Byla 2A-2054-450/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, ir

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 3 733,59 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovui priklausančią transporto priemonę VW Touareg, valst. Nr. ( - ) Nuo 2013 m. rugsėjo 19 d., 23.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., 7.30 val. Pasvalio mieste buvo apvogtas ieškovo automobilis, stovėjęs ( - ) sankryžoje, išdaužus priekinį keleivio pusės durelių stiklą. Dėl vagystės ieškovas kreipėsi į policiją ir 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė). Pagal draudimo sutarties ir Draudimo taisyklių reikalavimus apie vagystę buvo pranešta atsakovui ir jis, 2013 m. rugsėjo 23 d. pradėjo įvykio bylą Nr. IF/TP/0017287. Tą pačią dieną ieškovas pateikė prašymą atlyginti žalą dėl įvykio. Atsakovas 2013 m. birželio 12 d. pranešimu kreipėsi į VPK dėl galimų ieškovo įvykdytų draudiminių sukčiavimų, įvykusių 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. VPK pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-669-13. Baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo galimai padarytų draudiminių sukčiavimų - 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 27 d. ir 2013 m. birželio 7 d. 2013 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. kovo 20 d. nutarimu nutrauktas. Dėl 2013 m. balandžio 2 d. įvykio ir dėl šiame ieškinyje nurodyto draudiminio įvykio, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu kaltinant jį pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d. (pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą), 236 str. 1 d. (melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą) ir 235 str. 1 d. (melagingi parodymai) buvo perduota nagrinėti į Pasvalio rajono apylinkės teismą. 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas išteisintas pagal BK 22 str. 1 d., l82 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. (dėl ieškinyje nurodyto draudiminio įvykio). Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi minėtas Pasvalio rajono apylinkės teismo paliktas galioti ir įsiteisėjo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 77-1-00489-13 pradėtas pagal ieškovo 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą dėl nurodyto draudiminio įvykio buvo toliau tęsiamas Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK, o 2014 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 5 d. nutarimu - sustabdytas, nes nepavyko nustatyti nusikalstamą veiką padariusio asmens, tačiau prokuratūros 2014 m. vasario 6 d. pranešimu Nr. 3790 ieškovas informuotas, kad VPK tyrėjams pavesta tęsti nusikalstamos veikos padariusio asmens paiešką ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ikiteisminis tyrimas bus atnaujintas. Įsiteisėjus 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo išteisinamajam (dėl 2013-09-20 draudiminio įvykio) nuosprendžiui, 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Atsakovas 2015 m. gegužės 29 d. pranešimu Nr. IF/TP/0017287 „Dėl 2013-09-20 įvykio“, pranešė, kad nemokės ieškovui draudimo išmokos dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, nes neva draudėjas bandė suklaidinti draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie turi ar gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o kaip draudimo išmokos išmokėjimo atsisakymo teisinis pagrindas nurodytas Taisyklių 99.2. punktas. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė mokėti draudimo išmoką.

5Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas pranešė atsakovui apie vagystę iš automobilio. Atlikus minėtos žalos tyrimą, paaiškėjo, jog ieškovas pagal tą pačią Draudimo sutartį, tais pačiais metais, yra užregistravęs dar 4 (keturis) draudiminius įvykius, kurių aplinkybės kone identiškos. Kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų draudiminių sukčiavimų, atsakovo pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00669-13 pagal BK 182 str. 1-2 d., 22 str. (dėl apgaule įgyto svetimo turto). Atsižvelgiant į tai, ieškovas buvo informuotas, jog sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus priimtas gavus ikiteisminio tyrimo išvadas. 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-205/2014 ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. (sukčiavimas), kadangi apgaule iš atsakovo įgijo pinigines lėšas dėl 2013 m. balandžio 1 d. įvykio, pateikdamas dėl šio įvykio melagingus duomenis. Minėtoje baudžiamojoje byloje ieškovas taip pat buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką (apgaule įgyti svetimą turtą) dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. apie 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį (dėl kurio ieškovas pareiškė šį ieškinį), kurio metu, anot ieškovo, buvo apvogtas jo automobilis, bei melagingų parodymų davimo. Nors baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, šiame epizode ieškovas buvo išteisintas, tačiau nuosprendyje yra nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, kad ieškovas rengėsi imituoti draudžiamąjį įvykį (dėl 2013-09-20 neva įvykusios vagystės). Išteisinamasis nuosprendis nereiškia, kad ieškovas neatliko įstatymo ir Draudimo sutarties draudžiamų veiksmų ir turi teisę į draudimo išmoką. Tai, kad pritrūko įrodymų baudžiamojoje byloje (baudžiamosios teisės prasme), nereiškia, kad šios bylos baigtis tiesiogiai įtakoja draudimo išmokos išmokėjimą pagal Draudimo sutartį. Priešingai, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, kad nenustatyta, jog ieškovas padarė nusikalstamą (as) veiką (as), nepaneigia reikšmingų šiai bylai išspręsti aplinkybių - ieškovas pateikė atsakovui klaidinančią, neteisingą, melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudiminį įvykį, iš esmės pažeidė Draudimo sutartį, dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Prašė ieškinį atmesti.

6Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovas paaiškino, kad po vagystės, kitą dieną, kad galėtų grįžti namo į Vilnių, Panevėžyje pakeitė išdaužtą stiklą. Automobilio bagažinėje rado veidrodėlių stiklus, todėl nereiškia reikalavimo priteisti už juos žalą. Iki automobilio konfiskavimo buvo perkamos dalys (kurios 2013-09-19 buvo pavogtos), nes tikėjosi, kad automobilis bus grąžintas ir ieškovas jį suremontuos. Šiuo metu dalys yra parduotos, nes automobilis konfiskuotas. Paaiškino, kad atsisako žalos, susijusios su remonto darbais, tvarkant automobilio apgadinimus, nes automobilis konfiskuotas ir tokie darbai nebus atlikti. Palaiko ieškinį iš dalies ir prašo priteisti apie 10 000 Lt, atėmus PVM mokestį.

7Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepatyrė prašomos priteisti žalos, realūs jo nuostoliai yra šoninio stiklo įsigijimas – 293,66 Lt (pagal atsakovo pateiktą sąmatą) ir stiklo nuėmimas ir uždėjimas pagal sąmatą – 54 Lt. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes automobilis konfiskuotas ir realūs nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas yra 121,60 Eur.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškovo J. T. naudai 2 511,68 Eur draudimo išmoką, 207,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo J. T. atsisakymą nuo reikalavimų atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dalyje dėl 575,37 Eur priteisimo priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovui 15 Eur žyminio mokesčio.

10Teismas nustatė, kad šalys sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 00089407, kuriuo vienerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) apdraustas transporto priemonių draudimu. Sutarties galiojimo laikotarpiu 2013 m. rugsėjo 22 d. draudėjas J. T. pranešė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. jo automobilis, stovėjęs ( - ) sankryžoje, Pasvalio mieste, išdaužius priekinį keleivio durelių stiklą, buvo apvogtas. Apie įvykį buvo pranešta policijai ir draudikui. 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-00489-13 pagal LR BK 178 str. 2 d. Atsakovas 2013 m. spalio 1 d. pranešimu informavo ieškovą, kad gavo Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus pranešimą, jog dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo bus priimtas gavus tyrimo išvadas. 2015 m. gegužės 29 d. pranešimu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-205/2014 ieškovas buvo kaltinamas dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką (apgaule įgyti svetimą turtą), dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (apie 2013-09-20 įvykį), bei melagingų parodymų davimo, nors dėl šio epizodo J. T. buvo išteisintas, tačiau 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendyje nurodyta, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų galima daryti prielaidą, kad J. T. rengėsi imituoti draudžiamąjį įvykį (dėl 2013-09-20 neva įvykusios vagystės). Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl J. T. inkriminuojamų (2011-08-29, 2011-11-04, 2012-01-12, 2013-01-11, 2013-04-27, 2013-06-07) galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu J. T. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir išteisino pagal BK 22 str. 1 d./182 str. 1 d., 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas.

11Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai - draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų, sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

12Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) redakcijos, kuri galiojo įvykio metu, 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo sutartyje Nr. 00089407 yra nurodyta, kada draudimo sutarties dalis yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija galioja nuo 2010-11-08). Pagal jų nuostatas, draudimo išmoka nemokama jei draudėjas bando suklaidinti draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie turi arba gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo išmokos dydžiui nustatyti (99.2 punktas).

13Atsakovas nesutikimą su pareikštu ieškiniu argumentuoja, kad nors baudžiamojoje byloje dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio ieškovas buvo išteisintas, tačiau jam dėl šio įvykio buvo pareikšti įtarimai ir tik nesant pakankamos informacijos ieškovas buvo išteisintas.

14Taisyklių 51.2 punktas numato, kad draudėjas privalo apie draudžiamąjį įvykį nedelsiant pranešti policijai, kitoms įstaigoms. Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono PK ieškovo 2013 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu apie apvogtą automobilį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-00489-13 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. 2014 m. vasario 5 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nes atlikus visus reikiamus proceso veiksmus, nepavyko nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

15Iš pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-669-13, ir jam įteiktas pranešimas dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnyje 1 dalyje, 236 straipsnyje 1 dalyje numatytų veikų padarymo, t.y. kad jis 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 1 d., 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. birželio 7 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. apgaule užvaldė ir pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą (gauti draudimo išmoką). Ankščiau minėtu nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl J. T. inkriminuojamų 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. sausio 11 d., 2013 m. balandžio 27 d., 2013 m. birželio 7 d. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėjo, kad dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, ieškovas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nesant objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, jog ieškovas padarė nusikalstamą veiką, t.y. siekdamas apgaule įsigyti atsakovo turtą – draudimo išmoką už 2013 m. rugsėjo 20 d. apvogtą automobilį. Nors, atsakovo teigimu, jam kyla abejonių dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio, o ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys leidžia įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismo vertinimu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo konstatuota, kad ieškovas pats inicijavo jam priklausančio automobilio sugadinimą ir detalių vagystę, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką už 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį.

16Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, kad naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Nors atsakovas inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl minimų veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau neskundė nei Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2014 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-669-13 dėl atskirų nusikalstamų veiksmų nei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo ieškovas buvo išteisintas dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykio. Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas imitavo įvykį ar suklastojo jo padarinius, t. y. neįrodžius ieškovo kaltų veiksmų, atsakovo procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu išdėstytus teiginius atmetė.

17Nustačius, kad vagystės iš ieškovui priklausančios transporto priemonės įvykis laikytinas draudžiamuoju, sprendė klausimą dėl draudimo išmokos dydžio. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu argumentuoja aplinkybe, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu ieškovui priklausantis automobilis VW Touareg, valst. Nr. ( - ) kartu su dokumentais ir užvedimo rakteliu yra konfiskuoti, kaip kaltinamojo panaudota priemonė apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t. y. draudimo išmoką. Todėl ieškovas realiai jokio automobilio neremontuos ir jo patirtus nuostolius sudaro priekinių keleivio durelių stiklo pakeitimas.

18Teismas nesutiko su nurodytais argumentais, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą ar ne. Be to, draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, tačiau taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.).

19Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-139-205/2014 medžiaga nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties dėl poėmio pagrindu leista daryti automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) poėmį iš J. T. (baudž. b. 4 t., b. l. 176-177). Iš 2013 m. rugsėjo 25 d. poėmio protokolo su foto lentele ir 2013 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo su foto lentele matyti, kad automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu nustatyta, jog automobilis yra be stogo laikiklių, stiklai yra visi, šoniniai veidrodėliai su stiklais (veidrodžiais), priekyje nėra dviejų pagrindinių žibintų ir apdailos grotelių, automobilio salone konsolėje nėra navigacinės sistemos, likę tik laidai, atvėrus bagažinės dangtį, nėra lentynos, bagažinėje ant kilimo yra atjungta navigacinė sistema „Pioneer AVIC-F930BT“ (baudž. b. 4 t., b. l. 178-189). Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 77-1-00489-13 matyti, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 77-1-0048913, pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje. J. T. protokolu - pareiškimu pranešė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. pastebėjo, jog išdaužus priekinių keleivio durelių stiklą iš automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) vidaus pavogta originali navigacinė sistema, bagažinės palangė. Taip pat nuo automobilio pavogtos detalės: du priekiniai žibintai, priekinės apdailos grotelės, stogo bagažinė, du išorinių veidrodėlių stiklai, bei apgadintas priekinis bamperis ir priekinės keleivio durelės. Nustatyta, kad pagal J. T. pranešimą dėl vagystės iš jam priklausančio automobilio ir automobilio detalių pagrobimą 2013 m. rugsėjo 20 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas bei 2013 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikus ieškovui priklausančio automobilio poėmį, kurio metu dalis pagrobtų automobilio detalių, t.y. išorinių veidrodėlių stiklai bei priekinis keleivio durelių išdaužytas stiklas buvo vietoje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. automobilio VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu surasta ir paimta multimedia „Pioneer“ (baudž. b. 4 t., b. l. 178-189), kuri buvo ištirta. 2014 m. kovo 18 d. apžiūros metu nustatyta, kad minėtame automobilyje, panelėje (konsolėje) vietoje skirtoje automobilinei multimediai, yra įvairūs pajungimo laidai ir „Pioneer AVIC-F930BT“ galima (tinka) pajungti dalį laidų, o priekinės panelės nišoje yra sumontuotas instaliacijos perėjimas pajungimui negamykliniam įrenginiui, tačiau nustatyta, kad šis instaliacijos perėjimas netinka pajungti įrenginį „Pioneer AVIC-F930BT“ (baudž. b. 4 t., b. l. 191-192).

20Nustatyta, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė ekspertizę/sąmatą Nr. IF/TP/0014 ir apskaičiavo, kad draudimo išmoką sudaro 3 087,05 Eur (10 658,97 Lt) ir PVM sudaro 648,28 Eur (2 238,38 Lt), viso 3 735,33 Eur (12 897,35 Lt). Posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad veidrodėlių stiklus rado automobilio bagažinėje ir pareiškė, jog atsisako ieškinio reikalavimo šioje dalyje bei atsisako ieškinio dalies reikalavimo dėl transporto priemonės remonto darbų, apskaičiuotų pagal atsakovo pateiktą sąmatą ir sumažino reikalavimą PVM mokesčio dalimi. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad remonto/ardymo - surinkimo/kėbulo darbų kaina yra 74,72 Eur (258 Lt) be PVM, kairio veidrodžio stiklo kaina – 181,78 Eut (627,64 Lt) be PVM ir dešinio veidrodžio stiklo – 217,78 Eur (751,95 Lt) be PVM, iš viso 575,37 Eur. Ieškovo atsisakymą savo reikalavimų dalyje dėl 575,37 Eur skolos priteisimo priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. Ieškovui mažinant ieškinio reikalavimą PVM mokesčio dalimi, laikė, kad jo galutinis reikalavimas - 2 511,68 Eur draudimo išmoka.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.

23Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

241) Pirmos instancijos teismas sprendimą nepagrįstai grindė argumentu, jog nei Vilniaus apskrities VPK ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00669-13 metu, nei Pasvalio rajono apylinkės teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-139-205/2014 nebuvo konstatuota, kad ieškovas pats inicijavo jam priklausančio automobilio sugadinimą ir detalių vagystę, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką už 2013 m. rugsėjo 20 d. įvykį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žala padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.-W. Ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. Ir kt. v. D. N. Ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008).

25Civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles, nei baudžiamajame procese - administracinėje ir baudžiamojoje byloje teismui manant, kad yra bent mažiausia tikimybė, kad kaltinamasis yra nekaltas, yra pagrindas jį išteisinti, civilinėje byloje priešingai, asmens kaltei konstatuoti pakanka spręsti, jog yra labiau tikėtina, jog asmuo yra kaltas, nei nekaltas, t.y. taikoma vadinamoji tikėtinumo taisyklė. Tu pačiu faktiniu aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pirmos instancijos teismas iš naujo turėjo įvertini baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei civilinėje byloje esančius įrodymus bei spręsti dėl jų visumos įrodomosios vertės pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, tačiau to nepadarė.

262) Pirmos instancijos teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė argumentu, jog atsakovas neskundė 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai ieškovo padarytų draudiminių sukčiavimų bei nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovas buvo išteisintas dėl 2013 m. rugsėjo 19 d. įvykio. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad jo metu nepavyko surinkti pakankamai duomenų kaltinti ieškovą padarius nusikalstamas veikas. Atsakovas minėto nutarimo neskundė ne dėl to, kad susipažinęs su juo nusprendė, kad ieškovas yra nekaltas, o todėl, kad manė, jog visos galimybės surinkti papildomus ieškovo kaltės įrodymus jau yra išnaudotos, todėl ikiteisminio tyrimo tęsimas yra netikslingas. Nuosprendžio atsakovas neskundė ne dėl to, kad susipažinęs su juo nusprendė, kad ieškovas yra nekaltas, o todėl, kad sprendė, jog nesant akivaizdžių ieškovo kaltės įrodymų, tačiau esant nemažai netiesioginių įrodymų, ir atsižvelgiant į įrodinėjimo civiliniame procese ir baudžiamajame procese skirtumus, atsakovui yra tikslingiau savo interesus toliau ginti civiliame procese.

273) Žemiau išvardinti ikiteisminio tyrimu medžiagoje ir baudžiamojoje byloje, taip pat civilinėje byloje esantys įrodymai įrodo, jog yra labiau tikėtina, jog ieškovas vagystę inscenizavo, nei kad vagystė įvyko be ieškovo žinios:

283.1.) Liudytojo A. B. 2013 m. rugsėjo 27 d. parodymai Vilniaus apskrities VPK Ikiteisminio tyrimo medžiagoje (Ikiteisminio tyrimo t. 1, b. l. 185), kur jis nurodė, jog „Tuomet J. užsiminė, kad galbūt jam reikėtų padaryti dar vieną draudiminį įvykį ir tuomet parduoti automobilį pigiau. J. T. sakė, kad pabandys padaryti tokį patį įvykį, kuris įvyko Šakiuose su mano tėvo automobiliu, tik Panevėžyje“. 2014 m. sausio 21 d. apklausos metu šis liudytojas davė iš esmės tokius pat parodymus (Tomas 1, b. l. 187).

293.2.) 2013 m. liepos 15 d. ieškovo pokalbis telefonu su A. B., kuriame ieškovas, pasakodamas apie gautą iš atsakovo darbuotojo informaciją apie ieškovui planuojamos išmokėti draudimo išmokos paskaičiavimą, nurodo, kad paskui darys dar kartą vėl tą patį, maždaug kaip buvo padaręs, nes draudimas iki žiemos atrodo dar galioja, o po to automobilį parduos už mažesnę kainą (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 119 antra pusė).

303.3.) 2013 m. liepos 20 d. ieškovo pokalbis telefonu, kurio metu jis pašnekovui pasako, kad nesulaukęs per mėnesį skambučio, padarys dar viena „draudimuką“ (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 120 antra pusė).

313.4.) 2013 m. rugpjūčio 19 d. ieškovo pokalbis su A. B., kur jis pasako, kad važiuos į Panevėžį daryti to paties, kaip Šakiuose (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 173).

323.5.) 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo pokalbis su A. B., kur jis, pasakodamas apie nesėkmingą bandymą parduoti automobilį, pašnekovui pasako, kad tai, ką planavo padaryti Panevėžyje, nepadarė, todėl darys rugsėjo mėnesi Pasvalyje per metines, kai sugrįš J. (Ikiteisminio tyrimo bylos t. 3, b. l. 158 antra pusė, b. l. 159). 2013 m. rugsėjo 19 d., po pokalbio praėjus vos 2 savaitėms, ieškovas pranešė atsakovui apie Pasvalyje (į kurį jis vyko su giminaičiu J. dalyvauti pusbrolio metinėse), įvykusią jo automobilio VW Touareg automobilio dalių vagystę.

333.6.) Ieškovas tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek civilinėje byloje paaiškino, kad kalbėdamas su liudytojais apie planuojamą vagystės inscenizavimą juokavo. Ieškovo juokavimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai, todėl ši aplinkybė civilinėje byloje pripažintina neįrodyta. Ieškovo atstovas civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad juokavimo faktą patvirtina pokalbių intonacijos, tačiau juoko intonacijų užfiksavimo pokalbių stenogramose nėra (stenogramose intonacijos paprastai fiksuojamos įrašais „cha cha“, „girdisi juokas“ ir pan.), o prašymo išklausyti pačius pokalbių įrašus ieškovas civilinėje byloje nereiškė).

344) Atsakovo į civilinę bylą pateikta Lietuvoje veiklą vykdančių draudimo bendrovių Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo ir AB „Lietuvos draudimas“ informacija apie analogiškų, kaip ieškovo automobilių (2004 m. gamybos VW Touareg) dalių vagysčių dažnį 2013 metais įrodo, kad tokių automobilių vagysčių dažnis buvo labai nedidelis (pas visus minėtus draudikus buvo 2 įvykiai, iš 138 apdraustų automobilių, atitinkamai vagysčių dažnis yra tik 1,4%), t. y. šių automobilių dalys juodojoje rinkoje neturi išskirtinės paklausos, kuria būtų galima paaiškinti neįtikėtinai didelį ieškovo analogiško automobilio dalių vagysčių dažnį (4 atvejai per vienerius metus, atitinkamai ieškovo automobilio vagysčių dažnis yra 400%., 286 kartus didesnis nei rinkoje). Dėl šių atsakovo pateiktų įrodymų pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė.

355) Iš baudžiamosios byloje esančios medžiagos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nors tiek pas atsakovą ieškovo apdraustas automobilis VW Touareg, tiek anksčiau turėtas ir AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas automobilis Mercedes Benz, buvo kas kelis mėnesius „apvagiami“, ieškovas sąmoningai palikdavo automobilius nesaugiose vietose - tokiose, kurios nebūtų nei stebimos vaizdo kameromis (tokių vietų kiekviename mieste yra labai daug - kameros yra prie visų bankų, degalinių, didesnių parduotuvių, daugumos biurų pastatų), nei matomos pro langus iš gyvenamųjų namų.

366) Ieškovo po 2013 m. birželio 7 d. „vagystės“ įsigyta multimedija „Pioner“ kratos metu buvo rasta automobilyje, o kitos (pasak ieškovo vėliau įsigytos) multimedijos įsigijimą patvirtinančių dokumentą ieškovas nepateikė. Įsigyjant naują multimedija jai taikoma gamintojo/pardavėjo garantija, todėl ieškovas, jeigu tikrai būtu įsigijęs naują multimedija, labai tikėtina būtu išsaugojęs ir tokios įrangos įsigijimo dokumentus (svarbi aplinkybė, kad ieškovas draudimo išmokos už multimedija reikalauja žalos atlyginimo naujos (ne dėvėtos) originalios multimedijos verte). Tikėtina jog ieškovas po 2013 m. birželio 7 d. įvykio nebuvo įsigijęs naujos originalios multimedijos, tai įrodo ir faktas, kad ieškovui buvo žinoma, jog įsigijus naujas originalias dalis ir pateikus atsakovui jų įsigijimo dokumentus, atsakovas išmokės ieškovui papildomą draudimo išmoką, tačiau ieškovas nedėjo jokių pastangų išsaugoti naujos multimedijos įsigijimo dokumentus ir juos pateikti atsakovui.

37Byloje nesant ieškovo juokavimo kalbant apie planuojamą vagystės inscenizavimą įrodymų, o vagystės laikui ir aplinkybėms sutampant su ieškovo pokalbių metu minėtos planuojamos vagystės aplinkybėmis (Pasvalio miestas, dalyvaujant J., per pusbrolio metines, panaši vagystė, kaip Šakiuose su A. B. tėvo automobiliu), civilinėje byloje buvo pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog mažai tikėtina, kad kalbėdamas apie planuojamą vagystės inscenizavimą ieškovas tik juokavo.

38Pasvalio rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nurodė, kad “iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad J. T. rengėsi imituoti draudiminį įvykį, tačiau vien prielaidomis, kaltinimas negali būti pagrįstas (nekaltumo prezumpcija)“. Civilinėje byloje nekaltumo prezumpcija netaikoma, todėl civilinėje byloje teismas turėjo iš naujo įvertinti baudžiamojoje byloje esančius ir civilinėje byloje atsakovo pateiktus įrodymus pagal tikėtinumo taisyklę. Nagrinėjamu atveju visuma įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad Ieškovas jo automobilio dalių vagystę inscenizavo, nei kad vagystė įvyko be ieškovo žinios.

398) Dėl žalos dydžio

40Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovo automobilis, dėl kurio dalių vagystės ieškovas reikalauja draudimo išmokos šioje civilinėje byloje, buvo konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, neįrodo, jog ieškovas prašomos priteisti žalos nepatyrė.

41Pirmos instancijos teismas atsakovo argumentus, jog ieškovas nepatyrė išlaidų automobilio būklės atstatymui (išskyrus durelių stiklo remontą) ir nepatirs ateityje, nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama nepaisant to, ketina asmuo atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą, ar ne. Tokie pirmos instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes atitinkami kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais teismas remiasi, buvo pateikti bylose, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos - tose bylose ieškovai po draudžiamųjų įvykių sugadinto turto nebuvo praradę ir konfiskuojant, t.y. tose bylose ieškovai buvo patyrę realią žalą, nes jie turėjo po draudžiamojo įvykio sugadintą turtą, kurį galėjo savo pasirinkimu arba remontuoti (žala lygi remonto vertei atskaičius nusidėvėjimą), arba parduoti (žala taip pat lygi remonto kainai, nes sugadinto turto vertė panašia suma yra mažesnė). Šioje civilinėje byloje situacija yra kita - ieškovo sugadintas turtas buvo konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn ieškovui dar nespėjus patirti išlaidų turto remontui (išskyrus stiklo pakeitimą), todėl ieškovas nuostolio nepatyrė ir jau nepatirs. Dėl 2013 m. rugsėjo 19 d. automobilio sugadinimų nukentėjo tik valstybė, nes jai buvo perduotas sumažėjusios vertės turtas.

42Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą apsiribojo tik baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio ir nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo rezoliucinių dalių įvertinimu, netyrė ir nevertino įrodymų visumos pagal civilinio proceso taisykles, neatskleidė civilinės bylos esmės, ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

439) Dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo

44Nors ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, pirmos instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo visą ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, jos proporcingai nemažindamas. Toks CPK 93 str. 2 d. taikymas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes taip aiškinant ir taikant minėtą teisės normą, būtų sudaroma galimybė ieškovams bylos nagrinėjimo eigoje pamačius, kad jų ieškiniai tam tikroje dalyje yra nepagrįsti, savo reikalavimų atsisakyti, ir taip pasiekti pilno jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir išvengti kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-275/2012, yra išaiškinęs, kad „ <...> ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimą, pripažintina, jog ieškinys yra patenkintas iš dalies, o bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 d.“. Kadangi pirmos instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl net jeigu apeliacinės instancijos teismas nekeistų pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo, teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas, jas paskirstant iš naujo.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. T. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme .

47Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

481)Apeliaciniame skunde iš esmes pakartojamas atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentavimas, pateiktas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme procesiniuose dokumentuose bei teisme (atsiliepimas, triptikas), kad įvykis nėra draudiminis, nes ieškovas neva nurodė klaidingas įvykio aplinkybes.

492) Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė visus iš jo reikalautus pagal draudimo sutartį ir įstatymus draudiko įsipareigojimus, o atsakovas kaip draudėjas neįrodė aplinkybes, pagrindžiančias, jog įvykis yra nedraudžiamasis, bei nepasinaudojo įstatymais suteiktomis teisinėmis priemonėmis apskųsti atsakovo manymu neteisėtus sprendimus.

503) Atvirkščiai nei teigia apeliantas, teisine prasme nėra jokio skirtumo, ar daiktas buvo konfiskuotas ar ne, nes sutinkamai su draudimo sutartimi ir įstatymų reikalavimais, draudikas privalo išmokėti draudiminę išmoką, nes būtent toks draudiko įsipareigojimas yra numatytas sutartyje ir draudiko bei draudėjo abipusiame susitarime.

51IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

53Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

54Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

55Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytoms priemonėms ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos bylai turinčios reikšmės aplinkybės. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

56Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

57Byloje kilo ginčas, ar iš viso buvo draudiminis įvykis, nustačius tokį faktą, kokio dydžio draudimo išmoką turi pareigą išmokėti draudikas.

58Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad šalys sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 00089407, kuriuo vienerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 17 d. automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. ( - ) buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. 2013 m. rugsėjo 22 d. draudėjas J. T. pranešė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 19 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. jo automobilis, stovėjęs ( - ) sankryžoje, Pasvalio mieste, išdaužius priekinį keleivio durelių stiklą, buvo apvogtas. 2013 m. spalio 1 d. pranešimu draudikas pranešė draudėjui, kad įvykis užregistruotas ir pradėta žalos reguliavimo procedūra. 2015 m. gegužės 29 d. pranešimu draudėjas informuotas, kad buvo pažeista šalių sudaryta draudimo sutartis, kadangi draudiko nuomone, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie įvykusį draudimo įvykį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baudžiamoji byla J. T. atžvilgiu išnagrinėta ir 2014 m. lapkričio 21 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal kitą epizodą (sukčiavimas), tačiau epizode dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. vagystės iš automobilio buvo išteisintas. Nors ieškovas dėl pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą (2013-09-20 įvykį), siekiant apgaule įgyti draudimo išmoką, buvo išteisintas, tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad draudėjas bandė suklaidinti jį, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie galėjo turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

59Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. 1 p. numato, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Draudimo taisyklių 99.2 p. numatyta, kad draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas bando suklaidinti draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes, klastodamas faktus ar dokumentus, kurie gali turėti įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar 9ir) draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

60Šiuo gi atveju, nustatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu, dėl transporto priemonės VW Touareg, valst. Nr. ( - ) apgadinimų (vagystės būdu) iš ieškovo J. T. buvo gauti net penki pranešimai apie įvykius, galimai pripažintinus draudžiamaisiais. Tai savaime suprantama sukėlė draudiko įtarimus, todėl jis kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tame tarpe ir dėl 2013 m. rugsėjo 19 – 20 d. d. įvykio. Dėl 2013 m. rugsėjo 19- 20 d. įvykio, ieškovas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu buvo išteisintas, nesant objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, jog jis padarė nusikalstamą veiką, t. y. siekdamas apgaule įsigyti atsakovo turtą – draudimo išmoką už 2013 m. rugsėjo 20 d. apvogtą automobilį. Pasvalio rajono apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad „Liudytojas A. B. apklausų metu nurodė, jog tik iš J. T. pasakojimo apie dažnai apvagiamus pastarojo automobilius, susidarė nuomonę, kad J. T. galėjo imituoti draudiminį įvykį, tačiau nenurodė jokių konkrečių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Parodė, jog J. T. jam pasisakė, kad Pasvalyje apvogė jo automobilį ir tai žinodamas pamanė, jog J. T. galėjo imituoti vagystę, kad gautų draudimo išmokas. A. B. nedavė parodymų, kad J. T. jam pasakė imitavęs vagystę Pasvalio mieste, ar iš kitų šaltinių žinojęs apie tokią J. T. nusikalstamą veiką. Liudytoja apklausta tyrėja I. U. patvirtino, kad A. B. apklausos metu nurodė tik numanęs, jog J. T. kalbėjo, kad imituos draudiminį įvykį ir galvojo, kad jis galėjo tokį draudiminį įvykį imituoti. Liudytojos J. T. duoti parodymai neinformatyvūs. Ji nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad J. T. imitavo savo automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. ( - ) dalių vagystę Pasvalio mieste. Ikiteisminio tyrimo metu kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją 2013 m. liepos 20 d. įraše yra duomenys, kad pokalbio metu J. T. pasakė <...> palauksiu, pažiūrėsiu, jei skambučių nebus, po mėnesio ten padarysiu dar draudimuką <....>, ( t. 5, b. l. 140-148). Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad J. T. rengėsi imituoti draudiminį įvykį, tačiau vien prielaidomis kaltinimas negali būti pagrįstas (nekaltumo prezumpcija)“.

61Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai faktai, jie vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

62Įrodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iš esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mąstymo procesas. Įstatymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, išskyrus CPK nustatytas išimtis, iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

63Taigi civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles nei baudžiamajame procese - administracinėje ir baudžiamojoje byloje teismui manant, kad yra bent mažiausia tikimybė, kad kaltinamasis yra nekaltas, yra pagrindas jį išteisinti, civilinėje byloje priešingai, asmens kaltei konstatuoti taikoma taip vadinama tikėtinumo taisyklė. Tuo pačiu faktiniu aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

64Vertinant aplinkybes tikėtinumo aspektu, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas galimai formaliai vertino aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (kituose epizoduose) bei priimto teismo nuosprendžio (ieškovo išteisinimo pagal bylos epizodą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje nustatytas pagrįstas manymas, kad ieškovas tikėtinai inscenizavo vagystę iš automobilio, kas beje nurodyta ir išteisinamajame nuosprendyje (jo dalyje). Prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 10-1-00669-13 medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys ieškovo ketinimus apie planuojamą vagystės inscenizavimą. Tokie duomenys niekaip nepaneigti ir niekaip nepaaiškinami ieškovo „juokavimu“. Vien aplinkybė, kad dėl iš to paties automobilio vagysčių per gana trumpą laiką, ieškovas kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo į draudimo kompaniją kelis kartus per metus (keturi atvejai), įvertinus ir faktą, kad ieškovas draudimo išmokas yra gavęs ir ankstesniu laikotarpiu, kai jam priklausė kitas automobilis, su kuriuo taip pat buvo įvykę panašios rūšies įvykiai, leidžia baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nurodytą tikėtiną išvadą, jog ieškovas rengėsi imituoti draudžiamąjį įvykį, kuris teismo nuosprendyje buvo pagrįstas baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, bei telefono pokalbių išklotinėmis, vertinti kaip įrodytą civilinėje byloje faktą, jog ieškovas įvykį inscenizavo. Pažymėtina ir tai, kad šio įvykio vieta ir kitos aplinkybės sutampa su baudžiamojoje byloje esančiuose įrodymuose fiksuotais faktais: įvykio inscenizavimas buvo planuotas Pasvalio mieste, per pusbrolio metines ir kt. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad byloje surinkti rašytiniai duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks įvykis buvo paties ieškovo inscenizuotas, t. y. pripažinti, kad nėra nustatytas draudimo įvykis.

65Kaip jau pasisakyta, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.).

66Taigi, įvertinus padarytą išvadą bei atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 54 p. numatyta, kad draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir visapusišką, tikslią, išsamią ir trikovės atitinkančią informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad draudikas neturėjo pagrindo išmokėti draudėjui draudimo išmokos, kadangi sudaryta šalių Draudimo sutartis buvo pažeista – nėra nustatyta draudiminio įvykio, o pagal Taisyklių 99.2 p. draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas suklaidina draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes.

67Padarius išvadą, kad nenustatytas draudimo įvykis, teisėjų kolegija nepasisako dėl žalos dydžio pagrįstumo.

68Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino įrodymus, bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, bei taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo įvykį, be pagrindo priteisė iš draudiko draudimo išmoką, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

69Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmos instancijos teisme. Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

71Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme nepateikė. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 193 str.).

72Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą šalims pirmos instancijos teisme, viso 4,20 Eur valstybės biudžetui [CPK 93, 88 str. str.].

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

74Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. T. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo, atmesti.

75Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje (įm. k. 302279548) iš ieškovo J. T. (a/k ( - ) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį).

76Priteisti iš ieškovo J. T. 4,20 Eur (keturis eurus 20 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo „If... 5. Atsakovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.... 7. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepatyrė prašomos priteisti žalos,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad šalys sudarė Transporto priemonių draudimo liudijimą... 11. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus... 12. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - DĮ) redakcijos, kuri galiojo... 13. Atsakovas nesutikimą su pareikštu ieškiniu argumentuoja, kad nors... 14. Taisyklių 51.2 punktas numato, kad draudėjas privalo apie draudžiamąjį... 15. Iš pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo... 16. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo teiginių, kad ieškovas... 17. Nustačius, kad vagystės iš ieškovui priklausančios transporto priemonės... 18. Teismas nesutiko su nurodytais argumentais, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 19. Susipažinus su baudžiamosios bylos Nr. 1-139-205/2014 medžiaga nustatyta,... 20. Nustatyta, kad atsakovas 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė ekspertizę/sąmatą... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 22. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmos instancijos teismo... 23. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 24. 1) Pirmos instancijos teismas sprendimą nepagrįstai grindė argumentu, jog... 25. Civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles, nei... 26. 2) Pirmos instancijos teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė argumentu,... 27. 3) Žemiau išvardinti ikiteisminio tyrimu medžiagoje ir baudžiamojoje... 28. 3.1.) Liudytojo A. B. 2013 m. rugsėjo 27 d. parodymai Vilniaus apskrities VPK... 29. 3.2.) 2013 m. liepos 15 d. ieškovo pokalbis telefonu su A. B., kuriame... 30. 3.3.) 2013 m. liepos 20 d. ieškovo pokalbis telefonu, kurio metu jis... 31. 3.4.) 2013 m. rugpjūčio 19 d. ieškovo pokalbis su A. B., kur jis pasako, kad... 32. 3.5.) 2013 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo pokalbis su A. B., kur jis,... 33. 3.6.) Ieškovas tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek civilinėje... 34. 4) Atsakovo į civilinę bylą pateikta Lietuvoje veiklą vykdančių draudimo... 35. 5) Iš baudžiamosios byloje esančios medžiagos bei ikiteisminio tyrimo... 36. 6) Ieškovo po 2013 m. birželio 7 d. „vagystės“ įsigyta multimedija... 37. Byloje nesant ieškovo juokavimo kalbant apie planuojamą vagystės... 38. Pasvalio rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje... 39. 8) Dėl žalos dydžio... 40. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog 2014 m.... 41. Pirmos instancijos teismas atsakovo argumentus, jog ieškovas nepatyrė... 42. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą apsiribojo tik... 43. 9) Dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo... 44. Nors ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, pirmos instancijos... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. T. su apeliaciniu skundu... 47. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 48. 1)Apeliaciniame skunde iš esmes pakartojamas atsakovo nesutikimo su ieškiniu... 49. 2) Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas įvykdė visus iš jo... 50. 3) Atvirkščiai nei teigia apeliantas, teisine prasme nėra jokio skirtumo, ar... 51. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 52. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo sprendimas... 53. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 54. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 55. Sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo... 56. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 57. Byloje kilo ginčas, ar iš viso buvo draudiminis įvykis, nustačius tokį... 58. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad šalys sudarė Transporto... 59. Draudimo įstatymo 96 str. 3 d. 1 p. numato, kad draudikas neturi teisės... 60. Šiuo gi atveju, nustatyta, kad draudimo sutarties galiojimo metu, dėl... 61. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo... 62. Įrodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui... 63. Taigi civiliniame procese įrodymai vertinami pagal kitas taisykles nei... 64. Vertinant aplinkybes tikėtinumo aspektu, sutiktina su apelianto argumentu, kad... 65. Kaip jau pasisakyta, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką... 66. Taigi, įvertinus padarytą išvadą bei atsižvelgiant į tai, kad Transporto... 67. Padarius išvadą, kad nenustatytas draudimo įvykis, teisėjų kolegija... 68. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus,... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 70. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos,... 71. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos... 72. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir... 75. Priteisti atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per If P&C... 76. Priteisti iš ieškovo J. T. 4,20 Eur (keturis eurus 20 cnt.) bylinėjimosi...