Byla 3K-3-334/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pontem“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Rokiškio psichiatrijos ligoninei, tretiesiems asmenims viešajai įstaigai ,,Kretingos maistas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sotega“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB ,,Pontem“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) teismo prašė panaikinti atsakovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos 2013 m. birželio 4 d. priimtus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo laimėtojo paskelbimo.

62013 m. balandžio 18 d. perkančioji organizacija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Ligoninės pacientų (dietinio) maitinimo paslauga“ (pirkimo Nr. 135726) (toliau – Pirkimas), kuriam pasiūlymus pateikė ieškovė, VšĮ „Kretingos maistas“, UAB „Sotega“ bei UAB „Dussman Service“. 2013 m. birželio 4 d. atsakovė raštu informavo tiekėjus apie pasiūlymų eilės sudarymą ir paskelbė laimėtoją. Laimėtoju pripažinta VšĮ „Kretingos maistas“, kurios pasiūlymo kaina 3 923 823 Lt, ieškovė su 3 932 145 Lt pasiūlymu liko antra. Pasiūlymą taip pat teikė su VšĮ „Kretingos maistas“ susijusi įmonė UAB „Sotega“, pasiūliusi mažiausią 3 516 045 Lt kainą. Perkančiosios organizacijos vertinimu, neįprastai maža pasiūlymo kaina nebuvo tinkamai pagrįsta, todėl pasiūlymas buvo atmestas.

7Ieškovė reikalavimą grindė VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ sąsajos aplinkybe, todėl jų veikla Pirkime nėra konkuruojanti, yra nukreipta bendromis pastangomis ir nesąžiningu būdu jį laimėti su ta tiekėjo pasiūlyta kaina, kuri yra didesnė, nes tai lemia didesnes šių tiekėjų pajamas. Ieškovė nurodė, kad VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ pateikė melagingas sąžiningumo deklaracijas bei alternatyvius pasiūlymus, deklaruodami, kad jos viena kitos atžvilgiu Pirkime veikia kaip konkurentės, todėl VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymas turėjo būti atmestas, o UAB „Pontem“ – paskelbta pirkimo laimėtoja. VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ sutampa buveinės ir korespondencijos adresas, kontaktinių telefonų numeriai. UAB „Sotega“ visos akcijos priklauso UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas yra I. N. Jis iki 2013 m. vasario 21 d. vadovavo VšĮ „Kretingos maistas“, šiuo metu šios bendrovės vadovė yra I. N. sutuoktinė A. N.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nenustatė, kad UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ yra tarpusavyje susiję asmenys Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 12 dalies (teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 3 straipsnio 14 dalies) prasme, todėl sąžiningumo deklaracija negali būti laikoma melaginga. Konkurencijos taryba 2013 m. birželio 18 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. raštuose patvirtino, kad sąžiningumo deklaracija atitinka ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 4-706 patvirtintos Tiekėjų sąžiningumo deklaracijos formos reikalavimus. Dėl klausimo, ar faktiškai UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“, teikdami pasiūlymus, derino savo veiksmus, Konkurencijos taryba jokio sprendimo dėl KĮ pažeidimo nepriėmė. Atsakovės Viešųjų pirkimų komisija 2013 m. birželio 18 d. ieškovės pretenzijos netenkino, nurodydama, kad pateiktame atsakyme į paklausimą VšĮ „Kretingos maistas“ pažymėjo, kad nėra susijusi nė su vienu ūkio subjektu KĮ prasme. UAB „Pontem“ pateiktų įrodymų Viešųjų pirkimų komisijai nepakako tam, kad UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ vienareikšmiškai būtų galima laikyti susijusių ūkio subjektų grupe pagal KĮ 3 straipsnio 12 dalį (šiuo metu galiojančios redakcijos 14 dalį). Atsakovės Viešųjų pirkimų komisija, atmesdama pretenziją, nurodė, kad neturi įrodymų, kad VšĮ „Kretingos maistas“ pateikė melagingą sąžiningumo deklaraciją. UAB „Sotega“ pasiūlyta kaina buvo per maža, o kainos pagrindimas nepakankamas įrodyti, kad ji bus pajėgi už pasiūlytą kainą įvykdyti sutartį. UAB „Sotega“ nenurodė tiekėjų, iš kurių gautų pasiūlyme nurodytomis kainomis maisto produktų, kurių kainos pasiūlyme nurodytos mažesnės, nei rinkos. Be to, UAB „Sotega“ pasiūlyme nurodė per mažą patiekalų energetinę vertę, nenurodė darbuotojų atliekamų funkcijų. UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ Pirkime dalyvavo kaip konkurentės, Pirkime dalyvavo ir daugiau tiekėjų, todėl šiomis aplinkybėmis nebuvo galima numatyti, kuris tiekėjų pasiūlys mažiausią kainą ir kuris bus pripažintas laimėtoju. Teismo vertinimu, logiškai nepagrįstas tvirtinimas, kad UAB „Sotega“, teikdama pasiūlymą, padėjo VšĮ „Kretingos maistas“ tapti Pirkimo laimėtoja.

11Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB ,,Pontem“ ir trečiojo asmens VšĮ ,,Kretingos maistas“ apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi apeliacinių skundų netenkino ir paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

12Teismas nurodė, kad įmonės tam tikra prasme buvo susijusios per akcininką, t. y. UAB „Sotega“ akcijos priklauso UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kurios akcininku yra I. N. ir kuris iki 2013 m. vasario 21 d. (t. y. iki ginčo konkurso paskelbimo) buvo VšĮ „Kretingos maistas“ vadovas, o šiuo metu VšĮ „Kretingos maistas“ vadovė yra A. N.), iki 2013 m. vasario mėnesio VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Baltijos paslaugų grupė“ nurodomi viešai skelbiami adresai buvo vienodi. Vis dėlto byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios įmonės (UAB ,,Sotega“ ir VšĮ ,,Kretingos maistas“) yra taip susijusios KĮ 3 straipsnio 14 dalies (ankstesnės redakcijos 12 dalies prasme), kad jų veikla bendrai būtų nukreipta tam pačiam tikslui pasiekti, t. y. kad jos veikia ne kaip konkurentės, bet kaip susiję asmenys, derindami savo veiksmus, turėdami bendrą interesą kartu laimėti Pirkimą. Neįrodyta ir aplinkybė, kad kuri nors iš šių įmonių būtų neteisingai užpildžiusi sąžiningumo deklaraciją. Ieškovės pateiktame Konkurencijos tarybos atsakyme padaryta tik prielaida (išreikšta nuomonė), kad UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ galėtų būti laikomi susijusiais subjektais konkurencijos teisės prasme. Konkurencijos taryba savo 2013 m. birželio 18 d. atsakyme yra nurodžiusi vadovautis jos pačios 2013 m. gegužės 10 d. raštu, kuriame nurodyta, kad galutinai įvertinti konkrečią situaciją dėl galimo KĮ pažeidimo galima tik detaliai išanalizavus visas aplinkybes ir Konkurencijos tarybai priėmus atitinkamą kolegialų sprendimą.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Pontem“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

15Teismai neteisingai aiškino ir taikė KĮ 3 straipsnio 14 dalies (ankstesnės redakcijos 12 dalies) teisės normas, reglamentuojančias susijusių asmenų grupę. Šiose normose susijusių ūkio subjektų sąvoka apibrėžiama ne nustatant faktą, ar ūkio subjektų veiksmai iš tikrųjų buvo suderinti, o vertinant objektyvias aplinkybes – apskritai galimybę ūkio subjektams būti tarpusavyje priklausomiems ir derinti veiksmus, kai yra kontroliuojami tų pačių asmenų. Šios normos tikslas – nustatyti susijusius ūkio subjektus, kurių veiksmai konkurencijos teisės prasme a priori nelaikomi draudžiamais susitarimais pagal KĮ 5 straipsnį. Pagal ieškovės kreipimąsi Konkurencijos taryba atsisakė tirti UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ suderintus veiksmus viešuosiuose pirkimuose konkurencijos teisės aspektu, nes laikė juos tarpusavyje susijusiais ūkio subjektais, kurių veiksmų vertinimas (ar jie buvo suderinti, ar ne) apskritai nepatenka į konkurencijos santykių teisinį reguliavimą. Priešingai, kasatorės teigimu, jei šie ūkio subjektai nebūtų tarpusavyje susiję, kaip apibrėžiama KĮ 3 straipsnio 14 dalyje, jų veiksmus būtų galima vertinti draudžiamų susitarimų aspektu ir Konkurencijos taryba galėtų imtis tyrimo. Teismai ūkio subjektų veiksmų teisėtumo nevertino, sprendę, kad jie nelaikytini susijusiais ūkio subjektais pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį, o Konkurencijos taryba netyrė subjektų veiksmų teisėtumo, remdamasi to paties KĮ normų aiškinimu ir susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) ir Lietuvos administracinių teismų praktika, kad subjektai laikytini susijusiais, dėl to ūkio subjektų ir perkančiųjų organizacijų interesų apsauga nuo nesąžiningų tiekėjų veiksmų tampa neįmanoma.

16KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta susijusių asmenų fakto teisinė prezumpcija: esant bent vienai iš šioje įstatymo dalyje nurodytai alternatyviai aplinkybei, subjektai laikomi susijusiais, kol neįrodyta priešingai. Kadangi byloje teismai nustatė ir byloje esantys tiesioginiai įrodymai (išrašai iš Juridinių asmenų registro) patvirtina, kad tretieji asmenys susiję per tą patį fizinį asmenį, galintį daryti sprendimus abiejų ūkio subjektų valdymo procese (kaip VšĮ „Kretingos maistas“ direktorius ir kaip UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kuri yra UAB „Sotega“ savininkė, akcininkas; be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad tretieji asmenys vykdė veiklą tais pačiais kontaktais, adresais, telefonais ir t. t.), todėl nurodyti ūkio subjektai laikytini susijusiais, kol neįrodyta kitaip.

17Pagal Teisingumo Teismo praktiką susiję ūkio subjektai iš esmės sudaro vieną ekonominį vienetą konkurencijos teisės prasme (Teisingumo Teismo 2009 m. spalio 10 d. Sprendimo Akzo Nobel NV ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją, C-97/08, 60-66 punktai), todėl jų bendras dalyvavimas tame pačiame viešajame pirkime laikytinas, kaip kelių to paties ekonominio vieneto pasiūlymų pateikimas. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų pasiūlymai turėjo būti atmesti pagal Pirkimo sąlygų 34 punkto reikalavimus: tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Tiekėjui pateikus alternatyvų pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti. Pirkimo sąlygų 33 punkte nustatyta, kad tiekėjui draudžiama pateikti daugiau kaip vieną pasiūlymą.

18Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos 4 punkte nustatytas privalomas reikalavimas, kad tiekėjas privalo perkančiosios organizacijos prašymu per jos nustatytą terminą pateikti ūkio subjektų, su kuriais jis yra susijęs KĮ 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais, sąrašą. Šio reikalavimo VšĮ „Kretingos maistas“ neįvykdė, nurodžiusi, kad ji pagal KĮ 3 straipsnio 12 dalį nėra susijusi nė su vienu ūkio subjektu. Perkančioji organizacija netikrino šios VšĮ „Kretingos maistas“ informacijos teisingumo. Dėl to pasiūlymas turėjo būti atmestas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, o pirkimo sutartis su šiuo tiekėju negalėjo būti sudaryta dėl pateiktos melagingos tiekėjo sąžiningumo deklaracijos (VPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Šio pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės vertinimas, kaip ir kokiu būdu tretieji asmenys VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ galėjo derinti ar derino atskirus veiksmus. Kasatorės teigimu, trečiųjų asmenų veiksmai buvo suderinti ir nukreipti siekiui iš Pirkimo procedūrų dėl jame nurodytos pernelyg mažos ir nepagrįstos kainos eliminuoti UAB „Sotega“ pasiūlymą bei sudaryti sąlygas sudaryti pirkimo sutartį didesnėmis kainomis su VšĮ „Kretingos maistas“.

19Viešųjų pirkimų bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl CPK 4238 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad UAB „Pontem“ pateikė netiesioginius įrodymus dėl trečiųjų asmenų veiksmų derinimo bei kad UAB „Sotega“ veiksmai iš tiesų kelia įtarimų, nesielgė aktyviai, negynė viešojo intereso ir nesivadovavo CPK 4238 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas atsisakė tirti ir rinkti įrodymus dėl trečiųjų asmenų veiksmų derinimo, atitinkamai – perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų, vieną iš tokių tiekėjų pripažįstant Pirkimo laimėtoju.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė VšĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė prašo netenkinti kasacinio skundo ir palikti nepakeistus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

21Teismai teisingai taikė KĮ 3 straipsnio 14 dalį (ankstesnės redakcijos 12 dalį) dėl susijusių asmenų įvertinę tai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų dėl trečiųjų asmenų veiksmų tarpusavio derinimo. Atsakovės Viešųjų pirkimų komisija kreipėsi į VšĮ „Kretingos maistas“, prašydama pateikti ūkio subjektų, su kuriais ji yra susijusi, sąrašą (jeigu toks yra), jos atsakyme pažymėta, kad šis tiekėjas pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį nėra susijęs nė su vienu ūkio subjektu. Pateiktose Tiekėjo sąžiningumo deklaracijose UAB „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ patvirtino, kad jos viena kitos atžvilgiu veikia kaip konkurentės. Viešųjų pirkimų komisija neturėjo įrodymų, kad šie asmenys dalyvaudami Pirkime derino savo veiksmus, dėl to negalėjo ir priimti sprendimo, jog šie konkurso dalyviai pateikė melagingas Tiekėjo sąžiningumo deklaracijas. VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ tam tikra prasme buvo susijusios per akcininką I. N., tačiau byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios įmonės taip susijusios, kad jų veikla bendrai būtų nukreipta tam pačiam tikslui pasiekti. Tretieji asmenys yra skirtingi subjektai, tik vykdantys panašią veiklą, turintys skirtingus valdymo organus, administraciją ir skirtingus tikslus. Konkurencijos taryba savo raštuose pažymėjo, kad jeigu atskiri juridiniai asmenys kuria ir įgyvendina vieningą rinkos strategiją, daro įtaką vienas kito veiklai ir bendrai priima sprendimus dėl savo veiksmų krypties rinkoje, tokie juridiniai asmenys bus laikomi sudarančiais ekonominį vienetą ir bet kokie tokių įmonių susitarimai nebus laikomi draudžiamais KĮ prasme; taip pat konstatavo, kad UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“, galima manyti, veikė Pirkime ne kaip konkurentės ir jų pateikti pasiūlymai turi būti laikomi ne konkuruojančiais, o alternatyviais.

22UAB „Sotega“ bandė pagrįsti savo pasiūlytą kainą, tačiau, Viešojo pirkimo komisijos nuomone, pagrindimas buvo nepakankamas ir todėl dalyvio pasiūlymas buvo atmestas. Tačiau UAB „Sotega“ pateikė atsakymus, kaip to buvo prašyta, ir siekė būti paskelbta Pirkimo laimėtoja. Dėl to komisija nemanė, kad UAB „Sotega“ dalyvavo formaliai, vien tam, kad perkančioji organizacija turėtų pagrindą atmesti pasiūlymą. Viešųjų pirkimų komisija, vertindama pasiūlymus, neturėjo pagrindo manyti, kad VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ konkursui pateikė pasiūlymus, atitinkančius alternatyvaus pasiūlymo apibūdinimą. Pagal Pirkimo sąlygų 34 punkto reikalavimus tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Abu tiekėjai pasiūlymus pateikė kaip atskiri ir nepriklausomi subjektai, todėl nėra jokių priežasčių trečiųjų asmenų pasiūlymus laikyti alternatyviais.

23Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

24KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Susijusių ūkio subjektų sąvoka vartojama tik šio įstatymo III skirsnyje „Koncentracijos priežiūra“. Pagal to paties įstatymo sąvokų išaiškinimą koncentracija – tai susijungimas, kai savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą; kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas arba kontrolės įgijimas, kai kartu steigiamas naujas ūkio subjektas ar kito ūkio subjekto kontrolės įgijimas įsigyjant įmonę ar jos dalį (KĮ 3 straipsnio 4 dalis). Taigi KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta susijusių ūkio subjektų apibrėžtis taikoma, kai sprendžiama, ar nėra pažeidžiama konkurencija kelioms įmonėms susijungus ir taip vykdant koncentraciją.

25Pagal aptariamą normą kelios įmonės laikomos susijusiais ūkio subjektais būtent tada, kai apskaičiuojamos bendrosios pajamos ir rinkos dalis. Tokia išvada patvirtinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl KĮ 3 straipsnio 14 dalies paskirties: „šis susijusių ūkio subjektų grupės sąvokos apibrėžimas skirtas ne teisinėms prezumpcijoms dėl kontrolės įgijimo koncentracijos atveju įtvirtinti, o kitiems tikslams“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-502-1668-12). Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šios normos tikslas – nustatyti susijusius ūkio subjektus, kurių veiksmai konkurencijos teisės prasme a priori nelaikomi draudžiamais susitarimais pagal KĮ 5 straipsnį. Nei KĮ, nei teismų ar Konkurencijos tarybos nutarimuose nenustatyta, kad konkurencijos prasme įmonės laikomos susijusiomis, jei tų įmonių finansiniai dokumentai pildomi atskirai, pajamos nelaikomos bendromis, o pačių įmonių veikla nenukreipta bendram tikslui, t. y. įmonės viena kitą laiko konkurentėmis.

26Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susiję ūkio subjektai viešajame pirkime gali dalyvauti neatskleisdami šios aplinkybės. Viešuosius pirkimus reglamentuojančios teisės normos leidžia dalyvauti pirkime susijusiems tiekėjams su sąlyga, kad jie nederina savo veiksmų ir laiko vienas kitą konkurentu tame konkrečiame pirkime. Tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-258 „Dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formų patvirtinimo”, reglamentuota, kad jeigu vienas ar keli ūkio subjektai, su kuriais ūkio subjektas yra susijęs KĮ 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais, dalyvauja tame pačiame viešajame pirkime ir pateikia savarankišką (-us) pasiūlymą (-us), jie laikytini to ūkio subjekto konkurentais. Taigi susijusių tiekėjų dalyvavimas per se yra galimas, tačiau šie tiekėjai konkrečiame viešajame pirkime turi dalyvauti nepriklausomai ir laikyti vienas kitą konkurentu. Nesant byloje įrodymų apie susijusių tiekėjų veiksmų derinimą, bet esant pateiktoms tiekėjų sąžiningumo deklaracijoms, nėra pagrindo teigti, kad buvo priežastis perkančiajai organizacijai atitinkamų tiekėjų pasiūlymus atmesti. Kasatorė, siekdama, kad byloje tiekėjų sąžiningumo deklaracijos būtų pripažintos melagingomis, o pateikti pasiūlymai – alternatyviais, privalėjo įrodyti trečiųjų asmenų susitarimo buvimą ar veiksmų derinimo faktą.

27Pagal teismų formuojamą praktiką įmonės laikomos susijusiomis, kai jos realiai gali daryti įtaką viena kitos veiksmams bei priimamiems sprendimams. Teisingumo Teismo praktikoje keli ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu tuo atveju, jeigu vienas iš jų negali savarankiškai pasirinkti savo elgesio rinkoje ir dėl ekonominių ir (arba) teisinių juos siejančių santykių iš esmės turi vykdyti kito ūkio subjekto nurodymus. Jeigu įmonės neturi galios paveikti viena kitos priimamų sprendimų, tokios įmonės nelaikomos susijusiomis ar siekiančiomis bendro tikslo ir yra traktuojamos kaip atskiros: „bendra kontrolė įgyjama tuomet, kai dvi ar daugiau įmonių arba asmenų turi galimybę daryti lemiama įtaką kitai įmonei, t. y. gali blokuoti sprendimus, kuriais nustatoma įmonės verslo strategija“ (Bendrojo Teismo 2006 m. vasario 23 d. Sprendimas Cementbouvv Handel & Industrie BV prieš Komisiją, T-282/02). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių vieno trečiųjų asmenų savarankiškumo praradimą ar vieno iš trečiųjų asmenų galimybę daryti įtaką kitoje įmonėje priimamiems sprendimams.

28UAB „Sotega“ akcijos priklauso UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kurios vadovas yra I. N. Kadangi I. N. nėra nei VšĮ „Kretingos maistas“, nei UAB „Sotega“ vadovas ar valdymo organas (net ir ne akcininkas), o yra tik UAB „Baltijos paslaugų grupė“ akcininkas, tai šis asmuo nedaro įtakos VšĮ „Kretingos maistas“ veiklai, juolab nekoordinuoja, kokiuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti ar kokį pasiūlymą juose pateikti. Tretieji asmenys kartais dalyvauja tuose pačiuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau tai nereiškia, kad šios įmonės susijusios, o tik parodo jų prisitaikymą prie esamos konkurencinės situacijos rinkoje ir verslo sąlygų.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas paprastai neperžengia kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), nebent dėl viešojo intereso apsaugos teismas gali išspręsti šalių ginčą aiškindamas ir taikydamas teisę ne tik dėl proceso dokumentuose nurodytų aplinkybių, bet ir dėl kitų argumentų, t. y. tokiu atveju turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

32Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, o proceso šalys to iš esmės neginčija, kad tretieji asmenys UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“, pateikę pasiūlymus Pirkime, susiję šiais aspektais: dalyvei VšĮ „Kretingos maistas“ iki 2013 m. vasario 21 d. vadovavo I. N., šiuo metu vadovauja jo žmona A. N.; kitos dalyvės UAB „Sotega“ akcijos priklauso UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kuriai vadovauja vienintelis jos akcininkas I. N.; sutampa (sutapo) kai kurie trečiųjų asmenų kontaktai, t. y. jie bendri abiem subjektams. Perkančioji organizacija 2013 m. birželio 12 d. raštu paprašė VšĮ „Kretingos maistas“ pateikti Pirkimo sąlygose nurodytos Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos 4 punkte įtvirtintų susijusių ūkio subjektų sąrašą (jeigu toks yra). Ši dalyvė perkančiajai organizacijai nurodė, kad nėra susijusi nė su vienu ūkio subjektu KĮ 3 straipsnio 14 dalies (buv. 12 dalies) prasme.

33Šios aplinkybės – fakto klausimai, dėl kurių, kaip nurodyta pirmiau, kasacinis teismas iš naujo nepasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, šioje byloje kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo aspektais pagal byloje nustatytus duomenis sprendžia dėl trečiųjų asmenų tarpusavio ryšių kvalifikavimo KĮ 3 straipsnio 14 dalies taikymo prasme ir šios sąsajos (ne)atskleidimo reikšmės sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo.

34Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tikrinant trečiųjų asmenų sąsają teisėtumo

35Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš principo nedraudžiama dalyvauti ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Tai, viena vertus, patvirtinama tiekėjų sąžiningumo deklaracijos, kurią Pirkime pateikė visi dalyviai, formos 3 punkte, kuriuo tiekėjas deklaruoja, kad net jei vienas ar keli ūkio subjektai su deklaruojančiuoju susieti KĮ 3 straipsnio 14 dalies (buv. 12 dalies) prasme, visi jie veikia savarankiškai kaip konkurentai. Be to, absoliutaus susijusių ūkio subjektų dalyvavimo pirkimuose draudimo nepateisinamumas išplaukia ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikos, kurioje konstatuota nacionalinės teisės normos, griežtai ribojusios vienas kitą kontroliuojančių ūkio subjektų dalyvavimą, neatitiktis proporcingumo principui (žr. plačiau Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. Sprendimą Assitur, C-538/07, Rink., 2009, p. I-04219).

36Sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, kuri pagal kasacinio teismo praktiką yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje UAB „Specialus autotransportas“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-249/2011), ūkio subjektų tarpusavio sąsajos ir jos naudojimosi prasme, pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį. Jeigu pagal objektyvias, teismų patikrintas ir byloje nustatytas aplinkybes šie tiekėjai laikytini susijusiais KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme, analizuotinos galimos dvi savarankiškos situacijos: a) ar perkančiosios organizacijos paprašytas ūkio subjektas išviešino susijusių ūkio subjektų sąrašą; b) ar visi atitinkamame pirkime dalyvavę tarpusavyje susiję ūkio subjektai iš tiesų veikė kaip konkurentai.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujančiam ūkio subjektui išviešinti kitų dalyvaujančių ir su juo susijusių ūkio subjektų sąrašą sistemiškai siejasi su imperatyviuoju reikalavimu visiems pirkime dalyvaujantiems ūkio subjektams veikti kaip konkurentams. Tik turėdama informaciją apie ūkio subjektų sąsają, perkančioji organizacija gali imtis efektyvių priemonių išsiaiškinti ūkio subjektų dalyvavimo pirkime aplinkybes (konkuravimą ar nekonkuravimą). Priešingai, deklaravus, kad susijusių asmenų nėra, perkančiąją organizacija klaidina ir gali jai užkirsti kelią įvertinti susijusių ūkio subjektų dalyvavimo aplinkybes.

38KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė yra du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir 1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų; 2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose; 3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui; 4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; 5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.

39Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“ pateiktu KĮ 3 straipsnio 14 dalies aiškinimu, pagal kurį pirmiau nurodyta KĮ norma aktuali tik sprendžiant dėl ūkio subjektų koncentracijos, vertinant jų bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Nors formaliai tokia KĮ normų samprata iš principo teisinga, tačiau, vadovaujantis ja, Tiekėjo sąžiningumo deklaracija iš dalies prarastų prasmę. VPĮ aiškiai neįtvirtinta susijusių ūkio subjektų sąvokos, todėl netiesiogiai duodama nuoroda į specialųjį konkurencijos teisinius santykius reguliuojantį teisės aktą, vis dėlto taip nesiekiama identiškai aptariamos sąvokos susieti tik su ūkio subjektų koncentracijos situacijomis. Būtent platesnė ūkio subjektų tarpusavio sąsajos samprata išplaukia iš Tiekėjų sąžiningumo deklaracijos 3 punkto.

40Dėl VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ galimos sąsajos KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės sprendė, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis tokio ryšio nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokia išvada darytina, atsižvelgiant į trečiojo asmens pasirašytą sąžiningumo deklaraciją, taip pat papildomą jo patvirtinimą dėl nedalyvavimo Pirkime su susijusiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog tretieji asmenys yra taip susiję, jog jų veikla būtų bendrai nukreipta tam pačiam tikslui pasiekti, t. y. kad jos veikia ne kaip konkurentai, bet kaip susiję asmenys, derindami savo veiksmus, turėdami bendrą interesą kartu laimėti Pirkimą. Teismai nurodė, kad Konkurencijos tarybos rašte išdėstyta pozicija dėl trečiųjų asmenų vertintina kaip prielaida, nuomonė, kuria nėra pagrindo vadovautis, be to, dėl trečiųjų asmenų nepriimta jokio sprendimo dėl KĮ pažeidimo. Kita vertus, teismai, be kita ko, pripažino, kad tam tikrų sąsajų tarp trečiųjų asmenų buvo.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino byloje surinktus ginčui spręsti svarbius duomenis, pernelyg suabsoliutino tiekėjo sąžiningumo deklaracijos užpildymą, be to, apie trečiųjų asmenų sąsają iš esmės sprendė pagal šių subjektų veiksmus Pirkime (a fortiori UAB „Sotega“ neįprastai mažos kainos nepagrindimą), o ne pagal ieškovės pateiktus ir trečiųjų asmenų nenuginčytus duomenis, kurių vertinimui turėjo būti taikomos ir kitos KĮ 3 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pernelyg formaliai ir nevisapusiškai įvertino Konkurencijos tarybos raštą, kuriuo pasisakyta dėl trečiųjų asmenų galimos sąsajos ir KĮ nuostatų taikymo. Nors Konkurencijos taryba pateikė preliminarią nuomonę, o ne kolegialų sprendimą, tačiau tai nereiškia, kad dėl to tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija nelaikytina rašytiniu įrodymu, byloje vertintinu kartu su kitais. Toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), vis dėlto jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti teismų tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes (pvz., „reiškiame nuomonę“, „yra pagrindas teigti“). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų ginčuose teismai, taikydami CPK 49 straipsnio 3 dalį, prašyti išvados byloje gali ne tik iš Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir kitų institucijų.

42Pažymėtina, kad pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį ūkio subjektų grupės sąsaja inter alia nustatoma, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. KĮ 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kontrolės sąvoka, pagal kurią tai –visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant: nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto ar kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. KĮ 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę; kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas; sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu; jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių N. veikla (sutuoktinis turi įmonės, kuri yra trečiojo asmens UAB „Sotega“ vienintelė akcininkė, akcijų, o sutuoktinė yra kitos dalyvės VšĮ „Kretingos maistas“ vadovė) laikytina kontrole KĮ 3 straipsnio 8 dalies prasme, šie asmenys kartu sudaro kontroliuojantį asmenį pagal to paties straipsnio 9 dalį, o tai laikytina savitarpio kontrole 14 dalies prasme, taigi abu tiekėjai – UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ – įeina į susijusių ūkio subjektų grupę. Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinių N. veiklos perkančiajai organizacijai buvo išviešintos, todėl ji turėjo priimti sprendimą dėl VšĮ „Kretingos maistas“ veiksmų, t. y. užtikrinimo, kad Pirkime dalyvavo be kitų susijusių ūkio subjektų. Perkančioji organizacija, nesivadovavusi Pirkimo sąlygų 62.3 punktu (Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų) ir neatmetusi VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymo, pažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

44Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, konstatavus teisinį pagrindą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir Pirkimo laimėtojo paskelbimo, byloje priimtos pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados yra teisiškai nepagrįstos, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pripažįstant neteisėtais ir panaikinant pirmiau nurodytus atsakovės sprendimus. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, a fortiori susijusių su trečiųjų asmenų atitinkamų veiksmų Pirkime teisiniu vertinimu, kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

45Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad perkančioji organizacija VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė po to, kada įsiteisėjo byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, sudarė viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu VšĮ ,,Kretingos maistas“. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, perkančiosios organizacijos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį priimtas 2014 m. gruodžio 30 d., sutartis sudaryta 2014 m. sausio 2 d. (Pirkimo Nr. 135726). Kadangi nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas, kaip pirmiau konstatuota, įvertina tam tikrus perkančiosios organizacijos sprendimus neteisėtais, tai jų pagrindu sudaryta viešojo prikimo sutartis pripažintina neteisėtai sudarytu niekiniu sandoriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-94/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos visos reikalingos faktinės aplinkybės, todėl šių teisinis vertinimas (kvalifikavimas) kasaciniame teisme, negrąžinant bylos į žemesnės instancijos teismą, be kita ko, užtikrina viešųjų pirkimų ginčų operatyvų nagrinėjimą.

47Kartu teisėjų kolegija pripažįsta būtinumą apsaugoti viešąjį interesą – pacientų maitinimo teikimo nepertraukiamumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo anksčiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtose kitose bylose pripažinta, kad būtina apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, užtikrinant jų maitinimo nepertraukiamumą, ir šį viešąjį interesą užtikrintų laikinai išsaugojant viešojo pirkimo sutarties, sudarytos pažeidžiant pirkimo procedūras, šalių teises ir pareigas pagal tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011) arba dėl pasikeitusio reguliavimo sutrumpinant tokios sutarties trukmę tam, kad iki jos pabaigos perkančioji organizacija sugebėtų iš naujo atlikti viešojo pirkimo procedūras, o paslaugos gavėjai dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nenukentėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pontem“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-198/2013).

48Teisėjų kolegija sprendžia, kad ligoninės pacientų nepertraukiamo maitinimo svarba iš esmės lygiavertė nepilnamečių asmenų (mokinių) atvejais, nagrinėtais ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje. Dėl to vadovaujantis VPĮ 952 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius, taikytinos šio straipsnio 4 dalies išvardytos alternatyviosios sankcijos, inter alia pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pakankamu pirkimo sutarties galiojimo termino sutrumpinimą iki 2015 m. sausio 1 d.

49Kasacinis teismas taip pat atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad nėra teisinio pagrindo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes, įsigaliojus naujajam reguliavimui (VPĮ 952 straipsnis), nesivadovautina pagal senąjį reguliavimą suformuota praktika (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011), pagal kurią pripažinto neteisėto ir niekinio sandorio šalims dėl viešojo intereso buvo laikinai išsaugojamos teisės ir pareigos, dėl ko buvo įmanoma sugrįžti į pirkimo dėl dalomo (bepasikartojančio) objekto procedūras (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-333/2013). Pasibaigus išsaugoto neteisėtai sudaryto sandorio galiojimo terminui (pradiniam ar pakeistam teismo sprendimu), pasibaigia atitinkamo pirkimo teisiniai santykiai, kurie galėtų būti, esant poreikiui, atkuriami naujomis viešojo pirkimo procedūromis.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje spręsta, jog tais atvejais, kai tiekėjas įrodo savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau iš esmės šių negalima patenkinti dėl kitų priežasčių, teismas gali nesivadovauti Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nuostatose nurodytais rekomenduojamais priteisti užmokesčio dydžiais, t. y. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nemažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011).

51Ieškovė pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 16 169,46 Lt atstovavimo ir 2500 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 1, b. l. 14; T. 5, b. l. 7, 28, 121), todėl šių atlyginimas jai priteistinas iš atsakovės.

52Kasaciniame teisme patirta 65,32 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi procesinis sprendimas kasaciniame teisme priimamas kasatorės naudai, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

53Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

54Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

55Sutrumpinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ir VšĮ „Kretingos maistas“ 2014 m. sausio 2 d. sudarytą viešojo paslaugų pirkimo sutarties terminą iki 2015 m. sausio 1 d.

56Priteisti iš atsakovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (juridinio asmens kodas 173222266) ieškovei UAB ,,Pontem“ (juridinio asmens kodas 221412030) 18 669,46 Lt (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

57Priteisti iš atsakovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (juridinio asmens kodas 173222266) 65,32 Lt (šešiasdešimt penkis litus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

58Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB ,,Pontem“ (toliau – ieškovė, kasatorė, tiekėja) teismo... 6. 2013 m. balandžio 18 d. perkančioji organizacija paskelbė supaprastintą... 7. Ieškovė reikalavimą grindė VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nenustatė, kad UAB „Sotega“ ir VšĮ „Kretingos maistas“ yra... 11. Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės UAB ,,Pontem“ ir trečiojo asmens... 12. Teismas nurodė, kad įmonės tam tikra prasme buvo susijusios per akcininką,... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Pontem“ prašo panaikinti Panevėžio... 15. Teismai neteisingai aiškino ir taikė KĮ 3 straipsnio 14 dalies (ankstesnės... 16. KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta susijusių asmenų fakto teisinė... 17. Pagal Teisingumo Teismo praktiką susiję ūkio subjektai iš esmės sudaro... 18. Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos 4 punkte nustatytas privalomas... 19. Viešųjų pirkimų bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl CPK 4238... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė VšĮ Rokiškio psichiatrinė... 21. Teismai teisingai taikė KĮ 3 straipsnio 14 dalį (ankstesnės redakcijos 12... 22. UAB „Sotega“ bandė pagrįsti savo pasiūlytą kainą, tačiau, Viešojo... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „Kretingos maistas“... 24. KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė –... 25. Pagal aptariamą normą kelios įmonės laikomos susijusiais ūkio subjektais... 26. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susiję ūkio subjektai... 27. Pagal teismų formuojamą praktiką įmonės laikomos susijusiomis, kai jos... 28. UAB „Sotega“ akcijos priklauso UAB „Baltijos paslaugų grupė“, kurios... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Kasacinis teismas tikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų... 32. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, o proceso... 33. Šios aplinkybės – fakto klausimai, dėl kurių, kaip nurodyta pirmiau,... 34. Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų tikrinant trečiųjų asmenų... 35. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal viešųjų... 36. Sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, kuri pagal kasacinio... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas viešojo pirkimo procedūrose... 38. KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė yra... 39. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens VšĮ „Kretingos maistas“... 40. Dėl VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Sotega“ galimos sąsajos KĮ 3... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos... 42. Pažymėtina, kad pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį ūkio subjektų grupės... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių N. veikla (sutuoktinis turi... 44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad,... 45. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 46. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad perkančioji organizacija VšĮ... 47. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta būtinumą apsaugoti viešąjį interesą... 48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ligoninės pacientų nepertraukiamo... 49. Kasacinis teismas taip pat atkreipia kasatorės dėmesį į tai, kad nėra... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims teisėjų kolegija atkreipia... 51. Ieškovė pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė... 52. Kasaciniame teisme patirta 65,32 Lt susijusių su procesinių dokumentų... 53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą bei... 55. Sutrumpinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ir VšĮ „Kretingos... 56. Priteisti iš atsakovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (juridinio... 57. Priteisti iš atsakovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (juridinio... 58. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...