Byla e2A-473-450/2017
Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Žara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Žara“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir V. B., tretieji asmenys – notarės D. B. ir L. Š., VĮ Registrų centras, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Sodininkų bendrija „Žara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3711 dėl žemės sklypo Nr. 341, esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir pan.; pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančia 2014 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. B. ir V. B.; taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir V. B. atstatyti teritoriją (kurioje buvo neteisėtai suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )) į iki Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3711 priėmimo buvusią padėtį ir šios teritorijos valdymo, naudojimo ir disponavimo teises grąžinti ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. sausio 16 d. gavo V. B. prašymą dėl pažymos apie atsiskaitymą už prievoles išdavimo, tačiau išanalizavus prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus paaiškėjo, kad atsakovui parduotas sklypas Nr. 341 yra bendro naudojimo bendrijos sklypas, kuriame nuo pat bendrijos įsteigimo (1989 m.) yra numatyta ir suprojektuota vandenvietė su sanitarine apsaugos zona bei SB „Žara“ narių lėšomis yra įrengtas vandenvietei reikalingas elektros skydas. Ieškovė kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones; išaiškinta teisė pačiam ieškovui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių. SB „Žara“ teritorijos aplinkinė riba būtent su 340 sklypų (o ne su 341 sklypų) yra ne kartą patvirtinta atitinkamų institucijų, tačiau nepaisant to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė skundžiamą įsakymą dėl žemės sklypo Nr. 341 nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo V. B.. Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2013 m. lapkričio 28 d. buvo įregistruotas ginčo žemės sklypas, t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo yra numatytas sklypas vandenvietei įrengti. 2014 m. sausio 3 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria sklypas parduotas atsakovui. 2014 m. sausio 30 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kuria atsakovas padovanojo sklypą dukrai V. B.. Nuo pat S. B. įsteigimo V. B. nėra pateikęs jokio prašymo tapti bendrijos nariu ar prašymo dėl naudojimosi sklypu; jis nėra įtrauktas į narių sąrašą, nėra mokėjęs nario mokesčio ar mokesčio už sklypo nuomą. Vėliau pripažino, kad V. B. buvo bendrijos narys, tačiau jam buvo suteiktas naudoti kitas sklypas; kad jis būtų išbrauktas iš bendrijos narių sąrašo įrodymų neturi. Be to, sklypo tokiu numeriu (Nr. 341) SB „Žara“ teritorijoje niekada nėra buvę, jis buvo suformuotas tik tada, kai buvo išreikšta atsakovo valia jį įsigyti nuosavybės teise. SB „Žara“ teritorijos generalinis planas buvo patvirtintas dar 1989 m. su jame numatyta vieta vandenvietei, kuri niekuomet nekito. 2007 ir 2009 m. vykusių visuotinių narių susirinkimo metu buvo nuspręsta išpirkti iš valstybės bendram naudojimui vandenvietės žemę; kompetetingų institucijų buvo nustatyta aplinkinė riba su 340 sklypų. Tačiau nepaisant to, priimant skundžiamą įsakymą ir sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį buvo nepaisoma imperatyvių teisės aktų normų ir sklypas Nr. 341 suformuotas neatsižvelgiant į SB „Žara“ teritorijos suplanavimo projektą, todėl minėtas įsakymas turi būti panaikintas ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.80 str. 1 d. Siekiant panaikinti minėto administracinio akto ir civilinės sutarties pagrindu atsiradusius materialinius teisinius padarinius, negaliojančia turi būti pripažinta ir dovanojimo sutartis, kuria V. B. padovanojo sklypą dukrai. Be to, notaras tvirtindamas dovanojimo sutartį, nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. nepareikalavo SB „Žara“ pažymos apie atsiskaitymą su bendrija. Mano, kad administraciniam aktui ginčyti turi būti taikomas bendras CK ieškinio senaties terminas, t. y. 10 m. Panaikinus ginčijamus sandorius turi būti taikoma restitucija natūra. Nepritaikius restitucijos ir neįpareigojus V. B. grąžinti sklypo SB „Žara“, bendrija patirtų nuostolių: vandenvietė yra dalinai įrengta, tam panaudoti narių piniginiai įnašai; bendrijos teritorijoje nėra kitos bendro naudojimo žemės, kuri galėtų būti skirta vandenvietei, tad nepritaikius restitucijos bendrijai, jos nariams būtų atimta galimybė įgyvendinti vandens tiekimo projektą ir apsirūpinti vandeniu.

6Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233p priedėliu Nr. 20 „Sodininkų bendrijos „Žara“ parduodamų sklypų sąrašas“ V. B. buvo leista įsigyti 1200 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 341, esantį S.B. „Žara“. Taigi, V. B. turėjo teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktą žemės sklypą. Vadovaujantis minėtu potvarkiu buvo parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su juo nebuvo sudaryta. S. B. „Žara“ generalinis (suplanavimo) planas yra patvirtintas Vilniaus rajono valdybos, kurios teises ir pareigas perėmė Vilniaus rajono savivaldybės administracija. S.B. „Žara“ generalinis planas yra saugomas Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, o NŽT vadovaujasi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateikta generalinio plano kopija, kurioje yra suformuotas sodo sklypas Nr. 341. Remiantis Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. 1233p ir S.B. „Žara“ generaliniu planu buvo priimtas skundžiamas 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymas ir šio įsakymo pagrindu su V. B. sudaryta ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. ginčo žemės sklypas V. B. parduotas nepažeidžiant valstybinės žemės sklypų pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės normų. Ieškovės minimi SB „Žara“ išorinės ribos kadastriniai matavimai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A24-294, nėra teritorijų planavimo dokumentas, šiais matavimais tik nustatomos sodininkų bendrijos naudojamo žemės sklypo išorinė riba ir nustatomas sodininkų bendrijos užimamos žemės plotas, tačiau jais nėra formuojami atskiri žemės sklypai ar keičiamos jų ribos. Taip pat SB „Žara“ rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo patikrintas 2013 m. birželio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.30.)-1711, niekada nebuvo patvirtintas ir nėra galiojantis, todėl juo remtis nėra jokio pagrindo. Rengiamo SB „Žara“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 3 d. raštu nutrauktas dėl pažeistų projekto viešo svarstymo, derinimo procedūrų ir minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla grąžinta rengėjui. Be to, asmens buvimas ar nebuvimas sodininkų bendrijos nariu nepaneigia jo teisės įgyti nuosavybėn teisėtai suteiktą sodo sklypą; sodininkų bendrija savo galimai pažeistas teises, susijusias su sodininkų bendrijos nario pareigų neatlikimu, gali ginti kitu pagrindu, tačiau tai nesuteikia pagrindo ginčyti sodininkų bendrijos nario nuosavybės teisę į žemės sklypą. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad sodininkų bendrijos turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kokios žemės bus pripažįstamos bendro naudojimo žeme, kadangi sodininkų bendrija yra suplanuota sodininkų bendrijos suplanavimo (generaliniu) planu. Ginčo sklypas Nr. 341 nėra sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemė, nes tai yra V. B. suteiktas sodo sklypas, o sodininkų bendrija neturi teisės panaikinti asmeniui suteikto žemės sklypo naudojimo teisės. Taip pat ieškovė yra praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti administracinį aktą. Ieškovė apie įsakymą sužinojo 2014 m. sausio 16 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015 m. balandžio mėn., t. y. akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

7Atsakovai V. B. ir V. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. vasario 4 d. potvarkio Nr. 1233p sąraše V. B. buvo pažymėtas 74 numeriu, kaip sklypo Nr. 341 pirkėjas, kuriam leista įsigyti 1200 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 341. Šio potvarkio pagrindu buvo parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, žemės sklypo įkainojimo aktas bei mokėjimo pranešimas. Minėtuose dokumentuose nurodyta ir sklypo kaina - 1612 rublių, kuriuos A. B. nedelsiant grynais pinigais įmokėjo į Žemės ūkio banko operacinės valdybos skyriaus sąskaitą po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto sudarymo. Dokumente taip pat nurodyta, kad pagal Vilniaus rajono valdybos 1922 m. rugsėjo 4 d. potvarkį pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 1200 kv. m. žemės sklypą Nr. 341. Nepaisant to, jog 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebuvo patvirtintas šalių parašais ir netapo pirkimo-pardavimo sutartimi, V. B. neprarado savo, kaip sklypo naudotojo, pirmenybinio reikalavimo įsigyti sklypą iš valstybės teisės. Tuo tarpu SB „Žara“, nebūdama teisėta norimo privatizuoti žemės sklypo naudotoja, negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad sklypą galės neabejotinai išsipirkti, kitaip perimti jo valdymą ir/ar jį valdyti nuosavybės teise bei įrengti ten savo reikmėms vandenvietę, o savavališkas elektros skydo įrengimas V. B. priklausančiame sklype, savaime nesudaro prielaidų manyti, kad jis yra skirtas konkrečiai vandenvietei. V. B. buvo bendrijos narys; jis kaip teisėtas sklypo savininkas, 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu, kuriuo be kita ko prašė išduoti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles su bendrija, tačiau ieškovė nurodytą pažymą atsisakė pateikti taip užkirsdama kelią jam laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu ir suvaržydama CK 6.156 str. įtvirtintą sutarties sudarymo laisvės principą. Be to, administraciniam aktui ginčyti yra praleistas 1 mėn. terminas, numatytas ABTĮ; ieškovė neprašo atnaujinti praleisto termino.

8Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad ginčo žemės sklype yra gyvenamasis namas, į kurį 2015 m. birželio 12 d. įregistruotos V. B. nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikti kadastro duomenų bylos dokumentai (žemės sklypo planas bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas) 2013 m. lapkričio 12 d. buvo suderinti su NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, tad ši institucija, atlikusi minėtos kadastro duomenų bylos patikrinimą bei priėmusi skundžiamą įsakymą, patvirtino, kad ginčo žemės sklypas suformuotas vadovaujantis galiojančiais teisė aktais.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės Sodininkų bendrijos „Žara“ atsakovams V. B. ir V. B. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 8,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

11Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3711 „Dėl žemės sklypo Nr. 341, esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo V. B.“. Ginčo žemės sklypas (1200 kv.m.), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. lapkričio 28 d. minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas V. B. iš valstybės įgijo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Vėliau V. B. šį žemės sklypą 2014 m. sausio 30 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai V. B.. Ieškovė SB „Žara“ dėl minėto žemės sklypo Nr. 341 privatizavimo kreipėsi į prokuratūrą, tačiau pastaroji 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 2.1.5-24 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ginčo žemės sklype stovi pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovei V. B.. Šio namo baigtumas yra 100 proc.; vidutinė rinkos vertė – 25 700 Eur. Kadastrinių duomenų nustatymo data – 2015 m. balandžio 24 d.

12Teismas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo, įgyvendinant jam teisės aktais priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, tad šio savarankiško administracinio akto apskundimui taikytini terminai, nustatyti ABTĮ (tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, žr., pvz., 2013-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013; 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Nustatyta, kad atsakovas V. B. 2014 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti sandorio sudarymui pažymą apie atsiskaitymą su bendrija, atlikti kt. veiksmus, nurodytus prašyme. Taip pat prie šio prašymo pridėjo skundžiamą įsakymą, 2014 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir kt. dokumentus, todėl laikytina, kad ieškovė apie ginčijamą įsakymą sužinojo gavusi šį prašymą su priedais. Iš SB „Žara“ 2014 m. vasario 10 d. vykusio valdybos susirinkimo matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstomas atsakovo V. B. minėtas prašymas, todėl laikytina, kad ieškovė skundžiamą įsakymą gavo ne vėliau kaip 2014 m. vasario 10 d. (pažymėtina ir tai, kad SB „Žara“ 2014 m. liepos 23 d. visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl sklypo Nr. 341 privatizavimo sandorio nuginčijimo). Tuo tarpu ieškovė į teismą dėl jo kreipėsi tik 2015 m. balandžio 8 d., t. y. akivaizdžiai ir ženkliai praleidusi įstatymo nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą. Tai, kad ieškovė visų pirma kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nekeičia termino kreiptis į teismą dėl minėto administracinio akto panaikinimo tvarkos ir termino. Be to, prokuratūra 2014 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau ieškovė ir po to delsė kreiptis į teismą. Teismo manymu, ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti ginčijamą administracinį aktą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymą, termino neprašo atnaujinti, be to, nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl ieškinio reikalavimą dėl šio įsakymo panaikinimo atmetė vien šiuo pagrindu.

13Teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės įsigijimo teisėtumo, vadovavosi Žemės įstatymu, Žemės reformos įstatymu ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo mėgėjiško sodo teritorijoje“ patvirtintomis taisyklėmis. Šių teisės aktų nuostatos ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad valstybinės žemės sklypai mėgėjiško sodo teritorijoje galėjo būti parduodami trimis būdais – ne aukciono, atvirojo aukciono ir uždarojo aukciono būdais, priklausomai nuo valstybinės žemės suteikimo ir naudojimo pagrindų. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu galėjo būti parduodami žemės sklypai, kurie suteikti teisės aktų nustatyta tvarka (bendrijos nariams), taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojami valstybinės žemės sklypai (jų naudotojams). Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijos nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą (genplaną), parengtą ir patvirtintą iki LR Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos – 1996 m. sausio 1 d.

14Pagal SB „Žara“ įsteigimo metu (bendrijos įstatai patvirtinti 1991 m. lapkričio 27 d.) galiojusio 1990 m. spalio 25 d. LR Įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 2 str. nuostatas sodininkų bendrijos nariu buvo tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu įgijimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. SB „Žara“ buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 287. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pati ieškovė. Taigi, tam, kad tapti bendrijos nariu nebuvo būtina pateikti prašymo dėl priėmimo į bendriją ir pan., svarbu, jog asmuo būtų įgijęs teisę naudotis žemės sklypu, t. y. kad jam būtų suteiktas atitinkamas žemės sklypas naudotis. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir ieškovė, kad atsakovui V. B. buvo suteiktas bendrijoje kitas žemės sklypas Nr. 287, teismas laikė, jog atsakovas buvo bendrijos nariu. LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Sodininkų bendrijos laikinieji pavyzdiniai įstatai (toliau – Pavyzdiniai įstatai), pagal kuriuos bendrijos atitinkamai pasitvirtindavo savo įstatus. Pavyzdinių įstatų 6 p. nustatė, kad narius į bendriją priimdavo ir šalindavo iš jos, žemės sklypus skirdavo bendrijos valdyba. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad V. B. būtų pašalintas iš bendrijos narių ar nutraukta jo teisė naudotis žemės sklypu. Teismas pažymėjo ir tai, kad Pavyzdinių įstatų 7 p. reglamentavo, jog bendrijos narys turėjo teisę keisti jam skirtą žemės sklypelį į kitą sklypelį. Atsakovas V. B. teigia, kad jis būtent ir pasinaudojo šia teise, t. y. savo sklypelį pasikeitė į ginčo sklypą Nr. 341. Ieškovės pirmininkė nurodė, kad jai nebuvo perduoti ankstesni bendrijos dokumentai; pagal bylos duomenys jie nėra išlikę, tačiau teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog SB „Žara“ neišsaugoti dokumentai, tame tarpe dėl V. B. žemės sklypelio pakeitimo, nesudaro pagrindo neigti V. B. teisę įsigyti žemės sklypą. Kita vertus, byloje esantys netiesioginiai įrodymai, susiję su sklypu Nr. 341, iš esmės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovo žemės sklypelio pakeitimas buvo tinkamai įformintas.

15Byloje esančiu Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233p priedėliu Nr. 20 „Sodininkų bendrijos „Žara“ parduodamų sklypų sąrašas“ V. B. buvo leista įsigyti 1200 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 341, esantį S.B. „Žara“. Šis potvarkis buvo priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jo patvirtintomis atitinkamomis taisyklėmis, kurios nustatė nuoseklią procedūrų seką, kuria buvo įgyvendinama asmenų teisė įsigyti nuosavybėn naudojamus valstybinės žemės sklypus. Atsakovas iš esmės visą Taisyklėse numatytą procedūrą buvo praėjęs, t. y. buvo parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių; tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsakovas vėliau, t. y. 2013 m. lapkričio 4 d., kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių su prašymu leisti privatizuoti minėtą žemės sklypą.

162014 m. sausio 3 d. parduodant ginčo žemės sklypą atsakovui be kita ko buvo vadovautasi ir SB „Žara“ generaliniu (suplanavimo) planu (su 1991 m. rugsėjo 2 d. padarytais pakeitimais), patvirtintu tuometinės Vilniaus rajono valdybos; minėtame genplane taip pat yra pažymėtas ginčo sklypas Nr. 341. Nors ieškovė teigė, kad jų turimame bendrijos generaliniame plane sklypo Nr. 341 nėra, tačiau teismas pažymėjo, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi planu, kuriuo disponuoja atitinkamos valstybės institucijos, neatmetė galimybės, kad ieškovės turimas planas yra pirminis, be vėliau padarytų pakeitimų. Taigi, Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio ir SB „Žara“ generalinio plano pagrindu buvo priimtas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymas. Šio įsakymo pagrindu pagrįstai su V. B. sudaryta 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja, jog perleidžiant valstybinę žemę (nors ir esančią sodininkų bendrijos teritorijoje) apie tai turėtų būti informuojama pati bendrija, todėl konstatavo, kad ginčo žemės sklypas parduotas atsakovui V. B. laikantis teisės aktų nuostatų.

17Teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad SB „Žara“ niekada nebuvo suformuoto sklypo Nr. 341; kad bendrijos teritorijos aplinkinė (išorinė) riba yra būtent su 340 sklypų (o ne su 341 sklypų) ne kartą yra patvirtinta atitinkamų institucijų; atsakovo įsigytame sklype bendrija buvo suplanavusi vandenvietę (jos apsauginę zoną), tuo tikslu sklype įrengtas elektros skydas; tad privatizuojant ginčo žemės sklypą nebuvo paisoma šių ribojimų ir bendrijos teritorijos suplanavimo projekto; pažymėjo, kad ieškovės teiginiai dėl sklypo Nr. 341 nebuvimo paneigiami byloje esančiais įrodymais. Tai Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio priedėlio Nr. 20 įrašu Nr. 74, kuriame leidžiama parduoti V. B. sklypą, kurio Nr. 341; 1992 m. generaliniu planu, kuriuo turi būti vadovaujamasi šioje byloje, t. y. jame yra įbraižytas žemės sklypas Nr. 341; šio sklypo 92 m. parengta schema, patvirtinta tuometinio SB „Žara“ pirmininko H. M.; SB „Žara“ 1992 m. balandžio 28 d. valdybos posėdžio protokolo priedo įrašu, kuriame ginčo sklypo naudotoju nurodytas V. B. (prokuratūros 2014 m. balandžio 11 d. nutarimas).

18Teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriumi, kad ieškovės minimi SB „Žara“ išorinės ribos kadastriniai matavimai, patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. A27-294, nėra teritorijų planavimo dokumentas, šiais matavimais tik nustatomas sodininkų bendrijos naudojamo žemės sklypo išorinė riba ir nustatomas sodininkų bendrijos užimamos žemės plotas, tačiau šiais matavimais nėra formuojami atskiri žemės sklypai ar keičiamos jų ribos. Kadangi tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, tad rengiant ginčo žemės sklypo dokumentu pardavimui ir jį parduodant nebuvo būtina į tai atsižvelgti.

19Dėl SB „Žara“ rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teismas pasakė, kad pagal bylos duomenis šis projektas niekada nebuvo patvirtintas, tad jis nėra galiojantis. Tuo pačiu nėra ir pagrindo juo vadovautis. Dar daugiau, pagal bylos duomenis, minėto projekto patikrinimas šiai dienai apskritai yra nutrauktas; byla grąžinta rengėjui.

20Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebūdama teisėtu ginčo sklypo naudotoju (teisėtu naudotoju buvo atsakovas V. B.) negalėjo turėti ir pagrįsto teisėto lūkesčio dėl vandenvietės įrengimo ar jos apsauginės zonos nustatymo ginčo žemės sklype. Taip pat pagal bylos duomenis elektros įrenginiai, kurie pasak ieškovės buvo įrengti vandenvietei, šiuo metu yra iškelti iš ginčo sklypo.

21Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, prieš perleisdami savo sklypą ar jo dalį kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį. Tačiau teismas nesutiko, kad šiuo pagrindu ginčijama dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojanti. Nei Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d., nei kituose šio įstatymo straipsniuose nėra numatytos šio reikalavimo nesilaikymo teisinės pasekmės, tad teismas vertino, ar dėl šio reikalavimo nesilaikymo būtų protinga pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

22Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. įtvirtintos normos tikslas iš esmės yra informavimo – apsauginio pobūdžio, t. y. kad bendrija ir bendrijoje įsigyjantys sklypus asmenys gautų (žinotų) atitinkamą informaciją apie narius, jų pasikeitimą, sumokėtus bendrijai mokesčius - ar nėra skolų, jeigu jos yra, tai kokio dydžio, ir pan.

23Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas V. B. įsigijęs iš valstybės ginčo žemės sklypą ir ketindamas jį padovanoti savo dukrai, 2014 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi į ieškovę be kita ko informuodamas apie savo ketinimus ir prašydamas išduoti jam pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Tačiau SB „Žara“ neišdavė Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. nurodytos pažymos. Taigi, dėl minėtos pažymos nebuvimo sudarant ginčijamą sandorį iš esmės yra kalta ieškovė (o ne atsakovas V. B.), kuri nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti pažymą apie atsiskaitymus už prievoles bendrijai. Jeigu V. B. turėjo skolų bendrijai, tai pažymoje atitinkamai ir turėjo būti nurodyta, tuo tarpu ieškovė minėtos pažymos iš viso neišdavė.

24Teismas nenustatė, kad ieškovė dėl minėto pažeidimo būtų patyrusi kokių nors nuostolių (bendrijos nario nesumokėti mokesčiai gali būti išreikalaujami įstatymo nustatyta tvarka). Atsakovai taip pat nereiškia jokių pretenzijų dėl minėtos pažymos nebuvimo. Tad pažeidimas iš esmės nėra reikšmingas. Pažymėjo ir tai, kad sandorio vykdymas nepažeidžia jokios teisės normos ir šalių ketinimų. Teismas sutiko su atsakovų atstovų argumentu, kad reikalavimo turėti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai pažeidimas šiuo konkrečiu atveju tiesiogiai nesusijęs su ginčijama dovanojimo sutartimi, nes sutarties nuostatos nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų; kitaip sakant, nėra santykio tarp pažeidimo ir sutarties artumo.

25Teismas, apibendrindamas konstatavo, kad šioje byloje reikalavimo turėti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai pažeidimas nepripažįstamas pagrindu sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia; priešingu atveju būtų neproporcingas sprendimas padarytam pažeidimui, kuriam iš esmės įtakos turėjo paties ieškovo neteisėti veiksmai.

26Teismas pažymėjo, kad šioje byloje svarbus ir proporcingumo principas bei šalių interesų pusiausvyra. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype stovi atsakovės pilnai pastatytas ir įrengtas gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 25 700 Eur; byloje nėra jokių duomenų, kad šis pastatas būtų pastatytas neteisėtai. Ieškovė šio turto atžvilgiu neformuluoja jokio reikalavimo, tad net ir tenkinus ieškovės ieškinį ji negalėtų įgyvendinti savo teisės dėl vandenvietės įrengimo. Kita vertus, vėliau galimai iškiltų žalos atlyginimo klausimas, jeigu atsakovė V. B. turėtų nugriauti teisėtai pastatytą gyvenamąjį namą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, žinodama apie pradėtas namo statybas, laiku nesiėmė priemonių, jog šios statybos būtų sustabdytos; ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio mėn., t. y. iš esmės kai jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, kas reiškia, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Tad V. B. keliant žalos atlyginimo klausimą neabejotina, kad dalis atsakomybės tektų ir pačiai ieškovei. Teismo nuomone, esamoji padėtis (status quo) labiausiai atitinka proporcingumo principą ir šalių interesų pusiausvyrą.

27Nagrinėjamu atveju, teismas, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovų naudai priteisė po 605 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 8,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29Apeliaciniu skundu ieškovė Sodininkų bendrija „Žara“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

311) Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino praleidimo. Pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jog apeliantė yra praleidusi terminą Įsakymui ginčyti, netinkamai pritaikė teisės normas, t. y. pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., vietoj CK 1.125 str. 1 d., nes ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, kilęs dėl nekilnojamojo daikto ir yra susijęs su turtiniais interesais. Šias aplinkybes pagrindžia ieškovės reiškiami reikalavimai.

322) Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Teismas netinkamai rėmėsi 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“, galiojusio apeliantės įsteigimo metu, 2 str., nes šioje nuostatoje nėra reglamentuojama asmens tapimo sodininku bendrijos nariu tvarka, o išvadą, kad atsakovas buvo apeliantės nariu, priėmė remdamasis netiesioginiais įrodymais, tačiau nenurodė konkrečiai kokiais, kaip tai numato CPK 270 str. 4 d. 2, 3, ir 4 p.

333) Teismas, priimdamas sprendimą visiškai nevertino byloje esančių tiesioginių rašytinių įrodymų, kurie suponuoja išvadą, kad atsakovas nebuvo sklypo naudotoju. Apeliantė neneigė fakto, kad atsakovas buvo bendrijos nariu ir jam buvo suteiktas naudotis sklypas Nr. 287, tačiau šią savo teisę jis prarado apie 1992 m. ir vėliau jam ši teisė nebuvo sugrąžinta. Remiantis 1987 m. kovo 5 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių sąjungų Tarybos nutarimu Nr. 61 patvirtintų tipinių sodininkų bendrijos įstatų 22, 23 p. bei 1991 m. gegužės 21 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 205 Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo patvirtintų sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų 7.1., 9. p., atsakovas buvo pašalintas iš SB narių, kaip nedirbantis/neįdirbantis sklypo narys. Šį faktą patvirtina 1991 m. balandžio 8 d. atsakovo pasiaiškinimas apeliantės pirmininkui, kuriame rašoma: „kadangi 1990 m. gavome avarines patalpas parduotuvės statybai, todėl neturėjau laiko užsiimti sodu. Dabar jau parduotuvė veikia ir pasižadu prižiūrėti man skirtą žemės sklypą.“

344) Kadangi SB „Žara“ pirmininkai keitėsi ne kartą, nėra išlikusių kai kurių dokumentų, taip pat ir dokumento, kurio pagrindu atsakovas buvo pašalintas iš bendrijos narių, todėl posėdžio metu buvo prašoma kviesti liudytojus, tačiau teismas netenkino šio prašymo, pažeisdamas CPK 177 str. 2 d. Pasibaigus bylos nagrinėjimui, vieno iš buvusių pirmininkų įpėdiniai po jo mirties perdavė dokumentus, susijusius su apeliantės organų priimtais sprendimais, tame tarpe ir 1992 m. kovo 25 d. valdybos susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų yra „Dėl pašalinimo iš bendrijos“. Šis protokolas įrodo, kad valdymo organai spręsdavo klausimus dėl narių pašalinimo iš bendrijos, ir nors konkrečiai protokole nėra minimas atsakovas, tačiau iš visų byloje esančių įrodymų visumos, galima daryti išvadą, kad šiuo protokolu iš apelianto narių buvo pašalintas ir atsakovas.

355) Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Teismas, vertindamas 1992 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus rajono valdybos potvarkio priedėlį Nr. 20 (ranka taisyti skaičiai, nurodantys parduodamų sklypų plotą ir bendrijos naudojamą plotą), 1992 m. generalinį planą (neegzistuoja originalas), H. M. pasirašytą Sklypo schemą ir 1992 m. balandžio 28 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolą (tokio dokumento bylos medžiagoje nėra), neatsižvelgė į aplinkybę, kad visi šie įrodymai yra prieštaringi ir keliantys abejonių jų tikrumu.

366) Apeliantės teritorijos generalinis planas buvo patvirtintas dar 1989 m. su jame numatyta vieta vandenvietei, kuri niekuomet nekito. 2007 ir 2009 m. vykusių visuotinių narių susirinkimų metu buvo nuspręsta išpirkti iš valstybės bendram naudojimui vandenvietės žemę. 2009 m. kovo 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-294 buvo patvirtinti apeliantės žemės sklypo išorinės ribos kadastriniai matavimai, kuriais buvo nustatyta aplinkinė riba su 340 sklypų bei vieta vandenvietei. 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija dar kartą patvirtino aplinkinę ribą su 340 sklypų, užimančių 32,7538 ha ploto, vandenvietei skirtas sklypas pažymėtas kaip „bendrijos perkami sklypai“. Remiantis atliktais kadastriniais matavimais ir patvirtinta išorine aplinkine riba su 340 sklypų ir vandenviete bei vadovaujantis 2004 m. lapkričio 15 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje 3 p., apeliantė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl leidimo žemės formavimo pertvarkymo projekto rengimui. 2013 m. birželio 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė projekto patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog: „Tvirtinti galima Projekte suprojektuotus sodininku bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus.“, tarp bendro naudojimo žemės sklypu įėjo ir vandenvietė. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba patvirtinto apeliantės teritorijos aplinkinę ribą su 340 sklypų bei vandenviete ir nors pats projektas patvirtintas nebuvo, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teigiamą išvadą dėl bendro naudojimo žemės sklypų, tame tarpe ir vandenvietės, tvirtinimo.

377) Atsakovė V. B. savavališkai iškėlė elektros įrenginius iš ginčo žemės sklypo, nesuderinusi su apeliante. Šią aplinkybę pagrindžia 2015 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Dėl elektros kabelio klojimo.

388) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Jei atsakovas ir būtų buvęs sklypo naudotoju 1992-1993 m., tai nepaisant to, vykdant sklypo pirkimo-pardavimo procedūras nurodytu laikotarpiu, nebuvo laikomasi pirkimo-pardavimo procedūros taisyklių. Be to, tiek mokėjimo pranešime, tiek pateiktoje valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje pateikiama nevienoda informacija dėl 1612 rublių sumokėjimo datos.

399) Mėgėjų sodų teritorijoje ne aukciono būdu žemės sklypą įsigyti gali tik tas asmuo, kuris naudojasi toje teritorijoje esančiu žemės sklypu arba yra sodininkų bendrijos narys. Atsakovas faktiškai nesinaudojo (tą faktą liudija pėsčiųjų takas suformuotas bendrijos narių į autobusų sustojimą) ir negalėjo naudotis sklypu, nes tokio sklypo kaip Nr. 341 apeliantės teritorijoje niekada nebuvo suformuoto ir įregistruoto VĮ Registrų centras. Sklypas suformuotas vadovaujantis tuo pačiu ginčijamu įsakymu, kuriuo remiantis buvo leista atsakovui jį įsigyti nuosavybės teise. Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas tik tada, kai buvo išreikšta atsakovo valia jį įsigyti nuosavybės teise. Tai tik patvirtina, kad atsakovas niekada nebuvo ir negalėjo būti sklypo naudotoju, todėl remiantis tuo pagrindu negalėjo būti priimtas ir ginčijamas įsakymas bei sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

4010) Dėl dovanojimo sutarties. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino apeliantės atstovų teiginius dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymos apie atsiskaitymą su apeliante nepateikimas notarui yra tik vienas iš argumentų, kodėl dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Pagrindinis argumentas, kuris buvo nurodytas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo tas, kad dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad ji yra materialinis teisinis padarinys, kilęs nesilaikant imperatyvių įstatymo normų priėmus ginčijamą įsakymą ir sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismas sprendime apie tai nieko nepasisakė.

41Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

42Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

431) Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Apeliantė ieškiniu pareiškė savarankiškus civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus, todėl remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006. 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009, 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013, 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010), darytina išvada, jog teismas sprendime tinkamai taikė ABTĮ 33 str. 1 d., nustatydamas, kad apeliantė yra akivaizdžiai ir ženkliai praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti ginčijamą administracinį aktą – įsakymą.

442) Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Nors LR įstatymo dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų 2 str. tiesiogiai neįtvirtinta asmens tapimo sodininkų bendrijos nariu tvarka, tačiau šį straipsnį vertinant sistemiškai bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog teismas priėmė teisingą išvadą dėl V. B. tapimo SB „Žara“ nariu. Nors apeliantė nurodo, kad teismas tokią išvadą priėmė remdamasis netiesioginiais įrodymais, tačiau nenurodydamas kokiais, tačiau teismas minėtą išvadą padarė vadovaudamasis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis bei byloje esančiais įrodymais, paaiškinimais. Apeliantė netinkamai suprato teismo teiginį „Kita vertus, byloje esantys netiesioginiai įrodymai, susiję su sklypu Nr. 341, iš esmės leidžia padaryti išvadą, kad atsakovo žemės sklypelio pakeitimas buvo tinkamai įformintas“. Šiuo teiginiu teismas norėjo pasakyti, jog ne išvadą dėl V. B. tapimo apeliantės nariu padarė atsižvelgdamas į netiesioginius įrodymus, o tai, kad V. B. sodo sklypų susikeitimas buvo tinkamai įformintas. Tiesioginių įrodymų dėl sodo sklypų sukeitimo byloje nebuvo pateikta, todėl teismas ir turėjo remtis netiesioginiais įrodymais.

453) Argumentą, kad V. B. teisę būti bendrijos nariu ir naudotis žemės sklypu prarado apie 1992 m., apeliantė grindžia spėlionėmis, pamąstymais, nepagrįstomis išvadomis ir nauju teikiamu įrodymu (1992 m. kovo 25 d. valdybos susirinkimo protokolu), kuriame konkrečiai nėra minimas atsakovas, tiesioginio įrodymo - dokumento, patvirtinančio V. B. pašalinimą, nėra. Priešingai, pati apeliantė su 2015 m. rugsėjo 1 d. prašymu „Dėl papildomų dokumentų prijungimo“ pateikė 1990 m. birželio 1 d. apeliantės narių asmeninių sąskaitų registro ištraukos kopiją, kuri vienareikšmiškai patvirtina faktą, jog V. B. turėjo savo asmeninę sąskaitą, į kurią 1990 m. buvo įmokėję pinigus, ir kitą faktą, kad V. B. buvo apeliantės narys.

464) Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Vertinant Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233 priedėlį Nr. 20, jis iki šiol yra galiojantis, todėl yra teisėtas ir teisingas, be to, apeliantė pateiktu ieškiniu šio potvarkio neginčijo, taip pripažindama jo teisingumą. Be to, potvarkio priedelio Nr. 20 įraše Nr. 74 spausdintinėmis raidėmis, o ne taisant ranka, yra įrašytas V. B., kuriam leidžiama įsigyti žemės sklypą Nr. 341, esantį apeliantės teritorijoje, o apeliantės apeliaciniame skunde minimas taisymas ranka „Taisyti yra skaičiai, nurodantys parduodamų sklypų plotą ir bendrijos naudojimą plotą“ akivaizdu, jog buvo atliekamas padarius skaičiavimo klaidą.

475) Vilniaus rajone esančių sodininkų bendrijų generalinių planų originalai yra laikomi Vilniaus rajono savivaldybėje, todėl apeliantės pirmininkės prašymą pateikti genplano kopiją skyrius persiuntė savivaldybės administracijai vykdymui, tačiau tai nereiškia, jog Skyrius neturi Vilniaus rajono sodininkų bendrijų generalinių planų kopijų.

486) Žemės sklypo Nr. 341 privatizavimo schema iki šiol yra galiojanti, apeliantė jos neginčijo, taigi ginčo dėl šios schemos teisėtumo ir teisingumo nėra. Privatizavimo schemoje atlikti taisymai ranka, kuriuos pabrėžia apeliantė, tikėtinai buvo atlikti dėl klaidos.

497) Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne 1992 m. balandžio 28 d. valdybos posėdžio protokolo priedo įrašu, o Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu, kuris laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu.

508) Apeliantė nepagrįstai remiasi Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 10 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame buvo pateikta teigiama patikrinimo išvada dėl apeliantės rengto formavimo ir pertvarkymo projekto, nes patikrinimo akto surašymas yra vienas iš Projektų tikrinimo etapų. Šis projektas iki šiol yra tik rengimo (taisymo) stadijoje, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis jo sprendiniais bei tam tikromis aplinkybėmis, nustatytomis šio projekto tikrinimo metu.

519) Elektros įranga buvo iškelta iš privataus žemės sklypo į valstybinės žemės plotą. Šiuo atveju sutikimą atlikti minėtus veiksmus turėjo išduoti ir išdavė Skyrius (2015 m. kovo 9 d. Sutikimas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai), o elektros įrangos iškėlimo klausimas (plano suderinimas) neturėjo būti suderintas su apeliante.

5210) Dėl pirkimo - pardavimo sutarties. Byloje esantys dokumentai (1992 m. balandžio 3 d. parengta žemės sklypo Nr. 341 privatizavimo schema, žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių, Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233p priedėlis Nr. 20) patvirtina, kad V. B. iš esmės buvo įvykdęs visas sąlygas, jog su juo būtų sudaryta 1992 m. - 1993 m. laikotarpyje valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo Nr. 341 pardavimo, tokiu būdu jam buvo sukurti teisėti lūkesčiai dėl žemės sklypo Nr. 341 įsigijimo, bet tuometinė žemėtvarkos tarnyba neįgyvendino savo pareigos ir tik praėjus daugiau nei 20 m. 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. B. buvo įgyvendinti teisėti lūkesčiai.

5311) Nors žemės sklypas Nr. 341 nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio žemės sklypo ribos V. B. buvo žinomos, nes ribos buvo nustatytos apeliantės generaliniame plane, taip pat privatizavimo schemoje. Dėl šios priežasties nepagrįsti teiginiai, jog žemės sklypas Nr. 341 nebuvo suformuotas, todėl V. B. negalėjo juo naudotis. Be to, apeliantė neįrodė jokiais įrodymais fakto, jog žemės sklypas Nr. 341 nebuvo naudojamas priimant ginčijamą įsakymą. Skyrius priimdamas įsakymą vadovavosi 2013 m. rugsėjo 5 d. UAB „Dextrus“ parengta žemės sklypo Nr. 341 kadastro duomenų byla ir šioje byloje pateiktu žemės sklypo Nr. 341 planu, kuriame nurodytos naudmenos (sodas-daržas).

5412) Dėl dovanojimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra akivaizdžiai ir ženkliai praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti įsakymą bei į tai, kad Skyriaus vedėjas priimdamas ginčijamą įsakymą bei sudarydamas 2014 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį su V. B. ne tik nepažeidė jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų, o tik įgyvendino V. B. teisėtus lūkesčius, darytina išvada, jog tiek ginčijamos sutartys, tiek ir įsakymas yra teisėti.

55Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

56Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

571) Dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Byloje nėra ginčo, kad įsakymas yra administracinis aktas. Administracinių aktų apskundimą reglamentuoja ABTĮ, kurio 33 str. 1 d., numatantis vieno mėnesio terminą skundui dėl administracinio akto paduoti. Aplinkybė, kad dėl byloje vyraujančio civilinio teisinio santykio byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams, nekeičia administracinio akto apskundimo termino.

582) Dėl V. B. buvimo SB ,,Žara“ nariu. Apeliantė teigia, neva V. B. 1992 m. buvo pašalintas iš SB ,,Žara“ narių, tačiau ieškinyje apeliantė tokio fakto nebuvo nurodžiusi ir juo nesirėmė, o šią naują aplinkybę įrodinėti pradėjo tik teismo posėdžio metu. Įrodymų, aptvirtinančių tokį teiginį, apeliantė byloje nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad SB ,,Žara“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kad V. B. būtų pašalintas iš bendrijos narių ar buvo nutraukta jo teisė naudotis žemės sklypu. Valdybos sprendimo, kuriuo atsakovas būtų pašalintas iš bendrijos ar kitų netiesiogiai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikė. Nors apeliantė pateikė 1992 m. kovo 25 d. valdybos susirinkimo protokolą Nr. 4, tačiau pati apeliantė pažymi, kad atsakovas šiame sprendime nėra nurodytas.

593) Tai, kad V. B. ne tik nebuvo pašalintas iš SB ,,Žara“, bet jam buvo suteikta teisė naudotis sklypu Nr. 341 ir bendrija pritarė šio sklypo perdavimui, patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys: 1) pati SB ,,Žara“ sudarė sodininkų bendrijos nario V. B. sklypo Nr. 341 schemą, 2) V. B. pateikė prašymą SB ,,Žara“ leisti naudotis sklypu Nr. 341, 3) 1992 m. balandžio 28 d. SB ,,Žara“ valdyba posėdyje svarstė sklypų privatizavimą, tame tarpe ir V. B. sklypo Nr. 341 (kas neabejotinai patvirtina, kad sklypas buvo suteiktas V. B. naudotis) ir 4) Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 1233p ,,Dėl sodų pardavimo“ nuspręsta parduoti žemės sklypus bendrijose pagal priedelius, tame tarpe sodininkų bendrijos ,,Žara“ 74 sklypus, o šio potvarkio priedelyje Nr. 20 prie sodininkų bendrijos ,,Žara“ parduodamų sklypų sąrašo Nr. 74 įrašytas V. B., turintis 12 a. žemės sklypą Nr. 341.

604) Dėl sklypo Nr. 341 egzistavimo. Apeliantė, keldama abejones dėl atsakovo poziciją pagrindžiančių įrodymų, savo poziciją pagrindžiančių dokumentų iš esmės nepateikia, o remiasi 1989 m. SB ,,Žara“ generaliniu planu, kurio oficialumas byloje esančiais kitais įrodymais yra paneigtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi SB „Žara“ generaliniu planu (su 1991 m. rugsėjo 2 d. padarytais pakeitimais), patvirtintu tuometinės Vilniaus rajono valdybos, kuriame yra pažymėtas ginčo sklypas Nr. 341. Tuo tarpu apeliantė rėmėsi SB „Žara“ rengiamu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris nebuvo patvirtintas ir kuris nėra teritorijų planavimo dokumentas.

615) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233p priedėliu Nr. 20 „Sodininkų bendrijos „Žara“ parduodamų sklypų sąrašas“ V. B. buvo leista įsigyti 1200 kv.m. ploto žemės sklypą Nr. 341, esantį SB „Žara“, apeliantė šio potvarkio neginčijo, nekėlė reikalavimo pripažinti potvarkį negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskirai dėl šių aplinkybių iš esmės nepasisakė. Kol potvarkis nėra nuginčytas ir nekeliamas jo teisėtumo klausimas, laikytina, jog jis priimtas laikantis galiojusių teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir galiojantis. Atitinkamai laikytina, kad V. B., pirkdamas valstybinės žemės sklypą, be kitų dokumentų pateikė visus dokumentus šiam potvarkiui priimti, tame tarpe ir dokumentą, kuris pagrįstai įrodė, jog jam šis žemės sklypas buvo suteiktas ir kad jis yra teisėtas šio sklypo naudotojas bei sklypo planą ir atliko visas reikiamas procedūras tokiam potvarkiui priimti.

626) Atsakovas iš esmės visą Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jo patvirtintose taisyklėse numatytą procedūrą buvo praėjęs: buvo parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsakovas vėliau kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių su prašymu leisti privatizuoti minėtą žemės sklypą. Nepaisant to, jog 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebuvo patvirtintas šalių parašais ir netapo pirkimo-pardavimo sutartimi, V. B. neprarado savo, kaip sklypo naudotojo, pirmenybinio reikalavimo įsigyti sklypą iš valstybės teisės. Tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-317/2006.

637) Dėl dovanojimo sutarties. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad Įsakymas yra teisėtas ir galiojantis, ir jo pagrindu atsakovas teisėtai įgijo nuosavybės teises, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl dovanojimo sutarties galiojimo materialinio teisinio padarinio aspektu. Teismui atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčijamą Įsakymą, nėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų.

64Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

65Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

661) Dėl dovanojimo sutarties. Nepripažinus ginčijamo įsakymo negaliojančiu, V. B. laikytinas teisėtu sklypo savininku, todėl jis turėjo teisę sudaryti dovanoji sutartį ir perleisti sklypą atsakovei.

672) Dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Įsakymas yra administracinis aktas ir dėl to ginčo byloje nėra. Administracinių aktų apskundimą reglamentuoja ABTĮ, kurio 33 str. 1 d. numatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Aplinkybė, kad dėl byloje vyraujančio civilinio teisinio santykio byla teisminga bendrosios kompetencijos teismams, nekeičia administracinio akto apskundimo termino.

683) Dėl V. B. buvimo SB ,,Žara“ nariu. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad V. B. buvo ir išliko SB ,,Žara“ nariu visu laikotarpiu ir sklypo Nr. 341 naudotoju, ką tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantės naujai keliamos aplinkybės dėl V. B. pašalinimo iš SB ,,Žara“ paremtos tik interpretacijomis bei prielaidomis, todėl laikytinos neįrodytomis.

694) Dėl sklypo Nr. 341 egzistavimo. Sklypo Nr. 341 suformavimas patvirtintas byloje esančiais oficialiais įrodymais (prima facie) – dokumentais, kurie parengti įgaliotų asmenų, kompetentingų institucijų, laikantis nustatytos tvarkos ir nėra nuginčyti bei galioja, t. y. Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio priedėlio Nr. 20 įrašu Nr. 74, kuriame leidžiama parduoti V. B. sklypą, kurio Nr. 341; 1992 m. generaliniu planu, kuriuo turi būti vadovaujamasi šioje byloje, t. y. jame yra įbraižytas žemės sklypas Nr. 341; šio sklypo 1992 m. parengta schema, patvirtinta tuometinio SB „Žara“ pirmininko H. M.; SB „Žara“ 1992 m. balandžio 28 d. valdybos posėdžio protokolo priedo įrašu, kuriame ginčo sklypo naudotoju nurodytas V. B. (prokuratūros 2014 m. balandžio 11 d. nutarimas); ir kt. Šie dokumentai nėra nuginčyti ir galioja. Apeliantė šių dokumentų neginčija ir byloje nekelia reikalavimo juos panaikinti, pripažinti negaliojančiais, o nenuginčijus šių oficialių dokumentų, juose fiksuojami duomenys laikomi teisingais.

705) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Šiuo atveju buvo parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, žemės sklypo įkainojimo aktas, mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl V. B. vėliau, t. y. 2013 m. lapkričio 4 d., kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių su prašymu leisti privatizuoti minėtą žemės sklypą. Nepaisant to, jog 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties projektas nebuvo patvirtintas šalių parašais ir netapo pirkimo-pardavimo sutartimi, V. B. neprarado savo, kaip sklypo naudotojo, pirmenybinio reikalavimo įsigyti sklypą iš valstybės teisės, tą patvirtina ir galiojantys teisės aktai bei juose numatyti reikalavimai sklypo įsigijimui. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-317/2006.

71IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

72Apeliacinis skundas atmestinas.

73Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantė pateikė naujus įrodymus, susijusius su byloje sprendžiamu klausimu, - 1992 m. kovo 25 d. „Žara“ valdybos susirinkimo protokolo Nr. 4 bei 2015 m. spalio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33-(1)-7104-(4.20) kopijas, kurių, kaip teigia, pateikimo būtinybė iškilo po pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, o atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pateikė 2015 m. kovo 9 d. sutikimo Nr. 48ST-135-(14.48.5.) „Sutikimas tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ kopiją. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant tiek apeliantės, tiek ir atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

74Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

75Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

76Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3711 „Dėl žemės sklypo Nr. 341, esančio ( - ), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo V. B.“. Ginčo žemės sklypas (1200 kv.m.), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. lapkričio 28 d. minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas V. B. iš valstybės įgijo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Vėliau V. B. šį žemės sklypą 2014 m. sausio 30 d. žemės sklypo dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai V. B.. Ieškovė SB „Žara“ dėl minėto žemės sklypo Nr. 341 privatizavimo kreipėsi į prokuratūrą, tačiau pastaroji 2014 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 2.1.5-24 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Ginčo žemės sklype stovi pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kuris priklauso atsakovei V. B.. Šio namo baigtumas yra 100 proc.; vidutinė rinkos vertė – 25 700 Eur. Kadastrinių duomenų nustatymo data – 2015 m. balandžio 24 d.

77Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.), tačiau taip pat, vadovaudamiesi absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 26 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 str., CPK 78 str. 1 d.). Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ATBĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-124/2016).

78Nagrinėjamu atveju apeliantė SB „Žara“, be kita ko, ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3711, kuris yra administracinis aktas ir kurį skundžiant taikomas ABTĮ 33 str. nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, todėl apeliantės argumentai, kad turi būti taikomas CK 1.125 str. 1 d. nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo panaikinti administracinį aktą tinkamai nagrinėjo ABTĮ 33 str. nustatyto termino taikymą bei teisingai nustatė, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto minėto vieno mėnesio termino ir, kad jokio pagrindo minėtą terminą atnaujinti nėra. Apeliaciniame skunde nekeliami teisės klausimai, susiję su šiame įstatyme nustatyto termino skirtinga trukme ar pradžia, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 33 str. nustatytas terminas buvo taikytas tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

79Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji neneigia fakto, jog atsakovas buvo SB „Žara“ nariu ir jam buvo suteiktas sodo sklypas Nr. 287, tačiau jis šią savo teisę prarado apie 1992 m. ir vėliau jam ši teisė nebuvo sugrąžinta; nurodytas aplinkybes grindžia ir naujai kartu su apeliaciniu skundu pateiktu 1992 m. kovo 25 d. valdybos susirinkimo protokolu Nr. 4, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų yra „Dėl pašalinimo iš bendrijos“ – „Remiantis SB „Žara“ įstatų 9.2 p. bendrijos narius per 2 metus neįdirbusius sklypus, pašalinti iš bendrijos. Grąžinti įmokėtus pinigus.“. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai. Iš minėto valdybos protokolo turinio matyti, kad atsakovas V. B. nėra minimas tarp šalintinų sodininkų bendrijos narių, šios aplinkybės neneigia ir pati apeliantė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad bendrijos nariai per 2 metus neįdirbę sklypų buvo šalinami iš bendrijos, nesant byloje jokių kitų įrodymų, t. y. kad būtent V. B. buvo pašalintas iš bendrijos narių ar nutraukta jo teisė naudotis žemės sklypu, niekaip neįrodo, kad atsakovas V. B. apie 1992 m. buvo pašalintas iš bendrijos narių sąrašo. Nors apeliantė įrodinėdama, kad V. B. buvo pašalintas iš sodininkų bendrijos narių, remiasi ir paties atsakovo 1991 m. balandžio 8 d. paaiškinimu, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jis pasižada prižiūrėti jam skirtą žemės skirtą sklypą. Be to, iš 1990 m. birželio 1 d. SB „Žara“ narių asmeninių sąskaitų registro ištraukos matyti, kad V. B. turėjo savo asmeninę sąskaitą, į kurią 1990 m. buvo įmokėjęs pinigus, bei kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo sodininkų bendrijos nariu.

80Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai, remdamasis 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 2 str., konstatavo, kad atsakovas V. B. buvo bendrijos nariu bei, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų pašalintas iš bendrijos narių ar nutraukta jo teisė naudotis žemės sklypu.

81Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Apeliantė teigia, kad SB „Žara“ teritorijoje niekada nebuvo suformuoto žemės sklypo Nr. 341, ginčo sklype buvo suplanuota bendrijos vandenvietė (jos apsauginė zona) bei įrengtas elektros skydas, todėl privatizuojant žemės sklypą nebuvo paisoma šių ribojimų ir teritorijos suplanavimo projekto, o pirmosios instancijos teismas nustatydamas priešingas aplinkybes rėmėsi prieštaringais įrodymais.

82Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad apeliantės argumentus dėl žemės sklypo Nr. 341 egzistavimo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio priedėlio Nr. 20 įrašas Nr. 74, kuriame leidžiama parduoti V. B. sklypą, kurio Nr. 341; 1992 m. generalinis planas, kuriame įbraižytas žemės sklypas Nr. 341; šio sklypo 1992 m. parengta schema, patvirtinta tuometinio SB „Žara“ pirmininko H. M.; SB „Žara“ 1992 m. balandžio 28 d. valdybos posėdžio protokolo priedo įrašas, kuriame ginčo sklypo naudotoju nurodytas V. B. (prokuratūros 2014 m. balandžio 11 d. nutarimas). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu minėti įrodymai yra pakankami identifikuoti ginčo žemės sklypą, taip pat pažymėtina, kad įvertinus šiuo metu galiojantį apeliantės suplanavimo projektą, kuriuo disponuoja atitinkamos valstybės institucijos ir kuris patikslino pradinį 1988 m. rengtą suplanavimo projektą, nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 341 ribos yra nustatytos.

83Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad 2009 m. kovo 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-294 buvo patvirtinti apeliantės žemės sklypo išorinės ribos kadastriniai matavimai, kuriais buvo nustatyta aplinkinė riba su 340 sklypų bei vieta vandenvietei, o 2009 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija dar kartą patvirtino aplinkinę ribą su 340 sklypų, užimančių 32,7538 ha ploto, vandenvietei skirtas sklypas pažymėtas kaip „bendrijos perkami sklypai“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodomi kadastriniai matavimai nėra teritorijų planavimo dokumentas, jais tik nustatomas sodininkų bendrijos naudojamo žemės sklypo išorinė riba ir užimamos žemės plotas, tačiau minėtais matavimais nėra formuojami atskiri žemės sklypai ar keičiamos jų ribos.

84Apeliantė taip pat remiasi 2013 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos projekto patikrinimo aktu, tačiau remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 28 d.), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, patikrinimo akto surašymas yra tik vienas iš projekto tikrinimo etapų; šiuo metu projektas yra rengimo stadijoje, jis nėra patvirtintas, todėl nėra jokio pagrindo juo vadovautis.

85Nors SB „Žara“ nurodo, kad atsakovė V. B. savavališkai, nesuderinusi su apeliante iškėlė elektros įrenginius iš ginčo žemės sklypo, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad elektros įrenginiai buvo iškelti iš privataus žemės sklypo į valstybinės žemės plotą, todėl vadovaujantis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IP-(l.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacija, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“ tokio pobūdžio leidimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai, kaip valstybinės žemės patikėtiniai. Nagrinėjamu atveju elektros įrenginiai buvo iškelti iš privataus žemės sklypo į valstybinės žemės plotą, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, remiantis 2015 m. kovo 9 d. nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus sutikimu, todėl elektros įrenginių iškėlimas neturėjo būti derinamas su apeliante.

86Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 1992 m. buvo pradėta V. B. žemės sklypo įgijimo nuosavybėn (pirkimo) procedūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ ir jo patvirtintomis atitinkamomis taisyklėmis“, kurio 6 p. nurodyta, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai (8 p.). Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (10 p.).

87Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr. 1233p priedėliu Nr. 20 „Sodininkų bendrijos „Žara“ parduodamų sklypų sąrašas“ V. B. buvo leista įsigyti 1200 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 341, esantį SB „Žara“; parengtas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas bei žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame žemės sklypo kaina numatyta 1612 rublių. Byloje taip pat pateiktas mokėjimo pranešimas, pagal kurį V. B. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1612 rublių. Šiame dokumente yra nurodyta informacija apie mokėtoją, mokėjimo tikslą bei mokėtinas sumas. Mokėjimo dokumente taip pat yra atžyma, kad mokėtina suma yra sumokėta į bankinę įstaigą. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktų rašytinių įrodymų turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovas V. B. nurodytą už įgyjamą žemės sklypą sumą yra sumokėjęs. Pripažintina, kad nuo sumokėtos sumos iki ieškinio pateikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl kolegijos vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, jog žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta mokėtina suma sutampa su mokėjimo dokumente nurodyta suma. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės argumentus, kad nebuvo laikomasi pirkimo-pardavimo procedūrų taisyklių, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas iš esmės visą Taisyklėse numatytą procedūrą buvo praėjęs, tačiau valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

88Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio ir sodininkų bendrijos „Žara“ generalinio plano pagrindu pagrįstai buvo priimtas ginčijamas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymas ir jo pagrindu pagrįstai su V. B. sudaryta 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

89Papildomai pažymėtina ir tai, kad nėra reikšminga, ar asmuo asmeniškai naudojo žemės sklypą po to, kai tinkamai atsiskaitė už šią žemę, kadangi sąlyga, ar fizinis asmuo pats naudoja jam suteiktą žemę asmeniniams poreikiams, yra aktuali ir turi būti įvertinta iki to momento, kai žemė yra išperkama (t. y. kai asmuo realizuoja įgytą teisę pirkti valstybės žemės sklypą), o ne iki to momento, kai faktiškai sudaroma valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

90Dėl dovanojimo sutarties. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos argumento, jog dovanojimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip materialinis teisinis padarinys, kilęs nesilaikant imperatyvių įstatymo normų priėmus ginčijamą įsakymą ir sudarius ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagrįstai buvo priimtas ginčijamas Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymas ir jo pagrindu pagrįstai su V. B. sudaryta 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Priešingu atveju, susidariusi situacija, kai konstatuojama, jog ginčo žemės sklypas parduotas atsakovui V. B. laikantis teisės aktų nuostatų, o dovanojimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, prieštarautų Ex injura non oritur jus principui, t. y. iš neteisės negali atsirasti teise ir atvirkščiai iš teisės negali atsirasti neteisė.

91Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas panaikinti ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymą (be to, praleistas terminas jo ginčijimui), taip pat pripažinti negaliojančiomis 2014 m. sausio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2014 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartį.

92Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovės SB „Žara“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

93Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) Sodininkų bendrijos „Žara“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

94Atsakovai V. B. ir V. B. prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

95Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Sodininkų bendrija „Žara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. sausio 16 d. gavo V. B. prašymą dėl... 6. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovai V. B. ir V. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus rajono... 8. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinio reikalavimus spręsti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas viešojo... 13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl valstybinės žemės įsigijimo teisėtumo,... 14. Pagal SB „Žara“ įsteigimo metu (bendrijos įstatai patvirtinti 1991 m.... 15. Byloje esančiu Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkio Nr.... 16. 2014 m. sausio 3 d. parduodant ginčo žemės sklypą atsakovui be kita ko buvo... 17. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad SB „Žara“ niekada... 18. Teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriumi, kad... 19. Dėl SB „Žara“ rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto... 20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebūdama teisėtu ginčo sklypo naudotoju... 21. Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad asmenys, įsigiję... 22. Sodininkų bendrijų įstatymo 8 str. 2 d. įtvirtintos normos tikslas iš... 23. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas V. B. įsigijęs iš... 24. Teismas nenustatė, kad ieškovė dėl minėto pažeidimo būtų patyrusi... 25. Teismas, apibendrindamas konstatavo, kad šioje byloje reikalavimo turėti... 26. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje svarbus ir proporcingumo principas bei... 27. Nagrinėjamu atveju, teismas, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovų... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 29. Apeliaciniu skundu ieškovė Sodininkų bendrija „Žara“ prašo pirmosios... 30. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 31. 1) Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino praleidimo. Pirmos instancijos... 32. 2) Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Teismas netinkamai rėmėsi 1990 m.... 33. 3) Teismas, priimdamas sprendimą visiškai nevertino byloje esančių... 34. 4) Kadangi SB „Žara“ pirmininkai keitėsi ne kartą, nėra išlikusių kai... 35. 5) Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Teismas, vertindamas 1992 m. rugsėjo 4 d.... 36. 6) Apeliantės teritorijos generalinis planas buvo patvirtintas dar 1989 m. su... 37. 7) Atsakovė V. B. savavališkai iškėlė elektros įrenginius iš ginčo... 38. 8) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Jei atsakovas ir būtų buvęs sklypo... 39. 9) Mėgėjų sodų teritorijoje ne aukciono būdu žemės sklypą įsigyti gali... 40. 10) Dėl dovanojimo sutarties. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai... 41. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos... 42. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 43. 1) Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino administraciniam aktui apskųsti... 44. 2) Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Nors LR įstatymo dėl kooperatinių... 45. 3) Argumentą, kad V. B. teisę būti bendrijos nariu ir naudotis žemės... 46. 4) Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Vertinant Vilniaus rajono valdybos 1992 m.... 47. 5) Vilniaus rajone esančių sodininkų bendrijų generalinių planų... 48. 6) Žemės sklypo Nr. 341 privatizavimo schema iki šiol yra galiojanti,... 49. 7) Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne 1992 m. balandžio 28 d.... 50. 8) Apeliantė nepagrįstai remiasi Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m.... 51. 9) Elektros įranga buvo iškelta iš privataus žemės sklypo į valstybinės... 52. 10) Dėl pirkimo - pardavimo sutarties. Byloje esantys dokumentai (1992 m.... 53. 11) Nors žemės sklypas Nr. 341 nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto... 54. 12) Dėl dovanojimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra... 55. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašė apeliacinį skundą... 56. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 57. 1) Dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Byloje nėra... 58. 2) Dėl V. B. buvimo SB ,,Žara“ nariu. Apeliantė teigia, neva V. B. 1992 m.... 59. 3) Tai, kad V. B. ne tik nebuvo pašalintas iš SB ,,Žara“, bet jam buvo... 60. 4) Dėl sklypo Nr. 341 egzistavimo. Apeliantė, keldama abejones dėl atsakovo... 61. 5) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo... 62. 6) Atsakovas iš esmės visą Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89... 63. 7) Dėl dovanojimo sutarties. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad... 64. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. B. prašė apeliacinį skundą... 65. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 66. 1) Dėl dovanojimo sutarties. Nepripažinus ginčijamo įsakymo negaliojančiu,... 67. 2) Dėl termino administraciniam aktui apskųsti praleidimo. Įsakymas yra... 68. 3) Dėl V. B. buvimo SB ,,Žara“ nariu. Byloje esantys įrodymai... 69. 4) Dėl sklypo Nr. 341 egzistavimo. Sklypo Nr. 341 suformavimas patvirtintas... 70. 5) Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Šiuo atveju buvo parengtas valstybinės... 71. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 72. Apeliacinis skundas atmestinas.... 73. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantė pateikė naujus įrodymus,... 74. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 75. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 76. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas nustatė, jog Nacionalinės... 77. Dėl ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto termino administraciniam aktui apskųsti... 78. Nagrinėjamu atveju apeliantė SB „Žara“, be kita ko, ginčija... 79. Dėl V. B. buvimo SB „Žara“ nariu. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo,... 80. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas... 81. Dėl Sklypo Nr. 341 egzistavimo. Apeliantė teigia, kad SB „Žara“... 82. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad... 83. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad 2009 m. kovo 2... 84. Apeliantė taip pat remiasi 2013 m. birželio 10 d. Nacionalinės žemės... 85. Nors SB „Žara“ nurodo, kad atsakovė V. B. savavališkai, nesuderinusi su... 86. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad... 87. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4... 88. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti... 89. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nėra reikšminga, ar asmuo asmeniškai... 90. Dėl dovanojimo sutarties. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios... 91. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 92. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 93. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (ieškovės) Sodininkų bendrijos... 94. Atsakovai V. B. ir V. B. prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas,... 95. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 96. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti...