Byla 1-712-606/2014
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

2sekretoriaujant Erikai Palepšienei,

3dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

4gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

5nukentėjusiajai V. Ž.,

6nukentėjusiosios atstovui advokatui A. B.,

7vertėjai Danutei Kontarienei,

8viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

9R. S., gimusi ( - ) Klaipėdos m., asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ( - ) Klaipėdos m., aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „P. v.“ valytoja, neteista,

10kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

11K. R. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

122013 m. lapkričio mėn. 14 d., apie 16.32 val., Klaipėdoje, Šiaulių gatvėje, kaltinamoji R. S., vairuodama automobilį „S. C.“, v/n ( - ) važiuodama link Lietuvininkų aikštės, nesilaikė saugaus eismo reikalavimų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojusi prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusios V. Ž., ją partrenkė. Ko pasėkoje nukentėjusiajai V. Ž. buvo padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje išplitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sąnario sumušimas, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

13Kaltinamoji R. S. kalta dėl jai pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. lapkričio 11 d., apie puse penkių, ji važiavo iš Šaulių gatvės link Lietuvininkų aikštės ir artėdama prie perėjos, kaip visada apsižvalgė, tačiau nukentėjusiosios V. Ž. nepastebėjo. Ji kliudė pėsčiąją dešine bamperio puse ir iš karto sustojo. Pribėgusi prie nukentėjusiosios, paklausė kaip jaučiasi, iškvietė greitąją ir policiją, o nukentėjusiąją įsisodino į savo automobilį. Po įvykio buvo kelis kartus susitikusi su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, bet ne tokią didelę sumą kaip prašo nukentėjusioji. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra tik 1220 Lt, tuo tarpu ji viena augina du mažamečius vaikus, už kuriuos gauna alimentus po 200 Lt. Be to, ji turi finansinių įsipareigojimų - moka studijų paskolą, be to, moka skolą už mamos laidotuves. R. S. prašo atsižvelgti ir į tai, jog ji neturi artimųjų, kurie galėtų jai padėti finansiškai.

14Nukentėjusioji V. Ž. parodė, jog tą dieną ji ėjo Šaulių gatve per perėją. Prieš ją pereinant, ji apsidairė, automobilių nebuvo. Jai perėjus pusę perėjos, ji pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris pagal Kelių eismo taisykles turėjo pristabdyti ar sustoti, o pastarasis, likus dviem žingsniams iki šaligatvio, ją partrenkė. Nuo smūgio ji nukrito ir prie jos priėjo pro šalį ėjusi moteris. Po to jau vairuotoja įsisodino ją į savo automobilį ir iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Dėl patirto smūgio ji iki šiol blogai valdo dešinę ranką, jai buvo sumušta ir kairė ranka, taip pat galva. Galvą labai skaudėjo ir po įvykio ir skauda nuolat ir ji turi gerti vaistus. Atlikus tomografiją, galvoje buvo rasta vandenų. Po to jai dar buvo atlikta ir gerklės tomografija, ten atsirado kažkokie dariniai. Buvo sumuštos ir jos kojos. Jai buvo atliktos 57 fizioterapijos procedūros, magnetinės procedūros rankai, fitodrenažas, masažas. Nuėmus gipsą reikėjo daryti voneles, įvairius pratimus. Ji labai stengėsi pasitaisyti, tačiau gydytojai prognozių dėl jos sveikatos neduoda. Dėl to, kad ji negali visiškai suspausti rankos į kumštį, atlenkti kairės rankos, jai skauda kairės rankos sąnarys, ji nebegali dirbti sode, o namų ruošos darbus jai padeda atlikti vyras. Kadangi sodas nebedirbamas, ji tenka parduoti. Dėl blogos sveikatos ji negalėjo vykti į sesers laidotuves, į kitos sesers metines. Ji reiškia civilinį ieškinį dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, prašo 17 264 Lt priteisti iš draudimo bendrovės, į šią sumą įskaityti jai jau sumokėtus 2500 Lt, o iš kaltinamosios R. S. priteisti 7736 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato išlaidų. Prašomą iš draudimo bendrovės priteisti 116,09 Lt dydžio turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos, dėl to, kad jai teko vykti į polikliniką, mokėti už procedūras, tai patvirtina pateikti dokumentai.

15Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu ir vaizdo lentelėmis nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 14 d. įvykusio eismo įvykio, vieta – pėsčiųjų perėja, Klaipėdos m., Šaulių gatvės ir Lietuvininkų aikštės sankryža kryptimi nuo Šaulių gatvės, link Lietuvininkų aikštės. Tiksli įvykio vieta – gatvė, nereguliuojama sankryža, asfaltuota kelio danga, esant sausai dangos būklei. Matomumas dienos metu – 300 m (1 t., b. l. 5-10).

16Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktu nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 14 d. apžiūrėtas automobilis S. C., v/n ( - ) Automobilio išorinių apgadinimo požymių nenustatyta. Nustatyta, kad automobilio techninė būklė atitinka reikalavimus (1 t., b. l. 11-13).

17Specialisto išvada Nr. G 2739/13(03) nustatyta, jog nukentėjusiajai V. Ž. diagnozuota –poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje išplitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sąnario sumušimas. Nustatyta, jog visi sužalojimai gavosi nuo kietų bukų daiktų poveikio, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms autoįvykio aplinkybėms. Autoįvykio metu padaryti sužalojimai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą daugiau nei 1 dienų, todėl nukentėjusiajai V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26-27).

18Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi išvada – 2013 m. lapkričio 14 d., apie 16.32 val., Klaipėdoje, Šiaulių gatvėje, kaltinamoji R. S., vairuodama automobilį „S. C.“, v/n ( - ) važiuodama link Lietuvininkų aikštės, neabejotinai pažeisdama Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, jog artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, ir tokiu būdu sukeldama pavojų saugiam eismui, važiuodama link pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios V. Ž. ir ją partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai V. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

19Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis, akivaizdus ir neginčytinas. Taigi, kaltinamosios kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

20Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji R. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nukentėjusiosios V. Ž. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

21Pareiškiant kaltinimą ir jame nurodant eismo įvykio datą – 2013 m. lapkričio 11 d., buvo padaryta techninė klaida, kuri taisytina. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis, kurio metu R. S. vairuodama automobilį „S. C.“, v/n ( - ) važiuodama link Lietuvininkų aikštės, pažeisdama Kelių eismo taisykles, važiuodama link pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios nukentėjusiosios V. Ž. ir ją partrenkė, įvyko 2013 m. lapkričio 14 d., apie 16.32 val.

22Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 116,09 Lt turtinės ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Prašo iš draudimo bendrovės priteisti jai 116,09 Lt turtinei žalai ir 14 764 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamosios R. S. priteisti jai 7 736 Lt neturtinei žalai atlyginti.

23Nukentėjusioji V. Ž. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrusi moralinę žalą, kurią ji motyvuoja dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų kūno sužalojimų, patirto didelio fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio, patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl sveikatos būklės ateityje, kilusiais nepatogumais, negalint pilnaverčiai gyventi, dirbti sode, nuolat jaučiant galvos ir rankų skausmus.

24Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

26Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamosios R. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. Ž. padaryti kūno sužalojimai – padaryta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje išplitusi į kairės akies sritį, daugybiniai odos nubrozdinimai, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairės čiurnos sąnario sumušimas, ko pasėkoje nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai.

27Vertinant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, – daugybiniai odos nubrozdinimai, stipinkaulio lūžis, kairės čiurnos sąnario sumušimas, pobūdį – stipinkaulio lūžis, kairės čiurnos sąnario sumušimas, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmą, ir patyrusi jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiąją patyrus ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną. Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neišvengiamai patyrusi ir logiškai kylančius dvasinius išgyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos būklės, kuri ir šiai dienai nėra visiškai atsistačiusi, be to, ir susirūpinimą dėl sveikatos būklės ateityje. Akivaizdu, jog nukentėjusioji nuolat jaučianti galvos skausmus ir vis dar negalinti pilnai valdyti rankos, nebegali savarankiškai atlikti visų namų ruošos darbų, aktyviai dirbti sode. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji V. Ž., būdama pensinio amžiaus, šiuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiosios visuomeninei, kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės ir atkreiptina itin ženkliai būtų pasikeitęs ar itin pablogėjęs jos gyvenimo būdas, ar gyvenimo aplinka.

28Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų priteisiamas ir didesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-141/2013, 2K-551/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

29Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

30Tokiu būdu, spręsdamas priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.

31Teismas taip pat įvertina ir tai, kaltinamoji R. S. viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Jos gaunamos pajamos kartu su vaikų išlaikymui gaunamomis sumomis per mėnesį sudaro apie 1700 Lt. R. S. nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2013 m. gegužės 9 d. buvo nustatytas trisdešimties procentų nedarbingumo lygis. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. S. tėvai ir sesuo yra mirę ir jokių artimų giminaičių, kurie galėtų jai padėti ji neturinti. R. S. turi finansinių įsipareigojimų už studijas ir piniginę skolą už mamos laidotuves.

32Vertinant išdėstytą, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiosios įvardintą 25 000 Lt sumą neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl ši prašoma priteisti suma laikytina per didele.

33Mažinant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį tai pat kreiptinas dėmesys į R. S. elgesį – kaltinamoji, pati būdama streso būsenos dėl įvykusio įvykio, savo kaltę pripažino visiškai, įvykio vietoje suteikė nukentėjusiajai pagalbą ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, kelis kartus ją lankė.

34Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, imant domėn turtinę kaltinamosios šeimyninę padėtį, kaltinamosios asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiosios amžių, kilusius padarinius – padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai priteistina 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

35K. R. S. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „G. B.“, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsno 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalą iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės AAS „G. B.“ nukentėjusiajai V. Ž. priteistinas 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi bendrovė AAS „G. B.“ nukentėjusiajai V. Ž. jau yra išmokėjusi 2500 Lt, ši suma įskaitytina į priteistos neturtinės žalos dydį.

36Bylos medžiaga nustatyta, jog po to, kai draudimo bendrovė AAS „G. B.“ išmokėjo nukentėjusiajai V. Ž. 684,36 Lt turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusioji V. Ž. patyrė dar 116,09 Lt gydymo išlaidų. Ši suma yra logiška bei pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl iš AAS „G. B.“ nukentėjusiosios V. Ž. naudai priteistina dar 116,09 Lt turtinei žalai atlyginti.

37Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji V. Ž. sumokėjo 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 179). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios R. S. nukentėjusiosios V. Ž. naudai.

38Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

39Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamoji nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą.

40R. S. kalta padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio, iš tiesų, nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji dirba, viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus.

41Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti R. S. paskyrus švelniausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą.

42Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudžiant asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones, paskyrimas, teismo nuomone, šiuo atveju būtų perteklinis atsižvelgiant tiek ir į formuojamą teismų praktiką (Nr. 2K-427/2011 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011) be to, pažeistų nepilnamečių vaikų interesus ir neatitiktų bausmės tikslų.

43Baudžiamojoje byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl tos priežasties, kad kaltinamoji, nors ir pilnai pripažino savo nusikalstamus veiksmus, vis tik nesutiko ir ginčijo nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį. Tokiu būdu, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas nėra galimybės.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Nutarė

45RASĄ STUPURIENĘ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 20 MGL (2600 Lt / 753 Eur) dydžio bauda.

46Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per vienerius metus.

47Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

48N. V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

49N. V. Ž. iš AAS „G. B.“ priteisti 116,09 Lt / 33 Eur turtinei žalai atlyginti ir 6 000 Lt / 1737 Eur neturtinei žalai atlyginti, į šią sumą įskaityti sumokėtą 2500 Lt / 724 Eur sumą.

50V. Ž. iš R. S. priteisti 1000 Lt / 289 Eur advokato pagalbai apmokėti.

51Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,... 2. sekretoriaujant Erikai Palepšienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,... 4. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,... 5. nukentėjusiajai V. Ž.,... 6. nukentėjusiosios atstovui advokatui A. B.,... 7. vertėjai Danutei Kontarienei,... 8. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 9. R. S., gimusi ( - ) Klaipėdos m., asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos... 10. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 11. K. R. S., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo... 12. 2013 m. lapkričio mėn. 14 d., apie 16.32 val., Klaipėdoje, Šiaulių... 13. Kaltinamoji R. S. kalta dėl jai pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai... 14. Nukentėjusioji V. Ž. parodė, jog tą dieną ji ėjo Šaulių gatve per... 15. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu ir vaizdo... 16. Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktu... 17. Specialisto išvada Nr. G 2739/13(03) nustatyta, jog nukentėjusiajai V. Ž.... 18. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi... 19. Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja -... 20. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos... 21. Pareiškiant kaltinimą ir jame nurodant eismo įvykio datą – 2013 m.... 22. Nukentėjusioji V. Ž. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį... 23. Nukentėjusioji V. Ž. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų... 24. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek... 26. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamosios R. S.... 27. Vertinant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį,... 28. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos... 29. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį,... 30. Tokiu būdu, spręsdamas priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą,... 31. Teismas taip pat įvertina ir tai, kaltinamoji R. S. viena augina ir išlaiko... 32. Vertinant išdėstytą, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio... 33. Mažinant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį tai pat... 34. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės... 35. K. R. S. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės... 36. Bylos medžiaga nustatyta, jog po to, kai draudimo bendrovė AAS „G. B.“... 37. Iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji V. Ž.... 38. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais... 39. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.... 40. R. S. kalta padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir... 41. Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame... 42. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudžiant asmeniui naudotis teise... 43. Baudžiamojoje byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl tos... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305... 45. RASĄ STUPURIENĘ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 46. Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per vienerius metus.... 47. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 48. N. V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 49. N. V. Ž. iš AAS „G. B.“ priteisti 116,09 Lt / 33 Eur turtinei žalai... 50. V. Ž. iš R. S. priteisti 1000 Lt / 289 Eur advokato pagalbai apmokėti.... 51. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos...