Byla 2A-385-267/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės, kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant I. D., dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovui advokatui A. Z., atsakovei I. B., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Daivai Bukavičienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-471/2011 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams I. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6I. R. D. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atstatyti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono žemėtvarkos tarnybos 1994 m. balandžio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti ir pripažinti šiuos aktus negaliojančiais; 2) pripažinti negaliojančia 2003 metų 30 arų žemės sklypo, esančio ( - ), Kelmėje, priklausiusio J. K., dovanojimo I. B. sutartį; 3) taikyti restituciją ir panaikinti VĮ Registrų centro įrašą apie tai, kad I. B. yra šio žemės sklypo savininkė ir grąžinti šį sklypą valstybės dispozicijon.

7Nurodė, jog O. K. buvo jos močiutės sesuo, ji O. K. senatvėje slaugė, globojo ir palaidojo, todėl ši 1975 m. surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko ieškovei. Po O. K. mirties 1984 metais ieškovė paveldėjo ( - ) esantį gyvenamąjį namą, kuriame iki šiol gyvena. Namas yra 12,98 arų žemės sklype, kurį ji įgijo nuosavybėn už investicinius čekius. Ieškovė norėjo atkurti nuosavybės teises į žemę, dėl ko kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad testamentas yra tarybinių laikų ir jai žemė nepriklauso. Šalia esančiame sklype ( - ), ilgą laiką gyveno V. K. šeima, dabartiniu metu sodyba priklauso atsakovei I. B. ir yra tuščia. Tarp abiejų sklypų visą laiką, kiek ji prisimena, buvo tvora. 2008-12-06 pas ieškovę į namus atėjo giminaitis K. B., kuris atnešė 1932 m. sutartį, kuria J. K. padovanojo O. K. 61,03 arų ploto žemės sklypą. B. K. pasakė, kad šią sutartį gavo žemėtvarkos tarnyboje. Tada ieškovė sužinojo, kad O. K. nacionalizavimo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, todėl ir ieškovė kaip įpėdinė turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo metu jau buvo pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti apskrities viršininko administracijai, todėl jai teko kreiptis dėl šio termino atnaujinimo į Šiaulių apygardos administracinį teismą. 2009-09-21 sprendimu šis teismas tenkino jos prašymą. Nuosavybės teisės į 30 arų ploto žemės sklypą, esantį ( - ), pagal planą, priklausiusį O. K. žemės sklypui, tuo metu jau buvo atkurtos buvusio savininko J. K. įpėdinei J. K., kuri šį sklypą 2003 metais padovanojo savo dukrai – atsakovei I. B.. Mano, kad nuosavybės teisės J. K. buvo atkurtos neteisėtai, nes J. K. mirė 1938 metais ir nacionalizavimo metu žemės sklypas priklausė O. K.. Kol nuosavybės teisių atkūrimas J. K. nėra pripažintas neteisėtu, antrą kartą negali būti atkurtos nuosavybės teisės į tą patį žemės sklypą. Bandė su atsakove susitarti geruoju, kad ši jai sumokėtų kompensaciją už nepagrįstai įgytą nuosavybėn žemės sklypą, tačiau nesusitarė dėl kompensacijos dydžio. Taip pat kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, tačiau prokurorai atsisakė kreiptis į teismą, todėl pati pareiškė ieškinį.

8A. I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad panaikinus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K., ieškovė negalės pretenduoti į ( - ) esantį žemės sklypą natūra, nes tame sklype yra atsakovei priklausantys pastatai, tačiau galės atkurti nuosavybės teises kitais būdais, o atsakovei teks nuomoti valstybinės žemės sklypą arba jį išsipirkti pagal dabartinę tvarką.

10Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko.

11Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

12II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

13Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino.

14A. R. D. praleistą įstatymo nustatytą terminą Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

15Pripažino negaliojančiais Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkį Nr. 541ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą Nr. 2041 dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo J. K..

16Pripažino negaliojančia Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymą Nr. 17 dėl valstybės vienkartinių išmokų kompensacijos už turėtą privatinėje nuosavybėje žemę skyrimo J. K..

17Pripažino negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notaro patvirtintą dovanojimo sutartį, dalyje dėl 0,30 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajono savivaldybėje, Kelmės mieste, ( - ), priklausiusio J. K., dovanojimo I. B..

18Taikė restituciją – panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad I. B. yra 0,30 ha ploto žemės sklypo, esančio Kelmės rajono savivaldybėje, ( - ), savininkė ir grąžino 0,30 ha ploto žemės sklypą, esantį Kelmės rajono savivaldybėje, ( - ), valstybės nuosavybėn.

19Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus 175,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

20Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik asmenims ir/ar jų įpėdiniams, kurie buvo turto savininkai jo nacionalizavimo metu. Nustatė, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog J. (J.) K. mirė 1938 m., t. y. iki žemės nacionalizavimo, todėl nurodė, kad jis negalėjo būti žemės sklypo savininku nacionalizavimo metu, dėl ko nuosavybės teisės jo įpėdiniams, šiuo atveju J. K., buvo atkurtos neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad užklausus Centrinį valstybės archyvą gauti duomenys, kad Kelmės valsčiaus 1940 m. – 1944 m. žemės mokesčių knygoje įrašyta mokesčių mokėtoja O. K., turėjusi 0,61 ha ploto žemės sklypą, kas patvirtina 1932-12-02 dovanojimo akto sąlygas, jog J. K. 1938 m. mirus nurodomo žemės sklypo savininke tapo O. K.. Nurodė, kad O. K. mirė 1984 m. gegužės 11d., o 1977 m. rugpjūčio 5 d. testamentu ji visą savo turtą, išskyrus piniginį indėlį, paliko ieškovei R. B. (šiuo metu D.), todėl konstatavo, kad ieškovė turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į O. K. turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi J. K. 0,30 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius ( - ), Kelmėje, dovanojo dukrai – atsakovei I. B.. Nustatė, kad 12,94 arų dydžio žemės sklypą, esantį Kelmėje, ( - ), ieškovė įgijo nuosavybėn pagal 1997-01-24 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

21Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog apie 1932-12-02 dovanojimo aktą ieškovė sužinojo 2008-12-06 iš giminaičio B. K.. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovei R. D. buvo atnaujintas įstatymo nustatytas terminas prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. K. (K.) turėtą 0,6103 ha dydžio žemės sklypą, buvusį ( - ), Kelmėje, pareiškėjos pilietybės, žemės nuosavybės dokumentams, testamentui paduoti Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė per protingos trukmės laikotarpius ėmėsi atitinkančių protingumo ir rūpestingumo kriterijus veiksmų savo teisėms ginti, todėl atnaujino ieškovei įstatymų praleistą terminą kreiptis į teismą dėl jos nurodytų administracinių teisės aktų apskundimo.

22Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės į 0,30 ha ploto žemės sklypą, kaip priklausiusį savininkui J. K., J. K. buvo atkurtos nepagrįstai, nes žemės nacionalizavimo metu sklypas nuosavybės teise priklausė O. K.. Nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. K. testamentinei įpėdinei ieškovei R. D. negali būti sprendžiamas, kol nėra panaikinti įgaliotų institucijų sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į tą patį sklypą, tik kaip priklausiusį kitam savininkui, yra atkurtos J. K., todėl ieškovės reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus patenkino. Nurodė, kad panaikinus aukščiau nurodomus sprendimus, jų pagrindu išduota Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994-08-30 pažyma Nr. 17 dėl valstybės vienkartinių išmokų kompensacijos už turėtą privatinėje nuosavybėje žemę skyrimo J. K. taip pat pripažintina negaliojančia. Teismas nurodė, kad klausimas dėl restitucijos taikymo pagal šios pažymos sąlygas nesprendžiamas, kaip tiesiogiai nesusijęs su ieškovės reikalavimais ir nesant tokio reikalavimo, nes reikalavimą dėl pažymoje nurodomos kompensacijos grąžinimo valstybei gali pareikšti jos įgaliotos institucijos. Teismas konstatavo, kad pripažinus negaliojančiais aktus, kuriais J. K. nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į turtą, negaliojančia pripažįstama ir šio turto neatlygintinio perleidimo (dovanojimo) artimam giminaičiui – atsakovei I. B. 2003 m. rugpjūčio 12 d. sutartis, dalyje tik dėl šio turto perleidimo, t. y. panaikinamas įrašas viešame registre dėl ginčo sklypo priklausymo atsakovei I. B. ir šis sklypas grąžinamas valstybės nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad pastatų, esančių ( - ), priklausymo atsakovei ir šio sklypo suformavimo teisėtumas neginčijamas, todėl ieškovei R. D. negali būti atkuriamos nuosavybės teisės į šį sklypą natūra, o atsakovė I. B. gali sklypą įgyti nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka.

23Teismas nurodė, kad įstatymui prieštaraujantys sprendimai, kuriais nuosavybės teisės atkurtos J. K., buvo priimti Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos veiksmų pasėkoje, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.

25Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

26Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

271. Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu tenkino pareiškimą ir R. D. atnaujino įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti dėl žemės nuosavybės teisių atkūrimo į O. K. turėtą 0,6103 ha dydžio žemės sklypą. Minėtas sprendimas įsiteisėjo per 14 dienų, t. y. 2009-10-06. Todėl ieškovė vėliausiai 2009-10-06 sužinojo apie skundžiamus dokumentus ir jų neapskundė per vieną mėnesį, kaip numatyta LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad to nepadarė dėl svarbių priežasčių, nepateikė. Byloje nustatyta, kad beveik po 4 mėnesių, t. y. 2010-01-12, ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą. Mano, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei terminą Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti.

282. Nurodo, kad remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu, valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra ar kompensuoti jį, turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į tokį turtą. Taigi dar nesamų, o tik siekiamų atstatyti subjektinių turtinių teisių gynybai negalėjo būti taikomos civilinės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės santykius ir ginančios nuosavybės teises. Mano, kad nuosavybės teisės atstatytos ne J. K., mirusiam 1938 m., ir ne į J. K. nuosavybės teise turėtą žemę, o į J. K. nuosavybės teise turėtą žemę. Teigia, kad visais atvejais turėjo būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas.

293. Nurodo, kad jeigu Kelmės žemėtvarkos tarnyba, žinodama ar turėdama žinoti apie teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereagavo ir nereiškė ieškinio, tai atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog Kelmės žemėtvarkos tarnyba nemano, kad teisė yra pažeista. Jeigu mano, tai turi prisiimti visą finansinę ir teisinę atsakomybę, nes tokie Kelmės žemėtvarkos administracijos veiksmai griauna pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis.

304. Nurodo, kad iš ieškovės parodymų, duotų 2011-01-12 teismo posėdyje, matyti, kad ieškovė R. D. žinojo, kad jos teta O. K. (testatorė) turėjo žemės iki nacionalizacijos, tik nežinojo kiek. 2008 metų gruodžio 6 d. iš B. K. sužino tik papildomą aplinkybę, kad tos žemės yra daugiau. Ieškovė kreipėsi į valdžios atstovus dėl nuosavybės atstatymo, bet pirmoji įstatymo redakcija nesuteikė galimybės, nesant giminystės ryšiui (teta), ir „sovietinis“ testamentas neturėjo galios. Žinant, kad buvo žemės iki nacionalizacijos, ieškovei reikėjo domėtis ir būti aktyviai. Įstatymai kito labai sparčiai, nutarimas keitė nutarimą, atsirado galimybė „sovietinį“ testamentą panaudoti, ir kaip namų valdos paveldėtojai nepriklausomai nuo giminystės ryšio pareikšti nuosavybę į žemę. Ieškovė buvo neaktyvi ir deramai nesidomėjo.

315. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti liudytoju B. K., nes teismo iniciatyva buvo gauti dokumentai iš archyvo.

326. Teigia, kad neaiški sprendime pritaikyta LR CK 4.96 str. dalis. Jeigu tai LR CK 4.96 str. 3 d., tai atsakovė nesutinka. Teigia, kad atsakovės nuosavybės teisė įgyta iš asmens, t. y. J. K., kuri turėjo teisę turtu laisvai disponuoti, nes ši teisė jai buvo suteikta ir įteisinta, valstybės įgaliotos institucijos sprendimu. Iki to momento savininko nebuvo, ir jo jokia civilinė teisė negynė. Tai suteikė teisę J. K. tuo turtu laisvai disponuoti ir galimybę dovanojimo sutartimi perleisti.

33Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 201 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos, nurodant, kad byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

34Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas priteisdamas iš Nacionalinės žemės tarnybos, neteisingai taikė procesines teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. LR CPK 96 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai ieškovas ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės institucijos atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas, siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus. Nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų atitikimo įstatymų nuostatoms klausimas, todėl yra konstatuotinas viešojo intereso buvimas. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas su ieškinio reikalavimais ir jų pripažinimas šioje byloje yra suprantamas kaip Nacionalinė žemės tarnybos siekis apginti valstybės interesą šioje byloje, todėl Nacionalinei žemės tarnybai valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal LR CPK 96 str. 4 d. turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2010).

35Atsiliepimais į atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą.

36Atsiliepimu į atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodant, kad byloje patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

37Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

381. Nurodo, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. numato 30 dienų terminą apskųsti sprendimą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. R. D. įsitikino, kad jos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 sprendimo Nr. 2041 panaikinimo nebus tenkinamas, gavusi Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raštą Nr. S-808. Ieškinį ieškovė pareiškė 2010-06-03, t. y. nepraleidusį įstatyme numatyto 30 dienų termino apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

392. Nurodo, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 4 p. pateiktą sąvoką, nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, vadovaujantis minėtu įstatymu, nuosavybės teisės yra atkuriamos į asmenų nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. valdytą nekilnojamąjį turtą. J. K. pagal byloje pateiktą mirties liudijimą mirė 1938 m. Iš to darytina išvada, kad J. K. negalėjo būti žemės, esančios adresu ( - ), savininku 1940 m. nacionalizacijos metu, todėl į jam priklausančią žemę negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės. Priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K., vadovaujantis jos pateiktu 1992 m. vasario 18 d. prašymu dėl nuosavybės teisių į buvusią J. K. žemę atkūrimo, buvo pažeistas Įstatymo imperatyvus reikalavimas.

40Atsiliepimu į atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus ieškovė R. D. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą.

41Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė I. B. ir jos atstovė advokatė Irina Petkienė palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais.

42Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Daiva Butkevičienė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, o ieškovė I. D. ir jos atstovas advokatas A. Z. prašė apeliacinius skundus atmesti.

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

44A. I. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaip specifinio teisinio proceso reikšmės ir tikslų. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialia viešosios teisės normų nustatyta tvarka bei sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių. Šioje byloje ginčijamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdytas 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo laikotarpiu.

47Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą įrodančių dokumentų ir kitų įrodymų visuma išsamiai aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime (1 t., 174-178 b. l.), kurių kitokiam įvertinimui apeliantai naujų ir teismo sprendime neaptartų įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pakartotinai neanalizuoja byloje esančių įrodymų visumos, nes apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo aspektu neginčija. Tokiu būdu, kolegija pasisako dėl ginčo esmės ir apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumo.

48Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje L. A. v. Z. V., AB „Lietuvos draudimas“, notarė G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-154/2007; kt.). Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Pažeista teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Vis dėlto, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatymo įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. S., kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje J. N.-M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, J. F., bylos Nr. 3K-3-338/2007; kt.). Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne) priklauso teismo diskrecijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po 2009-09-21 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo ieškovei R. D. atnaujintas įstatymo nustatytas terminas prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į O. K. turėtą 0,6103ha. dydžio žemės sklypą, buvusį ( - ), Kelmėje, 2010-01-12 Šiaulių apskrities viršininko administracija kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 sprendimo Nr. 2041 panaikinimo. 2010-02-08 Šiaulių apygardos prokuroro nutarimu buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Apie tokį sprendimą ieškovė informuota Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-05-13 raštu Nr. S-808. Ieškinį ieškovė pareiškė 2010-06-03, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos jai teikimo priimtas 2010-05-26. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visa byloje nustatytų įvykių ir ieškovės veiksmų seka patvirtina, kad nuo sužinojimo apie 1932 m. dovanojimo aktą iki 2010-06-03 kreipimosi į teismą ieškovė R. D. per protingos trukmės laikotarpius ėmėsi atitinkančių protingumo ir rūpestingumo kriterijus veiksmų savo teisėms ginti, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994-08-15 sprendimui Nr. 2041, Kelmės rajono valdybos 1994-08-15 potvarkiui Nr. 541 ir Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. rugpjūčio 30 d. pažymai Nr. 17 apskųsti turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais atnaujino terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir šioje skundo dalyje apeliantės I. B. argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

49Negalima sutikti ir su apeliantės I. B. teiginiais, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos civilinės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės santykius ir ginančios turto savininko teises.

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese susiklostantiems teisiniams santykiams tiesiogiai netaikomos CK daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių gynimą, nes šiuos santykius reglamentuojantis specialusis įstatymas numato tik ribotą restituciją, dėl kurios nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra individualus administracinis aktas, bet ne teismo sprendimas, kuriuo, grąžinant daiktą savininkui, atkuriama jo pažeista teisė, pagal prigimtį šie santykiai yra pažeistų savininko teisių gynimo, išreikalaujant daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. daiktiniai teisiniai santykiai. Dėl to šiems santykiams taikytinos pagrindinės šio CK daiktinės teisės instituto ( lex generalis) normos, kiek jos neprieštarauja Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų ( lex specialis) normoms. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik asmenims ar jų įpėdiniams, kurie buvo turto savininkai jo nacionalizavimo metu. Padarė išvadą, kad surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. K. mirė 1938 m., t. y. iki žemės nacionalizavimo, todėl negalėjo būti žemės sklypo savininku nacionalizavimo metu, dėl ko nuosavybės teisės jo įpėdiniams, šiuo atveju – J. K. buvo atkurtos neteisėtai. Taip pat nurodė, kad atsakovė I. B. jokių įrodymų, kad J. K. prieš mirtį pakeitė dovanojimo aktą ir 0,30 ha. ploto žemės sklypą paliko sūnui V. K. nepateikė. Priešingai, teismo iniciatyva užklausus Centrinį valstybės archyvą gauti dokumentai, kad Kelmės valsčiaus 1940-1944 m. žemės mokesčių knygoje įrašyta mokesčių mokėtoja O. K., turėjusi 0,61 ha. ploto žemės sklypą, kas patikimai patvirtino 1932-12-02 dovanojimo akto sąlygas ir tai, jog ginčo žemės sklypo nacionalizavimo momentu savininkė buvo O. K..

51Apeliantės I. B. teiginiai, susiję su nuosavybės teisių atstatymu į J. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę, atmestini kaip nuneigti byloje pateiktais dokumentais.

52Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, atkuriant nuosavybės teises atsakovės I. B. motinai J. K. į 0,30 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Kelmės mieste, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatos (CK 1.80 str.). Ginčijamus administracinius aktus pripažinus negaliojančiais, teismo taikyta restitucija iš esmės reiškia niekinio sandorio pasekmių šalinimą (CK 1.78 str. 5 d.). Dėl šių priežasčių apeliantės I. B., kuriai ginčo žemės sklypas buvo perleistas neatlygintinai, argumentai, susiję su sąžiningo įgijėjo teisių apsauga atmetami kaip visiškai nepagrįsti (CK 6.153 str. 2 d.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teiginiais, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 83 str., 96 str.). Faktą, kad žyminis mokestis iš atsakovės skundžiamu sprendimu priteistas nepagrįstai, iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, kuris nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje be jokio teisinio pagrindo buvo priteistos ne iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o iš Kelmės žemėtvarkos skyriaus. Todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

56Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus priteista 175,05 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

57Likusioje dalyje Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. B. ir... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. I. R. D. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo... 7. Nurodė, jog O. K. buvo jos močiutės sesuo, ji O. K. senatvėje slaugė,... 8. A. I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 10. Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą,... 11. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą,... 12. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Kelmės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį... 14. A. R. D. praleistą įstatymo nustatytą terminą Kelmės rajono valdybos... 15. Pripažino negaliojančiais Kelmės rajono valdybos 1994 m. rugpjūčio 15 d.... 16. Pripažino negaliojančia Kelmės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994... 17. Pripažino negaliojančia 2003 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto 12-ojo notarų... 18. Taikė restituciją – panaikino įrašą Nekilnojamojo turto registre apie... 19. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus... 20. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik asmenims ir/ar jų... 21. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog apie 1932-12-02 dovanojimo aktą... 22. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės į 0,30 ha ploto žemės sklypą,... 23. Teismas nurodė, kad įstatymui prieštaraujantys sprendimai, kuriais... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.... 25. Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 27. 1. Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21... 28. 2. Nurodo, kad remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimu,... 29. 3. Nurodo, kad jeigu Kelmės žemėtvarkos tarnyba, žinodama ar turėdama... 30. 4. Nurodo, kad iš ieškovės parodymų, duotų 2011-01-12 teismo posėdyje,... 31. 5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė kviesti liudytoju B. K.,... 32. 6. Teigia, kad neaiški sprendime pritaikyta LR CK 4.96 str. dalis. Jeigu tai... 33. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 34. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visas su civilinės bylos... 35. Atsiliepimais į atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 36. Atsiliepimu į atsakovės I. B. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė... 37. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:... 38. 1. Nurodo, kad LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 39. 2. Nurodo, kad pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 40. Atsiliepimu į atsakovų I. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 41. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė I. B. ir jos atstovė... 42. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 44. A. I. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra pasisakęs dėl... 47. Byloje esančių ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą įrodančių... 48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties... 49. Negalima sutikti ir su apeliantės I. B. teiginiais, kad nagrinėjamu atveju... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nors nuosavybės... 51. Apeliantės I. B. teiginiai, susiję su nuosavybės teisių atstatymu į J. K.... 52. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 54. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 56. Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą... 57. Likusioje dalyje Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą...