Byla 2A-448-124/2012
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-76-832/2012 pagal pareiškėjo Z. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui.

3Teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. G. esmė

5P. Z. Sidabras pareiškimu ir patikslintu pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliui A. S. iš turėjusio asmens nuosavybės 11 ha žemės sklypo, ( - ) , pagal kadastrinius Nr. ( - ), Nr. ( - ), priklausė 5 ha IV rūšies miško. Jo mamai C. S. ( - ), pagal kadastrinį Nr. 6167/0001:23, priklausė 1 ha miško (12 –14, 64 – 65 b. l.). Pareiškėjas nurodė, kad 1997 m. gruodžio 5 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,50 ha žemės sklypą, ( - ). 2000 m. iš kaimyno sužinojo, kad jo motina, C. S., turėjo žemę ir mišką, nurodė kur tas miškas yra, todėl pareiškėjas iš karto kreipėsi į Valstybinį archyvą, buvo gautas atsakymas, kad A. S. iš viso priklausė 11 ha žemės iš kurių buvo 5 ha miškas ir 2 ha ganyklinė žemė. Jis gavo tokį pranešimą ir pradėjo reikalauti grąžinti mišką, kadangi visi atsakymai buvo neigiami, išskyrus atsakymą iš Mažeikių girininkijos. Atsakyme buvo nurodyta, kad tikrai pareiškėjo motina ir senelis valdė 6 ha miško ir yra liudytoja, kuri gali pasakyti kur tas miškas buvo.

6 Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrius su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (38 – 39, 69 – 70 b. l.). Nurodomas, kad pareiškėjo senelis A. S. turėjo dar daugiau žemės, bet jis didelę dalį žemės buvo pardavęs. Iš jo turėtos žemės liko tik 6,50 ha ir į tą žemę ir buvo atkurta nuosavybės teisė. Buvo tik toks likutis. Kas buvo natūroje, tas ir buvo atkurta, nėra skirstoma žemė. Pareiškėjas turėtų įrodinėti tą faktą, ar iš tikrųjų ten buvo tas miškas ir kas jį valdė. Pradžioje buvo 45,36 ha, buvo daroma analizė, yra notarinės sutartys. Pradinis savininkas buvo išpardavinėjęs tą žemę.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė (84 –86 b. l.). Iš pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjui Z. S. pagal jo pateiktą prašymą nuosavybės teisės buvo pilnai atkurtos 1997 m. gruodžio 5 d. Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61-5818 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. S.“, grąžinant 6,50 ha žemės natūroje ( - ).

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos natūra, t. y. ta pati žemė, toje pačioje vietoje, tokios pat paskirties, todėl nustatyti, kad pareiškėjo seneliui A. S. iš turėtos nuosavybės teise 11 ha žemės sklypo, ( - ) , priklausė 5 ha miško, teismas negali, nes tam nėra pagrindo. Be to, pareiškėjo senelis A. S. yra turėjęs tokį ploto žemės sklypą, tačiau nuosavybės teisių atkūrimo metu, nuosavybės teisės buvo atkurtos į 6,50 ha ploto žemės sklypą natūra.

10Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teismas atmetė. Pareiškėjas savo pareiškimo neįrodė ir nepagrindė objektyviais ir nešališkais įrodymais.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti pilnai (93 – 94 b. l.). Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kad vienpusiškai įvertino byloje pristatytus įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes tik remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus atsilipime išdėstyta pozicija. Teismas tinkamai neįvertino Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001-01-17 pažymėjimo Nr.T-3962, Aplinkos ministerijos VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos žemės ištyrimo žiniaraštį Nr.26/9031, neįvertino liudytojos L. S. parodymų, ignoravo jo atstovo advokato J. S. teismo posėdžio metu pateiktus argumentus, kad pristatyti rašytiniai įrodymai, bei liudytojos parodymai įrodo apelianto pareiškimo pagrįstumą, jog A. S. iki 1940 metų turėjo 5 ha miško.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (99 b. l).Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir teisingas, jo naikinimui nėra jokių pagrindų. Teismas teisingai padarė išvadą, jog pareiškėjui Z. S. pagal jo pateiktą prašymą nuosavybės teisės buvo pilnai atkurtos 1997-12-05 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61-5818 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. S.", grąžinant 6,50 ha žemės natūra ( - ), kadangi nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos natūra, nėra pagrindo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, kad pareiškėjo seneliui A. S. iš turėtos nuosavybės teise 11 ha žemės sklypo ( - ), priklausė 5 ha miško.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

18Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

20CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Antai, kasacinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Netiesioginiai įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

21Apeliantas prašomo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliui A. S. iš turėtos asmens nuosavybės 11 ha žemės sklypo ( - ), pagal kadastrinius Nr. ( - ), Nr. ( - ) priklausė 5 ha IV rūšies miško ir jo mamai C. S. ( - ) pagal kadastrinį Nr. ( - ) priklausė 1 ha miško, grindė bei įrodinėjo iš esmės liudytojų parodymais bei savo paties paaiškinimais. Telšių apskrities viršininko administracijos 1997-12-05 sprendime Nr. 61-5818 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. S.” nurodyta, kad Z. S. (apeliantui) atstatyta nuosavybės teisė, grąžinant 6,50 ha žemės natūroje ( - ) (3, 15 b. l.). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2001 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. T-3962-S nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyvavimo fonde yra ( - )rūšimis paskirstytų žemių 1929-01-17 sąrašas, kuriame eilės Nr. 29 įrašytas savininkas “S. A.” (I) ( - )turėjęs 45,89 ha žemės, eil. Nr. 30 įrašytas savininkas “S. A.” (II) ( - )turėjęs 36,24 ha žemės. ( - ) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938-06-04 sąrašas, kuriame eil. Nr. 25 įrašytas savininkas S. A. N. kaime turėjęs 25,24 ha žemės; Skiltyje „Pastabos“ pieštuku įrašyta: „J. P.“; eil. Nr. 26 įrašytas savininkas S. A., ( - ) kaime turėjęs 11ha žemės (5, 17 b. l.). Toje pačioje Lietuvos centrinio Valstybinio archyvo pažymos pastabose nurodoma, kad daugiau žinių apie A. S. ( - ) turėtą žemę, mišką ir žinių apie žemes, miško pirkimą, taip pat žinių, kad dalis žemės 1939 m. Buvo parduota, nepilnai išlikusiose Mažeikių apskrities ipotekos įstaigos, notarų nei kitų archyvinių fondų dokumentuose nerasta. Iš Mažeikių apskrities ipotekos įstaigos 1939 m. pripažinimo akto knygos pirmykščiame išraše, puslapiai 446-447 Nr. 228, 1939-07-22 surašytame Mažeikių notaro A. P. pirkimo-pardavimo akto 1 punkte rašoma, kad 1928-01-29 ( - ) kaimo sueigos nutarimu, tais pačiais metais gegužės 18 d. patvirtintu, A. S. nuosavybėn pripažintas žemės ūkis, esąs ( - ), ir susidedąs iš 36,24 ha žemės su trobesiais. Šio akto 2 punkte rašoma, kad 1939-06-19 iš 1 punkte paminėto turto (36,24 ha) A. S. 25,24 ha žemės pardavė O. ir P. J., tokiu būdu A. S. nuosavybėje liko 11 ha žemės. Iš likusio 11 ha žemės ploto 1939-07-22 pirkimo-pardavimo aktu Nr. 228 A. S. 3 ha žemės besiribojančios iš šiaurės su valdišku mišku, iš vakarų su likusia A. S. žeme, iš rytų su Ū. ir V. žemėmis, iš pietų su J. žeme, pardavė P. J. (74 – 76 b. l.). 1939-07-22 pirkimo-pardavimo aktu, puslapiai 422-423 Nr. 216 A. S. pardavė dar 1,5 ha žemė M. I.. Parduota žemė ribojosi iš šiaurės su valdišku mišku, iš rytų su ką tik parduotąja P. J. žeme, iš pietų su J. ir K. žemėmis, iš vakarų su R. žeme. Pastarojo žemės sklypo pardavimo akto 5 punkte pardavėjas A. S. pareiškė, kad jis be likusios nuo šiuo aktu parduotosios, kitur žemės neturi (71 – 73 b.l.). Abu A. S. parduotieji sklypai (3 ir 1,5 ha) ribojosi su valdišku mišku. Liudytojos L. S. paaiškinimu, duoto teismo posėdžio pirmos instancijos teisme metu, duomenų konkrečiai patvirtinančių bei nurodančių žemės ribas ir jos kiekį, dokumentų kam priklauso žemė, ji nemačiusi.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantui pilnai atkurtos nuosavybės teisės 1997-12-05 Telšių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61-5818 “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” Z. S. grąžinant 6,50 ha žemės natūroje ( - ). Jokie rašytiniai įrodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina 5 ha ploto miško turėjimo nuosavybės teise turto nacionalizacijos metu , o liudytojos L. S. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, neinformatyvūs . Apeliantas remiasi 1938 06 04 d. duomenimis bei Aplinkos ministerijos VĮ Mažeikių miškų urėdijos Mažeikių girininkijos žemės ištyrimo žiniaraščiu, kuriame nėra nurodyta šių duomenų surašymo data. Taip pat nėra pagrindo remtis ir Mažeikių girininkijos privačių miško valdų sąrašu, kadangi tai nėra patikimi įrodymai, neįrodo faktų ir aplinkybių, egzistavusių 1940 metais. Bylos nagrinėjimo metu pats pareiškėjo atstovas patvirtino, kad dalis sąraše nurodytų faktų, t.y. dėl 1ha C. S. miško turėjimo neatitinka įrašų šiame sąraše, , nes šis miškas buvo padovanotas K. R..

23Iš pateiktų anksčiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad keitėsi A. S. nuosavybės turinys, nes turėtas nuosavybės teisėmis žemės kiekis mažėjo, jį parduodant, sutartyse yra nurodyta žemės sklypo buvimo vieta, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės natūroje. Nuosavybės teisių atkūrimui svarbu ne nuosavybės turėjimo faktas apskritai, tačiau jos turėjimas turto nacionalizavimo metu. Taigi, negalima sutikti su apelianto argumentais apeliaciniame skunde, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Vadovaujantis LR CPK 185 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pateikti įrodymai yra nepakankami prašomam nustatyti faktui patvirtinti, todėl pagrįstai pareiškimo netenkino.

24Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso normas bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio teismo praktikos, kuri yra suformuota juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu. Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 4. I. G. esmė... 5. P. Z. Sidabras pareiškimu ir patikslintu pareiškimu kreipėsi į Mažeikių... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į žemę buvo... 10. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Z. S. prašo panaikinti Mažeikių rajono... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę... 20. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 21. Apeliantas prašomo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į bylą pateikti rašytiniai... 23. Iš pateiktų anksčiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad keitėsi A.... 24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas... 25. Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 26. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti...