Byla eI-4583-473/2018
Dėl sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovei Romai Katinienei, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui Vitalijui Jagminui, pareiškėjų atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Aleksandrai Pečuro, advokatei Ievai Povilaitienei ir advokatui Valentinui Mikelėnui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl sprendimų panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), kuriuo prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – Sprendimas) ir 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 (toliau – Posėdžio protokolas) išdėstytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų reikalavimą atšaukti (sustabdyti vykdymą) Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų (toliau – Metmenys, Įsakymas Nr. 5-V-534) įgyvendinimą bei Lietuvos policijos generalinio komisaro (toliau – Generalinis komisaras) sprendimų, susijusių su steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimu įgyvendinimą; 2) panaikinti šiuos Generalinio komisaro sprendimus, priimtus pažeidžiant esmines procedūras: 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. 5-V-640 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes visame Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Šiaulių AVPK) (Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonų policijos komisariatuose); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-650 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“‚ kuriuo įsteigia naujas pareigybes visame Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK) (Akmenės, Kelmės, Mažeikių rajonų policijos komisariatuose ir Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate); 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. 5-V-651 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Trakų rajono policijos komisariate (toliau – Trakų r. PK); 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 5-V-675 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-685 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Vilkaviškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-686 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Santakos policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 5-V-687 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes, be kita ko, Skuodo rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Kupiškio rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-698 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigia naujas pareigybes Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Zarasų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 5-V-732 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigia naujas pareigybes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Palangos policijos komisariate; 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 5-V-766 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigia naujas pareigybes Kazlų Rūdos ir Kalvarijų policijos komisariatuose (toliau – Generalinio komisaro sprendimai, ginčijami sprendimai).

5Nurodo, kad Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų pagrindu inicijuota policijos reforma, be kita ko, priimti ir ginčijami sprendimai dėl naujų pareigybių tam tikruose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose įsteigimo. Pareiškėjos kartu su kitomis pareigūnus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis (toliau – Profesinės sąjungos) 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą raštu „Dėl darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo“ Nr. NP17-107(16) ir reikalavo atšaukti (sustabdyti vykdymą) Metmenų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 5-V-713) ir „analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių“ įgyvendinimą (toliau – Reikalavimas). Profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 28 d. Policijos departamentui pateikė papildomą prašymą „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ Nr. NP17-114(16), kuriuo prašė išnagrinėti Reikalavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais bei pateikti informaciją apie vykdomą policijos reformą (toliau – Prašymas). Policijos departamentas 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ informavo, kad 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokolu Nr. 5-P1-489 nutarta atmesti Reikalavimą.

6Pareiškėjų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas, PSĮ) 18 straipsnio pagrindu pareikštu Reikalavimu ir skundu teismui prašomi panaikinti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi lemia nesaugias darbo sąlygas pareigūnams, kurie perkeliami į šias pareigas (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 3 str. 2 d.: pareigybių aprašymų specialieji reikalavimai neatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio, dėl to pareigūnams yra pavedama dirbti pavojingą darbą, kuriam jie yra nepasirengę. Pareigūnai yra perkeliami į naująsias pareigas be papildomo apmokymo, neatlikus sveikatos patikrinimo (ekspertizės) ir neįvertinus, ar jie gali eiti siūlomas pareigas. Pareiškėjų duomenimis, pareigūnai jau yra perkelti į naująsias pareigas, kurios reikalauja atitikti aukštesnę sveikatos skiltį, nei pareigūnai atitiko iki tol. Tokiu būdu nėra laikomasi Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, kuriuo numatyta, kad Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, Vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo (toliau tekste – Sveikatos tvarkos aprašas). Šios aplinkybės rodo, jog reformai (priimtų sprendimų įgyvendinimui) yra nepasirengta, pareigūnams pavesta vykdyti pareigas, kurių vykdymas gali sukelti realią grėsmę jų sveikatai. Be to, reforma įgyvendinama apeinant teisės aktuose nustatytas taisykles, ką patvirtina komisariatams rugpjūčio mėn. išplatintas aplinkraštis Nr. S-6691.

7Atkreipia dėmesį į tai, kad pertvarkant policijos veiklą ir steigiant naujas pareigybes, senosios nėra naikinamos iš karto, t. y. faktiškai vienu metu veikia dvi struktūros – senoji (viešoji ir kriminalinė policija atskiruose skyriuose) ir naujoji – Veiklos skyrius ir Reagavimo skyrius tame pačiame policijos komisariate. Tai leidžia formaliai išvengti įspėjimo apie atleidimą procedūros ir tik laikinai sumažina atleidžiamų pareigūnų skaičių – vėliau pareigūnai, kurie nesutinka būti perkeliami į kitas pareigas, yra atleidžiami šalių susitarimu, tokiu būdu išvengiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas, DK) numatytų specialių taisyklių grupės darbuotojų atleidimui (Darbo kodekso 1301 str.) ir pareigos apie galimą darbuotojų atleidimą informuoti teritorinę darbo biržą. Dėl su reforma susijusių priežasčių, pavyzdžiui, Trakų rajono policijos komisariate pareigas palieka 11 pareigūnų. Toks skaičius pareigūnų santykinai nedideliame komisariate ir santykinai nedideliame mieste yra reikšmingas, o darbo birža nebus informuota apie tokius pokyčius.

8Nuo Metmenų patvirtinimo iki naujų pareigybių steigimo (ir vėliau) Policijos departamentas iš esmės nederino su darbuotojų atstovais jokių sprendimų, nevykdė informavimo ir konsultavimo procedūros, kaip tai numatyta Darbo kodekso 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse, informavimo nevykdė ir visuotiniame darbuotojų susirinkime ar tiesiogiai (Darbo kodekso 47 str. 10 d.). Taip pat pagal policijos įstaigų, kuriose vykdoma reforma, galiojančias kolektyvines sutartis privaloma vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrą, o pareiškėjos pripažįstamos darbuotojų atstovais kolektyviniuose darbo santykiuose. Lietuvos policijoje iki 2016 m. liepos 8 d. veikė ir 2014 m. liepos 8 d. pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, pagal kurią Policijos departamentas buvo įsipareigojęs vykdyti informavimą ir konsultavimą rengiant ir įgyvendinant pertvarkas, kuriomis keičiamas darbo organizavimas ir darbuotojų teisinė padėtis. Tačiau Policijos departamentas ignoravo šiuos kolektyvinių sutarčių įsipareigojimus.

9Policijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepateikė faktinio ir teisinio jų pagrindo, t. y. sprendimai dėl steigiamų pareigybių yra grindžiami ne objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, o patvirtintais nuostatais (pakeista struktūra) ir pavaldžios įstaigos pateiktais siūlymais. Juose nėra nurodoma, kodėl tiek ir tokių pareigybių steigiama, kodėl vienus ar kitus pareigūnus siūloma perkelti į būtent vienas ar kitas pareigas, todėl pažeidžiamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo

10Pareiškėjos atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003, kurioje pateiktas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas.

11Pareiškėjos teismui pateikė papildomus paaiškinimus (VI t., b. l. 71–78), kuriuose nurodė, kad iki ginčijamos reformos vykdymo pradžios pareigūnai vykdė jiems pagal grandį priskirtas funkcijas, o tai lėmė, jog pareigūnai buvo rengiami konkrečioms užduotims atlikti, taip pat buvo keliami skirtingi reikalavimai dėl pareigūnų sveikatos būklės, fizinio pasiruošimo bei kvalifikacijos, pareigūnai dirbdavo pagal jų grandžiai skirtas instrukcijas ir rekomendacijas. Dėl šios priežasties pareigūnai, kurie iki reformos tyrė nusikaltimus, teisės pažeidimus ir t. t., neturi ir negali turėti kompetencijos vykdyti staigų reagavimą į pranešimus apie galimus teisės pažeidimus, vykti į įvykio vietą ir tinkamai reaguoti į pavojingas situacijas, ir atvirkščiai – pareigūnai, vykę į įvykių vietas, neturi pakankamai kvalifikacijos tirti galimą teisės pažeidimą. Siekiant tinkamai įvykdyti reformą ir užtikrinti, kad pareigūnai turėtų tinkamą kvalifikaciją, privalėjo būti laikomasi nuoseklaus ir efektyvaus plano, kaip tinkamai apmokyti pareigūnus atlikti universalias funkcijas, tačiau šios pareigos atsakovas neatliko. Pareiškėjos pažymėjo, kad pareigūnams taip pat nebuvo užtikrintas fizinis bei taktinis pasirengimas, Policijos departamentas neužtikrino tinkamo, nuoseklaus ir neskuboto pareigūnų apmokymo, pareigūnai perkeliami į kitas pareigas neatlikus sveikatos patikrinimo. Pareiškėjos taip pat nurodė, kad darbdavys turi pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams; atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai neturi kvalifikacijos atlikti tam tikras funkcijas, kyla didžiulė grėsmė, jog pareigūnai bus priversti veikti padidėjusios rizikos sąlygomis, todėl sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, eismo įvykių tikimybė neproporcingai išaugs ir dėl to nukentės pareigūnų teisės, pareigūnų darbo socialiniai ir ekonominiai interesai.

12Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

13Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą (III t., b. l. 81–92) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

14Pareiškėjų teismui pateiktame skunde reikalaujami panaikinti 11 Generalinio komisaro sprendimų nebuvo nurodyti Policijos departamentui pateiktame Reikalavime, nebuvo detalizuoti ir analizuoti Policijos departamente surengtame posėdyje, priimdamas sprendimą atmesti Profesinių sąjungų Reikalavimą, Policijos departamentas jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Policijos departamento vertinimu, ši skundo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi šie sprendimai nebuvo ginčyti Policijos departamente, kaip privalomoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vertintini kaip nenagrinėtini šioje administracinėje byloje.

15Pareiškėjos teismui pateiktame skunde neformuluoja jokių skundo reikalavimų dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-534 „Dėl apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų patvirtinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, dėl kurių Policijos departamente buvo priimtas administracinis sprendimas, o tiesiog reikalauja panaikinti Policijos departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ išdėstytą 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 užfiksuotą administracinį sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjų Reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, įvertinus skundo dalyko apimtį ir turinį, konstatuotina, kad administracinis ginčas šioje byloje kilo dėl Policijos departamento 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ išdėstyto 2016 m. spalio 3 d. posėdžio protokole Nr. 5-P1-489 užfiksuoto administracinio sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjų Reikalavimą pagrįstumo.

16Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-690/2013, kurioje analizuoti profesinių sąjungų įgaliojimai veikti PSĮ 18 straipsnio pagrindu.

17Pateikdamos Reikalavimą Policijos departamentui Profesinės sąjungos neinformavo, kokiems Profesinių sąjungų nariams ar jų grupei jos atstovauja. Policijos departamento duomenimis (2016 m. rugpjūčio mėn. duomenys), Policijos departamente yra tik 2 profesinės sąjungos, turinčios narių, kurie yra Policijos departamento pareigūnai ar tarnautojai, t. y. Kriminalinės policijos biuro profesinė sąjunga (KPBP) (kuri yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) narė) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga. Abi šios profesinės sąjungos dalyvavo (KPBP atstovaujama LTPF) pateikiant Reikalavimą Policijos departamentui. Kitų profesinių sąjungų, neturinčių narių Policijos departamente, dalyvavimas pateikiant Reikalavimą kelia abejonių dėl jų teisinio subjektiškumo, įgyvendinant PSĮ 18 straipsnyje numatytas profesinių sąjungų teises (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-125-662/2016). Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 16, 17, 18 straipsniais, nors šiuo metu policijos įstaigų sistemą sudarančios policijos įstaigos yra pavaldžios Policijos departamentui, tačiau jos veikia kaip savarankiški juridiniai asmenys, DK 14 straipsnyje numatytą teisnumą įgyjantys nuo jų įsteigimo momento, o veiksnumą įgyvendinantys per paskirtus policijos įstaigoms vadovaujančius policijos įstaigų viršininkus bei šių įstaigų administraciją. Policijos departamentas, nors ir yra kitų policijos įstaigų steigėjas, nėra ir negali būti vertinamas kaip šių įstaigų darbdavys pagal DK 16 straipsnio 1 dalį. PSĮ 18 straipsnyje numatyta darbdavio sąvoka negali būti interpretuojama plačiau negu ją apibrėžia DK, todėl PSĮ 18 straipsnio pagrindu į Policijos departamentą teisę kreiptis turi išimtinai tik tos profesinės sąjungos, kurios turi profesinės sąjungos narių Policijos departamente. Kitos profesinės sąjungos (šiuo atveju – Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga) neturi teisės veikti PSĮ 18 straipsnio pagrindu šioje įstaigoje, nes Policijos departamentas nėra jų atstovaujamų profesinių sąjungų narių darbdavys. Šių profesinių sąjungų teisė kreiptis į Policijos departamentą PSĮ 18 straipsnio pagrindu ginant viešąjį interesą taip pat apribota (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2246/2011).

18Skundą teismui pateikė būtent profesinės sąjungos, neturinčios profesinės sąjungos narių Policijos departamente – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga, kurios neturi teisės ginčyti Policijos departamento sprendimų PSĮ 18 straipsnyje numatyta tvarka. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamais Generalinio komisaro sprendimais (ar administraciniu sprendimu) buvo pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 5 str. 1 d., 23 str. 1 d.), todėl skundas šiuo pagrindu atmestinas.

19Dėl reikalavimo panaikinti Įsakymus Nr. 5-V-534 ir Nr. 5-V-713 atsakovas nurodė, kad Profesinės sąjungos PSĮ 18 straipsnio pagrindu kreipėsi į Policijos departamentą, kaip darbdavį, dėl savo narių teisių pažeidimo, kurio atsiradimą sieja su Lietuvos policijos generalinio komisaro priimtais teisės aktais, kuriais nėra reglamentuojamos Policijos departamento pareigūnų, tarnautojų ar darbuotojų teisės. Ginčijamais teisės aktais yra reguliuojamas policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimas apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose. Įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtinti Metmenys yra strateginio pobūdžio dokumentas, kuriame detalizuojamas policijos veiklos pertvarkymo mechanizmas. Jame nėra numatomos konkrečios teisės ar pareigos Policijos departamento ar kitų policijos įstaigų pareigūnams, kurias šie, įsakymui įsigaliojus, turėtų vykdyti. Kaip strateginis dokumentas Metmenys nustato tvarką, kuria remiantis toliau bus organizuojamas apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų darbas. Tai deklaratyvus dokumentas, kuris be įgyvendinamųjų teisės aktų nedaro jokio poveikio pareigūnų teisėms, todėl negali būti vertinamas kaip darbdavio sprendimas PSĮ 18 straipsnio prasme. 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtinti konkretūs pareigybių sąrašai atskiruose Vilniaus AVPK policijos komisariatuose. Be konkrečioje policijos įstaigoje priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų šis įsakymas ir juo nustatyta tvarka nedaro jokio realaus poveikio toje įstaigoje pareigas atliekantiems pareigūnams. Reikalavime ir skunde teismui nurodomos aplinkybės dėl saugių darbo sąlygų, nepasiruošimo, perkėlimo neatlikus sveikatos patikrinimo ir pan. yra pažeidimai, galintys atsirasti netinkamai priimant šį įsakymą įgyvendinančius lokalius teisės aktus policijos įstaigose, kurie yra atskirų individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo dalykas. Faktas, kad įstaigoje yra patvirtinti nauji pareigybių sąrašai, pats savaime pareigūnų teisių nesusiaurina, nepaneigia ir kitaip nepažeidžia, todėl ir Įsakymas Nr. 5-V-713 negali būti laikomas darbdavio sprendimu PSĮ 18 straipsnio prasme.

20Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Policijos įstatymo 18 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1836/2014), struktūrinių pertvarkymų įgyvendinimas, taip pat darbo vietų ir darbuotojų skaičiaus sumažinimas, funkcijų pakeitimas, perskirstymas ir įforminimas, priklauso įmonės vadovo ar jo įgaliotų asmenų kompetencijai. Generalinis komisaras, priimdamas Įsakymus Nr. 5-V-534 ir Nr. 5-V-713, vykdė vidaus administravimo funkciją, pirmiausia, įtvirtindamas struktūrinių pertvarkymų ir funkcijų perskirstymo planą strateginio pobūdžio dokumente, po to patvirtindamas konkrečius pareigybių sąrašus konkrečioje įstaigoje. Šių sprendimų priėmimas yra Generalinio komisaro diskrecija. Ekonominės sąlygos, darbo sąlygų analizė ir kitos priežastys, nulėmusios konkrečių sprendimų priėmimą, nėra šio administracinio ginčo dalykas, nes nepriskirtas teismo kompetencijai (ABTĮ 3 str.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Įsakymai Nr. 5-V-534 ir Nr. 5-V-713 būtų priimti peržengiant numatytos kompetencijos ribas ar kad jie prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta, todėl jie laikytini teisėtais ir pagrįstais.

21Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 pateiktu išaiškinimu, kad darbdavio sprendimas pertvarkyti įmonės konkretaus skyriaus darbą, numatyti, kokia tvarka darbuotojai bus atleidžiami iš darbo, kaip atleidimo metu užtikrinamas įmonei reikalingų funkcijų vykdymas, nėra darbdavio sprendimas, kurį profesinė sąjunga gali skųsti pagal PSĮ 18 straipsnį.

22Atsakovas nurodo, kad skunde nėra pasisakyta dėl Policijos departamento administracinio sprendimo atsisakyti tenkinti Profesinių sąjungų Reikalavimą pagrįstumo, nepateiktos aplinkybės, kuriomis pareiškėjos grindžia šį reikalavimą. Skunde pateikti padriki pasisakymai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų, perkėlimo tvarkos, pažeidimų dėl sveikatos patikrinimų nėra pagrįsti šiuos teiginius patvirtinančiais įrodymais ir negali būti vertinami kaip tinkamas skundo pagrindimas.

23Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus (VI t., b. l. 66–68), kuriuose nurodė, kad Policijos departamentas, priimdamas sprendimus, pažeidžiančius teisės aktuose įtvirtintas profesinių sąjungų narių teises, kai priimami sprendimai yra taikomi kitoms policijos įstaigoms, laikytinas tinkamu subjektu PSĮ 18 straipsnio prasme, ir kad palaiko atsiliepime išdėstytus paaiškinimus. Atsakovo teigimu, pareiškėjų argumentai dėl nevykdytos konsultavimosi procedūros yra klaidinantys, nes Policijos departamentas prieš priimdamas ginčijamus sprendimus vykdė konsultavimosi procedūrą. Pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais nėra reglamentuojamos pareigūnų teisės, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

24Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti, papildomai paaiškino, kad atsakovas neturėjo jokio ketinimo pažeisti pareigūnų teises.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 5–7) su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

26Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas papildomai pažymėjo, kad atsakovas pažeidė DK 23 straipsnyje suformuluotus imperatyvius reikalavimus, jog darbdavys, priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais. Atsakovas nagrinėjamu atveju nesikonsultavo su profesine sąjunga ir priėmė darbuotojams nepalankius sprendimus, pažeidžiančius Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normas bei darbdavio pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams.

27Teismo posėdyje Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas nedalyvavo. Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t. b. l. 166–167).

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 93–95) su juo sutiko.

29Vadovaujasi Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad atsakovas visiškai ignoravo įstatyme numatytas imperatyvias pareigas, susijusias su informavimu ir konsultavimusi. Atsakovas, prieš priimdamas sprendimus, kurie buvo esminiai darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai (keitėsi darbuotojų darbo laikas, faktinė darbo vieta, funkcijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai ir t. t.), neteikė konstruktyvios informacijos darbuotojų atstovams ir nesikonsultavo su jais dėl tokių sprendimų priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, neaptarė galimų padarinių ir nenumatė priemonių padariniams išvengti arba sušvelninti. Atsakovo įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimai turėjo esminę reikšmę darbuotojų teisinei padėčiai. Daliai darbuotojų, dirbusių nuolatiniu fiksuotu darbo laiku, pakeistas darbo laiko režimas – įvestas pamaininis darbas, nustatytos ilgesnės nei 8 val. trukmės pamainos, daliai darbuotojų įvesta suminė darbo laiko apskaita. Šie pasikeitimai neabejotinai sukėlė padarinius darbuotojų šeimyninių įsipareigojimų vykdymui. Darbo organizavimo pakeitimai taip pat lėmė ir darbuotojų darbo funkcijų pakeitimus – patvirtinti nauji pareigybių aprašymai, išplėstos darbuotojų funkcijos. Atsakovas visiškai nevertino darbuotojų specialiųjų žinių ir naujų kompetencijų poreikio. Viešai buvo deklaruojama, kad visų darbuotojų, kaip policijos pareigūnų, pirminis parengimas yra vienodas, o tai neva reiškia, kad visi darbuotojai per savo darbo praktiką yra įgiję vienodus įgūdžius, darbinę praktiką, pasiekę vienodas kompetencijas. Tai neatitinka tikrovės, nes iki darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų policijoje darbas buvo profiliuojamas pagal savarankiškas veiklos sritis, todėl tiek darbuotojų įgūdžiai, patirtis, tiek kompetencijos labai skyrėsi. Tas pat pasakytina ir apie sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus. Kaip teisingai nurodo pareiškėjos, darbuotojų sveikatos patikrinimai buvo atliekami jau po darbo organizavimo pakeitimų įgyvendinimo. Šie aspektai nebuvo jokia forma aptariami, vertinami, nebuvo numatomos priemonės padariniams išvengti ar sušvelninti, nebuvo sudaryta galimybė socialiai jautrių grupių darbuotojams išsakyti problemas, kurias lėmė atsakovo sprendimai, nebuvo diskutuojama, kaip sušvelninti neigiamas pasekmes.

30Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija vadovavosi Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalių, 120 straipsnio 2 dalies ir 121 straipsnio nuostatomis ir teigė, kad atsakovas, įgyvendindamas darbo organizavimo pakeitimus ir keisdamas darbuotojų funkcijas, pareigybių paskirtį, kompetencijų ir darbo apimtis, neklausė darbuotojų nuomonės. Atsakovas ignoravo įstatymo reikalavimus ir pažeidė darbuotojų teises.

31Teismo posėdyje Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovas nedalyvavo. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t. b. l. 170–171).

32Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 9–14) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

33Pareiškėjų teiginiai, jog įgyvendinus reformą, suprastės atliekamų ikiteisminių tyrimų kokybė bei, panaikinus pareigūnų specializacijas, suprastės jų atliekamų funkcijų kokybė, yra nekonkretūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjos neįvardija, kokiu būdu ir kokias konkrečias darbuotojų darbo, ekonomines bei socialines teises pažeis (gali pažeisti) hipotetiškai kritęs nusikalstamų veikų išaiškinamumo rodiklis bei hipotetiškai suprastėjusi pareigūnų atliekamų funkcijų kokybė. Atsižvelgiant į tai, minėti profesinių sąjungų teiginiai apskritai negali būti svarstomi Profesinių sąjungų 18 straipsnio kontekste kaip argumentai, pagrindžiantys darbdavio sprendimo neteisėtumą.

34Dėl argumento, kad pareigūnai nėra parengti vykdyti naujų funkcijų (neatitinka sveikatos, fizinio pasirengimo reikalavimų), nurodė, jog, kuriant naująjį policijos veiklos ir darbo organizavimo modelį bei modeliuojant pareigūnų funkcijų apimtis, buvo griežtai laikomasi teisės aktų, nustatančių reikalavimus pareigūnų sveikatos būklei ir fiziniam pasirengimui. Taigi pareigybių aprašymuose įtvirtintos funkcijos buvo suderintos su teisės aktuose keliamais specialiais reikalavimais. Nei vienas pareigūnas, pageidavęs būti perkeltas į įsteigtas pareigas (lygiavertes ar žemesnes), laimėjęs atranką, ar kurio veikla vertinimo komisijos buvo įvertinta „labai gerai“, siūlant jį perkelti į aukštesnes pareigas, tačiau neatitikęs pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, nebuvo įstaigos vadovo įsakymu perkeltas į šias pareigas tol, kol jo tinkamumas tarnybai pagal atitinkamą sveikatos skiltį nebuvo įvertintas Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertiniu sprendimu.

35Vilniaus AVPK pareiškėjų argumentą dėl informavimo ir konsultavimosi pareigos nevykdymo vertino kaip melagingą. Nurodė, kad ruošiantis reformos įgyvendinimui (2016 m. vasarą), su profesinių sąjungų atstovais vyko pakankamai intensyvus dialogas aktualiais klausimais. 2016 m. birželio 16 d. įvyko pirmasis Vilniaus AVPK ir įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų (Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos) atstovų susitikimas (2016 m. liepos 7 d. protokolas Nr. 14949), kurio metu buvo aptartas klausimas dėl susitikimų poreikio bei jų reguliarumo reformos įgyvendinimo metu. Dar 7 susitikimai su minėtų profesinių sąjungų atstovais įvyko 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Jų tikslas buvo aptarti įvairius su reforma susijusius klausimus. Be to, profesinių sąjungų atstovai buvo kviečiami dalyvauti Vilniaus AVPK atstovų ir darbuotojų susitikimuose, kurių tikslas buvo pristatyti darbuotojams naująjį veiklos ir darbo organizavimo modelį, struktūrą, atsakyti į rūpimus klausimus (planuojamų susitikimų grafikas buvo iš anksto suderintas su profesinių sąjungų atstovais).

36Vienintelės oficialiai (išsamiai ir aiškiai) išdėstytos profesinių sąjungų pastabos buvo pateiktos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. VA17-102(16) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų“. Į šias pastabas buvo atsakyta Vilniaus AVPK 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 10-S-183075, nurodant motyvuotas atsisakymo jas tenkinti priežastis. Daugiau pastabų (skundų) nebuvo gauta, todėl Vilniaus AVPK tai traktavo kaip socialinių partnerių pritarimą įstaigos paruoštiems dokumentams ir išdėstytai pozicijai.

37Pareiškėjų prašymas teismui panaikinti Policijos departamento atsisakymą tenkinti jų Reikalavimą yra grindžiamas papildomomis aplinkybėmis (kad prašomi naikinti sprendimai lemia nesaugias darbo sąlygas, kadangi jų pagrindu patvirtintuose pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai neatitinka nustatytų funkcijų ir t. t., kad sprendimai yra įgyvendinami pažeidžiant informavimo ir konsultavimosi pareigą, kad darbdavys vengia įspėti darbuotojus apie galimą atleidimą iš pareigų bei teritorinę darbo biržą apie grupės darbuotojų atleidimą) ir tokiu būdu apeinamos įstatymų nustatytos procedūros, išplečiamos nagrinėjamo ginčo ribos. Nagrinėjamo ginčo ribas apibrėžia Profesinių sąjungų 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. NP17-107(16) „Dėl darbo įstatymų pašalinimo“ teiktas reikalavimas ir ginčijamas Policijos departamento atsisakymas jį tenkinti bei šiuose dokumentuose išdėstyti argumentai. Pareiškėjos nėra įstatymu įgaliotos ir kompetentingos ginčyti vidaus sistemos pertvarkas tol, kol jų vykdymas tiesiogiai nelemia (nepažeidžia) darbuotojų teisių ir teisėtų interesų, nustatytų ir saugomų įstatymais. Kitaip tariant, profesinės sąjungos, atstovaudamos ir gindamos savo narius, turi teisę ginčyti ne pačią reformą (jos esmę), bet jos įgyvendinimo būdus ir priemones, jeigu, jų nuomone, pastarieji pažeidžia darbuotojų darbo, ekonomines ar socialines teises. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007. Taigi pareiškėjų teismui pateiktame skunde nurodyti skundžiami reformos įgyvendinimo būdai ir priemonės, kurių iki tol jie nereikalavo koreguoti ar panaikinti paties darbdavio, neteisėtai ir nepagrįstai peržengia nagrinėjamo ginčo ribas.

38Informavimo ir konsultavimosi institutas nesuponuoja darbdavio pareigos atsižvelgti į visas socialinių partnerių teikiamas pastabas ir vykdyti visus jų teikiamus pasiūlymus. Šiuo atveju visi profesinių sąjungų pasiūlymai ir pastabos buvo išanalizuoti ir įvertinti, į visus pasiūlymus ir pastabas, kuriuos įgyvendinti buvo įmanoma (vertinant objektyviai), buvo atsižvelgta (pvz., buvo atsisakyta reikalavimų mokėti anglų kalbą, turėti vairuotojo pažymėjimą).

39Visuose Vilniaus AVPK struktūriniuose padaliniuose naujų pareigybių buvo įsteigta tiek, kad visiems juose dirbantiems pareigūnams būtų garantuojamos sąlygos pasilikti dirbti tame pačiame struktūriniame padalinyje, nors atlikta darbo krūvio analizė rodė etatų perskirstymo poreikį. Aptariamais veiklos ir darbo organizavimo pakeitimais nėra siekiama mažinti darbuotojų skaičiaus. Todėl Vilniaus AVPK neskubėjo masiškai teikti įspėjimus apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos. Visų pirma, darbuotojams buvo suteikta galimybė susipažinti su nauju veiklos ir darbo organizavimo modeliu bei nauja struktūra. Antra, visiems pareigūnams, nepageidavusiems tęsti tarnybos pasikeitusiomis sąlygomis ir neišreiškusiems valios nutraukti vidaus tarnybą šalių susitarimu, buvo įteikti įspėjimai apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos (įteikus įspėjimo lapelius, pareigūnams buvo siūlomos kitos laisvos pareigos apskrities mastu). Trečia, Vilniaus AVPK nei vienam pareigūnui nėra siūlęs nutraukti vidaus tarnybos santykius įstaigos iniciatyva, žinia apie tokią galimybę (esant darbuotojo pageidavimui) buvo paskleista tik bendrų susitikimų metu. Ketvirta, tokia strategija buvo pasirinkta ne siekiant išvengti įspėjimo terminų ar pareigos pranešti teritorinei darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, bet siekiant suteikti pareigūnams kuo platesnę pasirinkimo laisvę ir užtikrinti kuo tolygesnį pereinamąjį laikotarpį. Toks pereinamojo laikotarpio mechanizmas buvo aptartas ir sulygtas su profesinių sąjungų atstovais dar pirmųjų susitikimų metu (pvz., 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusio susitikimo metu ir kt.).

40Vilniaus AVPK nebuvo gauta darbuotojų skundų, nebuvo kilę individualių ginčų. Todėl pareiškėjų skundo dalyje dėl laikino pareigūnų perkėlimo į naujai įsteigtas pareigas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas, VTS) 22 str. nustatytais pagrindais) išdėstyti argumentai peržengia jiems suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribas. Įstaigos vadovo įsakymas dėl pareigūno perkėlimo yra individualaus taikymo administracinis aktas, todėl jo sukeliamos teisinės pasekmės yra pagrindas kilti individualiam ginčui, tačiau tokių ginčų, kaip minėta, nebuvo kilę. Taigi pastarasis klausimas nėra ir negali būti šio nagrinėjamo ginčo, iškelto Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pagrindu, dalyku. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1554/2008. Taip pat prašė teismo įvertinti pareiškėjų skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies aspektu.

41Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas nedalyvavo. Vilniaus AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t. b. l. 172–173).

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (III t., b. l. 1–6) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

43Kadangi apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklos organizavimo krypčių keitimas vykdomas vadovaujantis Metmenų nuostatomis ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teikiamais siūlymais dėl naujai steigiamų Veiklos skyrių struktūrų, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 20-S-125366 „Dėl veiklos organizavimo patikslinimo“ Lietuvos Respublikos generaliniam komisarui pasiūlė Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje įsteigti 56 pareigybes. Vadovaudamasis Metmenimis ir atsižvelgdamas į minėtą pasiūlymą, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-686 (įsigaliojusiu 2016 m. rugsėjo 5 d.) „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje steigiamų pareigybių sąrašą, kuriame nustatytos 56 steigiamos pareigybės. 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasiūlymo metu Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo 62 pareigybės, iš kurių: 57 užimti etatai ir 5 laisvi etatai. Vienas vyresnysis tyrėjas 2016 m. liepos 16 d. buvo pateikęs prašymą Nr. 20-PR4-4169 išeiti iš tarnybos nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jo paties prašymu. Taigi 2016 m. rugsėjo 1 d. šiame komisariate iš 62 turimų pareigybių buvo užimti 56 etatai. Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate į naujai įsteigtą Veiklos skyrių buvo numatyta perkelti visus pareigūnus, dirbusius Kriminalinės ir Viešosios policijos skyriuose. Todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog pertvarkant policijos veiklą buvo siekiama sumažinti pareigūnų skaičių.

44Pareigūnų perkėlimas vyko keliais etapais. Perkeliant pareigūnus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas bei rengiant išvadas dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, buvo patikrinta, ar pareigūnai atitinka pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima atitinkamomis slaptumo žymomis, sveikatos būklės atitikimo nustatytai skilčiai, fizinio pasirengimo bei papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais gebėjimais. Visi Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnai, perkeliami į pareigas Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriuje, atitiko jų pareigybėse nurodytus specialiuosius reikalavimus. Policijos reformos laikotarpiu iš Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato buvo atleisti tik keturi pareigūnai: du pareigūnai pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą (paties prašymu) ir du pareigūnai pagal VTS 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų). Taigi, akivaizdu, kad, vykdant policijos veiklos organizavimo pakeitimą, nebuvo poreikio atleisti grupės darbuotojų, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Darbo kodekso 1301 straipsnio nuostatas.

45Nors Kauno AVPK nėra sudaręs kolektyvinės sutarties, tačiau, reorganizuojant policijos veiklą, pareigą konsultuoti ir informuoti darbuotojų atstovus vykdė vadovaudamasis Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalimi. Dėl darbo veiklos organizavimo ir darbo sąlygų pakeitimo buvo konsultuojamasi su visų Kauno AVPK veikiančių profesinių sąjungų atstovais: 2016 m. rugpjūčio 4 d. vyko pasitarimas dėl veiklos organizavimo bei darbo sąlygų pakeitimo ar galimo atleidimo iš tarnybos (darbo), kuriame dalyvavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė, darbo grupės nariai ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai. Pasitarimo metu buvo pristatytas naujas policijos veiklos modelis, buvo pateikta informacija apie kiekviename policijos komisariate numatytus etatinius pakeitimus. Profesinių sąjungų atstovams buvo suteikta galimybė gauti atsakymus į visus su policijos veiklos reorganizavimu susijusius klausimus, pasitarimo metu susirinkusieji buvo informuoti, kad visiems darbuotojams bus pasiūlytos darbo vietos ir nei vienas darbuotojas vykstant reorganizacijai nebus atleistas, tačiau jis gali pasinaudoti savo teise išeiti į kitą Kauno AVPK padalinį ar pasirinkti išeiti į pensiją. Pasitarimo metu visi profesinių sąjungų atstovai vienbalsiai pritarė pristatytam naujam policijos veiklos modeliui. Bendradarbiavimas su profesinių sąjungų atstovais naujo policijos veiklos modelio klausimais buvo tęsiamas ir toliau – 2016 m. lapkričio 15 d. vyko Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato ir Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės susitikimas su Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato pareigūnais, kurio metu (dalyvavo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologė) nebuvo išsakyta jokių nusiskundimų naujuoju veiklos modeliu. Taip pat 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. vykusių pareigūnų vertinimų metu buvo teiraujamasi pareigūnų nuomonės apie vykdomą policijos reformą ir apie asmeniškai kiekvieno iš jų adaptacijos laikotarpiu patiriamas problemas. Pareigūnai neišreiškė nusiskundimų, tik kai kurie iš jų nurodė, kad reikia laiko prisitaikyti prie pakitusių darbo funkcijų. Iš esmės daugelis nurodė, kad yra patenkinti vykdoma reforma.

46Kauno AVPK teigimu, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad pareigūnai perkeliami į naujas pareigas be papildomo apmokymo. Pareigūnų mokymai vyksta nuolat ir nuosekliai. Nors mokymuose dalyvauja visi pareigūnai, prioritetas teikiamas tiems pareigūnams, kurių darbo funkcijos policijos veiklos reorganizavimo laikotarpiu labiausiai pakito. Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariatas buvo aprūpintas visomis priemonėmis, reikalingomis papildomoms funkcijomis atlikti.

47Teismo posėdyje Kauno AVPK atstovas nedalyvavo. Kauno AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., b. l. 174–175).

48Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 98–101) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVPK.

49Teismo posėdyje Klaipėdos AVPK atstovas nedalyvavo. Klaipėdos AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t. b. l. 182–183).

50Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 46–48) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

51Teigia, kad 2016 m. liepos 26 d. Šiaulių AVPK vyko konsultacija su darbuotojų atstovais, kurios metu jie informuoti apie darbo organizavimo pakeitimus, tad pareiškėjų argumentas, jog nebuvo užtikrinti Darbo kodekse nustatyti imperatyvūs reikalavimai dėl informavimo ir konsultavimosi procedūros, yra nepagrįstas.

52Pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-580 ,,Dėl pavyzdinių pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtintus pavyzdinius pareigybių aprašymus, buvo patvirtinti Šiaulių AVPK policijos komisariatų Veiklos ir Reagavimo skyrių pareigybių aprašymai, kuriais pareigūnams nebuvo iškelti aukštesni specialieji reikalavimai (dėl išsilavinimo, užsienio kalbos mokėjimo bei teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones), nei juos turėjo atitikti iki tol dirbtose pareigose. Visi pareigūnai jų prašymu buvo perkelti į lygiavertes ar, atlikus neeilinį veiklos vertinimą, į aukštesnes pareigas, o neatitinkantys sveikatos būklės reikalavimų buvo pasiųsti tikrintis į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Taigi į naujas pareigas buvo perkelti visi specialiuosius reikalavimus atitinkantys pareigūnai. Šiaulių AVPK tik vienas pareigūnas buvo atleistas iš pareigų dėl struktūrinių pertvarkymų prieš tai įspėjus jį apie atleidimą, kadangi jis nesutiko toliau tęsti tarnybos ir nepageidavo palikti jos šalių susitarimu. Kadangi Šiaulių AVPK nebuvo planuojama nutraukti grupės darbuotojų tarnybos santykius, naujų pareigybių įsteigta tiek, kiek jų buvo planuojama panaikinti, todėl darbdaviui nekilo pareiga pagal aktualų teisinį reglamentavimą (Darbo kodekso 1301 straipsnis) apie tai informuoti teritorinę darbo biržą. Dėl Šiaulių AVPK atliktų struktūrinių pakeitimų nebuvo gauta jokių pareigūnų skundų ir pastarieji nekėlė ginčų dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės naikinimo.

53Teismo posėdyje Šiaulių AVPK atstovas nedalyvavo. Šiaulių AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., b. l. 176–177).

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 113–115) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą

55Pareiškėjos skunde nenurodė, kokios esminės procedūros buvo pažeistos ir kokių teisės aktų reikalavimų buvo nepaisyta priimant Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Jokios procedūros nebuvo pažeistos, Policijos įstatymo 19 straipsnio nuostata taip pat nebuvo pažeista. Vadovaujantis Metmenimis, Panevėžio AVPK 2016 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 50-S-48090-(1.30E) Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateiktas prašymas dėl pareigybių įsteigimo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 5-V-697, atsižvelgiant į Panevėžio AVPK siūlymus, įsteigta tiek naujų pareigybių, kiek buvo pasiūlyta.

56Panevėžio AVPK vadovų ir profesinių sąjungų atstovų konsultacija vyko 2016 m. rugpjūčio 1 d. Jos metu buvo kalbėta apie darbo organizavimo pakeitimus, perspektyvas. Susirinkimo metu nutarta, kad dėl komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų grėsmių neįžvelgta. Trečiasis suinteresuotas asmuo darbuotojų skundų negavo, individualių ginčų dėl vykdomų veiklos organizavimo pakeitimų nekilo.

57Pareiškėjų argumentai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimo deklaratyvūs ir nepagrįsti, grindžiami prielaidomis. Panevėžio AVPK užtikrina saugias ir sveikas darbo sąlygas pareigūnams. Jokių skundų iš pareigūnų ar profesinių sąjungų atstovų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimo nebuvo gauta. Panevėžio AVPK yra sudarytas ir veikia darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurio sudėtyje yra ir profesinių sąjungų atstovai ir kuris svarsto darbuotojų saugos ir sveikatos būklę Panevėžio AVPK bei sprendžia kitus su tuo susijusius klausimus.

58Pareiškėjos nenurodo, kurių pareigybių ir kokie specialieji reikalavimai neatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio, nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Kupiškio rajono policijos komisariate yra 52 pareigybės. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-580 „Dėl pavyzdinių pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtintais pavyzdiniais pareigybių aprašymais, pareigybių aprašymai parengti ir patvirtinti atsižvelgiant į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko 2016 m. rugsėjo 14 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-34101 „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“.

59Panevėžio AVPK pareigūnai, laimėję atranką, ar kurių veikla vertinimo komisijos buvo įvertinta „labai gerai“, siūlant perkelti į aukštesnes pareigas, ir neatitinkantys pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, nebuvo perkelti į įsteigtas pareigas (lygiavertes ar žemesnes) tol, kol jų tinkamumas tarnybai pagal atitinkamą sveikatos skiltį nebuvo įvertintas CMEK. Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariate (ir kituose komisariatuose) nei vienas pareigūnas nebuvo perkeltas nuolatiniam darbui į naujai įsteigtas pareigybes anksčiau nei pasitikrino sveikatą. Nė vienas Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato pareigūnas negavo įspėjimo lapelių apie atleidimą, todėl darbdaviui nekilo pareiga informuoti apie grupės darbuotojų atleidimą.

60Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovas nedalyvavo. Panevėžio AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., b. l. 184–185).

61Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 66–69) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

62Teigia, kad laikydamasis su Utenos AVPK pareigūnų profesinių sąjungų jungtine atstovybe 2015 m. sausio 30 d. pasirašytos kolektyvinės sutarties Nr. 89-IL-1202/NPG-ESP-PD-2(15) 69 punkto nuostatų, į kiekvieną komisiją visuomet įtraukdavo ir profesinių sąjungų atstovus / atstovą. Utenos AVPK konsultavimosi ir informavimo pareiga buvo vykdoma nuolat. 2016 m. liepos 29 d. buvo surengta konsultacija su Utenos AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų atstovais dėl darbo sąlygų pakeitimo ar galimo atleidimo iš tarnybos (darbo) (2016 m. rugpjūčio 2 d. protokolas Nr. 89-P1-143). Galutinę poziciją dėl numatomų pokyčių Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė turėjo pateikti iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau atsakymas įstaigoje nebuvo gautas.

63Utenos AVPK sprendimas veiklos organizavimo pakeitimus vykdyti etapais buvo priimtas suderinus su Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdyba poziciją dėl pareigybių ir terminų (2016 m. rugpjūčio 29 d. raštai Nr. 89-S-26465, Nr. 89-S-26466 ir 2016 m. spalio 13 d. raštas Nr. 89-S-30856). Veiklos ir Reagavimo skyrius nutarta steigti Utenos AVPK Zarasų rajono ir Visagino policijos komisariatuose. Vėliau buvo teikti kiti siūlymai dėl veiklos organizavimo pakeitimų vykdymo Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariate (2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 89-S-35317 ir 2016 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 89-S-35863), Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariate (2016 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 89-S-35332), Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariate (2016 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 89-S-33438 ir 2016 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 89-S-34788).

64Nei vienas įstaigos pareigūnas nebuvo perkeltas į naujai įsteigtas pareigybes anksčiau, nei praėjo CMEK. Pareigūnai, kuriuos planuota perkelti į pareigybes, kurioms buvo taikomi aukštesni sveikatos reikalavimai, prieš paskiriant juos į pareigas buvo siunčiami į CMEK dėl sveikatos būklės nustatytų reikalavimų atitikimo. Įspėjimo lapeliai dėl pareigybių naikinimo, darbo sąlygų pasikeitimo ar galimo atleidimo iš darbo (tarnybos) įteikti nebuvo, kadangi neatsirado tokių pareigūnų, kurie nesutiktų savo noru pereiti į lygiavertes pareigas, arba tokių, kurie nesutiktų, kad jų veikla būtų vertinama neeilinio vertinimo metu dėl perkėlimo į aukštesnes pareigas, arba tokių, kurie nesutiktų dalyvauti atrankoje į aukštesnes pareigas. Informacija darbo biržai nebuvo teikta, kadangi pareigybių buvo siūloma steigti tiek pat, kiek jų buvo prieš įgyvendinant reformą. Nebuvo numatyta atleisti 30 ir daugiau žmonių, todėl Darbo kodekso 1301 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Visi pareigybių aprašymai buvo tvirtinami pagal Generalinio komisaro patvirtintus pavyzdinius pareigybių aprašymus. Struktūra buvo patvirtinta pagal Metmenis ir kitas teiktas rekomendacijas. Utenos AVPK skundų iš policijos pareigūnų dėl policijos pertvarkos gauta nebuvo, individualių ginčų nebuvo kilę. Vykdant veiklos optimizavimo etapus, visiems pareigūnams, norintiems toliau tęsti tarnybą, buvo išsaugotos pareigos, buvo sudarytos karjeros galimybės, išlyginti darbo krūviai ir išlaikytas aprūpinimas materialine baze (automobiliai, techninės priemonės, darbo kabinetai ir kt.).

65Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovas nedalyvavo. Utenos AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., b. l. 186–187).

66Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 131–135) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

67Pažymi, kad įgyvendinant veiklos organizavimo pakeitimus, Marijampolės AVPK struktūrinių padalinių (komisariatų) pareigybių aprašymai buvo patvirtinti pagal pavyzdinius pareigybių aprašymus. Į naujai įsteigtas pareigybes (į aukštesnes ar lygiavertes pareigas) Marijampolės AVPK struktūriniuose padaliniuose buvo skiriami pareigūnai, atitinkantys specialiuosius reikalavimus (sveikatos, fizinio pasirengimo, užsienio kalbos mokėjimo ir pan.). Nei vienas Marijampolės AVPK pareigūnas nebuvo anksčiau perkeltas dirbti į naujai patvirtintas pareigybes, nei buvo atlikta jo sveikatos patikra Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, patikrintas fizinis pasirengimas ar užsienio kalbos žinojimas.

68Ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK ir struktūriniuose padaliniuose nuolat vyko informavimas ir konsultacijos žodžiu dėl kriminalinės ir viešosios policijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimo ir toks veikimas (informavimas bei konsultacijos) visiškai atitiko keliamus reikalavimus, t. y. Policijos departamento atstovai ir Marijampolės AVPK vadovybė 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo struktūrinių padalinių (komisariatų) darbuotojų susirinkimuose, pristatė veiklos organizavimo pakeitimus. Marijampolės AVPK 2016 m. liepos 20 d. vyko konsultacija su profesinėmis sąjungomis dėl Marijampolės AVPK viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų, kurios metu buvo pristatyti veiklos organizavimo pakeitimai, įgyvendinant priemonių plano parengimo darbo grupės 2016 m. birželio 7 d. darbo veiklos ataskaitą Nr. 5-IL-1713. Lietuvos profesinės sąjungos atstovas pritarė, jog esant galimybei veikla galėtų būti pradėta organizuoti ir anksčiau, nei iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau, jei tai nepažeistų darbuotojų teisių (2016 m. liepos 20 d. protokolas Nr. 64-P1-177). Taip pat Marijampolės AVPK 2016 m. rugpjūčio 24 d. vyko konsultacijos su profesinėmis sąjungomis dėl Marijampolės AVPK viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų, susijusių su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos padalinių sujungimo į vieną veiklos padalinį, įgyvendinant priemonių plano parengimo darbo grupės 2016 m. birželio 7 d. darbo veiklos ataskaitą Nr. 5-IL-1713. Lietuvos profesinės sąjungos atstovas ir Vilkaviškio rajono vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas pritarė, jog esant galimybei veikla galėtų būti pradėta organizuoti ir anksčiau, nei iki 2017 m. sausio 1 d. (palaipsniui po vieną komisariatą), tačiau, jei tai nepažeistų darbuotojų teisių. Sutarta, kad planuojamiems pakeitimams ir funkcijoms užtikrinti bus steigiama tiek pareigybių, kiek yra užimta, ir visiems bus pasiūlytos pareigybės, atitinkančios jų turimą kvalifikaciją, nes šiais veiklos organizavimo pakeitimais nėra siekiama mažinti pareigybių skaičiaus (2016 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. 64-P1-186).

69Marijampolės AVPK pasitarimų metu nuolat buvo aptariami kriminalinės ir viešosios policijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimai. Struktūrinių padalinių (komisariatų) vadovai, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, pasitarimų metu žodžiu informuodavo pareigūnus apie veiklos organizavimo pakeitimus, akcentuodami pakeitimų esmę, jų naudą policijos sistemai, visuomenei. Pasitarimų, susirinkimų metu buvo akcentuojama, kad veiklos organizavimo pakeitimais nėra siekiama mažinti pareigybių skaičių. Be to, informacija apie veiklos organizavimo pakeitimus (Policijos departamento 2016 m. liepos 27 d. protokolas Nr. 5-P1-304) buvo siunčiama per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ ir padalinių vadovams, kurie su ja supažindindavo pavaldžius darbuotojus.

70Marijampolės AVPK struktūrinių padalinių (komisariatų) pareigybių skaičius ginčui aktualiu laikotarpiu praktiškai nesikeitė (naujų pareigybių buvo įsteigta tiek, kiek buvo planuojama panaikinti): 2016 m. rugpjūčio 30 d. Kalvarijos policijos komisariate buvo 34 pareigybės, Kazlų Rūdos policijos komisariate – 28 pareigybės, Vilkaviškio rajono policijos komisariate – 63 pareigybės; atitinkamai 2016 m. lapkričio 7 d. (po pareigybių panaikinimo): Kalvarijos policijos komisariate – 32, Kazlų Rūdos policijos komisariate – 27, Vilkaviškio rajono policijos komisariate – 64. Taigi buvo įsteigta tiek naujų pareigybių, kad visiems pareigūnams būtų galimybė pasiūlyti darbą po veiklos organizavimo pakeitimų.

71Atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės AVPK pareiga informuoti darbo biržą dėl veiklos organizavimo pakeitimų nekilo, kadangi apie atleidimą buvo įspėti vos 4 darbuotojai. Kiti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių (komisariatų) darbuotojai buvo perkelti į naujai įsteigtas lygiavertes arba aukštesnes pareigas.

72Ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK pareigūnų skundų dėl veiklos organizavimo pakeitimo ir / ar steigiamų pareigybių nebuvo gauta, ginčų dėl pareigybių naikinimo nebuvo užfiksuota.

73Teismo posėdyje Marijampolės AVPK atstovas nedalyvavo. Marijampolės AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t., b. l. 180–181).

74Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje Telšių AVPK atstovas nedalyvavo. Telšių AVPK apie teismo posėdį pranešta tinkamai (VII t. b. l. 178–179).

75Teisėjų kolegija

76konstatuoja:

77Byloje ginčas kilo dėl darbuotojų atstovų, profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimo proceso, vykdant apskričių policijos komisariatuose struktūrinius pakeitimus, teisėtumo.

78Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis komisaras 2015-11-23 įsakymu Nr. 5-V-1040 patvirtino policijos veiklos 2015-2020 gaires, kurių 21 punkte numatyta sujungti Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešąją ir kriminalinę policiją (IV t., b. l. 5–8).

79Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1202 sudaryta darbo grupė: policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininko pavaduotoja Žaneta Rudaitienė, vidaus reikalų ministro patarėjas Vytautas bakas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Vilniaus AVPK viršininkas Antoni Mikulskis, Kauno AVPK viršininkas Darius Žukauskas, Panevėžio AVPK viršininkas Egidijus Lapinksas, Taruragės AVPK viršininkas Marius Draudvila, profesinių sąjungų atstovas Vytautas Lamanauskas (IV t., b. l. 9). Šiuo įsakymu darbo grupei pavesta parengti veiklos organizavimo pakeitimų, susijusių su apskr. VPK teritorinių policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos padalinių sujungimo į vieną veiklos padalinį, įgyvendinimo priemonių planą, periodiškai rengti pasitarimus (teletiltus) su įstaigos vadovais, pavaduotojais veiklai dėl priemonių įgyvendinimo eigos, problemų, pasiūlymų.

80Darbo grupė rengė posėdžius: 2016 m. vasario 2 d. protokolas Nr. 5-P1-37 (IV t., b. l. 20–22), 2016 m. vasario 2 d. protokolas Nr. 5-P1-38 (IV t., b. l. 24–27), 2016 m. vasario 2 d. protokolas Nr. 5-P1-39 (IV t., b. l. 28–29), 2016 m. vasario 24 d. protokolas Nr. 5-P1-74 (IV t., b. l. 30–32), 2016 m. kovo 17 d. (protokole klaidingai nurodyta posėdžio data 2015 m. kovo 17 d.) protokolas Nr. 5-P1-132 (IV t., b. l. 34–37), 2016 m. balandžio 26 d. protokolas Nr. 5-P1-178 (IV t., b. l. 38–41), 2016 m. gegužės 23 d. protokolas Nr. 5-P1-184 (IV t., b. l. 44–45) ir 2016 m. birželio 2 d. protokolas Nr. 5-P1-211 (IV t., b. l. 48–49). Iš posėdžių protokolų matyti, kad pasitarimuose buvo pateikta Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų nuomonė dėl veiklos organizavimo įvykdžius Policijos reformą.

81Darbo grupės veiklos išvados įformintos 2016 m. birželio 7 d. Generaliniam komisarui teiktoje ataskaitoje Nr. 5-IL-1713 (toliau – Ataskaita) (IV t., b. l. 52–57). Ataskaitoje akcentuota, kad ruošiantis Policijos pertvarkai 2016 m. pareigūnų kvalifikacija nebus tinkamai pakelta, būtina tęsti kvalifikacijos kėlimo renginius 2017 m. Ataskaitoje darbo grupė teikė siūlomas alternatyvas steigiant Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose veiklos skyrius (IV t., b. l. 54).

82Generalinis komisaras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtino Kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenis (toliau – Metmenys), kuriuose nustatyti policijos struktūros pertvarkos tikslai. Metmenyse nurodytas siekis per trejus metus (2016–2018 m.) ribotais ištekliais sudaryti sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei policijos veiklai, teikiant paslaugas gyventojams, skatinti visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, didinti policininko profesijos patrauklumą ir gerinti aprūpinimą, teigiamai paveikti veiklą užtikrinant asmens, visuomenės saugumą bei viešąją tvarką. Metmenyse nustatyti tikslai turi būti pasiekiami sudarant šias sąlygas: 1) užtikrinti gyventojų poreikius į saugią gyvenamąją aplinką: gerinti policijos paslaugų pasiekiamumą, užtikrinti, kad daugiau policijos pareigūnų dirbtų teritorijose, gatvėse, bendrautų su gyventojais ir mažiau funkcijų būtų atliekama kabinetuose; 2) gerinti paslaugų teikimo visuomenei kokybę: padidinti pareigūnų atliekamų veiksmų efektyvumą, užtikrinti geresnius darbo rezultatus, sutrumpinti reagavimo į pranešimus ir pranešimų apie įvykius tyrimo terminus; 3) racionaliai naudoti turimus žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius: tobulinant darbo procesus pašalinti funkcijų ir procedūrų dubliavimą, supaprastinti procedūras ir atsisakyti perteklinių, taikyti efektyvesnį ir racionalesnį policijos pareigūnų darbo organizavimo ir koordinavimo modelį; 4) aprūpinti policijos pareigūnus būtinoms funkcijoms įgyvendinti priemonėmis ir įrankiais; 5) ugdyti policijos pareigūnų kompetenciją, būtiną funkcijoms kokybiškai atlikti.

83Patvirtinus Metmenis, Generalinio Komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-580 patvirtinti pavyzdiniai Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigybių aprašymai (t. 1, 76–121) ir 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-579 patvirtinti Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklos ir reagavimo skyrių pavyzdiniai nuostatai (t. 1, 123–134). Policijos departamentas 2016 m. rugpjūčio mėn. raštu Nr. 5-S- Apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams pateikė pranešimą, kuriame informavo apie patvirtintus pareigybių aprašymus, policijos komisariatų veiklos ir reagavimo skyrių pavyzdinius nuostatus ir kitą su organizuojama pertvarka susijusią informaciją bei pateikė instrukcijas dėl Generalinio komisaro 2016-07-15 įsakymo Nr. 5-V-580 ir 2016-07-15 įsakymo Nr. 5-V-579 įgyvendinimo (t. 1, b. l. 144–149).

84Vilniaus AVPK, Kauno AVPK, Panevėžio AVPK, Šiaulių AVPK, Klaipėdos AVPK, Marijampolės AVPK, Telšių AVPK, Utenos AVPK vyko šių institucijų atstovų bei profesinių sąjungų atstovų konsultacijos dėl policijos veiklos organizavimo pakeitimų (II t., b. l. 43–45, 16–18, 33–34, 19–21, 26–25, 35–37, 22–23, 27–28, 29–32, 38–39, 40–42, 49–51, 52–55, 70–71,107–109, 116–177, 136–137, III t., b. l. 30–36, VII t., b. l. 70).

85Generalinis komisaras priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais nustatė pareigybių sąrašus teritoriniuose Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose: 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-687 ir 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-732 Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t, 16–23, 47–49), 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-685 ir 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 5-V-766 Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 25–27), 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 5-V-697 Panevėžio apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 28–30, 43–45), 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-651 ir 2016 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-675 Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 32–34, 51–52), 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-686 Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 36–37), 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 5-V-698 Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 39–41), 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-650 Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 54–64) ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-640 Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate (I t., 66–74).

86Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio turimo įstaigų profesinė sąjunga bendru 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. NP17-107(16) „Dėl darbo įstatymų pažeidimų pašalinimo“ kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą Liną Pernavą ir reikalavo atšaukti (sustabdyti vykdymą) šių Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimų: 2016-06-30 įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos organizavimo pakeitimo metmenų įgyvendinimą; 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių įgyvendinimą. Tuo pačiu prašė iki šio reikalavimo nagrinėjimo pateikti aktualią informaciją (galutinius sprendimus) apie sprendimus, kuriais: 1) buvo patvirtinti (pakoreguoti) apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenys (galutinę metmenų redakciją); 2) sprendimus, kuriais yra steigiamos pareigybės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų teritoriniuose policijos komisariatuose; 3) kitus jau priimtus sprendimus, jei jie yra priimti įgyvendinant apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenis (III t., b. l. 93–97).

87Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio turimo įstaigų profesinė sąjunga 2016 m. rugsėjo 28 d. Policijos departamentui pateikė papildomą raštą „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ Nr. NP17-114(16), kuriame išdėstė reikalavimą pateikti informaciją: 1) kaip, kokiais veiksmais įgyvendinant reformą ketinama gerinti ikiteisminio tyrimo kokybę; 2) kaip, kokiais konkrečiais veiksmais įgyvendinant reformą ketinama didinti nusikaltimų išaiškinamumą; kokius rezultatus yra planuojama pasiekti; 3) kaip planuojama organizuoti ir vykdyti prevencines programas, individualią prevenciją, prevencinį darbą su nepilnamečiais, kokie planuojami rezultatai; 4) kada ir kokia forma planuojama pristatyti (paskelbti) anksčiau įvykdytos kriminalinės policijos reformos rezultatus, kai kriminalinė žvalgyba buvo sukoncentruota apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose (specializuotuose padaliniuose); 5) kada ir kokia forma planuojama pristatyti ir paskelbti 5 policijos komisariatų, pertvarkytų pagal vykdomą reformą, veiklos rezultatus (III t., 99–100).

88Policijos departamente 2016 m. spalio 3 d. buvo surengtas posėdis, kuriame, dalyvaujant Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovui Martynui Ausčiui bei Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovei Simonai Žadeikytei, buvo nagrinėjami raštuose Nr. NP17-107(16) ir Nr. NP17-114(16) pateikti reikalavimai (III t., 103–107). Iš šio posėdžio 2016 m. spalio 10 d. protokolo Nr. 5-P1-489 matyti, kad posėdžio metu atsižvelgiant į PSĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat kad 2016 m. rugsėjo 23 d. reikalavime Nr. NP17-107(16) nėra nurodyta konkrečių atvejų, kaip ir kokie teisės aktai, kokių profesinių sąjungų narių atžvilgiu yra pažeisti, kad reikalavimas yra abstraktus ir nepagrįstas, įgalioti atstovai vienbalsiai nutarė siūlyti Generaliniam komisarui atmesti Profesinių sąjungų rašte Nr. NP17-107(16) išdėstytus reikalavimus dėl Generalinio komisaro 2016-06-30 įsakymo Nr. 5-V-534 ir 2016-09-08 įsakymo Nr. 5-V-713 bei analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių atšaukimo.

89Policijos departamentas 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 5-S-8065 „Dėl reikalavimo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, Lietuvos policijos profesinei sąjungai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai ir Vilniaus apskrities ikiteisminio turimo įstaigų profesinei sąjungai pranešė, kad buvo priimtas sprendimas netenkinti reikalavimų, išdėstytų rašte Nr. NP17-107(16) dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 „Dėl Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų patvirtinimo“ patvirtintų Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų įgyvendinimo „atšaukimo (vykdymo sustabdymo)““ bei dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 5-V-713 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ ir analogiškų sprendimų dėl kitų apskričių įgyvendinimo „atšaukimo (vykdymo sustabdymo)““ (III t., 101–102).

90Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 85). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4761-575/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT minėtoje 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4761-575/2017 konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas teisę, neatsižvelgė į policijos įstaigų sistemą bei statutinį jų pobūdį. LVAT konstatavo, kad nors paprastai policijos pareigūnų darbdaviu yra vyriausieji apskričių policijos komisariatai, bet tais atvejais, kai Policijos departamentas sprendžia dėl policijos pareigūnų teisių ar interesų darbo, ekonominių bei socialinių teisių srityse, jo atžvilgiu gali būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis, t. y. profesinė sąjunga turi teisę reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus ir ginčai dėl to sprendžiami tame straipsnyje nurodyta tvarka.

91Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m. balandžio 12 d. d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino skundžiamus sprendimus (VII t., b. l. 30–52). LVAT 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtame LVAT 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino: 1) ar ginčijamų atsakovo sprendimų nuostatos nesusiaurino, nepaneigė, ar kitaip nepažeidė pareigūnams įstatymais suteiktų teisių ir, jei tai konstatuojama, kartu pripažįstamas ir Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pažeidimas; 2) ar Policijos departamentas teikė tiesiogiai ar per teritorinius policijos komisariatus pakankamą, teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ar ši informacija laiku pasiekė darbuotojus, ar jiems buvo nustatytas protingas terminas pateikti savo siūlymus, ar darbuotojų atstovų pateikti siūlymai buvo vertinami, ar jie buvo žodžiu, o atitinkamais atvejais raštu informuojami apie jų pasiūlymų, svarstymą (Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalis); 3) ar nagrinėjamu atveju taikoma Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalis, kuri nustato reikalavimą darbdaviui informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. LVAT šiame sprendime, be kita ko, konstatavo, kad iš bylos medžiagos negalima spręsti, kiek konkrečiai darbuotojų dėl atliktų pertvarkymų policijos komisariatuose buvo atleista. LVAT 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu

92ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2018 d. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4418-1062/2018 išaiškinimą, turi nustatyti: 1) ar ginčijamų atsakovo sprendimų nuostatos nesusiaurino, nepaneigė, ar kitaip nepažeidė pareigūnams įstatymais suteiktų darbo, ekonominių bei socialinių teisių ir, jei tai konstatuojama, kartu pripažįstamas ir Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio pažeidimas; 2) ar Policijos departamentas teikė tiesiogiai ar per teritorinius policijos komisariatus pakankamą, teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ar ši informacija laiku pasiekė darbuotojus, ar jiems buvo nustatytas protingas terminas pateikti savo siūlymus, ar darbuotojų atstovų pateikti siūlymai buvo vertinami, ar jie buvo žodžiu, o atitinkamais atvejais raštu informuojami apie jų pasiūlymų, svarstymą; 3) ar nagrinėjamu atveju taikoma Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalis, kuri nustato reikalavimą darbdaviui informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo bei kiek konkrečiai darbuotojų dėl atliktų pertvarkymų policijos komisariatuose buvo atleista.

93Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises (1 dalis). Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams (2 dalis); jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą (3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios. Iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio dispozicijos taip pat matyti, kad šio teisinio santykio subjektais yra atitinkamoje įmonėje (įstaigoje) veikianti profesinė sąjunga bei šioje įmonėje (įstaigoje) dirbančių darbuotojų darbdavys. Būtent šiems subjektams ir yra skirtos elgesio taisyklės, nustatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje. Kaip nurodyta anksčiau, LVAT nagrinėjamoje byloje jau yra konstatavęs, kad Policijos departamento atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti taikomas Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, realizuodamos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytą teisę, jos teigia, kad atsakovo priimti ginčijami Generalinio komisaro sprendimai yra neteisėti dėl to, kad darbdavys pažeidė įstatyminę pareigą informuoti bei konsultuotis su darbuotojų atstovais. Teigia, kad atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjų apie struktūrinius pertvarkymus, nebuvo vykdomos konsultacijos su profesinėmis sąjungomis, struktūriniams pertvarkymams nebuvo pasiruošta, kilo pavojus pareigūnų sveikatai.

94Teismų praktikoje, aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėta, kad profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1014/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirmiausia, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

95Pagal aptartas Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas nuostatas darbdavys (Policijos departamentas) privalo informuoti pareiškėjus ir konsultuotis su jų paskirtais atstovais dėl vykdomų veiksmų – nagrinėjamu atveju veiksmų, susijusių su naujai steigiamomis pareigybėmis Apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose – ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

96Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Darbo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 47 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, kurios galiojo ginčijamų sprendimų priėmimo metu. Šiose teisės normose nustatyta, kad „Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.“ (3 d.). „Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.“(4 d.). Taigi informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius. Darbo kodekso 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbuotojams ir jų atstovams ir atsako už šios informacijos teisingumą. Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu.

97Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbdaviu nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3186/2008; LVAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-520/2017).

98Kaip minėta, Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė parengti veiklos organizavimo pakeitimus, į kurios sudėtį nario teisėms buvo įtrauktas profesinių sąjungų deleguotas atstovas Vytautas Lamanauskas, kuris tuo metu ėjo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pareigas.

99Byloje nustatyta, kad darbo grupė 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 7 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 23 d., 2016 m. birželio 2 d. rengė posėdžius, iš kurių protokolų matyti, kad juose buvo svarstomi galimi aps. VPK veiklos organizavimo pakeitimo modeliai, principai, įvertinti galimi pokyčių teigiami ir neigiami aspektai, kvalifikacijos kėlimo bei kiti klausimai (IV t., b. l. 20–49). Iš minėtų darbo grupės posėdžių protokolų matyti, kad V. Lamanauskas posėdžiuose dalyvavo aktyviai, posėdžių metu teikė siūlymus bei paaiškinimus. Kaip antai, 2015 m. gruodžio 30 d. vykusiame posėdyje teigė, kad tikslas turi būti ne pareigybių skaičiaus mažinimas, o detali analizė. 2016 m. sausio 7 d. vykusio posėdžio metu Vytautas Bakas akcentavo, kad būtina atsižvelgti į pareigūnus, kad negalima pirmiausia kelti darbuotojų mažinimo klausimo. Šio posėdžio metu V. Bakas pritarė, kad reorganizacija būtina, atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kaip tai bus daroma ir kaip pateikiama darbuotojams. Aptariamo posėdžio metu V. Lamanauskas vėlgi nurodė, kad negalima spręsti tik mažinimo klausimo, kad būtina išanalizuoti esamą situaciją. 2016 m. sausio 26 d. vykusiame darbo grupės posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo profesinių sąjungų atstovė Roma Katinienė, kuriame buvo svarstyti apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimo metmenų projektas ir darbo grupės veiklos viešinimas ir komunikacija. Šio posėdžio metu darbo grupės nariai vienbalsiai pritarė informacijos apie darbo grupės veiklą viešinimui, t. y. darbo grupės protokolų talpinimui policijos intranete. 2016 m. kovo 17 d. vykusio posėdžio metu V. Lamanauskas pristatė profesinių sąjungų pastabas dėl apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų struktūrinių policijos komisariatų veiklos organizavimo pakeitimo metmenų projekto, paaiškino, kad profesinės sąjungos iš esmės pritarė pertvarkai ir metmenų projektui bei pateikė siūlymus dėl metmenų tobulinimo. 2016 m. gegužės 23 d. vykusio posėdžio metu V. Lamanauskas, be kita ko, siūlė PK, kuriuose nebus steigiami padaliniai, koreguoti vyresniųjų pareigūnų pareigybių aprašymus, kad jie būtų panašūs į skyrių viršininkų pareigybių aprašymus. Taigi, Profesinių sąjungos atstovas Vytautas Lamauskas, kaip darbo grupės, sudarytos 2015 m. gruodžio 30 d. Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1202, narys, nuolat nuo 2015 m. gruodžio 30 d. (IV t., b. l. 20) dalyvavo šios grupės darbe, teikė klausimus, paaiškinimus ir pasiūlymus. Taigi, Profesinių sąjungų buvo suteikti lygiaverčiai įgaliojimai teikti pastabas, pasiūlymus, sprendimų projektus. Be to, Darbo grupės 2016 m. sausio 26 d. posėdyje dalyvavo ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovė Roma Katinienė, kuri taip pat teikė siūlymą.

100Kaip minėta, Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-651 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigtos naujos pareigybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate; 2016 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-675 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigtos naujas pareigybės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate. 2016 m. birželio 16 d. įvyko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovų susitikimas (II t., b. l. 43–45). Iš šio susitikimo 2016 m. liepos 7 d. protokolo Nr. 14949 matyti, kad susitikimo metu buvo aptartas klausimas dėl susitikimų poreikio bei jų reguliarumo reformos įgyvendinimo metu, taip pat vyko diskusija dėl pareigybių aprašymų keitimų. Iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykusio susitikimo 2016 m. rugpjūčio 18 d. protokolo Nr. 10-IL-17434 matyti, kad R. Kiškis, laikinai einantis Vilniaus AVPK viršininko pareigas, susitikimo dalyviams pristatė Vilniaus AVPK policijos komisariatų veikios pakeitimo, sujungiant viešosios ir kriminalinės policijos padalinius, įgyvendinimo terminus, taip pat aptarė klausimus dėl naikinamų ir steigiamų pareigybių, pareigybių aprašymų, pareigūnų, nepageidaujančių tęsti tarnybos įvykdžius reformą ir kt. (II t., b. l. 16–18). Iš 2016 m. rugpjūčio 4 d. darbo grupės susitikimo 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. 10-IL-171186 matyti, kad jame, be kita ko, dalyvavo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas ir atstovas Vaidas Maziliauskas bei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos primininkas Vladas Sanda (II t., b. l. 33–34). Pastarojo posėdžio metu buvo svarstomi Vilniaus AVPK PK veiklos krūvių ir kitų veiklos pakeitimo įgyvendinimo klausimai. Šio posėdžio metu Vilniaus AVPK vadovai atsakė į profesinių sąjungų atstovų pateiktus klausimus apie konkrečius PK veiklos pakeitimo įgyvendinimo terminus ir pakeitimo įgyvendinimo mechanizmą (pareigybių perkėlimą, pareigūnų atleidimą, lapelių įteikimą, pavyzdinius pareigybių aprašymus ir pan.). 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokole pažymėta, kad profesinių sąjungų atstovai esminių prieštaravimų dėl PK veiklos pakeitimų įgyvendinimo nepateikė. Iš 2016 m. rugpjūčio 9 d. vykusio darbo grupės susitikimo, kuriame, be kita ko, dalyvavo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vladas Sanda, 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. 10-IL-17185 matyti, kad susitikime buvo pristatomas Vilniaus AVK PK darbo krūvių, jų nustatymo kriterijų, pareigybių skaičius, svarstoma Vilniaus AVK Trakų r. PK, Vilniaus miesto ketvirtojo PK struktūros ir pareigybių skaičius, aptariami kiti PK veiklos pakeitimo įgyvendinimo klausimai. (II t., b. l. 19–21). Vilniaus AVPK specialistė el. paštu 2016 m. rugpjūčio 12 d. Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui siuntė Trakų r. PK pareigybių aprašymų projektus suderinimui (II t., b. l. 26–25). Iš 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykusio susitikimo 2016 m. rugsėjo 13 d. protokolo Nr. 10-PR2-43224 matyti, kad jo metu buvo atsakyta į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimų įstaigų profesinės sąjungos įstaigai el. paštu pateiktus klausimus dėl pareiginių algų koeficientų nustatymo, pareigybių aprašymų koregavimo galimybių, pareigūnų perkėlimo, pareigybių skaičiaus nustatymo (II t., b. l. 35–37). Iš pastarojo protokolo taip pat matyti, kad profesinių sąjungų atstovai Vilniaus AVPK pozicijai dėl pareigybių aprašymų pritarė. Iš 2016 m. rugpjūčio 29 d. vykusio susitikimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolo Nr. 10-IL-18228 matyti, kad susitikimo metu buvo svarstomi Vilniaus AVPK Ukmergės, Švenčionių ir Širvintų rajonų bei Elektrėnų miesto komisariatų struktūrų bei steigiamų pareigybių skaičiaus, taip pat dalyvavo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas (II t., b. l. 22–23). Iš pastarojo protokolo taip pat matyti, kad V. Sanda paminėjo, kad profesinės sąjungos pripažįsta, kad reformos reikalingos, tačiau nori, kad būtų atsižvelgta į darbuotojų socialines garantijas. Šio posėdžio metu, be kita ko, buvo diskutuota apie pavyzdiniuose pareigybių aprašymuose nustatytus konkrečių pareigybių priskyrimo, problemas dėl pareigūnų galimo neatitikimo nustatytai skilčiai, nukreipimo į CMEK būtinumą, pareigūnų, neatitinkančių reikalavimų perkėlimo į veiklos padalinį galimybę ir kt. Šiame posėdyje buvo nutarta Vilniaus AVPK Ukmergės PK, Švenčionių r. PK, Širvintų r. PK ir Elektrėnų r. PK steigti tiek pareigybių, kiek yra dirbančių žmonių. Vilniaus AVPK specialistė el. paštu 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui siuntė Vilniaus m. ketvirto PK pareigybių aprašymų projektus suderinimui (II t., b. l. 27–28). Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. VA17-102(16) „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigybių aprašymų“ pateikė pastabas dėl Trakų r. PK pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas, atitikimą sveikatos skilčiai bei darbo užmokestį (II t., b. l. 29–32). Į šias pastabas buvo atsakyta Vilniaus AVPK 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 10-S-183075, kuriame nurodyta, kad pavyzdiniuose pareigybių aprašymuose nenurodytos funkcijos yra įtraukiamos tik tais atvejais, jei jos yra neišvengiamai susijusios su struktūrinio padalinio vykdomos veiklos specifika (II t., b. l. 38–39). Šiame rašte dėl atitikimo sveikatos skilčiai paaiškino, kad pareigybės aprašymuose pareigūnams keliami specialieji reikalavimai atitikti II sveikatos skiltį pagal numatomą funkcijų pobūdį atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 2003 m. spalio 21 d. Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado nuostatus ir kad Vilniaus AVPK nėra kompetentingas kelti žemesnius sveikatos būklės reikalavimus nei yra nustatyta teisės aktuose. 2016 m. rugsėjo 5 d. vyko darbo grupės pasitarimas, iš kurio 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolo Nr. 10-IL-19381 matyti, kad buvo teikiami atsakymai į profesinių sąjungų atstovų klausimus. Šio pasitarimo metu V. Sanda pažymėjo, kad profesinės sąjungos naujam veiklos organizavimui neprieštarauja, atkreipė dėmesį, kad techniškai reformos įgyvendinimui nepasiruošta (II t., b. l. 40–42).

101Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-640 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigtos naujos pareigybės Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonų policijos komisariatuose). Šiaulių AVPK dėl darbo organizavimo pakeitimų 2016 m. liepos 26 d. vyko konsultacija su darbuotojų atstovais (II t., b. l. 49–51). Iš šios konsultacijos 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. 40-P1-267-(1.25E) matyti, kad joje dalyvavusios darbuotojų atstovės buvo informuotos, kad Generaliniam komisarui bus siūloma steigti lygiavertes arba aukštesnes pareigybes, kad nebūtų bloginama pareigūnų padėtis, kad veiklos padaliniuose vyresniųjų tyrėjų ir tyrėjų pareigybių santykis bus siūlomas1:1, t.y. bus siūloma daugiau aukštesnių, vyresniųjų tyrėjų pareigybių. Šiaulių AVPK darbuotojų atstovės taip pat buvo informuotos, kad Generaliniam komisarui bus siūloma bendrą pareigybių skaičių policijos komisariatuose palikti tokį patį, koks yra šiuo metu, pareigybių skaičius tikrai nebus mažinamas. Šiaulių AVPK darbuotojų atstovės paaiškinta, kad iki 2016 m. rugsėjo 1 d. bus prašoma darbuotojų, norinčių tęsti tarnybą, parašyti prašymus perkelti į lygiavertes pareigas, taip pat planuojama atlikti kai kurių pareigūnų neeilinius vertinimus ir, jei jų veikla bus įvertinta labai gerai, paskirti juos į aukštesnes pareigas; tik tiems darbuotojams, kurie nesutiks tęsti tarnybos ir neparašys prašymų, bus įteikti įspėjimai apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos; taip pat jiems bus siūloma palikti tarnybą šalių susitarimu. Šios konsultacijos metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė L. Soščekienė pažymėjo, kad profesinės sąjungos, atsižvelgdamos į darbuotojų nuomonę, nepritaria tokiam darbo organizavimo modeliui. Šiaulių AVPK 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 40-S-52429-(1.14E) „Dėl etatinių pakeitimų“ pateikė Lietuvos policijos generaliniam komisarui siūlymus dėl tam tikrų pareigybių (II t., b. l. 52–55).

102Generalinis komisaras 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-698 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigtos naujos pareigybės Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate. Utenos AVPK dėl darbo organizavimo pakeitimų 2016 m. liepos 29 d. vyko konsultacija su darbuotojų atstovais, kurioje, be kita ko, dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. Katinienė (II t., b. l. 70–71). Iš šios konsultacijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. protokolo matyti, kad joje buvo pateikiama iš esmės ta pati informacija kaip Šiaulių AVPK konsultacijoje. Utenos AVPK vykusios konsultacijos protokole pažymėta, kad R. Katinienė iš esmės pritarė Utenos AVPK siūlymams dėl pareigybių naikinimo ir steigimo įgyvendinant veiklos organizavimo pakeitimus, tačiau akcentavo, kad profesinės sąjungos apskritai nepritaria tokiam visos sistemos darbo organizavimo pakeitimo modeliui.

103Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-687 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo įsteigtos naujos pareigybės, be kita ko, Skuodo rajono policijos komisariate. Generalinis komisaras 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 5-V-732 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigia naujas pareigybes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariate. Klaip4dos AVPK 2016 m. rugpjūčio 1 d. vyko darbo grupės posėdis, kuriame, be kita ko, dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir kuriame buvo svarstoma dėl viešosios ir kriminalinės policijos reorganizacijos rajonuose ir dėl darbuotojų atstovų informavimo ir konsultacijų su jais dėl darbo sąlygų pakeitimo (II t., b. l. 107–109). Iš šio posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio pirmininkas Rolandas Andruškevičius pristatė kiekvieno Klaipėdos AVPK policijos komisariato būsimą struktūrą, akcentuodamas, kad nėra siekiama mažinti pareigybių skaičiaus, o planuojamiems pakeitimams ir funkcijoms užtikrinti bus steigiama tiek pareigybių kiek reikalinga efektyviam darbui užtikrinti; pabrėžė, kad Plungės rajono policijos komisariate išlieka tiek pat pareigybių, Palangos miesto policijos komisariate didėja, Kretingos rajono policijos komisariate mažės. Šio posėdžio metu Roma Katinienė nurodė, kad iš esmės visiškai nepritaria šiam viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimui, kad pati policijos bendruomenė nepritaria ir kad yra grėsmė, kad jog 40 proc. darbuotojų būtų atleista.

104Generalinis komisaras 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-697 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigė naujas pareigybes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate. 2016 m. liepos 29 d. vyko Panevėžio AVPK vadovų ir profesinių sąjungų atstovų konsultacijos, iš kurios 2016 m. rugpjūčio 1 d. protokolo Nr. 50-P1-214 matyti, kad jame buvo svarstoma apie Panevėžio AVPK Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimą – veiklos ir reagavimo skyrių steigimas. (II t., b. l. 116–177). Šio posėdžio metu posėdžio primininkas M. Ambražiūnas akcentavo, kad pareigybių skaičius liks atitinkamas pagal šiuo metu užimtas pareigybes, kad pareigūnams, nenorintiems eiti pasiūlytų pareigų, bus išduodami atleidimo lapeliai ir jie patys spręs, ką norėtų dirbti; pažymėjo, kad nuo 2016 m liepos 1 d. jau dirbama pagal naują Prevencijos veiklos aprašą, pareigūnai nepareiškė nepasitenkinimo. Šio posėdžio metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė neprieštaravo pasiūlymui, tačiau negalėjo patvirtinti, kad reformos policijos sistemoje yra naudingos.

105Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-685 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigė naujas pareigybes Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate. 2016 m. rugsėjo 23 d. Generalinis komisaras priėmė įsakymą Nr. 5-V-766 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ tiek, kiek juo įsteigia naujas pareigybes Kazlų Rūdos ir Kalvarijų policijos komisariatuose. Marijampolės AVPK 2016 m. liepos 20 d. vyko Marijampolės AVPK ir profesinių sąjungų konsultavimasis dėl Marijampolės AVPK viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų (II t., b. l. 136–137). Iš šio posėdžio 2016 m. liepos 20 d. protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo sutarta vyresniųjų pareigūnų funkcijoms vykdyti bus steigiamos vyriausiųjų tyrėjų pareigybės, o vyresniųjų tyrėjų be tyrėjų pareigybės bus steigiamos pagal poreikį išlaikant padaliniuose galimybę įgyvendinti karjeros principus; taip pat sutarta, kad naujas padalinių veiklos organizavimas bus įgyvendinimas nuo 2017-01-01 dienos (lapelius dėl galimo atleidimo įteikiam iki 2016-09-01). Posėdžio metu profsąjungų atstovas pritarė ir minčiai, kad esant galimybei veikla pagal naują modulį galėtų būti pradėta organizuoti ir anksčiau, tačiau to įgyvendinimas neturėtų pažeisti darbuotojų interesų. Sutarta, kad planuojamiems pakeitimams ir funkcijoms užtikrinti bus steigiama tiek pareigybių, kiek yra užimta ir visiems pareigūnams bus pasiūlytos pareigybės, atitinkančios jų turimą kvalifikaciją, nes šiais veiklos pakeitimais nėra siekiama mažinti pareigybių skaičiaus. 2016 m. liepos 23 d. taip pat vyko Marijampolės AVPK ir profesinių sąjungų konsultacijos dėl Marijampolės AVPK viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų. Šio posėdžio metu sutarta, kad planuojamiems pakeitimams ir funkcijoms užtikrinti bus steigiama tiek pareigybių, kiek yra užimta ir visiems pareigūnams bus pasiūlytos pareigybės, atitinkančios jų turimą kvalifikaciją, nes šiais veiklos organizavimo pakeitimais nėra siekiama mažinti pareigybių skaičiaus.

106Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-686 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, kuriuo įsteigė naujas pareigybes Kauno AVPK Santakos policijos komisariate. 2016 m. rugpjūčio 4 d. vyko Kauno AVPK valstybės tarnautojų ir darbuotojų atstovų ir Kauno AVPK vadovybės bei darbo grupės narių konsultacijos dėl veiklos organizavimo bei darbo sąlygų pakeitimai ar galimas atleidimas iš tarnybos (darbo) (III t., b. l. 30–36). Pasitarimo pirmininkas Evaldas Lašinskas informavo, kad pagrindinis dalykas yra tai, kad visiems darbuotojams bus pasiūlytos darbo vietos ir nei vienas darbuotojas, vykstant reorganizacijai, nebus atleistas, tačiau jis gali pasinaudoti savo teise išeiti į kitą Kauno AVPK padalinį ar pasirinkti išeiti į pensiją. Evaldui Lašinskui profsąjungų atstovų paklausus, ar jie mato išorinių ir vidinių priežasčių, kurios trukdytų įvykti šiai reformai, Algimantas Laukaitis atsakė, kad priežasčių, trukdančių įvykti reformai nėra, tačiau darbuotojai priešiškai priima reorganizaciją, nes nėra tam psichologiškai pasiruošę; Kęstutis Juknis atsakė, kad priežasčių, trukdančių įvykti reformai nėra, pritaria, kad reikia pokyčių, tikisi glaudesnio policijos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, išlieka aktualūs klausimai dėl darbo užmokesčio ir darbo krūvio; Agnė Greblikaitė atsakė, kad priežasčių, trukdančių įvykti reformai nėra, pritaria numatomiems pokyčiams, tikisi, kad bus užtikrintos pareigūnų socialinės garantijos.

107Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-650 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato steigiamų bei perkeltų ir pervardytų pareigybių sąrašų patvirtinimo“‚ kuriuo įsteigė naujas pareigybes visame Telšių AVPK (Akmenės, Kelmės, Mažeikių rajonų policijos komisariatuose ir Telšių AVPK). Telšių AVPK 2016 m. birželio 10 d. vyko posėdis, kuriame, be kita ko, dalyvavo įgaliotas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas (VII t., b. l. 70). Šiame posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo svarstyta apie viešosios ir kriminalinės policijos padalinių sujungimą į vieną veiklos padalinį, darbuotojų profesinės sąjungos atstovai pastabų nepateikė.

108Taigi, teismas pasisako, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad informacijos suteikimui, konsultavimuisi ir nuomonių pateikimui profesinių sąjungų atstovai buvo įtraukti į darbo grupes tiek Policijos departamente, tiek teritorinėse policijos įstaigose. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad tiek Policijos departamente, tiek teritorinėse policijos įstaigose vykusiose posėdžiuose, konsultacijose dalyvavo profesinių sąjungų atstovai, kurie minėtuose posėdžiuose dalyvavo ne kaip stebėtojai, o kaip nariai. Iš minėtų posėdžių ir konsultacijų protokolų matyti, kad policijos darbuotojų atstovai (profesinių sąjungų atstovai) vykusių posėdžių metu reiškė savo nuomonę, teikė pasiūlymus, uždavinėjo klausimus, pritarė arba nepritarė būsimoms permainoms, t. y. šiuose posėdžiuose dalyvavo aktyviai. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Policijos departamentas aktualią informaciją apie svarstomus pertvarkos sprendimus (darbo grupės protokolus) skelbė intranete, kur visi darbuotojai turėjo teisę susipažinti su paskelbta informacija ir pateikti klausimus specialioje skiltyje, skirtoje pertvarkai (VIII t., b. l. 13-19). Kaip matyti, Policijos departamentas teikė pakankamą ir teisingą informaciją apie planuojamus priimti sprendimus, ši informacija buvo pasiekiama visiems darbuotojams. Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo suteikta galimybę pateikti siūlymus dėl planuojamų pakeitimų, o darbuotojų atstovų pateikti siūlymai dėl pakeitimų buvo vertinami.

109Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prieš priimant ginčijamus sprendimus buvo vykdomos konsultavimosi ir informavimo procedūros, todėl Darbo kodekso 47 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti, buvo laikytasi.

110Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus AVPK, Utenos AVPK, Panevėžio AVPK, Klaipėdos AVPK atsiliepimuose pažymėjo, kad Utenos AVK skundų iš policijos pareigūnų dėl policijos pertvarkos gauta nebuvo, individualių ginčų kilę nebuvo (II t., b. l. 9–14, 66–69, 98–101, 113–115). Šiaulių AVPK, Marijampolės AVPK atsiliepimuose nurodė, kad dėl Šiaulių AVPK ir Marijampolės AVPK atliktų struktūrinių pakeitimų nebuvo gauta jokių pareigūnų skundų, pastarieji nekėlė ginčų dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės naikinimo (II t., b. l. 46–48, 131–135). Kauno AVPK atsiliepime pažymėjo, kad pareigūnai neišreiškė nusiskundimų, tik kai kurie iš jų nurodė, kad reikia laiko prisitaikyti prie pakitusių darbinių funkcijų ir iš esmės daugelis nurodė, kad yra patenkinti vykdoma reforma (III t., b. l. 1–6).

111Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad dėl atliktų pakeitimų buvo gauta pareigūnų skundų ar kad pareigūnai būtų kėlę ginčus dėl atleidimo iš pareigų dėl pareigybės naikinimo ar kad būtų gauta pareigūnų skundų dėl vykdomos pertvarkos ir jos pasekmių. Priešingai, kaip minėta, Kauno AVPK atsiliepime pažymėjo, kad daugelis pareigūnų nurodė, jog yra patenkinti vykdoma reforma. Pareiškėjos taip pat teismui nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad pareigūnai dėl pasikeitimų būtų kreipęsi į profesines sąjungas dėl jų atstovavimo teismuose ir kad pareigūnai dėl nurodytų priežasčių būtų teikę skundus teismams. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad Policijos departamento 2018 m. kovo 14 d. rašte Nr. 5-S-2486 „Dėl informacijos pagal kreipimąsi dėl policijos reformos ir jos pasekmių pateikimo“ pažymėta, kad iš esmės kelti tikslai yra pasiekti, kad policijos pareigūnų skaičius gatvėje padidėjo, gerėja pareigūnų darbo sąlygos, o sutaupytos lėšos skiriamos pareigūnams aprūpinti (VII t., b. l. 12–18).

112Dėl pareiškėjų argumentų, kad ginčijamais sprendimais realiai sukels (sukėlė) konkrečias neigiamas pasekmes darbuotojų teisinei padėčiai, neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes, teismas pažymi, kad pareiškėjos šių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Taigi pareiškėjos neįrodė, kad ginčijamais sprendimais buvo susiaurintos, paneigtos, ar kitaip pažeistos pareigūnams įstatymais suteiktos darbo, ekonominės bei socialinės teisės, todėl pagrindo teismui konstatuoti PSĮ 18 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta profesinės sąjungos teisė reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises, pažeidimą nėra.

113Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui darbuotojų atstovus informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo. Grupės darbuotojų atleidimo procedūrą nustato DK 1301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; 2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

114Iš atsakovo į bylą pateiktos pažymos „Dėl pertvarkos metu atleistų pareigūnų“, matyti, kad apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų miestų ir rajonų policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos padalinių veiklos organizavimo pakeitimų metu dėl pareigybių panaikinimo ir kitų priežasčių, galimai susijusių su vykdytais pakeitimais per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo atleista tiek šių padalinių pareigūnų: Vilniaus AVPK – 16 (bendras darbuotojų skaičius – 2916), Kauno AVPK – 7 (bendras darbuotojų skaičius – 1621), Klaipėdos AVPK – 14 (bendras darbuotojų skaičius – 1045), Šiaulių AVPK – 18 (bendras darbuotojų skaičius – 911), Panevėžio AVPK – 2 (bendras darbuotojų skaičius – 781), Marijampolės AVPK – 3 (bendras darbuotojų skaičius – 544), Utenos AVPK – 4 (bendras darbuotojų skaičius – 499) ir Telšių AVPK – 12 (bendras darbuotojų skaičius – 427) (VIII t. b. l. 20-21).

115Iš minėtos pažymos, be kita ko, matyti, kad: 1) VTS 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (paties pareigūno prašymu) buvo atleisti Kauno AVPK – 3 pareigūnai, Šiaulių AVP – 5 pareigūnai, Utenos AVPK – 1 pareigūnas ir Telšių AVPK – 2 pareigūnai; 2) VTS 62 straipsnio1 dalies 4 punkto pagrindu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą)) buvo atleisti Klaipėdos AVPK ir Panevėžio AVPK po 1 pareigūną; 3) VTS 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (kai panaikinama pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų) buvo atleisti Vilniaus AVPK – 4 pareigūnai, Kauno AVPK – 2 pareigūnai, Klaipėdos AVPK – 3 pareigūnai; Marijampolės AVPK – 1 pareigūnas ir Telšių AVPK – 1 pareigūnas; 4) VTS 62 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu (paties pareigūno prašymu dėl išėjimo į pensiją) buvo atleisti Marijampolės AVPK ir Telšių AVPK po 1 pareigūną; 5) VTS 62 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu (šalių susitarimu) buvo atleisti Vilniaus AVPK – 12 pareigūnų, Kauno AVPK – 2 pareigūnai; Klaipėdos AVPK – 10 pareigūnų; Šiaulių AVPK – 13 pareigūnų; Panevėžio AVPK ir Marijampolės AVPK po 1 pareigūną, Utenos AVPK – 3 pareigūnai ir Telšių AVPK 8 pareigūnai. Teismas, įvertinęs šioje pažymoje pateiktus duomenis, kuriais abejoti pagrindo neturi, bei Darbo kodekso 1301 straipsnio 1 dalį, nustatančią grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai kai per 30 kalendorinių dienų atleidžiamas Darbo kodekso 1301 straipsnyje nurodytas darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į visų, dirbančių, darbuotojų įmonėje (organizacijoje) skaičių, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalis, nustatanti reikalavimą darbdaviui darbuotojų atstovus informuoti prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, nebuvo pažeista. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip ir nustatyta, visos pertvarkos metu darbuotojų atstovai buvo informuojami apie vykdomą pertvarką (PSĮ 18 straipsnio 1 dalis, Darbo kodekso 47 straipsnio 3 ir 4 dalys).

116Teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais pagrindo ginčijamus sprendimus naikinti nėra. Ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas taip pat nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

117Skunde ir atsiliepimuose dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl šių teiginių detaliau teismas šiame sprendime nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

118Netenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjoms ir jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

119Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

120Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

121Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjos Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė... 5. Nurodo, kad Generalinio komisaro 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534... 6. Pareiškėjų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau –... 7. Atkreipia dėmesį į tai, kad pertvarkant policijos veiklą ir steigiant... 8. Nuo Metmenų patvirtinimo iki naujų pareigybių steigimo (ir vėliau)... 9. Policijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepateikė faktinio... 10. Pareiškėjos atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 11. Pareiškėjos teismui pateikė papildomus paaiškinimus (VI t., b. l. 71–78),... 12. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai skundą palaikė ir prašė jį... 13. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą (III t.,... 14. Pareiškėjų teismui pateiktame skunde reikalaujami panaikinti 11 Generalinio... 15. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde neformuluoja jokių skundo reikalavimų... 16. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d.... 17. Pateikdamos Reikalavimą Policijos departamentui Profesinės sąjungos... 18. Skundą teismui pateikė būtent profesinės sąjungos, neturinčios... 19. Dėl reikalavimo panaikinti Įsakymus Nr. 5-V-534 ir Nr. 5-V-713 atsakovas... 20. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi,... 21. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d.... 22. Atsakovas nurodo, kad skunde nėra pasisakyta dėl Policijos departamento... 23. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus (VI t., b. l. 66–68), kuriuose... 24. Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų... 26. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas papildomai... 27. Teismo posėdyje Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija... 29. Vadovaujasi Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad atsakovas... 30. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija vadovavosi Darbo kodekso 95... 31. Teismo posėdyje Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovas... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos... 33. Pareiškėjų teiginiai, jog įgyvendinus reformą, suprastės atliekamų... 34. Dėl argumento, kad pareigūnai nėra parengti vykdyti naujų funkcijų... 35. Vilniaus AVPK pareiškėjų argumentą dėl informavimo ir konsultavimosi... 36. Vienintelės oficialiai (išsamiai ir aiškiai) išdėstytos profesinių... 37. Pareiškėjų prašymas teismui panaikinti Policijos departamento atsisakymą... 38. Informavimo ir konsultavimosi institutas nesuponuoja darbdavio pareigos... 39. Visuose Vilniaus AVPK struktūriniuose padaliniuose naujų pareigybių buvo... 40. Vilniaus AVPK nebuvo gauta darbuotojų skundų, nebuvo kilę individualių... 41. Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovas nedalyvavo. Vilniaus AVPK apie teismo... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos... 43. Kadangi apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų veiklos organizavimo... 44. Pareigūnų perkėlimas vyko keliais etapais. Perkeliant pareigūnus į... 45. Nors Kauno AVPK nėra sudaręs kolektyvinės sutarties, tačiau,... 46. Kauno AVPK teigimu, nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad pareigūnai... 47. Teismo posėdyje Kauno AVPK atstovas nedalyvavo. Kauno AVPK apie teismo... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos... 49. Teismo posėdyje Klaipėdos AVPK atstovas nedalyvavo. Klaipėdos AVPK apie... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos... 51. Teigia, kad 2016 m. liepos 26 d. Šiaulių AVPK vyko konsultacija su... 52. Pažymi, jog atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m.... 53. Teismo posėdyje Šiaulių AVPK atstovas nedalyvavo. Šiaulių AVPK apie teismo... 54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos... 55. Pareiškėjos skunde nenurodė, kokios esminės procedūros buvo pažeistos ir... 56. Panevėžio AVPK vadovų ir profesinių sąjungų atstovų konsultacija vyko... 57. Pareiškėjų argumentai dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų neužtikrinimo... 58. Pareiškėjos nenurodo, kurių pareigybių ir kokie specialieji reikalavimai... 59. Panevėžio AVPK pareigūnai, laimėję atranką, ar kurių veikla vertinimo... 60. Teismo posėdyje Panevėžio AVPK atstovas nedalyvavo. Panevėžio AVPK apie... 61. Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos... 62. Teigia, kad laikydamasis su Utenos AVPK pareigūnų profesinių sąjungų... 63. Utenos AVPK sprendimas veiklos organizavimo pakeitimus vykdyti etapais buvo... 64. Nei vienas įstaigos pareigūnas nebuvo perkeltas į naujai įsteigtas... 65. Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovas nedalyvavo. Utenos AVPK apie teismo... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos... 67. Pažymi, kad įgyvendinant veiklos organizavimo pakeitimus, Marijampolės AVPK... 68. Ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK ir struktūriniuose... 69. Marijampolės AVPK pasitarimų metu nuolat buvo aptariami kriminalinės ir... 70. Marijampolės AVPK struktūrinių padalinių (komisariatų) pareigybių... 71. Atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės AVPK pareiga informuoti darbo... 72. Ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK pareigūnų skundų dėl... 73. Teismo posėdyje Marijampolės AVPK atstovas nedalyvavo. Marijampolės AVPK... 74. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities vyriausiasis policijos... 75. Teisėjų kolegija... 76. konstatuoja:... 77. Byloje ginčas kilo dėl darbuotojų atstovų, profesinės sąjungos... 78. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinis... 79. Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1202 sudaryta... 80. Darbo grupė rengė posėdžius: 2016 m. vasario 2 d. protokolas Nr. 5-P1-37... 81. Darbo grupės veiklos išvados įformintos 2016 m. birželio 7 d. Generaliniam... 82. Generalinis komisaras 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-534 patvirtino... 83. Patvirtinus Metmenis, Generalinio Komisaro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.... 84. Vilniaus AVPK, Kauno AVPK, Panevėžio AVPK, Šiaulių AVPK, Klaipėdos AVPK,... 85. Generalinis komisaras priėmė ginčijamus įsakymus, kuriais nustatė... 86. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos... 87. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos... 88. Policijos departamente 2016 m. spalio 3 d. buvo surengtas posėdis, kuriame,... 89. Policijos departamentas 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 5-S-8065 „Dėl... 90. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2017 m.... 91. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje byloje 2018 m.... 92. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų... 93. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad darbo,... 94. Teismų praktikoje, aiškinant Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1... 95. Pagal aptartas Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas nuostatas darbdavys... 96. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Darbo kodekso (redakcija, galiojusi... 97. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 98. Kaip minėta, Generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu buvo... 99. Byloje nustatyta, kad darbo grupė 2015 m. gruodžio 30 d., 2016 m. sausio 7... 100. Kaip minėta, Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė... 101. Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-640... 102. Generalinis komisaras 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-698... 103. Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-687... 104. Generalinis komisaras 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-697... 105. Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-685... 106. Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-686... 107. Generalinis komisaras 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 5-V-650... 108. Taigi, teismas pasisako, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad... 109. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prieš... 110. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus AVPK, Utenos AVPK, Panevėžio AVPK,... 111. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad dėl atliktų pakeitimų buvo gauta... 112. Dėl pareiškėjų argumentų, kad ginčijamais sprendimais realiai sukels... 113. Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas darbdaviui... 114. Iš atsakovo į bylą pateiktos pažymos „Dėl pertvarkos metu atleistų... 115. Iš minėtos pažymos, be kita ko, matyti, kad: 1) VTS 62 straipsnio 1 dalies 1... 116. Teismas, įvertinęs bylos šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus,... 117. Skunde ir atsiliepimuose dėstoma daugiau teiginių, tačiau teismo nuomone,... 118. Netenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjoms ir jų patirtas... 119. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais,... 120. Pareiškėjų Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės... 121. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...