Byla 2KT-117/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo persiųsta civiline byla Nr. 2-736-357/2012 ir ieškovo UAB „FF Lizingas“ pareikštu nušalinimo pareiškimu,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-736-357/2012, kurioje ieškovas UAB „FF Lizingas“ pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai R. Bartašienei ir visam Šiaulių apygardos teismui. Nurodo, kad teisėja R. Bartašienė per CPK nustatytą 3 darbo dienų terminą neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, o priėmė procesinį sprendimą palikti prašymą nenagrinėtą motyvuodama, kad laikinųjų apsaugos preimonių klausimas yra išspręstas kitoje civilinėje, kuri yra prijungta prie šios civilinės bylos. Tokio procesinio sprendimo priėmimo galimybės CPK nenumato, todėl šis teisėjos sprendimas reiškia jos šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėjo, kad prijungtoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas kitos šalies – LR Finansų ministerijos prašymu. Be to, teisėja priimtą ieškinį pateikė ir visus kitus procesinius dokumentus siunčia tik vienam atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, visiškai ignoruodama antrąjį atsakovą – Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Šie, ieškovo nuomone, šiurkštūs proceso pažeidimai, akivaizdžiai rodo teisėjos R. Bartašienės šališkumą. Ieškovas nepasitiki visais Šiaulių apygardos teismo teisėjais, kadangi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas toleruoja tokius šiurkščius įstatymų pažeidimus ir nepatenkino teisėjai R. Bartašienei pareikšto nušalinimo.

3Kadangi nušalinimas pareikštas visam Šiaulių apygardos teismui, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2-736-357/2012 perdavė nušalinimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 69 str. 1 d.).

4Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

7Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

8Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

9Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia nušalinimą teisėjai R. Bartašienei ir visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams motyvuodamas jam nepalankiais teismo procesiniais sprendimais ir teisėjos padarytais procesiniais pažeidimais. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių konkrečių teisėjų galimą šališkumą, pareiškėjas nenurodo.

10Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

11Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nušalinimo pareiškimas yra nepagrįstas, nenurodyti konkretūs faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki.

12Esant tokioms aplinkybėms, UAB „FF Lizingas“ pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-736-357/2012 nagrinėjimo netenkinamas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14netenkinti UAB „FF Lizingas“ Šiaulių apygardos teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-736-357/2012 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai