Byla 2-1836-886/2013
Dėl savivaldybės turto privatizavimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovės S. T. atstovei V. N., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Rugieniūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims S. T., R. K. ir D. K., dėl savivaldybės turto privatizavimo,

Nustatė

2Ieškovė S. T. ieškiniu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nuomojamą gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), Kaune ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė ieškinyje nurodo ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK 1982-07-23 sprendimu Nr. 289 ieškovei S. M. (dabar – T.) ir jos šeimos nariams suteiktas 2 kambarių butas 33,10 kv.m gyvenamojo ploto, esantis ( - ), Kaune. Butas ieškovei suteiktas kaip Kauno Konservų fabriko darbuotojai. Nuo buto suteikimo 1982 m. ieškovė jame su savo šeima gyveno visą laiką. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui ir prasidėjus privatizavimo procesui ieškovė 1992 m. pateikė gamyklos profsąjungos pirmininkei J. G., atsakingai už gamyklos žinioje esančių butų privatizavimą, rašytinį prašymą pradėti privatizavimo procedūrą. Toliau su šeima gyveno minėtame bute, mokėjo mokesčius, laukė, kada praneš, kokius veiksmus turi atlikti. Kauno valstybinėje konservų įmonėje dirbo iki 1992-12-08, vėliau įsidarbino AB „Pakaita“, tačiau liko gyventi ginčo bute. Nesulaukus jokio kvietimo dėl buto privatizavimo, ne kartą kreipėsi į profsąjungos pirmininkę J. G., kuri ieškovei ir kitiems darbuotojams sakydavo, kad viskas daroma, tuoj gaus kvietimą pasirašyti sutartį. Vėliau sužinojusi, kad J. G. iškelta baudžiamoji byla, jokie privatizavimo veiksmai nėra baigti, ieškovė su kitais buvusiais bendradarbiais pradėjo ieškoti buto privatizavimo dokumentų, prašė pareiškimo kopijos, bet paaiškėjo, kad 2000-01-14 AB „Metalas“ (buvusi Kauno valstybinė konservų įmonė) archyvo patalpose, kur buvo saugomi ir su privatizavimu susiję dokumentai, kilo gaisras, dalis dokumentų sudegė. Negalėdama gauti jokių su privatizavimu susijusių dokumentų, kreipėsi į Savivaldybės Turto skyrių, gavo atsakomą, kad jokie prašymai iš AB „Metalas“ neperduoti, ir pasiūlyta sudaryti buto nuomos sutartį. Norėdama turėti teisėtą buto valdymo pagrindą, ieškovė 2009-11-03 sudarė buto nuomos sutartį, tikėdamasi, kad privatizavimo dokumentai bus surasti ir ji galės butą privatizuoti. Matydama, kad nepavyks surasti jokių dokumentų, patvirtinančių jos valios privatizuoti butą išreiškimą, kreipėsi į advokatę dėl konsultacijų ir teisės privatizuoti butą pripažinimo teismine tvarka. Neturėdama jokių privatizavimo proceso pradžią patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrių dėl jiems ieškovės vardu pateikto prašymo privatizuoti butą nuorašo gavimo, tačiau 2012-04-04 raštu gavo atsakymą, kad savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriuje negauti jokie dokumentai S. T. vardu dėl buto privatizavimo per visą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpį. VĮ Registrų centro Kauno skyrius 2012-08-10 raštu ieškovei atsakė, kad ieškovės 1992 m. prašymo dėl buto inventorizacijos atlikimo nerasta, tačiau pateikė visų butų apžiūros registracijos lapo nuorašą, kuris patvirtina, kad greta kitų butų, ieškovės butas buvo apžiūrėtas ir inventorizuotas 1992-03-16, paprastai tokia inventorizacija būdavo atliekama, rengiant dokumentus turto privatizavimui. Ieškovė lengvatine tvarka nėra privatizavusi nekilnojamojo turto, todėl turi teisę šia teise pasinaudoti. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa. Ieškovė per įstatyme nustatytą terminą buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą, kurios neužbaigė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Tarp jos ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo.

4Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo butas nuo 2007-12-19 nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė šio buto nuomininke tapo tik 2009-11-03, sudarius su ja nuomos sutartį, remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-11 įsakymu Nr. A-3281. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, pareiškimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jog pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų 1991 m. liepos 31 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 309, 5 punkte buvo numatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą raštu kreipiasi į atitinkamą administraciją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, šio įstatymo ir jo nuostatas konkretizuojančių teisės aktų numatyta tvarka ir terminais ji kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, ji subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas neįgijo. Be to, ieškovė ir jos šeimos nariai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2012-09-20 rašte Nr. 66-3-517 nurodyta, kad atsakovas neturi S. T. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateikto prašymo ir kitų dokumentų dėl gyvenamųjų patalpų, adresu Prancūzų g. 21-33, Kaune, privatizavimo. Ieškovės nurodytas dokumentas – Butų apžiūros registracijos lapas – nepatvirtina, kad buvo apžiūrėtas būtent ieškovės butas, ir neaišku, kurio namo butų apžiūra buvo atliekama. Savivaldybė nepažeidė ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą, nes savivaldybė nevykdė ginčo buto privatizavimo procedūros, butas savivaldybės nuosavybėn perduotas tik 2007-12-19. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui ji įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo patalpas, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas šioje byloje negali būti taikomas. Ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė pareiškė 2012-08-12. Nuo 1998-07-01, kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas, iki kreipimosi į teismą ji nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ginti. Ieškovė, manydama, kad privatizavimo procedūras vykdžiusios institucijos neveikimu atsisako sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ar kad jų darbuotojų veiksmai pažeidžia jos teises, privalėjo savo pažeistas teises ginti per dešimties metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė ieškinyje teigia, kad dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo kreipėsi 1992 m., tik pradėjus galioti Butų privatizavimo įstatymui, o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti reikalavimo teisę turintis asmuo, kuris gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose turi elgtis rūpestingai ir atsakingai.

5Ieškovė S. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, paaiškinimus yra teikusi ankstesniuose teismo posėdžiuose (1 t. 157-158, 167-168), ieškovę atstovauja atstovė advokatė V. N.. Esant šioms aplinkybėms byla teismo posėdyje baigta nagrinėti ieškovei nedalyvaujant.

6Tretieji asmenys S. T., R. K. ir D. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (1 t. 173-175). Tretieji asmenys S. T. ir D. K. raštu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, paršo ieškinį tenkinti (1 t. 154, 155 b.l.). Trečiasis asmuo R. K. paaiškinimus teikė 2013-02-11 posėdyje (1 t. 160-161 b.l.).

7Ieškinys tenkintinas.

8Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis jos gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), Kaune.

9Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo butas, esantis ( - ), Kaune, nuo 2007-12-19 nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tą patvirtina VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-09-24 išrašas (1 t. 56-57 b.l.) ir 2007-12-19 perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ginčo butą savivaldybei nuosavybėn perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas (2 t. 7-8 b.l.). Šis butas pagal 2009-11-03 nuomos sutartį išnuomotas ieškovei S. T., nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t. 13-21, 56-57 b.l.). Šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo S. T. (nuo 1983-02-01), jos duktė R. K. (nuo 1991-11-19) su savo sūnum D. K. (nuo 2004-07-28) (1 t. 58 b.l. – pažyma).

10Įrašai ieškovės darbo knygelėje patvirtina, kad ieškovė nuo 1972-09-22 iki 1982-11-18 dirbo J. G. santechnikos dirbinių gamykloje. Dirbant šioje darbovietėje ieškovės 4 asmenų šeimai (tuo metu ieškovės pavardė – M.) Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK 1982-07-23 sprendimu Nr. 289 suteiktas 2 kambarių 33,10 kv.m gyvenamojo ploto ir virtuvės butas, esantis ( - ). Tą patvirtina minėtas sprendimas ir šio sprendimo 2 priedėlyje „Asmenų, kuriems tvirtinamas gyvenamojo ploto suteikimas, sąrašas“ įrašas 70 eilės numeriu (1 t. 8-11 b.l.). Iš daugiabučio gyvenamojo namo Prancūzų g. 21 namų valdos techninės apskaitos bylos (invent. Nr. 21066) duomenų matyti, kad šis daugiabutis buvo žinybinis gyvenamasis namas, priklausęs J. G. santechnikos dirbinių gamyklai. Ši gamykla, atkūrus istorinį „Metalo“ pavadinimą, tapo Kauno valstybine įmone „Metalas“ (j.a.k. 132120197, įregistruota 1990-12-03, išregistruota 1995-12-14), po to - AB „Metalas“ (j.a.k. 134633679, įsteigta 1990-12-03, įregistruota 1995-12-14, išregistruota 2002-07-23) (JAR duomenys).

11Ieškovė 1982-12-01 pakeitė darbovietę – įsidarbino Kauno konservų fabrike, vėliau dirbo UAB „Pakaita“, UAB „Telsis“, tačiau visą laiką liko gyventi tame pačiame bute, ką patvirtina ir duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimą.

12Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų B. J. ir J. G. paaiškinimų nustatyta, kad prasidėjus privatizavimo procesui ieškovė 1992 m. pavasarį parašė pareiškimą dėl buto privatizavimo ir pateikė jį įmonės „Metalas“ atsakingam už butų privatizavimo dokumentų tvarkymą atsakingam asmeniui – butų komunalinio ūkio skyriaus viršininkei J. G..

13Liudytoja B. J. teisme patvirtino (1 t. 161 b.l.), kad ji 40 metų dirbo „Metalo“ fabrike, dirbo kartu su ieškove S. M. (T.), abiems buvo suteikti butai tame pačiame name Prancūzų g. 21, abi kartu gavo joms paskirtų butų raktus. Gyvena kaimynystėje iki šiol, B. J. – 24 bute, ieškovė – 33 bute. Jos abi kartu nešė pareiškimus dėl buto privatizavimo pirmininkei J. G., po to S. M. (T.) išėjo į kitą darbą. Liudytoja savo buto privatizavimo dokumentus susitvarkė, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo grynais pinigais, tapo buto savininke. Visi dokumentai buvo tvarkomi per darbovietės „Metalo“ administraciją. Ji nežino, kodėl ieškovė nepabaigė tvarkyti buto privatizavimo dokumentų. Liudytojos nurodytas aplinkybes dėl buto gavimo patvirtina įrašas jos pase dėl gyvenamosios vietos registracijos adresu ( - ), Kaunas (1 t. 149-150 b.l.). Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta namų valdos Prancūzų g.21 techninės apskaitos byla, kurios Butų apžiūros registracijos lape yra įrašas, kad 24 butą 1992-04-10 apžiūrėjo buto inventorizaciją atlikusi darbuotoja G., kuri tą pačią dieną sudarė buto ( - ) techninį pasą (kopija – 1 t. 151-152 b.l.). Buto apžiūros ir techninio paso sudarymo data - 1992-04-10 - patvirtina, kad privatizavimo procedūra pradėta 1992 m. pavasarį.

14Liudytoja D. S. G. teisme patvirtino (1 t. 158-159 b.l.), kad prasidėjus butų privatizavimui ji 1991-1992 m. dirbo VĮ „Registrų centre“ antraeilėse pareigose, gaudavo užduotis ir laisvu laiku po darbo apžiūrėdavo privatizuojamus butus, braižydavo planus, sudarydavo butų inventorizacines bylutes, pagal kurias buvo ruošiami butų įkainavimo aktai ir privatizavimo sutartys. Jos aptarnaujamai teritorijai buvo priskirti namai Prancūzų ir Verkių gatvėse. Dėl gyvenamojo namo Prancūzų g. 21 butų apžiūros liudytoja paaiškino, kad šis namas buvo žinybinis, buvo paskirtas įmonės atstovas dokumentų tvarkymui, šį asmenį liudytoja teisme atpažino ir nurodė, kad tai J. G., kuri taip pat pakviesta į teismo posėdį kaip liudytoja. Liudytoja S. D. G. patvirtino, kad namo Prancūzų g. 21 inventorinėje byloje Nr. 21066 esantis Butų apžiūros registracijos lapas užpildytas jos ranka. Pirmoje eilutėje nurodyti butų numeriai, antroje – konkretaus buto apžiūros data, kuri sutampa bylos gale esančių butų techninių pasų sudarymo datomis. Butų apžiūra buvo atliekama ir inventorinės bylutės buvo sudaromos tik dėl privatizacijos. Liudytoja sudarydavo bylą, eidavo apžiūrėti butų vietoje, pažymėdavo esamus pakitimus, užregistruodavo priduodamą bylą. Užsakymus pateikdavo žinybinių butų įmonės atstovė, iš kurios ji gaudavo visus reikalingus duomenis inventorinių bylų sudarymui. Liudytoja patvirtino, kad 33 butą apžiūrėjo, sudarydama buto techninį pasą rėmėsi namo Prancūzų g.21 inventorinės bylos 5 lape esančia patalpų išdėstymo schema ir buto eksplikacijos duomenimis, kurioje įrašai padaryti 1985-12-20 (inventorinės bylos 5 ir 18 b.l.). Duomenys užfiksuoti realiai apžiūrėjus patalpas.

15Liudytoja J. G. teisme paaiškino (1 t. 159-160 b.l.), kad nuo 1986 m. dirbo „Metale“ butų komunalinio skyriaus viršininke. Įmonė turėjo 4 žinybinius namus, iš viso 384 butai. Namai Lentvario g. 5 ir Prancūzų g. 21 buvo pastatyti iš gamyklos lėšų, ir iki pat privatizavimo buvo gamyklos balanse. Prasidėjus privatizavimui ji buvo atsakinga už privatizavimo dokumentų paruošimą. Direktorių taryba įsakymu leisdavo privatizuoti butus, tada buvo atliekamas įkainavimas. Įsakymas leisti privatizuoti buvo priimamas tik gavus asmens prašymą dėl privatizavimo. Buvusi S. M. buvo pateikusi prašymą privatizuoti, direktorius priėmė įsakymą, leidžiantį privatizuoti. Kodėl privatizavimas nebaigtas, liudytoja nežino. Po to, kai AB „Metalas“ bankrutavo, iš karto buvo sukurta visų namų, visų žinybinių butų fondo bendrija, liudytoja įregistravo šią bendriją ir buvo jos pirmininke nuo įsteigimo 1993 m. iki 2007 m. Bendrijos steigimo metu „Metalas“ perdavė visus butus, taip pat ir privatizuotus. Kur yra direktoriaus įsakymas dėl leidimo privatizuoti S. M. butą, negali pasakyti, nes gaisro metu sudegė „Metalo“ archyvas. Liudytojos nurodytas aplinkybes dėl gaisro patvirtina Kauno miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2000-05-25 pažyma apie 2000-01-14 įvykusį gaisrą Kauno m. Juozapavičiaus pr. 82 AB „Metalas“ archyvo patalpose ir gaisro metu sudegusius archyvinius dokumentus (1 t. 37 b.l.).

16Liudytojos J. G. parodymai sutampa su ieškovės paaiškintomis aplinkybėmis dėl buvusios darbovietės administracijai pateikto pareiškimo privatizuoti butą, taip pat atitinka ir kitų liudytojų – B. J. (kartu nešė pareiškimus dėl privatizavimo) ir D. S. G. (vykdant prasidėjusią privatizavimo procedūrą, apžiūrėjo ieškovės butą, sudarė buto inventorinę bylą su buto techniniu pasu, atidavė juos AB „Metalo“ atstovei J. G.) parodymus. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie atitinka byloje surinktus rašytinius įrodymus ir nenustatyta, kad šios liudytojos turėtų asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.

17Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad prašymą privatizuoti butą buvo pateikusi AB „Metalas“ administracijai, patvirtina ir buto įkainavimo aktas (1 t. 141-142 b.l.), kuris remiantis liudytojų J. G. ir D. S. G. parodymais, buvo sudaromas tik po to, kai įmonės direktorius buvo priėmęs įsakymą, leidžiantį privatizuoti, ir buvo sudaryti buto techninis pasas ir inventorinė byla, pagal kurių duomenis buvo atliekamas buto kainos apskaičiavimas. Ieškovės nurodytą pareiškimo privatizuoti butą pateikimo laiką – 1992 m. pavasaris – patvirtina įrašai namo Prancūzų g.21 techninės apskaitos byloje: ieškovės butas apžiūrėtas ir buto techninis pasas sudarytas 1992-03-16. Aplinkybę, kad ieškovė buvo pateikusi šeimos narių rašytinį susitarimą dėl buto privatizavimo jos vardu patvirtino liudytojos J. G. ir D. S. G., kurios parodė, kad visi privatizavę butus asmenys buvo pateikę rašytinius šeimos narių susitarimus, kurie nebuvo atskirai tvirtinami notaro, tačiau pakviestas notaras tvirtino galutinį sandorį, kurio tvirtinimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai – buto įkainavimo aktas, įsakymas leisti privatizuoti, inventorinė byla, sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, šeimos narių susitarimas.

18Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės buto privatizavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir butą suteikusios darbovietės - Kauno valstybinės įmonės „Metalas“ (vėliau – AB „Metalas“). Buto privatizavimo teisiniai santykiai prasidėjo, ieškovei 1992 m. pavasarį pateikus pareiškimą atsakingam už privatizavimo dokumentų tvarkymą įmonės „Metalas“ administracijos darbuotojui – Butų komunalinio ūkio skyriaus viršininkei J. G..

19Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šios įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 str. 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012, kt.). Tų asmenų, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo laiku šios teisės įgyvendinti, t. y. negalėjo tinkamai įgyvendinti teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teises ir interesus šiuo metu gina 1992 m. balandžio 7 d. priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, kurio ketvirtajame skirsnyje yra nustatyta savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tvarka.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl teisės privatizuoti butą pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą būtina nustatyti tokias Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), 2) butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2 ir 3 straipsniai) ir 3) ieškovas, kaip subjektas, turintis teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2007, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009, 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2012). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektas, tačiau atsakovas ginčija pirmosios ir trečiosios ginčo buto privatizavimo sąlygų egzistavimą, teigdamas, kad ieškovė nėra tinkamai, t. y. pagal įstatymo reikalavimus, išreiškusi valios privatizuoti butą ir nėra tinkamai pradėjusi buto privatizavimo procedūrą.

22Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas, turintis teisę privatizuoti butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes savivaldybė su ieškove nuomos sutartį sudarė tik 2009-11-03. Teisėtą ieškovės ir jos nepilnamečių šeimos narių apsigyvenimą bute patvirtina Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1982-07-23 sprendimas Nr. 289, kurio 2 priedelyje ieškovei suteikiamas butas įrašytas į sąrašą asmenų, kuriems tvirtinamas gyvenamojo ploto suteikimas (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo sprendimu ieškovei butas buvo suteiktas kaip J. G. santechnikos dirbinių gamyklos darbuotojai, tai reiškia kad ieškovei buvo suteiktas valstybei priklausantis butas. Ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo nėra išlikęs, tačiau jo buvimas įrodytas ieškovės ir liudytojų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais (namo Prancūzų g. 21 butų apžiūros registracijos lape esančiu 1992-03-16 įrašu dėl apžiūrėto ieškovės buto, buto techniniu pasu bei kitais duomenimis buto inventorinės bylos sudarymui ir buto įkainavimo aktu – 1 t. 40, 141-146). Aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai ir liudytojų D. S. G., J. G. ir B. J. parodymai (1 t. 148, 158-161 b.l.) yra pakankami padaryti išvadą, jog ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23Teismo nustatytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė laiku ir tinkamai kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo. Nors nėra tiesioginių įrodymų dėl notarine tvarka patvirtinto šeimos narių susitarimo pirkti butą, kaip reikalavo Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis, tačiau ieškovės ir liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė „Metalo“ administracijos atstovei J. G. buvo pateikusi rašytinį susitarimą. Vykdant įmonės „Metalas“ žinybinių butų privatizavimą buvo susiklėsčiusi praktika, kad atsakingam už privatizavimo dokumentų paruošimą buvo pateikiami rašytiniai susitarimai, nepatvirtinti notaro, o notaras tvirtino galutinį sandorį, patikrinęs visus jam pateiktus dokumentus. Ieškovės šeimos nariams buvo žinoma dėl privatizavimo ieškovės vardu, jie tam pritarė ir ginčo dėl to nebuvo. Ieškovės prašymo dėl buto privatizavimo metu pateikimo metu (1992 m. vasario mėn.), ieškovės duktė Rasa, gim. 1975-04-25) buvo nepilnametė. Liudytoja J. G., patvirtino, kad reikalingi dokumentai buvo pateikiami notarui, kuris buvo kviečiamas vieną kartą, sudarant galutinį privatizavimo proceso dokumentą - pirkimo-pardavimo sutartį.

24Teismas konstatuoja, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tinkamai išreiškė savo valią privatizuoti butą. Buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau šis veiksmas yra ne vienašalis, bet dvišalis, t. y. jo atlikimas priklauso ne tik nuo pirkėjo, bet ir nuo pardavėjo valios. Dėl 2000 m. kilusio gaisro AB „Metalo“ archyve neišliko įmonės dokumentai, susiję su ieškovės buto privatizavimu, ši įmonė dėl bankroto likviduota ir išregistruota 2002-07-23 iš Juridinių asmenų registro. Dėl šios priežasties negalima nustatyti, kokius veiksmus buvo atlikusi privatizavimą vykdžiusios įmonės AB „Metalas“ administracija, dėl kieno kaltės nebuvo tęsiami privatizavimo proceso veiksmai ir nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove. Nesant galimybės nustatyti šias aplinkybes, negali būti paneigta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgyta ieškovės teisė privatizuoti butą, ir ši teisė negali išnykti pasibaigus įstatymo galiojimui.

25Iš byloje esančio 2007-12-29 perdavimo-priėmimo akto (2t. 7-8 b.l.), matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas butą Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė tik 2007-12-29, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kieno žinioje ir kam priklausė ginčo butas nuo AB „Metalas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro 2002-07-23. Darytina išvada, kad šios aplinkybės taip pat apsunkino ieškovei galimybę realizuoti savo teisę lengvatine tvarka įsigyti būstą, nes nebuvo aišku, į kokią instituciją ar įstaigą ji galėjo kreiptis, ir kas galėjo tęsti neužbaigtą privatizavimo procedūrą.

26Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota teismo pareiga, sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

27Dėl ieškinio senaties termino

28Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino.

29Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį būtina nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Todėl būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo metu, kai ieškovė kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo (1992 m.), jos teisė pažeista dar nebuvo, todėl negalima ieškinio senaties termino eigos pradžią skaičiuoti nuo šio momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010 yra išaiškinusi ieškinio senaties termino pradžios nustatymą, kai dokumentai, pateikti buto privatizavimui, neišlikę. Tokiu atveju būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą ir šios sutarties sudarymą. Nagrinėjamu atveju buto privatizavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir jos darbovietės – valstybinės įmonės „Metalas“, kuriai tuo metu priklausė privatizuojamas butas. Dalis privatizavimo procesą sudarančių veiksmų yra atlikti: ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl buto privatizavimo, butas 1992-03-16 apžiūrėtas Registrų centro darbuotojos D. G., kuri 1992-03-16 sudarė gyvenamojo buto techninės apskaitos pasą, pagal šiuos dokumentus 1992-06-26 sudarytas buto įkainavimo aktas ir pateiktas ieškovei. Privatizavimo procesas nebaigtas, nes nesudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turėjo būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Privatizavimo procesą vykdžiusi įstaiga - Kauno valstybinė įmonė „Metalas“- privalėjo informuoti ieškovę dėl kiekvieno privatizavimo procesą sudarančio veiksmo atlikimo, taip pat ir dėl pirkimo-pardavimo sutarties parengimo ir pranešti apie sutarties sudarymą. Šią įmonę vėliau pervadinus AB „Metalas“, po 2000-01-14 įvykusio gaisro įmonės archyvo patalpose, esančiose Juozapavičiaus pr. 82, įmonės dokumentai, susiję su ieškovės buto privatizavimo procedūromis, neišliko, todėl šiuo metu negalima nustatyti objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

30Teismas atsižvelgia į tai, kad privatizavimo procesas Lietuvos Respublikoje buvo vykdomas pirmą kartą, siekiantys butus privatizuoti piliečiai anksčiau nebuvo susidūrę nei su privatizavimo procesu, nei su jį reglamentuojančiais norminiais aktais, kurie minimu laikotarpiu buvo dažnai keičiami. Ieškovė, atlikusi nurodytus buto privatizavimo veiksmus, visą laiką gyvendama ginčo bute ir mokėdama komunalinius mokesčius, galėjo sąžiningai klysti dėl šio buto priklausymo jai nuosavybės teise. Iš ieškovės paaiškinimų 2013-02-11 teismo posėdžio metu matyti, kad ji yra menko išsilavinimo, mažaraštė, nebaigusi vidurinės mokyklos (4 klasės), visą gyvenimą dirbo paprasta darbininke (1 t. 158 b.l.). Ieškovė teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad visus dokumentus tvarkė pirmininkė J. G., jai buvo pateikusi ir prašymą dėl buto privatizavimo ir rašytinį savo buvusio sutuoktinio A. M. sutikimą, ir gavusi iš jos buto įkainavimo aktą. Ieškovė niekada nebuvo tvarkiusi teisinių dokumentų ir dėl menko išsilavinimo galėjo nesuprasti jų reikšmės, t.y. galėjo nesuvokti, kad privatizavimo procesui užbaigti būtina sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir ją įregistruoti, ir kokios kils pasekmės šio veiksmų neatlikus.

31Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad vykstant privatizavimo procesui ieškovės šeima išgyveno sudėtingą laikotarpį. Ieškovės sutuoktinis A. M. nuo 1994 m. sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios mirė 1996-09-03 (mirties akto įrašas - 1 t. 108 b.l.). Sudėtingą ieškovės sutuoktinio ligos gydymo procesą patvirtina iš gydymo įstaigų – Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės - gauti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad per dvejų metų laikotarpį jis 6 kartus buvo gydomas ligoninėse, atlikta keletas operacijų (1 t. 180-192 b.l.). Sunkios aplinkybės šeimoje susiklostė ir dėl to, kad ieškovės sutuoktiniui sunkiai sergant, ji viena rūpinosi visos šeimos išlaikymu. Ieškovė augino dvi dukteris – G. M. ir R. M.. Dukterims pradėjus tuoktis, reikėjo pinigų vestuvėms. Dukters Gretos santuoka sudaryta 1992-12-04, Rasos – 1994-04-09 (2 t. 4-6 b.l. – santuokos ir gimimo liudijimų kopijos). Ieškovė paaiškino, kad jai buvo sunku išgyventi, nuolat trūko pinigų. Ši priežastis taip pat galėjo sukliudyti laiku ir tinkamai atlikti kitus būtinus veiksmus buto privatizavimo procedūrai užbaigti.

32Teismas, įvertindamas aplinkybes dėl ieškovės menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo ir sunkių jos šeimos gyvenimo sąlygų, laiko pagrįstomis jos nurodytas aplinkybes apie tai, kada ji galėjo suvokti, jog privatizavimas nebaigtas ir ji nėra buto savininkė. Šias aplinkybes ieškovė sieja su jos dukters paaiškinimu, kad jai butas nepriklauso, kad reikia mokėti didelį nuomos mokestį pagal nuomos sutartį, sudarytą 2009-11-03 su savivaldybe. Ieškovė, supratusi kad nėra buto savininkė, ėmė aktyviai ginti savo teises: kreipėsi į savivaldybę dėl privatizavimo duomenų gavimo, į VĮ Registrų centrą dėl duomenų susijusių su buto inventorizacija, bet gavusi neigiamus atsakymus, kreipėsi į archyvus, ieškodama išlikusių dokumentų. Šios aplinkybės nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kai ieškovė suprato dėl jos teisės pažeidimo. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

33Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės privatizuoti butą gynimo, atsižvelgia į tai, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo R. K. (ieškovės duktė) Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Butų privatizavimo įstatymą nebuvo įsigiję. Ginčo bute ieškovė ir duktė su šeima gyvena jau nuo 1983 metų. Nei ankstesnis ieškovės sutuoktinis A. M. (miręs 1996-09-03, 1 t. 108, 110 b.l.), nei dabartinis sutuoktinis S. T. (santuoka sudaryta 1997-07-11, 1 t. 23 b.l.), nebuvo lengvatine tvarka įgiję nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė notaro patvirtintą šeimos narių susitarimą dėl buto išpirkimo ieškovės vardu (1 t. 166 b.l.).

34Ieškovės teisės privatizuoti butą gynimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymuose įtvirtintą valstybės socialinės politikos tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisminius precedentus, teismo pateiktą teisės aiškinimą, teisėtus ieškovės lūkesčius įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, ieškovei pripažįstant teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Išsprendus ginčą, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus: Kauno miesto savivaldybė nevykdė buto privatizavimo procedūros; buto privatizavimo teisiniai santykiai 1992 m. susiklostė tarp ieškovės ir AB „Metalas“, visi privatizavimo veiksmai buvo atliekami šių asmenų. Savivaldybės kaltės nėra dėl to, kad ieškovės buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta 1992 m. Savivaldybė taip pat nėra atsakinga dėl to, kad ieškovė galėjo sąžiningai klysti dėl jos nuosavybės teisių į neužbaigtą privatizuoti butą. Savivaldybei teisės aktais nesuteikta diskrecijos teisė be teismo sprendimo lengvatine tvarka leisti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tik teismo sprendimu nustačius visas būtinas sąlygas pagal Butų privatizavimo įstatymą, ieškovė įgyja teisę užbaigti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo procedūras lengvatinėmis sąlygomis. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmeta ieškovės ir jos atstovės prašymą priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ir šių išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės nepriteisia (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

37Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373))(CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

39Ieškinį tenkinti.

40Pripažinti ieškovei S. T. (asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą (unikalus ( - ), reg. Nr. ( - )), esantį ( - ), Kaune, lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė S. T. ieškiniu prašo pripažinti jai teisę privatizuoti... 3. Ieškovė ieškinyje nurodo ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad... 4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį... 5. Ieškovė S. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą,... 6. Tretieji asmenys S. T., R. K. ir D. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis... 9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo butas, esantis... 10. Įrašai ieškovės darbo knygelėje patvirtina, kad ieškovė nuo 1972-09-22... 11. Ieškovė 1982-12-01 pakeitė darbovietę – įsidarbino Kauno konservų... 12. Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų B. J. ir J. G. paaiškinimų... 13. Liudytoja B. J. teisme patvirtino (1 t. 161 b.l.), kad ji 40 metų dirbo... 14. Liudytoja D. S. G. teisme patvirtino (1 t. 158-159 b.l.), kad prasidėjus butų... 15. Liudytoja J. G. teisme paaiškino (1 t. 159-160 b.l.), kad nuo 1986 m. dirbo... 16. Liudytojos J. G. parodymai sutampa su ieškovės paaiškintomis aplinkybėmis... 17. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad prašymą privatizuoti butą buvo... 18. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovės buto... 19. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad... 22. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas,... 23. Teismo nustatytos ir įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia daryti... 24. Teismas konstatuoja, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu... 25. Iš byloje esančio 2007-12-29 perdavimo-priėmimo akto (2t. 7-8 b.l.), matyti,... 26. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei... 27. Dėl ieškinio senaties termino... 28. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino.... 29. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 30. Teismas atsižvelgia į tai, kad privatizavimo procesas Lietuvos Respublikoje... 31. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad vykstant... 32. Teismas, įvertindamas aplinkybes dėl ieškovės menko išsilavinimo, teisinio... 33. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės privatizuoti butą gynimo,... 34. Ieškovės teisės privatizuoti butą gynimas atitinka teisingumo, protingumo... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Išsprendus ginčą, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK... 37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu,... 39. Ieškinį tenkinti.... 40. Pripažinti ieškovei S. T. (asmens kodas ( - ) teisę privatizuoti butą... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...