Byla e2A-432-407/2017
Dėl lėšų įskaitymo į sąskaitą pripažinimo negaliojančiu ir jų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MLCH“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2874-614/2016 pagal ieškovės UAB „MLCH“ ieškinį atsakovei likviduojamai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl lėšų įskaitymo į sąskaitą pripažinimo negaliojančiu ir jų grąžinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „MLCH“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu

    5401 750,00 JAV dolerių sumos 2014 m. lapkričio 24 d. įskaitymą į ieškovės sąskaitą Nr. ( - ) LAB banke „Snoras“ ir į atsakovės korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US, taikyti restituciją ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 298 659,61 Eur, įpareigojant atsakovę priteistą sumą išmokėti nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir Lietuvos Respublikos bankų įstatyme (toliau – Bankų įstatymas) kreditorių nustatytos reikalavimų tenkinimo tvarkos ir priteista suma sumažinti ieškovės finansinius reikalavimus bankui bankroto byloje.

  2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.03-186 priėmė sprendimą paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą). Turimais duomenimis AB banko „Snoras“ veikla sustabdyta 14:57 val. Mokėtojas JOSS Elastromers BV 2011 m. lapkričio 16 d. pervedė 401 760 JAV dolerių iš Ecomony bank N.V. (Olandijos bankas) gavėjai ieškovei UAB „MLCH“ į sąskaitą AB banke „Snoras“ per banką korespondentą. Mokėjimo pavedimas buvo pateiktas 15:37 val. Olandijos laiku (GMT + 01:00), Lietuvos laiku (GMT + 02:00) buvo 16:37 val. UAB „MLCH“ sąskaitoje AB banke „Snoras“ 2011 m. gruodžio 4 d. buvo įskaityta 401 750 JAV dolerių suma. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla. Lietuvos bankas 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo, kad šiuo nutarimu AB bankui „Snoras“ buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas, įskaitant Lietuvos Respublikos mokėjimo įstatymo (toliau – Mokėjimo įstatymas) 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą.
  3. Pagal Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalį bankui veiklos apribojimai taikomi nuo sprendimo paskelbti veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos. Sprendimas taikyti veiklos apribojimą bankui laikomas paskelbtu, kai apie tai yra informuotas pats bankas, tai yra kai sprendimas jam įteiktas. Kadangi finansinėje veikloje dalyvauja ne tik bankas, svarbu, kad nedelsiant būtų pranešama ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims. Nedelsiant – reiškia tuoj pat. Turimais duomenimis, bankas savo bankus korespondentus informavo 2011 m. lapkričio 16 d. vakare.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad mokėjimas buvo pradėtas po moratoriumo, vadinasi atsakovė AB bankas „Snoras“ negalėjo baigti finansinės operacijos ir ginčo suma neteisėtai buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą atsakovės banke ir atsakovės korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US. Kadangi paskelbus moratoriumą finansinė operacija negalėjo būti atlikta, lėšos turėjo būti grąžintos, turi būti taikoma restitucija. Kadangi mokėtojas JOSS Elastromers BV 2015 m. spalio 20 d. sutartimi Nr. MJ2211/10.2015 perdavė visas savo teises susijusias su ginčo mokėjimu ieškovei, o ieškovė atsisakė pakartotinio šios sumos apmokėjimo, restitucija taikytina ieškovės naudai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė LAB bankas „Snoras“ 2010 m. liepos 29 d. sudarė Mokėjimo sąskaitos sutartį, šalis siejo banko sąskaitos sutarčių teisiniai santykiai. Ekonomy bank N.V. 2011 m. lapkričio 16 d. 15:37 val. pateikė JOSS Elastromers BV bankui SWIFT pranešimą (nurodymą) dėl 401 760 JAV dolerių pervedimo į ieškovės UAB „MLCH“ sąskaitą Nr. ( - ), esančią atsakovės banke „Snoras“. Ekonomy bank N.V. įvykdė Elastromers BV inicijuotą mokėjimo nurodymą ir per savo banką korespondentą Wells Fargo Bank, N. A. 2011 m. lapkričio 16 d. 16:42 įskaitė minimą sumą į atsakovės korespondentinę sąskaitą, esančią Standar Chrtered Bank Nee York, NY US. Atsakovė šią sumą 2011 m. lapkričio 24 d. įskaitė į ieškovės sąskaitą atsakovės banke.
  3. Teismas pažymėjo, jog mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, šiuo atveju atsakovė BAB bankas „Snoras“, turėjo ir galėjo užbaigti pradėtą mokėjimo paslaugą.
  4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mokėtojas per banką korespondentą davė mokėjimo nurodymą atlikti pervedimą į gavėjo UAB „MLCH“ sąskaitas ir bankai korespondentai, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai, apie gautas ir į atsakovės sąskaitą bankuose pervestas lėšas informavo atsakovę. Taigi mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ir jos neatšaukė, todėl mokėjimo paslaugos teikimas atsakovės negalėjo būti sustabdytas ar nutrauktas.
  5. Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėjimo paslaugų vartotojui tik tuo atveju, jei buvo atliktos neautorizuotos mokėjimo operacijos ar mokėjimo operacijos įvykdytos netinkamai. Šiuo atveju nebuvo įrodinėjama, kad mokėjimo operacijos atliktos netinkamai, ar buvo galimi kiti prievolės vykdymo sustabdymo pagrindai. Ieškovė ginčija tik mokėjimo paslaugos užbaigimą ir lėšų įskaitymą į atsakovės banko korespondento sąskaitą ir į jos (ieškovės) sąskaitą banke, kurio veikla yra sustabdyta.
  6. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas bankui, kurio veikla sustabdyta, baigti vykdyti pradėtą finansinę operaciją, priešingai, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pervedimo nurodymai, mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios.
  7. Teismas sprendė, kad mokėtojo finansinių paslaugų teikėjas įtraukdamas mokėjimą į sistemą dar nebuvo informuotas apie moratoriumą. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ apie jai taikomus veiklos apribojimus informavo mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjus, bankus korespondentus, 2011 m. lapkričio 16 d. vakare, SWIFT pranešimas surašytas tos dienos 21:04:35 val. Ieškovė neįrodė, ar atsakovė galėjo apie moratoriumą paskelbti anksčiau ir ar tas laiko tarpas, praėjęs nuo Lietuvos banko valdybos nutarimo įteikimo iki informacijos perdavimo visiems kitiems asmenims, turėjo reikšmės sprendžiant dėl atliktų mokėjimo operacijų tinkamumo. Byloje nustatyta, kad atsakovei BAB bankui „Snoras“ buvo pateiktas autorizuotas mokėjimo nurodymas, kuris inicijuotas likus 29 minutėms iki moratoriumo paskelbimo. Tačiau net jei bankai korespondentai mokėjimo nurodymus įtraukė į mokėjimo sistemas nežinodami apie moratoriumą, tai nėra reikšmingai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku – mokėjimo paslaugos vykdymo užbaigimu, kadangi bankas po moratoriumo paskelbimo gali banko viduje baigti atlikti net iki moratoriumo pradėtas finansines operacijas, jei jos nemažina banko mokumo, todėl atsakovė, būdama gavėjo (ieškovės) mokėjimo paslaugų teikėja, galėjo užbaigti finansinę operaciją ir įskaityti lėšas į gavėjo sąskaitą, nepaisant moratoriumo paskelbimo. Tuo tarpu už bankų korespondentų Standard Chartered Bank New York, NY US ar Ekonomy bank N.V. veiksmus atsakovė neatsako.
  8. Teismas taip pat pažymėjo, kad negali būti tenkinamas ieškovės prašymas taikyti restituciją ir grąžinti lėšas mokėtojui (kurio reikalavimo teises ieškovė nurodo perėmusi) ar gavėjui, kadangi nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais dėl restitucijos taikymo nesilaikant ĮBĮ ir Bankų įstatyme nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančiomis lėšomis, yra atsakovės bankroto padarinys ir atsakovė negali būti įpareigojama grąžinti kasatoriams lėšas, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, taip kaip esamam kreditoriui (šiuo metu ieškovės lėšos yra atsakovės banke pagal banko sąskaitos sutartį ir šioms lėšoms pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą yra taikoma draudimo apsauga, yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje), taip ir naujam kreditoriui - mokėtojui, jei toks atsirastų. Šiuo atveju restitucijos taikymas yra neįmanomas dar ir todėl, kad ja nesiekiama grąžinti šalis į buvusią padėtį, o priešingai, siekiama atlikti finansinę operaciją, kuri, nors ir buvo realiai atlikta, tačiau dėl banko moratoriumo ir bankroto ieškovė - gavėja, neturi galimybės realiai naudotis savo lėšomis. Todėl teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 401 750 JAV dolerių sumos 2011 m. lapkričio 24 d. įskaitymą į UAB „MLCH“ sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Snoras“ ir į atsakovės korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US, bei taikyti restituciją: ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 298 659,61 Eur, įpareigojant AB banką „Snoras“ priteistą 298 659,61 Eur sumą išmokėti ieškovei, netaikant ĮBĮ ir Bankų įstatyme kreditorių nustatytos reikalavimų tenkinimo tvarkos, ir priteista 298 659,61 Eur suma sumažinti UAB „MLCH“ finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes dėl laiko skirtumų skirtingose valstybėse, kadangi kai JOSS Elastomers BV pateikė mokėjimo pavedimą, Lietuvoje buvo 16:37 val., t. y. buvo praėjusi 1 valanda ir 29 minutės nuo Lietuvos banko valdybos nutarimo paskelbimo ir įteikimo (nuo moratoriumo įsigaliojimo), o kai Standart Chartered Bank New York įskaitė šią sumą Lietuvoje buvo 23:42 val., taigi buvo praėjusios 2 valandos ir 38 minutės po to, kai atsakovė informavo savo banką korespondentą Standart Chartered Bank New York apie moratoriumą (2011 m. lapkričio 16 d. 21:04 val. Lietuvos laiku).
    2. Teismas neteisingai nustatė, kad mokėtojo finansinių paslaugų teikėjas įtraukdamas mokėjimą į sistemą dar nebuvo informuotas apie moratoriumą, nes mokėtojo bankas (JOSS Elastromers BV bankas Economy bank N.V.) apie tai neturi būti informuotas, nes atsakovė neprivalėjo informuoti visų pasaulio kredito įstaigų, o tik savo bankus korespondentus. Teismas taip pat neteisingai nustatė, kad bankai korespondentai mokėjimo nurodymus įtraukė į mokėjimo sistemas nežinodami apie moratoriumą, nes Standart Chartered Bank New York apie moratoriumą buvo informuotas 2011 m. lapkričio 16 d. 21:04 val. Lietuvos laiku, o 401 750 JAV dolerių įskaitė 23:42 val. Lietuvos laiku. Todėl atsakovė negalėjo baigti finansinės operacijos, t. y. negalėjo 2011 m. lapkričio 24 d. įskaityti šios sumos į UAB „MLCH“ sąskaitą, nes toks įskaitymas prieštarauja Bankų įstatymo 76 straipsnio 1, 7 dalims, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalims ir Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimui Nr. 03-186. Vadinasi atsakovė privalėjo pinigus grąžinti siuntėjui JOSS Elastromers BV. 2015 m. spalio 20 d. sutartimi JOSS Elastromers BV perdavė visas savo teises UAB „MLCH“ susijusias su 401 760 JAV dolerių apmokėjimu, todėl UAB „MLCH“ teisėtai reikalauja šių lėšų grąžinimo.
    3. ĮBĮ nėra nustatyta absoliutaus draudimo bankroto bylose taikyti restituciją, todėl šiuo atveju neteisėtai atsakovės įskaitytos į gavėjų sąskaitas lėšos turėtų būti grąžinamos. Finansinės operacijos, kurios negalėjo būti atliktos paskelbus moratoriumą, turėjo būti nutrauktos, ir jų pagrindu gautos lėšos turėjo būti grąžintos, nes AB bankui „Snoras“ buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas. Moratoriumo sukeliami apribojimai yra analogiški bankroto apribojimams. Šių apribojimų tikslas ne tik nemokaus banko turto išsaugojimas, bet ir banko klientų teisių gynimas siekiant nedidinti jų nuostolių. Todėl moratoriumo metu neteisėti banko veiksmai (neveikimas), sukelia analogiškas teisines pasekmes, kaip ir veiksmai bankroto metu, t. y. atsakoma bendra tvarka, o ne specialia ĮBĮ nustatyta tvarka.
    4. Šioje byloje neturėtų būti vadovaujamasi tariamų visų kreditorių teisių pažeidimu, nes atsakovės kreditoriai į šias lėšas jokių teisių negalėjo įgyti, nes šių lėšų nebegalėjo įgyti pati atsakovė, ji jas privalėjo grąžinti teisėtam savininkui - JOSS Elastromers BV, kuris 2015 m. spalio 20 d. sutartimi perdavė visas savo teises ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnis). Šio reikalavimo įtraukimas į bendrą kreditorių masę akivaizdžiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis), kurie turi užtikrinti, kad teismas konkrečioje byloje priimtų pati teisingiausią sprendimą, nes įstatymų leidėjas objektyviai negali sukurti taisyklės ar sprendimo varianto kiekvienai faktinei situacijai. Dėl šių priežasčių pripažinus, kad atsakovės veiksmai po moratoriumo paskelbimo įskaitant pinigų sumas yra netiesėti, teismas, iš AB banko „Snoras“ neteisėtai valdomas pinigų sumas turi priteisti, nustatydamas, kad joms netaikoma ĮBĮ ir Bankų įstatyme kreditorių nustatytos reikalavimų tenkinimo tvarka.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB bankas „Snoras“ teismo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, mokėjimo paslauga apima ne tik mokėjimo nurodymo davimą, bet ir šiuo nurodymu inicijuotos mokėjimo operacijos atlikimą, kad būtų pasiektas galutinis mokėjimo paslaugos tikslas – lėšų perskirstymas tarp mokėtojo ir gavėjo. Taigi mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, šiuo atveju atsakovė, turėjo ir galėjo užbaigti pradėtą mokėjimo paslaugą.
    2. Neturi esminės reikšmės kelintą valandą Lietuvos laiku minėtas SWIFT pranešimas buvo pateiktas, nes bet kokiu atveju jis buvo pateiktas jau po Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 03-186 įteikimo atsakovės administracijai.
    3. Mokėtojas Elastromers BV per banką korespondentą davė mokėjimo nurodymą atlikti pervedimą į ieškovės sąskaitą ir bankas korespondentas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, apie gautas ir į atsakovės sąskaitą bankuose pervestas lėšas informavo atsakovę. Taigi mokėtojas Elastromers BV autorizavo mokėjimo operaciją ir jos neatšaukė, todėl mokėjimo paslaugos teikimas negalėjo būti sustabdytas ar nutrauktas.
    4. Atsakovei į savo korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US gavus 401 750 JAV dolerių, jie tapo atsakovės nuosavybę, todėl atsakovė neturėjo teisės inicijuoti naujos mokėjimo operacijos ir po moratoriumo paskelbimo grąžinti jas lėšų mokėtojui.
    5. Atsakovė AB bankas „Snoras“ yra netinkamas atsakovas pagal ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 401 750 JAV dolerių įskaitymą į atsakovės korespondentinę sąskaitą, nes šios sumos įskaitymas nepriklausė nuo atsakovės valios – 401 750 JAV dolerių į atsakovės korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US įskaitė būtent Standard Chartered Bank New York, NY US.
    6. Ieškovė, pateikdama kreditorinį reikalavimą grąžinti 401 750 JAV atsakovės bankroto byloje, pripažino, kad byloje nedalyvaujančio asmens Elastromers BV mokėjimo nurodymas buvo įvykdytas tinkamai ir 401 750 JAV dolerių į ieškovės sąskaitą atsakovės banke buvo įskaityti pagrįstai. Šiais veiksmais ieškovė patvirtino CK 1.79 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sandorio patvirtinimo prezumpciją, todėl savo ieškiniu privalėjo ją paneigti, tačiau to nepadarė.
    7. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nenustatyta absoliutaus draudimo bankroto bylose taikyti restituciją, todėl šiuo atveju tariamai neteisėtai atsakovės į ieškovės sąskaitą įskaitytos lėšos turėtų būti grąžinamos ne Bankų įstatymo ir ne ĮBĮ nustatyta tvarka. Nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovės atlikto mokėjimo paslaugos užbaigimo ir lėšų įskaitymo i ieškovės sąskaitą neteisėtu ir taikyti restituciją. Ta aplinkybė, kad ieškovė neturi galimybės naudotis jai priklausančiomis lėšomis, yra atsakovės bankroto padarinys ir atsakovė negali būti įpareigojama grąžinti ieškovei lėšas, išvengiant Bankų įstatymu ir ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13Dėl bylai reikšmingų faktų

  1. Ieškovė UAB „MLCH“ ir AB bankas „Snoras“ 2010 m. liepos 29 d. sudarė Mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. BS100729L993385013, kuria bankas ieškovei atidarė mokėjimo sąskaitą Nr. ( - ) (b. l. 35).
  2. JOSS Elastromers BV bankas 2011 m. lapkričio 16 d. pateikė SWIFT pranešimą (nurodymą) Ekonomy bank N.V. dėl 401 760 JAV dolerių pervedimo į ieškovės UAB „MLCH“ sąskaitą, esančią atsakovės banke „Snoras“ (b. l. 6-7).
  3. Ekonomy bank N.V. pagal Elastromers BV inicijuotą mokėjimo nurodymą per savo banką korespondentą Wells Fargo Bank, N. A. 2011 m. lapkričio 16 d. įskaitė minimą sumą į atsakovės korespondentinę sąskaitą, esančią Standard Chrtered Bank Nee York, NY US. Atsakovė šią sumą 2011 m. lapkričio 24 d. įskaitė į ieškovės sąskaitą atsakovės banke.
  4. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo) Nr. 03-186 nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „Snoras“ veiklos apribojimą (moratoriumą) ir nustatyti, kad bankui iki 2011 m. lapkričio 21 d. draudžiama teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą (b. l. 91-93).

14Dėl ginčo esmės

  1. Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi visų pirma grindžia tuo, kad AB bankas „Snoras“ negalėjo 2011 m. lapkričio 24 d. įskaityti 401 750 JAV sumos į UAB „MLCH“ sąskaitą, esančią pas atsakovę, kadangi toks įskaitymas prieštarauja Bankų įstatymo 76 straipsnio 1, 7 dalims, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalims ir Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimui Nr. 03-186, nes: 1) kai JOSS Elastomers BV pateikė mokėjimo pavedimą, Lietuvoje buvo 16:37 val., t. y. buvo praėjusi 1 valanda ir 29 minutės nuo Lietuvos banko valdybos nutarimo paskelbimo ir įteikimo (nuo moratoriumo įsigaliojimo), o kai Standart Chartered Bank New York įskaitė šią sumą Lietuvoje buvo 23:42 val., taigi buvo praėjusios 2 valandos ir 38 minutės po to, kai atsakovė informavo savo banką korespondentą Standart Chartered Bank New York apie moratoriumą (2011 m. lapkričio 16 d. 21:04 val. Lietuvos laiku); 2) Standart Chartered Bank New York apie moratoriumą buvo informuotas 2011 m. lapkričio 16 d. 21:04 val. Lietuvos laiku, o 401 750 JAV dolerių įskaitė 23:42 val. Lietuvos laiku. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
  2. Kaip matyti iš nutarties 16-19 punktų ir byloje esančių duomenų, nors JOSS Elastomers BV inicijavo mokėjimo pavedimą, praėjus 1 valandai ir 29 minutėms po Lietuvos banko valdybos nutarimo paskelbimo ir įteikimo, tačiau moratoriumu nustatyti draudimai atlikti finansines operacijas taip greitai fiziškai negaliojo būti pradėti vykdyti, ką patvirtina pats 401 750 JAV dolerių sumos įskaitymo į UAB „MLCH“ sąskaitą, esančią pas atsakovę, faktas, atliktos keturios mokėjimų operacijos tarp JOSS Elastromers BV banko, bankų korespondentų ir atsakovės banko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, jog JOSS Elastromers BV bankas ir Economy bank N.V. nežinojo apie moratoriumo paskelbimą. Lietuvos banko nutarimui dėl moratoriumo įgyvendinti buvo reikalingas tam tikras laiko tarpas, per kurį buvo tęsiamas bankinių operacijų atlikimas. Toks operacijų atlikimas nebuvo nukreiptas pažeisti banko klientų teises.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje mokėjimo nurodymas apibrėžtas kaip mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją (13 dalis), kuri laikoma mokėtojo arba gavėjo inicijuotu lėšų įmokėjimu, pervedimu arba išėmimu neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija (14 dalis). Tai leidžia daryti išvadą, kad mokėjimo paslauga apima ne tik mokėjimo nurodymo davimą, bet ir šiuo nurodymu inicijuotos mokėjimo operacijos atlikimą, kad būtų pasiektas galutinis mokėjimo paslaugos tikslas – lėšų perskirstymas tarp mokėtojo ir gavėjo. Taigi mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turėjo ir galėjo užbaigti pradėtą mokėjimo paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2014).
  4. Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas būtinas mokėtojo sutikimas mokėjimo operacijai autorizuoti, o šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal Mokėjimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą, tiesiogiai perduotą mokėtojo arba netiesiogiai gautą iš gavėjo ar per gavėją. Pagal Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalį mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas, o kai mokėjimo operacija inicijuojama gavėjo ar per gavėją, būtinas ir gavėjo sutikimas.
  5. Nagrinėjamu atveju JOSS Elastromers BV bankas (mokėtojas) per banką korespondentą Economy bank N.V. pateikė SWIFT pranešimą (nurodymą) atlikti 401 750 JAV dolerių pervedimą į gavėjos UAB „MLCH“ sąskaitą ir bankai korespondentai, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai, apie gautas ir į atsakovės sąskaitą bankuose pervestas lėšas informavo atsakovę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pradinis mokėtojas JOSS Elastromers BV bankas autorizavo mokėjimo operaciją ir jos neatšaukė, todėl mokėjimo paslaugos teikimas atsakovės negalėjo būti sustabdytas ar nutrauktas.
  6. Lietuvos banko nutarimas dėl moratoriumo nedraudė užbaigti atsakovei finansines operacijas, kurios nepablogino atsakovės mokumo.
  7. Apeliantė taip pat teigia, jog ĮBĮ nėra nustatyta absoliutaus draudimo bankroto bylose taikyti restituciją, todėl šiuo atveju neteisėtai atsakovės įskaitytos į gavėjų sąskaitas lėšos turėtų būti grąžinamos. Šiuo atveju neturėtų būti vadovaujamasi tariamų visų kreditorių teisių pažeidimu, nes atsakovės kreditoriai į šias lėšas jokių teisių negalėjo įgyti, nes šių lėšų nebegalėjo įgyti pati atsakovė, ji jas privalėjo grąžinti teisėtam savininkui - JOSS Elastromers BV, kuris 2015 m. spalio 20 d. sutartimi perdavė visas savo teises ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnis). Šio reikalavimo įtraukimas į bendrą kreditorių masę akivaizdžiai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti tenkinami dviem būdais: pirma, realizuojant įmonės turtą ir iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
  9. Atsakovės atlikto mokėjimo paslaugos užbaigimo ir lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikyti neteisėtu ir taikyti restituciją nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Nagrinėjamoje byloje tai, kad apeliantė neturi galimybės naudotis jai priklausančiomis lėšomis, yra atsakovės bankroto padarinys ir atsakovė negali būti įpareigojama grąžinti 401 750 JAV dolerių sumos, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Todėl teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės argumentus dėl restitucijos taikymo kaip nepagrįstus.
  10. Nagrinėjamoje byloje tai, kad apeliantė neturi galimybės naudotis jai priklausančiomis lėšomis, yra atsakovės bankroto padarinys. Pervesti pinigai apskaityti kaip atsakovės turtas. Atsakovė negali atsiskaityti su ieškove kaip kreditore, kitaip negu ĮBĮ nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka.
  11. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
  12. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus faktinius bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį dėl pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu 401 750,00 JAV dolerių sumos 2014 m. lapkričio 24 d. įskaitymo į ieškovės sąskaitą LAB banke „Snoras“ ir į atsakovės korespondentinę sąskaitą Standard Chartered Bank New York, NY US, taip pat dėl restitucijos taikymo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
  2. Atsakovė LAB bankas „Snoras“ padavė atsiliepimą į apeliantės UAB „MLCH“ apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti. Atsakovė taip pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 686,83 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir pagrįstos įrodymais, todėl atsakovei iš apeliantės UAB „MLCH“ priteistini 686,83 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93, 302 straipsnis).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti atsakovei likviduojamajai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (juridinio asmens kodas 112025973) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MLCH“ (juridinio asmens kodas 300637861) 686,83 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai