Byla 1A-631-579/2019
Dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistajam N. Z., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. ir jo atstovo advokato Laimio Platūkio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo N. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. Z. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos prie 2018 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir N. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

5Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

6Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas N. Z. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

7Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 31 d.

8Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9Iš N. Z. priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 725,75 Eur (septyni šimtai dvidešimt penki eurai 75 ct) už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

10Nukentėjusiojo A. M. ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš N. Z. nukentėjusiajam A. M. 6,39 Eur (šeši eurai 39 ct) turtinės žalos, 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, likusi ieškinio dalis atmesta.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121.

13N. Z. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 12 d., apie 22.20 val., ( - ), savo namuose, sudavė vieną smūgį ranka A. M. į nosį, tuo nukentėjusiajam A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

142.

15Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. ir jo atstovas advokatas Laimis Platūkis prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti, priteisti iš nuteistojo N. Z. nukentėjusiojo A. M. naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

162.1.

17Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra protinga, ji neteisinga ir neadekvati nukentėjusiajam padarytiems kūno sužalojimams, patirtam skausmui ir išgyvenimams, bei po traumos likusiems akivaizdiems liekamiesiems reiškiniams. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, netinkamai taikė įstatymą, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą nuosprendį, kuris turi būti keistinas.

182.2.

19Apeliantas skunde pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo tyrėjas nukentėjusiajam pats surašė civilinį ieškinį, kuriame įvardijo šiam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, nors tokios teisės tyrėjas neturėjo, tokiu būdu jis peržengė jam įstatymu numatytus įgaliojimus ir pavestas funkcijas. Kiekvienas asmuo, nusikaltimu patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę pats savarankiškai ją įvertinti ir pateikti civilinį ieškinį bei šio ieškinio reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, turėdama įgaliojimus ir pareigą byloje surinkti civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tuo tikslu išreikalauti papildomus duomenis, jeigu tokių duomenų išreikalavimas yra apsunkintas, elgėsi nepateisinamai pasyviai ir tokių duomenų neišreikalavo, apsiribojo tik pradiniais medicininiais duomenims, kurie ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo reikalingi ne civiliniam ieškiniui pagrįsti, bet išskirtinai padarytos veikos kvalifikavimui. Jokie objektyvūs duomenys apie nukentėjusiajam atliktą nosies operaciją, apie jo ambulatorinį gydymą, liekamuosius potrauminius požymius ir reiškinius nebuvo surinkti, taigi, ikiteisminio tyrimo įstaiga nebuvo objektyvi ir jai įstatymu pavestų pamatinių funkcijų neatliko.

202.3.

21Atkreipiamas dėmesys, kad tik bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį A. M. atstovaujantis advokatas pateikė raštiškus paklausimus gydymo įstaigoms, susijusioms su nukentėjusiojo gydymu, šie dokumentai buvo pateikti teismui ir jų pagrindu visiškai keitėsi faktinė situacija dėl nukentėjusiajam taikyto potrauminio gydymo. Todėl atsirado poreikis tikslinti civilinį ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam, dėl pateiktų naujų medicininių dokumentų visiškai nepasisakė ir tokiu būdu iš esmės pažeidė įrodymų vertimo taisyklę, dėl to priėmė neteisingą ir neobjektyvų sprendimą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose, nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnį, neturtinės žalos dydis nustatomas iki 3000 eurų.

222.4.

23Apeliantas skunde nurodo, kad teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove, todėl ir teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. A. M. nustatytas nosies kaulų lūžimas, dislokacija, nosies pertvaros iškrypimas. 2018 m. rugpjūčio 16 d. nukentėjusiajam VšĮ Alytaus apskrities ( - ) ligoninėje buvo atlikta nosies operacija, jis gydytas stacionare nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, nors nosies traumą A. M. patyrė 2018 m. liepos 12 d., liekamieji reiškiniai buvo jaučiami ir praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio (jie buvo daugiau nei akivaizdūs mediciniškai nukentėjusįjį apžiūrint 2018 m. gruodžio 6 d.). Teisiamojo posėdžio metu, vizualiai nužvelgus nukentėjusįjį, buvo akivaizdžiai matomas nosies kaulo iškrypimas, kurio ištaisymui į pradinę padėtį būtina dar viena ar kelios nosies korekcijos chirurginės operacijos. Tačiau apylinkės teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, o apsiribojo tik abstrakčiu tam tikrų įstatymo nuostatų pažodiniu atkartojimu, nepateikdamas savo vidinio surinktų įrodymų vertinimo ir nepadarydamas atitinkamų išvadų. A. M. teko iškęsti nemažus fizinius skausmus, nepatogumus, patirti stresą. Taip pat po įvykio jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės ir liekamieji reiškiniai (sutrikęs miegas, kvėpavimas ir kt.), kurios yra juntamos iki šiol. Po patirtų traumų pastoviai juntami galvos skausmai, galvos svaigimas, nemiga, kas atitinkamai atsiliepia gyvenimo kokybei. Be to, A. M. patyrė pažeminimą ir didelius moralinius išgyvenimus, jį iki šiol kamuoja kaltės ir nepilnavertiškumo kompleksai, nepasitikėjimo savimi jausmas, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, atsirado nenoras bendrauti su aplinkiniais. Todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti nėra per didelis, jis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias žalos nustatymo ir atlyginimo kriterijus, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose.

243.

25Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje tiek prokurorė, tiek nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

264.

27Nukentėjusiojo A. M. ir jo atstovo advokato Laimio Platūkio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

285.

29Kadangi nuteistojo N. Z. kaltės klausimas yra išspręstas, jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir padarinių – nukentėjusiajam A. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra nustatytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistojo kaltės nepasisako. Byloje kilo ginčas tik dėl nukentėjusiajam A. M. priteistos neturtinės žalos dydžio. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

306.

31Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

327.

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis N. Z. tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, t. y. sudavė vieną smūgį ranka A. M. į nosies sritį, dėl ko ši lūžo ir buvo deformuota. Tyrimo metu (Specialisto išvada Nr. G 778/2018 (06)) nustatyta, kad A. M. kliniškai konstatuotas nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 25). Esant tokiai situacijai, svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgauna, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, kita vertus – nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui, bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios paprastai nebūna tapačios.

348.

35Šiuo atveju nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47) pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu. Šiame ieškinyje prašoma priteisti iš N. Z. 570 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 70 Eur turtinė žala ir 500 Eur neturtinė žala. Apeliaciniame skunde A. M. pažymėjo, kad pradinį civilinį ieškinį jo vardu surašė tyrimą atlikęs pareigūnas, jis tik pasirašė jam pateiktą dokumentą ir jame nurodytoms patirtos žalos atlyginimo sumoms neprieštaravo. Vėliau, pasikonsultavęs su advokatu bei toliau jausdamas nuteistojo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių liekamuosius reiškinius, nusprendė ieškinį patikslinti ir prašyti didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pritaria apelianto skundo teiginiams, kad nukentėjusysis turi teisę pats savarankiškai įvertinti jam sukeltą fizinį skausmą bei dvasines kančias, kitus nepatogumus ir pateikti visa tai pagrindžiančius dokumentus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas Laimius Platūkis, kuris iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pateikė dokumentus, susijusius su civilinio ieškinio dydžio įrodinėjimu, bei patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti nukentėjusiajam iš kaltininko 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 128, 2 t., b. l. 1-4).

369.

37Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl nosies kaulų lūžio buvo gydytas stacionare nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., jam atlikta chirurginė operacija (2 t., b. l. 15-16). Otorinolaringologo R. K. surašytoje epikrizėje pažymėta, kad A. M. nosis buvo deformuota į abi puses, kairysis nosies sparnelis įspaustas į vidų, kvėpavimas nosimi ribotas, po atliktos operacijos kvėpavimas nosimi yra patenkinamas, nosis yra vidurinėje linijoje (2 t., b. l. 38). Vis dėlto, tolesnė nosies gijimo eiga nebuvo itin sklandi, nukentėjusiajam 2018 m. gruodžio mėnesį teko pakartotinai kreiptis į medikus dėl operuotos nosies skausmingumo, apsunkinto kvėpavimo, galvos svaigimo (2 t., b. l. 42). Pirminės apžiūros metu konstatuota, kad nosies lūžis nėra pilnai sugijęs, todėl reikalinga konsultacija dėl tolesnio gydymo. Pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, kad po įvykio jam labai skaudėjo galvą, atsirado baimė, bendravimo kompleksai, sutriko miego režimas. Po nosies operacijos jis daugiau nei mėnesį laiko gydėsi namuose, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo dirbti (2 t., b. l. 79-80). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai iš tiesų truko pakankamai ilgą laiko tarpą – nusikalstama veika padaryta 2018 m. liepos 12 d., o 2018 m. gruodžio mėnesio pradžioje A. M. vis dar susidūrė su liekamaisiais smurtinio elgesio jo atžvilgiu padariniais – apsunkintu kvėpavimu, padažnėjusiu galvos skausmu bei galvos svaigimu. Pažymėtina, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, tačiau nei vienos kasacinės bylos numerio nenurodė, kas patvirtina apelianto skundo teiginius, jog neturtinės žalos dydis buvo įvardytas formaliai, neatlikus byloje esančių medicininių dokumentų bei kitų duomenų išsamios analizės. Kodėl pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti neturtinės žalos sumą sumažino net penkis kartus, skundžiamame nuosprendyje nėra argumentuota.

3810.

39Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, pavyzdžiui, išmušami ar nuskeliami dantys, sulaužomas žandikaulis, sutrenkiama galva, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju nuteistasis N. Z. nukentėjusiajam sudavė nors ir stiprų, tačiau tik vieną smūgį, kuris buvo suduotas ranka, t. y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis. Sudavęs smūgį, nuteistasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė ir A. M. išvedė iš savo gyvenamojo namo. Taigi, N. Z. naudotas smurtas nebuvo intensyvus, nuteistasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, be to, jis pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atsiprašė ir pripažino, jog įvykio metu veikė stipriai supykęs dėl to, kad A. M. be jo žinios vakare atėjo pas jį į namus ir bendravo su jo žmona (2 t., b. l. 77-78). Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. prašoma priteisti 3000 Eur suma yra per didelė, tačiau apylinkės teismo priteistoji 600 Eur suma yra nepagrįstai maža nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už apelianto patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 1400 Eur suma.

4011.

41Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis N. Z. nurodė, jog didesnio nei 600 Eur ieškinio atlyginimui neturi pakankamai finansinių lėšų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo turtinė padėtis negali būti pernelyg sureikšminama, ji vertinama visų duomenų kontekste. Sutiktina, kad nuteistojo materialinė padėtis šiuo metu nėra gera, nusikaltimo padarymo metu jis kartu su žmona gyveno jų šeimai savivaldybės skirtame socialiniame būste, tačiau nutraukęs ryšius su sutuoktine, nuteistasis išsikraustė gyventi pas draugą, vėliau buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Iki suėmimo N. Z. dirbo nepastovius, trumpalaikius darbus (1 t., b. l. 81), taigi, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Vis dėlto, nuteistasis yra jauno amžiaus, gim. ( - ), asmuo, neturintis jokių rimtų sveikatos problemų, ribojančių jo darbinės veiklos galimybes, todėl spręstina, kad 1400 Eur suma jam nėra nepakeliama finansinė našta.

4212.

43Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. M., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

4413.

45Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo surašymą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šiuo atveju atstovavimas nukentėjusiajam apėmė tik apeliacinio skundo surašymą, advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo. Vis dėlto, pripažintina, kad pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Nors teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priteisti nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydžio – 3000 Eur, tačiau konstatavo, jog apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra gerokai per mažas, todėl priteistoji suma padidinta daugiau nei du kartus. Todėl nepriteisti prašomos 300 Eur atstovavimo išlaidų sumos ar ženkliai ją mažinti nėra pagrindo.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, 332 straipsniu,

Nutarė

47nukentėjusiojo A. M. ir jo atstovo advokato Laimio Platūkio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

49Nukentėjusiajam A. M. iš nuteistojo N. Z. priteistos 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos dydį padidinti iki 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų).

50Išieškoti iš N. Z. nukentėjusiajam A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

51Kitą 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

52Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 5. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. rugpjūčio... 6. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas N. Z.... 7. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta... 8. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio... 9. Iš N. Z. priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai... 10. Nukentėjusiojo A. M. ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš N. Z.... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1.... 13. N. Z. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 12 d., apie 22.20 val., ( - ),... 14. 2.... 15. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. ir jo atstovas advokatas Laimis... 16. 2.1.... 17. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo priteista 600 Eur suma... 18. 2.2.... 19. Apeliantas skunde pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje ikiteisminio... 20. 2.3.... 21. Atkreipiamas dėmesys, kad tik bylą nagrinėjant teisme nukentėjusįjį A. M.... 22. 2.4.... 23. Apeliantas skunde nurodo, kad teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su... 24. 3.... 25. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje tiek prokurorė, tiek... 26. 4.... 27. Nukentėjusiojo A. M. ir jo atstovo advokato Laimio Platūkio apeliacinis... 28. 5.... 29. Kadangi nuteistojo N. Z. kaltės klausimas yra išspręstas, jis pripažintas... 30. 6.... 31. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių... 32. 7.... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis N. Z. tyčiniais veiksmais... 34. 8.... 35. Šiuo atveju nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl jam padarytos žalos... 36. 9.... 37. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis A. M.... 38. 10.... 39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 40. 11.... 41. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis N. Z.... 42. 12.... 43. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, iš dalies... 44. 13.... 45. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 47. nukentėjusiojo A. M. ir jo atstovo advokato Laimio Platūkio apeliacinį... 48. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį... 49. Nukentėjusiajam A. M. iš nuteistojo N. Z. priteistos 600 Eur (šešių... 50. Išieškoti iš N. Z. nukentėjusiajam A. M. 300 Eur (tris šimtus eurų)... 51. Kitą 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 52. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....