Byla e2A-1017-516/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-782-524/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ ieškinį atsakovėms A. S. ir R. Ž. (trečiasis asmuo – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mediena“) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Noble Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės A. S. 60 820,20 Eur, o iš R. Ž. 53 113,01 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ ir ieškovė UAB „Noble Group“ 2014 m. gruodžio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. NOBLE/PM1/14/12/22 ir Nr. NOBLE/PM2/14/12/22, kurių pagrindu Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ perleido visas savo reikalavimo teises į atsakoves ieškovei.
  3. Ieškovė paaiškino, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog atsakovės, apgaule klastodamos tikrus dokumentus ir juos panaudodamos UAB „Baltfela“ ir UAB „Pajūrio mediena“ buhalterinėje apskaitoje, padidindavo medienos kiekį, kurį pristatydavo tiekėja UAB „Baltfela“ į Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. S. padidino medienos kiekį 5 439,08 kub. m, o R. Ž. – 1 593,189 kub. m. Ieškovės teigimu, šiais neteisėtais veiksmais atsakovės UAB „Pajūrio mediena“ padarė 170 495,41 Eur ir 53 113,01 Eur žalą, kurios atlyginimą ieškovė ir prašo priteisti.
  4. Atsakovės su ieškiniu nesutiko.
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės A. S. ieškovei 60 820,20 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 60 820,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 861,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; o iš atsakovės R. Ž. 53 113,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 861,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nebuvo atskleista bylos esmė, neištirti įrodymai, nepaskirta byloje ekspertizė.
  7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“ ir pasiūlė minėtam asmeniui pateikti atsiliepimą į ieškinį. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio pagrįstumo klausimą palikdamas spręsti teismo nuožiūra.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės A. S. 1 800 Eur, o R. Ž. – 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad nepagrįsta ieškovės pozicija, jog įsiteisėjusiame Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotas atsakovių dalyvavimas organizuotoje grupėje kartu su nuteistu P. P. turi prejudicinę reikšmę atsakovių kaltei įrodyti. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog atsakovių kaltės klausimas minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl jų kaltė turi būti įrodyta.
  3. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovės, dirbdamos pas trečiąjį asmenį, medieną priiminėjo kartu su A. V., todėl, teismo įsitikinimu, ieškovės įrodinėjama žala turi būti susieta priežastiniu ryšiu su kiekvieno iš jų veiksmais, t. y. turi būti įrodyta, kad kiekvienos iš atsakovių taikytas atvežtos medienos matavimo būdas neatitiko įmonėje nustatyto būdo, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė atsakovių veiką, didinant priimamos medienos kiekį, Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria nutraukta baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau, teismo vertinimu, šios bylos įrodinėjimo dalykas yra atsakovėms nustatytų darbo funkcijų pažeidimas, atliekant medienos matavimus, ir padarytos žalos dydis, o ieškovė nepateikė ekspertizės akto žalos dydžiui įrodyti. Teismas pastebėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė byloje skirti ekspertizę teisingam žalos dydžiui nustatyti, tačiau bylą nagrinėjant pakartotinai ieškovė atsisakė skirti ekspertizę, o žalos dydį įrodinėja 2008 m. vasario 12 d. Kauno apskrities VMI specialisto išvada, kuri, teismo vertinimu, neleidžia teisingai nustatyti medienos rąstų kiekio ir apvaliosios medienos matavimo paklaidų dydžius. Šioje išvadoje buvo nustatomas vežamos ir pristatytos medienos kiekis, tačiau šios medienos jos priėmimo metu apskaičiavimo mechanizmas nebuvo tiriamas. Minėtoje specialisto išvadoje, taip pat kaip ir 2007 m. liepos 26 d. specialisto išvadoje, buvo pateiktas tik apskaičiuotas didesnis, negu UAB ,,Baltfela“ sąsiuviniuose ir važtaraščiuose nurodytas, medienos kiekis. Pateiktos specialistų išvados, teismo įsitikinimu, neįrodo, koks būdas apvaliajai medienai matuoti buvo nustatytas įmonėje ir kad atsakovės jį pažeidė. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikta apvaliosios medienos priėmimo tvarka lentpjūvės ceche, tačiau ar ją atsakovės pažeidė ir ar dėl šio pažeidimo susidarė įrodinėjamos žalos dydis, būtina įrodyti ekspertizės aktu, nes tam reikalingos specialiosios žinios.
  5. Teismas akcentavo, kad šioje byloje būtina įvertinti atsakovių atliekamus matavimo veiksmus, medienos tūrio apskaičiavimo metodiką, kuri galiojo įrodinėjamos žalos padarymo metu. Ieškovė privalėjo įrodyti teisingą atsakovių veiksmais padarytą žalą ir atsakovių neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeistos jų darbo pareigos.
  6. Teismas pastebėjo ir tai, kad neįrodytos UAB ,,Pajūrio mediena“ tikslios išlaidos, turėtos dėl neteisingai skaičiuoto medienos kiekio. Ekspertinio tyrimo dalimi, teismo vertinimu, taip pat turėjo būti UAB ,,Pajūrio mediena“ ir UAB ,,Baltfela“ sutartiniai santykiai nustatant, kokios rūšies medieną UAB ,,Baltfela“ buvo įsipareigojusi tiekti UAB ,,Pajūrio mediena“ ir už kokią sutartinę kainą, kokiai produkcijai ši mediena buvo skirta, kokia šios negautos produkcijos realizavimo vertė, kurios negavo UAB ,,Pajūrio mediena“ dėl ieškovės įrodinėjamo didesnio atsakovių nurodyto priimto medienos kiekio. Siekiant nustatyti teisingą žalos dydį, ši suma turėtų būti palyginta su ieškovės įrodinėjama pinigų suma, kurią UAB ,,Pajūrio mediena“ išleido už įrodinėjamą per didelį atsakovių nurodytą medienos kiekį.
  7. Teismas papildomai pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovių motyvas, jog ieškinys turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl šis klausimas pakartotinai neanalizuotinas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Noble Group“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pagal kasacinio teismo praktiką nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš P. P. priteistos 170 792,36 Lt žalos atitinkamos dalies – 166 288,70 Lt (48 160,54 Eur) – padarytos kartu su A. S. ir R. Ž., atskirai įrodinėti nereikia. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai, atsižvelgiant į šią priklausomybę, galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti.
    2. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Ieškovė pateikė Kauno apskrities VMI specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kokį nuostolį patyrė UAB „Pajūrio mediena“ dėl UAB „Baltfela“ darbuotojų ir UAB „Pajūrio mediena“ priėmėjų-meistrų veiklos, pristatant medieną ir priėmimo metu nepagrįstai padidinant jos kiekį. Išvadoje konstatuota, kad per tiriamąjį laikotarpį UAB „Baltfela“ į UAB „Pajūrio mediena“ sandėlį atvežė ir pridavė medienos už 997 797,81 Lt daugiau nei jos įsigijo. Akivaizdu, kad tai yra nuostoliai. Minėta išvada pašalinami Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai. Atsakovės nepaneigė šios išvados patikimumo ir pagrįstumo, nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių specialisto išvadą. Be to, 2015 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad P. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Taigi darytina išvada, kad atsakovės padarė trečiajam asmeniui žalą nurodytą specialisto išvadoje. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų apie atsakovių padarytus neteisėtus veiksmus bei žalą.
  2. Atsakovės A. S. ir R. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti, o teismui nusprendus, kad ieškinys pagrįstas ir nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, sumažinti priteistinos žalos dydį. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 2004 m. gegužės 26 d. ir ieškinio pareiškimo baudžiamojoje bylos dieną jau buvo suėjęs. Senaties terminas buvo suėjęs net ir tuo atveju, jei UAB „Pajūrio mediena“, kaip nurodoma ieškinyje, apie tai, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, sužinojo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Apie ikiteisminį tyrimą UAB „Pajūrio mediena“ sužinojo 2004 m. gruodžio 2 d. ir nuo to laiko ji aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Apie atsakovių bei kitų įtariamųjų galimai padarytą žalą UAB „Pajūrio mediena“ sužinojo arba bent jau turėjo sužinoti nė vėliau, kaip 2005 m. sausio 12 d., todėl ieškinio senaties terminas vėliausiai pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. sausio 12 d. ir pasibaigė 2008 m. sausio 12 d., kai civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovė pateikė tik 2008 m. liepos 17 d. Informacijos dėl tam tikrų civilinės atsakomybės sąlygų ar žalos dydžio neturėjimas nėra laikomas svarbia priežastimi dėl senaties termino praleidimo, nes tokios informacijos trūkumas nėra kliūtis pareikšti ieškinį. UAB „Pajūrio mediena“ yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo reikalavimai, taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių termino praleidimo priežasčių tenka ieškovei. Ieškovės nurodytas pakankamų duomenų apie žalos mastą neturėjimas, apie kurio dydį ji sužinojo iš specialisto išvados, nelaikytinas svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti. Dar 2003 m. gruodžio 31 d. pati UAB „Pajūrio mediena“ nustatė 9507,001 kub. m rąstų trūkumą, t. y. žalos mastą ji žinojo dar iki specialisto išvados pateikimo. Kita vertus, ieškovės nurodytos aplinkybės, kurios neva jai kliudė laiku pateikti ieškinį, išnyko dar nepasibaigus ieškinio senačiai, esant pakankamai laiko pareikšti ieškinį nepaleidus termino, tačiau UAB „Pajūrio mediena“ be jokio pagrindo delsė tai daryti, taigi buvo nepakankamai atidi ir sąžininga, savo teise įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
    2. Nei 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis nutraukti baudžiamąją bylą atsakovių atžvilgiu, nei 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendis šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus baudžiamąjį procesą dėl senaties termino, asmens kaltės klausimas baudžiamuoju aspektu nesprendžiamas, tačiau baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vertintini kaip rašytiniai įrodymai civilinėje byloje. Taigi įrodymai civilinėje byloje yra ne baudžiamosios bylos nutartys ir nuosprendžiai, o toje byloje surinkti įrodymai, kurie lėmė tokių procesinių sprendimų priėmimą. Šioje byloje ieškovė privalėjo įrodyti visas darbuotojų materialinei atsakomybei būtinas kilti sąlygas tinkamais įrodymais. Tačiau ieškovė atsakovių atsakomybės sąlygų net neįrodinėjo baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, išskyrus žalos dydį, kurį grindė specialisto išvada. Į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie galėtų patvirtinti atsakovių neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su padaryta žala.
    3. Apkaltinamasis nuosprendis P. P. atžvilgiu ir jame teismo nustatytos aplinkybės negali sukelti jokių pasekmių atsakovėms, nes jų atžvilgiu nutraukus bylą, jų kaltės klausimas nebegalėjo būti nagrinėjamas. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendyje aiškiai pasisakė, kad atsakovių kaltės klausimas nebuvo išspręstas ir kaltinime asmeniui negali būti nurodomos pavardės asmenų, kurie nenuteisti ar kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Pagal kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose kaltinime negalima kaip nusikaltimo bendrininkų, kurių kaltė neįrodyta, nurodyti asmenis taip, kad juos galima būtų identifikuoti.
    4. Su ieškiniu pateikta 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada neįrodo, kad atsakovės padarė žalą trečiajam asmeniui. Medienos kiekio skirtumai šioje išvadoje yra apskaičiuoti tarp UAB „Pajūrio mediena“ priimtų ir užpajamuotų medienos kiekių bei tarp kažkokių tai UAB „Baltfela“ vairuotojų sąsiuvinių, kuriuose jie žymėjosi kiekius. Apie tokių sąsiuvinių egzistavimą ir jų turinį atsakovės, priimdamos medieną, nežinojo, o sužinojo tik baudžiamosios bylos eigoje. Aplinkybė, kad atsakovės nežinojo apie tokių sąsiuvinių egzistavimą, turi svarbią teisinę reikšmę, nustatinėjant kaltę ir neteisėtus veiksmus. Nežinodamas sąsiuvinio turinio dėl atvežamo medienos kiekio, asmuo negali žinoti, ar padidina kiekį, ar jį sumažina, ir kiek. Kita vertus, įrašai sąsiuvinyje nepatvirtina, kad būtent toks kiekis buvo atvežtas ir pateiktas matuoti. Medienos kiekis priimamas, priėmėjams jį faktiškai pamatuojant ir nežiūrint į krovinio dokumentuose nurodytus kiekius, o ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovės kaip nors netinkamai priėmė medieną, kad užrašė didesnius kiekius, nei faktiškai atvežta.
    5. Specialistų išvadose nebuvo atsižvelgta į Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse numatytas paklaidas, jos nebuvo skaičiuojamos. Iš 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje esančių duomenų matyti, kad apskaičiuotas R. Ž. priimtos ir pagal kažkokius sąsiuvinius neva atvežtas medienos kiekio skirtumas sudaro vidutiniškai 6,36 proc. nuo viso tūrio, o tai leistina paklaida. A. S. priimtos medienos kiekio skirtumas sudaro 9,54 proc. nuo viso tūrio, kas taip pat leistina paklaida. Įrodymų, kad atsakovės būti klastojusios dokumentus, įrašiusios neteisingus kiekius į juos, netinkamai atlikusios matavimus, ieškovė į bylą nepateikė. Be to, nėra duomenų, kad UAB „Pajūrio mediena“ apskritai būtų patyrusi kokią nors realią žalą. Trečiasis asmuo per 2003-2004 m. laikotarpį pats nustatė, kad jokių trūkumų nebuvo, ir tai padarė lygindamas, aiškindamasis ir tikrindamas priimtus medienos kiekius su pagamintos produkcijos kiekiais, atsižvelgiant į gamybos išeigas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl ieškovės pateiktų ir byloje esančių įrodymų pakankamumo ieškovės ieškinio pagrįstumui patvirtinti.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013; 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017; kt.).
  4. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012 ir kt.).
  5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; kt.).
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje, grąžindamas civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Noble Group“ ieškinį atsakovėms R. Ž. ir A. S. dėl žalos atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vadovaudamasis aktualia, inter alia ir pirmiau nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ribotos prejudicinės galios, konstatavo, kad, skirtingai nei bando interpretuoti apeliantė, baudžiamojoje byloje Nr. N1-1-674/2014 R. Ž. ir A. S. kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas ir todėl pagal UAB „Noble Group“ ieškinį pradėtoje civilinėje byloje ieškovė nėra atleista nuo pareigos įrodyti visas atsakovių civilinei atsakomybei kilti ir atitinkamai žalai iš jų priteisti būtinas sąlygas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytoje 2016 m. spalio 4 d. nutartyje taip pat išaiškino, kad atsakovių kaltiems neteisėtiems veiksmams ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, be kita ko žalos dydžiui, įrodyti šioje civilinėje byloje neužtenka vadovautis vien tik Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendyje (atitinkamai ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje), kuriuose buvo sprendžiamas ne atsakovių, o visiškai kito asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, nustatytomis aplinkybėmis, bet turi būti vertinami su šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyku susiję ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenys, taip pat kitų į bylą pateiktų įrodymų visuma, kurios pagrindu, kaip teisingai pastebėjo atsakovės, turi būti grindžiamos civilinės atsakomybės sąlygos. Pastebėtina, kad ir pačiame Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad apylinkės teismas, nutraukęs dėl senaties termino suėjimo atsakovių (R. Ž. bei A. S.) ir kitų minėtos baudžiamosios bylos kaltinamųjų atžvilgiu bylą, nevertino šių asmenų (taigi ir atsakovių) kaltės, jų atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio ir masto.
  8. Tuo tarpu ieškovė, pateikdama šiuo metu teisėjų kolegijos nagrinėjamą apeliacinį skundą ir juo ginčydama pirmosios instancijos teismo, pakartotinai išnagrinėjusio bylą, priimtą sprendimą, kuriame, įvertinus visą civilinės bylos medžiagą, be kita ko konstatuota, kad ieškovė neįrodė ne tik atsakovių padarytos žalos dydžio, bet apskritai jų kaltumo dėl įmonei atsiradusios žalos, darbo funkcijų pažeidimo, atliekant priimamos medienos matavimus, bei priežastinio ryšio tarp kiekvienos iš atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėjamos žalos, iš esmės vėl remiasi išimtinai Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendyje, kuriame, kaip minėta, spręstas ne atsakovių, o kito, šioje byloje nedalyvaujančio asmens, baudžiamosios atsakomybės klausimas, nurodytomis aplinkybėmis, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje, kuri ieškovės nebuvo apskųsta, jau buvo išaiškinęs apeliantei, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi ribotą prejudicinę galią šiuo metu nagrinėjamam klausimui ir minėtas nuosprendis (taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ir jame nurodytos aplinkybės dėl P. P. padarytos žalos bei jo dalyvavimo organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu byla buvo nutraukta) pats savaime nėra pakankamas visoms atsakovių civilinės atsakomybės sąlygoms šioje byloje konstatuoti ir ieškiniui tenkinti. Taigi ieškovės skundo argumentai, kuriuose ieškovė atkartoja apkaltinamajame P. P. nuosprendyje nurodytas aplinkybes, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo.
  9. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde asmuo turi aiškiai nurodyti, kokios bylos aplinkybės, jo nuomone, patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu skirtingose teismų nagrinėtose bylose suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, ištraukų iš konkrečių bylos faktinių aplinkybių konteksto, citavimas, šių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių apeliaciniame skunde niekaip nesusiejant su šiuo metu nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, ne tik neatitinka pirmiau nurodyto apeliacinio skundo turinio ir formos reikalavimo, bet ir niekaip nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės skunde abstrakčiai nurodytos teismų praktikos solidariosios atsakomybės ir priežastinio ryšio klausimu, nepasisako.
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje nurodyti žalos dydžio įrodinėjimo ir nustatymo trūkumai buvo pašalinti, ieškovei pateikus 2008 m. vasario 12 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvadą, kurios, ieškovės įsitikinimu, atsakovės nepaneigė.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. 140-(7171)-ISI-6736, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas panaikintame sprendime buvo apskaičiavęs atsakovių padarytą žalą, pripažįstama tik vienu iš įrodymų nagrinėjamojoje byloje, tačiau joje nėra pateiktos konkrečios išvados tiriamuoju klausimu. Kaip teisingai skundžiamame 2017 m. vasario 27 d. sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinės instancijos teismo, grąžinusio bylą nagrinėti iš naujo, nurodymus, šioje byloje buvo būtina įvertinti atsakovių atliktų matavimo veiksmų tinkamumą, nustatyti galimus medienos matavimo paklaidų dydžius, o nei 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7171)-ISI-6736, nei ieškovės, pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktoje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. 20-07-1 tiek medienos priėmimo ir apmatavimo mechanizmas, tiek matavimo teisingumas bei paklaidų galimumas, tiesiogiai susijęs su atsakovių atsakomybės (žalos dydžio) ribomis, tirtas nebuvo.
  12. Ieškovė teisingai pastebėjo, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
  13. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7171)-ISI-6736 buvo tirta, kiek UAB „Baltfela“ įsigijo medienos ir kiek iš įsigytos medienos buvo vežta į UAB „Pajūrio mediena“ pagal UAB „Baltfela“ sąsiuviniuose, taip pat UAB „Baltfela“ važtaraščiuose bei PVM sąskaitose faktūrose fiksuotus duomenis, ir konstatuota, kad UAB „Pajūrio mediena“ buvo priimta daugiau medienos, nei pagal UAB „Baltfela“ sąsiuviniuose fiksuotus šios įmonės įsigytos medienos kiekius, taip pat apskaičiuota preliminari (kadangi sąsiuviniuose nebuvo fiksuotas medienos kiekis pagal rūšis ir asortimentą) šio skirtumo suminė vertė. 2008 m. vasario 12 d. specialisto išvada Nr. 20-07-1, kaip matyti iš jos turinio, be kita ko paremta pirmiau nurodytos 2007 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvados Nr. 140-(7171)-ISI-6736 duomenimis, ir iš esmės nuo pastarosios, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, nesiskiria, taigi ir nesuteikia daugiau konkrečiai civilinei bylai reikšmingų duomenų (apie galimas paklaidas ir t.t.) nei nuo pat bylos inicijavimo buvusi byloje 2007 m. rugsėjo 26 d. išvada, kurios nepakankamumą tiriamajam klausimui nurodė Lietuvos apeliacinis teismas. Akcentuotina, kad nors pagal ieškovės nurodytas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes neteisėtas priimamos medienos kiekio didinimas (dėl kurio UAB „Pajūrio mediena“ turėjo sumokėti daugiau nei realiai gavo medienos) buvo vykdytas nuo 2003 m. liepos iki pat 2004 m. gegužės mėnesio, pagal byloje esantį UAB „Pajūrio medienos“ 2004 m. gruodžio 17 d. aktą, medienos trūkumas už 2004 m. nustatytas nebuvo (priešingai, nustatytas net 71,947 m3 rąstų, o taip pat tam tikro kiekio lentų, tarpinių ir malkų perteklius). Pirmiau nurodytos, prieštaraujančios viena kitai, o taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išdėstytos su medienos matavimo technologija (taisyklėmis) susijusios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo būti ekspertinio tyrimo dalyku, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos dydis šioje byloje turi būti siejamas ne su UAB „Baltfela“ sąsiuviniuose nurodytu atvežtu ir priimtu medienos kiekiu, o su priimamos medienos skaičiavimo metodo pažeidimu (kiek specialistų išvadose konstatuotą priimtos medienos padidinimą lėmė būtent atsakovių neteisėti veiksmai, o ne galimos paklaidos, tam tikrų naudojamų koeficientų skirtumai ir pan.), dėl kurio įmonė negavo sutartos medienos rūšies, už kurią nepagrįstai sumokėjo pinigus. Ieškovė pirmiau nurodytoms aplinkybėms įvertinti nepateikė jokių įrodymų, o ekspertizės skyrimo atsisakė, todėl byloje liko nepašalinti esančių duomenų dėl žalos fakto bei dydžio apskaičiavimo esminiai prieštaravimai. Taigi, priešingai nei interpretuoja ieškovė, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės į bylą pateiktų įrodymų pakanka Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartyje nurodytiems trūkumams išsiaiškinti ir atitinkamai ieškinyje nurodytam žalos faktui bei dydžiui pripažinti bei priteisti iš atsakovių.
  14. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų plačiau neatkartoja. Papildomai pastebėtina tik tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartyje, išnagrinėjęs atsakovių apeliacinį skundą, aiškiai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju ieškovės nėra praleistas, todėl iš naujo šis klausimas nenagrinėtinas, o atsakovių atsiliepimo argumentas dėl senaties termino praleidimo atmestinas.
  15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pakankamo faktinio ir (ar) teisinio pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi atidėtas 1473,10 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
  2. Atsakovės pateikė prašymą priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir prie prašymo pridėjo pinigų priėmimo kvitų kopijas, patvirtinančias, kad kiekviena iš atsakovių sumokėjo advokatui po 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, taip pat atsižvelgdama į tą aplinkybę, jog advokatas, surašęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo atsakoves tiek pirmojoje instancijoje, tiek bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, be to, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai iš esmės analogiški jau anksčiau atsakovių į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytiems, priėjo išvadą, kad šiuo atveju visos atsakovių prašomos išlaidų sumos priteisimas iš ieškovės neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl kiekvienai iš atsakovių priteistinas po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti atsakovei R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ (juridinio asmens kodas 301696752) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

16Priteisti atsakovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ (juridinio asmens kodas 301696752) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

17Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ (juridinio asmens kodas 301696752) 1473,10 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 10 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi.

Proceso dalyviai
Ryšiai