Byla 2A-276-883/2019
Dėl bendro sutuoktinių testamento dalies pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. Z. ir notarė G. Š

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3790-1031/2018 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui Z. K. dėl bendro sutuoktinių testamento dalies pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. Z. ir notarė G. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama pripažinti 2016-08-23 Šiaulių 4-ojo notarų biuro notarės G. Š. patvirtintą bendrą sutuoktinių V. K. ir Z. K. testamentą (reg. Nr. ( - )) dalyje, kurioje palikėja V. K. paliko visą turtą atsakovui Z. K., negaliojančiu. Ieškovė nurodė, kad 2017-11-09 mirė ieškovės motina V. K.. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. Z. yra palikėjos V. K. pirmosios eilės įpėdiniai. Ieškovė nurodė, kad po savo motinos mirties ji sužinojo, kad V. K. ir atsakovas Z. K. 2016-08-23 sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, pagal kurį vienas kitam po mirties paliko visą turtą, testamentą patvirtinto Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. Š.. Ieškovės I. G. įsitikinimu testamento sudarymo metu palikėjos V. K. psichinės sveikatos būklė neleido jai suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, ji buvo lengvai įtakojama ir priklausoma nuo atsakovo ir jo veikiama, todėl testamentas dalyje, kurioje palikėja V. K. po savo mirties visą savo turtą paliko atsakovui, yra pripažintinas negaliojančiu.

82.

9Ieškovė pažymėjo, kad palikėją V. K. 2012-12-18 ištiko insultas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinio smilkinio pusę ir į smegenų skilvelių sistemą, ieškovei buvo išsivysčiusi komos būsena. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje testatorei buvo atlikta neurochirurginė operacija, po kurios V. K. būsena išliko sunki, komos būsena tęsėsi apie mėnesį, testatorė pati negalėjo kvėpuoti, kalbėti, valgyti, jai buvo paralyžiuota kairė kūno pusė. Per visą gydymo ligoninėje laikotarpį V. K. būsena buvo bejėgiška, iki pat išrašymo iš ligoninės (2013-02-11) palikėja V. K. rūpinosi ieškovė. Pažymėjo, kad palikėja buvo nuvežta į Palangos reabilitacijos ligoninę, kurioje buvo reabilituojama iki 2013-04-06, jos pažinimo funkcijos buvo įvertintos kaip vidutiniškai sutrikusios (MMSE – 15 balų), išvykstant iš reabilitacijos ligoninės palikėjos pažinimo funkcijos atitiko lengvą pažinimo sutrikimą (MMSE – 22 balai). Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį ji kreipėsi į Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centrą dėl leidimo globoti palikėją V. K., o 2013-05-08 kreipėsi į Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centrą su prašymu palikėjai V. K. suteikti gydytojo psichiatro konsultaciją dėl specialiųjų poreikių ir globos nustatymo. Palikėja buvo apžiūrėta 2013-05-21 ir 2013-05-27, apžiūros metu buvo nustatyta, kad palikėja dezorientuota laike, negali pakankamai suteikti anamnezinių duomenų, jos atmintis yra nusilpusi, mąstymas neproduktyvus, klampus, situacijoje nepilnai orientuojasi, nekritiška savo būsenai. Pažinimo funkcijos tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja turi lengvą pažinimo sutrikimą (MMSE – 24 balai). 2013-07-24 gydytojas psichiatras L. Š. nuvyko pas V. K. į namus ir nustatė, kad palikėja V. K. yra visiškai psichiškai sveika. 2014-10-01 – 2014-10-18 palikėja gydėsi Likėnų reabilitacijos ligoninėje, pažinimo funkcijų rodiklis (MMSE) padidėjo nuo 24 iki 27 balų. 2016-08-01 palikėja kreipėsi į Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centrą dėl savo psichikos būsenos įvertinimo, ji buvo apžiūrėta gydytojos psichiatrės V. F., kuri nurodė, kad ji pilnai orientuota, atmintis nusilpusi nežymiai, emocijos adekvačios, savo būsenai kritiška, mąstymo nuoseklumas nesutrikęs (MMSE rezultatas – 27 balai, Blessed‘o demencijos skalė – 16 balų). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad palikėja buvo nestabilios psichikos sveikatos būklės, lengvai pasiduodavo kitų žmonių įtakai, psichikos sutrikimai lėmė neadekvačius santykius su ieškove bei daugelį jos neadekvačių sprendimų.

103.

11Ieškovė ieškinį grindžia LR CK 1.89 str. pagrindu, nurodydama, kad testamento sudarymo dieną, t. y. 2016-08-23, palikėja nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyto, o ginčijamame testamente išreikšta palikėjos valia neatitiko jos tikrosios valios, bei LR CK 1.91 str. pagrindu, nurodydama, kad palikėja ginčijamą testamentą sudarė būdama priklausoma nuo atsakovo Z. K..

124.

13Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas Z. K. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, testatorei dar būnant gyvai teismuose buvo nustatyta, jog testatorė yra veiksni, dėl jos patirtų ligų jai nėra reikalinga skirti psichiatrinės ekspertizės dėl veiksnumo nustatymo, kadangi tam nebuvo jokių įstatyme nustatytų pagrindų bei medikų abejonių dėl jos veiksnumo. Bendra atsakovo ir testatorės valia, kuri buvo išreikšta ginčijamame testamente, susiformavo būtent dėl ieškovės netinkamų veiksmų testatorės atžvilgiu. Ieškovė kaltino atsakovą, kad jis galimai pastūmė testatorę, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad testatorės insultas buvo savaiminis. V. K. gydantis Palangoje, ieškovė buvo paėmusi testatorės bankinę kortelę ir išgrynintus pinigus panaudojo savo reikmėms, o ne testatorės sveikatos gerinimui. Tai, kad atsakovas tinkamai rūpinosi savo žmona (testatore), patvirtino tiek gydytojai, tiek socialiniai darbuotojai. Specialusis poreikis testatorei buvo nustatytas ne dėl psichikos sutrikimų, o dėl judėjimo sutrikimų. Psichiškai palikėja buvo sveika, ji suprato savo dukros tikslus ir vengė su ja bendrauti, ypač po to, kai ieškovė siekė pripažinti savo motiną neveiksnia. Pažymėjo, kad ginčo testamentas buvo sudarytas abiejų šalių laisva valia, patvirtintas notaro. Be to, V. K., dar ir po testamento sudarymo, sudarė įvairių notarinių sandorių, kur taip pat išreiškė savo valią. 2016 metais ieškovei iniciavus procesą civilinėje byloje dėl testatorės pripažinimo neveiksnia, V. K. priėmė sprendimą dėl jos tolimesnės priežiūros ir testamento, kadangi visiškai nebepasitikėjo savo dukra. Testatorė buvo išsilavinusi, iki pat savo mirties išliko visiškai normaliai protaujanti ir gebanti priimti sprendimus savarankiškai.

145.

15Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė neprižiūrėjo ir nesirūpino savo motina, tą darė V. K. sutuoktinis Z. K.. Ieškovė ne kartą siekė savo motiną pripažinti neveiksnia, nors palikėja buvo visiškai normaliai bendraujanti ir veiksni. Ieškinyje nurodytos neteisingos aplinkybės, sudarydama testamentą V. K. visiškai suvokė visus teisminius procesus ir dėl to išgyveno. Z. K. negalėjo daryti įtakos palikėjos sprendimams, kadangi ji viską spręsdavo pati, jai pagalbos reikėjo tik dėl fizinės negalios.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

176.

18Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės I. G. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui Z. K. bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, liudytojų parodymus sprendė, kad faktiniai liudytojų, taip pat ir ieškovės veiksmai – bendravimas, palaiminimo siekimas, SMS žinučių rašymas ir jų turinys parodo, kad šie asmenys testatorę vertino kaip galinčią suprasti tikrovę ir priimti adekvačius sprendimus. Pirmosios instancijos teismas reikšminga aplinkybe laikė testatorės pažinimo funkcijų dinamiką po patirto insulto, kuri gerėjo, iki kol 2016-08-01 medicinos psichologė konstatavo, kad palikėjos protinės būklės tyrimo MMSE rezultatas yra 27 balai, reiškiantis, kad testatorės protinė būklė yra normali.

197.

20Teismas MMSE tyrimo rezultatus nurodė reikšmingesniais negu Blessed‘o demencijos skalės rezultatus, kadangi pagal Blessed‘o demencijos skalę buvo vertinami ir testatorės gebėjimai atlikti namų ruošos darbus, valgymo gebėjimai ir pan., ir, kadangi testatorė buvo fiziškai neįgali, tokio testo rezultatai natūraliai negalėjo būti aukšti. Teismas ieškovės Blessed‘o demencijos skalės vertinimą laikė selektyviu ir netinkamai interpretuojamu.

218.

22Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nusprendė nesivadovauti eksperto išvada, nurodydamas, kad ši išvada yra neteisinga, padaryta vadovaujantis klaidingomis prielaidomis. Teismas nurodė, kad savo išvadą, kad testatorė sirgo psichikos liga – staiga prasidėjusia kraujagysline demencija – ekspertas grindžia tuo, jog tokia liga buvo pagrįstai nustatyta 2013-05-27 gydytojo psichiatro. Būtent šia išvada remiantis ekspertas kritiškai vertina psichiatro L. Š. išvadą apie testatorės psichikos būklę bei pačios gydytojos V. F. 2016-08-01 vertinimą. Tačiau, teismas nurodo, kad minėta diagnozė testatorei niekada gyvai esant nustatyta nebuvo. Teismas teisiškai nereikšmingu vertino ir eksperto pateiktą vertinimą dėl gydytojos V. F. teiginių, kad testatorė vėliau pasveiko, nes toks pasveikimas yra neįmanomas. Teismas nurodė, kad eksperto išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir yra logiškai ydinga.

239.

24Vertindamas sandorio galiojimą CK 1.89 str. prasme teismas nurodė, kad testatorė testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ir ji suprato kokį turtą ji turi ir kaip ji norėtų, kad tas turtas būtų naudojamas po jos mirties. Teismas taip pat nenustatė, kad testamentas buvo sudarytas sau nepalankiomis sąlygomis.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2610.

27Apeliantė I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo visas apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2810.1.

29Teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės išvadą kaip nepagrįstą ir iš esmės tinkamai nevertino tokių aspektų – nėra atskleista, kodėl buvo tirti ne visi medicininiai dokumentai.

3010.2.

31Teismas nevertino to, kad 2013-07-24 gydytojo psichiatro L. Š. padaryta išvada, jog V. K. yra visiškai psichiškai sveika, kategoriškai prieštarauja medicinos dokumentams (Palangos reabilitacinės ligoninės, psichiatrės V. F. aprašymui, med. Psichologės atliktiems tyrimams). Psichiatras L. Š. buvo iškviestas į namus įvertinti V. K. psichikos būseną tuo metu, kai ji pasirašinėjo įgaliojimą vyrui naudotis banko kortele ir valdyti jai priklausantį turtą.

3210.3.

332016-08-01 gydytojos psichiatrės V. F. pateiktas pakartotinis apžiūros rezultatas, kad V. K. pilnai orientuota, dėmesį sukaupia pakankamai, atmintis nusilpusi nežymiai, prieštarauja psichologės A. G. tą pačią dieną atliktiems tyrimams, kurių metu buvo nustatyta, kad testatorė nesusivokia paprasčiausiuose klausimuose.

3410.4.

35Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. atveju gydytoja psichiatrė stebėjo, nustatė ir aprašė klinikinę simptomatiką, kuri būdinga demencijai, todėl teigti, kad šio sveikatos sutrikimo nebuvo, nepagrįsta. Psichikos sutrikimai V. K. atsirado kaip pasekmė po patirto didelio insulto ir lydėjo ją iki mirties.

3610.5.

37Socialinės darbuotojos savo išvadoje buvo nurodžiusios, kad V. K. geba tik iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais bei nekilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu. V. K. gebėjimų apribojimų priežastimi buvo išskirtinai psichikos sutrikimai, o ne fizinė negalia.

3810.6.

39Teismas savaip interpretavo G. S. parodymus byloje, kadangi ši liudytoja nurodė, kad velionė jai artima, tačiau ne visais aspektais su ja galėjo susikalbėti. Teismas taip pat netinkamai vertino gydytojo A. D. parodymus.

4010.7.

41Teismas nevertino, kad iki insulto apeliantės santykiai su motina buvo itin šilti ir geri, taip pat netyrė to, kad apeliantė dėjo daug pastangų, kad būtų išgelbėta V. K. gyvybė.

4210.8.

43Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą MMSE testo rezultatams ir nekreipė dėmesio į tai, kad šis testas, skirtingai nuo Blessed‘o demencijos skalės, yra naudojamas kaip orientacinis, pagalbinis stebėsenos instrumentas ir jis neatspindi demencijai būdingų mąstymo, nuotaikos, asmenybės bei valios sutrikimų ir to objektyviai nefiksuoja.

4410.9.

45Teismo sprendime klaidingai teigiama, jog teismo psichiatras ekspertas išvadą padarė remiantis klaidingomis prielaidomis, t. y. 2013-05-27 gydytojos psichiatrės nustatyta preliminaria diagnoze, nes, susipažinus su teismo ekspertizės aktu, akivaizdžiai matoma, kad ekspertinis sprendimas padarytas remiantis atlikta visos medicininės dokumentacijos bei bylos medžiagos išsamia ekspertine analize, o ne vien nustatyta, kaip teigiama sprendime, „preliminaria diagnoze“.

4610.10.

47Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti eksperto išvada, o esant abejonių dėl jos ir tirtų duomenų, inicijuoti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

4810.11.

49Teismui prijungtoje civilinėje byloje buvo pateikti faktiniai duomenys, kurie pagrindžia, jog testatorė turėjo liguistą aplinkos suvokimą, negebėjimą atskirti dabarties nuo praeities, chronologinės sekos painiojimą, o tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir psichinę būklę, o atlikus pomirtinę psichiatrinę ekspertizę šie faktai net buvo patvirtinti.

5011.

51Atsakovas Z. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės I. G. 2019-01-18 apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2018-12-20 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5211.1.

53Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, ekspertizės aktą vertino visų bylos įrodymų kontekste, juos išsamiai išnagrinėjęs ir ištyręs, pagal savo vidinį įsitikinimą, bei pagrįstai nesutiko su eksperto išvada ir ja nesivadovavo. Teismas motyvavo savo nesutikimą su eksperto išvada, todėl nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

5411.2.

55Teismas pagrįstai nustatė, kad testatorei esant gyvai, psichikos liga, konstatuota eksperto, niekada nebuvo nustatyta, tik buvo nurodyta preliminari diagnozė, kuri vėliau nepasitvirtino.

5611.3.

57Pats ekspertas, duodamas paaiškinimus teisme sutiko ir patvirtino, kad visi testatorės psichinės veiklos tyrimai po 2012 m. patirto insulto, gerėjo, o ne blogėjo, t. y. paties eksperto aiškinimai teisme neatitinka jo padarytų išvadų ir aiškinimų ekspertizės akte, todėl Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šiuo ekspertizės aktu.

5811.4.

59Ekspertas konstatavo V. K. ligą po jos mirties, kuri nebuvo jai diagnozuota būnant gyvai. Pacientė nebuvo gydoma nuo kraujagyslinės demencijos, nėra medicininių išrašų apie šios ligos diagnozės patvirtinimą, testatorės būklė nuo 2012 m. iki testamento surašymo dienos nuolat gerėjo ir tai patvirtino ekspertas teismo posėdžio metu.

6011.5.

61Ieškovė nepagrįstai teigia, kad testatorės neveiksnumą detaliai atspindi 2017-12-28 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės išrašas. Neveiksnumas yra teisinė kategorija, kurią gali nustatyti tik teismas ir, testatorei esant gyvai, buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-134-1004/2017, kurioje nebuvo nustatytas V. K. neveiksnumas.

6211.6.

63Apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi socialinių darbuotojų išvada, kadangi pačios apklaustos socialinės darbuotojos nurodė, kad tokia išvada buvo duota išskirtinai dėl fizinių gebėjimų, o ne dėl psichikos sutrikimų ir jos nepastebėjo jokių psichikos sutrikimų. Įrašas „geba tik iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ buvo padarytas dėl standartinės patvirtintos formos ir tikrai ne dėl testatorės psichikos sutrikimų.

6411.7.

65Gydytojas A. D. yra gydytojas chirurgas, pats patvirtino, jog tikslių aplinkybių neprisimena, todėl jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip testatorės neginčijamas psichinės ligos diagnozės nustatymas.

6611.8.

67Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tyrė, vertino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su žmogiškuoju faktoriumi ir nustatė, kad ieškovės santykiai su testatore buvo įtempti ir konfliktiški, priešingai nei su atsakovu.

6811.9.

69Ginčijamas testamentas buvos sudarytas abiejų šalių lygiavertėmis sąlygomis ir neįrodyta, kad toks sandoris buvo sudarytas V. K. nenaudingomis sąlygomis.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

72Apeliacinis skundas atmetamas.

7312.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.

7513.

76Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 ir 1.91 str. pagrindais.

77Dėl naujų įrodymų byloje

7814.

79Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė liudytojos G. S. papildomus paaiškinimus byloje teigdama, kad teismas savaip interpretavo šios liudytojos parodymus byloje.

8015.

81Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šiais paaiškinimais liudytoja G. S. iš esmės teigia, kad jos anksčiau duoti parodymai buvo suprasti ir argumentuoti neteisingai. Pažymėtina, kad liudytoja G. S. buvo pateikusi parodymus, patvirtintus Šiaulių miesto 1-ajame notaro biure, taip pat teikė paaiškinimus teisme. Nagrinėjamu atveju manytina, kad liudytojai buvo suteiktos visos galimybės teikti paaiškinimus teisme pirmosios instancijos teisme, todėl naujų įrodymų, t. y. liudytojos paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas nepriima.

82Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

8316.

84Byloje nustatyta, kad ieškovės (apeliantės) I. G. motina (testatorė) V. K., mirusi 2017-11-09, su savo vyru (atsakovu) Z. K. 2016-08-23 buvo sudariusi bendrą sutuoktinių testamentą, patvirtintą Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. Š.. Šiuo testamentu V. K. visą jai priklausantį turtą ir turtines teises, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris jai priklausys, paliko savo sutuoktiniui Z. K., o Z. K. analogiškai savo turtą paliko V. K.. Byloje taip pat nustatyta, kad V. K. 2012-12-18 ištiko masyvus hemoraginis insultas, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinio smilkinio pusę ir į smegenų skilvelių sistemą, smegenyse susidarė kraujo krešulys. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje testatorei buvo atlikta neurochirurginė operacija, testatorė mėnesį laiko išbuvo komos būsenos. Nuo 2013-02-11 iki 2013-04-06 V. K. buvo gydyta VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, o ją išrašant iš šios ligoninės, testatorei buvo konstatuotas lengvas pažinimo funkcijos sutrikimas (MMSE – 22 balai); 2013-02-11 testatorė buvo perkelta tolesnei reabilitacijai. Palangos reabilitacijos ligoninės ligos istorijoje Nr. ( - )nurodyta, kad testatorei atvykstant bei išvykstant buvo atliktas protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE), kurio metu buvo nustatytas pagerėjimas, t. y., atvykimo metu testatorė MMSE testo metu surinko 15 balų, o išvykstant – 22 balus (gydymo Palangos reabilitacijos ligoninėje istorijos Nr. 348/2013 13 lapas). 2013-05-21 V. K. buvo vertinama gydytojos psichiatrės V. F., o 2013-05-27 testatorei buvo atliktas MMSE testas, kurio metu V. K. surinko 24 balus, (21-24 balai atitinka lengvą pažinimo sutrikimą). 2013-07-24 testatorė buvo apžiūrėta gydytojo L. Š., kuris konstatavo, kad testatorė yra psichiškai sveika. 2016-08-01, t. y. likus 22 dienoms iki bendro sutuoktinių testamento sudarymo, testatorei buvo atliktas dar vienas protinės būklės mini tyrimas (MMSE), iš kurio testatorė surinko 27 balus, t. y. testatorei nebuvo nustatyta jokio pažinimo sutrikimo. Testatorei 2016-08-01 taip pat buvo atliktas tyrimas Blessed‘o demencijos skale, testatorės įvertinimas – 16 balų, atitinkantis vidutinį pablogėjimą. Ligos sveikatos istorijoje taip pat padarytas gydytojos V. F. įrašas, kuriame nurodyta, jog testatorė yra ištirta psichologo: MMSE – 27 balai, BDS – 16 balų, todėl nėra pagrindo vertinti ligonės veiksnumą.

8517.

86Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2013-06-04 Šiaulių apygardos prokuratūrai pateikė prašymą spręsti klausimą dėl V. K. veiksnumo ir globos jai nustatymo, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūra 2013-06-25 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal I. G. pareiškimą, nurodė, kad V. K. specialieji poreikiai nustatyti dėl fizinės negalios. Nutarime taip pat nurodyta, kad nors V. K. nustatyta psichinė liga – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija, tačiau nėra surinkta duomenų, kad šis sutrikimas nulemtų tokį sunkų asmens negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kad tai pateisintų jos teisių ir laisvių suvaržymą pripažįstant ją neveiksnia. Ieškovė 2016-07-11 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą pareiškimu pripažinti jos motiną V. K. neveiksnia, tačiau teismas šio pareiškimo 2017-04-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-134-1004/2017 netenkino, nurodė, kad byloje nėra pagrindo vertinti V. K. veiksnumo ir ją pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse. Šiaulių apygardos teismas 2017-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-648-569/2017 Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-24 sprendimą paliko nepakeistą.

8718.

88Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė V. K. teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje buvo nustatyta, kad testatorė 2016-08-23, t. y. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – staiga prasidėjusia kraujagysline demencija, dėl psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat V. K. 2016-08-23 negalėjo savarankiškai priimti sprendimų ir atlikti įvairių teisines pasekmes sukeliančių veiksmų bei išreikšti valios sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, ji formaliai suprato tik bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo faktą.

8919.

90Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) I. G. ieškinį atmetė, tačiau apeliantė su šiuo teismo sprendimu nesutinka ir teikia apeliacinį skundą. 20.

91CK 5.43 str. numatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). CK 5.44 str. 2 d. numatyta, jog bendrasis sutuoktinių testamentas sudaromas tik kaip oficialusis testamentas (šio kodekso 5.28 straipsnis).

9221.

93Kasacinio teismo praktika dėl testamento nuginčijimo yra pakankamai gausi. Vienas iš testamento negaliojimo pagrindų yra tai, kad jis sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Tačiau galimos situacijos, kai asmuo nėra pripažintas neveiksniu šioje srityje, tačiau kitiems įpėdiniams kyla rimtų abejonių, ar sudarydamas testamentą testatorius gebėjo tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo valią. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios.

9422.

95Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Taigi sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, įrodymų vertinimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Tačiau gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės.

96Dėl ekspertizės išvados

9723.

98Pažymėtina, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

9924.

100Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kuriais ji teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės išvadą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai analizavo ekspertizės aktą, taip pat vertino ir kitus byloje esančius įrodymus, liudytojų, šalių paaiškinimus.

10125.

102Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad 2013 m. vasario – balandžio mėnesiais Palangos reabilitacinėje ligoninėje V. K. kalba ne visada buvo adekvati, o kontaktas su ja ne visada buvo pilnavertis ir adekvatus. Apeliantė taip pat pažymi, kad 2013-05-21 pirminio psichiatrinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad testatorė nesiorientuoja laike, jos mąstymas neproduktyvus ir klampus, atmintis nusilpusi, situacinė orientacija sutrikusi, o savo sveikatos būklei ji buvo nekritiška. Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu argumentuoja ir kitais byloje esančiais duomenimis, ir kurių matyti, kad testatorei po patirto insulto psichiškai bei fiziškai buvo sutrikusi sveikata. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš tų pačių medicininių dokumentų matyti, kad testatorės sveikata po jos patirto insulto palaipsniui gerėjo. Kaip minėta, atvykimo į Palangos reabilitacinę ligoninę metu testatorės protinės būklės trumpo tyrimo (MMSE) metu testatorė surinko 15 balų, išvykimo metu – 24 balus, t. y. per du mėnesius testatorės protinė būklė akivaizdžiai pagerėjo. V. K. 2014-10-18 epikrizėje nurodyta, kad testatorės orientavimasis vietoje atsistatęs, orientavimasis laike išlieka sutrikęs vidutiniškai, MMT padidėjo nuo 24 iki 27 balų, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninėje 2014-10-01 ir 2014-10-14 atliktų testatorės protinės būklės mini tyrimų metu testatorė surinko atitinkamai 24 ir 27 balus, kuomet paciento surenkami 21-24 balai reiškia lengvą kognityvinį pažeidimą, o 27 balai reiškia normalią pažinimo funkciją. Be to, kaip buvo minėta, V. K. ligos istorijos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2013-05-27 medicinos psichologės E. L. atlikto MMSE tyrimo metu V. K. surinko 24 balus, o 2016-08-01 medicinos psichologės atlikto MMSE tyrimo metu V. K. protinė būklė įvertinta 27 balais iš 30, t. y. nenustatyta pažinimo funkcijų. Šie bylos duomenys patvirtina, kad V. K. protinė būklė gerėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad testatorės psichikos būklė palaipsniui gerėjo.

10326.

104Apeliaciniame skunde, kaip minėta, buvo nurodyta, kad buvo aptarti ir tirti ne visi medicininiai dokumentai, kuriuose buvo aprašyta sunki testatorės būklė. Tačiau, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimą matyti, kad teismas išsamiai ir detaliai aptarė byloje esančius įrodymus, todėl apeliantės argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime aptarė byloje esančius medicininius dokumentus, detaliai vertino ekspertizės aktą, vertino šalių bei liudytojų parodymus, kitus į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad eksperto išvados yra nepagrįstos, bei jomis nesivadovavo.

105Dėl testatorės sugebėjimo suprasti bendrojo testamento reikšmę ir prasmę, kitų apeliacinio skundo argumentų

10627.

107Apeliantė skunde įrodinėja, kad testatorės psichinė būklė buvo nepakankama jai suprasti jos sudaromo testamento reikšmės, t. y. apeliantė iš esmės teigia, kad testamento sudarymo metu testatorė nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliantė teigia, kad 2014-10-01 – 2014-10-18 palikėja V. K. gydėsi Likėnų reabilitacijos ligoninėje, o išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad ji buvo nepilnai orientuota laike ir vietoje. Tačiau, kaip minėta, iš šių medicininių dokumentų matyti, kad testatorės gydymosi Likėnų reabilitacijos ligoninėje metu testatorės psichinė būklė pagerėjo, išvykimo iš ligoninės metu ji surinko maksimalų įvertinimą orientacijos vietoje, įsiminimo kategorijose, surinko 4 iš 5 galimų balų dėmesio įvertinime, maksimalų balų skaičių trumpalaikės atminties, kalbos vertinime. Išvykstant iš Likėnų reabilitacinės ligoninės metu testatorės protinė būklė buvo įvertinta 27 balais iš 30, t. y. jai nebuvo nustatytas net lengvas kognityvinis pažeidimas.

10828.

109Apeliantė taip pat nurodo, kad 2016-08-01 gydytojos psichiatrės V. F. pateiktas pakartotinis apžiūros rezultatas, akivaizdžiai prieštarauja medicinos psichologės A. G. tą pačią dieną atliktiems tyrimams, kurių metu buvo nustatyta, kad V. K. nesusivokia paprasčiausiuose klausimuose, nežino koks dabar metų laikas, negali atlikti laikrodžio piešimo testo, nukopijuoti piešinio, suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio ir pan. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantė, gydytojos V. F. pateiktoje apžiūroje nurodyta, kad V. K. buvo ištirta psichologo, MMSE rezultatas – 27 balai, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad šios gydytojų išvados yra prieštaraujančios. Be to, 2016-08-01 MMSE tyrimo metu palikėja buvo įvertinta 27 balais, o tai reiškia, kad V. K. nebuvo nustatytas pažinimo sutrikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė I. G. savaip interpretuoja testatorės medicininius dokumentus. Pažymėtina, kad protinės būklės mini tyrimo vertinimo skalėje nustatyta, kad lengvas pažinimo sutrikimas asmeniui yra diagnozuojamas, kai asmuo surenka 24 balus ir mažiau, vidutinio sunkumo pažinimo sutrukimas diagnozuojamas asmeniui surenkant 20 balų ir mažiau, ryškus pažinimo sutrikimas – 10 balų ir mažiau. V. K. vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas buvo nustatytas 2013-02-11, Palangos reabilitacijos ligoninėje, praėjus tik beveik 2 mėnesiams po neurochirurginės operacijos, tuo tarpu jos išleidimo iš Palangos reabilitacijos metu, kaip minėta, MMSE tyrimo metu buvo diagnozuotas tik lengvas pažinimo sutrikimas. Be to, vertinant byloje esančius medicininius dokumentus matyti, kad tolesnio gydymo ir reabilitacijų metu V. K. protinė, psichinė būklė gerėjo.

11029.

111Apeliantė taip pat priešingai negu teismas vertina ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinių darbuotojų L. Ž. ir V. Š. išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Apeliantės teigimu šioje išvadoje nurodoma, kad iš šios išvados matyti, jog V. K. geba tik iš dalies savarankiškai, naudodamasi pagalba, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tvarkydama asmenines pajamas ir išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais bei nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu. Tačiau minėtoje išvadoje nurodoma, kad turtinių santykių srityse V. K. geba suprasti informaciją ir priimti sprendimus, ji orientuojasi laike ir vietoje, žino pagrindinius duomenis apie save, atpažįsta artimuosius, žino, kad naudojama valiuta yra eurai, žino, kokias pajamas gauna; geba savarankiškai tvarkytis su pinigais, žino, kad turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kad riekia mokėti mokesčius. Iš šios išvados taip pat matyti, kad V. K. reikalinga pagalba užpildant mokesčių lapelius ir apmokant sąskaitas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis byloje esantis įrodymas iš esmės atitinka ir kitus byloje esančius duomenis, pavyzdžiui 2016-08-01 daryto testatorės MMSE testo rezultatus. Taigi, šie apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

11230.

113Apeliantė I. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas prielaidas apie testatorės bendravimą kaip apie sąmoningą ir valingą veiksmą, nepagrįstai sprendė dėl testatorės anūkės siekimo per savo vestuves testatorės palaiminimo, taip pat neteisingai sprendė apie apeliantės bendravimą su motina SMS žinutėmis. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip pagrindžiančius faktą, kad testatorė galėjo suprasti tikrovę ir priimti adekvačius sprendimus. Apeliantės nuomone teismas savaip interpretavo liudytojos – G. S. parodymus byloje.

11431.

115Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

11632.

117Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės rašytų SMS žinučių turinį (I t., b. l. 179 – 184) apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios žinutės patvirtina konfliktiškus testatorės ir apeliantės santykius bei tai, kad ieškovė motiną vertino kaip adekvačiai priežasties – pasekmės santykius suprantantį asmenį. Taip pat pažymėtina, kad kiti byloje esantys duomenys patvirtina konfliktiškus ieškovės santykius ir su atsakovu Z. K. bei savo broliu A. Z. (II t., b. l. 157 – 161). Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.

11833.

119Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad testatorei vyravo psichikos sutrikimai, pasireiškiantys kliedesine santykių interpretacija, asmenybės dezintegracija, melagingais atsiminimais ir kt. sutrikimais. Tačiau šioje byloje buvo ne kartą minėta, kad byloje esantys duomenys nesudaro teismui jokio pagrindo vertinti, kad testatorės psichikos sutrikimai buvo tokie sunkūs, kad ji nesugebėjo suvokti savo sudaromo sandorio (bendrojo sutuoktinių testamento) esmės. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būklės, kad ji būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų prasmės. Kaip tik, byloje esantys duomenys tik patvirtina tai, kad testatorė buvo pajėgi savarankiškai spręsti klausimus dėl sau nuosavybės teise priklausančio turto palikimo savo sutuoktiniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės, bei tai, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepatvirtina apeliantės argumentų dėl testatorės nesugebėjimo suprasti savo veiksmų ir jų reikšmės.

12034.

121Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą MMSE testo rezultatams, nepagrįstai atmesdamas Blessed‘o demencijos skalės rezultatus. Kaip matyti iš testatorei atliktų Blessed‘o demencijos testų, jais buvo vertinami tokie kriterijai, kaip testatorės kasdienė veikla (namų ruošos darbai, pinigų kiekio skaičiavimas), įgūdžiai (valgymas, apsirengimas) bei asmenybė, interesai, potraukiai (mąstymo rigidiškumas, egocentrizmas, nepagarba kitų jausmams ir pan.). Tuo tarpu MMSE testu tikrinama protinė tiriamojo būklė ir vertinama asmens orientacija laike, vietoje, vertinami įsiminimo, dėmesio, trumpalaikės atminties, kalbos gebėjimai. Taigi iš atliktų testų matyti, kad testatorės protiniai gebėjimai buvo vertinami MMSE testu, be to, gydytojos V. F. išvadoje nurodyta, jog „įvertinus esamą psichinę būseną, MMSE rezultatus, daroma išvada, kad šiuo metu žymesnių pažintinių funkcijų sutrikimo nestebima. Nėra pagrindo vertinti ligonės veiksnumą“ (ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. 55544 24 l.), t. y., išvada apie testatorės psichinę būseną daroma atsižvelgiant į MMSE rezultatus. Todėl nėra pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais.

12235.

123Visapusiško įrodymų vertinimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ne kartą siekė pripažinti savo motiną (testatorę) neveiksnia: 2013-06-04 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydama spręsti klausimą dėl V. K. veiksnumo ir globos jai nustatymo. Šiaulių apygardos prokuratūrai atsisakius tenkinti I. G. pareiškimą, apeliantė kreipėsi į teismą pareiškimu, siekdama pripažinti V. K. neveiksnia. V. K. byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl jos veiksnumo, liudijo 2016-12-21 teismo posėdyje (byla Nr. 2YT-6034-1004/2016, teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 27 min. 43 s. iki 56 min. 54 s.). V. K. teismo posėdžio metu pareiškė, kad su I. G. pareiškimu nesutinka, davė parodymus, susijusius su savo asmeninių finansų tvarkymu ir pan. (garso įrašo laikas nuo 31 min. 30 s.). Nurodė, kad turi fizinę negalią, tačiau yra protiškai sveika, prisiminė, kad buvo gydoma Palangos reabilitacinėje ligoninėje, nurodė, kad jai padeda jos vyras, taip pat teigė, kad ji su savo vyru vienas kitą prižiūrės ir nenori, kad ją prižiūrėtų dukra (garso įrašo laikas nuo 34 min. 40 s.). Testatorė taip pat nurodė, kad su dukra telefonu bendrauja mažai (garso įrašo laikas nuo 50 min. 40 s.), nurodė, kad I. G. slėpdavo testatorės telefoną ligoninėje ir pan. Pažymėtina, kad šio testatorės liudijimo teismo posėdyje metu, V. K. jau buvo sudariusi bendrąjį testamentą su savo sutuoktiniu Z. K. (2016-08-23). Be to, 2018-11-15 teismo posėdyje parodymus davusi sutuoktinių bendrąjį testamentą tvirtinusi notarė G. Š. nurodė, kad ginčo testamentas neišsiskyrė iš kitų testamentų, taip pat notarei nekilo klausimų ar įtarimų, kad testatoriai V. K. ir Z. K. nesuprastų savo veiksmų ar jų reikšmės (garso įrašo laikas nuo 8 min. 45 s.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina aplinkybes, kad testatorė 2016-08-23 testamento sudarymo metu sugebėjo suprasti savo veiksmus ir jų reikšmę, suprato testamento reikšmę, o jos sudarytas testamentas atitiko testatorės valią.

12436.

125Atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis, (medicininius dokumentus, liudytojų, šalių parodymus bei paaiškinimus), nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad testamento sudarymo metu testatorė V. K. nesuprato testamento esmės. Teismo vertinimu, nors testatorė ir turėjo tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau šie sutrikimai netrukdė V. K. priimti sprendimų, susijusių su savo turtu, tame tarpe ir sudaryti bendrojo sutuoktinių testamento. Bylos duomenimis nenustatyta, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų ar jų reikšmės ir buvo pajėgi spręsti dėl sau nuosavybės teise priklausančio turto.

126Dėl CK 1.91 str. taikymo nagrinėjamoje byloje

12737.

128Apeliantė teigia, kad testamentas pripažintinas negaliojančiu ne tik todėl, kad testatorė jį sudarė negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, bet ir todėl, kad testatorė jį sudarė labai nepalankiomis sau sąlygomis, nes ji buvo fiziškai ir ekonomiškai priklausoma nuo asmens, kurio naudai sudarė sandorį.

12938.

130CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Tačiau nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, padarytiems nustačius reikšmingas bylai aplinkybes, testatorės parodymus, duotus 2016-12-21 teismo posėdyje, ieškovės bendravimą su V. K. bei Z. K.. Kaip minėta, sutuoktiniai santuokoje išgyveno 40 metų, testatorė 2016-12-21 teismo posėdyje buvo išreiškusi norą, kad ja rūpintųsi atsakovas. Taigi, byloje nėra pagrindo vertinti, kad palikėja bendrąjį sutuoktinių testamentą sudarė dėl ekonominio spaudimo, smurto ar panašių aplinkybių.

131Dėl procesinės bylos baigties

13239.

133Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (peticija Nr. 16034/90); mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (peticija Nr. 20772/92); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13440.

135Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus duomenis, liudytojų parodymus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

136Dėl bylinėjimosi išlaidų

13741.

138Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, iš apeliantės I. G. priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui Z. K.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Z. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 200 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovui iš apeliantės priteistina 200 Eur suma išlaidoms advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

139Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

140Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

141Priteisti iš ieškovės (apeliantės) I. G. atsakovui Z. K. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama... 8. 2.... 9. Ieškovė pažymėjo, kad palikėją V. K. 2012-12-18 ištiko insultas, kraujo... 10. 3.... 11. Ieškovė ieškinį grindžia LR CK 1.89 str. pagrindu, nurodydama, kad... 12. 4.... 13. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas Z. K. prašė ieškinį... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės I. G.... 19. 7.... 20. Teismas MMSE tyrimo rezultatus nurodė reikšmingesniais negu Blessed‘o... 21. 8.... 22. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nusprendė nesivadovauti... 23. 9.... 24. Vertindamas sandorio galiojimą CK 1.89 str. prasme teismas nurodė, kad... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 26. 10.... 27. Apeliantė I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 28. 10.1.... 29. Teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės išvadą kaip nepagrįstą ir iš... 30. 10.2.... 31. Teismas nevertino to, kad 2013-07-24 gydytojo psichiatro L. Š. padaryta... 32. 10.3.... 33. 2016-08-01 gydytojos psichiatrės V. F. pateiktas pakartotinis apžiūros... 34. 10.4.... 35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. atveju gydytoja psichiatrė stebėjo,... 36. 10.5.... 37. Socialinės darbuotojos savo išvadoje buvo nurodžiusios, kad V. K. geba tik... 38. 10.6.... 39. Teismas savaip interpretavo G. S. parodymus byloje, kadangi ši liudytoja... 40. 10.7.... 41. Teismas nevertino, kad iki insulto apeliantės santykiai su motina buvo itin... 42. 10.8.... 43. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą MMSE testo rezultatams ir nekreipė... 44. 10.9.... 45. Teismo sprendime klaidingai teigiama, jog teismo psichiatras ekspertas išvadą... 46. 10.10.... 47. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti eksperto išvada, o esant abejonių... 48. 10.11.... 49. Teismui prijungtoje civilinėje byloje buvo pateikti faktiniai duomenys, kurie... 50. 11.... 51. Atsakovas Z. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti... 52. 11.1.... 53. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, ekspertizės aktą vertino... 54. 11.2.... 55. Teismas pagrįstai nustatė, kad testatorei esant gyvai, psichikos liga,... 56. 11.3.... 57. Pats ekspertas, duodamas paaiškinimus teisme sutiko ir patvirtino, kad visi... 58. 11.4.... 59. Ekspertas konstatavo V. K. ligą po jos mirties, kuri nebuvo jai diagnozuota... 60. 11.5.... 61. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad testatorės neveiksnumą detaliai atspindi... 62. 11.6.... 63. Apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi socialinių darbuotojų... 64. 11.7.... 65. Gydytojas A. D. yra gydytojas chirurgas, pats patvirtino, jog tikslių... 66. 11.8.... 67. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tyrė, vertino ir nagrinėjo... 68. 11.9.... 69. Ginčijamas testamentas buvos sudarytas abiejų šalių lygiavertėmis... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. Apeliacinis skundas atmetamas.... 73. 12.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 75. 13.... 76. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl testamento... 77. Dėl naujų įrodymų byloje... 78. 14.... 79. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė liudytojos G. S.... 80. 15.... 81. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 82. Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių... 83. 16.... 84. Byloje nustatyta, kad ieškovės (apeliantės) I. G. motina (testatorė) V. K.,... 85. 17.... 86. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2013-06-04 Šiaulių apygardos... 87. 18.... 88. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė V. K. teismo psichiatrijos... 89. 19.... 90. Pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) I. G. ieškinį atmetė,... 91. CK 5.43 str. numatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai... 92. 21.... 93. Kasacinio teismo praktika dėl testamento nuginčijimo yra pakankamai gausi.... 94. 22.... 95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog teismai, nagrinėdami... 96. Dėl ekspertizės išvados... 97. 23.... 98. Pažymėtina, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina... 99. 24.... 100. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės... 101. 25.... 102. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje surinktais duomenimis buvo nustatyta,... 103. 26.... 104. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, buvo nurodyta, kad buvo aptarti ir tirti ne... 105. Dėl testatorės sugebėjimo suprasti bendrojo testamento reikšmę ir prasmę,... 106. 27.... 107. Apeliantė skunde įrodinėja, kad testatorės psichinė būklė buvo... 108. 28.... 109. Apeliantė taip pat nurodo, kad 2016-08-01 gydytojos psichiatrės V. F.... 110. 29.... 111. Apeliantė taip pat priešingai negu teismas vertina ir VšĮ Šiaulių centro... 112. 30.... 113. Apeliantė I. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas... 114. 31.... 115. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą... 116. 32.... 117. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės rašytų SMS žinučių turinį (I... 118. 33.... 119. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad testatorei vyravo psichikos... 120. 34.... 121. Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas suteikė... 122. 35.... 123. Visapusiško įrodymų vertinimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad... 124. 36.... 125. Atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis, (medicininius dokumentus,... 126. Dėl CK 1.91 str. taikymo nagrinėjamoje byloje... 127. 37.... 128. Apeliantė teigia, kad testamentas pripažintinas negaliojančiu ne tik todėl,... 129. 38.... 130. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio... 131. Dėl procesinės bylos baigties... 132. 39.... 133. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika, teismo... 134. 40.... 135. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, surinktus duomenis, liudytojų... 136. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 137. 41.... 138. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 139. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 140. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą... 141. Priteisti iš ieškovės (apeliantės) I. G. atsakovui Z. K. 200 Eur (du...