Byla 2-548-330/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ direktoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1612-460/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ direktoriaus J. G. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „RESOTA“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tretieji asmenys ALBA Ferrous Trading GmbH, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, Willenbrock Baltic, uždaroji akcinė bendrovė (dabar – uždaroji akcinė bendrovė ALWARK).

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,RESOTA“ direktorius J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB ,,RESOTA“ restruktūrizavimo bylą, administratore paskirti L. B. Nurodė, kad pagrindinė UAB „RESOTA“ veikla – metalo atliekų ir laužo didmeninė prekyba. Įmonė toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos nulėmė ekonominis nuosmukis visose šakose, o ypač metalo laužo rinkoje, įmonė buvo priversta realizuoti metalo laužą du kartus mažesne kaina. Įmonei negalint laiku atsiskaityti su tiekėjais ir bankais, buvo areštuotos jos sąskaitos, o tai žymiai apribojo įmonės veiklą. Sumažėjus įmonės teikiamų paslaugų paklausai ir padidėjus jų pasiūlai, sumažėjo teikiamų paslaugų kaina, padidėjo mokesčiai. Pasak ieškovo, nepaisant visų šių finansinių sunkumų įmonė yra pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus, grąžinti skolas ir toliau sėkmingai dirbti bei atstatyti savo mokumą. Įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio reikalavimus restruktūrizavimo bylai iškelti.

5Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo pareiškimą ir atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, taip pat prašė paskirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „RESOTA“, netenkino trečiojo asmens Willenbrock Baltic, UAB prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo, paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. ir 2014 m. spalio 22 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo byla iškeliama, jei įmonė atitinka ĮBĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, jei nebuvo pažeisti ĮBĮ 5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą ir jų turinį, bei teismui išnagrinėjus pareiškimą nėra pagrindo išvadai, jog įmonė yra nemoki ar nėra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, dėl ko teismui turi būti pateiktas pareiškimas ne dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teisme tais pačiais metais nagrinėjamas jau antrą kartą. Klaipėdos apygardos teismas 2014-05-09 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-719-163/2014) pareiškėjo anksčiau pareikštą analogišką pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmetė ir atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „RESOTA“, konstatavęs, jog UAB „RESOTA“ nuo 2012 m. yra nemoki, jog bendrovė neįrodė, kad turi realių galimybių pasiekti bendrovės restruktūrizavimui keliamus tikslus, jog bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys yra paviršutiniški ir deklaratyvūs, grindžiami abstrakčiais formaliais teiginiais. Šias Klaipėdos apygardos teismo išvadas patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą ir priėmęs 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Teismas nurodė, kad ieškovas, pakartotinai teikdamas pareiškimą dėl UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo, nepateikė jokių naujų faktų, patikimų ir įrodymais pagrįstų argumentų dėl realiai pasikeitusios atsakovo finansinės padėties ar realių atsakovo galimybių atkurti įmonės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą, pasiekti restruktūrizavimo tikslus (CPK 12, 178 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktame pareiškime ir jo prieduose nurodyta, kad 2014-08-31 įmonės turto vertė iš viso sudarė 17 692 336 Lt (iš jų ilgalaikis turtas – 14 387 815 Lt; trumpalaikis turtas – 3 304 521 Lt), įmonė fiksavo 2 446 487 Lt grynojo pelno. Pateiktame 2014-08-31 balanse nurodoma ilgalaikio turto vertė – 14 387 815 Lt, kurią sudaro 2 770 643 Lt vertės materialusis turtas, 11 616 733 Lt vertės finansinis turtas, 439 Lt vertės kitas ilgalaikis turtas. Teismo teigimu, vertinant pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse esančią informaciją apie įmonės ilgalaikį turtą ir ankstesnėje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pateiktuose detalizuotuose balansuose esančią informaciją, kyla pagrįstų abejonių, ar 2014-08-31 nurodomi duomenys apie įmonės ilgalaikio turto vertę yra realūs. Pateiktame 2014-08-31 balanse fiksuota kitos įrangos, prietaisų, įrenginių vertė net 463 667 Lt didesnė nei 2013 metų balanse, tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų dėl tokios vertės kardinalaus padidėjimo, nepateikė įrodymų, jog atsakovas realiai įgijo naujos įrangos ir pan. Pagal restruktūrizavimo plano metmenyse fiksuotus duomenis 2014-08-31 atsakovo balanse žemės vertė nurodoma 1 231 000 Lt dydžio, nors pagal „Ilgalaikio turto struktūros“ lentelę bei pagal anksčiau nagrinėtoje byloje pateiktą atsakovo balansą, ankstesniais metais šis turtas buvo fiksuojamas tik 268 806 Lt vertės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl minėtame pareiškėjo pateiktame balanse fiksuoto materialaus turto vertės pagrįstumo, jos realumo. Pateiktame atsakovo balanse fiksuojamas 11 616 733 Lt dydžio „Finansinis turtas“, teismo manymu, taip pat neatitinka tikrovės, nes jis grindžiamas UAB „JAUMINA“ bankroto byloje Nr. B2-1113-538/2014 patvirtintu UAB „RESOTA“ trečios eilės 10 939 621,57 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau atsakovo galimybė atgauti investuotas lėšas iš bankrutuojančios UAB „JAUMINA“ yra menka. Taip pat 2014-08-31 balanse yra fiksuotas žymus trumpalaikio turto padidėjimas, lyginant su 2013 metų pabaiga (nuo 1 565 700 Lt iki 3 304 521 Lt vertės), tačiau ieškovas nepateikė jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, jog atsakovas realiai tokį turtą įgijo ar pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad atsakovas per 2014 metų aštuonis mėnesius sugeneravo keletą milijonų litų pajamų, nes tokių ieškovo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs, patikimi rašytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytas joks realus įmonės veiklos verslo planas, kuriame būtų nurodytos bent preliminarios, tačiau realios priemonės, leisiančios įmonei atstatyti mokumą, toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti bendrovės konkurencingumą ir pan. Plano metmenyse nėra pateikta jokių aiškių, išsamių paaiškinimų, kokių realių veiksmų imsis įmonės valdymo organai, kad įmonės finansinė padėtis pagerėtų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas yra susidūręs su dideliais finansiniais sunkumais, jo likvidaus ir ilgalaikio turto vertė drastiškai mažėja, o įsipareigojimai kreditoriams tik auga, atsakovo veikla faktiškai yra sustojusi, atliekami tik minimalūs darbai, kad atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai (8 584 795,32 Lt) viršija pusę bendrovės realios turto vertės, todėl atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą. Taip pat teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl nenustačius pareiškėjo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Ieškovas UAB ,,RESOTA“ direktorius J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismo išvada, jog ieškovo pareiškimas yra neva analogiškas ankstesniam, prieštarauja bylos medžiagai, o neteisingos išvados padarymą sąlygojo teismo padaryti procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimai. Ieškovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra analogiškas ankstesniam pareiškimui, nes grindžiamas pasikeitusiais įmonės veiklos duomenimis, kurių teismas tinkamai neįvertino, o tik formaliai pasirėmė kitos išnagrinėtos bylos medžiaga ir senais įmonės veiklos duomenimis, neatsižvelgdamas į naujus, perspektyvius įmonės veiklos pokyčius.

112. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonės veikla yra sustojusi. Tokia išvada prieštarauja pateiktiems įmonės finansiniams dokumentams. Pats teismas nutartyje nurodė, kad įmonė per 8 mėnesius sugeneravo net 9 mln. Lt pajamų. Nors teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą kilo abejonės dėl tokios apyvartos, tačiau teismas šio klausimo nekėlė ir šių aplinkybių išsamiau netyrė, įrodymų nereikalavo, įmonės buhalterės neapklausė. Tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus, kilus abejonėms išsamiau netyrė duomenų, o tik apsiribojo prielaidomis grįstu aplinkybių formaliu vertinimu.

123. Teismas nutartyje iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtraukto juridinio asmens UAB ,,JAUMINA“ teisių ir pareigų, todėl nutartis naikintina esant absoliučiam negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 266 straipsnis).

134. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo finansinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Teismas neįvertino aplinkybių, kad: UAB ,,RESOTA“ atsisakė nuostolingos veiklos; iš esmės sumažino pradelstus įsipareigojimus; moka einamąsias įmokas biudžetui; įmonės turtas sudaro 17 692 336 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 8 584 795 Lt; įmonė veiklos nesustabdė, bet didina veiklos apimtis ir dirba pelningai; įmonė po truputį atsiskaito su kreditoriais; įmonė ketina keisti veiklą. Verslo plano išdėstymas restruktūrizavimo plano metmenyse yra tik tarpinis dalykas, kuris realiai bus įgyvendintas rengiant restruktūrizavimo planą, todėl teismas nepagrįstai sureikšmino teisės aktais tik formaliai formos bei turinio aspektu sureglamentuotą restruktūrizavimo metmenų dalį – verslo planą.

14Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

151. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ieškovo pateiktais duomenimis bei tinkamai juos įvertino, taip pat pagrįstai rėmėsi teismų anksčiau nustatytomis aplinkybėmis.

162. Ieškovas nepateikė įrodymų apie pagrindų restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimą.

173. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė į bylą naujus įrodymus, kurie šioje proceso stadijoje negali būti priimti.

18Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:

191. Ieškovas nei nagrinėjant bylą teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą nenurodė jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis pagerėjo, lyginant su padėtimi, buvusia priimant Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. ir Lietuvos apeliaciniam teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis.

202. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas pažeidė rungimosi principą bei neveikė ex officio rinkdamas įrodymus. Pareiga teikti įrodymus bei argumentus apie sugebėjimą pasiekti restruktūrizavimo procesu siekiamus tikslus tenka restruktūrizavimo siekiantiems asmenims.

213. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateiktas joks preliminarus realus įmonės veiklos planas, metmenys yra paviršutiniški ir deklaratyvūs.

224. Pagal ĮRĮ restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditorių susirinkimas. Tretieji asmenys, nepritariantys atsakovo restruktūrizavimui, yra atsakovo kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 63,40 procento visų atsakovo kreditorių reikalavimų bendros sumos. Esant tokiai situacijai nėra pagrindo tikėtis sklandaus atsakovo restruktūrizavimo proceso, taip pat nėra pagrindo suteikti prioritetą tikslui išsaugoti atsakovą, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

23Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, netenkinti ieškovo prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos, paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

241. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas įvertino visas svarbias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog UAB ,,RESOTA“ yra susidūrusi su ilgalaikiais finansiniais sunkumais, jos tikroji turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodo ieškovas, o pradelsti įsipareigojimai realiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas yra nemoki įmonė, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes šiuo atveju restruktūrizavimas neatstatys įmonės mokumo, o tik padidins įmonės kreditorinius įsipareigojimus, pablogins įmonės ir taip sudėtingą finansinę padėtį. Ieškovo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų. Byloje pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse, priešingai nei teigia ieškovas, nėra pateiktas joks preliminarus realus veiklos verslo planas.

252. Ieškovo pateikti papildomi dokumentai neturėtų būti priimti, nes ieškovas šiuos dokumentus galėjo pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, naujai pateikiami dokumentai nepaneigia teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovo pateikiamų dokumentų prijungimas tik užvilkins bylos nagrinėjimą, sudarys galimybę ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, klaidins teismą ir kitus proceso dalyvius.

263. Pakartotinai pateikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, realiai nesiekia įrodyti, jog atsakovas pajėgus įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, bet kokiu būdu siekia toliau pažeisti visų kreditorių interesus. Taip pat ieškovas, pateikdamas nepagrįstą atskirąjį skundą ir papildomus dokumentus, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą bei atsakovo bankroto bylos iškėlimą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB ,,RESOTA“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

29Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

30CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.).

31ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

32ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.).

33Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tiek dėl to, ar pagal bylos duomenis atsakovas gali būti laikomas mokia, bet su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusia įmone, tiek dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų restruktūrizavimo priemonių ir procedūrų realumo.

34Dėl prašymo priimti naujus įrodymus

35Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2014 m. gruodžio 22 d. buhalterinę pažymą, UAB ,,RESOTA“ 2014 m. lapkričio 30 d. balansą, piniginių srautų ataskaitą, pelno ataskaitą, parduotų prekių ataskaitas, apyvartų žiniaraščius, didžiąją knygą, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, suvestinį apyvartų žiniaraštį (t. 2, b. l. 29-126). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, į tai, kad pateikti įrodymai – naujausi įmonės finansiniai duomenys yra aktualūs, vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvumą, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 str.).

36Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo

37Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas Klaipėdos apygardos teisme išspręstas antrą kartą po to, kai Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-719-163/2014, buvo atsisakyta iškelti UAB ,,RESOTA“ restruktūrizavimo bylą ir šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog įmonės turto ir įsipareigojimų santykis, jų struktūra, taip pat pateiktuose UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos įmonės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, neleidžia daryti išvados, kad įmonė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą.

38Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo 2014 m. spalio 1 d. pateiktą (praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties kitoje byloje priėmimo) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,RESOTA“ iškėlimo, vėlgi atsisakė iškelti UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

39Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog teismas nesiėmė veiksmų pats rinkti įrodymus, nes įmonės turtinė padėtis nuo ankstesnio pareiškimo pateikimo bei jo išnagrinėjimo teismuose pasikeitė, įmonė iš esmės sumažino pradelstus įsipareigojimus, atsisakė nuostolingos veiklos, moka einamąsias įmokas biudžetui, didina veiklos apimtis ir dirba pelningai.

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso restruktūrizavimo bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę, tačiau byloje egzistuojantis viešojo intereso elementas nereiškia, kad teismas visiškai perima šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko pačios šalys įrodinėjimo procese tampa pasyvios. Šalies pareiga įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, įtvirtinta CPK 176-179 straipsniuose. Nors tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo būti aktyvus proceso dalyvis ir pats teikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog įmonė yra moki, ji vykdo veiklą ir gali ją toliau plėtoti ateityje, atsiskaityti su kreditoriais bei išlikti aktyviu rinkos dalyviu, nelaukiant, kol tokių įrodymų galbūt pareikalaus teismas.

41Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 str. 3 p., 7 str. 5 d. 1 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. priėjus prie pagrįstos išvados dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas. Šiame kontekste pastebėtina, kad bankroto bylos atsakovui UAB ,,RESOTA“ iškėlimas jau yra inicijuotas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas, ar nereikia atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl įmonės nemokumo, neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra ir dėl to, jog teismui pripažinus, kad įmonė gali būti restruktūrizuojama, t. y. turi laikinų finansinių sunkumų, savaime neišnyksta įmonės bankroto galimybė.

42Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė naujų įrodymų, patikimų ir įrodymais pagrįstų argumentų dėl realiai pasikeitusios atsakovo finansinės padėties ar realių atsakovo galimybių atkurti įmonės mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

43Nagrinėjamoje byloje pateikto atsakovo 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis, kuriais ieškovas įrodinėja pagerėjusią atsakovo finansinę padėtį, UAB ,,RESOTA“ turtas sudarė 17 692 336 Lt (iš jo ilgalaikis turtas – 14 387 815 Lt, trumpalaikis turtas – 3 304 521 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 11 198 653 Lt (t. 1, b. l. 39). Pagal šio balanso duomenis atsakovo turimą ilgalaikį turtą sudarė materialusis 2 770 643 Lt vertės turtas, 11 616 733 Lt – finansinis turtas ir 439 Lt – kitas trumpalaikis turtas. Pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė fiksavo 2 446 487 Lt pelno. Ieškovo pateikto 2014 m. rugpjūčio 31 d. kreditorių sąrašo duomenimis, UAB ,,RESOTA“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 8 584 795,32 Lt (t. 1, b. l. 30-32), taigi beveik pusę bendrovės 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodytos turto vertės.

44Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balanso, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. B2-719-163/2014 (t. 3, b. l. 63-64) duomenis, UAB „RESOTA“ turimas turtas sudarė 15 560 477 Lt vertę (iš jo ilgalaikis turtas sudarė 14 029 535 Lt, o trumpalaikis – 1 530 942 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 12 129 704 Lt. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (civilinė byla Nr. B2-719-163/2014, t. 3, b. l. 65) UAB „RESOTA“ patyrė 1 070 891 Lt nuostolių.

45Vertinant 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,RESOTA“ finansinius dokumentus matyti, kad žymiai padidėjo bendrovės turimo turto vertė, o bendrovės įsipareigojimai sumažėjo. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateiktų duomenų realumo. Remiantis minėtais ieškovo pateiktais bendrovės balansais nustatyta, kad per 2014 m. aštuonis mėnesius bendrovės trumpalaikio turto vertė padidėjo nuo 1 530 942 Lt iki 3 304 521 Lt. Analizuojant tokį ryškų trumpalaikio turto vertės padidėjimą pagal ieškovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, matyti, kad didžiąją dalį bendrovės trumpalaikio turto 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė atsargos ir perparduoti skirtos prekės – 2 378 950 Lt, kitą dalį (932 147 Lt) trumpalaikio turto, sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog realiai atsakovas tokį turtą (atsargas, prekes) įgijo, ar kaip nors kitaip šis turtas atsakovui buvo perduotas. Restruktūrizavimo metmenyse nuodytas atsakovo debitorinių skolų sąrašas už 583 905,98 Lt sumą, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu atsakovas turėtų ir galėtų gauti apskaitoje fiksuotas gautinas sumas, taigi, ieškovas neįrodė debitorinių sumų gavimo (išieškojimo) pagrįstumo bei realumo.

46Lyginant minėtus ieškovo šioje byloje bei ankstesnėje byloje pateiktus UAB ,,RESOTA“ finansinius duomenis matyti, kad taip pat padidėjo bendrovės ilgalaikio turto vertė 358 280 Lt suma (nuo 14 029 535 Lt iki 14 387 815 Lt). Nagrinėjamoje byloje pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse, konkrečiai – ilgalaikio turto struktūros lentelėje nurodyta, kad bendrovei priklausančio žemės sklypo vertė 2013 metais sudarė 268 806 Lt, o 2014 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis – 1 231 000 Lt (t. 1, b. l. 49). Restruktūrizavimo plano metmenyse pažymėta, kad turtas apskaitoje įvertintas įsigijimo verte, jokių apskaitinių įvertinimų atlikta nebuvo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesant jokių kitų duomenų dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo realios vertės, toks šiuo atveju jo vertės padidėjimas kelia pagrįstų abejonių dėl bendrovės 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse fiksuoto turto tikrosios vertės. Nors skunde apeliantas nurodo, kad žemės sklypo vertė yra fiksuota pagal atliktą turto vertinimą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tokia pat išvada darytina ir dėl pastatų vertės, kuri padidėjo nuo 217 960 Lt iki 831 042 Lt, tačiau jokių šį vertės pokytį pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta.

47Restruktūrizavimo plano metmenyse (ilgalaikio turto struktūros lentelėje) taip pat nurodytas žymus kitos įrangos, prietaisų, įrenginių likutinės vertės padidėjimas nuo 14 457 Lt iki 474 638 Lt, lyginant su 2013 metais nurodyta šio turto verte, tačiau toks vertės padidėjimas nėra pagrįstas įrodymas.

48Į UAB ,,RESOTA“ 2014 m. rugpjūčio 31 d. balansą įtrauktas 11 950 832 Lt dydžio finansinis turtas. Beveik visą šį turtą už 11 616 733 Lt sumą pagal restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktus duomenis sudaro pagal Jungtinės veiklos sutartį investuotos lėšos į UAB ,,JAUMINA“ administracinio pastato, esančio Kretingos g. 100, Klaipėdoje, įsigijimą, projektavimą, statybą (t. 1, b. l. 51-53). Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Jungtinės veiklos sutartis buvo nutraukta, nuosavybės teisė į minėtą turtą pripažinta UAB ,,JAUMINA“, o pastaroji įsipareigojo UAB ,,RESOTA“ sumokėti 12 858 536,60 Lt kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,JAUMINA“. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi UAB ,,JAUMINA“ bankroto byloje Nr. B2-1113-538/2014 patvirtintas UAB ,,RESOTA“ 10 939 621,57 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 140-141). Ieškovo teiginiai, kad balanse nurodyto finansinio turto vertė yra reali ir kad minėtas UAB ,,JAUMINA“ priklausantis turtas bus parduotas už 9 500 000 Lt, o atsakovas atgaus investuotą finansinį turtą, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Juo labiau, kad minėtas BUAB ,,JAUMINA“ turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo balanse nurodomo turimo turto (17 692 336 Lt) didžiąją dalį – 11 616 733 Lt (maždaug apie 2/3 viso balanse apskaityto turto vertės), sudaro pinigų suma, kurios atgavimo perspektyvos yra labai abejotinos, darytina išvada, kad atsakovo balanse fiksuota turto vertė neatspindi realios, tikrosios atsakovo turimo turto vertės.

49Pagal atsakovo 2013 metų finansinius duomenis bendrovė buvo patyrusi 1 070 891 Lt nuostolių, o 2014 m. rugpjūčio 31 d. bendrovė nurodo per ataskaitinį laikotarpį gavusi 2 446 487 Lt pelno. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas pelnas nėra grynasis pelnas, t. y. nurodytas pelnas prieš apmokestinimą, be to, mokestiniai metai dar nėra pasibaigę, dėl to nėra aišku, ar atsakovas yra atsiskaitęs su tiekėjais, ar yra gavęs ir į apskaitą įtraukęs visas jo patirtas išlaidas.

50Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų dėl 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse nurodomo UAB ,,RESOTA“ turto vertės padidėjimo bei jos realumo, lyginant su ankstesniais byloje pateiktais bendrovės finansiniais duomenimis.

51Įvertinus bylos duomenis kyla pagrįstų abejonių, ar 2014 m. rugpjūčio 31 d. nurodyta atsakovo turto vertė yra nepagrįstai (dirbtinai) padidinta. Šias abejones sustiprina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė naują 2013 m. gruodžio 31 d. balanso variantą, nes jame (balanse) fiksuojami bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų duomenys skiriasi nuo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje Nr. B2-719-163/2014 (t. 3, b. l. 63-64) duomenų, tačiau labai artimi 2014 m. rugpjūčio 31 d. tarpiniame balanse nurodytiems duomenims.

52Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai (8 584 795,32 Lt) realiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tokią teismo nuostatą patvirtina ir ieškovo prie atskirojo skundo pateiktas 2014 m. lapkričio 30 d. UAB ,,RESOTA“ tarpinis balansas, pagal kurį bendrovės turto vertė nurodyta 16 568 338 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 592 140 Lt (t. 2, b. l. 30-31).

53Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje yra tinkamai nustatytas ir teisingai konstatuotas atsisakymo kelti UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo bylą pagrindas, įtvirtintas ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte.

54Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio iškelti restruktūrizavimo bylą pagrįstumo, taip pat turi įvertinti ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau ir tai, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

56Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis, sprendė, kad juose nėra numatytas joks realus įmonės veiklos (verslo) planas, kuriame būtų numatytos bent preliminarios, tačiau realios priemonės, leisiančios įmonei atstatyti mokumą, toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti bendrovės konkurencingumą ir pan.

57Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu UAB „RESOTA“ restruktūrizavimo plano metmenų vertinimu, nurodydamas, jog verslo planas šiuose metmenyse yra tik tarpinis dokumentas, kuris realiai bus įgyvendintas rengiant restruktūrizavimo planą, todėl teismas esą nepagrįstai sureikšmino teisės aktais tik formaliai sureglamentuotą (formos ir turinio aspektu) restruktūrizavimo plano metmenų dalį – verslo planą.

58ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p., 12 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013).

59Iš byloje pateiktų UAB ,,RESOTA“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad juose, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pateiktas preliminarus realus įmonės veiklos (verslo) planas. Restruktūrizavimo plano metmenys tik paviršutiniški ir deklaratyvūs, grindžiami abstrakčiais, formaliais teiginiais. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad plano sėkmės faktoriai yra pardavimo apimčių didinimas ir ženklus sąnaudų mažinimas, tačiau nenurodoma, kaip konkrečiai bus mažinamos sąnaudos ar didinamos apimtys, apsiribota tik bendro pobūdžio samprotavimais. Nėra pateiktas realus veiksmų planas dėl įmonės veiklos atkūrimo, pelno gavimo, atsiskaitymo su kreditoriais ir pan. Pastebėtina, kad savo turiniu iš esmės analogiški atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys buvo pateikti ir anksčiau išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. B2-719-163/2014, kurioje teismų procesiniais sprendimais buvo pripažinta, kad tokie metmenys neatitinka net preliminaraus įmonės verslo plano sampratos, įtvirtintos ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Nagrinėjamu atveju pateikti restruktūrizavimo plano metmenys papildyti tik aplinkybe, kad atsakovo kreditorius UAB ,,Romerus“ suteikia atsakovui nuolaidą, t. y. sutinka, kad restruktūrizavimo laikotarpiu nebus tenkinamas šio kreditoriaus 2 336 370,14 Lt dydžio reikalavimas, atidedant mokėjimo terminą. Tačiau aplinkybė, kad kreditorinis įsipareigojimas yra atidedamas vėlesniam laikui, neatkuria įmonės mokumo, o tik atideda tokio įsipareigojimo įvykdymą vėlesniam laikotarpiui. Taip pat šioje byloje vertinamuose restruktūrizavimo plano metmenyse, kaip papildomai numatoma priemonė atsakovo mokumui atstatyti, pateikiama nuoroda į planuojamą parduoti BUAB ,,JAUMINA“ turtą (reikalavimas į BUAB „JAUMINA“ atsakovo balanse apskaitomas kaip finansinis turtas) už 9 500 000 Lt kainą. Kaip jau minėta, UAB ,,JAUMINA“, kuriai nuosavybės teise priklauso ieškovo nurodomas turtas, yra iškelta bankroto byla. Todėl BUAB ,,JAUMINA“ priklausantis turtas turi būti parduodamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o atsakovas, kaip šios įmonės kreditorius, negali daryti esminės įtakos BUAB ,,JAUMINA“ turto pardavimo procesui. Niekuo nepagrįsti ir ieškovo teiginiai, kad BUAB ,,JAUMINA“ turtas bus parduotas ne mažiau kaip už 9 500 000 Lt. Be to, šis BUAB ,,JAUMINA“ turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S, todėl mažai tikėtina, kad lėšos, gautos už bankroto procese parduotą turtą, bus panaudotos UAB „RESOTA“ kreditoriniam reikalavimui BUAB ,,JAUMINA“ bankroto byloje patenkinti.

60Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatyta visuma konkrečių ir realių ekonominių priemonių, atitinkančių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti įmonės restruktūrizavimo tikslus, t. y. atkurti atsakovo mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kaip minėta, ieškovo pateikti argumentai bei priemonės yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, todėl susidaro pagrindas išvadai, kad vien tik prielaidomis paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas negali būti realiai įgyvendintas.

61Taipogi pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga kreditorių nuomonė, nes pagal ją galima spręsti apie įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Įmonės restruktūrizavimas grindžiamas idėja, kad tiek iškeliant restruktūrizavimo bylą, tiek ir restruktūrizavimo proceso metu būtų visų suinteresuotų asmenų – įmonės dalyvių ir kreditorių – sutarimas dėl įmonės veiklos perspektyvų, nes priešingu atveju būtų sudėtinga pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011). Kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970/2011, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-821/2012; kt.), akcentuojant ĮRĮ 14 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, jog be didžiųjų kreditorių pritarimo restruktūrizavimo proceso pradėjimas būtų tik formalus ir neperspektyvus.

62Nagrinėjamu atveju, atsakovo restruktūrizavimui nepritariančių trečiųjų asmenų ALBA Ferrous Trading GmbH, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, Willenbrock Baltic, UAB bendra finansinių reikalavimų atsakovui suma sudaro 63,4 proc. (7 108 379,68 Lt) visų atsakovo kreditorių reikalavimų sumos (11 211 667,38 Lt) (t. 1, b. l. 54-55). Taigi didžiausi atsakovo kreditoriai nepritaria bendrovės restruktūrizavimui, kas taip pat leidžia pagrįstai abejoti atsakovo perspektyvomis sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus.

63Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

64Atmestini apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtraukto juridinio asmens UAB ,,JAUMINA“ teisių ir pareigų, todėl nutartis esą naikintina esant absoliučiam negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 266 straipsnis).

65Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nebuvo nuspręsta dėl UAB ,,JAUMINA“ materialiųjų teisių ir pareigų. Dėl to šiuo atveju neegzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

66Dėl baudos skyrimo

67Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą prašė paskirti ieškovui – UAB ,,RESOTA“ direktoriui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad ieškovas pakartotinai pateikė nepagrįstą ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei nepagrįstą skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, be to, pateikdamas papildomus dokumentus, ieškovas akivaizdžiai siekia vilkinti šios civilinės bylos nagrinėjimą bei teismo sprendimo dėl atsakovo bankroto procedūrų pradėjimo priėmimą.

68CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

69Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, kaip bendrovės vadovas, turi teisę kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei teikti skundus dėl, jo nuomone, abejonių keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apelianto teisė įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Šiuo atveju objektyvių, patikimų duomenų, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar paduodamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nenustatyta.

70Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti apeliantui baudą netenkinamas.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB byloje pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 1 878,53 Lt (544,06 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 162-163). Atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš UAB ,,RESOTA“.

73Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

74Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

75Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ (j. a. k. 241932490) trečiajam asmeniui Willenbrock Baltic, uždarajai akcinei bendrovei (dabar – uždaroji akcinė bendrovė ALWARK, j. a. k. 300638080) 544,06 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 6 euro centus) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,RESOTA“ direktorius J. G. kreipėsi į teismą su... 5. Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Ieškovas UAB ,,RESOTA“ direktorius J. G. atskirajame skunde prašo... 10. 1. Teismo išvada, jog ieškovo pareiškimas yra neva analogiškas ankstesniam,... 11. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmonės veikla yra sustojusi. Tokia išvada... 12. 3. Teismas nutartyje iš esmės pasisakė dėl į bylą neįtraukto juridinio... 13. 4. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo finansinėje atskaitomybėje... 14. Trečiasis asmuo ALBA Ferrous Trading GmbH atsiliepime į atskirąjį skundą... 15. 1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ieškovo pateiktais... 16. 2. Ieškovas nepateikė įrodymų apie pagrindų restruktūrizavimo procesui... 17. 3. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė į bylą naujus... 18. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį... 19. 1. Ieškovas nei nagrinėjant bylą teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą... 20. 2. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas pažeidė rungimosi principą... 21. 3. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse... 22. 4. Pagal ĮRĮ restruktūrizavimo planui turi pritarti kreditorių... 23. Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą... 24. 1. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas įvertino visas... 25. 2. Ieškovo pateikti papildomi dokumentai neturėtų būti priimti, nes... 26. 3. Pakartotinai pateikdamas teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti UAB... 29. Dėl restruktūrizavimo sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo... 30. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos... 31. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant... 32. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 33. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tiek dėl to, ar pagal bylos duomenis... 34. Dėl prašymo priimti naujus įrodymus ... 35. Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas pateikė papildomus rašytinius... 36. Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo... 37. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo UAB „RESOTA“... 38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo 2014 m. spalio 1 d.... 39. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešo intereso... 41. Kaip minėta, vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų... 42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė... 43. Nagrinėjamoje byloje pateikto atsakovo 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanso... 44. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balanso, kuris buvo pateiktas civilinėje byloje... 45. Vertinant 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,RESOTA“... 46. Lyginant minėtus ieškovo šioje byloje bei ankstesnėje byloje pateiktus UAB... 47. Restruktūrizavimo plano metmenyse (ilgalaikio turto struktūros lentelėje)... 48. Į UAB ,,RESOTA“ 2014 m. rugpjūčio 31 d. balansą įtrauktas 11 950 832 Lt... 49. Pagal atsakovo 2013 metų finansinius duomenis bendrovė buvo patyrusi 1 070... 50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas... 51. Įvertinus bylos duomenis kyla pagrįstų abejonių, ar 2014 m. rugpjūčio 31... 52. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis sutinkama su pirmosios instancijos... 53. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 54. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 56. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus... 57. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu UAB „RESOTA“... 58. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti... 59. Iš byloje pateiktų UAB ,,RESOTA“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti,... 60. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 61. Taipogi pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra... 62. Nagrinėjamu atveju, atsakovo restruktūrizavimui nepritariančių trečiųjų... 63. Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo ... 64. Atmestini apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 66. Dėl baudos skyrimo... 67. Trečiasis asmuo Willenbrock Baltic, UAB atsiliepime į atskirąjį skundą... 68. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms... 69. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju nėra teisinio... 70. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 73. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 74. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti... 75. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ (j. a. k. 241932490)...