Byla e2A-59-370/2016
Dėl prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) ECAA Europe, UAB skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 pagal ieškovo Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd ieškinį atsakovui ECAA Europe, UAB dėl prievolės įvykdymo, trečiasis asmuo Kinijos Liaudies Respublikos įmonė Acemark Enterprises Limited.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas su 2014 m. gruodžio 3 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą prašydamas iš atsakovo priteisti 414 001,62 Eur sumą skolos atlyginimui, procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą grindė 2012 m. vasario 17 d. ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta trišale sutartimi Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis). Nurodė, kad Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui prekes, o atsakovas ir ieškovas įsipareigojo pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas sumokėti už prekes. Sutartyje numatyta tokia atsiskaitymo už prekes tvarka: ieškovas ir atsakovas mokėjimus atlieka už kiekvieną užsakymą pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas-faktūras. Atsakovo mokėjimai sudaro 65 proc. nuo kiekvieno užsakymo sumos, likusius 35 proc. užsakymo sumos apmoka ieškovas. Sutarties 5.2 p. numatyta, kad atsakovas įsipareigojo kiekvieną kartą užsakęs prekes sumokėti trečiajam asmeniui 30 proc. atitinkamo užsakymo kainos kaip avansą, o likusius 35 proc. užsakymo sumos atsakovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui pateiktus važtaraštį. Sutarties 5.3 p. nustatyta, kad ieškovas turi sumokėti trečiajam asmeniui 35 proc. kiekvieno užsakymo sumos per 10 dienų nuo trečiojo asmens pranešimo apie mokėjimą gavimo dienos. Ieškovo teigimu, jam įvykdžius prievolę – atsakovo naudai trečiajam asmeniui sumokėjus 414 001,62 Eur, jis įgijo regreso teisę reikalauti grąžinti ieškovo sumokėtą pinigų sumą pagal CK 6.112 str. 1 p.

5Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl piniginės sumos priteisimo, Lietuvos arbitražo teismo prašė: 1) patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą; 2) arbitražinį nagrinėjimą nutraukti, nes ginčas yra nearbitruotinas; 3) jeigu ginčas yra arbitruotinas, arbitražinį nagrinėjimą nutraukti, nes ieškinys nenagrinėtinas Lietuvos arbitražo teisme; 4) ieškinį atmesti, jeigu būtų nuspręsta, kad ginčas arbitruotinas ir ieškinys nagrinėtinas Lietuvos arbitražo teisme; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

8Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu: 1) ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo ieškovui priteisė 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 390 732,91 Eur, nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki Lietuvos arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priskyrė arbitražo šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Atsakovas (pareiškėjas) skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą byloje Nr. 1-1/2013; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 str. 3 d., 3, 4, ir 6 p. pagrindais:

  1. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Šiuo atveju šalių ginčas nearbitruotinas. Aplinkybė, kad ieškovas, pareiškėjas ir trečiasis asmuo sudarė 2012 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis) ir joje sulygo 8 p., nereiškia, kad visi ir bet kokie šių asmenų ginčai nagrinėtini arbitraže. Tai, kad Sutarties 8 p. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nepripažinta negaliojančia, nereiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pasisakyta būtent dėl šios arbitražo bylos ginčo arbitruotinumo. Lietuvos arbitražo teismo išvada, kad šalių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat ji yra plati ir apima visus ginčus, kylančius iš sutarties, yra nepagrįsta. Sutarties 8 p. suformuluota arbitražinė išlyga apima šalių ginčus, kylančius iš sutarties, tačiau ši arbitražinė išlyga neapima visų ir bet kokių šalių ginčų, inter alia ginčų, kylančių iš kitų sutarčių, kuriose arbitražinė išlyga nėra numatyta. Pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali būti sprendžiami tik tokie ginčai: pirma, tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo; antra, tarp trečiojo asmens ir ieškovo, t. y. Sutartis nereglamentuoja ieškovo ir pareiškėjo teisinių santykių ta apimtimi, kiek tai susiję su tuo, kaip pareiškėjo akcininkai finansuoja pareiškėjo veiklą ir kokia tvarka turi būti grąžinamos pareiškėjo akcininkų paskolintos lėšos. Dėl atsakovo finansavimo ir dėl lėšų grąžinimo akcininkams tvarkos pareiškėjo akcininkai susitarė ne Sutartyje, bet 2011 m. lapkričio 24 d. atsakovo steigimo sutartyje. Nesutiktina su arbitražo teismo išvada, kad pareiškėjui nesant

    112011-11-24 susitarimo šalimi, jis negali juo remtis. Šalis – ieškovą ir pareiškėją – siejo ne pirkimo-pardavimo, bet paskolos teisiniai santykiai, kylantys iš 2011 m. lapkričio 24 d. susitarimo.

  2. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginčą, nes Sutarties 8 p. išdėstytoje arbitražinėje išlygoje nebuvo nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismas, kaip nuolatinė arbitražo institucija, turėtų nagrinėti ginčą, jeigu tarp šalių kiltų arbitruotinas ginčas, t. y. 8 p. nebuvo nurodytas konkretus arbitražo teismas, apsiribojant bendriniais žodžiais „Arbitražo teismas“, nors pagal formuojamą teismų praktiką, arbitražinis susitarimas yra tinkamas, jeigu yra nurodytas konkretus arbitražo teismas arba jeigu pagal arbitražinės išlygos formuluotę, taikant bendruosius sutarčių aiškinimo principus, įmanoma nustatyti, dėl kurios konkrečiai arbitražinės ginčų sprendimo institucijos šalys susitarė. Šis trūkumas negali būti pašalintas ir / ar užpildytas taikant arbitražui taikytiną teisę, inter alia KAĮ. KAĮ nereglamentuoja, kuris Lietuvoje veikiantis nuolatinis arbitražo teismas turi nagrinėti ginčus Lietuvoje, kai arbitražiniuose susitarimuose nenurodytas konkretus arbitražo teismas – Lietuvos arbitražo teismas, Vilniaus komercinio arbitražo teismas, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas ar sprendime minimas Klaipėdos tarptautinis jūrų komercinis arbitražas. Lietuvos arbitražo teismo argumentas, kad jo pavadinime yra žodis Lietuvos, o kitų arbitražo teismų pavadinimuose nuorodos tik į tam tikrą miestą, visiškai nepagrįstas, nes tarp arbitražo teismų nėra instancinės, hierarchinės ar kitokios arbitražo teismų nelygybę įtvirtinančios sistemos, todėl ne iš pavadinimo skambumo sprendžiama, kuris arbitražo teismas turėtų nagrinėti ginčą. Ginčas gali būti nagrinėjamas Lietuvos arbitražo teisme, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) ginčo šalys raštu susitarė, kad ginčo nagrinėjimas perduodamas organizuoti ir aptarnauti Lietuvos arbitražo teismui; 2) ginčo šalys susitarė, kad jų ginčas bus sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksu. Be to, yra pagrindas konstatuoti, kad Sutarties 8 p. formuluotė vertintina kaip formuluotė, kuri pagal 1958 m. Niujorko konvencijos II str. 3 d. 3 p. turi būti kvalifikuojama arbitražiniu susitarimu, kurio neįmanoma įvykdyti, nes neįmanoma įvykdyti arbitražinio susitarimo, iš kurio neįmanoma nustatyti, kuriame iš kelių nuolatinių arbitražo teismų šalys susitarė spręsti ginčą ir pagal kurį neįmanoma suformuoti arbitražo teismo. Pareiškėjas niekada nesutiko, kad ginčas būtų nagrinėjamas arbitražo teisme, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų Lietuvos arbitražo teismas, ar kitas arbitražo teismas.
  3. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu. Sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes ieškovas ir trečiasis asmuo Lietuvos arbitražo teismui byloje Nr. 1-1/2013 pateikė ir panaudojo suklastotus dokumentus ir galbūt buvo įvykdyta nusikalstama veikla – pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą pareiškėjo turtą (BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str.). Šiuo atveju galbūt buvo suklastoti dokumentai – 2012-05-10 kvitas Nr. 1712392, 2012-07-20 kvitas Nr. 0534956, 2012-06-01 kvitas Nr. 021411, 2012-08-04 kvitas Nr. 086375, 2012-12-27 kvits Nr. 2206354, 2012-03-10 kvitas Nr. 0718213., taip pat Acemark Enterprises Limited 2012-12-30 pažyma Nr. 182, joje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 414 001,62 Eur. Tai patvirtina pareiškėjo iniciatyva atlikti ieškovo pateiktų įrodymų (kvitų) vertimai iš kinų (mandarinų) kalbos į lietuvių kalbą, taip pat paskirta lingvistinė ekspertizė, kuri iš esmės patvirtino, kad daugumoje kvitų įrašytos skirtingos sumos hieroglifais ir skaitmenimis. Kita abejones ieškovo pateiktais įrodymais kelianti aplinkybė yra ta, kad nors patikslintuose ieškiniuose nurodyta, jog mokėjimai atlikti eurais, tačiau pateiktuose kvituose nurodyta valiuta – Kinijos Liaudies Respublikos piniginis vienetas ženminbi juanis (CNY). Be to, ieškovo pateiktame 2012 m. kovo 10 d. kvite Nr. 0718213 nenurodytas nei pinigų gavėjas, nei finansų direktorius, nei buhalteris, nei kasininkas, nėra šių asmenų parašų. Nurodyti ir kiti argumentai, susiję su įrodymų nepatikimumu, nustatytais trūkumais. Pareiškėjas viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad ieškovas, kuris yra susijęs su trečiuoju asmeniu subjektas, realiai trečiajam asmeniui 35 proc. pagal Sutarties 5 p., t. y. 414 001,62 Eur, nesumokėjo, o tik siekia nesąžiningai ir netgi galbūt nusikalstamai praturtėti pareiškėjo sąskaita. Lietuvos arbitražo teismas, sprendime nenurodydamas jokių motyvų, kodėl atmeta pareiškėjo atsikirtimus, arbitražo teismo paskirto eksperto išvadą ir kitus įrodymus, jais rėmėsi, priimdamas sprendimą. Toks nepagrįstas ir nemotyvuotas arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai. Pareiškėjas aptartus argumentus ir įrodymus buvo nurodęs ir pateikęs ne tik Lietuvos arbitražo teismui, bet ir teisėsaugos institucijoms. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15899-15 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo sukčiauti) buvo pradėtas Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 2-ajame skyriuje.

12Atsiliepime į skundą ieškovas teismo prašo: 1) pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą; 2) išeiti už apeliacinio skundo ribų ir panaikinti 2015 m. gegužės 26 d. Lietuvos arbitražo teismo, priimto arbitražo byloje Nr. 1-1/2013, nutarties rezoliucinę dalį, kuria šalims buvo priskirtos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir iš pareiškėjo ieškovui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje arbitražo byloje. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisės panaikinti arbitražo sprendimą išimtinumo. Pagal formuojamą teismų praktiką, arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimas yra išimtinė kontrolės forma, o tokie sprendimai gali būti panaikinami tik išskirtiniais atvejais. Arbitražo teismo sprendimas negali būti tikrinamas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu. Tačiau pareiškėjo skunde keliami būtent fakto ir materialinės teisės taikymo klausimai, pareiškėjas iš esmės revizuoja arbitražo teismo sprendimo turinį – nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų tyrimą ir arbitražo teismo atliktą teisinių santykių kvalifikavimą.
  2. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Pirma, sutartimi yra aiškiai reglamentuojami tarp ieškovo ir pareiškėjo egzistuojantys teisiniai santykiai (sutarties 5.1 ir 5.3 p.). Sutarties 8 p. aiškiai nustatyta, kad „bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme“. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2014-08-28 sprendime, priimtame c. b. Nr. 2A-204-440/2014, konstatuota, kad ši išlyga yra galiojanti ir tarpusavyje saisto tiek ieškovą, tiek pareiškėją. Antra, pareiškėjo skola ieškovui yra susidariusi pagal Sutartį, o ne pagal 2011-11-24 Akcininkų susitarimą prie steigimo sutarties. Tai patvirtina Sutarties 9.5 punktas, taip pat tai, kad akcininkų susitarimas sudarytas dar iki pareiškėjo įsteigimo, visi ieškovo mokėjimai trečiajam asmeniui atlikti tik po Sutarties pasirašymo, mokėjimo kvituose atsispindi, kad mokėjimo pagrindas – Sutartis. Taigi, tarp ieškovo ir pareiškėjo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai kilę iš Sutarties, todėl skola ieškovui turėjo būti grąžinta vadovaujantis sutarties nuostatomis. Trečia, nesutiktina su skundo argumentu, kad kitos 2011-11-24 susitarimo šalys skolino lėšas pareiškėjui pagal 2011-11-24 susitarimą. Arbitražo teismui pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjui paskolos teiktos pagal atskiras sutartis. Arbitražo teismas teisingai ir tiksliai nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas kyla iš Sutarties, todėl vadovaudamasis 8 p. teisingai konstatavo ginčą esant arbitruotiną.
  3. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 4 p. pagrindu. Nesutiktina su skundo argumentu, kad Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos arbitražo teismas teisingai konstatavo, kad Sutarties 8 p. įtvirtinto arbitražinio susitarimo sisteminė ir lingvistinė patvirtina, jog šalių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui ir taip atsisakyti bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos yra išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Arbitražinėje išlygoje sąmoningai atsisakyta nuorodos į konkrečios šalies pavadinimą, apsiribojant žodžių junginiu „atsakovo šalies arbitražo teismas“, nes šalys galėjo pakeisti savo buveinės vietą. Vieninteliame Lietuvos arbitražo teisme ieškinio pateikimo dieną Lietuvoje veikusiame arbitražo teisme vartojamas šalies pavadinimas, todėl remiantis lingvistiniu sutarčių aiškinimo metodu sutartyje numatytą sąvoką „atsakovo šalies arbitražo teismas“ tiksliausiai atitinka Lietuvos arbitražo teismas. Arbitražo sprendime nei žodžiu neužsimenama apie jokią hierarchinę, instancinę ar dar kitokią arbitražo teismų nelygybę. Skundu pareiškėjas iš esmės antrą kartą, tik kitoje byloje, kvestionuoja tos pačios arbitražinės išlygos galiojimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenorėjo ar nepritarė bylos nagrinėjimui Lietuvos arbitražo teisme, nereiškia, kad kilęs ginčas yra nearbitruotinas arba, kad ieškovas kreipėsi ne į tą arbitražo teismą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuri Lietuvoje veikianti arbitražo institucija, anot pareiškėjo, turėjo nagrinėti kilusį ginčą.
  4. Dėl sprendimo panaikinimo KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. pagrindu. Skunde keliami fakto klausimai, itin plačiai aprašinėjant mokėjimų kvitus, analizuojant juose neva esančius neatitikimus, kvitų klastojimo požymius ir pan., t. y. skunde teikiamos identiškos faktinės aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu ir kurias Lietuvos arbitražo teismas jau yra įvertinęs, nors Lietuvos apeliaciniam teismui nesuteikta teisė arbitražo teismo sprendimus tikrinti fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodyta skunde, atlikus lingvistinę ekspertizę paaiškėjo, kad tiek pirmieji, tiek antrieji mokėjimų kvitų egzemplioriai, tiek ir jų pateiktos kopijos sutampa. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių viešosios tvarkos pažeidimo egzistavimą.
  5. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Arbitražo bylą laimėjusiam ieškovui turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos arbitražo teisme. To nepadarius pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų išeiti už pareiškėjo apeliacinio skundo ribų ir ieškovui priteisti arbitražo teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  6. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą. Taip pat kartu su 2015 m. birželio 5 d. pareiškimu dėl papildomų įrodymų prijungimo pareiškėjas pateikė šiuos naujus įrodymus: 1) 2015-06-04 antstolio A. B. patvarkymo Nr. BLO025515 kopiją, 2015-06-04 antstolio A. B. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. BLO025517 kopiją, 2015-06-04 antstolio A. B. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. BLO025533 kopiją, 2015-05-27 East China Automobile Association LTD prašymo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-154-291/2014 egzemplioriaus kopiją, 2015-05-07 East China Automobile LTD prašymo Šiaulių apygardos teismo c. b. Nr. e2-432-368/2015 egzemplioriaus kopiją bei 2015-06-01 East China Automobile Association LTD prašymo Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2-781/157/2015 egzemplioriaus kopiją. Šie įrodymai prie bylos neprijungtini, nes Lietuvos apeliacinis teismas nepriima ir nevertina naujų įrodymų.

13Trečiasis asmuo Acemark Enterprises LTD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad arbitražo teismo sprendimas naikintinas KAĮ 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu. Pareiškėjas skunde nepaaiškino, kodėl, jo nuomone, Sutartimi nebuvo apibrėžti santykiai tarp pareiškėjo ir ieškovo, jei ieškovas Sutartimi įsipareigojo apmokėti ir trečiajam asmeniui apmokėjo net 35 proc. pareiškėjo atlikto užsakymo sumos. Sutartimi buvo apibrėžti santykiai tiek tarp ieškovo ir pareiškėjo, tiek tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens, tiek tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl bet kokie ginčai, pagal Sutarties 8 p., kylantys iš šių civilinių teisinių santykių, turi būti sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme. Nesutiktina, kad tarp pareiškėjo ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai kylantys iš 2011-11-24 pareiškėjo akcininkų susitarimo prie Steigimo sutarties, nes atsakovas nebuvo susitarimo šalimi, be to, tuo metu jis nebuvo įsteigtas. Nors pareiškėjo skolos grąžinimo terminas Sutartyje nenustatytas, nagrinėjamu atveju taikytinos CK nuostatos (CK 6.53 str. 1 d., 6.314 str. 2 d.).
  2. Pareiškėjas skunde nurodydamas, kad ginčą išnagrinėjo ne tas arbitražo teismas, nenurodė, kuris arbitražo teismas būtų kompetentingas nagrinėti šį ginčą. Pareiškėjo kvestionuojamos arbitražinės išlygos galiojimas patikrintas Šiaulių apygardos teismo 2014-08-28 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014. Sutarties 8 p. įtvirtinta arbitražinė išlyga aiški ir suprantama – kadangi atsakovas registruotas Lietuvoje, todėl ir buvo kreiptasi į Lietuvos arbitražo teismą.
  3. Nesutiktina, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 str. 3 d. 6 p.). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokius fundamentalius, valstybėje galiojančius principus, susijusius su teisingumu ir morale, ir/arba taisykles, kurios skirtos tarnauti pagrindiniams valstybės politiniams, socialiniams ar ekonominiams interesams bei jos įsipareigojimus kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms galėtų pažeisti arbitražo sprendimas. Pareiškėjo iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, kad baudžiamoji byla bus persiųsta į teismą. Trečiasis asmuo užtikrina, kad mokėjimų kvitai, patvirtinantys, kad ieškovas už pareiškėją įvykdė prievolę ir sumokėjo Sprendimu priteistą sumą, buvo išrašyti teisėtai, todėl negali būti kalbama apie kvitų suklastojimą. Mokėjimų kvitų pirmųjų ir antrųjų egzempliorių turinys nesutampa tik tuo aspektu, jog dalis antrųjų mokėjimų kvitų egzempliorių turinio yra išblukusi. Visa kita sutampa identiškai.

14Be to, byloje iki teismo posėdžio pradžios buvo gauti pareiškėjo procesiniai dokumentai 2016-01-06 ir 2016-01-08 dėl papildomų įrodymų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei ieškovo 2016-01-11 rašytiniai paaiškinimai. Šalių pateikti procesiniai dokumentai ir juose nurodytos aplinkybės ir prašymai susiję su bylos esme, todėl pridėtini prie bylos, vertintini su kitais bylos duomenimis.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas, atsakovas (pareiškėjas) ir trečiasis asmuo 2012 m. vasario 17 d. sudarė sutartį Nr. 1388/02/12 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismą prašydamas ieškovui iš atsakovo priteisti 414 001,62 Eur sumą skolos atlyginimui, procesines palūkas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas ir ieškovas įsipareigojo pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas sumokėti už prekes. Ieškovo teigimu, kadangi ieškovas įvykdė savo prievolę pagal Sutartį, jis įgijo regreso teisę reikalauti grąžinti ieškovo sumokėtą sumą pagal CPK 6.112 str. 1 p.

17Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl skolos grąžinimo, išspręstas arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 (toliau – arbitražo sprendimas Nr. 1-1/2013), kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 390 732,91 Eur skolos ir 9,5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, t. y. 390 732,91 Eur nuo bylos iškėlimo Lietuvos arbitražo teisme dienos iki Lietuvos arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Atsakovas (pareiškėjas) skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti arbitražo teismo sprendimą Nr. 1-1/2013, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 3 punktui, 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punktui. Faktinį skundo pagrindą sudaro šios aplinkybės: 1) Lietuvos arbitražo teismas išnagrinėjo nearbitruotiną ginčą, nes Sutartyje neapibrėžti jokie santykiai tarp ieškovo ir pareiškėjo, spręstini arbitražo teisme sutarties 8 p. nustatyta tvarka; 2) sprendimą priėmė arbitražo teismas, kuriam perduoti šalių ginčą šalys nebuvo susitarusios, t. y. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginčą; 3) ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė ir panaudojo suklastotus dokumentus ir taip galbūt įvykdė nusikalstamą veiką – pasikėsinimą apgaule įgyti didelės vertės turtą.

19Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio nacionalinio arbitražo teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) VIII skyriaus normose. KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, o 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas ex officio patikrina, ar skundžiamas arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Atsižvelgiant į tai, nors nagrinėjamu atveju ieškovas skunde nurodytais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 1-1/2013 KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto pagrindais, šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne tik atsakovo (pareiškėjo) nurodyti, bet ir KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas.

20Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto

21KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui. Arbitražas yra ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį (-is). Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ir (ar) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis). Pagal KAĮ 12 straipsnio 1 dalį arbitraže gali būti sprendžiami visi ginčai, išskyrus šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytas išimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos pagal Sutartį priteisimo, nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nustatytus ginčus, kurie negali būti sprendžiami arbitraže, t. y. teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

22Kaip matyti iš pareiškėjo (atsakovo) skunde nurodytų argumentų ir arbitražo teismo priimto sprendimo panaikinimo pagrindų, keliamas klausimas dėl Sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos aiškinimo ir taikymo. Sutartį pasirašiusios šalys 8 p. sulygo, kad „bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis“. Atsakovas (pareiškėjas) šią Sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą (jos taikymą tarp šalių kilusiam ginčui) ginčija dvejopo pobūdžio pagrindais: pirma, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai nepatenka į 8 p. numatytą arbitražinę išlygą, t. y. ginčas, kildinamas iš skolos pagal Sutartį priteisimo nearbitruotinas, nes pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali būti sprendžiami tik ginčai tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo bei tarp trečiojo asmens ir ieškovo (KAĮ 50 str. 3 d. 3 p.); antra, Sutarties 8 p. nenumatytas konkretus arbitražo teismas ir iš šios sutarties nei taikant bendruosius sutarčių aiškinimo principus, nei kitais būdais neįmanoma nustatyti, kurioje konkrečiai nuolatinėje ar ad hoc arbitražo institucijoje šios sutarties šalys susitarė spręsti ginčus, nes institucija, pavadinimu arbitražo teismas, Lietuvos Respublikoje neegzistuoja, šių trūkumų pašalinti neįmanoma, todėl nagrinėjamu atveju sprendimą šalių ginče priėmė Lietuvos arbitražo teismas, neturėjęs kompetencijos spręsti šį ginčą (KAĮ 50 str. 3 d. 4 p.). Dėl šių pagrindų Lietuvos apeliacinis teismas pasisakys atskirai.

23Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto

24KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo priimtą sprendimą, jei šalis pateikia įrodymų, kad arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma.

25Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantis arbitražinis nagrinėjimas, arbitražinio susitarimo formos ir turinio reikalavimai, taip pat kiti su arbitražu susiję klausimai reglamentuojami KAĮ ir CPK nuostatų. Priešingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama šalių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimą arbitražo teismui, todėl pagrindinė taisyklė, kurią ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė išlyga galioja sutarties šalims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad Sutartį pasirašė 3 šalys – ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo, nebuvo ginčijama nei arbitražo teismo proceso metu, nei atsakovui pateikus skundą dėl priimto arbitražo teismo sprendimo.

26Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Arbitražo kompetencijos klausimo tinkamas išsprendimas yra reikšmingas, nes šiuo pagrindu arbitražo vėliau priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tampa teismo sprendimo funkciniu atitikmeniu – jis gali būti vykdomas priverstinai, įgyti res judicata bei prejudicinę galią. Arbitražo prisiimta kompetencija nagrinėti bylą de facto apriboja kitų subjektų – valstybės teismo arba kito arbitražo galimybę nagrinėti bylą. Arbitražo sprendimas, priimtas arbitražui neturint kompetencijos, nėra legitimus, arbitražo kompetencijos trūkumas yra vienas iš visuotinai pripažintų pagrindų, kuriems esant arbitražo sprendimas gali būti panaikinamas arba nepripažįstamas. Tačiau KAĮ 19 straipsnyje įtvirtinta kompetencijos-kompetencijos doktrina per se neriboja valstybės teismo galimybės nagrinėti arbitražo jurisdikcijos klausimus, o tik netiesiogiai nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką – įtvirtina arbitrų teisės spręsti šį klausimą pirmenybės taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014). Arbitražo teismo jurisdikcija pirmiausia grindžiama šalių susitarimu, t. y. savo teisės kreiptis į teismą dėl konkrečių ginčų nagrinėjimo atsisakymu, todėl kiekvienu atveju šalys pačios sprendžia, kurių ginčų nagrinėjimą jos nori perduoti arbitražo teismui ir šį savo sprendimą išdėsto arbitražiniame susitarime. Rengdamos arbitražinį susitarimą šalys turi būti atidžios ir įvertinti riziką, kad kai kurių susijusių ginčų, kylančių iš to paties sandorio ar susijusių sandorių, nagrinėjimas gali būti padalytas tarp teismų ir arbitražo teismo, nes, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo šalis, bet ir teismą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Taigi, sprendžiant dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti konkretų ginčą svarbus arbitražinis susitarimas, jo turinys, šalių išreikšta valia dėl tarpusavio ginčų sprendimo, t. y. ar šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl arbitražinės išlygos. Kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013). Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje sulygo tokią arbitražinę išlygą – „Bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios Sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo procesinėmis taisyklėmis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartyje nustatyta arbitražinė išlyga savo esme atitinka jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus (KAĮ 3 str. 5 d.), t. y. šalys turėjo teisę bendru sutarimu ginčus, kylančius iš Sutarties, nuspręsti nagrinėti ne bendrosios kompetencijos teismuose, o arbitraže. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės ir apygardos teismuose buvo spręstas Sutarties 8 p. įtvirtinto arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4754-772/2013, Sutarties 8 p. numatytą arbitražinę išlygą pripažino negaliojančia. Apskundus šį sprendimą, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovų ECAA Europe UAB (atsakovo, pareiškėjo), J. D. ir UAB „Vaivorykštė“ ieškinį. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad šalių sulygta arbitražinė išlyga atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, ją pasirašiusių šalių valią, yra galiojanti, neprieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Lietuvos arbitražo teismas, įvertinęs minėtą išlygą, sprendė, kad sisteminė ir lingvistinė šio šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, jo apimties, analizė leidžia daryti išvadą, kad šalių valia perduoti ginčus nagrinėti arbitražui ir taip atsisakyti bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos yra išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, dėl to arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir įpareigojantis visus jį sudariusius asmenis. Sutarties šalių sudaryta arbitražinė išlyga yra plati ir apima visus ginčus, kylančius iš Sutarties, taip pat susijusius su Sutartimi, todėl atsakovo argumentai, kad arbitražo teisme gali būti nagrinėjami ginčai, kylantys tarp atsakovo ir trečiojo asmens atmestini kaip nepagrįsti. Skunde atsakovas (pareiškėjas) apeliuoja į arbitražo teismo padarytą išvadą dėl konkretaus tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo arbitruotinumo, nurodo, kad bendrosios kompetencijos teismuose (Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme) buvo sprendžiama dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia, bet nėra pasisakyta būtent dėl šios arbitražo bylos ginčo arbitruotinumo. Šis atsakovo argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstas. Minėtomis nutartimis šiuo konkrečiu atveju galima vadovautis tik tuo aspektu, kuriuo arbitražinė išlyga pripažinta galiojanti, atitinkanti KAĮ 3 str. 5 p. jai keliamus esminius reikalavimus.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad esant šalių sudarytam galiojančiam (šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo sprendimu) arbitražiniam susitarimui, dėl konkretaus ginčo nagrinėjimo turi būti sprendžiama atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo apimtį, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis dėl ginčų, kurie nearbitruotini. Reikalavimų, kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti aiškiai patenka į šalių sudaryto arbitražinio susitarimo sritį, sujungimas reikštų tiek teismo, tiek arbitražo teismo kompetencijos ribų peržengimą, kurį šalys apibrėžė arbitražiniame susitarime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

28Siekiant išsiaiškinti į Sutartį šalių įtraukto arbitražinio susitarimo apimtį (arbitražinės išlygos esmę bei turinį), turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), kurias taikant turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš jų kylančius įsipareigojimus. Minėta, kad ieškovas, atsakovas (pareiškėjas) ir trečiasis asmuo Sutartyje save įvardijusios atitinkamai „Kreditoriumi“(dar ir Kinijos Liaudies Respublikos akcininkas, sutarties 9.1 p.), „Klientu“ ir „Prekybos agentu“, sulygo tokios formuluotės arbitražinę išlygą: „Bet kokie ginčai, galintys kilti iš šios Sutarties ar susiję su ja, turi būti sprendžiami atsakovo šalies Arbitražo teisme, vadovaujantis šio teismo proceso taisyklėmis. Arbitražo sprendimas bus galutinis ir saistomas abi šalis“. Taigi, arbitraže šalys susitarė spręsti visus iš Sutarties kylančius ginčus ar susijusius su Sutartimi. Arbitražo teismas minėtą arbitražinę išlygą vertino kaip plačią ir apimančią visus ginčus kylančius iš Sutarties, tarp jų ir ginčus tarp ieškovo ir atsakovo. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad nors sutiktina su arbitražo teismo išvada dėl arbitražinės išlygos plataus taikymo (t. y. šalys neapibrėžė konkrečių ginčų, sprendžiamų arbitraže), tačiau arbitražinė išlyga neatsiejamai susijusi ir su pačia Sutartimi, tai patvirtina arbitražiniame susitarime vartojamas žodžių junginys „galintys kilti dėl šios Sutarties ar susiję su ja“, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ji negali būti vertinama atsietai nuo pačios Sutarties. Pažymėtina, kad ieškovas kreipėsi į arbitražo teismą savo reikalavimą grįsdamas regreso teise pagal Sutartį, t. y. pagal atliktus mokėjimus Sutarties 5.3 p. pagrindu, kuriame numatyta, kad kreditorius (ieškovas) moka 35 proc. kiekvieno užsakymo sumos banko pavedimu, kaip nurodyta Prieduose arba Pardavimo sąskaitose faktūrose. Nurodė, kad mokėjimus pagal minėtą sutarties punktą įvykdė, todėl įgijo regreso teisę reikalauti grąžinti ieškovo sumokėtą sumą pagal CK 6.112 str. 1 p.

29Atsakovas savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose arbitražo teismui iš karto nurodė, kad ginčas nearbitruotinas, nes yra susijęs su esminėmis sąlygomis kitos sutarties (2011-11-24 Steigimo sutarties, kurią sudarė UAB „Vaivorykštė“, J. D., D. G. ir East China Automobile Association Ltd įgaliotas asmuo bei 2011-11-24 akcininkų susitarimo prie steigimo sutarties, kurią pasirašė tie patys asmenys), kurioje yra numatyti tam tikri atsiskaitymo ypatumai su arbitražo bylos ieškovu kaip akcininku ir tai liečia ne tik atsakovą, bet ir kitus asmenis, kurie nėra šios arbitražo bylos dalyviai.

30Arbitražo teismas tik priimdamas sprendimą pasisakė dėl ginčo arbitruotinumo, tačiau konkretaus ginčo reikalavimo, ieškovo grindžiamo regreso teise, nevertino pasisakydamas dėl ginčo arbitruotinumo, ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius kvalifikavo tik pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodant, kad Sutartis turi paskolos sutarties elementų, o ieškovą ir atsakovą sieja paskoliniai santykiai, todėl šalims Sutartyje neaptarus tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, taikytina CK 6.873 str. 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, arbitražo teismui išplėtus Sutarties nuostatas (nukrypus į CK paskolą reglamentuojančias teisės normas), nors pačios Sutarties nuostatos yra grynai prekių pirkimo-pardavimo (Sutartyje expressis verbis nėra nuostatų, susijusių su finansavimu, paskolos suteikimo, jos grąžinimu ir kita) nepagrįstai išplėsta ir 8 p. įtvirtinta arbitražinė išlyga santykiams, kurių Sutartis nereglamentuoja, nors, kaip minėta, arbitražiniame susitarime aiškiai nurodyta, kad arbitraže nagrinėjami ginčai kylantys iš (dėl) Sutarties arba susiję su sutartimi. Pažymėtina, kad arbitražo teismas ginčijamame sprendime pats nurodė, kad pagal Sutarties nuostatas trečiajam asmeniui kyla pareiga tiekti prekes atsakovui pagal pateiktus užsakymus, atsakovui kyla pareiga sumokėti 65 proc. perkamų prekių kainos, o ieškovui kyla pareiga sumokėti likusius 35 proc. atsakovo perkamų prekių kainos. Taigi, sutartyje yra aptarti trečiojo asmens ir atsakovo bei trečiojo asmens ir ieškovo tarpusavio santykiai, tačiau nėra numatyta, kokia tvarka ir terminais atsakovas turėtų atsiskaityti su ieškovu, todėl arbitruotinumo aspektu padaryta klaidinga išvada dėl arbitražinės išlygos taikymo apimties, t. y. teisėjų kolegijos nuomone, arbitražo teismo atliktas šalių santykių kvalifikavimas ne pagal Sutarties nuostatas negali kartu lemti Sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos praplėtimo, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad tik tie ginčai, kurie kyla iš Sutarties arba su ja susiję, nagrinėtini arbitražo teisme. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai dėl dalies byloje reiškiamų reikalavimų yra galiojanti arbitražinė išlyga, o dėl dalies tokios išlygos nėra ir šiuos reikalavimus galima faktiškai ir teisiškai atskirti (jie kyla iš skirtingų sandorių, tarp skirtingų asmenų ir pan.), jie turi būti nagrinėjami atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai, atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pobūdį, nėra kildinami iš Sutarties (joje tiesiogiai įtvirtintų nuostatų), kuri sieja ieškovą ir trečiąjį asmenį bei atsakovą ir trečiąjį asmenį, ypatingai per Sutarties 5 p. įtvirtintas mokėjimo sąlygas (atsakovas teismui teigė, jog ginčas yra susijęs su kita sutartimi, kurioje arbitražinės išlygos nėra ir liečia kitus asmenis) jie gali būti ir turi būti nagrinėjami atskirai, t. y. Sutartyje šalių sulygta arbitražinė išlyga neapima ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių ir ginčų sprendimo. Aplinkybe, kad pagal Sutarties 8 p. arbitražo teisme gali būti sprendžiami tik ginčai tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo bei tarp trečiojo asmens ir ieškovo viso arbitražinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas rėmėsi nuosekliai.

31Remiantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad arbitražo teismas netinkamai išsprendė ginčo arbitruotinumo klausimą, todėl arbitražo sprendimas naikintinas KAĮ 50 str. 3 d. 3 p. pagrindu kaip priimtas dėl nearbitruotino ginčo.

32Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas pagal ieškovo ieškinį atsakovui yra nearbitruotinas (nepriskirtinas arbitražo teismo kompetencijai), nagrinėjamu atveju nėra aktualūs kitų atsakovo skunde nurodytų arbitražo teismo sprendimų panaikinimo pagrindai. Dėl to teisėjų kolegija plačiai dėl jų nepasisako.

33Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto

34KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų. Atsakovas (pareiškėjas) nurodo, kad šiuo atveju sprendimą priėmė arbitražo teismas, kuriam šalys perduoti šalių ginčą nebuvo sutarusios, t. y. Lietuvos arbitražo teismas neturėjo kompetencijos spręsti šį ginčą, nes arbitražinėje išlygoje nebuvo nustatyta, kad Lietuvos arbitražo teismas, kaip nuolatinė arbitražo institucija, turėtų nagrinėti ginčą, jeigu tarp šalių kiltų arbitruotinas ginčas. Arbitražo teismas nurodė, kad nors išlygoje tiesiogiai neįvardintas Lietuvos arbitražo teismas, toks atvejis nėra naujas ir teismų praktikoje vadinamas „patologiniu“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013). Arbitražo teismo nuomone, tai, kad šalių sudarytame arbitražiniame susitarime nurodyta, kad ginčai turi būti sprendžiami atsakovo šalies arbitražo teisme, lėmė ginčo nagrinėjimą būtent Lietuvos arbitražo teisme, nes jo vienintelio pavadinime naudojamas valstybės pavadinimas, o kiti tuo metu veikę arbitražo teismai buvo Vilniaus komercinio arbitražo teismas, Klaipėdos tarptautinis jūrų komercinis arbitražas, Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės ir skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti, kad pagal Sutarties 8 p. būtent Lietuvos arbitražo teismui priskirta kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius iš Sutarties ar su ja susijusius. Nenustačius arbitražo procedūrų pažeidimų ar arbitražinės išlygos, kaip tokios, galiojimo pažeidimų, Atsakovo (pareiškėjo) argumentai, susiję su Lietuvos arbitražo teismo kompetencija nagrinėti ginčus, kylančius iš Sutarties 8 p. nuostatos, laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti Lietuvos arbitražo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

35Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto

36Atsakovas (pareiškėjas) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimą grindžia ir KAĮ 50 str. 3 d. 6 p. įtvirtintu pagrindu – sprendimo prieštaravimu viešajai tvarkai, šį negaliojimo pagrindą grįsdamas arbitražo teismo proceso metu ieškovo ir trečiojo asmens galbūt pateiktais suklastotais dokumentais, kurių pagrindu buvo įrodinėjamas skolos atsiradimo dydis ir faktas.

37KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Minėta, kad pagal KAĮ 50 straipsnio 4 dalį Lietuvos apeliacinis teismas įpareigotas bet kuriuo atveju ex officio vertinti arbitražo teismo sprendimo atitiktį viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Taigi, arbitražo teismų sprendimų tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu Lietuvoje draudžiamas. Be to, sprendžiant arbitražo teismo sprendimo atitiktį viešajai tvarkai, pastaroji kategorija negali būti aiškinama taip plačiai, kaip ji aiškinama nagrinėjant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikciją, sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties viešajai tvarkai, nebent šių normų netinkamu taikymu būtų ne tik iš esmės neteisingai išspręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-72/2014).

38Priešingai nei teigia atsakovas (pareiškėjas) jo nurodomi argumentai, susiję su viešosios tvarkos pažeidimu nagrinėjamu atveju, laikytini kaip prašymas iš naujo vertinti arbitražo teismo jau ištirtus ir įvertintus įrodymus, nors tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui nepriskirta. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos arbitražo teismas sprendime nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl atmeta pareiškėjo atsikirtimus dėl galbūt suklastotų rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų), arbitražo teismo paskirti eksperto išvadą ir kitus įrodymus, tačiau kaip matyti iš arbitražo sprendimo teismas įvertino į bylą pateiktų įrodymų visumą (trečiojo asmens patvirtinimą, kad ieškovas su juo pagal Sutartį yra visiškai atsiskaitęs, trečiojo asmens pateiktą pakvitavimą, taip pat pateiktus mokėjimo kvitus, lingvistinę ekspertizę atlikusio eksperto pateiktus dokumentus bei paaiškinimus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo (pareiškėjo) skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma naikinti arbitražo teismo sprendimą, yra susijusios su faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu, kurių teismui nesuteikta kompetencija vertinti, Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl į bylą gautų šalių paaiškinimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsakovas (pareiškėjas) pateikė pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė: 1) iš ieškovo atsakovui priteisti 735,92 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato V. B. suteiktas teisines paslaugas Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2A-59-370/2015; 2) atsakovui iš ieškovo priteisti 1 120 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato D. K. suteiktas teisines paslaugas Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2A-59-370/2016; 2) atsakovui iš ieškovo priteisti 217 Eur žyminį mokestį už skundo dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015-05-26 sprendimo arbitražo byloje Nr. 1-1/2013 pateikimą Lietuvos apeliaciniam teismui c. b. Nr. e2A-59-370/2016; 4) atsakovui iš ieškovo priteisti 5 163,45 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato V. B. ir VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktas teisines paslaugas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013; 5) atsakovui iš ieškovo priteisti kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas: 321,81 Eur už kopijavimo paslaugas, 55,03 Eur už čekių vertimo iš kinų kalbos į lietuvių kalbą paslaugas, 680 Eur už 2014 m. gruodžio 8 d. Lietuvos arbitražo teismo posėdį byloje Nr. 1-1/2013, 300 Eur už 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdį Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 ir ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo sumokėtos 2015 m. kovo 2 d., už 2015 m. vasario 18 d. teismo posėdį ir eksperto-vertėjo dalyvavimą 2015 m. vasario 18 d. posėdyje, iš viso 1 656,84 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013.

41Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Atsakovas nurodo, kad advokatui V. B. už skundo dėl arbitražo sprendimo panaikinimo parengimą sumokėjo 735,92 Eur. Šių išlaidų dydį ir faktą patvirtina 2015 m. liepos 2 d. PVM sąskaita faktūra AVB Nr. 2015-043 ir sąskaitos išrašas. Prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija rekomendacijų dydžio (8.9 p.), todėl priteistina visa suma (735,92 Eur).

42Atsakovas pareiškime dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme šioje civilinėje byloje patyrė dar 1 120 Eur išlaidų už advokato pagalbą: 1) 100 Eur už 2015-06-05 pareiškimo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 280 Eur už 2015-07-10 atsiliepimo į ieškovo 2015-07-08 prašymą dėl užstato taikymo c. b. Nr. e2A-816-180/2015 parengimą; 50 Eur už 2015-07-24 prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl dokumentų prijungimo parengimą; 50 Eur už 2015-09-16 prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl dokumentų prijungimo pateikimą; 280 Eur už 2015-12-09 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą; 280 Eur už 2015-12-28 atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą; 80 Eur už 2016-01-05 pareiškimo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą.

43Atsakovas nurodo, kad šias teisines paslaugas (procesinius dokumentus) jam teikė advokatas D. K. atstovavimo sutarties ir teisinių paslaugų sutarties dėl teisinio konsultavimo ir procesinių dokumentų rengimo pagrindu, nepaisant to, kad subendrintą PVM sąskaitą-faktūrą už nurodytų procesinių dokumentų parengimą atsakovui išrašė UAB „Tikroji vaivorykštė“, su kuria atsakovas buvo sudaręs Sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas. Ieškovas nesutinka, kad atsakovui turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad teisines paslaugas jam teikė ne advokatas, todėl tokios išlaidos negali būti atlyginamos remiantis CPK 98 straipsniu.

44Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė su advokatu D. K. sudarytą atstovavimo sutartį bei teisinių paslaugų sutartį, taip pat atsakovo ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ sudarytą sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas, PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija „už advokato D. K. pagal 2015-05-11 Sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas ir pagal 2015-05-25 Tarpininkavimo sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. e2A-59-370/2016“, taip pat mokėjimo kvitą pagal minėtą sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pridėti įrodymai patvirtina, kad aukščiau nurodytas teisines paslaugas suteikė advokatas, todėl atsakovas turi teisę prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio nuostatas. Šios išvados nepaneigia faktinė aplinkybė, kad atsakovas už advokato suteiktas teisines paslaugas mokėjo per tarpininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

45Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už suteiktas teisines paslaugas (8.16.), prašoma priteisti 1 120 Eur suma laikytina pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina iš ieškovo.

46Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 217 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 217 Eur suma.

47Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 5 163,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, patirtas Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013. Nurodo, kad šias bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė tiek dėl advokato V. B., tiek dėl VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktos teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnį, galima prašyti atlyginti tik tas išlaidas, kurios patirtos dėl advokato ar advokato padėjėjo suteiktų teisinių paslaugų, todėl atsakovo išlaidos, susijusios su VšĮ „Kultūros vizija“ suteiktomis teisinio pobūdžio paslaugomis, negali būti atlyginamos CPK 98 straipsnio pagrindu. Taip pat jos negali būti atlyginamos ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009), o atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

48Kaip matyti iš arbitražo teismo bylos medžiagos advokatas V. B. Lietuvos arbitražo teismo byloje suteikė tik šias teisines paslaugas: 1) 420,53 Eur (1452 Lt) už prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų rengimą; 315,4 Eur (1089 Lt) už atskirojo skundo, prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų rengimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3731-565/2013 East China Automobile Association Ltd v. ECAA Europe UAB, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013; 3) 144,81 Eur (500 Lt) už 2013 m. liepos 2 d. rašytinių paaiškinimų parengimą; 4) 1682,11 Eur (5808 Lt) už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą; 5) 525,66 Eur (1815 Lt) už prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų parengimą; 5) 525,66 Eur (1815 Lt) už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą arbitražo teismo posėdyje; 6) 332,75 Eur už prašymų, pareiškimų ir kitų dokumentų parengimą; pasirengimą atstovauti ir atstovavimą arbitražo teismo posėdyje. Iš viso advokato V. B. teisinės paslaugos arbitražo byloje atsakovui kainavo 3 946,92 Eur. Šių atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą pagrindžia arbitražo byloje esantys duomenys. Ši suma laikytina protinga ir atitinkančia Rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl priteistina atsakovui iš ieškovo. Bylinėjimosi išlaidos (1 216,63 Eur), kurias sudaro atlikti mokėjimai VšĮ „Kultūros vizija“ už suteiktas teisines paslaugas, neatlyginamos (5163,45 Eur – 3 946,92 Eur).

49Taip pat atsakovas prašo iš ieškovo priteisti Lietuvos arbitražo teismo byloje Nr. 1-1/2013 patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas (kopijavimo išlaidas, dokumentų vertimą, 2014 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį, ekspertizę ir eksperto dalyvavimo teismo posėdžiuose), viso – 1656,84 Eur. Šios išlaidos vertintinos kaip pagrįstos ir būtinos, jų dydį ir faktą pagrindžia arbitražo byloje esantys duomenys, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

50Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 7 676,68 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (735,92 + 1120 + 217 + 3 946,92 + 1 656,84).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu

Nutarė

52atsakovo (pareiškėjo) ECAA Europe, UAB skundą dėl Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje Nr. Nr. 1-1/2013 panaikinimo, tenkinti.

53Panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 1-1/2013.

54Iš ieškovo (suinteresuoto asmens) Seišelių Respublikos įmonės East China Automobile Association Ltd (kodas 080014, 303 Aarti Chambers, Victoria, Mahė, Seišelių Respublika; a. s. 808-865406-838, HongKong & Shanghai Banking corporation Ltd) atsakovui (pareiškėjui) ECAA Europe, UAB (j. a. k. 302726974, Vytauto g. 122, 76340, Šiauliai) priteisti 7 676,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas su 2014 m. gruodžio 3 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Lietuvos... 5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl... 6. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir... 7. II. Arbitražo teismo sprendimo esmė... 8. Lietuvos arbitražo teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu: 1) ieškinį... 9. III. Skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 10. Atsakovas (pareiškėjas) skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos arbitražo... 11. 2011-11-24 susitarimo šalimi, jis negali juo remtis. Šalis – ieškovą ir... 12. Atsiliepime į skundą ieškovas teismo prašo: 1) pareiškėjo skundą... 13. Trečiasis asmuo Acemark Enterprises LTD atsiliepime į pareiškėjo skundą... 14. Be to, byloje iki teismo posėdžio pradžios buvo gauti pareiškėjo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas, atsakovas... 17. Tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas dėl skolos grąžinimo, išspręstas... 18. Atsakovas (pareiškėjas) skunde Lietuvos apeliacinio teismo prašo panaikinti... 19. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje... 20. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkto... 21. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 22. Kaip matyti iš pareiškėjo (atsakovo) skunde nurodytų argumentų ir... 23. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkto... 24. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 25. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantis arbitražinis... 26. Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant šalių sudarytam galiojančiam (šis... 28. Siekiant išsiaiškinti į Sutartį šalių įtraukto arbitražinio susitarimo... 29. Atsakovas savo pirminiuose procesiniuose dokumentuose arbitražo teismui iš... 30. Arbitražo teismas tik priimdamas sprendimą pasisakė dėl ginčo... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad arbitražo... 32. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas pagal ieškovo ieškinį... 33. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto... 34. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 35. Dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto... 36. Atsakovas (pareiškėjas) Lietuvos arbitražo teismo sprendimo panaikinimą... 37. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis... 38. Priešingai nei teigia atsakovas (pareiškėjas) jo nurodomi argumentai,... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Atsakovas (pareiškėjas) pateikė pareiškimą dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 42. Atsakovas pareiškime dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad... 43. Atsakovas nurodo, kad šias teisines paslaugas (procesinius dokumentus) jam... 44. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė su advokatu D. K. sudarytą atstovavimo... 45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į Rekomendacijose nustatytus... 46. Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 217 Eur žyminio mokesčio, sumokėto... 47. Atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 5 163,45 Eur bylinėjimosi išlaidų... 48. Kaip matyti iš arbitražo teismo bylos medžiagos advokatas V. B. Lietuvos... 49. Taip pat atsakovas prašo iš ieškovo priteisti Lietuvos arbitražo teismo... 50. Iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 7 676,68 Eur bylinėjimosi... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. atsakovo (pareiškėjo) ECAA Europe, UAB skundą dėl Lietuvos arbitražo... 53. Panaikinti Lietuvos arbitražo teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą... 54. Iš ieškovo (suinteresuoto asmens) Seišelių Respublikos įmonės East China...