Byla 3K-3-182/2014
Dėl lėšų valdymo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl lėšų valdymo pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių banko atliekamus mokėjimus ir lėšų įskaitymus, esant banko veiklos apribojimui, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC kreipėsi į teismą prašydami: 1) priteisti 1 467 408,37 Lt, ieškovui Agrofield Trade LLP – 91 440,14 Lt, ieškovui GP Investments & Development LLC – 907 567,76 Lt; 3)finansinius reikalavimus atsakovo

7ir atsakovas yra sudarę Banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu AB banke SNORAS buvo atidarytos sąskaitos. Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo paskelbtas atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas) ir atsakovui nuo 2011 m. lapkričio 16 d. 14 val. 57 min. buvo uždrausta teikti visas finansines paslaugas bei vykdyti bet kokią kitą veiklą, taip pat ir ieškovams skirtų lėšų įskaitymą į jų sąskaitas AB banke SNORAS. Nepaisant šio draudimo, atsakovas po moratoriumo paskelbimo įskaitė į ieškovams priklausančias sąskaitas AB banke SNORAS jiems skirtas nurodytas lėšas: 2011 m. lapkričio 24 d. į ieškovo Affine Limited sąskaitą buvo įskaityta 567 355,54 JAV dol., į ieškovo Agrofield Trade LLP sąskaitą – 30 950 eurų, o 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 12 min. 57 s. į ieškovo GP Investments & Development LLC sąskaitą įskaityta 350 900 JAV dol. suma. Mokėjimo nurodymas į ieškovo Affine Limited sąskaitą įskaityti 300 476,54 JAV dol. sumą mokėtojo bankui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 17 d., kiti mokėjimo nurodymai taip pat galėjo būti pateikti vykdyti jau po moratoriumo paskelbimo momento, tačiau finansinės operacijos vis tiek buvo įvykdytos. Ieškovų teigimu, finansinės operacijos, kurios nebuvo užbaigtos iki moratoriumo paskelbimo, turėjo būti nutrauktos, ir jų pagrindu gautos lėšos turėjo būti grąžinamos jas pervedusiems asmenims. Atsakovas ieškovams skirtas lėšas neteisėtai užvaldė šalių sudarytų Banko sąskaitos sutarčių pagrindu, todėl ieškovai pareiškė reikalavimą taikyti restituciją. Pasak ieškovų, jeigu atsakovas būtų tiksliai vykdęs jam pritaikytą veiklos apribojimą, ieškovams skirtos lėšos nebūtų pervestos ir būtų likusios bankų korespondentinėse sąskaitose AB banke SNORAS ar kituose bankuose. Tokiu atveju ieškovams skirtų lėšų savininkais būtų išlikę atitinkami bankai korespondentai, kurie būtų neįvykdę savo mokėjimo paslaugos. Pasak ieškovų, lėšų įskaitymas į banko korespondentinę sąskaitą yra nuosavybės teisių į lėšas perdavimas, tą patvirtinta ir Mokėjimų įstatymo nuostatos, atribojančios mokėjimo tarpininkų atsakomybę priklausomai nuo lėšų įskaitymo arba neįskaitymo į atitinkamą sąskaitą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų pareikštas ieškinio reikalavimas iš esmės yra finansinis reikalavimas atsakovui, todėl nagrinėjamą bylą sujungė su atsakovo bankroto byla.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai atsakovo banke turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, šalis siejo banko sąskaitos sutarčių teisiniai santykiai. Byloje įrodyta, kad į Affine Limited sąskaitą atsakovo banke 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įskaityta 300 532 JAV dolerių ir 256 195 JAV ir 10 694,80 JAV dolerių; į ieškovo Agrofield Trade LLP sąskaitą atsakovo banke 2011 m. lapkričio 24 d. buvo įskaityta 30 950 eurų; į ieškovo GP Investments and Development LLC sąskaitą 2011 m. lapkričio 16 d., 15 val. 12 min. 57 s. Lietuvos laiku buvo įskaityta 350 900 JAV dolerių. Visi nurodyti mokėjimai į ieškovų sąskaitas buvo atliekami naudojantis tarptautine tarpbankine SWIFT sistema. Teismas nurodė, kad atsakovas 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 2 min. gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 10 684,80 JAV dolerio įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Commerzbanke, 2011 m. lapkričio 17 d. 8 val. 23 min. gautas SWIFT pranešimas, patvirtinantis 300 532 JAV dolerių įskaitymą atsakovo korespondentinę sąskaitą Raiffeisen bank International AG, o 2011 m. lapkričio 17 d., 10 val. 43 min. gautas SWIFT pranešimas, patvirtinantis 256 195 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą tame pačiame banke, skirtų ieškovui Affine Limited. 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 41 min. atsakovas gavo pranešimą, patvirtinantį 30 950 eurų įskaitymą Target sistemoje, atliktą Amsterdam Trade bank N.V., skirtą ieškovui Agrofield Trade LLP, o 2011 m. lapkričio 16 d., 15 val. 7 min., atsakovas gavo SWIFT pranešimą, patvirtinantį 350 900 JAV dolerių įskaitymą į atsakovo korespondentinę sąskaitą Nordea bank Denmark A/S, skirtą ieškovui GP Investments and Development LLC. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys SWIFT pranešimai, atsižvelgiant į SWIFT taisykles ir žymas, rodo, jog pirmiau nurodytu momentu lėšos jau buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esminės reikšmės neturi, ar bankų korespondentų sąskaitos buvo atsakovo banke ir iš jų buvo atlikti lėšų įskaitymai, ar atsakovas turėjo korespondentines sąskaitas pirmiau nurodytuose bankuose korespondentuose ir lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas minėtuose bankuose korespondentuose, nes lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas įskaitė bankai korespondentai, o ne atsakovas.

11Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovui buvo paskelbtas veiklos moratoriumas, uždraudžiant atsakovui teikti visas finansines paslaugas ir vykdyti bet kokią kitą veiklą (4 punktas), 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo patikslinti atsakovo veiklos apribojimai, atsakovui buvo leista teikti finansines paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, jeigu tai būtina atsakovo veiklai moratoriumo metu užtikrinti, o 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo patikslintas leidžiamų vykdyti operacijų sąrašas. Atsakovui Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 16 d., 15 val. 8 min. Pagal BĮ 76 straipsnio 6 punktą apie priimtą sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo turi būti pranešta bankui ir juridinių asmenų registrui, taip pat turėjo būti paskelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o pagal minėto straipsnio 7 dalį atsakovo veiklos apribojimas (moratoriumas) buvo pradėtas atsakovui taikyti nuo Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo pateikimo atsakovui dienos, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 16-osios, 15 val. 8 min., kai atsakovui buvo įteiktas Lietuvos banko valdybos nutarimas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sustabdyti visas operacijas ir išsiųsti SWIFT pranešimus bankams korespondentams fiziškai reikalingas tam tikras protingas laiko tarpas, kuris nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistas, o bankai korespondentai iki SWIFT pranešimo apie atsakovo operacijų sustabdymą toliau įskaitinėjo lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas. Teismo nuomone, jau įskaitytų į korespondentines sąskaitas lėšų atsakovas negalėjo grąžinti, nes tai jau būtų naujų finansinių operacijų inicijavimas, ko atsakovas nebegalėjo daryti, juolab kad jis tik teikė paslaugas ieškovams, o lėšos buvo skirtos ieškovams, ne atsakovui. Kita vertus, teismas nurodė, kad Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo 4 punktas, suteikė atsakovui teisę įskaityti ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą ir 2011 m. lapkričio 24 d., nes nutarimo 4.5 punktas suteikė teisę atsakovui užbaigti pradėtas finansines operacijas.

12Teismas nurodė, kad 10 684,80 JAV dolerio suma, skirta ieškovui Affine Limited, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 2 min., 30 950 eurų suma, skirta ieškovui AgrofieldTrade LLP, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 41 min. ir 350 900 JAV dolerių suma, skirta ieškovui GP Investments and Development LLC, į atsakovo korespondentinę sąskaitą buvo įskaityta 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 7 min., t. y. iki veiklos apribojimo (moratoriumo) atsakovui įsigaliojimo arba SWIFT pranešimų bankams korespondentams apie operacijų sustabdymą išsiuntimo, visi šie mokėjimai buvo inicijuoti iki moratoriumo įsigaliojimo. Likusieji du mokėjimai, skirti ieškovui Affine Limited, t. y. 300 532 JAV dolerių ir 256 195 JAV dolerių, buvo įskaityti į atsakovo korespondentines sąskaitas atitinkamai 2011 m. lapkričio 17 d. 08 val. 23 min. ir 10 val. 43 min. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kada šie mokėjimai buvo inicijuoti, nes tokių duomenų į bylą šalys nepateikė, tačiau šias sumas į atsakovo korespondentines sąskaitas įskaitė atsakovo bankai korespondentai ir atsakovas šių lėšų po jų įskaitymo nebegalėjo grąžinti dėl pirmiau aptartų priežasčių.

13Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį įskaitymo data į gavėjo mokėjimo sąskaitą yra ne vėlesnė negu darbo diena, kurią mokėjimo operacijos suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, t. y. nagrinėjamu atveju – į atsakovo korespondentines sąskaitas, o pagal šio straipsnio 2 dalį gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, t. y. atsakovas, užtikrina, kad gavėjas (ieškovai) galėtų naudotis mokėjimo operacijos suma iš karto, kai ta suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Įstatymo normą atkartoja ir atsakovo Bendrosios paslaugų teikimo taisyklės (34 punktas). Iš šių teisės normų turinio darytina išvada, kad lėšų pervedimas į atsakovo korespondentines sąskaitas, įvykęs 2011 m. lapkričio 16 d., iš esmės reiškia, kad tą pačią dieną lėšos yra ieškovų gautos, nes atsakovas privalėjo užtikrinti ieškovų teisę naudotis šiomis lėšomis jau 2011 m. lapkričio 16 d. Teismas pažymėjo, kad vėlesnis lėšų įskaitymas į ieškovo sąskaitą atsakovo banke (2011 m. lapkričio 24 d.) yra pradėtų mokėjimo operacijų užbaigimas, kuris buvo galimas ir turėjo būti užbaigtas dėl pirmiau nurodytų motyvų (lėšos nebegalėjo būti grąžintos ir negalėjo būti paliekamos atsakovo korespondentinėse sąskaitose). Teismo vertinimu, mokėjimo į ieškovų sąskaitas baigtinumą patvirtina ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios, nes nagrinėjamos bylos atveju lėšos buvo įskaitytos į atsakovo korespondentines sąskaitas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad lėšos į ieškovų sąskaitas buvo įskaitytos teisėtai. Įskaičius lėšas į ieškovų sąskaitas, jie įgijo į jas reikalavimo teises, tuo ieškovai pasinaudojo, pareikšdami atsakovui finansinius reikalavimus atsakovo bankroto byloje.

14Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovas neteisėtai įskaitė lėšas į ieškovų sąskaitas atsakovo banke, nes jos turėjo būti grąžintos mokėtojams dėl atsakovui paskelbto veiklos apribojimo, atsakovui to neatlikus iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovai įgijo teisę reikalauti patvirtinti savo finansinį reikalavimą ir reikalauti patenkinti reikalavimą ĮBĮ nustatyta tvarka atsakovo bankroto byloje (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas ir 7 dalies 3 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).

15Teismas nurodė, kad restitucija tarp šalių nagrinėjamu atveju nėra galima, nes prieš įskaitant lėšas į atsakovo korespondentines sąskaitas bankuose korespondentuose šios lėšos nėra buvusios ieškovų sąskaitose, jie nebuvo įgiję nuosavybės teisių ir teisių disponuoti.

16Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC atskirąjį skundą, 2013 m. liepos 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį.

17Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo lėšos buvo įskaitytos iš atsakovo AB banko SNORAS korespondentinių sąskaitų. Gavėjų lėšų įskaitymas į SNORO korespondentinę sąskaitą yra mokėjimo operacijos pabaiga, nes gavėjo bankas gavo mokėjimo sumą iš mokėtojo banko (Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalis). Pervedamos lėšos yra gavėjų, o ne banko nuosavybė, todėl AB bankas SNORAS neturėjo pagrindo apeliantams priklausančių lėšų grąžinti mokėtojams.

18Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad lėšų įskaitymas iš AB banko SNORAS korespondentinių sąskaitų į gavėjų sąskaitas, esančias AB banke SNORAS, galėjo būti atliekamas ir po atsakovo veiklos apribojimo, nes ši operacija nekeičia ieškovų turimos nuosavybės teisės į minėtas lėšas. Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apribojimai taikomi nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos. Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas atsakovui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 16 d. 15 val. 08 min. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo pateikimo bankui buvo objektyviai neįmanoma nedelsiant sustabdyti visų bankinės sistemos procedūrų, taip pat nedelsiant informuoti bankus korespondentus apie atsakovui taikomą veiklos apribojimą (CPK 185 straipsnis), vadinasi, bankinių sistemų sustabdymui objektyviai būtinas tam tikras laiko tarpas.

19Teismas nurodė, kad lėšas po 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo dėl atsakovo veiklos apribojimo priėmimo į atsakovo sąskaitas įskaitė bankai korespondentai; įskaičius šias lėšas jos tapo ieškovų, o ne mokėtojų nuosavybe, todėl atsakovas neturėjo pagrindo jų pervesti, grąžinti mokėtojams. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad faktinė aplinkybė, jog AB bankas SNORAS lėšas galėjo pervesti ieškovams, patvirtina faktą, kad lėšų valdymas buvo AB banko SNORAS dispozicija, todėl atskiruoju skundu įrodinėjama aplinkybė, kad į apeliantų sąskaitas pervestos lėšos buvo ne atsakovo korespondentinėje sąskaitoje, o bankų korespondentų sąskaitose, esančiose AB banke SNORAS, yra nepagrįsta.

20Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad jei ieškovai mano, kad lėšos į atsakovo korespondentines sąskaitas buvo pervestos neteisėtai, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš trečiųjų asmenų.

21III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

22Kasaciniu skundu ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development LLC prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

23Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino svarbių faktinių aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas dalį iki moratoriumo priimtų ir nebaigtų vykdyti mokėjimų grąžino mokėjimą vykdžiusiems bankas korespondentams, kurie grąžino lėšas jų mokėtojams dėl negalėjimo įvykdyti mokėtojo nurodymo dėl atsakovo veiklos apribojimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsisakė išreikalauti įrodymus, susijusius su kito banko – AB Ūkio banko – veiklos apribojimu (Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 22 nutarimas Nr. 03-40), įrodančius, kad sąskaitų turėtojų AB Ūkio banke nepasiekusios lėšos buvo grąžintos pradiniams mokėtojams. Kasatorių nuomone, negali būti tokio teisinio reguliavimo, kai analogiškose situacijose yra taikomi du skirtingi teisinio reguliavimo modeliai, todėl teismas turėjo tinkamai išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes.

  1. Dėl BAB banko SNORAS atliktų mokėjimų ir lėšų įskaitymo neteisingo vertinimo

24Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino, kad ginčo lėšos buvo įskaitytos iš atsakovo korespondentinės sąskaitos, nes jiems skirtos lėšos buvo įskaitytos iš bankų korespondentų banko sąskaitų, esančių pas atsakovą, o ne iš atsakovo valdomos vidinės banko sąskaitos. Kasatoriai nurodo, kad atsakovo vykdomi pavedimai iš bankų korespondentų sąskaitų nėra vidinis ar techninis atsakovo veiksmas, o savarankiška finansinė operacija tarp atitinkamiems asmenims priklausančių banko sąskaitų, kuri nagrinėjamuoju atveju negalėjo būti atlikta dėl atsakovui galiojusių veiksmų apribojimo (moratoriumo). Kasatoriams skirtos lėšos nebuvo perėjusios į atsakovo valdymą iki moratoriumo įsigaliojimo ir atsakovas, įskaitydamas lėšas į kasatorių banko sąskaitas, toliau vykdė finansines operacijas ir finansinę veiklą, nors tai įsakmiai draudė Bankų įstatymas ir Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas. Kasatorių nuomone, tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas supainiojo jam priskirtiną turto masę su kasatoriaus turtu, kuris tuo metu buvo perduotas bankams korespondentams mokėjimo pavedimams vykdyti.

25Kasatoriai nurodo, kad Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalies dalių nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes lėšos iki moratoriumo įsigaliojimo nebuvo įskaitytos į gavėjo sąskaitą. Atsakovas jas įskaitė jau po moratoriumo paskelbimo. Be to, MĮ 39 straipsnis yra skirtas ne bankų, bet klientų interesų apsaugai, kad bankai neteisėtai neapribotų jų klientų teisių disponuoti jų naudai pervedamomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju atsakovas, įskaitydamas kasatoriams skirtas lėšas į savo sąskaitas, suprato ir galėjo suprasti, kad moratoriumo laikotarpiu kasatoriai šiomis lėšomis negalės disponuoti.

26Kasatorių teigimu, banko viduje atliekami mokėjimai yra finansinės paslaugos finansų įstaigų įstatymo prasme ir šioms paslaugoms teikti yra reikalinga galiojanti licencija, kuri buvo sustabdyta atsakovui nuo moratoriumo paskelbimo.

27Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pervedant lėšas tarp bankų korespondentų ir kasatorių banko sąskaitų nesikeičia nuosavybės teisės į šias lėšas, nes jei lėšos nebūtų buvusios pervestos iš bankų korespondentų sąskaitų į kasatorių banko sąskaitas, bankai korespondentai būtų išlikę lėšų valdytojais mokėtojo pavedimui įvykdyti.

  1. Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) teisinių padarinių

28Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai suformavo akivaizdžiai nepagrįstą teisės taikymo taisyklę, kad, įsiteisėjus nutarimui dėl banko moratoriumo, bankas tokiais atvejais turi „protingą laiko tarpą“, kurio metu gali atlikti bankines operacijas bei užbaigti pradėtus sandorius. Kasatoriai nurodo, kad atsakovas turėjo teisę teikti finansines paslaugas tik iki 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo įsigaliojimo momento, t. y. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14 val. 57 min., kada šis nutarimas buvo paskelbtas, o ne pateiktas atsakovui. Priėmus šį nutarimą buvo sustabdyta atsakovo, kaip kredito institucijos, veikla jam išduotos licenzijos pagrindu, sutarčių su kasatoriais vykdymas, todėl atsakovas nebeturėjo teisės į kasatorių banko sąskaitas įskaityti jų naudai gautas lėšas ir teikti kasatoriams kitas finansines paslaugas ar vykdyti bet kokią kitą veiklą.

29Taip pat, kasatorių teigimu, teismai nevertino, ar atsakovo atlikti įskaitymai yra sandoriai, kuriuos buvo būtina atsakovui atlikti ir kurių neatlikęs bankas patirtų nuostolių. Kasatoriai nurodo, kad lėšų pervedimas yra finansinė operacija, tačiau kiekvienas bankų atliekamas lėšų įskaitymas sąskaitose nėra sandoris civiline prasme, nes neatitinka būtinųjų sandorių elementų, todėl ir 2011 m. lapkričio 20 d. nutarimo 4.5 punktas turėtų būti taikomas ne lėšų pervedimo operacijoms užbaigti, o atsakovo ir trečiųjų asmenų sandoriams užbaigti, dėl kurių neįvykdymo bankas patirtų nuostolių.

30Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos banko 2001 m. lapkričio 16 d. nutarimas, priešingai nei teigė bylą nagrinėję teismai, įsigaliojo ne tada, kada jis buvo įteiktas atsakovui, o nuo jo priėmimo momento. Taip pat negali būti taikomas „protingo laiko tarpo“ kriterijus, nes šie individualūs administraciniai aktai turi būti vykdomi nedelsiant ir teisinius padarinius sukelia iš karto juos paskelbus.

  1. Dėl restitucijos taikymo bankroto procese

31Kasatoriai nurodo, kad nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nenustatyta absoliutaus draudimo bankroto bylose taikyti restituciją. Jos taikymas ir neteisėtai įskaitytų lėšų grąžinimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir yra visiškai suderinamas su atsakovo kreditorių interesais. Kasatorių teigimu, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad restitucija negali būti taikoma, nes, prieš įskaitant ginčo lėšas į kasatorių sąskaitą, šie pinigai nebuvo kasatorių nuosavybė ir šie neturėjo teisės jais disponuoti. Jei kasatoriai iki moratoriumo nebuvo įgiję nuosavybės teisių į jiems skirtas lėšas, jie jų negalėjo įgyti ir po moratoriumo paskelbimo, vadinasi, atsakovo po moratoriumo atlikti įskaitymai buvo neteisėti. Tokiu atveju nuosavybės teises į ginčo lėšas išsaugoti turėtų pradiniai mokėtojai ir restitucija taikoma jiems.

32Kasatorių teigimu, tai, kad yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje, neatima teisės iš kreditoriaus ginti savo reikalavimų kitu būdu.

33Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl BAB banko SNORAS atliktų mokėjimų ir lėšų įskaitymo

37Pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 punktą mokėjimo paslaugas sudaro mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus. Nagrinėjamoje byloje atliekant mokėjimą dalyvavo šie subjektai: mokėtojas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas – bankas korespondentas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas – atsakovas, BAB bankas SNORAS, ir gavėjas, kasatoriai. Kasaciniame skunde kasatoriai teigia, kad atsakovas neteisėtai įskaitė lėšas į jų, gavėjų, sąskaitas po to, kai buvo paskelbtas banko moratoriumas, todėl, kasatorių nuomone, bankas turėtų grąžinti neteisėtai įskaitytas lėšas arba gavėjams, arba mokėtojams. Kasatorių teigimu, atsakovas, gavęs mokėjimo nurodymą iš mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo – banko korespondento, turėjo atsisakyti priimti vykdyti šį mokėjimo nurodymą ir įskaityti lėšas į gavėjų sąskaitas, nes po moratoriumo paskelbimo bankui buvo draudžiama atlikti bet kokias finansines operacijas, taip pat ir lėšų įskaitymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti, kas sudaro mokėjimo paslaugos turinį, koks momentas laikomas mokėjimo paslaugos pradžios ir pabaigos momentu, taip pat atskirti mokėjimo operacijos atšaukimą nuo pervestų pinigų grąžinimo.

38Mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje mokėjimo nurodymas apibrėžtas kaip mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją (13 dalis), kuri laikoma mokėtojo arba gavėjo inicijuotu lėšų įmokėjimu, pervedimu arba išėmimu neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija (14 dalis). Tai leidžia daryti išvadą, kad mokėjimo paslauga apima ne tik mokėjimo nurodymo davimą, bet ir šiuo nurodymu inicijuotos mokėjimo operacijos atlikimą, kad būtų pasiektas galutinis mokėjimo paslaugos tikslas – lėšų perskirstymas tarp mokėtojo ir gavėjo. Taigi mokėjimo paslauga nuo jos pradžios iki pabaigos momento laikoma viena finansine paslauga, o ne keliomis tarpusavyje susijusiomis finansinėmis paslaugomis, todėl tuo atveju, jei buvo duotas mokėjimo nurodymas ir jis nebuvo atšauktas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, šiuo atveju atsakovas, BAB bankas SNORAS, turėjo ir galėjo užbaigti pradėtą mokėjimo paslaugą.

39Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinas mokėtojo sutikimas mokėjimo operacijai autorizuoti, o šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėjimo paslaugų vartotojas negali atšaukti mokėjimo nurodymo po to, kai jį gauna mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Pagal Mokėjimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą, tiesiogiai perduotą mokėtojo arba netiesiogiai gautą iš gavėjo ar per gavėją. Mokėjimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokėjimo nurodymas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai dėl to susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas, o kai mokėjimo operacija inicijuojama gavėjo ar per gavėją, būtinas ir gavėjo sutikimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokėtojai per bankus korespondentus davė mokėjimo nurodymus atlikti pervedimus į gavėjų sąskaitas ir bankai korespondentai, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjai, apie gautas ir į atsakovo sąskaitą bankuose pervestas lėšas informavo atsakovą. Taigi mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ir jos neatšaukė, todėl mokėjimo paslaugos teikimas negalėjo būti sustabdytas ar nutrauktas. Mokėjimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėjimo paslaugų vartotojui tik tuo atveju, jei buvo atliktos neautorizuotos mokėjimo operacijos ar mokėjimo operacijos įvykdytos netinkamai. Taigi darytina išvada, kad atsakyti už netinkamą mokėjimo operacijos atlikimą visų pirma turėtų mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, jei jis nuskaitė lėšas nuo mokėtojo sąskaitos su tikslu įvykdyti mokėjimo nurodymą, žinodamas, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo, šiuo atveju atsakovo BAB banko SNORAS, veikla yra suspenduota. Pagal Mokėjimų įstatymo 33 straipsnį atsisakyti vykdyti mokėjimo nurodymą gali mokėjimo nurodymą gavęs mokėjimo paslaugų teikėjas, šiuo atveju bankai korespondentai, ir tik mokėjimo nurodymas, kurį atsisakyta vykdyti, yra laikomas negautu, t. y. nesukeliančiu jokių padarinių nė vienam iš mokėjimo paslaugos vykdymo subjektų, t. y. mokėtojui, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui ir gavėjui.

40Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad su dalimi iki moratoriumo priimtų ir nebaigtų vykdyti mokėjimų atsakovas pasielgė teisėtai, t. y. lėšas grąžino mokėjimą vykdžiusiems bankams korespondentams, kurie jas grąžino mokėtojams. Panaši situacija, kasatorių teigimu, yra susiklosčiusi ir AB Ūkio banko veiklos sustabdymo procese, kai bankas nebaigė vykdyti mokėjimo nurodymų lėšas per bankus korespondentus grąžindamas mokėtojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, pagal Mokėjimų įstatymą mokėjimo paslaugų teikėjas gali atsisakyti vykdyti mokėjimo nurodymą, jei jis nebuvo mokėtojo autorizuotas ar yra vykdomas netinkamai, taip pat mokėjimo paslaugų teikėjas gali atsisakyti vykdyti mokėjimo nurodymą esant kitiems civilinės teisės pagrindams dėl prievolės vykdymo sustabdymo. Šiuo atveju nebuvo įrodinėjama, kad mokėjimo operacijos atliktos netinkamai, ar buvo galimi kiti prievolės vykdymo sustabdymo pagrindai. Kasatoriai ginčija tik mokėjimo paslaugos užbaigimą ir lėšų įskaitymą į jų sąskaitas banke, kurio veikla yra sustabdyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas bankui, kurio veikla sustabdyta, baigti vykdyti pradėtą finansinę operaciją, priešingai, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pervedimo nurodymai, mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios. Taigi šiuo atveju išaiškinus, kad mokėjimo paslauga yra vientisa finansinė paslauga nuo mokėjimo nurodymo davimo iki galutinio tikslo pasiekimo, lieka svarbu išaiškinti, kokie yra banko moratoriumo padariniai ir kuris momentas laikomas moratoriumo pradžios momentu.

41Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) teisinių padarinių Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko veiklos laikinas dalinis apribojimas, kuris taikomas kaip poveikio priemonė dėl banko veiklai keliamų reikalavimų pažeidimo arba prevencinė priemonė atsiradus pirmiesiems nemokumo požymiams (Bankų įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 76 straipsnio 1 dalis, 73 straipsnio 1 dalis, 76 straipsnio 2 dalis). Banko veiklos apribojimus nustato Bankų įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl moratoriumo metu banko veiklai taikytinų ribojimų ir jų apimties, turi būti vadovaujamasi: 1) Bankų įstatymu; 2) priežiūros institucijos sprendimu, kuriuo paskelbtas moratoriumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mediashop“ v. LAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-721/2013). Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktuose ir priežiūros institucijos (Lietuvos banko) nutarimo, kuriuo atsakovui paskelbtas moratoriumas, nuostatose įtvirtinta, kad nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos bankui draudžiama vykdyti įsipareigojimus mokėti ar perleisti banko turtą, jei šie įsipareigojimai kyla iš sandorių ar kitų juridinių faktų, atsiradusių iki banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus mokėjimus, būtinus apribotai banko veiklai apribojimo (moratoriumo) metu užtikrinti (3 punktas); draudžiama įskaityti bet kokius banko ir jo klientų reikalavimus (4 punktas). Aiškinant ir taikant šias teisės normas sprendžiant dėl mokėjimo paslaugos moratoriumo laikotarpiu užbaigimo teisėtumo, reikšminga nustatyti, kokiu tikslu ribojama banko veikla, nes nustatyti ribojimai bankui ir jų klientams turėtų būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas „Dėl AB banko „Snoras“ veiklos apribojimo (moratoriumo)“ buvo taikomas dėl banko nemokumo rizikos, todėl moratoriumo tikslas ir jam pasiekti būtinos teisinės priemonės analizuojamos nemokumą reglamentuojančių teisės normų kontekste. Bendriausia prasme moratoriumo, taikomo dėl nemokumo, tikslas – atkurti mokumą arba riboti veiklą, mažinančią mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir kt. prašymą patvirtinti finansinius reikalavimus AB banko „Snoras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-618/2013). Atsižvelgiant į tai, banko ir jo klientų veikla paskelbus moratoriumą ribojama tiek, kiek tai mažina banko mokumą.

42Sutiktina, kad bankai, kaip ir kitos finansinės įstaigos, visų pirma turi veikti siekdamos užtikrinti savo klientų interesus, t. y. teikti jiems kokybiškas ir patikimas finansines paslaugas. Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, finansinės paslaugos teikime paprastai dalyvauja daugiau kaip du subjektai, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą kliento teisių ir teisėtų interesų apsaugą, būtinas glaudus visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Vienas iš bendradarbiavimo aspektų – dalijimasis laiku informacija, ypač ta, kuri susijusi su banko veiklos legitimumu. Nagrinėjamoje byloje svarbu yra išaiškinti, nuo kurio momento atsakovui, BAB bankui SNORAS, buvo taikomi veiklos apribojimai. Bylą nagrinėję teismai aiškino, kad sustabdyti visas operacijas ir išsiųsti SWIFT pranešimus bankams korespondentams fiziškai reikalingas tam tikras protingas laiko tarpas, kuris nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pažeistas. Kasatoriai ginčija, kad toks „protingo laiko tarpo“ nustatymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės normoms. Be to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apribojimų atsakovui taikymo momentas yra atitinkamo nutarimo sustabdyti banko veiklą įteikimo, o ne paskelbimo momentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalyje vienareikšmiškai nustatyta, kad bankui veiklos apribojimai taikomi nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti banko laikinąjį administratorių pateikimo bankui dienos. Kaip pažymėta pirmiau, moratoriumą reglamentuojančias teisės normas būtina aiškinti ir taikyti proporcingai siekiamam tikslui. Moratoriumo tikslas – laikinai apriboti banko veiklą. Šis tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai apie taikomus veikos apribojimus yra informuotas pats bankas, t. y. jam įteiktas sprendimas dėl moratoriumo. Kadangi finansinėje veikloje dalyvauja ne tik bankas, kurio veikla sustabdoma, bet ir kiti subjektai, svarbu, kad apie banko moratoriumą būtų nedelsiant pranešama ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad nedelsiant ir per protingą terminą nėra tapačios sąvokos, nes protingas terminas yra daugiau subjektyvaus vertinimo dalykas, o nedelsiant reiškia iš karto, t. y. kai tik bankas sužino apie jam taikomus veiklos apribojimus jis privalo apie tai informuoti visus kartu su juo finansinę veiklą vykdančius subjektus. Sužinojimo apie banko veiklos apribojimą momentas yra labai svarbus sprendžiant dėl mokėjimų nurodymo vykdymo teisėtumo, nes Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sistemos operatorius, atsiskaitymų tarpininkas, pagrindinė sandorio šalis arba tarpuskaitos namai, sužinoję apie tai, kad sustabdomos sistemos dalyvio operacijos ir (ar) pradedamas jo bankroto procesas, turi imtis visų įmanomų priemonių, kad to dalyvio pateikiami sistemai pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai nebūtų įtraukiami į sistemą. Jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą sustabdžius operacijas ir (ar) pradėjus bankroto procesą ir šie nurodymai įvykdomi operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžios darbo dieną, jie yra galiojantys ir negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu sistemos operatorius gali įrodyti, kad iki to laiko, kai tokių pervedimo nurodymų ir (ar) mokėjimo nurodymų jau nebuvo galima atšaukti, jis nežinojo ir neturėjo žinoti apie operacijų sustabdymo ir (ar) bankroto proceso pradžią (Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas, BAB bankas SNORAS, apie jam taikomus veiklos apribojimus informavo mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjus, bankus korespondentus, 2011 m. lapkričio 16 d. vakare. Ieškovai neįrodinėjo, ar atsakovas galėjo apie moratoriumą paskelbti anksčiau ir ar tas laiko tarpas, praėjęs nuo Lietuvos banko valdybos nutarimo įteikimo iki informacijos perdavimo visiems kitiems asmenims, turėjo reikšmės sprendžiant dėl atliktų mokėjimo operacijų tinkamumo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovui BAB bankui SNORAS buvo pateikti autorizuoti mokėjimų nurodymai, iš kurių trys inicijuoti iki moratoriumo paskelbimo, o dėl dviejų, įskaitytų į atsakovo korespondentines sąskaitas 2011 m. lapkričio 17 d. ryte, inicijavimo pradžios byloje duomenų pateikta nebuvo. Įrodyti, kad bankai korespondentai mokėjimo nurodymus įtraukė į mokėjimo sistemas (ne)žinodami apie moratoriumą yra ne atsakovo BAB banko SNORAS pareiga. Be to, tai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku – mokėjimo paslaugos vykdymo užbaigimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankas po moratoriumo paskelbimo gali banko viduje baigti atlikti iki moratoriumo pradėtas finansines operacijas, jei jos nemažina banko mokumo, todėl atsakovas, būdamas gavėjo, kasatorių, mokėjimo paslaugų teikėjas, galėjo užbaigti finansines operacijas ir įskaityti lėšas į gavėjų sąskaitas, nepaisant moratoriumo paskelbimo.

43Dėl bankrutuojančio banko kreditorių teisių gynimo ir restitucijos taikymo

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti tenkinami dviem būdais: pirma, realizuojant įmonės turtą ir iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc prašymą pripažinti uAB „Ingero“ bankrutavusia, bylos Nr. 3K-3-16/2014). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Skirnuva“ v. L. K. IĮ „Talka“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

45Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad nei Įmonių bankroto įstatyme, nei kituose įstatymuose nenustatyta absoliutaus draudimo bankroto bylose taikyti restituciją, todėl šiuo atveju neteisėtai atsakovo įskaitytos į gavėjų sąskaitas lėšos turėtų būti grąžinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, atsakovo atlikto mokėjimo paslaugos užbaigimo ir lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes laikyti neteisėtu ir taikyti restituciją nėra pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Nagrinėjamoje byloje tai, kad kasatoriai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiomis lėšomis, yra atsakovo bankroto padarinys ir atsakovas negali būti įpareigojamas grąžinti kasatoriams lėšas, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Šiuo metu kasatorių lėšos yra atsakovo banke pagal banko sąskaitos sutartis ir šioms lėšoms pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą yra taikoma draudimo apsauga. Be to, byloje nustatyta, kad yra patvirtinti kasatorių finansiniai reikalavimai atsakovo bankroto byloje. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju restitucijos taikymas yra neįmanomas dar ir todėl, kad ja nesiekiama grąžinti šalis į buvusią padėtį, o priešingai, siekiama atlikti finansinę operaciją, kuri, nors ir buvo realiai atlikta, tačiau dėl banko moratoriumo ir bankroto kasatoriai, gavėjai, neturi galimybės realiai naudotis savo lėšomis. Esant tokiai situacijai kasatorių argumentai dėl restitucijos taikymo laikytini nepagrįstais.

46Dėl įrodymų vertinimo

47Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kapitalo valdymo grupė“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai ir nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai tinkamai bei visapusiškai vertino kasatorių ir atsakovo pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

48Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl mokėjimo paslaugų užbaigimo, esant banko veiklos apribojimui, o teismų neteisingas aiškinimas dėl moratoriumo padarinių atsiradimo momento – per protingą laiko tarpą – nelaikytinas esminiu, keičiančiu bylos rezultatą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

51Kasacinis teismas patyrė 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš ieškovų išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš ieškovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments & Development... 7. ir atsakovas yra sudarę Banko sąskaitos sutartis, kurių pagrindu AB banke... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai atsakovo banke turėjo... 11. Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu... 12. Teismas nurodė, kad 10 684,80 JAV dolerio suma, skirta ieškovui Affine... 13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Mokėjimų įstatymo 39... 14. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad net jeigu būtų... 15. Teismas nurodė, kad restitucija tarp šalių nagrinėjamu atveju nėra galima,... 16. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovų Affine Limited,... 17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo lėšos buvo įskaitytos... 18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad lėšų įskaitymas iš AB... 19. Teismas nurodė, kad lėšas po 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo dėl atsakovo... 20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad jei ieškovai mano, kad... 21. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 22. Kasaciniu skundu ieškovai Affine Limited, Agrofield Trade LLP, GP Investments... 23. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino... 24. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai neteisingai vertino, kad ginčo... 25. Kasatoriai nurodo, kad Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio 1 ir 2 dalies dalių... 26. Kasatorių teigimu, banko viduje atliekami mokėjimai yra finansinės paslaugos... 27. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pervedant... 28. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai suformavo akivaizdžiai... 29. Taip pat, kasatorių teigimu, teismai nevertino, ar atsakovo atlikti... 30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos banko 2001 m. lapkričio 16 d.... 31. Kasatoriai nurodo, kad nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nenustatyta... 32. Kasatorių teigimu, tai, kad yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai... 33. Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl BAB banko SNORAS atliktų mokėjimų ir lėšų įskaitymo... 37. Pagal Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3 punktą mokėjimo paslaugas sudaro... 38. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje mokėjimo nurodymas apibrėžtas kaip... 39. Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinas mokėtojo... 40. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad su dalimi iki moratoriumo priimtų ir... 41. Dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) teisinių padarinių Banko veiklos... 42. Sutiktina, kad bankai, kaip ir kitos finansinės įstaigos, visų pirma turi... 43. Dėl bankrutuojančio banko kreditorių teisių gynimo ir restitucijos taikymo ... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto... 45. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad nei Įmonių bankroto įstatyme, nei... 46. Dėl įrodymų vertinimo... 47. Kasatoriai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai klaidingai vertino byloje... 48. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 51. Kasacinis teismas patyrė 4,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų...