Byla 2A-1075-163/2012
Dėl servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. ieškinį atsakovei S. B. dėl servituto nustatymo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti servitutą žemės sklype, esančiame, ( - ), unikalus ( - ), registro Nr. ( - ), 3 m. pločio ruožu pagal jam nuosavybės teise priklausančio pastato – tualeto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), vakarinį fasadą, 2012-01-10 jo pasiūlyme teismui dėl servituto nustatymo žemės sklype (projekte) – pažymėtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1 (plotas 73 m2), suteikiantį teisę nekliudomai patekti į žemės sklypo ruožą ir įvažiuoti su pastato remontui reikalinga technika. Nurodė, kad prašomas nustatyti servitutas statiniui, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ),, esančio ( - ), remontuoti, tinkamai aptarnauti ir eksploatuoti. Nurodė, kad 2003-06-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-2324 ir 2003-06-30 priėmimo - perdavimo aktu įsigijo 1/3 pastato - tualeto, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), esančio ( - ). Vėliau, 2006-03-06 dovanojimo sutartimi Nr. 880 įsigijo ir likusias 2/3 minėto pastato dalis. Pastatas yra 0,0221 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ). 1/3 šio žemės sklypo bendros jungtinės nuosavybės teise ieškovas valdo kartu su sutuoktine D. K.. Šią žemės sklypo dalį įsigijo 2004-01-16 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5-193, kurį priėmė pagal priėmimo - perdavimo aktą, likusią 0,0147 ha. šio sklypo dalį (iš bendro 0,0221 ha. ploto), jis nuomoja iš valstybės 2009-09-07 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (4.12.) Ž1-29 pagrindu. Nurodė, kad nuosavybės teise priklausantis statinys ( - ), yra registruotas kultūros vertybių, Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas 12613) pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (LR Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190) vizualinės apsaugos zonoje. Nurodė, kad 2010-08-11 gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą Nr.(4,23) - D3-2560, kuriame įspėjamas dėl pastato, esančio ( - ), kritinės būklės ir administracinės atsakomybės už statinio nepriežiūrą. Kadangi nuosavybės teise priklausančio statinio vakarų fasado siena sutampa su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr.25/1117, esančio ( - ), riba, kreipėsi į šio sklypo savininkę S. B. dėl sutikimo rekonstruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį statinį, tačiau tokio sutikimo negavo. Nurodė, kad bandymai susitarti dėl namo remonto su atsakove S. B. nedavė rezultatų, o pastatui aptarnauti ir tinkamai naudoti pagal paskirtį reikalingas priėjimas prie visų namo pusių, todėl tikslinga nustatyti servitutą pagal ieškovui priklausančio pastato (viešpataujančio daikto), esančio ( - ), vakarinį fasadą.

3Palangos miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu ieškinį tenkino. Pastato - tualeto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančio ieškovui Z. K., a.k. ( - ), tinkamam naudojimui nustatė žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausančiam S. B., a.k. ( - ), 3 metrų pločio ruožu, pagal pastato ( - ), vakarinę fasado sieną, 73 kv. m. kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, Individualios S. Bumbliausko įmonės „Matininkas“ 2012-01-10 žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S3 (taškai 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,1). Priteisė ieškovui Z. K. iš atsakovės S. B. 2139 litus bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės S. B. 18,90 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutas yra išsidėstęs tik atsakovei priklausančio ir naudojamo sklypo ribose, todėl teismas neturi pagrindo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitų bendraturčių. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų, darytina išvada, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl ieškovo naudojimosi atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, norint įgyvendinti savo, kaip viešpataujančio daikto savininko teises – tinkamai prižiūrėti, remontuoti, aptarnauti. Nurodė, kad normalus ir tinkamas pastato naudojimas negalimas nesinaudojant atsakovės žemės sklypu, tačiau šalys dėl naudojimosi žemės sklypu nesutaria. Nurodė, kad atsakovės interesus labiau atitinkančio servituto plano atsakovė nepateikė, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl servituto nustatymo žemės sklypui teismo sprendimu. Nurodė, kad šiuo atveju servituto būtinumas yra objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti pastato savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Nurodė kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo savininko teisių ribojimas laikytinas pateisinamu. Teismas konstatavo, kad servituto nustatymas atitinka CK 4.128 straipsnio 1 dalies sąlygas. Nurodė, kad servitutas riboja tarnaujančio daikto savininko teises, todėl galima nustatyti tik tokį servitutą, kuris minimaliai būtinas, siekiant tinkamo viešpataujančio daikto naudojimo. Teismas įvertino, kad šalių interesų balansą atitinka ir sąlygas tinkamam ieškovui priklausančio pastato (viešpataujančio daikto) naudojimui sudaro ieškovo siūlomas servitutas. Indeksu S3 pažymėtas, 3 m. pločio ruožu pagal ieškovui priklausančio pastato ( - ) (viešpataujančio daikto) vakarinio fasado sieną, servitutas (taškai 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-1) su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku leis ieškovui prieiti prie jam priklausančio pastato vakarinės fasado sienos, atlikti šio pastato remontą, eksploatuoti, aptarnauti bei tinkamai prižiūrėti. Nurodė, kad byloje nei atsakovė, nei jos atstovas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių dydžio nenurodė, jokiais įrodymais nepagrindė, todėl klausimas dėl tarnaujančiojo daikto savininkės S. B., nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimo šioje byloje nespręstinas.

4Apeliaciniu skundu atsakovė S. B. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimą nustatyti 73 kv. m kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti bet kokiomis transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, t. y. neatsižvelgė į tai, kad siekiant įgyvendinti naudojimąsi servitutu ieškovas turės naudotis žemės sklypu ( - ), t. y. kitiems asmenims priklausančia žemės sklypo dalimi pasidalijimo plane nurodyta indeksu C. Nurodo, kad ieškinys turėjo būti reiškiamas ne tik jai, bet ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams. Teigia, kad išnagrinėjus bylą be kitų bendrasavininkių yra tiesiogiai pažeistos kitų asmenų teisės valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimą dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Teigia, kad teismas sprendime be pagrindo nurodė, kad iš servituto nustatymo projekto matyti, jog prie ieškovui priklausančio pastato vakarinės fasado sienos galima patekti tik per atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teigia, kad nesutinka su teismo nuomone, jog byloje yra akivaizdūs įrodymai, kad nenaudojant atsakovės žemės sklypo nėra galimas pastato tinkamas naudojimas. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ji būtų trukdžiusi pastato remontui. Teigia, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.111 ir 4.128 straipsnių nuostatas ir neterminuotai nustatė kelio servitutą ir teisę naudotis pėsčiųjų taku pagal ieškovo pastato-tualeto vakarinį fasadą. Mano, kad ieškovas galėtų kreiptis su ieškiniu dėl įpareigojimo atsakovę leisti pasinaudoti dalimi sklypo laikino remonto metu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1524/2002, 3K-3-82/2007; 3K-3-496/2005; 3K-3-234/2007; 3K-3-190/2008; 3K-3-157/2009; 3K-3-3527/2009, nes šių bylų faktinės aplinkybės nesutampa su šioje byloje esančiomis aplinkybėmis.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Z. K. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, nes šis teiginys prieštarauja jo ieškinio reikalavimams ir parengtam žemės sklypo dėl kelio servituto nustatymo planui. Nurodo, kad teismas aiškiai sprendime nurodė, kad servituto nustatymo klausimas sprendžiamas tik atsakovei priklausančio žemės sklypo dalyje, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs kitų bendrasavininkių. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog jis nesikreipė dėl remonto.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas Z. K. yra pastato-tualeto, esančio ( - ) savininkas. Pastato vakarinė siena ribojasi su žemės sklypu unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Palangos m. k.v., esančio ( - ), todėl ieškovas prašo nustatyti šiame sklype servitutą 3 m. pločio ruožą pagal pastato vakarinį fasadą, leidžiantį jam nekliudomai patekti į šį žemės sklypo ruožą ir įvažiuoti su pastato remontui reikalinga technika. Žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkai yra S. B., V. I. Z., J. M., R. Z.. Bendraturčiai 2003-11-28 sutartimi nusistatė jiems priklausančias žemės dalis ir naudojimosi tvarką, pagal kurią matyti, kad žemės sklypo dalimi, kurioje prašoma nustatyti servitutą naudojasi S. B.. Būtent šia aplinkybe ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas atsisakydamas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis likusius sklypo bendraturčius. Nors bendraturčiai nusistatė jiems priklausančias sklypo dalis ir naudojimosi tvarką, jie visi yra minėto žemės sklypo savininkai. CK 4.140 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jie yra solidariai atsakingi pagal turtines prievoles, kylančias iš servituto. Todėl kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti žemės sklypo savininkai V. I. Z., J. M., R. Z., nes pareiškėjo reikalavimo išsprendimas turės įtakos šių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismui į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukus visų žemės sklypo savininkų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nustačius CPK 329 str. 2 d. nurodytą ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindą, šis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

9Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pilnai neatskleidė bylos esmės. 2012 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovas Z. K. parodė, kad prie jo pastato sienos yra pastatytas nelegalus pastatas ir prašė šį nelegalų pastatą nugriauti (b. l. 55-56). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl servitutų nustatymo, yra nurodęs, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.). Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiu daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz. statinių pertvarkymu ar nugriovimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Taigi, nagrinėjamojoje byloje būtina išsiaiškinti dėl pastato, kuris, kaip nurodė ieškovas, savavališkai pastatytas prie jam priklausančio pastato sienos, t. y. ten kur prašoma nustatyti servitutą, nes servitutas gali būti nustatytas tik nugriovus šį pastatą.

10CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šios normos prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamo vienkartine ar periodine kompensacija. Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo, šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009, 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz. sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz. turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją-tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą (teikti atlyginimo pasiūlymą) logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekiant kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą. Nagrinėjamojoje byloje servituto atlygintinumo klausimas neišspręstas.

11Išdėstytų argumentų visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pirmiau nurodytos ginčo esmę sudarančios faktinės aplinkybės turėjo būti tiriamos ir vertinamos, taip pat servituto atlygintinumo klausimas turėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme. Nustatyti trūkumai yra esminiai ir negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl konstatuotų pagrindų visumos byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

12Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimo negaliojimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

14Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai