Byla e2A-287-450/2020
Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ECAA Europe“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ECAA Europe“ ieškinį atsakovei Seišelių Respublikos įmonei East China Automobile Association Ltd dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECAA Europe“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji tinkamai įvykdė prievoles pagal 2018 m. liepos 1 d. nutrauktą 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį tarp UAB „ECAA Europe“ ir Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd ir šios sutarties priedus bei papildymus; pripažinti, kad ieškovės prievolės pagal Generalinę taikos sutartį yra pasibaigusios; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad ji, atsakovė ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Ltd 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį, pagal kurią Acemark Enterprises Ltd įsipareigojo parduoti, o ieškovė – Incoterms 2 000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir kt.) nupirkti prekes (įvairias automobilių detales). Tarp šalių kilo įvairūs ginčai tiek dėl 2012 m. vasario 17 d. sutarties vykdymo, tiek ginčai su atsakove kaip ieškovės akcininke. Vienas iš tokių ginčų buvo išspręstas Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu, kuriuo iš ieškovės atsakovei priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. metinių procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas panaikintas. Atsakovė pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas. Skundo neišnagrinėjus, šalys 2016 m. birželio 7 d. sudarė Generalinę taikos sutartį, siekdamos išspręsti tarp šalių kilusius teisminius bei neteisminius ginčus. Be to, šalys 2016 m. birželio 7 d. sudarė Sutartį dėl ginčų nutraukimo, kuria įsipareigojo pasirašyti ir pateikti kitas civilines bylas nagrinėjantiems teismams prašymus tvirtinti taikos sutartis. Šalys 2016 m. birželio 7 d. taip pat sudarė Taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti kasaciniam teismui, tačiau 2016 m. liepos 8 d. nutartimi kasacinis teismas atsisakė ją tvirtinti, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė tvirtinti Taikos sutartį, nereiškia, kad Taikos sutarties niekada nebuvo ir kad pasirašyta sutartis nesukėlė jokių materialiųjų ir procesinių teisinių pasekmių. Taikos sutartis yra galiojanti, nes nebuvo panaikinta, pakeista ar kitaip modifikuota. Generalinė taikos sutartis ir Sutartis dėl ginčų nutraukimo taip pat niekada nebuvo panaikintos ar pakeistos, šalims taip pat turi įstatymo galią ir sukelia materialines ir procesines teisines pasekmes. Kasacinis teismas sprendė, kad dalis Taikos sutarties sąlygų prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, tačiau tai nereiškia, kad kita Taikos sutarties dalis, taip pat susijusios sutartys – Generalinės taikos sutartis ir Sutartis dėl ginčų nutraukimo – prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Šalys šias sutartis visiškai ar iš dalies vykdė, kas reiškia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymas tvirtinti Taikos sutartį neturėjo esminės įtakos šalių sutartiniams teisiniams santykiams pagal Taikos ir / ar Generalinę taikos sutartis.

103.

11Ieškovė ne kartą įspėjo atsakovę, kad ši netinkamai vykdo Generalinę taikos sutartį. Paskutinį pranešimą, kuris kartu buvo ir įspėjimu apie Generalinės taikos sutarties nutraukimą, ieškovė surašė 2018 m. gegužės 28 d., tačiau atsakovė iki 2018 m. liepos 1 d. Generalinės taikos sutarties neįvykdė ir visų prekių neįsigijo, kas reiškia, kad Generalinė taikos sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. liepos 1 d. Nutraukus sutartį, atsirado Generalinės taikos sutarties 9.2.1 punkte nustatytos pasekmės, todėl pripažinus prievoles įvykdytomis, pripažintina, kad ieškovės prievolės yra pasibaigusios.

124.

13Šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimų, susijusių su Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu priteisti iš ieškovės 390 732,91 Eur skolą, nereiškia reikalavimų dėl Lietuvos arbitražo teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ar išduoto vykdomojo dokumento.

145.

15Atsakovė Seišelių Respublikos įmonė East China Automobile Association Ltd su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad yra išnagrinėti ieškovės reikalavimai analogiški tiek dalyku, tiek pagrindu, t. y. 2018 m. liepos 2 d. UAB „ECAA Europe“ Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti UAB „ECAA Europe“ taikytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi su vėlesniais jų pakeitimais laikinąsias apsaugos priemones, išduoti vykdomąjį raštą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 prašymą išduoti vykdomąjį raštą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme, priėmė nagrinėti tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovės teikti nurodytoje byloje paaiškinimai yra tapatūs nagrinėjamoje byloje. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, UAB „ECAA Europe“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestas. Teismas nurodė, kad Taikos sutartis nebuvo patvirtinta kasacinės instancijos teisme, šalys gali sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis palikta nepakeista.

166.

17Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14159-797/2018 vykdomoji byla nutraukta ne atsakovės, o UAB „ECAA Europe“ prašymu, kuris buvo grindžiamas aplinkybe, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. panaikino Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad išieškotojo East China Automobile Association Ltd prašymas, kuriuo atsisakoma išieškojimo ir prašoma nutraukti vykdomąsias bylas, jei jos nėra užbaigtos, nesukėlė teisinių pasekmių, nes buvo pateiktas jau nutrauktoje byloje. Teismas pastebėjo, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas buvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, o ne CK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas (kai išieškotojas atsisako išieškojimo), kaip nepagrįstai nurodo UAB „ECAA Europe“, siekdama suklaidinti teismą. Minėtoje nutartyje taip pat nurodoma, kad Taikos sutartis tarp šalių nebuvo patvirtinta teisme ir neįsigaliojo.

187.

19Šioje byloje ieškovė dar kartą tais pačiais pagrindais prašo pripažinti 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį įvykdyta, kas būtų pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nors įsiteisėjusiomis teismų nutartimis šis reikalavimas išspręstas, konstatavus, kad Taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kas reiškia, jog Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas yra vykdytinas dokumentas, pagal kurį vykdymo procesas turi būti tęsiamas.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

218.

22Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės UAB „ECAA Europe“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 3 044,88 Eur žyminio mokesčio valstybei.

239.

24Teismas nustatė, kad bendrovė Acemark Enterprises Ltd (Prekybos agentas), iš vienos pusės, bendrovė UAB „ECAA Europe“ (Klientas) ir bendrovė East China Automobile Association Ltd (Kreditorius), iš kitos pusės, 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. 1388/02/12, pagal kurią Prekybos agentas įsipareigojo parduoti, o Klientas (ieškovė) – Incoterms 2 000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir t. t.) nupirkti prekes, kurių kiekis, asortimentas, įpakavimas ir kokybė, kaina bei Incoterms sąlygos nurodytos sutarties prieduose arba pardavimo sąskaitose faktūrose. Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 iš UAB „ECAA Europe“ bendrovei East China Automobile Association Ltd priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. metinės palūkanos. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi sprendimas panaikintas (civilinė byla Nr. e2A-59-370/2016).

2510.

262016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė, siekdamos išspręsti kilusius teisminius bei neteisminius ginčus (kaip nurodyta sutartyje), pasirašė Generalinę taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo padėti ieškovei parduoti jai priklausančių prekių (automobilių detalių, laikomų muitinės sandėlyje) likutį, kurį ieškovė įsigijo iš Acemark Enterprises Ltd. 2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Taikos sutartį dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013; sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartį, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

2711.

28Teismas nustatė, kad atsakovė ieškinio tapatumą kildina iš kitose bylose tarp šalių spręstų įvairių ginčų (prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomojo rašto išdavimo, skundai dėl antstolių veiksmų ir pan.), tačiau, teismo vertinimu, minėtose bylose šalių teikti procesiniai prašymai negali būti tapatūs pareikštam ieškiniui. Teismas nenustatė, kad būtų išnagrinėtas bent panašus ginčas pagal tapatų dalyką, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė, todėl atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo atmetė.

2912.

30Teismo vertinimu, tinkamam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ne tik 2016 m. birželio 7 d. Generalinė taikos sutartis, jos priedai ir papildymai, bet ir jos pagrindu pasirašyta 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartis dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme. Šią išvadą teismas argumentavo tuo, kad Generalinėje taikos sutartyje esminė reikšmė teikiama visiems tarp šalių kilusiems teisminiams ir neteisminiams ginčams išspręsti, kai tuo tarpu Taikos sutartimi sprendžiamas konkretus dėl Lietuvos arbitražo teismo sprendimo kilęs ginčas, šio ginčo išsprendimo galimybę numatant Generalinėje taikos sutartyje, į kurios nuostatas ir nukreipia Taikos sutarties 1 punktas. Be to, teikdamos prašymą tvirtinti Taikos sutartį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip priedus šalys pridėjo ir Generalinę taikos sutartį bei kitus susitarimus, kas įrodo, kad šalys vertino, jog šios sutartys negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti Taikos sutartį bei kartu pridėtas Generalinę taikos sutartį, Sutartį dėl ginčų nutraukimo dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms bei kasaciniam teismui išaiškinus, kad visos nurodytos sutartys laikytinos vieningu dokumentu, teismas turi nuspręsti dėl jų tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore (visus kartu) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016). Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai šioje byloje turi būti vertinami visų minėtų sutarčių apimtimi, o ne vertinant sutartis atsietai, tik Generalinės taikos sutarties, kontekste.

3113.

32Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartį, tos pačios dienos Generalinę taikos sutartį bei kitus susitarimus bei papildymus in corpore (visus kartu), ir panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, bei likus galioti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimui, nurodytos sutartys neįgijo jos šalims nei res judicata (teismo sprendimo galia), nei įstatymo galios. Teismas vertino Taikos sutarties nuostatas ir nustatė, kad sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos (Taikos sutarties 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė tvirtinti Taikos sutartį ir Generalinę taikos sutartį, todėl nei Taikos sutartis, nei Generalinė taikos sutartis (su priedais ir papildymais) neįsigaliojo, tai reiškia, kad nesukėlė šalims jokių materialiųjų ar procesinių teisinių pasekmių, todėl šalys neturėjo pareigos jos vykdyti.

3314.

34Teismas pažymėjo, kad ginčo Taikos sutartys buvo pasirašytos tuo laiku, kai Lietuvos apeliacinis teismas buvo panaikinęs Lietuvos arbitražo teismo sprendimą, o kasacinės instancijos teismas dar neišnagrinėjęs kasacinio skundo, t. y. įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo dėl prievolės įvykdymo nebuvo. Todėl sprendė, kad ginčo išsprendimui neturi reikšmės ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovės veiksmai po taikos sutarčių pasirašymo rodo, kad ji prisiėmė materialiąsias teises ir pareigas pagal šias sutartis. Priešingai, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, liko galioti Lietuvos arbitražo teismo sprendimas, kurį ieškovė privalėjo vykdyti, o atsakovė – priimti šios prievolės vykdymą. Nei Generalinė taikos sutartis, nei Taikos sutartis neįsigaliojo, todėl nesukūrė jokių pasekmių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai, nei res judicata, nei įstatymo galios neturinčios sutartys negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo. Teismas sprendė, kad ieškovės prievolė atsakovei negali pasibaigti kitaip, kaip tik skolos pagal Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą sumokėjimu.

3515.

36Teismas sprendė, kad nagrinėjamam ginčui neaktualu, kokios sutarčių (Taikos ir Generalinės taikos) dalys buvo pripažintos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms bei šalių elgesys po sutarties sudarymo, nei kitos ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, kadangi vien tai, jog minėtos sutartys neįsigaliojo, leidžia konstatuoti, kad jos nesukėlė jokių pasekmių. Ieškovė negaliojančiomis sutartimis siekia išvengti prievolės pagal įsiteisėjusį Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą, įvykdymo.

3716.

38Teismas nevertino, kad ieškovė ir jos atstovas būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškę nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovės prašymo skirti baudą netenkino.

39III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4017.

41Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ECAA Europe“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4217.1.

43Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

4417.2.

45Kasacinio teismo nutartyje nurodyti Taikos sutarties trūkumai neturėjo esminės ir lemiamos įtakos kitų Taikos sutarties dalių, o juo labiau Generalinės taikos sutarties ir Sutarties dėl ginčų nutraukimo galiojimui.

4617.3.

47Nors Taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, ši Taikos sutarties nuostata neturėjo įtakos Generalinės taikos sutarties įsigaliojimui ir / ar galiojimui, tai matyti iš Generalinės taikos sutarties 9.1 punkto. Generalinė taikos sutartis ir jos priedai buvo pasirašyti 2016 m. birželio 7 d., todėl Generalinė taikos sutartis įsigaliojo sutarties ir jos priedų pasirašymo dieną, t. y. 2016 m. birželio 7 d.

4817.4.

49Faktą, kad Generalinė taikos sutartis galiojo (su priedais ir papildymais) ir sukėlė šalims materialines ir procesines teisines pasekmes, patvirtina tai, kad abi šalys vykdė sutartį arba vykdė bent iš dalies ją vykdė, todėl aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė patvirtinti Taikos sutartį, neturėjo esminės įtakos šalių sutartiniams teisiniams santykiams pagal Generalinę taikos sutartį. Šalys nesiejo Generalinės taikos sutarties įsigaliojimo ir galiojimo su Taikos sutarties patvirtinimu. Atsakovė teikdavo užsakymus automobilių detalėms, apeliantė automobilių detales tiekdavo atsakovei, atsakovė iš dalies atsiskaitydavo su apeliantės kreditoriais. Šalys vykdė ir Sutartį dėl ginčų nutraukimo.

5017.5.

51Apeliantė nesiekia paneigti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo. Priešingai, šalys susitarė dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (Generalinės taikos sutarties 1.2 punktas), nepriklausomai nuo to, koks būtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl šalių sudarytos Taikos sutarties tvirtinimo. Šalys žinojo, kokį procesinį sprendimą yra priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas, bei kad byla kasaciniame teisme neišnagrinėta.

5217.6.

53Generalinės taikos sutarties šalys apeliantės įsipareigojimo sumokėti atsakovei 390 740 Eur nesiejo nei su Taikos sutarties patvirtinimu. Po to, kai kasacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Taikos sutartį ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį bei paliko galioti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą, t. y. kai vėl atsirado vykdytinas Lietuvos arbitražo teismo sprendimas, buvo vykdoma Generalinė taikos sutartis, o ne priverstinai vykdomas Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas, nes atsakovė iš naujo nesikreipė į antstolį, bet atsiėmė vykdomąjį raštą.

5418.

55Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Seišelių Respublikos įmonė East China Automobile Association Ltd prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

5618.1.

57Ieškinio reikalavimai buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose, priimti teismų sprendimai įsiteisėję, todėl ši civilinė byla turi būti nutraukta. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013, ieškovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestas, teismui pasisakius, kad Taikos sutartis nebuvo patvirtinta kasacinės instancijos teisme, šalys galėjo sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, tačiau tokia teise nepasinaudojo. 2018 m. gruodžio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1671-236/2017, minėtą nutartį paliko nepakeistą ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius patvirtinti šalių sudarytą Generalinę taikos sutartį, CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nebuvo realizuota šalių teisė išspręsti Lietuvos arbitražo teismo arbitražo byloje nagrinėjamą ginčą pagal Generalinės taikos sutarties sąlygas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis raštas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi prašymą dėl minėto vykdomojo dokumento atsiėmimo ar atsisakymo, todėl nepavykus su atsakove (apeliante) sudaryti taikos sutarties vykdymo procese, vykdymo procesas turi būti tęsiamas.

5818.2.

59Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes mėgina klaidinti teismą, neva taikos sutartis visa apimtimi buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo, tačiau 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-10820-1003/2018, konstatuota, kad ieškovės pareiškimas nesusijęs 2016 m. birželio 16 d. nutartimi patvirtintos 2016 m. birželio 7 d. taikos sutarties sąlygų vykdymu, pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą teismui. Ieškovės nesąžiningą elgesį patvirtina aplinkybė, kad ji sąmoningai, tyčia nurodė melagingos faktines aplinkybes, kad vykdomoji byla buvo nutraukta atsakovės prašymu, tačiau vykdomoji byla nutraukta skolininkės prašymu, kuris buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. panaikino Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą.

6018.3.

61Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl taikos sutarčių vykdymo, kai šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, atsisakydamas tvirtinti Taikos sutartį, nurodė, kad ši kasacinio teismo nutartis neužkerta kelio šalims sudaryti įstatymo reikalavimus atitinkančią taikos sutartį vykdymo procese. Po kasacinio teismo nutarties priėmimo, teisėta taikos sutartis sudaryta nebuvo, apeliantė arbitražo teismo sprendimo neįvykdė. Ieškovė dar kartą tais pačiais pagrindais prašo pripažinti 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį įvykdyta, kas leistų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nors įsiteisėjusiomis teismų nutartimis toks reikalavimas išspręstas, konstatavus, kad Taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kas reiškia, kad Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas vykdytinas dokumentas ir vykdymo procesas turi būti tęsiamas.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6419.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6620.

67Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė Acemark Enterprises Ltd (Prekybos agentas), iš vienos pusės, bendrovė UAB „ECAA Europe“ (Klientas) ir bendrovė East China Automobile Association Ltd (Kreditorius), iš kitos pusės, 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. 1388/02/12, pagal kurią Prekybos agentas įsipareigojo parduoti, o Klientas (ieškovė) – Incoterms 2 000 sąlygomis (FOB, FCA, CIF ir t. t.) nupirkti prekes, kurių kiekis, asortimentas, įpakavimas ir kokybė, kaina bei Incoterms sąlygos nurodytos sutarties prieduose arba pardavimo sąskaitose faktūrose. Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 iš UAB „ECAA Europe“ bendrovei East China Automobile Association Ltd priteista 390 732,91 Eur skola ir 9,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos 2013 m. balandžio 17 d. iki sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2016 arbitražo sprendimas panaikintas.

6821.

692016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Generalinę taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo padėti ieškovei parduoti jai priklausančių prekių (automobilių detalių, laikomų muitinės sandėlyje) likutį, kurį ieškovė įsigijo iš Acemark Enterprises Ltd. 2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Taikos sutartį dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013, kuria, be kita ko, East China Automobile Association Ltd įsipareigojo padėti UAB „ECAA Europe“ parduoti jai priklausančių prekių likutį, o UAB „ECAA Europe“ įsipareigojo atsiskaityti su East China Automobile Association Ltd Generalinėje taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šalys taip pat 2016 m. birželio 7 d. pasirašė Sutartį dėl ginčų nutraukimo, kuria, be kita ko, susitarė dėl ginčo tarp UAB „ECAA Europe“ ir East China Automobile Association Ltd, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013, išsprendimo tvarkos – East China Automobile Association Ltd įsipareigojo padėti UAB „ECAA Europe“ parduoti UAB „ECAA Europe“ priklausančių prekių likutį Generalinėje taikos sutartyje nustatyta tvarka, o UAB „ECAA Europe“ įsipareigojo sumokėti East China Automobile Association Ltd 390 740 Eur Generalinėje taikos sutartyje nustatyta tvarka.

7022.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, atsisakė tvirtinti 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartį, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

7223.

73Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad ji tinkamai įvykdė prievoles pagal jos ir atsakovės pasirašytą 2016 m. birželio 7 d. Generalinę taikos sutartį bei jos priedus ir papildymus, kurią nutraukė nuo 2018 m. liepos 1 d., bei pripažinti, kad prievolės pagal šią sutartį yra pasibaigusios, dėl ko ieškovė būtų laikoma įvykdžiusi Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatytą prievolę sumokėti 390 732,91 Eur skolą. Atsakovė, nesutikdama su tokiais ieškovės teiginiais, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, atsisakius tvirtinti Taikos sutartį, teisėta taikos sutartis sudaryta nebuvo, apeliantė arbitražo teismo sprendimo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei Generalinė taikos sutartis, nei Taikos sutartis neįsigaliojo, todėl nesukūrė jokių pasekmių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai; nei res judicata, nei įstatymo galios neturinčios sutartys negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prievolė atsakovei negali pasibaigti kitaip, kaip tik skolos pagal Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą sumokėjimu. Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties teisinės galios ir iš tokios sutarties kylančių prievolių tinkamo įvykdymo. Dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties teisinės galios ir prievolių (ne)įvykdymo

7424.

75Taikos sutarties, kaip vienos iš sutarčių rūšies, samprata yra įtvirtinta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

7625.

77Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties.

7826.

79Minėta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judcata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).

8027.

81Apeliantė, remdamasi nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015, teigia, kad, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Taikos sutartį ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, Generalinė taikos sutartis yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią, ką patvirtina Generalinės taikos sutarties 9.1 punktas, t. y. jos įsigaliojimo momentą sieja tik su Generalinės taikos sutarties ir jos priedų pasirašymu. Šalys Generalinės taikos sutarties 9.1 punkte susitarė, kad sutartis įsigalioja, ji pradedama vykdyti ir pradedamas skaičiuoti 24 kalendorinių mėnesių terminas, per kurį Akcininkas (atsakovė) privalo užsakyti ir įsigyti visas prekes, nuo jos pasirašymo dienos, tačiau su sąlyga, kad šalys tuo pačiu metu pasirašo / patvirtina ir šios sutarties priedus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Generalinės taikos sutarties 9.1 punkto turinį, sprendžia, kad šalys Generalinės taikos sutarties įsigaliojimą / galiojimą siejo ne tik su pačios Generalinės taikos sutarties pasirašymo faktu, tačiau taip pat ir su Sutarties priedų pasirašymu / patvirtinimu. Taigi šalys savo teisių ir pareigų atsiradimą pagal Generalinę taikos sutartį padarė priklausomą nuo sąlygos, susijusios su sutarties priedų pasirašymu ir patvirtinimu. Kitoks aptariamo punkto vertinimas yra nepagrįstas, nes priešingai nei teigia apeliantė, jame nenumatyta sąlyga, kad Generalinė taikos sutartis įsigalioja / galioja nepriklausomai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rezultato dėl Taikos sutarties patvirtinimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties.

8228.

83Generalinės taikos sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad jos per penkias darbo dienas įsipareigoja bendrai pasirašyti ir pateikti tuo metu civilines bylas nagrinėjantiems teismams (į kiekvieną civilinę bylą, įskaitant ir tą, kurioje sprendžiamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 priimto sprendimo pagrįstumo klausimas) prašymus tvirtinti taikos sutartis tose bylose ir pačias taikos sutartis. Šalys 2016 m. birželio 7 d. sudarė Sutartį dėl ginčų nutraukimo, Generalinės taikos sutarties 11.12.6 punkte įvardytos „Susitarimu dėl ginčų, skundų, pretenzijų ir kt. atsisakymo tvarkos“, kuri yra neatskiriamas Generalinės taikos sutarties priedas (Sutarties dėl ginčų nutraukimo 1.7 punktas) bei kurioje, be kita ko, nustatė ginčo tarp UAB „ECAA Europe“ ir East China Automobile Association Ltd, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013, išsprendimo tvarką (Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2 punktas). Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.7 punkte šalys susitarė, kad jos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris tuo metu nagrinėjo East China Automobile Association Ltd kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-59-370/2016, pateiks atskirą taikos sutartį tvirtinimui. Šalys, vykdydamos aptartą Sutarties dėl ginčų nutraukimo 2.7 punktą, sudarė ir pateikė kasaciniam teismui 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartį dėl ginčo, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013, kuria, be kita ko, East China Automobile Association Ltd įsipareigojo padėti UAB „ECAA Europe“ parduoti jai priklausančių prekių likutį, o UAB „ECAA Europe“ įsipareigojo atsiskaityti su East China Automobile Association Ltd Generalinėje taikos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (1 punktas); kartu kaip priedus pateikė Generalinę taikos sutartį bei Sutartį dėl ginčų nutraukimo. Taikos sutarties 7 punkte šalys numatė, kad ši sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

8429.

85Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi nutarties 28 punkte nurodytų šalių sudarytų sutarčių nuostatų turinį bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, atsisakė tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį ir jos priedus (Generalinę taikos sutartį, Sutartį dėl ginčų nutraukimo ir kt.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neatsirado šalių Generalinės taikos sutarties 9.1 punkte aptarta sąlyga, su kurios atsiradimu šalys siejo Generalinės taikos sutarties įsigaliojimą / galiojimą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį ir jos priedus (Generalinę taikos sutartį, Sutartį dėl ginčų nutraukimo ir kt.)), ji jos šalims neįgijo nei res judicata, nei įstatymo galios (Taikos sutarties 7 punktas), t. y. neįsigaliojo, todėl atitinkamai nebuvo įvykdyti šalių įsipareigojimai, numatyti Generalinės Taikos sutarties 11 punkte bei Sutarties dėl ginčų nutraukimo, kuri yra neatskiriamas Generalinės taikos sutarties priedas (Sutarties dėl ginčų nutraukimo 1.7 punktas), 2.7 punkte. Taigi šalims neįvykdžius Generalinės taikos sutarties 9.1 punkto sąlygos dėl sutarties priedų pasirašymo ir patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nei Generalinė taikos sutartis, nei Taikos sutartis neįsigaliojo, todėl nesukūrė šalims jokių pasekmių, iš kurių kildinami ieškinio reikalavimai.

8630.

87Nors apeliantė nurodo, kad ji Generalinės taikos sutarties įsigaliojimo / galiojimo nesiejo su Taikos sutarties patvirtinimu, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 28 punkte nurodytomis šalių sudarytų sutarčių nuostatomis, sprendžia, kad Generalinėje taikos sutartyje bei Sutartyje dėl ginčų nutraukimo šalys iš esmės susitarė dėl visų tarp jų kilusių teisminių ir neteisminių ginčų bei jų išsprendimo tvarkos, tame tarpe ir dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, o tuo tarpu Taikos sutartyje detalizavo minėtų abiejų sutarčių nuostatas būtent dėl Lietuvos arbitražo teismo sprendimo kilusio ginčo, darant nuorodas į Generalinę taikos sutartį. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tinkamam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ne tik 2016 m. birželio 7 d. Generalinė taikos sutartis, jos priedai ir papildymai, bet ir jos pagrindu pasirašyta 2016 m. birželio 7 d. Taikos sutartis. Taigi nustačius, kad Generalinė taikos sutartis, Sutartis dėl ginčų nutraukimo bei Taikos sutartis laikytini vienu dokumentu, šios sutartys turi būti vertinamos in corpore (visi, visi drauge), o ne atsietai. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, šalių pateiktą Taikos sutartį ir jos priedus (Generalinę taikos sutartį, Sutartį dėl ginčų nutraukimo ir kt.) laikydamas vienu dokumentu ir spręsdamas dėl jų tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore. Tokias išvadas pagrindžia ir pačių šalių elgesys, kartu su prašymu tvirtinti Taikos sutartį pateikiant kasaciniam teismui ir Generalinę taikos sutartį kartu su jos priedais bei 2016 m. birželio 7 d. Sutartį dėl ginčų nutraukimo.

8831.

89Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo nutartyje nurodyti Taikos sutarties trūkumai neturėjo esminės ir lemiamos įtakos kitų Taikos sutarties dalių, o juo labiau Generalinės taikos sutarties ir Sutarties dėl ginčų nutraukimo galiojimui. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek Taikos sutartis, tiek ir Generalinė taikos sutartis neįsigaliojo, šalims tinkamai neįvykdžius visų sutartyse numatytų sąlygų, su kurių įvykdymu jos siejo tiek Generalinės taikos sutarties, tiek ir Taikos sutarties įsigaliojimą / galiojimą, todėl jokių teisių ir pareigų tarp šalių neatsirado. Antra, kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarties 23 punkte, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, šalių pateiktą Taikos sutartį ir jos priedus (Generalinę taikos sutartį, Sutartį dėl ginčų nutraukimo ir kt.) laikė vienu dokumentu (šalys neprašė patvirtinti tik dalį Taikos sutarties) ir sprendė dėl jų tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti in corpore, todėl kasaciniam teismui nusprendus, kad jis negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties selektyviai atrinkdamas ir patvirtindamas tik dalį šalių pateiktos sutarties sąlygų, atitinkančių įstatymo nustatytus reikalavimus, o kitos dalies sąlygų netvirtindamas, jis atsisakė tvirtinti visą šalių pateiktą Taikos sutartį. Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti Taikos sutartį, ji neįsigaliojo (Taikos sutarties 7 punktas), todėl apeliantės argumentai, kad tam tikros Taikos sutarties dalys ar Generalinė taikos sutartis yra galiojančios, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

9032.

91Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama padarytas išvadas, konstatuoja, kad šalims tinkamai neįvykdžius visų tiek Generalinėje taikos sutartyje, tiek ir jos prieduose (Sutartyje dėl ginčų nutraukimo, Taikos sutartyje ir kt.) numatytų sąlygų, Generalinė taikos sutartis neįsigaliojo, todėl nesukėlė šalims jokių materialinių pasekmių, iš kurių apeliantė kildina savo ieškinio reikalavimus. Esminis elementas, nuo kurio priklausė Generalinės taikos įsigaliojimas / galiojimas, buvo visų sąlygų, numatytų tiek pačioje Generalinėje taikos sutartyje, tiek ir jos prieduose, įvykdymas, o ne jos pasirašymo faktas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su šalių elgesiu po sutarčių pasirašymo, neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui ir yra neaktualūs, dėl ko teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu

9233.

93Atsakovė teigia, kad apeliantės reikalavimas dėl Generalinės taikos sutarties pripažinimo įvykdyta jau buvo ne kartą išnagrinėtas kitose civilinėse bylose (pvz., sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdomojo rašto išdavimo), priimti teismų sprendimai yra įsiteisėję, todėl ši civilinė byla turėjo būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kitose bylose šalių teikti procesiniai prašymai negali būti prilyginami ieškiniams, teismas nenustatė, jog tarp šalių būtų buvęs nagrinėtas bent panašus ginčas pagal panašų ieškinį, todėl prašymo dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu netenkino.

9434.

95Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 293 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas bylos nutraukimo pagrindas susijęs su skirtingose bylose išnagrinėtų ieškinių tapatumu, sudarantis sąlygas išvengti skirtingų teismo sprendimų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir esant toms pačioms aplinkybėms priėmimo. Kasacinis teismas yra išsamiai suformavęs praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; kt.) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4949/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

9635.

97Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės teiktus procesinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdomojo rašto išdavimo ir kt. bei ieškovės šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl prievolės pagal Generalinę taikos sutartį pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia, sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytas procesinių prašymų ir ieškinio dalyko tapatumas. Nesutampant dalyko tapatumui, t. y. vienam būtinam ieškinių tapatumo kriterijui, pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą dėl nagrinėjamo ieškinio ir anksčiau reikštų ieškovės procesinių prašymų netapatumo. Priešingi atsakovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

9836.

99Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10037.

101Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė, tačiau atsakovė priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

102Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

103Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECAA Europe“... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad ji, atsakovė ir Kinijos Liaudies Respublikos įmonė... 10. 3.... 11. Ieškovė ne kartą įspėjo atsakovę, kad ši netinkamai vykdo Generalinę... 12. 4.... 13. Šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimų, susijusių su Lietuvos... 14. 5.... 15. Atsakovė Seišelių Respublikos įmonė East China Automobile Association Ltd... 16. 6.... 17. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje... 18. 7.... 19. Šioje byloje ieškovė dar kartą tais pačiais pagrindais prašo pripažinti... 20. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 21. 8.... 22. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės UAB... 23. 9.... 24. Teismas nustatė, kad bendrovė Acemark Enterprises Ltd (Prekybos agentas), iš... 25. 10.... 26. 2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė, siekdamos išspręsti kilusius... 27. 11.... 28. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškinio tapatumą kildina iš kitose bylose... 29. 12.... 30. Teismo vertinimu, tinkamam ginčo išsprendimui esminę reikšmę turi ne tik... 31. 13.... 32. Teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius tvirtinti 2016... 33. 14.... 34. Teismas pažymėjo, kad ginčo Taikos sutartys buvo pasirašytos tuo laiku, kai... 35. 15.... 36. Teismas sprendė, kad nagrinėjamam ginčui neaktualu, kokios sutarčių... 37. 16.... 38. Teismas nevertino, kad ieškovė ir jos atstovas būtų sąmoningai veikę... 39. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 40. 17.... 41. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ECAA Europe“ prašo panaikinti... 42. 17.1.... 43. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir... 44. 17.2.... 45. Kasacinio teismo nutartyje nurodyti Taikos sutarties trūkumai neturėjo... 46. 17.3.... 47. Nors Taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo teismo... 48. 17.4.... 49. Faktą, kad Generalinė taikos sutartis galiojo (su priedais ir papildymais) ir... 50. 17.5.... 51. Apeliantė nesiekia paneigti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d.... 52. 17.6.... 53. Generalinės taikos sutarties šalys apeliantės įsipareigojimo sumokėti... 54. 18.... 55. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Seišelių Respublikos įmonė... 56. 18.1.... 57. Ieškinio reikalavimai buvo išnagrinėti kitose civilinėse bylose, priimti... 58. 18.2.... 59. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes mėgina klaidinti teismą, neva taikos... 60. 18.3.... 61. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika dėl taikos... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. 19.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. 20.... 67. Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė Acemark Enterprises Ltd (Prekybos... 68. 21.... 69. 2016 m. birželio 7 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Generalinę taikos... 70. 22.... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta... 72. 23.... 73. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad... 74. 24.... 75. Taikos sutarties, kaip vienos iš sutarčių rūšies, samprata yra įtvirtinta... 76. 25.... 77. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir... 78. 26.... 79. Minėta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių,... 80. 27.... 81. Apeliantė, remdamasi nutarties 26 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika... 82. 28.... 83. Generalinės taikos sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad jos per penkias... 84. 29.... 85. Teisėjų kolegija, kompleksiškai įvertinusi nutarties 28 punkte nurodytų... 86. 30.... 87. Nors apeliantė nurodo, kad ji Generalinės taikos sutarties įsigaliojimo /... 88. 31.... 89. Apeliantė taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad kasacinio teismo... 90. 32.... 91. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama padarytas... 92. 33.... 93. Atsakovė teigia, kad apeliantės reikalavimas dėl Generalinės taikos... 94. 34.... 95. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 293 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas... 96. 35.... 97. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės teiktus procesinius prašymus dėl... 98. 36.... 99. Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį... 100. 37.... 101. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į... 102. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 103. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti...