Byla 2-603-241/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ akcininkų susirinkimo įgalioto asmens G. G. ieškinį dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ALBA Ferrous Trading GmbH, uždaroji akcinė bendrovė „Alwark“, Danske bank A/S, veikiantis per Danske bank A/S Lietuvos filialą.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui G. G. skirta 5 792 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pusė šios baudos, t. y. 2 896 Eur, skiriant trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

5G. G. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą, prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškimą pasirašė ne savo iniciatyva, o vykdydamas akcininkų susirinkimo pavedimą. Tai, kad jis ir brolis yra bendrovės akcininkai, neįrodo, kad G. G. veiksmai pasirašant pareiškimą yra piktnaudžiavimas. Pareiškėjas teigia, jog jo santykiai su broliu yra blogi, todėl jis (pareiškėjas) neturi visos informacijos apie ankstesnius įmonės restruktūrizacijos procesus. Teismo išvada, jog jam yra žinoma apie įmonės nemokumą, yra nepagrįsta. G. G. teigimu, jis pavedė buhalterinei įmonei įvertinti bendrovės būklę ir pateikti išvadą dėl jos mokumo. Gavęs dokumentus, neturėjo pagrindo spręsti apie įmonės nemokumą, todėl jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesu požymių.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti paskirtą baudą. Teismas nustatė, kad atsakovės akcijas valdo tik du asmenys: J. G. ir G. G.. 2015 m. balandžio 3 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu G. G. akcininkų sprendimu buvo įgaliotas pasirašyti UAB „Resota“ restruktūrizavimo metmenis ir pasirašyti bei pateikti teismui prašymą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Už šį sprendimą balsuota 100 procentų akcijų, taigi G. G. balsuodamas pritarė šiam sprendimui, todėl turi prisiimti su tokio sprendimo įgyvendinimu susijusias pasekmes. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad dėl konfliktiškų santykių su broliu jis neturėjo visos informacijos apie ankstesnius restruktūrizavimo procesus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, kaip UAB „Resota“ dalyvis, turėjo galimybę susipažinti su jį dominančia informacija, susijusia su ankstesniais įmonės restruktūrizavimo procesais. Teismas sprendė, jog asmuo, valdantis 50 procentų įmonės akcijų, negalėjo nežinoti apie ankstesnių įmonės restruktūrizavimo bylų baigtį. Teismas konstatavo, kad G. G. buvo gerai žinoma reali įmonės finansinė padėtis ir veiklos perspektyvos, todėl įmonės akcininko veikimus, kai nepraėjus mėnesiui po to, kai teismas pasisakė UAB „Resota“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu ir nustatė, jog nėra tam teisinio pagrindo, nepateikiant jokių iš esmės naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad situacija iš esmės pasikeitė, įvertinto kaip siekį vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, ir konstatavo nesant teisinio pagrindo naikinti už piktnaudžiavimą procesu paskirtą baudą.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį dėl baudos G. G. paskyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai skyrė įmonės dalyvių įgaliotam fiziniam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesu, todėl bauda turi būti panaikinta.

112. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas veikė kaip įgaliotas asmuo, restruktūrizavimo proceso dalyviu buvo tik pirmą kartą, procese buvo aktyvus, jo nevilkino, nėra duomenų, jog pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą.

123. Teismas sprendimą dėl baudos paskyrimo grindė prielaidomis apie pareiškėjo privalėjimą žinoti bendrovės finansinę situaciją. Aplinkybė, kad jis yra atsakovės akcininkas, neįrodo, jog disponuoja visa informacija apie bendrovės finansinę padėtį. Finansinę bendrovės apskaitą perėmusios UAB „Tiksla“ išvada nesukėlė jam abejonių dėl įmonės mokumo.

134. Pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes teismas neatsisakė jį priimti. Kadangi nenustatytas tyčinis ir nesąžiningas pareiškėjo elgesys, todėl negali būti konstatuotas piktnaudžiavimo procesu faktas.

14Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti apeliantui už piktnaudžiavimą procesu skirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Byloje keliamas pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskirtos baudos pagrįstumo klausimas.

18Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalį įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, patvirtinę metmenis, pritaria įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsakovės 2015 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, akcininkui G. G. suteikti įgaliojimai pasirašyti restruktūrizavimo metmenis bei prašymą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (1 t., 30-32 b. l.). Pareiškimą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui padavė akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo G. G..

19Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudos panaikinimo. Jo nuomone, bauda jam negalėjo būti paskirta pirmiausia dėl to, kad jis veikė ne savo vardu, o kaip akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad įgaliotinis, veikdamas atstovaujamojo vardu, sau teisių ir pareigų nesukuria. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas veikė ne savo, o akcininkų susirinkimo vardu, tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes – pareiškėjas yra vienas iš dviejų atsakovės akcininkų, kuriam priklauso 50 procentų bendrovės akcijų, kitas bendrovės akcininkas yra jos vadovas ir pareiškėjo brolis, kuriam taip pat priklauso 50 procentų bendrovės akcijų, sprendimas kreiptis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimtas abiejų akcininkų vieningu sprendimu. Šiuo atveju įgaliotas asmuo ir asmuo priėmęs sprendimą kreiptis į teismą sutampa, todėl pareiškėjas kaip atsakovės akcininkas, kurio valia dėl kreipimosi į teismą buvo išreikšta trečią kartą, yra tinkamas subjektas sprendžiant baudos paskyrimo klausimą ir vertinant jo ne kaip įgalioto asmens, o kaip asmens, priėmusio sprendimą kreiptis į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, veiksmus. Dėl šių priežasčių atmestini apelianto argumentai, kad jis yra netinkamas baudos už piktnaudžiavimą procesu paskyrimo subjektas ir bauda jam negalėjo būti paskirta.

20Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nagrinėjamu atveju konstatuotas pareiškėjo kaip atsakovės dalyvių susirinkimo nario piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

21Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos pareiškėjui skyrimo klausimą, nustatė, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teikiamas trečią kartą, nepraėjus mėnesiui po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2015, priėmimo; prašymai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2014–2015 metais jau buvo nagrinėjami du kartus: anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismai išsamiai įvertino atsakovės finansinius dokumentus, jos finansinę padėtį ir konstatavo, jog atsakovė faktiškai nemoki; pareiškėjas G. G. yra atsakovės akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų įmonės akcijų, jam yra puikiai žinoma įmonės padėtis (kitas bendrovės akcininkas yra J. G. – G. G. brolis), taip pat jam neabejotinai yra žinoma, jog jau du kartus buvo atmesti pareiškimai iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą; pakartotinai pateiktame pareiškime jokių naujų faktų, pagrįstų patikimais įrodymais, kad atsakovės turtinė padėtis pasikeitė ir yra realių galimybių pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus, nepateikta; Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama UAB „Resota“ bankroto byla (Nr. B2-594-513/2015), kuri nuolat stabdoma dėl teikiamų pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokį įmonės akcininko veikimą, kai nepraėjus mėnesiui po to, kai teismas pasisakė įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu ir nustatė, jog nėra tam teisinio pagrindo, nepateikiant iš esmės naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad situacija iš esmės pasikeitė, teismas vertino kaip siekį vilkinti bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptarti pareiškėjo veiksmai yra pakankamas pagrindas juos vertinti kaip piktnaudžiavimą teise kreiptis į teimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

22Šiuo atveju apelianto argumentai, kad jis pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pasirašė pirmą kartą, kad visos informacijos apie bendrovės turtinę padėtį neturėjo dėl neypatingai gerų santykių su broliu, nėra reikšmingi. Visus kartus, kuomet buvo teikiamas pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apeliantas buvo įmonės akcininku ir sprendimas dėl kreipimosi į teismą priimtas esant išreikštai jo valiai dėl tokio kreipimosi. Įmonės finansinė padėtis turi būti žinoma jos akcininkui, taip pat pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinomi ankstesnių teisminių procesų dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo rezultatai.

23Apelianto teigimu, byloje nenustatyta, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai, procese jis buvo aktyvus, vykdė teismo nurodytus, teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas konstatavo proceso vilkinimą ne šioje byloje, o byloje, kurioje inicijuota atsakovės bankroto byla, todėl apelianto teiginiai, kad jis buvo aktyvus, nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, jog nepagrįstais pareiškimais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra vilkinamas bankroto bylos Nr. B2-310-513/2016 nagrinėjimas. ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, kad, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teisme gautas 2014 m. gegužės 14 d., tačiau bankroto bylos iškėlimo klausimas stabdomas dėl tris kartus pateikto pareiškimo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą ir teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti tokį pareiškimą, apskundimo.

24Negalima sutikti su apeliantu, kad aplinkybę, jog pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, patvirtina tai, jog teismas neatsisakė priimti pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas pareiškimo nenagrinėja iš esmės, todėl tai, kad teismas trečią kartą pateiktą pareiškimą priėmė, nepaneigia teisingo aptartų apelianto veiksmų vertinimo.

25Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės apelianto veiksmus leidžia vertinti kaip išimtinį atvejį, leidžiantį konstatuoti piktnaudžiavimą procesu. Apelianto veiksmai vertinti kompleksiškai, o ne tik šios bylos kontekste. Akivaizdu, kad susirinkimo dalyviai, nekreipdami dėmesio į teismų nustatytus ĮRĮ įtvirtintus atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą egzistavimo pagrindus, teikdami teismui pakartotinius prašymus nesant naujų aplinkybių, tokiu būdu nesąžiningai naudojasi suteikta teise iniciuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad trečią kartą pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas nepasikeitus bendrovės finansinei padėčiai, neteikiant įrodymų, paneigiančių ankščiau konstatuotus faktus dėl įmonės nemokumo, taip pat ir restruktūrizavimo plano metmenims nesant pakeistiems tiek, kad galima būtų spręsti apie konkrečius veiksmus, kurių ketina imtis bendrovė stengdamasi atkurti savo mokumą. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais.

26Išdėstytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 95 straipsnį, pagrįstai pareiškėjui skyrė baudą ir nenustatė jos panaikinimo pagrindų, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi akcininkų... 5. G. G. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą, prašymą motyvuodamas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 10. 1. Teismas nepagrįstai skyrė įmonės dalyvių įgaliotam fiziniam asmeniui... 11. 2. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai veikė prieš teisingą ir... 12. 3. Teismas sprendimą dėl baudos paskyrimo grindė prielaidomis apie... 13. 4. Pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo... 14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti... 17. Byloje keliamas pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskirtos baudos... 18. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalį įmonės, atitinkančios šio įstatymo 4... 19. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti jo... 20. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos pareiškėjui skyrimo... 22. Šiuo atveju apelianto argumentai, kad jis pareiškimą dėl restruktūrizavimo... 23. Apelianto teigimu, byloje nenustatyta, kad jis sąmoningai veikė prieš... 24. Negalima sutikti su apeliantu, kad aplinkybę, jog pareiškimas dėl... 25. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 26. Išdėstytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 28. palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį...