Byla e2A-36-544/2020
Dėl kelio servituto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1299-494/2019 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams F. R., L. R., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovė J. Z. prašė teismo sprendimu nustatyti atsakovų F. R. ir L. R. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - )) 37 kv. m. ploto kelio servitutą pagal MB „Geodezinių matavimų centras“ parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovės J. Z. žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - )), už servituto nustatymą nustatant 26,71 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją. 2. Nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), kuris suformuotas atkuriant nuosavybės teises 2004 m. liepos 5 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-18385. Norėdama parengti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovė kreipėsi į MB „Geodezinių matavimų centras“. Pradėjus rengti kadastrinę bylą, paaiškėjo, jog prie žemės sklypo nėra privažiavimo (kelio). Buvo susisiekta su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija, kurios specialistai paaiškino, kad kadastriniai žemės sklypo matavimai be privažiavimo nebus patvirtinti, todėl rengti kadastrinių matavimų bylą yra netikslinga. 3. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. gavo matininkės T. M. raštą Nr. S-0118 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo derinimo“, kuriuo buvo informuota, kad iki 2017 m. sausio 22 d. ieškovė gali pateikti savo pastabas dėl sklypo, kadastrinis numeris ( - ), esančio ( - ), kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto ribų paženklinimo – parodymo akto. 2017 m. sausio 23 d. gavo matininkės raštą Nr. S-0119 0118 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. ( - ) kadastrinių matavimų“, kurio buvo informuota, jog kadastriniai matavimai žemės sklypo Nr. ( - ) yra tęsiami pagal pridėtą paženklinimo parodymo akto kopiją ir šio žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką). Be to, atsakovei pradėjus žemės sklypo, kadastrinis numeris ( - ), kadastrinius matavimus, ieškovė 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – NŽT) su paklausimu dėl galimo privažiavimo prie žemės sklypo, kadastrinis numeris ( - ). 2017 m. lapkričio 20 d. NŽT raštu „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ))“ Nr. 48 SD-14120-(14.48.104.) informavo, kad, jeigu privačių žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, jis nustatomas teismo sprendimu. 4. Nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. NŽT buvo įvykęs ieškovės ir atsakovės bei NŽT atstovės susitikimas, kurio metu buvo aptartos galimybės dėl servituto nustatymo notarine tvarka. Susitikimo metu atsakovė sutiko dėl servituto nustatymo notarine tvarka, tačiau po kurio laiko vėl pakeitė savo nuomonę. Ieškovės teigimu, jai 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas, kuriame buvo numatytas privažiavimą prie žemės sklypo iš ( - ) pusės, taip pat NTR išraše nurodoma, kad 2004 m. liepos 5 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-18385 žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, yra nustatomas kelio servitutas. Ieškovė sutiko atlyginti atsakovei jos nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, taikant vienkartinę kompensaciją.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

55. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. 6. Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: 0,4147 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 201 – Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), plotas 231 kv. m.; greta jo esantis 0,2000 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis žemės ūkio, žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 101 – Kelio servitutas (viešpataujantis daiktas); 0,4600 ha žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypui nustatyti žemės servitutai: 214 – Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). Įvažiavimui į 0,4600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ieškovė prašo nustatyti servitutą važiuoti per atsakovams nuosavybės teise priklausantį 0,4897 ha žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), suformuotą atliekant kadastrinius matavimus. Be to, šio priklausančio atsakovams nuosavybės teise žemės sklypo 2016 m. spalio 4 d. ribų paženklinimo – parodymo akte yra ieškovės parašas, kad su nustatytomis sklypo ribomis ieškovė sutinka. 7. Nustatė, kad ieškovei 2002 m. kovo 19 d. buvo parengtas Žemės sklypo abrisas, kuriame buvo numatytas privažiavimas prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), iš ( - ) pusės. 2008 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme “Dėl J. Z. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone” nurodyta, kad žemės sklypui (namų valdos žemės sklypui) yra nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 231 kv. m. 2009 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus rašte Nr. 6.15-1074 nurodyta, jog žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), kadastriniai matavimai atlikti remiantis teritorijų planavimo dokumentais bei faktiniu žemės sklypų naudojimusi. Matavimai atlikti ir riba suformuota pagal natūroje esančią tvorą. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 22 d. žemės sklypo plano (žemės sklypo Nr. ( - )), 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei, yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei. 8. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. birželio 7 d. NŽT įsakymu Nr. 48FPĮ -974-(l4.48.123) “Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” nuspręsta rengti atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – 0,4897 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) padalijimas į atskirus žemės sklypus, nustatant bei pakeičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą. 2018 m. rugpjūčio 9 d. NŽT įsakymu Nr. 48FPĮ-1180-(l4.48.123) „Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtintas NT Kadastro biuro 2018 metais parengtas žemės sklypo, esančio ( - ), (kadastrinio Nr. ( - )), priklausančio atsakovams, formavimo ir pertvarkymo projektas; pakeista pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypų naudojimo būdai; nustatytos naujai suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Minėtas projektas yra galiojantis, nėra nuginčytas. 9. Teismas iš pateikto vietovės plano (www.regia.lt), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų bei VĮ Registrų centro pateiktų žemės sklypų kadastro ir registro dokumentų bylų nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantys visi trys žemės sklypai (kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - )) ribojasi. Atsižvelgęs į tai, sutiko su atsakovų pozicija, jog 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei, yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei, o iš jo ieškovė gali nustatyti servitutinį kelią įvažiavimui į trečią jai nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dėl įvažiavimo į kurį ji ir kreipėsi su ieškiniu į teismą. Be to, ieškovė gali įvažiuoti į minėtą gretimą žemės sklypą ir per jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypą. Tokiu būdu, ieškovė turi du būdus, kaip važiuoti (nustatyti įvažiavimo kelią) į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ). 10. Teismo vertinimu, tai, kad kurį laiką ieškovė į jai priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) atsakovams leidus patekdavo per atsakovams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), nereiškia, jog ieškovei yra suteikta teisė ir toliau naudotis atsakovams priklausančiu turtu, taip savo problemas išsprendžiant atsakovų sąskaita nepagrįstai suvaržant jų nuosavybės teisę, juo labiau, kad atsakovų žemės sklypo dalimi, kurioje yra prašoma nustatyti kelio servitutą, važinėtų sunkioji technika, kombainai. Teismo vertinimu, nesvarbu, jog galimai egzistuoja fizinės kliūtys ieškovei patekti į savo žemės sklypą, nes akivaizdu tai, kad ieškovė turi galiojančią daiktinę teisę, kuri jai suteikia privažiavimą prie jos žemės sklypo. 11. Teismas sprendė, kad svarbi aplinkybė yra ta, jog vyksta atsakovų žemės sklypo, kuriam ieškovė prašo nustatyti servitutą, pertvarkymo procedūros, pakeičiant jo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios bei padalinant į tris žemės sklypus, kuriuose bus statomi gyvenamieji namai. Taigi, ieškovės prašomas nustatyti servitutas pažeistų atsakovų, kaip žemės savininkų, teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovė siekia patenkinti savo interesus, t. y. reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

712. Apeliaciniu skundu ieškovė J. Z. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 13. Apeliantė teigia, jog sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, t. y. nenustačius visų faktinių aplinkybių dėl kelio servituto esmės, nevertinant ieškovės argumentų, neatsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo principus. O būtent: ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso 0,4600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), kurio paskirtis yra žemės ūkio, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šiam žemės sklypui nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis daiktas, įregistruotas VĮ Registrų centre, įrašas galioja nuo 2004 m. spalio 28 d.), tačiau teismas klaidingai sprendime nurodė, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas – tarnaujantis daiktas. Dėl to nuo tada, kai ieškovė pradėjo sklypą valdyti nuosavybės teisėmis, visada į jį įvažiuodavo nuo ( - ) gatvės pusės. Tuo tarpu atsakovų žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), neįregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nors pagal ieškovės Žemės sklypo abrisą turėjo būti įregistruotas, dėl ko ir kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo. 14. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl 37 kv. m. ploto kelio servituto nustatymo, nevertino ieškovės pateikto plano ir jo duomenų, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, jog iš esmės atsakovų sklypui būtų nustatytas tik 16 kv. m. ploto kelio servitutas, pažymėtas taškais 1, 2, 3, kaip buvo nurodyta 2018 m. kovo 12 d. parengtame MB „Geodezinių matavimų centro“ servitutų nustatymo plane (16 kv. m.), o likusi dalis servituto būtų ieškovės sklype. Būtent toje vietoje, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, matyti išvažinėtas kelias, į savo sklypą įvažiuoja ir atsakovai, nes kito įvažiavimo nėra. Todėl mano, kad teismas nevertino tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų proporcingumo. 15. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nenustatė kelio servituto būtinumo dėl to, kad ji gali į sklypą patekti per kitus du jai priklausančius žemės sklypus, nes visiškai nevertino pateiktų faktinių aplinkybių apie tai, kad: žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), faktiškai kelio nėra, toje vietoje, kur pažymėtas kelio servitutas, yra sodas, o kitoje (rytinėje) šio sklypo pusėje yra dirbama žemė; žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), yra žemės ūkio paskirties, tai dirbama žemė, kurioje augina įvairias kultūras, kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) nenustatytas; tam, kad patektų į žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), turėtų važiuoti aplinkui per minėtus kitus du savo žemės sklypus, kas sudarytų apie 469 kv. m. ploto kelią, apie 500 m ilgio atstumą; toks kelio formavimas žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), arba dar vieno kelio formavimas žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), rytinėje pusėje neatitiktų protingumo, racionalumo, žemės naudojimo ekonomiškumo principų; kelio įrengimas per kitus du ieškovės žemės sklypus kainuotų 34 583,74 Eur, kas yra visiškai neadekvatu žemės sklypų vertei. 16. Nurodo, kad teismas nenustatė ir nevertino tų aplinkybių, jog prašomas nustatyti kelio servitutas yra kelio apsaugos zonoje. Vadinasi, ši žemės sklypo dalis kitoms reikmėms (statybai ir kt.) nebus naudojama. Byloje nepateikta jokių duomenų apie gyvenamųjų namų projektavimą, leidimus, statybas ir t. t. Taigi, teismo išvada, kad prie servitutinio kelio bus gyvenamasis namas, niekuo nepagrįsta ir netgi neįmanoma pagal teisės aktų reikalavimus. 17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai F. R. ir L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. 18. Nurodo, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės teismo buvo įvertintos teisingai, pagal byloje esančius įrodymus. Jokių priežasčių, dėl kurių ieškovė, turinti galimybę važiuoti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą per kitus taip pat jai priklausančius žemės sklypus, turėtų važiuoti per atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype nustatytą servitutą, teismas nenustatė, nes ieškovė jų neįrodė. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

919. Apeliacinis skundas atmetamas. 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atsakovų žemės sklype nustatyti atlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėms į ieškovės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatomas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). 24. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė objektyvios būtinybės nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, kad netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, dėl ko neatskleidė bylos esmės. 25. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kad servitutas per atsakovų žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti jos interesų įgyvendinimą ir kad ieškovė reiškia reikalavimą leisti jai naudotis svetimu daiktu tik dėl to, kad jai taip naudingiau ir patogiau. 26. Bylos duomenys rodo, kad 2008 m. spalio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme „Dėl J. Z. privačios žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Vilniaus rajone” nurodyta, jog žemės sklypui (namų valdos žemės sklypui) yra nustatomas servitutas (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 231 kv. m. Kaip nurodyta 2009 m. liepos 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus rašte Nr. 6.15-1074, žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - )), esančių ( - ), kadastriniai matavimai atlikti remiantis teritorijų planavimo dokumentais bei faktiniu žemės sklypų naudojimusi; matavimai atlikti ir riba suformuota pagal natūroje esančią tvorą. Be to, iš 2007 m. spalio 22 d. žemės sklypo plano (žemės sklypo Nr. ( - )) matyti, jog 0,4147 ha namų valdos žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ieškovei, jau yra nustatytas servitutinis kelias tam, kad įvažiuoti į 0,2000 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), kuris taip pat nuosavybės teise priklauso ieškovei. Taigi, apeliantė gali nustatyti servitutinį kelią įvažiavimui ir į trečią jai nuosavybės teise priklausantį 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat sutiktina su tuo, kad ieškovė gali įvažiuoti (nustatyti servitutinį kelią) į jai nuosavybės teise priklausantį gretimą žemės sklypą ir per jai nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypą. Taigi, apeliantė turi mažiausiai du būdus, kaip važiuoti (nustatyti įvažiavimo kelią) į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) nekertant atsakovų žemės sklypo. 27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pripažįsta, jog turi teorinę galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), per kitame jai priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytą servitutinį kelią, tačiau apeliantė to daryti nenori, nes minėtame sklype faktiškai kelio nėra, toje vietoje, kur pažymėtas kelio servitutas, auga daugiamečiai vaismedžiai, yra sodas, žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), yra žemės ūkio paskirties, jame auginamos įvairios kultūros, kelio įrengimas per kitus du sklypus kainuotų neproporcingai daug (34 583,74 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliantės nurodomos priežastys nėra tokios reikšmingos ir svarbios, kad pateisintų atsakovų nuosavybės teisės ribojimą ir sudarytų pagrindą taikyti servitutą bei riboti atsakovų nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovė, siekianti servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jai taip yra naudingiau ar patogiau. 28. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės tvirtinimu, kad nenustačius kelio servituto ji būtinai turės važiuoti apie 500 m atstumą, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ji iš savo namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) tiesiogiai gali patekti į gretimą žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), su kuriuo turi bendrą ribą. Kaip jau minėta, kelio servitutas namų valdos žemės sklype jau yra nustatytas. Pateiktos AB „Kauno tiltai“ sąmatos apie kelio įrengimą duomenys nepatvirtina, kad realios galimos kelio servituto įrengimo išlaidos yra 34 583,74 Eur, nes, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sąmatoje apskaičiuota ( - ) gatvės naujos ištisinės 150 m ilgio ir 4 metrų pločio asfalto dangos įrengimo, o ne kelio servituto įrengimo per žemės sklypą įvažiuojant iš gatvės išlaidos. 29. Apeliantė teigia, jog teismas, spręsdamas dėl 37 kv. m. ploto kelio servituto nustatymo, nevertino jos pateikto plano ir duomenų, klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nes iš esmės atsakovų sklypui būtų nustatytas tik 16 kv. m. ploto kelio servitutas. Kolegijos nuomone, toks skundo argumentas yra nepagrįstas, nes pati ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą nustatyti 37 kv. m. kelio servitutą atsakovų žemės sklype, pateikė atitinkamą planą ir šio ieškinio dalyko netikslino. Ieškovė negali reikalauti nustatyti servituto savam sklypui, nes servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu. 30. Apeliantė laikosi nuomonės, kad atsakovų žemės sklypui nepagrįstai neįregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), nes pagal ieškovės Žemės sklypo abrisą turėjo būti įregistruotas. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad, nors 2002 m. kovo 19 d. sudarytame Žemės sklypo abrize ir buvo numatytas privažiavimas, tačiau, pagal bylos duomenis ir NŽT atstovės paaiškinimus, nuo to laiko šalių sklypų kadastriniai duomenys buvo tikslinti, abrizo duomenys tapo netikslūs, faktinė padėtis vietoje pasikeitė, apeliantė tapo trijų greta vienas kito esančių sklypų savininke. Apeliantė teismo posėdžio metu neginčijo minėtos aplinkybės ir nepateikė įrodymų, kad dabartinė faktinė padėtis yra išlikusi tokia, kokia buvo užfiksuota 2002 metais sudarytame Žemės sklypo abrize. Tai, kad atsakovų sklypo vienas kampas ribojasi su gatve ir kad patys atsakovai važiuoja į savo sklypą ta sklypo dalimi, kuriai prašoma nustatyti kelio servitutą, nesudaro pagrindo vertinti, kad ir bet koks kitas, įskaitant ir ieškovę, suinteresuotas asmuo dėl savo patogumo gali naudotis pravažiavimui atsakovų sklypo dalimi. 31. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai apeliantės argumentus apie tai, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog prašomas nustatyti kelio servitutas yra kelio apsaugos zonoje, todėl žemės sklypo dalis namo statybai, apie kurios projektavimą ir leidimą taip pat duomenų nepateikta, negalės būti naudojama. 32. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 7 d. NŽT įsakymu Nr. 48FPĮ-974-(l4.48.123) „Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” nuspręsta rengti atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – 0,4897 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) padalijimas į atskirus žemės sklypus, nustatant bei pakeičiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą. Be to, 2018 m. rugpjūčio 9 d. NŽT įsakymu Nr. 48FPĮ-1180-(l4.48.123) „Dėl žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtintas 2018 m. parengtas žemės atsakovų žemės sklypo (kadastrinio Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektas, pakeista pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Šie duomenys paneigia apeliantės argumentus dėl atsakovų žemės sklypo, kuriam ji prašo nustatyti servitutą, pertvarkymo procedūrų negalimumo dėl tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytų ribojimų. 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai: vietovės planas (www.regia.lt), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, VĮ Registrų centro pateikti žemės sklypų kadastro ir registro bylų dokumentai, - patvirtina, kad apeliantė, priešingai jos teiginiams, turi galiojančią daiktinę (nuosavybės) teisę į šalia esančius žemės sklypus, per kuriuos ji turi galimybę privažiuoti ir patekti į (prie) žemės sklypą (sklypo), kurio kadastrinis Nr. ( - ). 34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepasitvirtino apeliacinio skundo argumentas, kad byloje dėl esminių bylos aplinkybių neištyrimo liko tinkamai neatskleista bylos esmė, dėl ko byla turėtų būti grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007 ir kt.). Įvertinusi tai, kas aukščiau nutartyje išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes ir atskleidė bylos esmę. Nors apeliantė nurodo, kad reikia naujai tirti ir nustatinėti daug aplinkybių, tačiau iš esmės naujų nustatinėtinų aplinkybių nedetalizuoja, bet sau naudinga linkme vertina byloje jau ištirtas ir įvertintas bylos aplinkybes. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos teisines ir faktines aplinkybes, padarė išvadas, kurios neatitiko ieškovės lūkesčių, nepatvirtina, kad byloje liko neatskleista bylos esmė. 35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 36. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 37. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. kovo 26 d. AB „Kauno tiktai“ sudarytą sąmatą ( - ) gatvės naujos dangos įrengimui 34 583,74 Eur, kurią prašė prijungti prie bylos. Prašymas netenkinamas dėl šių motyvų. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė skunde nurodo, kad tai nėra naujas įrodymas, nes jis jau buvo teismui pateiktas. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ieškovės pateiktą AB „Kauno tiltai“ sudarytą 34 583,74 Eur vertės sąmatą dėl ( - ) gatvės naujos dangos įrengimo ir dėl jos įrodomosios reikšmės sprendime pasisakė. Todėl reikalavimas antrą kartą prijungti prie bylos įrodymą su tais pačiais faktiniais duomenimis yra perteklinis. 38. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Įvertinus Rekomendacijų 7, 8.11 punkto nuostatas, paslaugų suteikimo laiką, užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį, darytina išvada, kad atsakovų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą prašoma priteisti 1000,00 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįsta įrodymais, todėl nemažinama.

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovės J. Z. (asmens kodas ( - ) atsakovei F. R. (asmens kodas ( - ) 1000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai