Byla e2-788-803/2018
Dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo iš atsakovo T. B

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,

2sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei,

3dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“ atstovei advokatei L. Š. – V., atsakovo atstovui advokatui A. M.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PETROCHEMA“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo iš atsakovo T. B..

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Byloje kilo ginčas dėl buvusio įmonės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) kaip jo civilinės atsakomybės pagal paskolos teisinius santykius bei įmonei padarytos materialinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PETROCHEMA“, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė iš atsakovo T. B. priteisti: a) 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos ir 26 143,65 Eur palūkanų; b) 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą; c) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovas paaiškino, jog pagal pasirašytų Paskolos sutarčių 1 punktą, ieškovas (paskolos davėjas) įsipareigojo perduoti atsakovui (paskolos gavėjui) nuosavybėn pinigų sumas, o atsakovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat paskolos sumą paskolos sutarčiai pasibaigus. Paskolos sutartys buvo sudarytos vieneriems metams nuo jų sudarymo datos (Paskolos sutarčių 2 p.), numatyta metinė palūkanų norma (nuo 2,74 proc. iki 3,19 proc.), palūkanas skaičiuojant nuo pinigų sumos perdavimo atsakovui (paskolos gavėjui) dienos iki jų grąžinimo ieškovui (paskolos davėjui) dienos (Paskolos sutarčių 5 p.). Ieškovas, vykdydamas paskolos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, perdavė ir/ar pervedė atsakovui pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka pagal paskolos sutartis, tuo tarpu atsakovas iki šiol nėra grąžinęs nei paskolos sumų, nei palūkanų. Ieškovas paaiškino, jog T. B., kaip fizinis asmuo, 2017 m. spalio 16 d. yra skolingas UAB „PETROCHEMA“ pagal sudarytas Paskolos sutartis 613 645,79 Eur ir 26 143,65 Eur palūkanų. Būdamas UAB „Petrocehma“ direktoriumi T. B. sudarė su UAB „Medicinos bankas“ keturias vekselio pirkimo sutartis: 1) 2016-06-23 Vekselio pirkimo sutartį Nr. VEK_260759 2) 2016-06-23 Vekselio pirkimo sutartį Nr. VEK_260760, 3) 2016-06-23 Vekselio pirkimo sutartį Nr. VEK_260761, 4) 2016-06-23 Vekselio pirkimo sutartį Nr. VEK_260762 (pridedamos), kurių bendra 500 000,00 Eur suma, ir pagal jas pasiskolintas lėšas pervedė apmokėti dalį dėl T. B. neteisėtos veikos atsiradusios skolos AB „Šiaulių bankas“ pagal 2014-05-07 faktoringo sutartį Nr. SB15-0001/F. UAB „Petrocehma“ 2016-09-21, 2016-10-21, 2016-11-21 ir 2016-12-21 bankiniais pavedimais nurodytą pinigų sumą grąžino UAB „Medicinos bankas“.
  4. Taip pat atsakovo atleidimo dieną buvo nustatytas šio UAB „PETROCEHMA“ turto (nurodant balansinę vertę) trūkumas pagal 2016-08-01 Patikros aktą (pridedamas), kurį pasirašė jis pats: šildymo katilas Varia 1 Vh 100, kurio balansinė vertė 2016-08-01 buvo 2600,94 Eur; kompresorius Renner RSF-2-30, kurio balansinė vertė 2016-08-01 buvo 10 541,54 Eur; vartai BASIC-PRO, kurių balansinė vertė 2016-08-01 buvo 917,62 Eur, mobiliojo ryšio telefonas Samsung 19505, kurio balansinė vertė 2016-08-01 buvo 25,63 Eur, mobiliojo ryšio telefonas TAB 3, kurio balansinė vertė 2016-08-01 buvo 45,10 EUR, video kontrolės sistema, kurios balansinė vertė 2016-08-01 buvo 1329,88 Eur; nešiojamasis kompiuteris Lenovo, kurio balansinė vertė 2016-08-01 buvo 210,21 Eur. Patikros akte nurodyto nerasto įmonės turto atsakovas negrąžino. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, neužtikrino, kad įmonės turtas nebūtų prarastas.
  5. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Įrodinėja, kad savo nuosavybėn negavo jokių pinigų pagal formaliai surašytas ir prie ieškinio pridėtas paskolos sutartis, kurios buvo pasirašytos, siekiant pridengti A. U. ir D. E. siekį pasiimti ir išgryninti įmonės pinigus. Visi pinigai, suforminant kaip atsakovo paskolos buvo pasiimami ieškovo savininko A. U. verslo partnerio ir faktinio ieškovo vadovo D. E.. Grynus pinigus atsakovas perduodavo D. E. susitikimų metu: Vilniuje, Rygoje, o vieną kartą pinigus vežė į Sankt Peterburgą ieškovo direktoriaus pavaduotojas R. B.. Atsižvelgiant į tai, formaliai sudarytos paskolos sutartys atsakovo vardu vertintinos kaip apsimestiniai sandoriai. Šie asmenys veikė pasinaudodami atsakovo patiklumu, savo įtaka ir pasitikėjimu.
  6. Atsakovas taip pat nurodo, jog atsakovui ir jo įmonei UAB „PETROCHEMA“ pradėjus bendrą verslą ženkliai išaugo pinigų (apyvartų) sumos, t. y. nuo 300 000 – 400 000 Eur (2007 m.) apyvartos padidėjo iki 30 – 50 mln. Eur per metus dėl D. E. ir A. U. vykdomų sandorių UAB „PETROCHEMA“ vardu. Kadangi tiesiogiai D. E. ir A. U. negalėjo išsiimti įmonės UAB „Petrochema“ pinigų, advokatų kontoroje Šikšniutė, Šukys ir partneriai LEXTAL buvo sudaryta apsimestinė 520 000 Eur paskola D. E. ir atsakovo vardu (jokių pinigų realiai atsakovas įrodinėja nėra gavęs), kurios pagrindu jis turėjo iš įmonės UAB „PETROCHEMA“ išimti pinigus ir perduoti juos D. E. kaip tariamos paskolos sutarties dengimą, į mėnesį perduodamas ne mažiau nei 19 000 Eur. D. E. net kelis kartus patikino, kad susidaręs įsiskolinimas įmonei UAB „PETROCHEMA“ bus padengtas jų daromų operacijų pelnu. D. E. grynais pinigais perdavė ne mažiau nei 460 000 Eur. Advokatų kontoroje Šikšniutė, Šukys ir partneriai LEXTAL buvo parengta apsimestinė konsultavimo paslaugų sutartis su D. E. ir A. V., pagal kurias buvo išmokamos gana ženklios sumos už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos.
  7. Atsakovas įrodinėja, jog atsižvelgiant į tariamas atsakovo skolas įmonei UAB „PETROCHEMA“, atsakovas ir D. E. kartu su A. U., tarpininkaujant advokatei L. Š. – Vaitiekūnienei, susitarė dėl įmonės UAB „PETROCHEMA“ visų akcijų pardavimo, susitariant, kad atsakovas parduos įmonę už 10 eurų, kurios vertė (2016-06-30) – 11 708 338 Eur. Esminė tokio sandorio sąlyga, kad naujieji įmonės UAB „PETROCHEMA“ savininkai padengs visas atsakovo tariamas skolas ir neturės jokių pretenzijų. Šį faktą, anot atsakovo, patvirtina pridedama įmonės UAB „PETROCHEMA“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
  8. Atsakovas nurodo, kad taip pat nesutinka su ieškovo paaiškinimais dėl faktoringo sutarties. Anot atsakovo, UAB „PETROCHEMA“ 2014-05-07 pasirašė 1 450 000 Eur faktoringo sutartį Nr. SB15-0001/F su AB „Šiaulių bankas“ iki 2015-05-06. Vėliau, pasirašant papildomus susitarimus, faktoringo sutarties suma buvo padidinta iki 2 150 000 Eur, o pagrindinės faktoringo sutarties terminas pratęstas, tačiau UAB „PETROCHEMA“ dėl susidariusios sudėtingos finansinės padėties, nesumokėjo bankui įmokos nustatytu laiku. Atsižvelgiant į tai, AB „Šiaulių bankas“ pareikalavo papildomų faktoringo sutarties užtikrinimo sąlygų, ko pasekoje, 2016-06-27 UAB „PETROCHEMA“ išdavė 2 150 000 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį 16 mėn. terminui, o 2016-07-15 išdavė 1 605 589,24 Eur paprastąjį neprotestuotiną vekselį 60 mėn. terminui. Šių vekselių laiduotojas buvo atsakovas kaip fizinis asmuo. AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovo 2016-03-15 sudarytos Būsto kredito sutarties Nr. B-2016-5533-15 su vėlesniais pakeitimais (2016-07-22) pagrindu, atsakovas gavo 800 000 Eur, iš kurių 400 000 Eur buvo pervesta UAB „Petrochema“ pradelstų finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2014-05-07 faktoringo sutartį dengimui. Aukščiau nurodytos paskolos užtikrinimui buvo įkeistas jo turtas (KB „SV Obeliai“ pajai), kuriuos pardavus už 400 000 Eur, buvo sumažinta atsakovo kredito suma. Tokiu būdu, atsakovas savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo 400 000 Eur UAB „PETROCHEMA“ skolą AB „Šiaulių bankas“. Atsakovas įrodinėja, kad visos paskolos buvo paimtos UAB „Petrochema“ naudai su D. E. žinia, o ieškovas su ieškiniu nepateikia jokių įrodymų dėl nenaudingų UAB „PETROCHEMA“ sandorių.
  9. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu naujų aplinkybių nenurodė. Paaiškino, jog pavedimo kopijos įrodo faktinį pinigų pervedimą pagal paskolos sutartis. Direktoriaus įsakymas dėl įskaitymo teisėtas ir atitinka atleidimo iš darbo susitarimo esmę. Po keturių mėnesių buvo atliktas vienašališkas įskaitymas, nustačius darbuotojo padarytą žalą. Būtent darbdavys buvo įsipareigojęs per keturis mėnesius visiškai atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Taigi laikotarpiai sutampa, įskaitymas buvo galimas. Atsakovas nėra grąžinęs šių daiktų: šildymo katilas Varia 1 Vh 100, kompresorius Renner RSF-2-30, vartai BASIC-PRO, mobiliojo ryšio telefonas Samsung 19505, mobiliojo ryšio telefonas TAB 3, video kontrolės sistema, nešiojamasis kompiuteris Lenovo. Ieškinyje nebekeliamas reikalavimas dėl žalos padarymo negrąžinus automobilio, nes dėl šios veikos yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kurį atlikus, ieškovas reikš reikalavimą dėl automobilio atsakovui. Paaiškino, kad įmonei šildymo katilas nėra reikalingas, įmonė visuomet nuomojosi patalpas, kuriose yra šildymas, taip pat video kontrolės sistema nebuvo įdiegta įmonės patalpose. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, atsakovo įrodinėjamas aplinkybes D. E. ir A. U. veikų neteisėtumą, todėl negali paaiškinti atsakovo įrodinėjamų aplinkybių dėl pinigų išgryninimo. Atsakovas buvo informuotas apie daiktų trūkumą, tačiau jo surasti ir išsiaiškinti aplinkybes dėl daiktų buvimo vietos nebuvo galimybės.
  10. Atsakovo atstovas nurodė, jog patikrinimo aktas, inventorizavus daiktus, buvo sudarytas rusų kalbą, kurios atsakovas nesuprato, inventorizavimo procese atsakovas nedalyvavo. Byloje nėra įsigyto turto verčių. Patikrinimo aktas išverstas ir pateiktas tik kartu su patikslintu ieškiniu. Viso patikrinimo metu akte nurodyti 9 vartai, tačiau nėra aišku, kurie nerasti. Taip pat neaišku, kada įsigyti ginčo daiktai ar teisingai atliktas turto įvertinimas. Šildymo katilo vertės nustatymas taip pat yra neaiškus. Įvertinant, jog patikrinimas aktas sudarytas rusų kalba ir neatitinka įstatymo reikalavimo dėl valstybinės kalbos, juo vadovautis negalima.

8Teismas

konstatuoja:

  1. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
  1. Byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo UAB „PETROCHEMA“ direktoriumi. Sprendimą dėl jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų jis priėmė pats dėl savęs kaip vienintelis akcininkas (T.I, b.l.17). A. U. tapo UAB „PETROCHEMA“ direktoriumi nuo 2016-08-04 (T I, b.l.10). Į bylą atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir A. U. sudarė Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį dėl UAB „PETROCHEMA“ akcijų pirkimo pardavimo už 10 Eur (dešimt eurų), nors nurodyta, jog šia sutartimi Pardavėjas parduoda Pirkėjui 9 860 (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt) vnt. paprastųjų vardinių, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 ct) nominalios vertės Bendrovės akcijų. Iš atsakovo 2017 m. balandžio 5 d. pareiškimo (T.II, b.l. 24-30) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdymai galima spręsti, jog įmonė vertėsi parafino perpardavimu, o atsakovas savarankiškai priimdavo sprendimus dėl verslo rizikos ir pelno paskirstymo.

9Dėl skolos išieškojimo pagal paskolos sutartis

  1. Juridinių asmenų registro išrašas įrodo, kad atsakovas T. B. nuo 2012-11-28 iki 2016-08-19 buvo UAB „PETROCHEMA“ direktoriumi (T.I, b.l.11). Tuo pačiu laikotarpiu jis buvo ir akcininkas.
  2. Iš dokumentų, esančių byloje, matyti, jog tarp UAB „PETROCHEMA“ ir atsakovo T. B. jo vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytos šios paskolos sutartys: 2015-02-02 paskolos sutartis Nr. 20150202-001; 2015-03-06 paskolos sutartis Nr. 20150306-001; 2015-04-02 paskolos sutartis Nr. 20150402-001; 2015-05-12 paskolos sutartis Nr. 20150512-001; 2015-06-17 paskolos sutartis Nr. 20150617-001; 2015-07-03 paskolos sutartis Nr. 20150703-001; 2015-08-04 paskolos sutartis Nr. 201508-04-001; 2015-09-17 paskolos sutartis Nr. 20150917-001; 2015-10-12 paskolos sutartis Nr. 20151012-001; 2015-11-25 paskolos sutartis Nr. 20151125-001; 2015-12-30 paskolos sutartis Nr. 20151230-001 (T.I, b.l.18-28,158,159,171-174,177-180). Visų minėtų paskolų sutarčių objektas yra paskolos gavėjo nuosavybėn perduodamos pinigų sumos už atitinkamą palūkanų normą. Paskolos panaudojimo tikslas nenurodytas. Paskolos sutartys neužtikrintos jokiomis kitomis prievolėmis.
  3. AB Šiaulių banko išrašas įrodo, jog naudos gavėjui, t. y. atsakovui T. B., 2015-02-02 buvo išmokėta 110 000 Eur grynaisiais (T.I, b.l.32), AB „Citadelė“ bankas taip pat 2015-02-02 išmokėjo 50 000 Eur iš einamosios sąskaitos (T.I, b.l.33), UAB „PETROCHEMA“ 2015-03-12 pavedimu sumokėjo 500 Eur (T.I, b.l.34), o vėlesniais pervedimais tiek iš AB Šiaulių bankas, tiek iš kitų asmenų, pinigų gavėju nurodant T. B. (T.I, b.l. 35-84), buvo išmokėta paskolos sutartyse nurodyta suma.
  4. Atsakovas įrodinėja, jog paskolos sutartys apsimestinės, pridengiant D. E. paskolas (pinigų išėmimus iš ieškovo), ir jis negavo paskolos sutartyse nurodytų pinigų.
  5. Civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra. Juos pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis).
  6. Ieškovas nagrinėjamoje byloje rašytiniais dokumentais įrodė, jog atsakovas pinigus pagal paskolos sutartis gavo. Atsakovas pripažįsta, jog dalį pinigų panaudojo AB „Šiaulių bankas“ ir atsakovo sudarytos 2016-03-15 Būsto kredito sutarties Nr. B-2016-5533-15 su vėlesniais pakeitimais (2016-07-22) pagrindu, t. y. atsakovas gavo 800 000 Eur, iš kurių 400 000 Eur, anot jo, buvo pervesta UAB „PETROCHEMA“ pradelstų finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2014-05-07 faktoringo sutartį dengimui, t. y. juos panaudojo priimdamas savarankiškus sprendimus, tačiau šių aplinkybių įrodymui dokumentų nepateikė.
  7. Teismas nurodo, kad nei vienoje paskolos sutartyje toks tikslas, kaip atsiskaitymas už įmonę, nebuvo nurodytas. Kita vertus, aplinkybės pinigų išgryninimo, atsakovui įrodinėjant, jog tiesiogiai D. E. ir A. U. negalėjo išsiimti įmonės UAB „PETROCHEMA“ pinigų, todėl advokatų kontoroje Šikšniutė, Šukys ir partneriai LEXTAL buvo sudaryta apsimestinė 520 000 Eur paskola D. E. ir atsakovo vardu, sudaro pagrindą spręsti, jog tai yra niekinio sandorio elementai. Taigi byloje atsakovas įrodinėja, jog sudarydamas paskolos sutartis siekė neteisėtų tikslų.
  8. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje toks elgesys analogiškoje situacijoje laikytas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje D Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
  9. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra buvęs įmonės direktorius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.
  10. Atsakovo įrodinėjamas veikimas, siekiant neteisėtų pasekmių (šiuo atveju, atsakovui įrodinėjant pinigų išgryninimą, neleistinų mokėjimų tikslu), sudaro pagrindą atsisakyti ginti atsakovo teisę, o ieškovui įrodžius pinigų perdavimo faktą, iš jo priteisti prašomos pinigų sumas pagal paskolos sutartis. Būtent atsakovas buvo atsakingas už teisingą įmonės veiklos organizavimą, tinkamą buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
  11. Ieškovas nurodė, kad pagal 2015-02-02 paskolos sutartį Nr. 20150202-001 iš priskaičiuotų 2016 m. gruodžio 31 dienai mokėtinų palūkanų jau išskaičiuota 5669,60 Eur suma pagal UAB „PETROCHEMA“ direktoriaus 2016-11-30 įsakymą „Dėl darbo užmokesčio įskaitymo“, pagal 2015-03-06 paskolos sutartį Nr. 20150306-001 – 7500,00 Eur paskolos ir 429,34 Eur palūkanų pagal 2015-04-02 paskolos sutartį Nr. 20150402-001- 41 – 400,00 Eur paskolos ir 2355,09 Eur palūkanų; pagal 2015-05-12 paskolos sutartį Nr. 20150512-001 – 32 500,00 Eur paskolos ir 1807,98 Eur palūkanų; pagal 2015-06-17 paskolos sutartį Nr. 20150617-001 - 10 500,00 Eur paskolos ir 552,08 Eur palūkanų; pagal 2015-07-03 paskolos sutartį Nr. 20150703-001 – 120 100,00 Eur paskolos ir 6271,69 Eur palūkanų; pagal 2015-08-04 paskolos sutartį Nr. 201508-04-001 – 30 350,00 Eur paskolos ir 1546,77 Eur palūkanų; pagal 2015-09-17 paskolos sutartį Nr. 20150917-001 – 3000,00 EUR paskolos ir 159,35 EUR palūkanų; pagal 2015-10-12 paskolos sutartį Nr. 20151012-001 – 102 700,00 Eur paskolos ir 5049,74 Eur palūkanų; pagal 2015-11-25 paskolos sutartį Nr. 20151125-001 – 17 840,00 Eur paskolos ir 902,80 Eur palūkanų; pagal 2015-12-30 paskolos sutartį Nr. 20151230-001 – 1100,00 Eur paskolos ir 56,65 Eur palūkanų.
  12. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.
  13. Kaip minėta, šalys susitarė tiek dėl paskolos sumos, tiek dėl palūkanų, teismas sprendė, kad ieškovas įrodė pinigų perdavimo faktą (T.I, b.l.115-121), nes AB Šiaulių bankas ir kituose mokėjo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad pervedimas atliekamas pagal paskolos sutartį. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau, kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėjo, kad pinigai buvo gryninami turint neteisėtų ketinimų. Tokiu atveju, teismas atsisakė ginti atsakovo subjektines teises šio argumento pagrindu. Apie bylos šalių įrodinėjamas aplinkybes yra informuotos teisėsaugos institucijos, civilinėje byloje teismas šių aplinkybių nevertina (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Atsakovas neginčijo ieškovo nurodyto skolos likučio ir palūkanų dydžio (T.I, b.l.160-170) (CPK 12, 178 straipsnis). Ieškovo atliktas įskaitymas pagal UAB „PETROCHEMA“ direktoriaus 2016-11-30 įsakymą „Dėl darbo užmokesčio įskaitymo“ (T.I, b.l.122), taip sumažinant prašomos priteisti sumas, kildinamas iš paskolos teisinių santykių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas jo teisėtumo nevertina (CPK 13 straipsnis), todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą tenkina, priteisiant iš atsakovo 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos ir 26 143,65 Eur palūkanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

10Dėl žalos atlyginimo

  1. Ieškovas įrodinėja, jog 2016-08-01 sudarius Inventorizacijos aktą (T.I, b.l.127, 128), paaiškėjo atsakovo padaryta žala dėl negrąžintų kilnojamųjų daiktų.
  2. Byloje nustatyta, kad Inventorizacijos aktas buvo sudarytas rusų kalba (T.I, b.l. 124). Sutinkama su atsakovu, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsniu, visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.
  3. Tačiau teismas sprendžia, jog nepaisant atsakovo įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovo teisės buvo pažeistos nesilaikant valstybinės kalbos reikalavimo, aktas pasirašytas atsakovo asmeniškai (T.I, b.l.126), nenurodant jokių pastabų, todėl negalima jo laikyti dėl kalbos trūkumo negaliojančiu savaime. Asmuo, įsigijęs akcijas ir perėmęs įmonei vadovavimą, yra iš Estijos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas reiškė pretenzijas dėl akto sudarymo rusų kalba.
  4. Ieškovas nurodė, kad jį parengė ir turto nusidėvėjimą apskaičiavo buhalteris. Tesimo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas sprendė dėl šių daiktų: šildymo katilas Varia 1 Vh 100, kompresorius Renner RSF-2-30, vartai BASIC-PRO, mobiliojo ryšio telefonas Samsung 19505, mobiliojo ryšio telefonas TAB 3, video kontrolės sistema, nešiojamasis kompiuteris Lenovo, įsigijimo. Ieškovas patvirtino, jog įmonė patalpas nuomoje, šildymo katilas jo įrengimui nebuvo panaudotas. Šiuo metu įmonėje daiktų nėra, atsakovas jų negrąžino.
  5. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
  6. Įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
  7. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.
  8. Nagrinėjamoje byloje atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinė atsakomybė kildinama ne tik iš fiduciarinių pareigų pažeidimo ar netinkamo verslo sprendimo priėmimo, bet ir dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdymo.
  9. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
  10. Minėta, pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.
  11. Byloje iš 2016-12-30 inventorizacijos akto (T.I, b.l.181-190) nustatyta, jog atsakovas netinkamai tvarkė turto apskaitą, o kai buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų ir jo įgaliojimai 2016 m. rugpjūčio 1 d. pasibaigė, turimo turto ir dokumentų naujai paskirtam UAB „PETROCHEMA“ direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui neperdavė. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios tyčios forma (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ilgalaikio turto apskaitos inventorinės kortelės įrodo, jog iš atsakovo prašoma priteisti suma yra apskaičiuota įvertinant teisės aktais numatytos metodikos pagalba nusidėvėjimą (T. I, b.l.130-141) .
  12. Atsakovas nurodė, jog jis negali atsikirsti dėl Inventorizacijos akte nurodytos turto vertės. Tačiau, teismas pažymi, jog atsakovas tuo metu, kaip buvęs direktorius ir vienintelis akcininkas, turėjo pasirūpinti tinkama materialinių vertybių apsauga ir apskaita, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje taip pat pripažįstamas pagrįstu ir iš atsakovo priteisiami nuostoliai, kurie yra lygūs šio turto balansinei vertei 2016-08-01, t. y. 15 670,90 Eur (6.246-6.249 straipsniai).

11Dėl palūkanų

  1. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Ieškovo reikalavimas patenkintas, todėl jo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovas prašė grąžinti jam daugiau sumokėto (už 2017-10-23 ieškinį) žyminio mokesčio dalį, nes patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 15 670,90 Eur žalos atlyginimo (vietoj 139 168,08 Eur). Iš mokėjo pavedimo už ieškinį matyti, jog sumokėta 6 817 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas pradiniu ieškiniu reiškė 778 957,52 Eur dydžio reikalavimą. Ieškovo patikslintas ieškinys visiškai patenkintas, priteisus 655 460,34 Eur, už kurį turėjo būti sumokėta 5 891 Eur. Taigi tikslinant ieškinio reikalavimą, t. y. jį mažinant, 926 Eur sumokėto žyminio mokesčio yra grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Ieškovas sumokėjo 5 326,42 Eur (T.II, b.l.71,72) už teisines paslaugas. Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių (pvz., 822.8 Eur (2017-04-01 - 2017-06-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) x 2,5 koeficientas (pagal Rekomendacijas už ieškinį) = 2057 Eur), 735.1 Eur x 0,4 koeficientas (pagal Rekomendacijas už kitą dokumentą (patikslintas ieškinys) = 329.12 Eur, 735.1 EUR x 0,1 koeficientas (pagal Rekomendacijas už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus). Byloje ieškovo atstovė pateikė daug įrodymų, galinčių pagrįsti reikalavimus, tačiau byla nebuvo sudėtinga, joje nėra naujų teisės aiškinimo taisyklių, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
  4. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

12Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas,

Nutarė

13tenkinti ieškovo UAB „PETROCHEMA“ ieškinį visiškai.

14Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas ( - ) ieškovo UAB „PETROCHEMA“ (juridinio asmens kodas 300081635) naudai 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 000 bylinėjimosi išlaidų.

15Grąžinti UAB „PETROCHEMA“ (juridinio asmens kodas 300081635) 926 Eur sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai