Byla 3K-3-162-469/2015
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus viešojo pirkimo sąlygoms, apibrėžiančioms pirkimo objektą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atviro konkurso „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai rangos darbai“ (toliau – Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su Signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau – EVKS), kuriems taikomas Konkurso sąlygų 9 priedo „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai“ rangos darbų techninės specifikacijos“ (toliau – Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimas, sąlygas, nustatančias reikalavimus EVKS darbams, tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus ir reikalavimus pasiūlymui, susijusius su nurodytais darbais, įskaitant: Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktą, B dalies: „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“, „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su EVKS darbais; įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) nutraukti Konkurso procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis paskelbė apie Konkursą (pasiūlymų pateikimo terminas – 2014 m. gegužės 27 d. 9.00 val.). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo specializacija – geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbai, todėl jis, neturėdamas Konkurso sąlygose reikalaujamų sutarčių su EVKS gamintojais ir tiekėjais, 2014 m. gegužės 11 d. pateikė prašymus nustatytus reikalavimus atitinkančioms bendrovėms – UAB „Fima“, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ – pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo. Kompanijos „Bombardier Transportation Sweden AB“ atstovas 2014 m. gegužės 20 d. nurodė, kad susitarė su UAB „Fima“, kuri turi išimtinę teisę teikti pasiūlymą Konkurse dalyvausiančioms statybos bendrovėms; UAB „Telekonta“ 2014 m. birželio 5 d. atsakyme nurodoma, kad ji negali pateikti komercinio pasiūlymo, nes įrangą geležinkelio ruožuose, kuriuose turės būti atliekami perkami darbai, diegė UAB „Fima“ ir gamintojas „Bombardier Transportation Sweden AB“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės arba jų įgalioti asmenys. Ieškovas, gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą ir negavęs pasiūlymo ar atsakymo iš UAB „Fima“, 2014 m. birželio 9 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo. Perkančioji organizacija 2014 m. birželio 9 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atsisakė ją nagrinėti dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino. Ieškinyje nurodoma, kad Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkte nustatytas reikalavimas dėl rangovo bendradarbiavimo su EVKS gamintoju ar tiekėju apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse neturint susitarimo su vienu konkrečiu ūkio subjektu. Užtikrinti reikalaujamą sistemų saugumo lygį galima tik dviem atvejais – būnant (esant) EVKS gamintoju (tiekėju) arba sudarius sutartį su sistemų gamintoju (tiekėju), kuria jis suteiktų teisę atlikti Konkurse numatytus darbus, susijusius su jo įdiegta sistema. „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Telekonta“ atsakymai į ieškovo paklausimus patvirtina, kad vienintelis subjektas, galintis įgyvendinti reikalavimus, susijusius su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, yra UAB „Fima“.

8Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo principą, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikdama nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Ieškovas nurodo, kad rangos darbai, susiję su EVKS, kuriuos atlikti gali tik UAB „Fima“, sudaro apie 20 proc. visų perkamų darbų, todėl mažą dalį darbų galintis atlikti subjektas turi išimtinę teisę nulemti viso Konkurso laimėtoją, o kiti tiekėjai praranda teisę dalyvauti Konkurse. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neatitinka lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, jeigu dėl to ribojama konkurencija tarp tiekėjų, tam tikri tiekėjai yra diskriminuojami ir tai daroma tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. EVKS reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau perkančiajai organizacijai sujungus atskirus pirkimo objektus, diskriminuoja ir varžo tiekėjų konkurenciją. Darbus, susijusius su EVKS, gali atlikti tik UAB „Fima“, todėl, ieškovo vertinimu, perkančioji organizacija privalo atlikti atskirą šių darbų viešąjį pirkimą, jo sąlygose nurodyti, kad laimėtojas darbus turės atlikti ir derinti su kitos darbų dalies viešojo pirkimo laimėtoju. Tokiu būdu būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir pašalinta išimtinė UAB „Fima“ teisė spręsti dėl to, kurie tiekėjai gali dalyvauti Konkurse, o kurie ne. Ieškovo įsitikinimu, aplinkybė, kad UAB „Fima“ nepateikė jam komercinio pasiūlymo, patvirtina faktą, jog Konkurso sąlygos neteisėtos. Ieškovas nurodo, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją, motyvuodama tuo, jog ji pateikta nesilaikant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnyje nustatytų terminų, nes ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. birželio 5 d., gavęs UAB „Telekonta“ atsakymą, o pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė po 3 dienų, t. y. 2014 m. birželio 9 d.

9II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas, nustatęs, kad Techninė specifikacija CVP IS paskelbta 2014 m. kovo 17 d., Konkurso dokumentai – 2014 m. balandžio 14 d. (iki Konkurso paskelbimo ieškovas turėjo 28 dienas susipažinti Techninės specifikacijos projektu), ieškovas nurodė turintis daugiau nei 110 metų patirtį geležinkelių statybos srityje, neteigė, kad Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkto sąlyga jam buvo neaiški, padarė išvadą, kad CVP IS priemonėmis paskelbus apie Konkursą ieškovas žinojo (turėjo žinoti), jog dalyvauti Konkurse gali tik sudaręs atitinkamus susitarimus su esamų EVKS gamintojais (tiekėjais). Ieškovas neįrodinėjo, kad susipažinti ir tinkamai įvertinti Konkurso sąlygas jis galėjo tik vėliau, todėl teismas terminą pretenzijai pateikti skaičiavo nuo 2014 m. balandžio 14 d. ir sprendė, jog ieškovas pretenziją pateikė 46 dienas praleidęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą. Teismas atmetė argumentą, kad terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo UAB „Telekonta“ atsakymo gavimo 2014 m. birželio 5 d., pažymėdamas, jog ieškovas šį terminą nepagrįstai sieja ne su sužinojimu apie Konkurso sąlygą, o su aplinkybe, kad jam nepavyko pasiekti susitarimo su esamas EVKS įdiegusia UAB „Fima“.

12Spręsdamas dėl Konkurso sąlygų teisėtumo teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Techninės specifikacijos 5.1 punkte nustatytus tikslus galima pasiekti ir kitu alternatyviu būdu, nei sudarant susitarimus su esamų sistemų gamintojais (tiekėjais), pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog EVKS reikalavimai yra pagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovė, siekdama užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus, esamų EVKS gamintojų (tiekėjų) „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Fima“ prašė patvirtinti, jog jie visiems Konkurso dalyviams vienodomis sąlygomis ir konkurencine kaina teiks paslaugas, įrangą, visą reikalingą informaciją ir visapusišką pagalbą, susijusią su įdiegtų sistemų išplėtimu (atnaujinimu) ir suderinimu, bei tokius patvirtinimus gavo. Siekiantys dalyvauti Konkurse asmenys turi teisę derėtis su kitais asmenimis dėl susitarimų, susijusių su jų veikla, o aplinkybė, kad jie nepasiekiami, nėra susijusi su neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, aplinkybę, kad ieškovas pripažino Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkto sąlygų reikalavimus ir juos vykdė – kreipėsi į esamų sistemų gamintojus (tiekėjus), o pretenziją dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo pateikė tik nepavykus sudaryti susitarimo, padarė išvadą, kad ieškovui dėl neaiškių priežasčių nepavyko pasiekti susitarimo su UAB „Fima“, ir šis faktas buvo pagrindas ginčyti Konkurso sąlygų teisėtumą. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad pirkimo objektas neskaidytas į dalis dėl viešojo intereso, t. y. eismo saugumo užtikrinimo, sklandaus projekto, kuris yra valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ neatsiejama dalis, įgyvendinimo, sutiko su atsakove, kad ji negali koordinuoti ir prižiūrėti atskirų rangovų atliekamų darbų, nes yra vežėja, o ne profesionali projektuotoja ar statytoja. Jo vertinimu, tokios išvados nepaneigė ieškovo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės ketinimo EVKS įrengimo darbus pirkti atskirai (toks atskiras pirkimas nebuvo vykdomas). Be to, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-4948-640/2014 ir Nr. 2-4971-262/2014, kuriose ieškovas pareiškė iš esmės analogiškus ieškinius, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT, Tarnyba) ir Konkurencijos taryba pateikė išvadas, kuriose nenustatė ieškovo nurodytų pažeidimų, susijusių su konkurencijos ribojimu ir pirkimo objekto neskaidymu į dalis. Teismas nurodė, kad ieškovas siekė dalyvauti Konkurse ir, sužinojęs apie aplinkybes, trukdančias tai padaryti, kreipėsi į teismą teisminės gynybos, todėl aplinkybių, kad ieškinys atmestas ar kad ieškovas yra pareiškęs kelis analogiškus ieškinius, nelaikė įrodančiomis piktnaudžiavimą teise į teisminę gynybą.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą nepakeistą.

14Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas po Konkurso sąlygų paskelbimo kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkto paaiškinimo (patikslinimo) pagal VPĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. balandžio 23 d. CVP IS priemonėmis priėmė kvietimą dalyvauti Konkurse, 2014 m. gegužės 11 d. kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl komercinių pasiūlymų darbams, susijusiems su EVKS, atlikti pateikimo. Kolegija nurodė, kad Konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2014 m. balandžio 14 d., todėl ieškovas (potencialus viešųjų pirkimų dalyvis) nuo šio momento galėjo ir turėjo domėtis bei įvertinti galimą savo teisių pažeidimą dėl Konkurso sąlygų reikalavimų darbams, susijusiems su EVKS, o priimdamas kvietimą ir kreipdamasis į trečiuosius asmenis dėl komercinių pasiūlymų pateikimo, jis deklaravo Konkurso sąlygų aiškumą ir priimtinumą. Kolegijos vertinimu, tokie veiksmai, atsižvelgus į ieškovo turimą patirtį, neatitinka bonus pater familias standarto ir negali būti pripažinti tinkamais siekiant įgyvendinti teisę į tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą. Ieškovas nenurodė ir teismas ex officio nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas neturėjo galimybės pareikšti pretenziją VPĮ nustatytu terminu; neegzistavo jokių objektyvių kliūčių nustatyti galimą teisių pažeidimą ir laiku pateikti pretenziją. Kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai pripažino, kad ieškovas pažeidė VPĮ 94 straipsnyje nustatytą terminą pretenzijai pateikti, jos sprendimas pretenziją palikti nenagrinėtą atitinka VPĮ nuostatas ir teismų praktiką. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos pretenzijos reikalavimų pagrįstumo, tai kolegija sprendė, kad ieškovas pasinaudojo teisminės gynybos teise dėl pretenzijos reikalavimų.

15Byloje nustatyta, kad vykdant Konkursu perkamus geležinkelio kelio statybos darbus bus keičiama stočių konfigūracija, pertvarkomi inžineriniai tinklai, atliekami esamų EVKS išplėtimo / pritaikymo darbai, kartu padidinant eismo saugumą; geležinkelio ruože Gimbogala–Linkaičiai įdiegtą signalizacijos sistemą pagal gamintojo garantinius ir licencijos įsipareigojimus prižiūri sistemą įdiegusi „Bombardier Transportation Sweden AB“. Perkančioji organizacija, įvertinusi tai, kad atliekami išplėtimo / pritaikymo / perkonfigūravimo darbai neatsiejami nuo esamos sistemos saugumo lygio ir funkcionalumo, o licencinę programinę įrangą (sistemą) įdiegęs gamintojas (tiekėjas) pats suteikia garantijas ir atlieka garantinę priežiūrą, į Konkurso sąlygas įtraukė ginčijamą reikalavimą, o siekdama užtikrinti VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principų ir viešojo pirkimo tikslo įgyvendinimą, „Bombardier Transportation Sweden AB“ ir UAB „Fima“ prašė patvirtinti, kad jie vienodomis sąlygomis ir konkurencine kaina teiks paslaugas, įrangą, visą reikalingą informaciją bei visapusišką pagalbą, susijusią su saugumo sistemų išplėtimu / atnaujinimu ir suderinimu. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatavo, kad jos paneigia ieškovo argumentus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo, be to, patvirtina, jog ginčo reikalavimai pagrįsti objektyviu atsakovės poreikiu tinkamai įvykdyti viešąjį pirkimą, todėl negali būti pripažinti diskriminaciniais ir (ar) ribojančiais tiekėjų konkurenciją VPĮ 3 straipsnio prasme.

16Spręsdama dėl pirkimo objekto sujungimo teisėtumo, kolegija nurodė, kad VPT, analogiškose civilinėse bylose pateiktose išvadose dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sujungti skirtingus pirkimo objektus į vieną teisėtumo įvertinusi atsakovės organizuojamo viešojo pirkimo svarbą ekonominiu ir politiniu aspektu, pripažino, jog perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešųjų pirkimų principų (civilinė byla Nr. 2-4948-640/2014), o Konkurencijos taryba toje pačioje byloje pateiktoje išvadoje atsakovės veiksmuose nenustatė pažeidimų, susijusių su konkurencijos ribojimu ir pirkimo objekto neskaidymu į dalis. Kolegija nurodė, kad VPT ir Konkurencijos tarybos išvados priimtos neperžengiant šių tarnybų kompetencijų ribų analogiškoje byloje (VPĮ 8, 81 straipsniai, CPK 49 straipsnio 3 dalis) – valstybės kompetentingos institucijos dokumentas, atitinkantis dokumentams keliamos formos reikalavimus, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi šių institucijų išvados nebuvo paneigtos byloje esančiais procesiniais dokumentais, tai kolegija sprendė, kad nėra pagrindo abejoti jų įrodomąja reikšme (CPK 179, 185 straipsniai). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados paremtos tinkamu ir teisingu byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto įvertinimu, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino ir nepasisakė, kodėl atmeta jo pateiktus rašytinius įrodymus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui (atsakovės 2012 m. kovo 16 d. rašto „Bombardier Transportation Sweden AB“, kuriuo prašoma patvirtinti, kad jis visiems atsakovės skelbiamų konkursų dalyviams teikia ir ateityje teiks paslaugas ir įrangą vienodomis sąlygomis; „Bombardier Transportation Sweden AB“ 2012 m. kovo 19 d. rašto, atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. rašto UAB „Fima“, kuriuo prašoma patvirtinti, kad ji nesinaudos dominuojančia padėtimi ir visiems atsakovės skelbiamų konkursų dalyviams vienodomis sąlygomis bei konkurencinga kaina teiks paslaugas, įrangą ir visą reikalingą informaciją, susijusią su įdiegtų sistemų išplėtimu, atnaujinimu ar suderinimu; atsakovės 2014 m. birželio 9 d. rašto, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad nuo UAB „Fima“ veiksmų priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomų pirkimų eigos, prašoma informuoti, ar visiems potencialiems rangos darbų pirkimų dalyviams pateikti komerciniai pasiūlymai, UAB „Fima“ 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. birželio 9 d. raštų, atsakovės 2010 m. birželio 16 d., 2011 m. sausio 21 d. raštų VPT, kuriuose nurodoma, kad EVKS praplėtimą iš jas įdiegusių gamintojų tikslinga pirkti neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo infrastruktūros darbų; VPT 2010 m. birželio 28 d., 2011 m. vasario 23 d. raštų, kuriais Tarnyba nepritarė EVKS darbų įsigijimui neskelbiamų derybų būdu), taip pažeisdami teisę į teisingą teismo procesą, CPK 176, 177, 183, 185 straipsnius, 263 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktus. Kasatoriaus vertinimu, teismų sprendimuose pateikti deklaratyvūs, jokiais įrodymais neparemti teiginiai; nėra argumentų, kodėl kasatoriaus pozicija pripažinta nepagrįsta ir nevertinti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės veiksmų neteisėtumą.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Kasatoriaus teigimu, kasacinio teismo praktikoje pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje teismai netyrė, ar perkančiosios organizacijos deklaratyviai nurodytus tikslus (užtikrinti viešąjį interesą, sklandų projekto įgyvendinimą, racionalaus lėšų panaudojimo principą) įmanoma pasiekti kitomis priemonėmis, nei pirkimo objektų sujungimas, nevertino tai patvirtinančių argumentų, netyrė atsakovės 2010 m. gruodžio 21 d. rašto „Bombardier Transportation Sweden AB“, kuriame klausiama apie „Bombardier Transportation Sweden AB“ pasirengimą būti paskirtuoju subrangovu (tokiu būdu užtikrinti skirtingų rangovų vykdomų skirtingų darbų valdymą ir jų atlikimą laiku). Teismai pažymėjo, kad kasatorius pripažino EVKS reikalavimus tinkamais, todėl sprendė, jog ir pirkimo objektų sujungimas yra pagrįstas, taip sutapatindami ginčijamo reikalavimo EVKS darbams pagrįstumą su pirkimo objektų sujungimo pagrįstumu. Kasatorius pabrėžia, kad ginčijamas reikalavimas per se, kai jis taikomas tik EVKS darbams (kurie sudaro apie 20 proc. pirkimo objekto) ir nėra susietas su visų kitų Konkursu įsigyjamų darbų atlikimu, yra teisėtas. Tačiau, sujungus skirtingus pirkimo objektus – EVKS darbus ir geležinkelio infrastruktūros darbus – į vieną pirkimo objektą, reikalavimas EVKS taikomas ir likusiems 80 proc. darbų, o atsižvelgiant į tai, kad jį atitinka vienas ūkio subjektas, tik jis nusprendžia, kas atliks 80 proc. Konkursu perkamų darbų. Teismai neįvertino byloje pateikto atsakovės 2010 m. birželio 16 d. rašto VPT, kuriame nurodoma, kad EVKS praplėtimą tikslinga pirkti iš jas įdiegusių gamintojų neskelbiamų derybų būdu, atskirai nuo geležinkelių infrastruktūros darbų ir Tarnybos 2010 m. birželio 28 d. atsakymo, taip pat pakartotinio atsakovės 2011 m. sausio 27 d. kreipimosi ir Tarnybos 2011 m. vasario 23 d. atsakymo į jį, patvirtinančių, kad nėra objektyvios būtinybės sujungti pirkimo objektus; perkančioji organizacija pati juos ketino įsigyti atskirai ir byloje nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų pasikeitusias aplinkybes. Išvadą, kad atsakovė tinkamai pagrindė tariamą būtinybę sujungti pirkimo objektus, teismai padarė ne analizuodami ginčo aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, bet remdamiesi kitose civilinėse bylose pateiktomis VPT išvadomis, kurių aplinkybių teismai neanalizavo ir dėl to negalėjo nustatyti, kad nurodytos išvados yra atsakovės atsiliepimuose nurodomų subjektyvių jos paaiškinimų ir interpretacijų santrauka; išvadose nepateiktas skundžiamų Konkurso sąlygų, ieškinyje nurodytų aplinkybių, dokumentų vertinimas, neatsižvelgta į Konkurso vertę, nepagrįstą konkurencijos ribojimą ir VPT susirašinėjimą su atsakove, kuriame Tarnyba neprieštarauja, kad EVKS darbai būtų įsigyti kaip atskiras pirkimo objektas, tik nepritaria pasirinktam pirkimo būdui – neskelbiamoms deryboms. Dėl nurodytų aplinkybių teismai jiems suteiktą išimtinę teisę vykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis) ir įrodymų vertinimo pareigą (CPK 183 straipsnis) perleido VPT ir Konkurencijos tarybai, kurioms nebuvo pateikta visa bylos medžiaga ir kurias pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė įtraukti į bylą kaip institucijas, teikiančias išvadą byloje. Apeliacinės instancijos teismas VPT ir Konkurencijos tarybos išvadas, pateiktas kitose civilinėse bylose, nepagrįstai pripažino prima facie įrodymais ir suteikė joms išskirtinę įrodomąją galią, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-334/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raso“ v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-411/2014). Anot kasatoriaus, be VPT išvados, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio būtinumą sujungti pirkimo objektus (priešingai, pateikti tai paneigiantys įrodymai), teismai atleido atsakovę nuo pareigos įrodyti pirkimo objektų sujungimo pagrįstumą, taip pažeisdami CPK 2, 12, 17, 178 straipsnius, 179 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnį, 186 straipsnio 4 dalį, 4238 straipsnio 1 dalį.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, neatsiejama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo dalis turėtų būti pripažįstamas perkančiosios organizacijos nepriklausomumas nuo potencialių tiekėjų ir jos savarankiškumas priimant su viešaisiais pirkimais susijusius sprendimus, kuris gali būti ribojamas tik viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Konkursas ir jo eiga priklausė ne nuo perkančiosios organizacijos ir objektyvių veiksnių, tačiau nuo konkretaus ūkio subjekto sprendimų ir jo subjektyvių vertinimų – atsakovė savo 2014 m. birželio 9 d. rašte UAB „Fima“ nurodė, kad nuo šios (kuri yra potenciali Konkurso dalyvė) veiksmų (aplinkybės, ar ji pateiks komercinius pasiūlymus potencialiems dalyviams) priklausys atsakovės sprendimai dėl vykdomo pirkimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalį Konkursu perkamų darbų (susijusių su EVKS) gali atlikti tik UAB „Fima“, be kurios pasiūlymo joks kitas asmuo negalės dalyvauti Konkurse, nepriklausomai nuo jo kompetencijos atlikti su EVKS nesusijusius darbus, taigi Konkurso dalyvių skaičius priklauso išimtinai nuo UAB „Fima“, o ne nuo Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų; perkančioji organizacija renkasi ne iš visų darbus galinčių atlikti tiekėjų, o tik iš tų, kuriems UAB „Fima“ sudarė galimybę dalyvauti Konkurse. Kasatorius padarė išvadą, kad ginčijamomis Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse, taip apribodama savo nepriklausomumą ir savarankiškumą bei pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai neįvertino bylos dokumentų, kurie patvirtina, kad perkančioji organizacija pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. UAB „Fima“ 2014 m. birželio 9 d. rašte nurodė, kad yra pateikusi pasiūlymus ir pasirašiusi sutartis su visais tiekėjais, kurie kreipėsi ir derėjosi, išskyrus vieną, kuris kreipėsi vėliausiai. Tai sužinojusi perkančioji organizacija nenukėlė pasiūlymų pateikimo termino, o priėmė sprendimą tęsti procedūras, iš anksto žinodama, kas dalyvaus Konkurse. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino, kad Konkurse galėtų dalyvauti visi potencialūs tiekėjai; suteikė prioritetą tiekėjams, kuriuos savo rašte nurodė UAB „Fima“, diskriminavo tiekėjus, kuriems UAB „Fima“ nepateikė pasiūlymų; žinodama apie juos nusprendė, kad rinksis iš UAB „Fima“ atrinktų tiekėjų, nelaukdama, kol kiti baigs derybas; nustatydama pareigą tiekėjams sudaryti susitarimus su UAB „Fima“, pažeidė tiekėjų teisę pasirinkti savo subrangovus ir jungtinės veiklos partnerius; Konkurso sąlygomis neįpareigojo UAB „Fima“ sudaryti susitarimus su tiekėjais ir tai padaryti vienodomis sąlygomis. Atsakovė, suteikdama konkurencinį pranašumą UAB „Fima“ ir jai priimtiniems tiekėjams, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, o sujungdama pirkimo objektus – VPĮ 25 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį. Pirkimo objektų sujungimas taip pat pažeidžia ir proporcingumo principą, nes mažą dalį Konkursu siekiamų įsigyti darbų (iki 20 proc.) galintis atlikti vienintelis subjektas (UAB „Fima“) lemia Konkurso dalyvius ir tik nuo jo priklauso, iš ko perkančioji organizacija galės įsigyti darbus, kurių šis subjektas atlikti negali (80 proc. pirkimo objekto).
  4. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Anot kasatoriaus, atsakovės 2014 m. gegužės 8 d. raštas UAB „Fima“ patvirtina, kad ji aiškiai suvokė, jog UAB „Fima“ užima dominuojančią padėtį Konkursu siekiamų įsigyti darbų, susijusių su jos įdiegtų EVKS modernizavimu, rinkoje ir tik ji gali atlikti šiuos darbus. Perkančioji organizacija, suprasdama, kad Konkurso sąlygomis nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją, ribojimo nepašalino. Teismai neįvertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Kasatoriaus manymu, aplinkybė, kad Konkurencijos taryba savo išvadoje nurodė, jog jai trūksta duomenų tyrimui dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų atlikti, nesudaro pagrindo teismui nevertinti Konkurso sąlygų ir perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Nesutikdama su kasatoriaus argumentais, atsakovė laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl jų viseto, o vien tai, jog teismo išvados nesutampa su kasatoriaus vertinimu, nesudaro pagrindo teismo procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu. Be byloje surinktų įrodymų, teismai atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvadas, pateiktas analogiškose bylose (dėl kitų atsakovės vykdomų geležinkelio ruožų rangos darbų pirkimų), į kurias šios institucijos įtrauktos kasatoriaus prašymu ir kuriose nenustatyta perkančiosios organizacijos padarytų pažeidimų. Atsakovės manymu, skunde pateikiami subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai dėl proceso teisės normų pažeidimo neparemti išsamiais argumentais.
  2. Dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis. Atsakovė nurodo neneigianti, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ir atkreipia dėmesį į tai, jog savo procesiniuose dokumentuose ji pagrindė poreikį (būtinumą) visus darbus pirkti vienu pirkimu; pirkimo objekto neskaidymas pagrįstas siekiu išvengti grėsmės eismo saugumui, objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti darbus, glaudžiai susijusius su viešuoju interesu. Atsakovės teigimu, ji nėra profesionali projektuotoja ar statytoja, neturi rangovo patirties ir atitinkamų sričių specialistų, kurie turėtų privalomus atestatus ir galėtų atlikti dalį perkamų darbų – koordinuoti skirtingus darbus atliekančius rangovus. Atsakovė pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nesuteikė teisės EVKS darbus įsigyti neskelbiamų derybų būdu, tačiau taip pat nenurodė, kad pirkimą būtina skaidyti į dalis; tokios pozicijos Tarnyba laikėsi ir savo išvadose analogiškose civilinėse bylose, kur nurodė, jog atsakovė pirkimo objekto neskaidymą tinkamai pagrindė viešuoju interesu.
  3. Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Atsakovė teigia, kad jos paklausimai esamų sistemų gamintojams (tiekėjams) įrodo, jog ji siekė maksimaliai užtikrinti, kad bet kuris Konkurse siekiantis dalyvauti asmuo turėtų vienodas galimybes tartis su EVKS gamintojais (tiekėjais); tolesnis jų ir Konkurse norinčių dalyvauti tiekėjų bendravimas yra jų privatus reikalas, sprendžiamas derybų būdu ir nesusijęs su perkančiąja organizacija. Atsakovė pažymi, kad, gavusi kasatoriaus pretenziją ir siekdama pašalinti bet kokius neaiškumus dėl galimo kasatoriaus teisių pažeidimo, kreipėsi į UAB „Fima“, šios atsakymas nesudarė pagrindo spręsti dėl šios piktnaudžiavimo ar nesąžiningumo. Atsakovė nurodo, kad kasatorius kreipėsi į potencialius EVKS gamintojus (tiekėjus), o tai patvirtina, jog jis suprato ir pripažino Konkurso sąlygų reikalavimus; aplinkybė, kad kasatoriui nepavyko susitarti dėl dalyvavimo Konkurse, neįrodo Konkurso sąlygų neteisėtumo; jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėjo pakankamai pastangų susirasti reikalavimus atitinkantį tiekėją. Atsakovė nesutinka, kad ji suteikė UAB „Fima“ išimtines teises spręsti, kas gali dalyvauti Konkurse, pažymėdama, jog pirkimo eiga priklausė nuo jo dalyvių, perkančioji organizacija siųsdama prašymus (paklausimus) EVKS gamintojams (tiekėjams) tik siekė užtikrinti, kad pirkimas vyktų skaidriai ir laiku, tai darė nepažeisdama VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Konkurencijos taryba kitoje civilinėje byloje (kurioje kasatorius pareiškė ieškinį dėl kito atsakovės vykdomo geležinkelio ruožo rangos darbų pirkimo) pateiktoje išvadoje nenustatė, jog Lietuvos geležinkelių infrastruktūros statybos rinkoje buvo pažeista konkurencija. Atsakovė pabrėžia, kad UAB „Fima“ išimtines teises suteikė ne perkančioji organizacija, o „Bombardier Transportation Sweden AB“, tai privačių ūkio subjektų santykiai, į kuriuos atsakovė neturi teisės kištis.
  4. Dėl VPĮ 25 straipsnio pažeidimo. Atsakovės įsitikinimu, Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkto nuostatos vienodomis sąlygomis taikomos visiems potencialiems tiekėjams, buvo teisėtos ir neapribojo konkurencijos. Teismai tinkamai nustatė, kad pirkimo objektas pagrįstai nebuvo skaidomas į dalis, todėl pirkimo objektų sujungimas, nors ir lemiantis mažesnį dalyvių skaičių, negali būti pripažįstamas ribojančiu konkurenciją.
  5. Dėl praleisto termino pretenzijai pateikti. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius ginčija tik dalį skundžiamų sprendimų, tačiau nepasisako dėl jų dalies, kurioje teismai pripažino, jog jo pretenzija perkančiajai organizacijai pateikta praleidus VPĮ 94 straipsnyje nustatytą terminą. Kasatorius, profesionalus ūkio subjektas, turėjo pakankamai laiko susipažinti su Techninės specifikacijos projektu, Konkurso dokumentais ir nustatęs, kad jie neaiškūs, kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo, tačiau to nepadarė. Dėl to atsakovė daro išvadą, kad kasatorius suprato nustatytus reikalavimus, tačiau nebuvo suinteresuotas dalyvauti Konkurse, elgėsi aplaidžiai, nesistengė operatyviai gauti darbus galinčių atlikti subjektų komercinius pasiūlymus. Anot atsakovės, kasatorius dėl savo neveikimo pretenziją pareiškė akivaizdžiai praleidęs jos pateikimo terminą.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

23Šalys procese iš esmės nesutaria dėl Konkurso Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto, taip pat dėl kitų Konkurso sąlygų, susijusių su EVKS darbais (toliau kartu – ginčo Konkurso sąlygos). Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkte įtvirtinta, kad rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir (ar) išplečiamų EVKS gamintojas (tiekėjas), privalo dalyvaudamas Konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus (tiekėjo ir esamų sistemų gamintojų (tiekėjų) bendradarbiavimo sutarties, protokolo, įgaliojimų patvirtinimo ar kitų dokumentų skaitmenines kopijas), patvirtinančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti / išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas / protokolus / sąsajas / modulius), išlaikydamas suteiktą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą ir neprarasdamas tiekėjo (gamintojo) įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinių tinklų, funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Kitos ginčijamos sąlygos iš esmės susijusios su Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkto reikalavimais. Pagrindinis šalių ginčo elementas – pirkimo objektų – EVKS išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną teisėtumas.

24Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl: i) perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūros ir teismo veiksmų procese; ii) perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis objektus į vieną ir atsakovės veiksmų teisėtumo; iii) perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.

25Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti tiekėjo pretenziją ir teismo veiksmų procese

26CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.

27Kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytų įstatymo nuostatų išaiškinta, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Leonhard Weiss RTE AS“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84-248/2015).

28Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

29Kasatorius, tiek pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, tiek skundu apeliacinės instancijos teisme ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti jo pretenziją, įrodinėdamas, kad apie tai, jog ginčo Konkurso sąlygos pažeidžia jo teises, sužinojo tik gavęs UAB ,,Telekonta“ atsakymą, patvirtinantį, jog vienintelis ūkio subjektas, galintis atlikti Konkurse perkamus EVKS darbus, yra UAB ,,Fima“. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įstatyme įtvirtintas terminas pateikti pretenziją buvo praleistas, o perkančioji organizacija teisėtai ją paliko nenagrinėtą, tačiau netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų procesinių padarinių, o išnagrinėjo ginčą iš esmės ir ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą pripažino pagrįstu ir konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė dėl perkančiosios organizacijos nenagrinėtos pretenzijos reikalavimų pagrįstumo, vertintina kaip kasatoriaus pasinaudojimas teisminės gynybos teise dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia dviprasmiška bylą nagrinėjusių teismų pozicija proceso teisės požiūriu yra ydinga, be kita ko, klaidinanti tiekėjus dėl jų gynybos pozicijos teismo procese (dėl šio aspekto žr. plačiau pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Kita vertus, teismams, nors to tinkamai nemotyvuojant, pripažinus kasatoriaus teisę į teisminę gynybą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės, kasatoriui neliko poreikio ginčyti perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti pretenziją, todėl kasaciniu skundu jis pagrįstai kelia tik perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo ir jo vertinimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose klausimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog kasatorius praleido pretenzijos pateikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pripažinęs, jog dėl Konkurso sąlygų, susijusių su EVKS darbus galinčiais siūlyti tiekėjais, ypatumų apie teisės pažeidimą kasatoriui sužinoti buvo sudėtinga, antra vertus, nenustatė, kad kasatorius sužinojo ar turėjo sužinoti, jog konkurso sąlygos pažeidžia jo teises, anksčiau, negu nurodo, o termino pradžios momentą nepagrįstai susiejo su Konkurso sąlygų išviešinimo momentu.

30Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo (perkančiųjų organizacijų teisės sujungti kelis pirkimo objektus į vieną)

31Pagrindinis šios bylos klausimas – pirkimo objektų (EVKS išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statybos darbai) sujungimo į vieną teisėtumas. Perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti ginčo Konkurso sąlygas kasatorius ginčija ne tik pirkimo objektų sujungimo aspektu, bet ir dėl to, jog atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus turi teisę tik vienas ūkio subjektas – UAB „Fima“, todėl galimybė dalyvauti Konkurse priklauso nuo susitarimo su šia įmone dėl bendradarbiavimo (ar bendro pasiūlymo pateikimo, ar sandorio dėl subrangos arba kitų susitarimų) atlikti EVKS rangos darbus, kurių vertė siekia apie 20 proc. viso (jungtinio) pirkimo objekto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl analogiškų atsakovės nustatytų pirkimo sąlygų, šio tiekėjo ginčytų tais pačiais pagrindais, kasacinio teismo jau spręsta pirmiau nurodytoje 2015 m. vasario 24 d. nutartyje (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Dėl faktinių aplinkybių ir teisinės problematikos panašumo nurodyta byla yra precedentinė nagrinėjamos bylos atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija laikosi joje suformuluotų įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklių (šiame kontekste žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, priimtą konstitucinės justicijos byloje Nr. 33/03).

32Dėl išvadas duodančių institucijų pozicijų procese reikšmės šalių ginčui. Vienu iš argumentų išvadai dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo pagrįsti pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad kompetentingos institucijos – Konkurencijos taryba ir Viešųjų pirkimų tarnyba – savo išvadose, pateiktose analogiškose Vilniaus apygardos išnagrinėtose bylose (kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015 ir išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, kurioje nutartis bus skelbiama tą pačią dieną kaip ir ši nutartis, t. y. 2015 m. kovo 27 d.), nenurodė teisės aktų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams pritarė, nurodydamas, kad valstybės institucijų išvados turi prima facie įrodomąją galią. Tokia bylą nagrinėjusių teismų pozicija nepagrįsta. Kaip konstatuota kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, tiek Konkurencijos tarybos, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išvados dėl savo turinio vertintinos ne kaip prima facie, o kaip bet kurie kiti rašytiniai įrodymai, bylos duomenų visumos kontekste. Konkurencijos taryba neatliko tyrimo dėl bylos faktų, todėl jos pateikta bendro pobūdžio informacija dėl hipotetinio Konkurencijos įstatymo taikymo negali būti vertinama kaip ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo pagrindimas. Kita vertus, viešųjų pirkimų ginčų praktikoje nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl tiekėjų nesuvaržytos konkurencijos pateikiami ne dėl Konkurencijos įstatymo atitinkamų nuostatų taikymo, o platesne prasme, išskyrus atvejus, kai būtina tiesiogiai aiškinti ir taikyti Konkurencijos įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodomi argumentai grindžiami atsakovės pozicija. Joje nėra kito ginčo Konkurso sąlygų pagrindimo, nei nurodytų ginčo šalių procesiniuose dokumentuose, todėl teismas negali suteikti didelės svarbos (įrodomosios reikšmės) tokiai institucijos išvadai.

33Dėl pirkimo objektų sujungimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad tiekėjų konkurencija buvo suvaržyta; taip pat nurodė, kad VPĮ neįtvirtintas reikalavimas perkančiajai organizacijai skaidyti sudėtinį viešojo pirkimo objektą į dalis; atsakovės argumentai dėl pirkimo neskaidymo yra pagrįsti, nes grindžiami viešuoju interesu, sklandaus projekto įgyvendinimo užtikrinimu, kad įvykus įrangos ar sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką; atsakovė nėra profesionali projektuotoja ar statytoja, todėl ji negali koordinuoti bei prižiūrėti atskirų rangovų atliekamų darbų; ginčo Konkurso sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, visiems tiekėjams sudarytos vienodos sąlygos ir nėra ribojama konkurencija; byloje nėra duomenų, kad ginčo Konkurso sąlygomis siekiamų tikslų galima pasiekti alternatyviu būdu (t. y. nesudarant susitarimo su atitinkamu EVKS gamintoju ar tiekėju); atsakovė kreipėsi į EVKS gamintoją ir UAB „Fima“, taip siekė užtikrinti viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą; susitarimų su šiais ūkio subjektais nepasiekimas savaime nesuponuoja išvados dėl ginčo Konkurso sąlygų neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais iš esmės sutiko; pridėjo, kad pagal viešųjų pirkimų reguliavimą pirkimo sąlygų nustatymo diskrecija, kurią riboja viešųjų pirkimo principai ir konkurencijos tarp tiekėjų įgyvendinimas, priklauso perkančiajai organizacijai; draudimas riboti konkurenciją neabsoliutus, esant kelių viešąjį interesą atitinkančių aplinkybių kolizijai, spręstina, kurios konkrečiu atveju svarbesnės; ginčo Konkurso svarba ir atsakovės veiksmai procedūrų metu paneigia ieškovo argumentus dėl konkurencijos varžymo; sudėtinio pirkimo objekto neskaidymas per se nereiškia viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

34Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai priėjo prie pirmiau nurodytų išvadų, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

35Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011; pirmiau nurodytą 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš esmės sprendė dėl galimybės sujungti į vieną pirkimo objektus ir dėl tokį sprendimą pagrindžiančių priežasčių, tačiau plačiau nepasisakė bei nevertino ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su išimtinėmis UAB „Fima“ teisėmis atlikti EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbus, bei šios teisės naudojimosi Konkurse. Pažymėtina, kad atsakovė pati kreipėsi į gamintoją „Bombardier Transportation Sweden“ ir UAB „Fima“, pastarosios prašydama patvirtinti, jog ši prieš tiekėjus nesinaudos dominuojančia padėtimi (T. 2, b. l. 79–86, 91–94) (dėl šio aspekto plačiau žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

36Pastarąją aplinkybę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino kaip atsakovės ginčijamų veiksmų teisėtumą pagrindžiantį veiksnį, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad tokiais perkančiosios organizacijos veiksmais patvirtinama aplinkybė, jog pati atsakovė Konkurso metu iš esmės nebuvo tikra dėl galimybės nepažeidžiant tiekėjų konkurencijos ir lygiateisiškumo taikyti ginčo Konkurso sąlygas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pats kreipimasis per se nepateisina atsakovės veiksmų, nes konkurencija tarp ūkio subjektų dėl ginčo Konkurso sąlygų nebuvo užtikrinta. Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat nurodo, kad ginčo Konkurso sąlygų kvalifikavimui teisėtomis ar ne nedaro įtakos potencialių Konkurso dalyvių ir EVKS gamintojo ir (ar) jo įgalioto ūkio subjektų bendradarbiavimo ikisutartiniuose santykiuose eiga ir rezultatai (pvz., jiems pavyko ar ne pasiekti susitarimą). Galimų tiekėjų skaičius Konkurse, nors ir reikšminga aplinkybė tokio pobūdžio ginčuose, tačiau ji neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

37Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną kasacinio teismo pasisakyta, kad nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius; pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas; net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti (pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-126/2010 ir Nr. 3K-3-84-248/2015).

38Dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktika šioje srityje plėtojama ne tik pirkimo objektų heterogeniškumo (savo pobūdžiu atskirų), bet ir homogeniškumo (panašumo, vienarūšiškumo) atvejais. Be pirmiau nurodytų bylų (Nr. 3K-3-126/2010 ir Nr. 3K-3-84-248/2015), kuriose analizuota heterogeniškų pirkimo objektų sujungimo situacija, kasacinis teismas galimai nepagrįstai suvaržytos konkurencijos aspektu vertino ir homogeniškų pirkimo objektų sujungimo atvejį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Emsi“ v. VšĮ CPO LT, bylos Nr. 3K-3-255/2014). Pažymėtina, kad pagal naująsias Europos Sąjungos klasikinio ir komunalinio sektoriaus viešųjų pirkimų direktyvas (Nr. 2014/24/ES ir 2014/25/ES) galima spręsti apie tokią tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimo tendenciją, pagal kurią siekiama kuo dažniau išskirti tiek vienalyčius, tiek savo pobūdžiu skirtingus pirkimo objektus.

39Atkreiptinas dėmesys į teismų ypač akcentuotą viešojo intereso svarbą, sprendžiant dėl atsakovės veiksmų teisėtumo. Dėl šio aspekto pažymėtina, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje, be kita ko, teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, ratio decidendi buvo išsamiai atskleista ir paaiškinta išplėtotos jurisprudencijos kontekste, inter alia, nurodant, jog viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodytos priežastys ir bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose pateiktas jų vertinimas tiekėjų konkurencijos varžymo nepagrindžia. Šios priežastys, a fortiori sklandus projekto įgyvendinimas, atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų rangovų problematiškumas, pirmiausia susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nėra nei išimtinės, nei savaime pateisinančios savo pobūdžiu skirtingų objektų sujungimą didelės vertės pirkime, be to, nepaneigtos teisinės ir administracinės galimybės organizuoti dviejų (pagal atskirus pirkimus ar jų dalis) skirtingų rangovų – konkursų laimėtojų – bendrą darbą (žr. pagal analogiją VPĮ 5 straipsnio 2 dalį).

40Šiame kontekste pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija prieš ginčo Konkursą kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl EVKS darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pripažino pirkimo objektų atskyrimo galimybę ir tikslingumą (T. 2, b. l. 87–90). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei šiame procese įrodinėja perkančioji organizacija, iš Viešųjų pirkimų tarnybai siųsto dokumento turinio galima daryti išvadą, kad pati atsakovė vertino, jog ginčo darbai savo pobūdžiu atskiri, gali būti įsigyjami ne vienu metu, skirtingomis viešųjų pirkimų procedūromis (pirkimo būdais), EVKS gali būti įrengiama jau pastatytame kelio ruože, dėl to neturi kilti darbų koordinavimo sunkumų.

41Dėl pastarojo aspekto teisėjų kolegija taip pat nesutinka su perkančiosios organizacijos argumentu, kurį pagrįstu pripažino pirmosios instancijos teismas, kad atsakovė yra vežėja, o ne profesionali projektuotoja ar statytoja, todėl ji negali prižiūrėti atskirų rangovų darbų. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad viešai deklaruojamoje atsakovės informacijoje nurodoma, jog šios bendrovės veiklos objektas, inter alia, yra Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimas (http://www.litrail.lt/veiklos-objektas). Lietuvoje keleivių ir krovinių vežimas iš esmės neatskirtas nuo geležinkelių infrastruktūros valdymo, kurio kompetencija priskirta atsakovei (o šią realizuoja Geležinkelių infrastruktūros direkcija ir kiti struktūriniai padaliniai). Jei atsakovė negali (de jure ar de facto) pati užtikrinti tam tikrų funkcijų įgyvendinimo, inter alia, geležinkelio infrastruktūros darbų koordinavimo, įstatymų nustatytomis priemonėmis šiuos poreikius tenkina trečiųjų asmenų, ūkio subjektų, pajėgumu (žr. taip pat mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013). Iš CVP IS duomenų matyti, kad atsakovė dėl analogiško pirkimo, kurio konkurso sąlygos kvestionuojamos kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015, paskelbė ir įsigijo rangos darbų techninės priežiūros paslaugas, kurios, inter alia, apima ir rangovo darbo eigos ir spartos priežiūrą. Dėl šioje byloje ginčytų darbų kelio ruože Gimbogala–Linkaičiai techninės priežiūros paslaugų pirkimas taip pat buvo paskelbtas.

42Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios priežastys teismų vertintos hipotetiškai, jos nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tik atsakovės interpretacine pozicija. Procese atsakovės aiškiai ir įtikinamai nepaaiškinta, inter alia, atsižvelgiant į galiojantį traukinių eismo ir jo saugumo teisinį reguliavimą, žmogaus klaidos atsiradimo tikimybė dėl skirtingų pirkimo objektų rangovų veiklos. Mažai tikėtina (nors tą atsiliepime teigia atsakovė), kad perkančioji organizacija, tinkamai įgyvendindama pareigas, jai kylančias dėl imperatyviųjų teisės normų, susijusių su jos veikla, taikymo, priėmusi kelio ruožo rangos darbus, bet dar nesibaigus EVKS išplėtimo ir pritaikymo darbams, šiame kelio ruože leistų vykti jokiomis jai prieinamomis priemonėmis (ne tik elektronine signalizacija) nereguliuojamam traukinių eismui. Kita vertus, tokia įvykių seka, t. y. kelio ruožo statyba ir stoties pastato rekonstrukcija vykdomos anksčiau už EVKS darbus, iš principo galima ir bendrus darbus vykdant vienam tiekėjui (ar kartu su subrangovais arba partneriais). Kaip nurodyta pirmiau, galimybė išvengti tokios rizikos užtikrinama organizacinėmis priemonėmis.

43Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlygomis ir tuo, kad nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

44Dėl procesinės bylos baigties

45Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų konstatuotina, kad atsakovės sprendimas nustatyti ginčo Konkurso sąlygas buvo neteisėtas, o ieškovo pagrindinis reikalavimas jas pripažinti neteisėtomis pagrįstas, todėl tenkintinas.

46Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė nepagrįstus sprendimus, kurie negali būti paliekami galioti, todėl atitinkamos jų dalys naikinamos ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinio dalį, ginčo Konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis.

47Dėl kitos pagrindinio reikalavimo dalies – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti Konkurso procedūras – teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje susidėjusias aplinkybes nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį. Iš CVP IS matyti, kad ginčo Konkurso procedūros pasibaigusios VPĮ įtvirtintu pagrindu – atmetus visus pasiūlymus (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniams nėra svarbu, kokiu pagrindu pirkimo procedūros baigiasi – ar sudarius viešojo pirkimo sutartį (tada sprendžiama dėl jos galiojimo), ar kitais pagrindais, inter alia, dėl visų gautų pasiūlymų atmetimo.

48Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ar priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

51Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėjo 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti; pirmosios instancijos teisme turėjo 3630 Lt (1051,32 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o apeliacinės instancijos teisme – 2178 Lt (630,79 Eur) tokių išlaidų, jų atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovo prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.3 ir 8.10 punktuose nurodytų dydžių.

52Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, tačiau nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatavo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus nutraukti Konkurso procedūras, tačiau iš esmės patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą (procedūrų nutraukimas laikytinas išvestiniu, nes ir jo nepareiškus, dėl to teismai turi spręsti ex officio), todėl sprendžia, kad kasatoriaus turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

55Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtomis atviro konkurso „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai“ rangos darbai“ sąlygas dėl pirkimo objektų – signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų išplėtimo darbai bei antrojo geležinkelio kelio statyba ir geležinkelio stočių rekonstrukcija – sujungimo į vieną.

56Kitą ieškinio dalį atmesti.

57Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur, 86 ct) žyminio mokesčio ir 1682,11 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du Eur, 11 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, iš viso – 2550,97 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt Eur, 97 ct).

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių reikalavimus... 6. Ieškovas „Leonhard Weiss RTE AS“ (toliau – ieškovas, kasatorius)... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. Centrinės viešųjų... 8. Ieškovo teigimu, perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti skaidrumo... 9. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Teismas, nustatęs, kad Techninė specifikacija CVP IS paskelbta 2014 m. kovo... 12. Spręsdamas dėl Konkurso sąlygų teisėtumo teismas nurodė, kad byloje nėra... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Kolegija nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas po Konkurso... 15. Byloje nustatyta, kad vykdant Konkursu perkamus geležinkelio kelio statybos... 16. Spręsdama dėl pirkimo objekto sujungimo teisėtumo, kolegija nurodė, kad... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 23. Šalys procese iš esmės nesutaria dėl Konkurso Techninės specifikacijos A... 24. Šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal... 25. Dėl perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti tiekėjo pretenziją ir... 26. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į... 27. Kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytų įstatymo nuostatų išaiškinta,... 28. Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo... 29. Kasatorius, tiek pateikdamas ieškinį pirmosios instancijos teismui, tiek... 30. Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo (perkančiųjų organizacijų... 31. Pagrindinis šios bylos klausimas – pirkimo objektų (EVKS išplėtimo darbai... 32. Dėl išvadas duodančių institucijų pozicijų procese reikšmės šalių... 33. Dėl pirkimo objektų sujungimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas... 34. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad pirmosios ir... 35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš... 36. Pastarąją aplinkybę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino... 37. Dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną kasacinio teismo pasisakyta, kad nors... 38. Dėl viešojo pirkimo sutarčių skaidymo į pirkimo dalis taip pat... 39. Atkreiptinas dėmesys į teismų ypač akcentuotą viešojo intereso svarbą,... 40. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija prieš ginčo... 41. Dėl pastarojo aspekto teisėjų kolegija taip pat nesutinka su perkančiosios... 42. Dėl žmogiškojo faktoriaus aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 43. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatuoja, kad ginčo Konkurso... 44. Dėl procesinės bylos baigties... 45. Dėl šioje nutartyje nurodytų kasacinio teismo argumentų ir vertinimų... 46. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 47. Dėl kitos pagrindinio reikalavimo dalies – įpareigoti perkančiąją... 48. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 51. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirmosios,... 52. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir Lietuvos... 55. Ieškovo „Leonhard Weiss RTE AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei... 56. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 57. Priteisti ieškovui „Leonhard Weiss RTE AS“ (j. a. k. 10133328) iš... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...