Byla e2A-706-390/2017
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3002-399/2016 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei K. J. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad UAB „Artunas“ akcijos yra ieškovo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė ir priteisti ieškovui 2/3 dalis šių akcijų, o atsakovei – 1/3 dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad jis, gyvendamas kartu su atsakove, sugalvojo įkurti įmonę, įregistravo įmonės pavadinimą, įnešė įstatinį kapitalą, tačiau dėl asmeninių priežasčių įmonės savo vardu neįregistravo, pasirašė su atsakove Susitarimą ir įmonė buvo registruota jos vardu, tačiau visą laiką jis laikė, kad įmonės savininkas yra jis, be to, tarp šalių buvo žodinis susitarimas įmonę po ieškovo santuokos nutraukimo perregistruoti ieškovo vardu. Įmonė buvo plėtojama abiejų šalių bendro gyvenimo laikotarpiu, bendru darbu, bendrais įnašais į įmonės veiklą. Šalių bendri veiksmai, kad ir gyvenant nesusituokus, siekiant sukurti bendrą turtą, vertintini kaip bendra jungtinė veikla.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad su ieškovu bendro ūkio nevedė ir nesiekė sukurti ar įsigyti turto nei jungtinės, nei bendrosios nuosavybės teisėmis, juolab, kad bendrovė įkurta būnant santuokoje su kita moterimi. Su atsakovu pradėjo bendrauti 2008 metų gegužės mėn., bendravimas vyko telefonu ir SMS žinutėmis, susitikdavo savaitgaliais, lankydavosi baruose ir kavinėse, ji žinojo, kad jis yra vedęs. Kadangi ieškovas buvo vedęs, jokių kalbų apie bendrą ūkį, bendrą gyvenimą nebuvo, steigiant įmonę, ieškovas taip pat buvo dar vedęs. Iš darbo atsakovė išėjo, priėmusi sprendimą pradėti savo verslą – prekybą vaisiais ir daržovėmis, šį verslą pradėti paskatino ieškovas. Ieškovas aktyviai siūlėsi padėti, bendrovės formalumai buvo patikėti jam. Paaiškėjus, kad bendrovės dokumentai paruošti jo vardu, atsakovės valia buvo aiškiai išreikšta ir, įsteigus bendrovę, ieškovas buvo paskirtas direktoriumi.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. R. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei K. J.
  2. Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 24 d. ieškovas pateikė prašymą laikinai įtraukti UAB „Artunas“ pavadinimą į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrą. 2009 m. liepos 24 d. ieškovas pasirašė UAB „Artunas“ Steigimo aktą. 2009 m. liepos 27 d. šalys sudarė Susitarimą, kuriuo ieškovas nutraukė jo pasirašytą UAB „Artunas“ Steigimo aktą ir atsisakė bet kokių teisių, susijusių su steigimo aktu; ieškovas perleido atsakovei teisę naudoti pavadinimą UAB „Artunas“; šalys pareiškė, kad neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl šio susitarimo ir ateityje nereikš. 2009 m. liepos 27 d. atsakovė pasirašė UAB „Artunas“ Steigimo aktą. Tą pačią dieną, t. y. 2009 m. liepos 27 d. ieškovas atidarė šios įmonės sąskaitą AB Swedbank ir įnešė grynuosius pinigus (suma 2897,36 Eur (10000 Lt)). 2009 m. liepos 28 d. atsakovė pasirašė UAB „Artunas“ įstatus. 2009 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas pateikė VĮ Registrų centrui prašymą registruoti UAB „Artunas“ Juridinių asmenų registre, pateiktose formose vienasmeniu valdymo organu nurodytas ieškovas, jo paskyrimo (išrinkimo) data 2009 m. liepos 28 d., akcininke nurodyta atsakovė.
  3. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, dalinosi išlaidomis (ieškovas mokėjo nuomos mokestį, atsakovė – komunalinius mokesčius), jų gyvenimas drauge nebuvo epizodinis, o nuolatinis, kuris tęsėsi apie šešis metus.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalys, gyvenant nesusituokus, turėjo bendrą tikslą įkurti įmonę ir ją valdyti bei plėtoti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Steigimo aktai, Susitarimas), atsakovės paaiškinimai, kad nors verslo idėja buvo ieškovo, tačiau jis neturėjo pinigų, todėl jų susitarimu įmonė buvo registruota atsakovės vardu, o ieškovas įdarbintas direktoriumi.
  5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog įmonė buvo bendrai kuriama šalių asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu ir pan. Ieškovas teigė, kad pinigus įstatiniam kapitalui jis buvo „užgyvenęs“, tačiau jų šaltinio nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nenurodė iš kokių gautų pajamų ir jų dydžio jis buvo juos susitaupęs, juolab, kad vyko jo skyrybų procesas su sutuoktine. Tai, kad ieškovas atidarė įmonės sąskaitą ir grynaisiais pinigais įnešė įstatinį kapitalą, nepatvirtina to, jog pinigai buvo jo. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus - išrašą iš banko, kad pinigų turėjo. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus (paprastąjį vekselį, paskolos sutartį), pagrindžiančius jos investuotus pinigus į įmonės veiklos plėtojimą. Teismo nuomone, ieškovo paaiškinimai, kad įmonė buvo plėtojama sėkmingai dėl jo turėtos patirties, ryšių su prekybininkais iš Lenkijos, todėl turi būti dalijamasi veiklos rezultatu, neįrodo, kad tarp šalių buvo įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, kad buvo bendras tikslas ir interesas – įmonės veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas, juolab, kad ieškovas neįrodė buvus šalių bendram tikslui įmonę įkurti bendrosios dalinės nuosavybės teise, priešingai, ieškovas visą laiką laikė save įmonės įkūrėju ir savininku, teismo posėdžio metu nurodė, kad jei ne jo skyrybos, įmonė būtų registruota jo vardu.
  6. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog šalys, gyvendamos nesusituokusios, susitarė bendrosios nuosavybės teise įsteigti UAB „Artunas“ ir ją bendrai plėtoti šalių asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu ir pan. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Susitarimas, Steigimo aktas) patvirtina atsakovės nuosavybės teisę į ginčo turtą, ji buvo tinkamai įregistruota ir iki šiol neginčyta.

4III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

510. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

610.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo, ko pasėkoje buvo netinkamai ir neteisingai nustatytos ginčo baigčiai reikšmingos aplinkybės dėl bendro šalių tikslo ir intereso - UAB „Artunas“ įkūrimo, veiklos bei plėtos. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, jog apeliantas iš savo pinigų suformavo įstatinį kapitalą, laidavo, eidamas direktoriaus pareigas prisiėmė verslo riziką, su ginčo turtu elgėsi kaip savo, su atsakove gyveno drauge daugiau nei 6 metus, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu, iš verslo tikėjosi gauti finansinę naudą. Visa tai teismui turėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tarp šalių susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, atitinkamai konstatuoti, kad apeliantas ir atsakovė siekė sukurti ir plėtoti ginčo turtą ir jų bendra valia buvo nukreipta į tai. Atsakovės konkliudentiniai veiksmai, neprieštaraujant, kad apeliantas tiek savo lėšomis, tiek savo darbu prisidėtų prie UAB „Artunas“, patvirtina bendrą vienodą šalių tikslą, o visa faktinė situacija akivaizdžiai turėjo suponuoti atsakovės supratimą, kad šalių veikla UAB „Artunas“ atžvilgiu buvo bendra. Tai, kad apeliantas pinigų šaltinio nepagrindė rašytiniais įrodymais, nepaneigia fakto, jog jis pinigų turėjo. Teismas priimdamas sprendimą visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė visus pinigus iš banko sąskaitos išėmė 2008 m. lapkričio mėn., o įstatinis kapitalas suformuotas tik 2009 m. liepos 27 d. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad apeliantas įmonėje dirbo ne tik kaip samdomas darbuotojas, bet įmonės atžvilgiu elgėsi kaip turto bendrasavininkas. Teismas turėjo vertinti kritiškai atsakovės parodymus, nes jie neobjektyvūs, prieštaringi ir nesutapo su liudytojų parodymais.

710.2. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos CK 6.969 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo šalių bendro gyvenimo (ne epizodinio, bet pastovaus ir trunkančio ilgą laiką) faktą, taip pat konstatavo, kad apeliantas prisidėjo prie įmonės veiklos, tačiau tokius apelianto veiksmus teismas visiškai nepagrįstai nepripažino jungtine veikla.

810.3. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas priimdamas sprendimą privalėjo apelianto darbą įmonės labui pripažinti pakankamu įnašu į bendro turto su atsakove kūrimą, tačiau to neatlikęs nukrypo nuo teisminės praktikos.

911. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. J., atstovaujama advokatės S. R., prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

1011.1. Byloje nustatyta, kad atsakovės motinos bute ieškovas apsigyveno 2008 m. lapkričio mėn., būdamas vedęs kitą moterį. Bendrovės steigimo dokumentai pasirašyti 2009 m. liepos 27 d. Ieškovo santuoka nutraukta 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo sprendimu. Todėl ieškovo ir atsakovės santykių iki įmonės įkūrimo negalima pripažinti vykdant jungtinę veiklą.

1111.2. Atsakovas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad įmonės savininkas yra jis, kad šalių buvo žodinis susitarimas įmonę po ieškovo santuokos nutraukimo perregistruoti ieškovo vardu.

1211.3. Steigimo sutarties pasirašymas atsakovės vardu ir susitarimas perleisti atsakovei visas teises į steigiamą bendrovę, nepagrindžia ieškovo ir atsakovės turėtos bendros valios steigti bendrai kaip asmenims gyvenantiems kaip šeima, bet nesusituokus.

1311.4. Apeliantas teigdamas, kad įstatiniam kapitalui panaudojo savo asmenines lėšas, šį savo teiginį turėjo pagrįsti įrodymais, tačiau to neatliko. Liudytojos S. M. parodymai apie ieškovo pinigus yra laikotarpiu, kai bendrovė buvo įsteigta, o ne apie ieškovo pinigus, turėtus iki bendrovės įsteigimo.

1411.5. Teismas netenkindamas ieškinio padarė teisingas išvadas, nes bendrovė buvo įkurta, kai ieškovas dar buvo vedęs. Po santuokos nutraukimo ieškovas su atsakove nesukūrė jokio bendro turto.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1612. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

1713. Apeliantas iš esmės savo apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo savo ieškinio reikalavimą, o taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

1814. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.).

1915. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( Susitarimu, Steigimo aktu) nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso UAB „Artunas“ visas akcijų paketas. Bendrovės steigimo dokumentai, kurie patvirtina visų atsakovės vardu akcijų turėjimą yra galiojantys ir nenuginčyti.

2016. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys nuo 2008 metų rudens iki 2015 metų pradžios gyveno kartu, kaip nesusituokę asmenys. Tarp šalių kyla ginčas dėl akcijų pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei C K 6. 969 straipsnio pagrindu.

2117. Ieškovas prašydamas pripažinti UAB „Artunas“ akcijas šalių bendrąja daline nuosavybe tvirtino, kad ginčo bendrovę šalys nusprendė įkurti kartu, įregistravo įmonės pavadinimą ir įnešė jos įstatinį kapitalą, pasirašė su atsakove Susitarimą, bet įmonė buvo registruota tik atsakovės vardu. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, kad po ieškovo santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine tarp ginčo šalių buvo žodinis susitarimas, jog visa įmonė bus perrašyta ieškovo vardu. Ieškovas taip pat tvirtino, kad jis save visą laiką laikė tikruoju bendrovės savininku ir tokias aplinkybes įrodinėjo tiek savo paaiškinimais bei liudytojų parodymais.

2218. Pirmosios instancijos teismas siekdamas patikrinti ieškovo dėstomų faktų tikrumą, vertino visus byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad ieškovas ir atsakovė gyvendami nesusituokę turėjo bendrą tikslą įkurti, valdyti bei plėtoti UAB „Artunas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau teismas akcentavo, kad ieškovo buvo tik idėja vykdyti verslą, tačiau pastarasis neturėjo piniginių lėšų, todėl ir bendrovė buvo įregistruota tik vienos atsakovės vardu, o ieškovas buvo įdarbintas įmonės direktoriumi. Apylinkės teismas byloje esančia medžiaga nenustatė, kad bendrovę ieškovas steigė tik iš savo asmeninių lėšų. Teismas pažymėjo, kad steigiant bendrovę įmonės steigimo aktas buvo paruoštas ieškovo vardu, tačiau atsakovei nesutikus, steigimo dokumentai buvo pasirašyti atsakovės vardu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas tokiam susitarimui būtų prieštaravęs. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kad ieškovas formuojant bendrovės įstatinį kapitalą įnešė 2897,36 Eur grynųjų piniginių lėšų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė dar nereiškia, kad tarp šalių buvo susitarimas bendrosios nuosavybės teise steigti įmonę. Įvertinęs įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad šalys gyvendamos nesusituokę, susitarė bendrosios nuosavybės teise įsteigti UAB „Artunas“ ir ją bendrai plėtoti šalių asmeninėmis lėšomis ar bendru jų darbu. Netenkindamas ieškovo ieškinio savo padarytas išvadas teismas motyvavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniame skunde apeliantas gausiai cituoja tiek savo, tiek atsakovės, tiek ir liudytojų duotus paaiškinimus teisme, teikdamas, kad apylinkės teismas jų parodymus įvertino netinkamai ir siūlo apeliacinės instancijos teismui tokius parodymus įvertinti ieškovui priimtina linkme. Taigi, tokia apeliacinio skundo argumentacija teikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas kitaip įvertintų byloje pateiktus įrodymus negu juos įvertino apylinkės teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėjo savo ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, todėl visi apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

2319. Apeliantas taip pat nurodo, kad priimtas teismo sprendimas prieštarauja ir teisminei praktikai, kuri jau yra suformuota kasacinės instancijos teismo tokio pobūdžio bylose bei sprendžiant ginčą buvo neteisingai taikytos materialinės teisės normos. 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m.liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje. 22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). 23. Analizuojant kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m.liepos 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). 24. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi ir citavo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bylose dėl nesusituokusių asmenų teisių į įgytą turtą gyvenant kartu. Pagal apylinkės teismo priimtame procesiniame dokumente aptartą teisminę praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro ūkio kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi būti įrodinėjamas ir tokia įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Minėta, kad šios nutarties 18 punkte teisėjų kolegija pripažino, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis) ir faktines aplinkybes nustatė teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatęs faktines aplinkybes teisingai taikė materialinės teisės normas, priimtas teismo sprendimas neprieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai, tokio pobūdžio bylose. 25. Apibendrinus nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, todėl proceso teisės ir materialinės teisės normų nepažeidė ir nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate ir prašo priteisti iš ieškovo – 1000 Eur sumokėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26d. nutarimu ( Nuo 2015m. kovo 20d. nauja redakcija) nuostatų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atsakovei priteistina 1000 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ( CPK 98 straipsnis).

25Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Iš ieškovo A. R. a/k ( - ) priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei K. J. a/k ( - ) turėtų apeliacinės instancijos teisme.

28Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas prašė... 4. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 5. 10. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo Marijampolės... 6. 10.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų... 7. 10.2. Teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas,... 8. 10.3. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas priimdamas sprendimą privalėjo... 9. 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė K. J.,... 10. 11.1. Byloje nustatyta, kad atsakovės motinos bute ieškovas apsigyveno 2008... 11. 11.2. Atsakovas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad įmonės savininkas... 12. 11.3. Steigimo sutarties pasirašymas atsakovės vardu ir susitarimas perleisti... 13. 11.4. Apeliantas teigdamas, kad įstatiniam kapitalui panaudojo savo asmenines... 14. 11.5. Teismas netenkindamas ieškinio padarė teisingas išvadas, nes bendrovė... 15. Teisėjų kolegija... 16. 12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 17. 13. Apeliantas iš esmės savo apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad... 18. 14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo... 19. 15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( Susitarimu, Steigimo aktu)... 20. 16. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys nuo 2008 metų rudens iki 2015 metų... 21. 17. Ieškovas prašydamas pripažinti UAB „Artunas“ akcijas šalių... 22. 18. Pirmosios instancijos teismas siekdamas patikrinti ieškovo dėstomų... 23. 19. Apeliantas taip pat nurodo, kad priimtas teismo sprendimas prieštarauja ir... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų 26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98... 25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą... 27. Iš ieškovo A. R. a/k ( - ) priteisti... 28. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....