Byla 2A-263-755/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. S., Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė J. Š., UAB „Ainerta“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolė Smetonienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-356/2014 išnagrinėtoje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui UAB „Švyturys – Utenos alus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. S., Vilniaus rajono ( - ) notaro biuro notarė J. Š., UAB „Ainerta“,

Nustatė

2ieškovė V. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipdamasi į teismą prašė: panaikinti paprastąjį vekselį 15000 Lt sumai (2013-09-16), kuriuo ieškovė buvo įsipareigojusi be sąlygų sumokėti 15000 Lt atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė nurodė, kad N. S. įkalbėjo ją įsteigti savo vardu individualią įmonę, 2013-06-03 ji padedama N. S. įsteigė IĮ “EURO PREKYBA LT”, tačiau faktiškai buvo statytine, įmonei nevadovavo, visus finansiunis įmonės reikalus tvarkė N. S., kuris ir buvo faktinis įmonės vadovas ir savininkas. 2013 metų pradžioje, būnant ir UAB „Švyturys - Utenos alus“ atstovui, kuris neprisistatė, N. S. pradėjo ją įkalbinėti pasirašyti paprastąjį vekselį 15000 Lt, nes jo nepasirašius, „EURO PREKYBA LT“ negalės sudaryti prekių pirkimo - pardavimo sutarties,negalės gauti prekių iš UAB „Švyturys - Utenos alus“. Nurodė, jeigu IĮ „EURO PREKYBA LT“ negaus prekių, ji negaus jai žadėto gero darbo užmokesčio, neišsaugos darbo vietos. N. S. ragino ją pasirašyti vekselį, įtikinėjo, kad už prekes su tiekėju atsiskaitys IĮ „EURO PREKYBA LT“, o jai jokios grėsmės nėra. Kadangi ji neturi teisinio ar ekonominio išsilavinimo, supratimo apie vekselį ir jo teisinę reikšmę bei pasekmes jį pasirašančiam asmeniui - vekselio davėjui, todėl nuogąstaudama dėl savo darbo vietos, vienintelio pragyvenimo šaltinio, nesiginčydama su faktiniu darbdaviu N. S. bei neturėdama kuo daugiau pasitikėti, vekselį pasirašė. N. S. jai nurodė, kad vekselį į Karmėlavą su savimi atsivežė UAB „Švyturys - Utenos alus“ atstovas, kuris ir pareiškė, kad jai nepasirašius, IĮ „EURO PREKYBA“ LT prekių negaus. Vekselis buvo parengtas ne Karmėlavoje ir ne N. S. ar galimai kitų su juo susijusių asmenų iniciatyva. Vekselį parengė atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“, kuris faktiškai per N. S. prieš ją panaudojo ekonominį spaudimą, ir tai sudaro CK 1.91 str. 1 d. numatytą pagrindą paprastojo vekselio pripažinimui negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio). Ieškovė nurodė, kad N. S. reikalavo, kad ji pasirašytų vekselį, o atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“ faktiniais veiksmais grasino ekonominiais padariniais, kas reiškė, kad ji neteks darbo vietos. Nesant jai daryto ekonominio spaudimo, ji nebūtų sudariusi vekselio, kaip visiškai nenaudingo ir pažeidžiančio jos teises, sandorio, kadangi IĮ „EURO PREKYBA LT“ pirmiausia turėjo atsiskaityti už gaunamas prekes.

4Be to, ieškovė nurodė, kad vekselis buvo sudarytas akivaizdžiai jai nenaudingomis sąlygomis. Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. nuostata, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, ką ji sužinojo neseniai, ir tai reiškia, kad ji, kaip tariama IĮ „EURO PREKYBA LT“ savininkė, vekselio pasirašymo momentu atsakė visu savo turtu prieš kreditorių - prekių tiekėją atsakovą UAB „Švyturys - Utenos alus“.

5Ieškovė nurodė, kad vekselio turinys, kuriame, pažeidus Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatą, nenurodytas vekselio apmokėjimo terminas, taip pat rodo ir apgaulės kaip vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindo egzistavimą (CK 1.91 str. 1 d.). Kadangi nei N. S., nei UAB „Švyturys - Utenos alus“, nei UAB „Ainerta“ jai nenurodė termino, kada reikės grąžinti 15000 Lt, rodo vienašalio sandorio formalumą, kuriuo tariamai ateityje jai nekils neigiamų pasekmių ir tai sudarė N. S., UAB „Švyturys- Utenos alus“ ir UAB „Ainerta“ jos atžvilgiu taikytą apgaulę, nes IĮ „EURO PREKYBA LT“ laikotarpiu nuo 2013-11-25 iki 2013-12-06 laikotarpiu buvo pertvarkoma, tačiau atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“ nerealizavo savo teisės pareikalauti jos apmokėjimo pagal vekselį pagal CK 2.101 str. 2 d. ir 2.104 str. 4 d. nuostatas 2013-11-22 - 2013-12-06 laikotarpiu.

6Nurodė, kad vekselis faktiškai atsakovo UAB „Švyturys - Utenos alus“ buvo primestas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas, nors atsakovas turėjo teisę reikalauti teisėtų, CK 6 knygos V skyriuje nurodytų, prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, t.y. netesybų, laidavimo, garantijos ir rankpinigių, o ne reikalauti vekselio iš jos, kuri nei prekių iš atsakovo, nei pinigų už parduotas prekes negavo. Teigė, kad vekselio kaip prievolių užtikrinimo priemonės taikymas sudaro apgaulės elementą kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (CK 1.91 str. 1 d.).

7Be to, ieškovė nurodė, kad vekselio, kuris buvo sudarytas kaip prievolių užtikrinimo priemonė, prieštaravo CK 6.70 str. 1 d. imperatyviai nuostatai, pagal kurią prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pagal realų pritaikymą, atsakovas vekselį pritaikė kaip garantiją (CK 6.90 str. l d.), nes taikė ją subsidiariai (CK 6.92 str. 1 d.), po to, kai UAB „Ainerta“ liko skolinga 9793,91 Lt už prekes. Tokiu būdu, vekselis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normos, t.y. CK 6.70 str. 1 d. nuostatoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.) nuo jo sudarymo pradžios.

8Taip pat ieškovė nurodė, kad vekselyje palūkanos nebuvo nustatytos, atsakovas jų pareikalavo neteisėtai, o Vilniaus rajono ( - ) notaro biuro notarė J. Š. dėl palūkanų padarė vykdomajame įrašą, todėl ir šis prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normos sudaro pagrindą vekselį pripažinti niekiniu sandoriu ir negaliojančiu CK 1.80 str. 1 d. pagrindu nuo jo sudarymo pradžios.

9Atsakovas UAB „Švyturys – Utenos alus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

10Utenos rajono apylinkės teismas 2014-11-14 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui UAB „Švyturys - Utenos alus“ 762,30 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš V. D. valstybei 41 Lt (11 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 190 Lt (55 Eur) žyminio mokesčio.

11Teismas nustatė, kad CK 6.70 str. teisės normos nėra imperatyvios, jomis bei Įsakomųjų ir papratųjų vekselių įstatymu nėra uždrausta vekselį naudoti kaip prievolių užtikrinimo priemonę ir tuo atveju, jeigu toks susitarimas neįtrauktas į sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui išduodamas vekselis, todėl nėra pagrindo ieškovės 2013-09-16 atsakovui išduotą paprastąjį vekselį (sandorį) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.80 str. 1 d. pagrindu. Teismas kontatavo, kad ginčijamo vekselio išdavimas 2013-09-16 visiškai atitiko šalis siejusius verslo santykius, todėl atsakovo pasiūlymas bendrovės akcininkei ir vadovei prieš prekių tiekimą išduoti vekselį negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Teismas nustatė, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė elgėsi neapdariai ir taip elgdamasi prisiėmė savo veiksmų padarinius, t.y. vekselį išdavė savo rizika. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad N. S. ir atsakovo atstovas, t.y. atsakovo darbuotojas, kuris atsakingas už Kauno miesto atitinkamoje teritorijoje esančių įmonių aptarnavimą (galimai M. K.), jos atžvilgiu veikė suderintai ir (kalbant tik apie atsakovo atstovą, nes ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas) apgaule. Teismas pažymėdamas, kad atsakovui nei Tiekimo sutarties sudarymo, nei pasiūlymo ieškovei išduoti vekselį metu nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma tai, kad IĮ „EURO PREKYBA LT“ bus pertvarkoma į UAB „Ainerta“, pasikeis savininkai, o įmonė nesugebės atsiskaityti už prekes, pripažino, kad atsakovas, kaip teigė ieškovė, jau iš anksto turėjo tyčią panaudoti vekselį prieš ieškovę kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, nutylėjo (veikė slaptai, uždarai) šias aplinkybes, o todėl ieškovę apgavo. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo IĮ „EURO PREKYBA LT“ savininkė ir vadovė, t.y. šios įmonės dalyvė, todėl, individualią įmonę pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę, jos subsidiari atsakomybė už IĮ „EURO PREKYBA LT“ buvusias skolas galima CK 2.104 str. 2 d. pagrindu, o pagal vekselio išdavimo metu buvusią padėtį, t. y. dar nesant duomenų apie individualios įmonės pertvarkymą, – CK 2.50 str. 4 d. pagrindu. Apibendrinant teismas nurodė, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas niekaip neįtakojo ieškovės pasirinkimo sudaryti Tiekimo sutartį, ieškovė turėjo realią galimybę, o todėl apsvarstė ir tai, kad jai išdavus vekselį gali tekti neigiamos pasekmės, tačiau tikėjosi, kad įmonė atsiskaitys ir neigiamų pasekmių jai neatsiras. Atsakovo pageidavimas užtikrinti prievolės pagal Tiekimo sutartį įvykdymą vekseliu negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu, ieškovė santykiuose su atsakovu galėjo laisvai pasirinkti – sudaryti Tiekimo sutartį ir užtikrinti apmokėjimą už prekes vekseliu, ieškoti kito kontrahento. Nenustatyta, kad vekselio išrašymas neatitiko šį sandorį sudariusio asmens valios.Atsakovas, kuriam buvo išduotas vekselis, naudojosi įstatymų jam suteikiamomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, t. y. veikė teisėtai. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 str. ir 1.91 str.

12Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-11-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti 2013-09-16 paprastąjį vekselį 15000 Lt sumai, kuriuo V. D. buvo įsipareigojusi be sąlygų sumokėti 15000 Lt atsakovui UAB „Švyturys -Utenos alus“. Taip pat prašo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies - 290 Lt mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

13Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, nes skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl sekančių motyvų.

14Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.70 str. 1 d. nuostatas. Nurodo kad nors su teismo išvada, kad CK 6.70 str. 1 d. nėra imperatyvi teisės norma, ji sutinka, o LAT 2013-06-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, padaryta išvada, kad vekselis dėl savo universalaus atsiskaitymo gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, įvykdymą, tačiau apeliantė laiko, kad teismo sprendimas yra neteisingas tuo aspektu, kad teismas 2013-09-16 sudaryto vekselio neįtraukimo fakto į tiekimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens IĮ „EURO PREKYBA LT“, sąlygas, nenustatė kaip reikšmingos aplinkybės, sudarančios realaus prekių teikėjo grasinimo faktą.

15Apeliantė tvirtina, kad vekselio kaip užtikrinimo priemonės neįtraukimo į prieš keturias dienas iki sudarant vekselį pasirašytos tiekimo sutarties sąlygas faktas rodo aplinkybę, kad CK 1.91 str. 1 d. numatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas dėl sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, realiai egzistavo, nes prekių tiekimo sutartyje jokių prekių kiekio tiekimo ribojimų, atsižvelgiant į numatomą atsiskaitymą už jas, ar ketinamo sudaryti vekselį, numatyta nebuvo. Todėl, apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 1.91 str. 1 ir 4 d. nuostatas dėl vieno iš sandorių negaliojimų pagrindų, t. y., jog sandoris, sudarytas dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negalioja.

16Apeliantė teigia, kad yra akivaizdu, jog atsakovas reikalavo iš apeliantės sudaryti vekselį 15000 Lt sumai. Nurodo, kad atsakovas vekselį reikalavo sudaryti ne su IĮ „Europrekyba LT‘, bet su jos savininke, t.y. V. D., kuri sutarties bei vekselio sudarymo metu atsakė visu savo turtu pagal IĮ „EURO PREKYBA LT“ prievoles Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d. pagrindu. Tik pasirašius vekselį, IĮ „EURO PREKYBA LT“ 2013-09-18 - 20 laikotarpiu buvo pateiktos prekės už bendrą 14 232,14 Lt sumą, kas rodo aplinkybę, jog vekselio nepasirašymas galėjo grėsti ekonominiais padariniais. IĮ „EURO PREKYBA LT“ nebūtų gavusi prekių ir nebūtų galėjusi vykdyti veiklos dėl iš esmės pagrindines pajamas teikiančios prekių grupės, dėl ko tiesiogiai būtų įtakojamos jos, apeliantės pajamos, gaunamos pagal darbo sutartį.

17Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat nevertino to, jog vekselis buvo sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis apeliantei sąlygomis, nes vekselyje nurodyta 15000 Lt mokėtina suma, kuri turėjo būti sumokama vekselio turėtojui pareikalavus. Iš byloje esančių apmokėjimo dokumentų matyti, kad IĮ „EURO PREKYBA LT“ laikotarpyje nuo 2013-10-07 iki 2013-12-10 sumokėjo atsakovui 4400 Lt, mokėjimo nurodyme nurodant, kad mokama pagal sutartį ir vekselį, tačiau vekselyje mokėtinos sumos atsakovas nesumažino. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad pirmiausia, 2013-09-12 buvo sudaryta tiekimo sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens IĮ „EURO PREKYBA LT“, kurioje nebuvo jokių ribojimų dėl pateiktos produkcijos kiekio ir asortimento (sutarties 1.1. punktas), kadangi tiekėjas tiekė pirkėjui prekes pagal pirkėjo paraiškas tokiais kiekiais ir tokio asortimento, kurie nurodomi paraiškose, atsižvelgiant į sutarties sąlygas (sutarties 2.1. punktas). Kiti tiekimo sutarties punktai – 2.2., 2.3. p. neribojo užsakomo prekių kiekio. Pažymi, kad atsakovas nustatė atsiskaitymo sąlygas pirkėjui - sumokėti už gautas prekes per 7 kalendorines dienas (sutarties 4.2. punktas pirmos dalies a) papunktis) mokėjimo pavedimu į tiekėjo atsiskaitomąją sąskaitą, nurodytą prekių sąskaitoje - faktūroje (sutarties 4.2. punktas antros dalies c) papunktis). Tiekimo sutarties 7 str. buvo numatyta pirkėjo atsakomybė, tame tarpe sumokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius už neapmokėtą produkciją ar negrąžintą tarą (sutarties 7.3. ir 7.4. punktai). Todėl, apeliantė teigia, kad tokios įprastos verslo praktikai tiekimo sutarties sudarymas, negalėjo sudaryti padidintos rizikos pirkėjui IĮ „EURO PREKYBA LT“, kad ji negalės vykdyti veiklos ir gauti reguliariai prekes iš atsakovo dėl kokių nors kitų aplinkybių, išskyrus tą, kad jeigu laiku nemokės už gautas prekes prekių tiekėjui. Teigia, kad teismas neįvertino akivaizdžios aplinkybės, kad nesant ekonominio spaudimo - atsakovo atsisakymo tiekti prekes, nepasirašius apeliantei vekselio, ji nebūtų sudariusi ginčijamo vekselio. Apibendrindama nurodo, kad vekselis turi būti panaikintas dėl atsakovo taikyto ekonominio spaudimo. Materialinės teisės pažeidimai, netinkamas CK 1.91 str. 1 d. taikymas, teigia, kad sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-11-14 sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

19Atsiliepimu tvirtinama, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.Jame nurodoma, jog vadovaujantis CK 1.91 str. numatytu pagrindu, ieškovė nepagrįstai prašo pripažinti vekselį negaliojančiu, taip pat neteisingai tvirtina, kad teismas neteisingai taikė CK 1.91 str. nuostatas. Pažymi, kad nors ieškovės teigimu ekonominis spaudimas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad buvo tikimybė, jog atsakovas nesutiks neribota apimtimi kredituoti ieškovės individualios įmonės, o tai galėjo įtakoti IĮ „EURO PREKYBA LT“ pelningumą ir taip netiesiogiai įtakoti pačios ieškovės pajamas, gaunamas pagal su šia įmone sudarytą darbo sutartį, tačiau, nurodo, kad atsakovas neturėjo ir neturi galimybės patikrinti, kokią darbo sutartį ieškovė buvo sudariusi su IĮ „EURO PREKYBA LT“, negalėjo žinoti, kokių įsitikinimų ir vilčių vedina ji tapo IĮ „EURO PREKYBA LT“ savininke ir vadove, todėl negali būti atsakingas ir už tokių vilčių nepasiteisinimą. Atsiliepimu pažymima, kad byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės ir nėra visų būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą.

20Atsiliepimu į skundą nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki pasirašant tiekimo sutartį, atsakovas būtų žadėjęs neribotai kredituoti IĮ „EURO PREKYBA LT“, taip pat, jog po tiekimo sutarties pasirašymo, IĮ „EURO PREKYBA LT“ iš karto pateikė užsakymą, o atsakovas atsisakė pateikti prekes iki ieškovė pasirašys vekselį. Pažymima, kad ieškovė nenurodė, kada atsakovui pagal pasirašytą tiekimo sutartį buvo pateiktas pirmasis prekių užsakymas, kada ir kokia forma atsakovas atsisakė jį vykdyti. Ieškovė tik deklaratyviai teigia dėl menamai vykdyto atsakovo spaudimo, be to, ieškovės teiginiai civilinėje byloje ne kartą keitėsi, prieštaravo vieni kitiems, todėl vertintini kritiškai.

21Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog į tarp atsakovo ir IĮ „EURO PREKYBA LT“ sudarytą sutartį neįtraukus sąlygos dėl vekselio panaudojimo, tai yra atsakovo realų grasinimą patvirtinančiu faktu, yra nepagrįsti. Iš byloje esančių procesinių dokumentų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad IĮ „EURO PREKYBA LT“ veikla negalėjo būti įtakojama atsakovo veiksmų. Atsakovo produkcija sudarė tik labai mažą dalį ieškovės valdomoje parduotuvėjė parduodamų prekių, todėl negalima prielaida, kad jeigu atsakovas būtų atsisakęs pateikti prekes, ieškovės įmonė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos.

22Taip pat atsiliepimu nurodoma, kad yra nesuprantamas ieškovės teiginys, jog padengus dalį įsiskolinimo, atsakovas vekselyje nesumažino mokėtinos sumos. Pažymima, kad atsakovas negali taisyti vekselio turinio, be to, pati ieškovė nurodo, kad atsakovas reikalauja 9793,91 Lt sumos.

23Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė patvirtino, kad santykiuose su atsakovu veikė kaip IĮ „EURO PREKYBA LT“ savininkė ir direktorė bei tikslingai atsakovui neatskleidė, kad su šiuo juridiniu asmeniu galimai yra susiję tretieji asmenys (ieškovės nurodomas N. S. ir kiti asmenys), nes šių asmenų vadovaujamos įmonės jau buvo neįvykdžiusios savo pareigų atsiskaityti su atsakovu. Atsakovas neturėjo galimybės sužinoti, jog ieškovės sprendimams įtakos gali turėti tretieji asmenys, kaip ir to, kad individualią įmonę ketinama pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę ir tokiu būdu išvengti asmeninės atsakomybės. Ieškovė patvirtino, jog prieš pasirašydama vekselį, ji dvejojo, nes suprato jo teisinę reikšmę, prisiimamą asmeninę atsakomybę, tačiau, padrąsinta N. S., ir tikėdama, kad įmonė sėkmingai vykdys veiklą, pasirašė ginčijamą vekselį, nes tikėjosi atlyginimu gauti dideles pajamas. Ieškovė taip pat patvirtino, kad atsakovas pateikė didelį kiekį produkcijos, ragino už produkciją atsiskaityti, o už pateiktą produkciją neatsiskaičius, bendradarbiavimo santykius nutraukė. Atsakovas teigia, jog jis sąžiningai naudojasi savo teisėmis ir nesiekia dvigubai praturtėti. Jis ieškovei reikalavimą pareiškė dėl 9793,91 Lt sumos, nes toks buvo faktinis atsakovo reikalavimo dydis, be to, ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, ieškinį dėl vekselio nuginčijimo pateikė tik po to, kai vekselio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti.

24Apeliacinis skundas netenkinamas.

25Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

26Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).

27Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė CK 191 str. 1 ir 4 d., CK 6.70 str. 1 d., o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.).

28Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, todėl jų nebekartoja.Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

29Ieškovė V. D., nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys dėl sandorio - ieškovės 2013-09-16 atsakovui išduoto paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. ir 1.91 str. buvo atmestas, apeliaciniu skundu iš esmės nurodo, tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.70 str. 1 d. ir CK 1.91 str. 1 d. nuostatas, ir aplinkybės, jog 2013-09-16 išduoto vekselio neįtraukimo į 2013-09-12 tiekimo sutarties, sudarytos tarp IĮ „EURO PREKYBA LT“ ir atsakovo, sąlygas, nepagrįstai neįvertino kaip patvirtinančios buvus atsakovo ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, faktą.

30Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad apeliantė susitarimo dėl vekselio išdavimo neįtraukimą į tiekimo sutarties sąlygas aplinkybę nepagrįstai vertina kaip CK 6.70 str. 1 d. nuostatų netinkamą taikymą, kurių pažeidimas, jos teigimu, patvirtina, kad ji 2013-09-16 paprastajį vekselį išdavė dėl atsakovo ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad 2013-09-12 tiekimo sutartyje nėra įtrauktos sąlygos, jog ieškovė įsipareigoja atsakovui išduoti vekselį siekiant užtikrinti pirkėjo IĮ „EURO PREKYBA LT“ prievolių įvykdymą atsakovui, niekaip neįrodo realaus prekių tiekėjo grąsinimo ar ekonominio spaudimo ieškovei fakto, to nepatvirtina ir apeliantės pažymimas vėlesnis už tiekimo sutarties pasirašymą vekselio išdavimo laikas. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja į sutartį įtraukti visus susitarimus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo, šiuo atveju, susitarimo dėl vekselio išdavimo. Tokia išvada išplaukia iš sutarties laisvės principo, jog šalys yra laisvos sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas sutarties šalys nustato , jas modifikuoja savo nuožiūra (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CK 6.70 str. teisės normos nėra imperatyvios, jomis bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nėra uždrausta vekselį naudoti kaip prievolių užtikrinimo priemonę ir tuo atveju, jeigu toks susitarimas neįtrauktas į sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui išduodamas vekselis. Be to, teismas pažymi, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, o 2013-09-16 vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo yra ryšys,t.y. sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, iš atsakovo pusės yra įvykdytas( prekės patiektos).

31Apeliantės skunde nurodomos 2013-09-12 tiekimo sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo už prekes tvarkos, taip pat tai, kad sutartimi buvo numatyta pirkėjo atsakomybė - 0,06 proc. dydžio delspinigiai už neapmokėtą produkciją, taip pat savaime nereiškia, kad 2013-09-16 išduotas vekselis ekonominio spaudimo ar grasinimo jį panaudoti įtakoje. Teismas pažymi, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyto savarankiško sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindo – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą nustatymui yra reikšmingas šių aplinkybių nustatytamas: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.

32Apeliantės nurodomos aplinkybės, kaip patvirtinančios, kad vekselis buvo išduotas nenaudingomis apeliantei sąlygomis, t.y. vekselyje nurodyta 15000 Lt mokėtina vekselio turėtojui pareikalavus, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2013-12-10 buvo sumokėta atsakovui 4400 Lt, o vekselyje mokėtinos sumos atsakovas nesumažino, taip pat nesudaro prielaidų vekselį pripažinti negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad 2013-09-16 vekselis buvo naudojamas kaip ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimo atsakovui už pateiktas prekes priemonė pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius pagal prekių tiekimo sutartį. Nustatyta, kad atsakovas prekes ĮĮ „EURO PREKYBA LT“ tiekė. Tai, kad ĮĮ „EURO PREKYBA LT“ 2013-10-07, 2013-10-11, 2013-12-02 ir 2013-12-10 sumokėjo atsakovui 4400 Lt sumą ( b.l. 149-152) už dalį prekių, pakeisti išduoto vekselio turinį, teismo vertinimu, pagrindo nebuvo. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 3 d. nuostatas sumokėjęs sumos dalį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad tai būtų pažymėta vekselyje ir jam būtų išduotas pakvitavimas. Be to, bylos duomenimis atsakovas iš ieškovės ir reikalauja mažesnės sumos - 9793,91 Lt, t.y. tik tiek, kiek ieškovė yra skolinga už atsakovo realiai pateiktas prekes. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovės išduotas vekselis atsakovui buvo išduotas jai“ nenaudingomis“ sąlygomis. Pastebima,jog pats finansinio įsipareigojimo išdavus vekselį prisiėmimas pagal savo esmę yra tokiam asmeniui nenaudingas, nes pats vekselio išvadimas nėra siejamas su naudos jį išdavusiajam gavimu.

33Apeliantė skundu akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas vekselio reikalavo ne iš IĮ „Europrekyba LT‘, bet iš jos, ieškovės. Tačiau, kolegijos vertinimu, tai, jog pagal vekselį įsipareigojimis prisiėmė ieškovė, savaime nereiškia esant CK 1.91 str. numatytą ekonominio spaudimo kaip sandorio negaliojimo pagrindą. Pažymėtina, kad vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu jis buvo išduotas (LAT 2013-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą. Kasacinio teismo pastebėta, jog kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K., N. K. v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012, 2014 m. sausio 31 d. nutartis civ. Byloje Nr. 3K-3-14/2014.

34V. D. pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Buvus ekonominį spaudimą ar grasinimą jį panaudoti, ieškovė turėjo įrodyti pagal įrodinėjimo taisykles, tačiau šios procesinės pareigos neįvykdė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčijamo vekselio išdavimas 2013-09-16 visiškai atitiko šalis siejusius verslo santykius.

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdamas ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos nepažeidė, ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl apeliantės argumentai argumentai dėl jos skunde nurodytų aplinkybių neįvertinimo, yra nepagrįsti.

36Iš bylos matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi ieškovei V. D. atidėjo už apeliacinį skundą priklausančio žyminio mokesčio dalies – 290 Lt mokėjimą iki procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo ( b.l. 179). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kurio sumokėjimas apeliantei, vadovaujantis CPK 84 str., buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

37Atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos procese nepriteistinos, nes šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti( CPK 98 str.1 d.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

39Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

40Priteisti iš V. D., a. k. ( - ) valstybei 83,98 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 98 centų) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys nesklebtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė V. D. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipdamasi į teismą... 3. Ieškovė nurodė, kad N. S. įkalbėjo ją įsteigti savo vardu individualią... 4. Be to, ieškovė nurodė, kad vekselis buvo sudarytas akivaizdžiai jai... 5. Ieškovė nurodė, kad vekselio turinys, kuriame, pažeidus Įsakomųjų ir... 6. Nurodė, kad vekselis faktiškai atsakovo UAB „Švyturys - Utenos alus“... 7. Be to, ieškovė nurodė, kad vekselio, kuris buvo sudarytas kaip prievolių... 8. Taip pat ieškovė nurodė, kad vekselyje palūkanos nebuvo nustatytos,... 9. Atsakovas UAB „Švyturys – Utenos alus“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 10. Utenos rajono apylinkės teismas 2014-11-14 sprendimu ieškinį atmetė ir... 11. Teismas nustatė, kad CK 6.70 str. teisės normos nėra imperatyvios, jomis bei... 12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2014-11-14 sprendimą ir priimti... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu... 14. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.70 str. 1 d. nuostatas.... 15. Apeliantė tvirtina, kad vekselio kaip užtikrinimo priemonės neįtraukimo į... 16. Apeliantė teigia, kad yra akivaizdu, jog atsakovas reikalavo iš apeliantės... 17. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat nevertino to, jog vekselis buvo... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį... 19. Atsiliepimu tvirtinama, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginiai yra... 20. Atsiliepimu į skundą nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų,... 21. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog į tarp atsakovo ir IĮ „EURO... 22. Taip pat atsiliepimu nurodoma, kad yra nesuprantamas ieškovės teiginys, jog... 23. Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė patvirtino, kad santykiuose su atsakovu... 24. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 25. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 26. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 28. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 29. Ieškovė V. D., nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo jos... 30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 31. Apeliantės skunde nurodomos 2013-09-12 tiekimo sutarties sąlygos dėl... 32. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kaip patvirtinančios, kad vekselis buvo... 33. Apeliantė skundu akcentuoja aplinkybę, kad atsakovas vekselio reikalavo ne... 34. V. D. pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo... 35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 36. Iš bylos matyti, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi... 37. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos procese... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 39. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš V. D., a. k. ( - ) valstybei 83,98 Eur (aštuoniasdešimt tris...