad viešojo intereso gynimo priemonės taikytinos tik nustačius jo pažeidimus ir būtinybę jį apginti tam tikru būdu, parinktos viešojo intereso gynimo priemonės turi būti proporcingos siekiama tikslui. Šiuo atveju 2013-2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nesusijęs su viešojo intereso apgynimu, nes sandoriai, sudaryti tarp privačių asmenų, kurie patys turi pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises, jeigu bus panaikintas Įsakymas.

1102.2. Patikslinto pareiškimo teiginiai dėl 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindų yra visiškai nepagrįsti dėl to, kad:

111– Įsakymas nebuvo pagrindas įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus, nes jame tik patikslinti 7,1628 ha žemės sklypo kadastriniai duomenys;

112– 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu žemės sklypų pardavėjai buvo teisėti jų savininkai, o šio fakto Įsakymo panaikinimas nepakeis; Įsakymo galiojimas / negaliojimas nepakeis fakto, kad ginčijamais sandoriais patys savininkai perleido jiems nuosavybės teise priklausius žemės sklypus (žemės sklypo dalis), todėl nebuvo pažeista CK 4.48 straipsnio 1 dalies nuostata;

113– patikslintame pareiškime neginčijama aplinkybė, kad Ž. R. ir V. R. buvo teisėti 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyse parduotų žemės sklypų savininkai;

114– 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyse parduoti žemės sklypai, kurie, panaikinus Įsakymą, gali būti valdomi kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nepriklausomai nuo to, kad jie bus laikomi 7,1628 ha žemės sklypo dalimi;

115– 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių objektų naudojimo paskirtis yra daikto kokybės sąlyga, o unikalus numeris ir kadastro numeris – daikto identifikavimo priemonė, o ne pats pirkimo–pardavimo sandorio objektas;

116– vien aplinkybė, kad galimai Įsakymas yra neteisėtas, nepaneigia atsakovo nuosavybės teisių įgijimo į konkrečius nekilnojamojo turto objektus, nes panaikinus Įsakymą nei padidės, nei sumažės įgyto objekto bendrasis plotas;

117– panaikinus Įsakymą ir taikius restituciją, faktinė (reali) situacija nepasikeis, o tik viešame registre vietoje 4 žemės sklypų atsiras vėl vienas žemės sklypas, kurio bendro plotas bus 4 žemės sklypų plotų suma, tokiu būdu, žemės sklypų, kurie atsirado po Įsakymo priėmimo, įgijėjai nepraranda nuosavybės teisių į žemės sklypus, o tik pasikeičia nuosavybės įgyvendinimo forma – tampa bendroji dalinė nuosavybė, nustatant žemės sklypų idealiąsias dalis;

118– patikslintame pareiškime neginčijamas 7,1628 ha žemės sklypo nuosavybės teisių turinys.

119Taigi, Įsakymo galiojimas ar panaikinimas neturi įtakos 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių galiojimui, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamus sandorius.

1203. Dėl restitucijos būdo

121Negalima sutikti su patikslinto pareiškimo teiginiais dėl restitucijos taikymo būdo. Patikslintame pareiškime nurodoma, kad panaikinus Įsakymą ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius, objektyviai nelieka minėtų sandorių objektų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų, kad tokiomis aplinkybėmis taikant restituciją tik asmenys, negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu gavę piniginių lėšų už ginčo žemės sklypus ar jų dalis, įpareigotini grąžinti šias lėšas jas perdavusioms šalims (pastarosios negali būti įpareigotos grąžinti neegzistuojančių daiktų). Pažymėtina, kad daikto buvimas savarankišku daiktu ar kito nekilnojamojo daikto dalimi, nepaneigia nuosavybės teisių į jį. Taikant restituciją pareiškėjos nurodytu būdu, susiklostytų situacija, kad 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutarčių šalys – pardavėjai – bus blogesnėje padėtyje, nes turės grąžinti pagal sutartis gautas pinigines lėšas, o pirkėjai neturės pareigos grąžinti nekilnojamųjų daiktų pardavėjams. Toks restitucijos būdas nesuderinamas su teisinės valstybės principais. Patikslintame pareiškime nurodytas restitucijos taikymo būdas sukurs neapibrėžtą padėtį, todėl restitucijos taikymas, net ir pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, būtų neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.

122Taigi, šiuo atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimto administracinio akto – Įsakymo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi minimaliai negatyvūs Įsakymo panaikinimo padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Tuo atveju. jeigu būtų tenkintas reikalavimas panaikinti Įsakymą, būtent valstybė turėtų būti įpareigota atlyginti nuostolius, kurie kilo dėl neteisėto administracinio akto priėmimo.

123Pažymėtina, kad atsakovas A. V. yra sąžiningas ginčo žemės sklypų įgijėjas, todėl žemės sklypai, įgyti pagal 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, negali būti išreikalauti iš jo (CK 4.96 straipsnis).

124IX

125Atsakovas S. L. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad pritaria V. R., A. V., Ž. R., S. B., T. C. atsiliepimuose nurodytai pozicijai, taip pat pritaria K. B. 2017 m. kovo 16 d. atsiliepime nurodytiems argumentams (III t., b. l. 159; V t., b. l. 121).

126X

127Atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime į pareiškėjos patikslintą pareiškimą (2017 m. vasario 24 d.) (tiek, kiek susiję su 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjo akto Nr. 0128/13/00505 dalies pripažinimo negaliojančiu) prašo netenkinti pareiškimo reikalavimo dėl pripažinimo negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0128/13/00505 dalies, kurioje antstolis R. Vižainiškis skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. – pardavė 1065/4973 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir 7391/58124 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (V t., b. l. 114–116).

1281. Antstolio kontoroje 2013 m. vasario 25 d. pradėta vykdomoji bylaNr. 0128/13/00505 pagal Vilniaus m. 16 notarų biuro notarės D. J. 2013 m. sausio 3d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 33 dėl 546 241,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo (hipotekinio kreditoriaus) AS „Reverta“, Lietuvoje atstovaujamos UAB „NIF Lietuva“, naudai. 2013 m. kovo 15 d. antstolis areštavo hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui S. L.: 0,1303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 1065/4973 dalis žemės sklypo, turinčio 0,4973 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 7391/58124 dalis žemės sklypo (miškų ūkio paskirties), turinčio 5,8124 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Areštuotas turtas buvo įvertintas 10 1367 Eur (350 000 Lt). Šalys prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė.

1292. Pagal CPK 704 straipsnį skolininkas S. L. pasinaudojo jam suteikta teise pasiūlyti savo pirkėją, pirkėju pasiūlė K. B., pirkimo suma – 101 367 Eur (350 000 Lt). K. B. 2013 m. birželio 28 d. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo už parduodamą turtą paminėtą sumą. Antstolis R. Vižainiškis 2013 m. liepos 29 d. patvirtino turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0128/13/00505. Antstolio R. Vižainiškio 2013 m. liepos 29 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. 0128/13/00505, pagal kurį tą pačią dieną pervesta į išieškotojos AS „Reverta“ į sąskaitą 97 364,20 Eur (336 179,13 Lt).

1303. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, CPK 587 straipsnyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų sąrašas, todėl Vilniaus m. 16 notarų biuro notarės D. J. 2013 m. sausio 3 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. 33 dėl 546 241,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojos (hipotekinės kreditorės) AS „Reverta“ naudai, nukreipiant skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, priklausantį S. L., yra vykdomasis dokumentas, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl antstoliui buvo ir yra privalomas vykdyti.

1314. CPK 602 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kuris nustato turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimą negaliojančiais. Ši proceso teisės norma yra specialioji norma, nustatanti vykdymo procese galimus pažeidimus ir jų teisinius padarinius. Skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyti CPK 602 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie savo esme yra neteisėti antstolio veiksmai, o šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienu metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo akto pasirašymo dienos, o turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0128/13/00505 buvo patvirtintas dar 2013 m. liepos 29 d. Šis juridinis faktas buvo įregistruotas viešuose Turto arešto aktų, Hipotekos, Nekilnojamojo turto registruose.

132Vykdant galiojantį ir nepanaikintą vykdomąjį dokumentą, visi antstolio priimti procesiniai dokumentai ir veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl turto realizavimo aktas yra teisėtas ir negali būti net iš dalies pripažintas negaliojančiu.

133XI

134Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškimą (II t., b. l. 35–39), atsiliepime į patikslintą pareiškimą (II t., b. l. 54–57) prašė jį tenkinti.

135Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad miško ir miško žemės plotai, patenkantys į buvusį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), kuris buvo padalytas į keturis žemės sklypus, patenka į ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 2, 5, 9, 11, 13, 14 taksacinius sklypus. Ginčo žemės sklypai priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams.

136Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant imperatyviąsias Miškų įstatymo 2 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių, 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

137XII

138Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3856-437/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2014-1) (II t., b. l. 165–175) pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino ir panaikino Įsakymą. Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:

1391. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, padarė išvadą, kad Įsakymu buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į keturias atskiras valdas, iš kurių net trijų valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha, kartu pradedant trijų miško žemės sklypų pavertimą kitomis naudmenomis. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo priėmimo metu Miškų įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti tokie išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

1402. Miškų įstatymui leidžiant miško žemę kitomis naudmenomis versti tik išimtiniais atvejais, tačiau nenustatant tokių išimtiniais laikytinų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų arba (ir) kriterijų, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad visa žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), teritorija buvo ir yra priskiriama miško žemės plotams, be to, buvo ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre kaip miško žemė, teismas sprendė, kad Įsakymo priėmimo metu šiuose žemės sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi ir miškų ūkio apskrities pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas. Teismas pažymėjo, kad visas sklypas negalėjo būti skaidomas į dalis. Teismo vertinimu, faktiškai įvykdytas ne sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas, o miško žemės sklypo suskaidymas dalimis, atsidalijimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

141XIII

142Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje A-1705-520/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02478-2014-1) (III t., b. l. 85–98) trečiųjų suinteresuotų asmenų K. B., A. V. ir V. R. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

143Nutartis grindžiama šiais motyvais:

1441. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą dėl Įsakymo panaikinimo, neatsižvelgė į tai, kad Įsakymas tiesiogiai pasekmes sukėlė S. L., nes būtent jis šio Įsakymo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į naujai suformuotus žemės sklypus, o ne K. B., kuri nuosavybės teisę į šių sklypų dalis įgijo pagal 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0128/13/00505. Pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė S. L., nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl Įsakymo panaikinimo tiesiogiai keičia šio asmens teisinę padėtį ir jam sukelia teisinius padarinius. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas neturi teisės įtraukti naujų administracinės bylos proceso šalių, o ši byla turi būti nagrinėjama dalyvaujant S. L. bei asmenims, kurie įsigijo S. B. priklausiusią žemės dalį (ABTĮ 37 str. 4 d., 48 str. 2 d.).

1452. Teisėjų kolegija, perduodama bylą nagrinėti iš naujo ir atsižvelgdama į pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su atsiradusiomis teisinėmis pasekmėmis po administracinio akto (Įsakymo) priėmimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, t. y. su K. B., A. V., I. S. O. ir D. S. O. įgyta nuosavybės teise į naujai suformuotų ir įregistruotų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre žemės sklypų dalis pagal Įsakymą, atkreipė dėmesį, kad byloje turi būti nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su šiomis teisinėmis pasekmėmis. Taip pat byloje yra svarbu nustatyti, kokių konkrečių teisinių pasekmių siekia pareiškėjas, reikšdamas vien tik reikalavimą panaikinti Įsakymą ir neginčydamas kitų minėtų asmenų nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, ar šiuo atveju vien tik administracinio akto panaikinimas sukels teisines pasekmes, kurių siekia pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą (ar bus apgintas viešasis interesas, kurį nurodo pareiškėjas).

146XIV

1471. Teismo posėdyje pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas šios institucijos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Jonas Rinkevičius (Lietuvos Respublikos prokuroro pažymėjimas, B Nr. 6.7.-5783 (IV t., b. l. 177)) iš esmės rėmėsi prašyme ir patikslintuose prašymuose pateiktais argumentais ir prašė tenkinti pareikštus reikalavimus.

1482. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei šios institucijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Krezub (2016 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimas Nr. 1Į-258-(1.9)) iš esmės rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais ir su prašyme nurodytais reikalavimais sutiko.

1493. Teismo posėdyje atsakovas A. V. ir atsakovo atstovė advokatė L. A. rėmėsi iš esmės atsakovo atsiliepimuose pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

1504. Teismo posėdyje atsakovės K. B. atstovas advokatas Minadaugas Paukštė iš esmės rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

1515. Teismo posėdyje atsakovų I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. atstovas advokatas Andrius Juonys iš esmės rėmėsi atsakovų I. S. O. ir D. S. O. atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais.

1526. Teismo posėdyje atsakovo S. B. (S. B.) atstovas advokatas Egidijus Langys iš esmės rėmėsi atsakovo atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymo dalį dėl 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pradavimo sutarties, sudarytos tarp S. B. ir I. S. O., pripažinimo negaliojančia, atmesti, taip pat atmesti pareiškimo dalį, kurioje prašoma minėtos sutarties panaikinimo pagrindu taikyti restitucijos institutą.

153Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

154I

155Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1561. Miškų ūkio paskirties 7,1628 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), buvo suformuotas sujungus du miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (I t., b. l. 10–15).

1572. Visas žemės sklypas Nr. ( - ) pateko į III miškų grupę „Apsauginiai miškai“, „Vandens telkinių apsaugos zonų miškai“ (I t., b. l. 98), visu plotu pateko į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) miško taksacinius sklypus (I t., b. l. 112, 114), visą jo plotą užėmė miško žemė (I t., b. l. 112).

1583. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 8411.1.1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, NŽT 2003 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 3B-(9.2)-1262 „Dėl žemės sklypų, kuriuos skiria vietinės reikšmės keliai, formavimo“, 2010 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktu Nr. R-7066 ir 2011 m. gegužės 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-50, remdamasis žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis ir žemės sklypo bendraturčių susitarimais (2007 m. balandžio 6 d. sutartis (notarinio registro Nr. 1-2435), 2006 m. lapkričio 8 d. sutartis (notarinio registro Nr. 1-7779)), tenkindamas UAB „JTG projektai“ 2010 m. lapkričio 9 d. prašymą Nr. K48-2956-(1.9), 2011 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“ (I t., b. l. 70–72), kuriame 1 punkte patikslino žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), kurį sudaro 4 sklypai, kadastro duomenis ir, be kita ko, Nustatė

1593.1. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 1–14 (kadastro Nr. ( - )), plotą 4973 m2, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio paskirties žemė, būdą – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklausys R. S. (1569/4973 dalys), T. C. (1333/4973 dalys), J. N. (1006/4973 dalys), S. L. (1065/4973 dalys).

1603.2. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 1–8 (kadastro Nr. ( - )), plotą – 1704 m2, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio paskirties žemė, būdą – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sklypas nuosavybės teise priklausys Ž. R..

1613.3. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 1–18 (kadastro Nr. ( - )), plotą – 3912 m2, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio paskirties žemė, būdą – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklausys V. R. (3016/3912 dalys), E. R. (896/3912 dalys).

1623.4. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos skaičiais 1–100 (kadastro Nr. ( - )), plotą – 58 124 m2, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį –miškų ūkio, būdą – ūkinių miškų sklypai, sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklausys V. R. (758/58124 dalys), V. R. ir E. R. (22517/58124 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise), S. L. (7391/58124 dalys), J. N. (3210/58124 dalys), S. B. (2708/58124 dalys), Ž. R. (743/58124 dalys), R. S. (2866/58124 dalys), T. C. (3075/58124 dalys), E. B. (4577/58124 dalys), A. J. ir E. J. (2820/58124 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise), M. V. (2125/58124 dalys), A. V. (2448/58124 dalys), L. J. ir G. J. (2886/58124 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise).

1634. Priėmus skundžiamą Įsakymą Nekilnojamojo turto registre 2011 m. birželio 28 d. buvo įregistruoti šie sklypai:

1644.1. Miškų ūkio paskirties 5,8124 ha ploto žemės sklypas ( - )(I t., b. l. 43–47).

1654.2. Žemės ūkio paskirties 0,4973 ha ploto žemės sklypas ( - )3 (I t., b. l. 48–51).

1664.3. Žemės ūkio paskirties 0,1704 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 52–53).

1674.4. Žemės ūkio paskirties 0,3912 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 54–56).

168Nekilnojamojo turto registre minėtų sklypų statusas nurodytas „suformuotas padalijus daiktą“, įraše apie daikto registravimą ir žymas nurodyta, kad sklypai „suformuoti padalijimo būdu (daikto registravimas), kadastrinius matavimus atliko UAB „JTG projektai“ (I t., b. l. 43–47, 48–51, 52–53, 54–56).

1695. Žemės sklypai Nr. ( - ) patenka į III miškų grupę „Apsauginiai miškai“, „Vandens telkinių apsaugos zonų miškai“ (I t., b. l. 99), visu plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) miško taksacinius sklypus (I t., b. l. 100–101, 103–105, 106–108, 109–111), visą jų plotą užima miško žemė (I t., b. l. 100, 102, 106, 109).

1706. V. R. 377/978 dalis 0,3912 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios notarinio registro Nr. 1-2797, perleido A. V. už 45 000 Lt. Sutartį patvirtino Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. (III t., b. l. 69–70, 140–146).

1717. Ž. R. 0,1704 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios notarinio registro Nr. 1-11759, perleido A. V. už 10 000 Lt. Sutartį patvirtino Vilniaus rajono 1-ojo natarų biuro notarė L. Š. (III t., b. l. 71–72, 133–139).

1728. Antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje 2013 m. vasario 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/13/00505 pagal Vilniaus miesto 16 notarų biuro notarės D. J. 2013 m. sausio 3 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą Nr. 33 dėl 546 241,99 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. L. išieškotojo AS Reverta, atstovaujamo UAB „NIF Lietuva“, naudai. Antstolio Rimanto Vižainiškio profesinės civilinės atsakomybės draudimas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (IV t., b. l. 103–106). S. L. 1065/4973 dalis 0,4973 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), ir 7391/58124 dalis 5,8124 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0128/13/00505 pagrindu perleido K. B. (2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0128/13/00505 pasirašė antstolis Rimantas Vižainiškis) (III t., b. l. 75–77, 78–84, 132). 2016 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Šilerienė patvirtino sutartinę hipoteką (notarinio registro Nr. 1-3809) (III t., b. l. 63–71), pagal kurią K. B. (įkaito davėja) skolininko UAB „Vaivora Engineering“ prievolėms kreditoriui Danske Bank A/S užtikrinti įkeitė žemės sklypo Nr. ( - ) dalį.

1739. R. S. 1569/4973 dalis 0,4973 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ) ir 2866/58124 dalis 5,8124 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 2010 m. spalio 19 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 2 pagrindu perdavė UAB „ITH Lietuva“ (III t., b. l. 75–77; 78–84).

17410. S. B. 2708/58124 dalis 5,8124 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios notarinio registro Nr. 2171, perleido I. S. O. ir D. S. O. už 50 000 Eur. Sutartį patvirtino Vilniaus rajono 11-ojo notarų biuro notarė D. B. (III t., b. l. 78–84, 147–157).

17511. NŽT 2014 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SD-(10.2.)-988 „Dėl informacijos pateikimo“ (I t., b. l. 10–15) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui pateikė informaciją, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), buvo suformuotas sujungus du miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ). Žemės sklypuose (Nr. ( - )) šių sklypų suformavimo metu nebuvo kelio naudmenų ir (arba) kelių, kurių plotas neįskaičiuotas į minėtų žemės sklypų bendrą plotą. Žemės sklypo Nr. ( - ) kadastro duomenų byloje kelio naudmenų ir (arba) kelių, kurių plotas neįskaičiuotas į minėto žemės sklypo plotą, nėra nurodyta. NŽT, vykdančiai žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, nuo 2010 m. liepos 1 d. nebuvo pateiktas tikrinti žemės sklypo Nr. ( - ) formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame šis žemės sklypas būtų padalijamas, suformuojant keturis atskirus žemės sklypus. Žemės sklypai Nr. ( - ) buvo suformuoti be teritorijų planavimo dokumento, kuriame žemės sklypas būtų padalintas, suformuojant atskirus žemės sklypus ar kuriame būtų pakeista žemės sklypų (Nr. ( - )) pagrindinė naudojimo paskirtis. Žemės sklypai Nr. ( - ) buvo suformuoti žemės sklypo (Nr. ( - )) plotus atskiriant keliais, kurių plotai buvo įskaičiuoti į šio žemės sklypo plotą, t.y. nesivadovaujant Kadastro nuostatų 22 punkto reikalavimais. 2010 m. gegužės mėn. atliekant žemės sklypo (Nr. ( - )) kadastrinius matavimus, buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, Kadastro nuostatų 21, 22, 32.1.9, 56 punktų bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimai. Įsakymas buvo priimtas remiantis 2010 m. gruodžio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktu Nr. R-7066, kurio NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje nėra, ir 2011 m. gegužės 12 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-(14.48.73)-50, kuriame nurodyta klaidinga informacija apie žemės sklype Nr. ( - ) esančius bendro naudojimo ir vietinės reikšmės kelius. Žemės sklypai Nr. ( - ) buvo suformuoti nesivadovaujant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu.

17612. Valstybinės miškų tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 14 d. atlikę žemės sklypų Nr. ( - ) patikrinimą, kurį inicijavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 800 (I t., b. l. 115–116), kuriame nustatyta, kad ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 12 taksaciniame sklype, patenkančiame į žemės sklypą Nr. ( - ), augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti). Rasta nukirstų medžių kelmų, kurių antžeminė dalis šviežiai susmulkinta, naudojant specialią smulkinimo (frezavimo) techniką. Buvusių medžių kelmų paviršius yra žemiau žemės paviršiaus. Taip pat yra nukirsti ir susmulkinti atžėlę jauni medeliai ir krūmai. Dalyje sklypo matyti žemių stumdymo darbų požymiai. Minėtas sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – kirtavietė. ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 13 taksacinio sklypo dalyse, patenkančiose į žemės sklypus Nr. ( - ) miško žemė dėl žmogaus veiklos yra netekusi augalijos (vykdomas miško žemės vertimas kitomis naudmenomis), likusi tik nedidelė medžių grupė ar pavieniai medžiai, dalyje sklypo matyti žemių stumdymo darbų požymiai. Taksacinio sklypo dalis, patenkanti į žemės sklypą Nr. ( - ), šiuo metu naudojama žemės ūkiui, joje pasodinti vaismedžiai, pastatyta laikinų statinių. Šioje taksacinio sklypo dalyje augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti). ( - ) girininkijos ( - ) 13 taksacinio sklypo dalys, patenkančios į žemės sklypus Nr. ( - ) atitinka duomenis, registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre bei atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miško žemei keliamiems reikalavimams, miško žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme).

17713. Tarnyba 2014 m. balandžio 22 d. rašte Nr. R2-1181 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 97) Vilniaus apygardos prokuratūrai pranešė, kad miško ir miško žemės plotai patenkantys į buvusį žemės sklypą (Nr. ( - )) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinami pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 800 išvadas.

178II

1791. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas:

1801.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“;

1811.2. pripažinti negaliojančiais:

1821.2.1. 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, kuria antstolis Rimantas Vižainiškis skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. pardavė 1065/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo esančio ( - );

1831.2.2. 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž. R. už 10 000 Lt (2896,20 Eur) pardavė A. V. 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - );

1841.2.3. 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pardavė A. V. 377/978 dalis 0,3912 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - );

1851.2.4. 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria S. B. pardavė I. S. O. ir D. S. O. 2718/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) (kaina – 50 000 Eur);

1861.3. taikyti restituciją ir priteisti:

1871.3.1. iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur;

1881.3.2. iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur;

1891.3.3. iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur;

1901.3.4. iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.

1912. Proceso klausimai

1922.1. Ši byla nagrinėtina administraciniame teisme, nes ginčo esminis klausimas yra Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o Įsakyme yra tikslinami kadastro duomenys. Kadastro duomenų tikslinimas yra viešojo administravimo santykių sritis; taigi, dominuojantys santykiai yra administraciniai santykiai. Kiti reikalavimai – pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, nes byloje pareikšti reikalavimai pirmiausiai yra grindžiami administracinio teisinio pobūdžio argumentais. Tokią pat poziciją dėsto ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (žr. šios kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2017, priimtą dėl iš esmės tokių pačių aplinkybių).

1932.2. Prieš teismo posėdį gautas atsakovo V. R. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti (V t., b. l. 148). Šis prašymas nepatenkintas teismo posėdžio metu, nes pareiškėją atstovauja ne tik advokatas J. Jasaitis, kurio nedalyvavimo priežastys šiame teismo posėdyje nelaikytinos svarbiomis (ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad apie šios bylos teismo posėdį advokatui J. Jasaičiui pranešta pakankamai seniai), bet ir advokatė L. G. (II t., b. l. 24), kuri prie bylos jungėsi EPP pagalba, likus nedaug laiko iki teismo posėdžio.

1943. Pareiškėjos teigimu, Įsakyme atliktas miško žemėje esančio privačios nuosavybės teise valdomo 7,1628 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), padalijimas į keturis atskirus žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ). Visi 4 po padalijimo suformuoti ginčo sklypai visu savo plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) miško taksacinius sklypus ir yra inventorizuoti kaip miško žemė. Jie priskiriami III miškų grupės (apsauginių miškų) vandens telkinių apsaugos zonų miškams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 800 nustatyta, kad ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos 92 miško kvartalo dalys, patenkančios į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir (ar) miško žemei keliamus reikalavimus, juose yra miško žemės naudmenos – kirtavietė (žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - )) ir miško aikštė (žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - )). Patikrinimo akte taip pat nustatyta, kad žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. ( - ), miško žemė yra verčiama ne miško žeme dėl neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos. Iki padalijimo buvusiame žemės sklype Nr. ( - ) ir po padalijimo suformuotuose ginčo sklypuose miško plotai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruoti pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, o atnaujinti pagal 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei Patikrinimo akto išvadas. Įsakymu padalintų trijų žemės sklypų (Nr. ( - )) plotas tapo mažesnis nei 5 ha, kartu pradedant miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Pareiškėjas vadovavosi Miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų.

1953.1. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 iš nurodyto 7,1628 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ir kuris visas pateko į III miškų grupę „Apsauginiai miškai“, „Vandens telkinių apsaugos zonų miškai“ (I t., b. l. 98), visu plotu pateko į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) miško taksacinius sklypus (I t., b. l. 112, 114), visą jo plotą užėmė miško žemė (I t., b. l. 112) (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), buvo suformuoti 4 žemės sklypai: žemės sklypas Nr. ( - ), kurio plotas 4973 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (4973 m2); žemės sklypas Nr. ( - ), kurio plotas 1704 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (1704 m2); žemės sklypas Nr. ( - ), kurio plotas 3912 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudmenų rūšis – ariama žemė (2685 m2), sodas (442 m2) ir užstatyta teritorija (785 m2); žemės sklypas Nr. ( - ), kurio plotas 58124 m2, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, naudmenų rūšis – miškas (56943 m2) ir keliai (1181 m2) (I t., b. l. 70-89) (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Priėmus skundžiamą Įsakymą Nekilnojamojo turto registre 2011 m. birželio 28 d. buvo įregistruoti šie sklypai: a) miškų ūkio paskirties 5,8124 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 43–47); b) žemės ūkio paskirties 0,4973 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 48–51); c) žemės ūkio paskirties 0,1704 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 52–53); d) žemės ūkio paskirties 0,3912 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b. l. 54–56). Nekilnojamojo turto registre minėtų sklypų statusas nurodytas „suformuotas padalijus daiktą“, įraše apie daikto registravimą ir žymas nurodyta, kad sklypai „suformuoti padalijimo būdu (daikto registravimas), kadastrinius matavimus atliko UAB „JTG projektai“ (I t., b. l. 43–47, 48–51, 52–53, 54–56) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą). Žemės sklypai Nr. ( - ) patenka į III miškų grupę „Apsauginiai miškai“, „Vandens telkinių apsaugos zonų miškai“ (I t., b. l. 99), visu plotu patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotus ( - ) ( - ) kvartalo miško taksacinius sklypus (I t., b. l. 100–101, 103–105, 106–108, 109–111), visą jų plotą užima miško žemė (I t., b. l. 100, 102, 106, 109) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą).

1963.2. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės) plotas. Miškų įstatymo (redakcija nuo 2011m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miško žemė – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas bei jame esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Miškų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad miško valda – nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas (sklypai). Miškų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką. Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

197Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. Aprašo 4 p. numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.

1983.3. Valstybinės miškų tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 14 d. atlikę žemės sklypų Nr. ( - ) patikrinimą, kurį inicijavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, surašė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 800 (I t., b. l. 115–116), kuriame nustatyta, kad ( - ) miškų urėdijos ( - ) kvartalo 12 taksaciniame sklype, patenkančiame į žemės sklypą Nr. ( - ), augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti). Rasta nukirstų medžių kelmų, kurių antžeminė dalis šviežiai susmulkinta, naudojant specialią smulkinimo (frezavimo) techniką. Buvusių medžių kelmų paviršius yra žemiau žemės paviršiaus. Taip pat yra nukirsti ir susmulkinti atžėlę jauni medeliai ir krūmai. Dalyje sklypo matyti žemių stumdymo darbų požymiai. Minėtas sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – kirtavietė. ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 13 taksacinio sklypo dalyse, patenkančiose į žemės sklypus Nr. ( - ) miško žemė dėl žmogaus veiklos yra netekusi augalijos (vykdomas miško žemės vertimas kitomis naudmenomis), likusi tik nedidelė medžių grupė ar pavieniai medžiai, dalyje sklypo matyti žemių stumdymo darbų požymiai. Taksacinio sklypo dalis, patenkanti į žemės sklypą Nr. ( - ), šiuo metu naudojama žemės ūkiui, joje pasodinti vaismedžiai, pastatyta laikinų statinių. Šioje taksacinio sklypo dalyje augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti). ( - ) kvartalo ( - ) taksacinio sklypo dalys, patenkančios į žemės sklypus Nr. ( - ) atitinka duomenis, registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre bei atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miško žemei keliamiems reikalavimams, miško žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme). Tarnyba 2014 m. balandžio 22 d. rašte Nr. R2-1181 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ (I t., b. l. 97) Vilniaus apygardos prokuratūrai pranešė, kad miško ir miško žemės plotai patenkantys į buvusį žemės sklypą (Nr. 4107/0600:490) buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinami pagal 2010-2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 800 išvadas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12, 13 punktus).

1993.4. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 buvo atliktas privačios miško valdos padalijimas į 4 atskiras valdas, iš kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha, kartu pradedant 3 miško žemės sklypų pavertimą kitomis naudmenomis.

200Skundžiamo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 priėmimo metu įstatyme nebuvo numatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nėra nustatyti tokie išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, kaip minėta, Miškų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.

201Įstatymui leidžiant miško žemę kitomis naudmenomis versti tik išimtiniais atvejais, tačiau nenustatant tokių išimtiniais laikytinų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų arba (ir) kriterijų, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad visa žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. ( - ), teritorija, kaip minėta, buvo ir yra priskiriama miško žemės plotams, be to, buvo ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos miškų kadastre kaip miško žemė, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 priėmimo metu šiuose žemės sklypuose apskritai negalėjo būti sprendžiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, taigi ir miškų ūkio apskrities pakeitimo į žemės ūkio paskirtį, klausimas. Be to, ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis negalimas ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nes nors nuo 2011 m. liepos 1 d. Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti tam tikri išimtiniai atvejai iš nurodyto draudimo skaidyti privačias miško žemės valdas bei išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai, tačiau miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), padalijimas į žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. ( - ), ir juose esančios miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis minėtiems išimtiniams atvejams nepriskiriamas. Dar daugiau, visas sklypas negalėjo būti skaidomas į dalis, net ir taip, kad sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), liktų daugiau negu 5 ha: kitaip tariant, skaidymo proceso metu išskirti mažesni negu 5 ha žemės sklypai automatiškai daro ir sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), atskyrimą neteisėtu, nes viešo intereso esmė šioje administracinėje byloje – pirminio sklypo neskaidymo apsauga. Faktiškai įvykdytas ne sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas, o miško žemės sklypo suskaidymas dalimis, atsidalijimas.

2024. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. 4107/0600:490), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“ yra neteisėtas, todėl naikintinas.

2035. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti negaliojančiais:

204a) 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, kuria antstolis Rimantas Vižainiškis skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. pardavė 1065/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo esančio ( - );

205b) 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž. R. už 10 000 Lt (2896,20 Eur) pardavė A. V. 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - );

206c) 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pardavė A. V. 377/978 dalis 0,3912 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - );

207d) 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria S. B. pardavė I. S. O. ir D. S. O. 2718/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - )1 (kaina – 50 000 Eur).

208Panaikinus Įsakymą, pripažintini negaliojančiais ir Įsakymo pagrindu suformuotų žemės sklypų (jų dalių) perleidimo sandoriai ar jų dalys, kadangi jie sudaryti neteisėto ir teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus pažeidžiančio Įsakymo pagrindu. Asmenys Įsakymo pagrindu neįgijo ginčo sklypų dalių, todėl ir negalėjo jų perleisti tretiesiems asmenims, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnis. Panaikinus skundžiamą Įsakymą ir pripažinus negaliojančiais jo pagrindu sudarytų ginčo sklypų perleidimo sandorius, situacija bus grąžinta į padėtį, buvusią iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Tuo bus užkirstas kelias nepagrįstam ir neteisėtam miško valdų skaldymui, miško naudmenų keitimui bei miškų urbanizavimui, t. y., kaip minėta, bus pasiekta viešo intereso esmė šioje administracinėje byloje – pirminio sklypo neskaidymo apsauga.

2096. Pareiškėja taip pat prašo teismą taikyti restituciją ir priteisti iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur; iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur; iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur; iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.

210Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma restitucija – viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal tą sandorį. Taigi, restitucijos klausimas spręstinas ir pripažinus negaliojančiais nurodytus ginčo sklypų ar jų dalių pirkimo–pardavimo sandorius. Ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių ypatybė yra ta, kad jie sudaryti dėl neteisėtai suformuotų ginčo sklypų, kurie, patenkinus reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo ir ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, turi būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, tai reiškia, kad, panaikinus Įsakymą ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius, objektyviai nebelieka minėtų sandorių objektų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų. Tokiomis aplinkybėmis taikant restituciją tik asmenys, negaliojančiais pripažintų sandorių pagrindu gavę piniginių lėšų už ginčo žemės sklypus ar jų dalis, įpareigotini grąžinti šias lėšas jas perdavusioms sandorių šalims (pastarosios negali būti įpareigotos grąžinti nebeegzistuojančių daiktų). Toks restitucijos taikymas asmenų, privalančių grąžinti gautas pinigines lėšas, padėties nepagrįstai ar nesąžiningai nepablogins, nes jiems išliks nuosavybės teisė į vientiso 7,1628 ha miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypo, kuris vykdant teismo sprendimą turi būti suformuotas (atkurtas) vietoje ginčo sklypų, atitinkamo dydžio dalis. Todėl pareiškėjos pareiškimas ir šiuo aspektu yra tenkinamas, t. y. taikoma restitucija ir nusprendžiama priteisti iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur; iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur; iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur; iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.

2117. Atsakovai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjos pareiškimą šioje administracinėje byloje, jokio teisinio pagrindo tenkinti šiuos reikalavimus nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

212Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

213pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą tenkinti.

214Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902 „Dėl V. R. ir E. R., S. L., J. N., S. B., Ž. R., R. S., T. C., E. B., A. J. ir E. J., M. V., A. V., L. J. ir G. J., žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“.

215Pripažinti negaliojančiais:

216a) 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00505 dalį, kuria antstolis Rimantas Vižainiškis skolininko S. L. pasiūlytam pirkėjui – K. B. pardavė 1065/4973 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), ir 7391/58124 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo esančio ( - );

217b) 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž. R. už 10 000 Lt (2896,20 Eur) pardavė A. V. 0,1704 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - );

218c) 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už 45 000 Lt (13 032,90 Eur) pardavė A. V. 377/978 dalis 0,3912 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - );

219d) 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria S. B. pardavė I. S. O. ir D. S. O. 2718/58124 dalį miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) (kaina – 50 000 Eur).

220Taikyti restituciją ir priteisti iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur; iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur; iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur; iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.

221Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ir... 5. 1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 1.2. pripažinti negaliojančiais:... 7. 1.2.1. 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui... 8. 1.2.2. 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria... 9. 1.2.3. 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R.... 10. 1.2.4. 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį,... 11. 1.3. taikyti restituciją ir priteisti:... 12. 1.3.1. iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur;... 13. 1.3.2. iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur;... 14. 1.3.3. iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur;... 15. 1.3.4. iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.... 16. 2. Įsakyme atliktas miško žemėje esančio privačios nuosavybės teise... 17. 2.1. Priimant Įsakymą pažeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies... 18. 2.2. Įsakymo priėmimo metu ginčo sklypuose apskritai negalėjo būti... 19. 2.3. Ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas ir miško... 20. 2.4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarime... 21. 2.5. Įsakyme ginčo sklypams nustatant žemės ūkio paskirtį, buvo pažeisti... 22. 2.6. Įsakymas priimtas pažeidžiant ir imperatyviąsias Lietuvos Respublikos... 23. 2.7. Panaikinus Įsakymą, pripažintini negaliojančiais ir Įsakymo pagrindu... 24. 2.8. Dėl restitucijos... 25. 2.8.1. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį, kai sandoris... 26. 2.8.2. Pripažinus negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo... 27. Pripažinus negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo... 28. Pripažinus negaliojančia 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr.... 29. Pripažinus negaliojančia 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo... 30. 8.3. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 straipsnyje nustatytos tam tikros... 31. II... 32. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 33. 1. Atsakovė neturi duomenų, jog būtų rengtas žemės sklypo (kadastrinis... 34. 2. NŽT Vilniaus rajono skyriuje žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - )... 35. 3. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis... 36. III... 37. Atsakovė K. B. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą nurodo, kad su... 38. 1. Dėl rūšinio teismingumo nustatymo ir klausimo perdavimo specialiajai... 39. 1.1. 2014 m balandžio 30 d. pareiškime buvo prašoma panaikinti tik... 40. 1.2. Taigi, 2016 m. liepos 19 d. patikslintame pareiškime keliami reikalavimai... 41. 1.3. K. B. įgijo žemės sklypą pagal 2013 m. liepos 29 d. turto pardavimo... 42. 1.4. Kaip matyti iš pareiškėjos reikalavimų bei jų atsiradimo šioje... 43. 1.5. Specialiosios teisėjų kolegijos praktika įvairi, 2011 m. lapkričio 8... 44. 1.6. Nagrinėjamu atveju netinkamai priskyrus šią bylą administraciniam... 45. 2. Dėl naujai įtrauktų šalių procesinio statuso bei joms taikomų... 46. 2.1. Pareiškėja 2017 m. vasario 24 d. įtraukė atsakovu antstolį Rimantą... 47. 2.2. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio, 3... 48. 2.3. Dėl A/S Danske Bank, UAB „Vaivora Engrineering“ ir AS „Reverta“... 49. K. B. 2016 m. balandžio 15 d. įkeitė 4338/58124 dalį žemės sklypo... 50. 3. Dėl reikalavimų neatitikties ABTĮ 88 straipsniui ir sprendimo priėmimo... 51. 3.1. Nagrinėjamu atveju vienintelis pirmasis reikalavimas yra tinkamas ABTĮ... 52. 3.2. Remiantis LVAT praktika, skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ... 53. 3.3. Pažymėtina ir, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) neatitinka... 54. 4. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 29 d. turto... 55. 4.1. Remiantis pareiškimo turiniu, pareiškėja prašo taikyti restituciją,... 56. 4.2. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, jis... 57. 4.3. Tenkinus reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir... 58. 4.4. Patikslintame pareiškime atsakovu įtrauktas antstolis R. Vižainiškis,... 59. 4.5. LVAT 2016 m. birželio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad pagrindas... 60. 4.6. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas turi išspręsti restitucijos... 61. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į status quo... 62. 4.7. Dėl UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitų... 63. Pareiškėja pasirinko vienašalės restitucijos taikymo būdą, tačiau nors... 64. Pažymėtina, kad K. B. turtą pirko kaip vientisą nedalomą turtą, t. y.... 65. IV... 66. Atsakovas S. B. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškimo... 67. 1. Dėl faktinių aplinkybių... 68. 1.1. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 4 d. įsakyme Nr.... 69. 1.2. NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjas Įsakyme patikslino minėto 7,1628 ha... 70. 1.3. Pareiškėja, 2016 m. liepos 19 d. gindamas viešąjį interesą, teismui... 71. 2. Dėl viešojo intereso gynimo... 72. 2.1. Remiantis LAT praktika, įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso... 73. 2.2. Pareiškėja teikė pareiškimą dėl Įsakymo panaikinimo, nes neva... 74. 2.3. Tik formaliai nustačius įstatymo pažeidimą, naikinant jį... 75. 2.4. Teisiškai ypatingai reikšminga aplinkybė yra ta, kad šiuo S. B.... 76. 3. Dėl restitucijos taikymo... 77. 3.1. Be paminėtų aplinkybių pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo,... 78. 3.2. S. B. iš dalies sutinka su pareiškėjo teigimu, kad panaikinus Įsakymą... 79. 3.3. Restitucijos taikymas įtvirtintas CK 6.145 straipsnyje. Teismas,... 80. 3.4. S. B. tiek esant galiojančiam Įsakymui, tiek jį panaikinus, nuosavybės... 81. 3.5. Toks viešąjį interesą ginančio subjekto prašymas taikyti... 82. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo yra... 83. V... 84. Atsakovai I. S. O. ir D. S. O. atsiliepimuose į pareiškimą prašo:... 85. 1. Įsakyme S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su kitais... 86. 2. CK 4.96 straipsnio 2 dalimi ginamas sąžiningas įgijėjas ir iš pastarojo... 87. 3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija įpareigoja teismą... 88. VI... 89. Atsakovai V. R. ir A. V. atsiliepimuose į pareiškimą prašo jį atmesti,... 90. 1. Atsakovai paaiškino, kad Prokuroro pareiškimas turėtų būti atmestas ir... 91. 2. Įsakymo priėmimo metu galiojusi Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies... 92. 3. Įsakymo priėmimo metu, tiek šiuo metu Miškų įstatymas absoliutaus... 93. 4. Aplinkybė, jog dabartinis teisinis reglamentavimas nedraudžia privačios... 94. 5. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų... 95. 6. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d.... 96. 7. Privačios žemės bendraturčiai, siekdami atsidalinti jiems... 97. 8. ( - ) miškų urėdijos ( - ) girininkijos ( - ) 13 taksacinis sklypas,... 98. 9. Tiek V. R., tiek Ž. R. 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d.... 99. VII... 100. Atsakovų V. R. ir A. V. atstovas advokatas J. Jasaitis 2017 m. kovo 21 d.... 101. 1. Tiek V. R., tiek Ž. R. 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d.... 102. 2. Sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinė pasekmė – restitucija... 103. VIII... 104. Atsakovas A. V., atstovaujamas advokatės L. A., 2017 m. kovo 20 d. atsiliepime... 105. 1. Dėl viešojo intereso byloje ir ?sakymo teisėtumo... 106. 1.1. A. V. palaiko atsiliepimo į pradinį pareiškimą argumentus dėl... 107. 1.2. Konstitucinis teisinės valstybės principas, kurio esmė – teisės... 108. 2. Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais žemės sklypų perleidimo... 109. 2.1. Patikslintame pareiškime nenurodoma, koks konkretus viešasis interesas... 110. 2.2. Patikslinto pareiškimo teiginiai dėl 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m.... 111. – Įsakymas nebuvo pagrindas įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus,... 112. – 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo... 113. – patikslintame pareiškime neginčijama aplinkybė, kad Ž. R. ir V. R. buvo... 114. – 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyse... 115. – 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo... 116. – vien aplinkybė, kad galimai Įsakymas yra neteisėtas, nepaneigia atsakovo... 117. – panaikinus Įsakymą ir taikius restituciją, faktinė (reali) situacija... 118. – patikslintame pareiškime neginčijamas 7,1628 ha žemės sklypo... 119. Taigi, Įsakymo galiojimas ar panaikinimas neturi įtakos 2013 m. lapkričio 12... 120. 3. Dėl restitucijos būdo... 121. Negalima sutikti su patikslinto pareiškimo teiginiais dėl restitucijos... 122. Taigi, šiuo atveju, kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės... 123. Pažymėtina, kad atsakovas A. V. yra sąžiningas ginčo žemės sklypų... 124. IX... 125. Atsakovas S. L. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą prašo jį atmesti... 126. X... 127. Atsakovas antstolis Rimantas Vižainiškis atsiliepime į pareiškėjos... 128. 1. Antstolio kontoroje 2013 m. vasario 25 d. pradėta vykdomoji bylaNr.... 129. 2. Pagal CPK 704 straipsnį skolininkas S. L. pasinaudojo jam suteikta teise... 130. 3. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas... 131. 4. CPK 602 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kuris nustato turto pardavimo... 132. Vykdant galiojantį ir nepanaikintą vykdomąjį dokumentą, visi antstolio... 133. XI... 134. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 135. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad miško ir miško žemės... 136. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant... 137. XII... 138. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendime... 139. 1. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir... 140. 2. Miškų įstatymui leidžiant miško žemę kitomis naudmenomis versti tik... 141. XIII... 142. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartyje... 143. Nutartis grindžiama šiais motyvais:... 144. 1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą dėl... 145. 2. Teisėjų kolegija, perduodama bylą nagrinėti iš naujo ir atsižvelgdama... 146. XIV... 147. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas... 148. 2. Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 149. 3. Teismo posėdyje atsakovas A. V. ir atsakovo atstovė advokatė L. A.... 150. 4. Teismo posėdyje atsakovės K. B. atstovas advokatas Minadaugas Paukštė... 151. 5. Teismo posėdyje atsakovų I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. atstovas... 152. 6. Teismo posėdyje atsakovo S. B. (S. B.) atstovas advokatas Egidijus Langys... 153. Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 154. I... 155. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 156. 1. Miškų ūkio paskirties 7,1628 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ),... 157. 2. Visas žemės sklypas Nr. ( - ) pateko į III miškų grupę „Apsauginiai... 158. 3. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės... 159. 3.1. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos... 160. 3.2. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos... 161. 3.3. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos... 162. 3.4. Žemės sklypo Nr. ( - ), kurio ribos žemės sklypo plane pažymėtos... 163. 4. Priėmus skundžiamą Įsakymą Nekilnojamojo turto registre 2011 m.... 164. 4.1. Miškų ūkio paskirties 5,8124 ha ploto žemės sklypas ( - )(I t., b. l.... 165. 4.2. Žemės ūkio paskirties 0,4973 ha ploto žemės sklypas ( - )3 (I t., b.... 166. 4.3. Žemės ūkio paskirties 0,1704 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b.... 167. 4.4. Žemės ūkio paskirties 0,3912 ha ploto žemės sklypas ( - ) (I t., b.... 168. Nekilnojamojo turto registre minėtų sklypų statusas nurodytas „suformuotas... 169. 5. Žemės sklypai Nr. ( - ) patenka į III miškų grupę „Apsauginiai... 170. 6. V. R. 377/978 dalis 0,3912 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( -... 171. 7. Ž. R. 0,1704 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), 2013 m.... 172. 8. Antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje 2013 m. vasario 25 d. buvo... 173. 9. R. S. 1569/4973 dalis 0,4973 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( -... 174. 10. S. B. 2708/58124 dalis 5,8124 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (... 175. 11. NŽT 2014 m. kovo 28 d. rašte Nr. 1SD-(10.2.)-988 „Dėl informacijos... 176. 12. Valstybinės miškų tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 14 d.... 177. 13. Tarnyba 2014 m. balandžio 22 d. rašte Nr. R2-1181 „Dėl informacijos ir... 178. II... 179. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus... 180. 1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 181. 1.2. pripažinti negaliojančiais:... 182. 1.2.1. 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui... 183. 1.2.2. 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria... 184. 1.2.3. 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R.... 185. 1.2.4. 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį,... 186. 1.3. taikyti restituciją ir priteisti:... 187. 1.3.1. iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur;... 188. 1.3.2. iš Ž. R. A. V. – 2 896,20 Eur;... 189. 1.3.3. iš V. R. A. V. – 13 032,90 Eur;... 190. 1.3.4. iš S. B. (S. B.) I. S. O. (I. S. O.) ir D. S. O. – 50 000 Eur.... 191. 2. Proceso klausimai... 192. 2.1. Ši byla nagrinėtina administraciniame teisme, nes ginčo esminis... 193. 2.2. Prieš teismo posėdį gautas atsakovo V. R. prašymas bylos nagrinėjimą... 194. 3. Pareiškėjos teigimu, Įsakyme atliktas miško žemėje esančio privačios... 195. 3.1. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad skundžiamu Nacionalinės... 196. 3.2. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.... 197. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta Miško žemės... 198. 3.3. Valstybinės miškų tarnybos specialistai, 2014 m. balandžio 14 d.... 199. 3.4. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir... 200. Skundžiamo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1902... 201. Įstatymui leidžiant miško žemę kitomis naudmenomis versti tik išimtiniais... 202. 4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiamas... 203. 5. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti negaliojančiais:... 204. a) 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto... 205. b) 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž.... 206. c) 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už... 207. d) 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria... 208. Panaikinus Įsakymą, pripažintini negaliojančiais ir Įsakymo pagrindu... 209. 6. Pareiškėja taip pat prašo teismą taikyti restituciją ir priteisti iš... 210. Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.145 straipsnio 1 dalį, kai... 211. 7. Atsakovai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 212. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 213. pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą tenkinti.... 214. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 215. Pripažinti negaliojančiais:... 216. a) 2013 m. liepos 29 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto... 217. b) 2013 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-11759, kuria Ž.... 218. c) 2014 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2797, kuria V. R. už... 219. d) 2016 m. gegužės 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2171 dalį, kuria... 220. Taikyti restituciją ir priteisti iš S. L. K. B. – 11 584,80 Eur; iš Ž. R.... 221. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...