Byla e2-9164-910/2016
Dėl žalos gamtai atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje atstovui V. M., atsakovui M. R. S., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. R. S. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį sutikslinęs prašo priteisti iš atsakovo 870,91 Eur žalos gamtai atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškinyje nurodyta, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiame saugomoje teritorijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke – ( - ), 2013 ir 2014 m. Nemuno upės pakrantės apsaugos zonoje savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdė žemės kasybos darbus ir pakeitė reljefo formas bei sunaikino natūralią žolinę augmeniją 1252,35 kv. m plote. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus atsakovo žemės sklypams (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) taikomi reikalavimai, nustatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai, XXIX Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, taigi apie šiuos reikalavimus atsakovui turėjo būti žinoma ir jis privalėjo jų laikytis. Ieškovo teigimu, atsakovas savo veiksmais pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4, 136.6, 136.7 punktų reikalavimus, pagal kuriuos pakrantės apsaugos juostose, visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos, rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Detalaus plano, parengto 2008 m. architekto M. B., 5.2 punkte nurodyta, kad Nemuno šlaitas apaugęs lapuočiais medžiais, bus saugomas, t. y. visa augmenija išliks, o reljefo struktūra taip pat nebus keičiama. Ieškinyje pažymėta, kad nurodyto architekto 2008 m. padaryta toponuotrauka patvirtina, jog apsaugos juostoje nebuvo anksčiau įrengto nuvažiavimo kelio, tuo tarpu iš fotonuotraukų, pateiktų teismui 2016-05-20, matyti reljefo formų pakeitimai ir sunaikinta žolinė augmenija. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnį žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. Ieškinyje teigiama, kad, atsakovui užpylus natūralią žolinę augmeniją, kenkiama natūraliems gamtos elementams, padarytas pokytis saugomoje teritorijoje. Iš Aptarnavimo duomenų lapo matyti, kad ( - ) vietovėje (kadastro Nr. ( - )) buvo sužalotas ir pakeistas reljefas bei tokiais veiksmais sunaikintas 1252,35 kv. m plotas natūralios žolinės augalijos. Šiuose matavimuose dalyvavo Varėnos rajono agentūros vyriausioji specialistė R. J., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis specialistas V. V. bei atsakovas M. R. S., matavimų duomenys patvirtinti visų šių asmenų parašais. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu atsakovas pateikė E. N. firmos „Edmeta“ parengtą želdinių tvarkymo projektą, kuriame (atlikus matavimus geodeziniais instrumentais) nurodytas 936 kv. m pažeistos teritorijos plotas. Ieškovo pažymėta, kad, atliekant nurodytus matavimus, ieškovo atstovai nebuvo pakviesti, nebuvo ir kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti matavimo faktą bei aplinkybes. Matavimai atlikti atsakovo iniciatyva, jie skiriasi apie 300 kv. m nuo pirmojo matavimo metu fiksuotų duomenų, dėl kurių atsakovas pastabų nepareiškė, todėl šių matavimo duomenų teisingumas kelia abejonių. Pasak ieškovo, žemės plotą, kuriame buvo pažeista žolinė augmenija, įrodo apmatavimo duomenys bei apmatavimo duomenų schema, žolinės augalijos sunaikinimo faktą taip pat patvirtina 2013, 2014 m. darytos fotonuotraukos. Ieškinyje pažymėta, kad už žolinės augmenijos sunaikinimą 2013 m. žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika (neteko galios 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 (nuo 2014-03-14) ir yra 345,45 Eur, o už žolinės augmenijos sunaikinimą 2014 m. žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, ir yra 525,46 Eur. Iš viso apskaičiuota 870,91 Eur žalos gamtai suma. Ieškinyje teigiama, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už sunaikinus žolinę augmeniją gamtai padarytą žalą. Ieškinyje pažymėta, kad Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas V. K. 2014-09-02 surašė atsakovui Administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą, kuriame nurodė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Nemuno upės apsaugos juostoje įsirengė nuvažiavimo kelią, nukasdamas ir užpildamas 438,60 kv. m žolinės augmenijos plotą, o 2014 m. liepos mėnesį – nukasdamas, užpildamas, pakeisdamas reljefą bei sunaikindamas 813,17 kv. m natūralios žolinės augmenijos plotą. Atsakovas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris skundo netenkino ir 2014-11-25 nutarimą Nr. VR-79 AM 080254 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad aplinkai žalą padaręs kelias buvo įrengtas dar 2013 m. rudenį, žinant apie tai kompetentingoms institucijoms, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas skirti nuobaudą priimti pavėluotai, pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl to, kad nutarimas skirti nuobaudą priimtas praleidus nuobaudos skyrimo terminus, tačiau tai nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą.

5Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime pažymėta, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros specialistas 2014-09-02 surašė atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. V3-79, o 2014-11-25 nutarimu Nr. VR-79AM080254 nubaudė pagal ATPK 5112 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose Nemuno upės apsaugos zonoje, atlikdamas pakrantės tvarkymo darbus 2013-2014 m., įrengė nuvažiavimo kelią, taip pakeisdamas reljefą ir sunaikindamas 1252,35 kv. m žolinės augmenijos ir reljefo plotą. Kauno apygardos teismas 2015-08-06 nutarime konstatavo, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo visas galimybes laiku sustabdyti pažeidimą ir nubausti pažeidėją, tačiau savo pareigos tinkamai neįvykdė, taip pat konstatavo, jog aplinkai žalą padaręs kelias buvo įrengtas dar 2013 m. rudenį, žinant apie tai reikiamoms institucijoms, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas skirti nuobaudą priimti pavėluotai, pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to Kauno apygardos teismas panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutarimą bei nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Atsiliepime pabrėžta, kad tai, jog asmuo buvo baustas administracine tvarka, nepanaikina jo civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą, kilusią dėl neteisėtų veiksmų, ir, atitinkamai, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės netaikymas (pvz., nutraukus administracinę bylą) negali eliminuoti žalos atlyginimo, taikant civilinę atsakomybę. Dėl to nagrinėjamu atveju vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla atsakovo atžvilgiu nutraukta, nes buvo pavėluota paskirti nuobaudą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti neteisėta veikla gamtai padarytą žalą. Be to, pagal ATPK 37 straipsnio 2 dalį aplinkai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai ar realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Taigi civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą taikyti reikia nustatyti tris sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-465/2008; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014). Neteisėti veiksmai nustatomi, kai pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Atsiliepime teigiama, kad ieškinyje pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose be leidimų vykdydamas žemės tvarkymo darbus, įrengdamas nuvažiavimo kelią, sunaikino (sužalojo) žolinės augmenijos 1252,35 kv. m plotą, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimus. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6, 136.7 punktus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, sakinti medžius, vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Atsakovo 1,35 ha žemės sklypo ( - ) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų nustatymo detaliojo plano 5.2 punktas įpareigoja atsakovą saugoti Nemuno upės šlaitą, apaugusį lapuočiais medžiais, t. y. išlaikyti visą augmeniją, nekeisti reljefo struktūros. Atsakovas tvarkymo darbus vykdė be jokių leidimų, taip pat be suderinto su Aplinkos ministerija ir parko direkcija tokiems darbams reikalingo projekto. Direkcija 2013-10-10 raštu Nr. S-935 (9.2) „Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo“ neprieštaravo dėl atsakovo planuojamų vykdyti pakrantės tvarkymo darbų: pavojingų išlūžusių ir vienas ant kito pasikabinusių alksnių, išvirtusių į upės pusę gluosnių, kitų išlūžusių sausuolių ar genėtinų medžių išvalymo, eroduojančių šlaitų palyginimo, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, nugenėtų krūmų vietose esančių žemės duobių ir genėjimui, valymui bei išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusių provėžų užpylimui, tačiau nei leido, nei neprieštaravo dėl stabilaus nuvažiavimo kelio įrengimo. Be to, 2013-10-10 raštas buvo pasirašytas jau po to, kai atsakovas buvo pradėjęs tvarkymo darbus savo žemės sklypuose. Dalį tvarkymo darbų atsakovas atliko ir be Varėnos rajono savivaldybės leidimo saugotinų medžių kirtimo, genėjimo darbams – toks leidimas išduotas 2013-10-17. Atsiliepime teigiama, kad 2014 m. atsakovo atlikti tvarkymo darbai buvo pertekliniai – buvo kasamas gruntas, iš Nemuno upės iškeliami akmenys, papildomai įrengtas kelias prie Nemuno upės vagos, nors tokių darbų atlikti nereikėjo siekiant genėti ar pašalinti medžius. Be to, nurodyti darbai nebuvo įvardyti ir Direkcijos 2013-10-10 raštu išreikštame neprieštaravime. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovas, neteisėtai vykdydamas žemės tvarkymo darbus savo žemės sklypuose, sunaikino (sužalojo) 1252,35 kv. m žolinės augmenijos ir taip padarė neigiamą poveikį saugomai teritorijai. Žalos gamtai dydis apskaičiuotas pagal 2013-2014 m. galiojusias tokios žalos dydžio nustatymo metodikas. Trečiojo asmens nuomone, atsakovo pateiktas E. N. firmos „Edmeta“ parengtas atsakovo žemės sklypų želdinių tvarkymo projektas vertintinas kritiškai, nes šis projektas parengtas siekiant įteisinti atsakovo neteisėtus veiksmus ir jais gamtai padarytą žalą, kita vertus, projektas nesuderintas su atitinkamomis institucijomis. Direkcija 2015-01-07 raštu pateikė pastabas Projektui, dar vienu 2015-01-07 raštu – specialiuosius reikalavimus atsakovo padarytiems pažeidimams pašalinti, tačiau į šias pastabas nebuvo atsižvelgta, projektas nebuvo koreguotas. Pasak trečiojo asmens, nors projekte dar tik numatoma atlikti želdinių tvarkymo darbus, bet jau žinomas konkretus reikalingos atstatyti pažeistos teritorijos plotas – 936 kv. m. taip savo veiksmais atsakovas pripažįsta padarytą žalą. Atsiliepime pabrėžta, kad ieškinyje pateikta pakankamai įrodymų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais įrengdamas nuvažiavimo kelią, sunaikino (sužalojo) 1252,35 kv. m žolinės augmenijos plotą, taip padarydamas 870,91 Eur dydžio žalą gamtai. Dėl to yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo pažymėta, kad jis tvarko ir prižiūri jo namų valdoje esančią Nemuno upės pakrantę, kurioje buvo susidariusi pavojinga gyvybei situacija – aukštai pakibusios nulūžusios medžių viršūnės ir šakos, į Nemuno pusę pavojingai pasvirę sausuoliai, išlūžusių medžių vietose atsiradusios daubos, šlaituose susidariusios įvairaus dydžio erozijos, ledonešio padarytos įgriuvos, šlaituose atsivėrę nemaži kiekiai žemėje užkastų buitinių šiukšlių, stiklo duženų, metalo nuolaužų. Atsakovo teigimu, 2013-04-08 jis su žmona nuvyko į trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko kraštotvarkos skyrių, siekdamas išsiaiškinti, ką ir kaip reikėtų daryti, norint nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose sutvarkyti Nemuno upės pakrantę. Pasak atsakovo, jam buvo paaiškinta, kad sutartu laiku į vietą atvyks Direkcijos pareigūnai ir, susipažinę su situacija, paaiškins, kaip jis tai gali padaryti. 2013-04-29 atvykę į vietą, apžiūrėję ir aptarę numatomus pakrantės tvarkymo darbus, Direkcijos pareigūnai M. L. ir R. B. davė žodinį sutikimą pirmiau nurodytiems darbams. 2013 m. rugsėjo mėn. atsakovas pradėjo pakrantės tvarkymo darbus, kurių metu dėl gauto skundo 2013-09-18 į tvarkomą pakrantę buvo atvykę Direkcijos pareigūnai M. L., V. V. ir R. B., kurie atliko situacijos fotofiksaciją ir pasakė, jog darbai vykdomi neišeinant iš žodinio susitarimo ribų. Pasak atsakovo, jam nebuvo pareikšta pastabų. Po kelių dienų atsakovui paskambino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyr. specialistė R. J. ir paaiškino, kad kartu su vyr. specialistu V. K. pagal gautą nurodymą buvo nuvykę į vietą ( - ) bei pastebėjo Nemuno upės apsaugos juostoje vykdomus darbus; pasiteiravusi, ar atsakovas turi leidimą vykdomiems darbams, paprašė kuo skubiau pristatyti juos į agentūrą. Atsakovo teigimu, po šio skambučio jis kreipėsi į Direkcijos pareigūnus M. L. ir R. B.. 2013-10-09 el. paštu iš Direkcijos pareigūno R. B. atsakovas gavo parengtą prašymą pirmiau nurodytiems darbams atlikti, ir 2013-10-09 el. paštu nusiuntė jį Direkcijai. Po kelių dienų atsakovui vėl paskambino minėta Agentūros pareigūnė ir informavo atsakovą, kad medžiaga dėl Nemuno apsaugos juostoje ( - ) vykdomų darbų tolesniam tyrimui perduota Direkcijai. Atsakovas, gavęs Direkcijos 2013-10-10 raštą Nr. S-935 (9.2) „Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo“ bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2013-10-17 Leidimą Nr. LK-99-(18.6) saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui, kitokiam pašalinimui genėjimo darbams, 2013 m. spalio mėn. pasitelkęs techniką, atsakovas tęsė pradėtus pakrantės tvarkymo darbus. Pasak atsakovo, vadovaujantis Direkcijos 2013-10-10 raštu Nr. S-935 (9.2), Nemuno upės apsaugos juostoje buvo palyginti eroduojantys šlaitai, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, išvalyti pavojingai išlūžę ir vienas ant kito šakų pasikabinę alksniai, išvirtę į upės pusę gluosniai ir kiti išlūžę sausuoliai ar genėtini medžiai. Atsakovo teigimu, atliekant pirmiau nurodytus pakrantės tvarkymo darbus, Direkcijos darbuotojai vykdė nuolatinę kontrolę ir situacijos fotofiksaciją, dėl atliekamų darbų atsakovui jokių pretenzijų nebuvo reiškiama. Dėl nepalankių oro sąlygų tvarkymo darbai 2013 m. spalio mėn. buvo nutraukti, apie tai atsakovas informavo Direkcijos pareigūną R. B., buvo sutarta, kad neužbaigti darbai bus pabaigti kitais metais, esant palankioms oro sąlygoms. Pasak atsakovo, 2014m. birželio mėn., telefonu informavęs Direkcijos pareigūną R. B. ir gavęs jo žodinį pritarimą, atsakovas ėmėsi pabaigti 2013 m. dėl nepalankių oro sąlygų sustabdytus pakrantės tvarkymo darbus: vadovaujantis 2013-10-10 Direkcijos raštu Nr. S-935 (9.2), Nemuno upės apsaugos juostoje buvo užpilamos nugenėtų krūmų vietose esančios žemės duobės ir genėjimui, valymui, išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusios provėžos. Atsakovo teigimu, po kurio laiko su juo susisiekė Direkcijos pareigūnai M. L. ir V. V. bei pareiškė, jog yra gautas skundas, dėl to su atsakovu susisieks Agentūros pareigūnai. 2014-07-30 į vietą atvyko 2013 m. Direkcijai patikrinimo medžiagą perdavę ieškovo pareigūnai V. K., R. J. ir Direkcijos pareigūnas V. V., kurie apžiūrėjo Nemuno upės apsaugos juostą. Atsakovo teigimu, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pakrantės tvarkymo darbai buvo vykdomi juos iš anksto suderinus su atsakingų institucijų pareigūnais ir gavus jų parengtus leidimus. Pasak atsakovo, jis nėra aplinkos apsaugos reikalavimus išmanantis asmuo, todėl, siekdamas nepažeisti jokių teisės aktų nuostatų, kreipėsi konsultacijų į Direkcijos pareigūnus telefonu ir atvykdamas į Direkciją. Direkcijos tarnautojas R. B. 2013-10-09 parengė prašymo dėl leidimo atlikti tvarkymo darbus projektą, kurį atsiuntė atsakovui el. paštu, Direkcija 2013-10-10 raštu Nr. S-935 (9.2) „Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo“ leido atsakovui atlikti tokius tvarkymo darbus: išvalyti pavojingai išlūžusius ir vienas ant kito šakų pasikabinusius alksnius, išvirtusius į upės pusę gluosnius, kitus išlūžusius sausuolius ar genėtinus medžius, palyginti eroduojančius šlaitus, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, užpilant nugenėtų krūmų vietose esančias žemės duobes ir genėjimui, valymui bei išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusias provėžas. Atsakovo pabrėžta, kad šį leidimą parengė Direkcijos tarnautojas R. B., pasirašė Direkcijos direktoriaus pavaduotojas E. D., todėl atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog valstybės institucijos pareigūnai tinkamai vykdė savo funkcijas ir išdavė atsakovui tinkamą leidimą atlikti pirmiau nurodytus darbus. Be to, 2013-10-17 atsakovui buvo išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. LK-99-(1896). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad jis 2014-06-10 skambino į Direkciją tel. (8-310) 44634 ir su tarnautoju R. B. dėl 2013 m. nepabaigtų darbų užbaigimo ir, gavęs jo žodinį pritarimą, ėmėsi užbaigti dėl nepalankių oro sąlygų 2013 m. sustabdytus darbus. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Direkcijos 2013-10-10 raštu Nr. S-935 (9.2), Nemuno upės apsaugos juostoje buvo užpilamos nugenėtų krūmų vietose esančios žemės duobės ir genėjimui, valymui ir išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusios provėžos. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, pakeitė reljefo formas, tačiau byloje nepateikta įrodymų, koks reljefas buvo iki atsakovo atliktų darbų, kokį neigiamą poveikį aplinkai padarė atsakovo atlikti darbai. Pasak atsakovo, jo pateikti įrodymai patvirtina, jog reljefo formos nebuvo pakeistos, augmenija augo ir auga. Be to, neaišku, kokiais įrodymais atsakovas įrodinėja reljefo pakitimą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog atsakovas sunaikino 1252,35 kv. m žolinės augmenijos reljefo ploto, o 2014-08-29 patikrinimo akte Nr. 102 – kad atsakovas veiksmus atliko nukasdamas ir užpildamas žolinės augmenijos plotą, pakeisdamas reljefą, privažiavimą medžių genėjimui. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškinyje nurodytas neteisingas neva pažeistos žolinės augmenijos plotas (1252,35 kv. m) – pagal E. N. įmonės „Edmeta“ atliktus matavimus želdiniai tvarkytini 936 kv. m plote. Atsakovo teigimu, tai, kad, atliekant darbus buvo pažeista augmenija, dar nereiškia, jog ji nebuvo atkurta. Pasak atsakovo, ieškinyje nenurodyta, kokius konkrečius neteisėtus darbus atliko atsakovas. Ieškovo formuluotė „žemės kasybos darbus“ – nekonkreti, juolab kad atsakovas nevykdė kasybos darbų, jis atliko tvarkomuosius darbus: buvo išvalomi pavojingai išlūžę, vienas ant kito šakų pasikabinę alksniai, išvirtę į upės pusę gluosniai, kiti išlūžę sausuoliai ar genėtini medžiai, palyginami eroduojantys šlaitai, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, užpilamos nugenėtų krūmų vietose esančios žemės duobės ir genėjimui, valymui, išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusios provėžos, t. y. atlikti darbai, kuriuos leista atlikti Direkcijos 2013-10-10 raštu Nr. S-935 (9.2) ir 2013-10-17 leidimu medžių kirtimo darbams. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad atsakovo kaltės dėl atliktų pakrantės tvarkymo darbų nebuvimas konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015-08-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-789-327/2015, tai yra aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsiliepime pabrėžta, kad visi atsakovo atlikti darbai buvo nulemti ieškovo pareigūnų veikimo ir neveikimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, kurie neprivalo užtikrinti, jog valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (pvz., EŽTT 2010-05-20 sprendimas byloje Lelas v. Croatia, Nr. 55555/08, par. 74; 2009-06-11 sprendimas byloje Trgo v. Croatia, Nr. 35298/04, par. 67; kt.). Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovas neįrodė ir dar vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – aplinkai padarytos žalos. Atsakovo teigimu, jo pateikti įrodymai patvirtina, jog žalos apskritai nėra, nes nėra likusių jokių neigiamų aplinkos pokyčių tose vietose, kuriose ieškovas įrodinėja buvus atliktus neteisėtus veiksmus. Ieškinys buvo paduotas jau po to, kai bet kokie aplinkos pokyčiai buvo natūraliai išnykę. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokia aplinkos padėtis buvo iki jo atliktų darbų pradžios. Be to, trečiojo asmens 2016-05-13 rašte Nr. S-405(10.13) ieškovui nurodyta, kad 2016-04-27 patikrinus teritoriją pakrantė buvo išlyginta, atsikūrė natūrali augmenija. Pasak atsakovo, esant tokiems duomenims, neįrodyta, kad yra žala, kurią įrodinėja ieškovas, t. y. kad pažeista augmenija (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime taip pat pažymėta, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015-08-06 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, jog atsakovo darbai yra atlikti 2013 m. rudenį, todėl žalai apskaičiuoti ieškovas neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos. Byloje nėra įrodymų, kad 2014 m. paveiktos augmenijos plotas būtų buvęs didesnis, nei 2013 m., nes 2013 m. jokie matavimai nebuvo atlikti. Pasak atsakovo, ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškinys grindžiamas įrodymais, esančiais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-789-327/2015, kuri Kauno apygardos teismo 2015-08-06 nutarimu nutraukta. Tačiau Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutarimas apskritai neturi jokios teisinės galios, nes neįsiteisėjo (ATPK 302 straipsnio 6 dalis), kaip ir 2014-11-25 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79 AM080254, kuris neįgijo teisinės galios, nes administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta. Dėl to šiais įrodymais negali būti remiamasi. Nors ieškovas įrodinėja, kad Apmatavimo duomenų lape pasirašę asmenys nurodytus duomenis patvirtino savo parašais, tačiau šiame lape nepažymėta, jog šie asmenys patvirtina apmatavimo duomenų teisingumą. Nurodytas lapas tik patvirtina, kokie asmenys dalyvavo atliekant apmatavimus. Atsakovo teigimu, jis pateikė gerokai tikslesnius matavimo duomenis (E. N. įmonės „Edmeta“), nustatytus matuojant moderniomis matavimo priemonėmis. Be to, tam tikri ieškovo pateikti įrodymai yra nepatikimi: 2014-08-29 patikrinimo akte Nr. 2 yra taisymų, atliktų po jo surašymo ir pasirašymo, prirašant prie nuotraukų datas, kurių nebuvo anksčiau; šios nuotraukos darytos visai kitu laiku (tai akivaizdu iš 2014-12-11 pažymos „Apie M. R. S. 2014-11-18 prašymo tyrimo rezultatus“); nurodyta, kad prie patikrinimo akto pridedama nemažai priedų, tačiau nurodomas lapų skaičius (4 lapai) net neapima pridėtų nuotraukų. Dėl to atsakovas pareiškė, kad šis įrodymas suklastotas, ir teismas turėtų taikyti CPK 184 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes – nelaikyti šio dokumento įrodymu. Pasak atsakovo, 2014-07-31 patikrinimo akto Nr. 2 projektas akivaizdžiai pakeistas po jo surašymo: Varėnos rajono apylinkės teismui buvo pateikta šio dokumento kopija, patvirtinta jį surašiusio pareigūno V. K., ir ji buvo be jokių priedų bei prierašų. Dabar ieškovas pateikė tą patį dokumentą, kuriame yra atsiradusios žymos „3“ ir pridėti priedai, neva buvę akto surašymo metu. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad šių dokumentų kitos žymos yra tapačios – tose pačiose vietose įrašyti rankraštiniai įrašai, tose pačiose vietose antspaudai. Atsakovo nuomone, taip ieškovas nesąžiningai siekia pakeisti objektyviai buvusius įrodymus nebūtomis detalėmis, todėl toks įrodymas negali būti laikomas patikimu ir teismas juo neturėtų remtis (CPK 184 straipsnio 2 dalis). Pasak atsakovo, pati administracinio teisės pažeidimo byla yra persiūta, dalis dokumentų pakeista – apyraše nėra V. K. siųstų dokumentų, kurie ieškovui nenaudingi (2014-09-036 15:56 el. laiško „pastabos dėl protokolo“), dokumentai byloje sudėti nechronologiškai (pirma – administracinio teisės pažeidimo protokolas, nors jis surašytas vėliau nei 2014-07-31 pavedimas atlikti patikrinimą). Be to, ieškovas iš viso nepateikė dalies administracinės bylos įrodymų (pvz., prie 2014-08-29 patikrinimo akto Nr. 102 nurodyta, kad pridėtas atsakovo paaiškinimas, tačiau jo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra). Ieškovo pateiktas Apmatavimo duomenų lapas (Administracinės bylos Nr. VR-79, p. 38) yra be datos, nurodyti asmenys, neva dalyvavę matavimuose, rankraštinis įrašas „1“ įrašytas jau surašius ir pasirašius šį dokumentą; apmatavimo duomenų schema taip pat yra be datos, tačiau su rankraštiniu įrašu „2“, be jokių asmenų parašų, todėl neaišku, kada surašytas šis dokumentas. Be to, Apmatavimo duomenų schema neminima prie 2014-08-29 patikrinimo akto Nr. 102 duomenų, paskaičiavus nurodytus patikrinimo aktų priedų lapus akivaizdu, kad schema ir negalėjo būti pridėta. Atsakovo teigimu, ši Apmatavimo duomenų schema yra suklastota, nes 2014-08-30 atsakovas el. paštu gavo elektroninį E. N. įmonės „Edmeta“ gamtotvarkos planą, kurį 2014-09-01 persiuntė ieškovo tarnautojui V. K., palyginus šiuos du dokumentus matyti, jog Apmatavimo duomenų schema padaryta uždengiant „Edmeta“ parengtą gamtotvarkos planą ir jį nukopijuojant (tai įrodo, kad spausdintiniai koordinačių duomenys visiškai sutampa, taip pat akivaizdu, kad gamtotvarkos projekto dalis pašalinta, t. y. iš kairės ir dešinės pusės esančios lentelės ribos nutrūksta, o tuščiame plote įrašyti rankraštiniai įrašai bei atlikti taisymai paliktoje gamtotvarkos projekto dalyje. „Edmeta“ dokumentą atsakovas ieškovo tarnautojui V. K. pateikė tik 2014-09-01, todėl Apmatavimo duomenų schema negalėjo būti parengta iki nurodytos dienos, juolab būti 2014-07-31 patikrinimo akto Nr. 102 projekto priedu. Esant tokioms aplinkybėms, nurodyto dokumento teismas neturėtų laikyti įrodymu (CPK 184 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į suklastotų dokumentų kiekį ir asmenų, kurie galbūt atliko klastojimo veiksmus, tarnybinį statusą, teismas turėtų kreiptis dėl nurodytų dokumentų suklastojimo (CPK 184 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime taip pat teigiama, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo, tačiau ieškovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, nesiekia iš tiesų kaltų asmenų nubaudimo, nes, kilus klausimui dėl pareigūnų atsakomybės (2014-07-31 patikrinimo akto Nr. 102 projekte buvo padaryta išvada, kad Direkcijos direktoriaus pavaduotojas E. D. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 19925-05-12 nutarimu Nr. 343, 126.4 punkto ir Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 punkto nuostatų reikalavimus, tačiau šis asmuo ieškovo valia nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir apskritai išnyko iš 2014-08-29 patikrinimo akto Nr. 102). Ieškovas traukia atsakomybėn tik atsakovą, bet ne trečiąjį asmenį, kurio pareigūnai, akivaizdu, padarė neteisėtų veiksmų savo veiklos srityje. Atsakovo nuomone, jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo – Direkcija.

6Teismo posėdyje ieškovo atstovas, remdamasis patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė tenkinti reikalavimą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

7Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, įrengiant Nemuno upės apsaugos juostoje nuvažiavimo kelią, buvo sunaikinta žolinė augmenija, žalos faktas ir dydis – įrodyti, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

8Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas Nemuno pakrantės tvarkymo darbus, visus savo veiksmus derino su trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnais, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, gamtai žala nepadaryta, žolinė augmenija atsikūrė, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

9Ieškinys atmestinas

10Byloje nustatyta, kad atsakovas M. R. S. yra 0,6944 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 1,5946 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) ( - ) savininkas (T. 1, b. l. 85-86; 87-88).

11Šie žemės sklypai yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Nemuno upės apsaugos juostoje ir zonoje, jiems taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tarp jų – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (T. 1, b. l. 85, 88).

12Nagrinėjamos bylos ir prie jos pridėtos Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-5-547/2015 duomenimis, atsakovas 2013-04-08 žodžiu kreipėsi į Dzūkijos nacionalinio parko direkciją, prašydamas namų valdos žemės sklype iki pat Nemuno upės leisti atlikti pakrantės tvarkymo darbus, pašalinant vėjo išlaužtus medžius.

132013 m. rudenį gavus skundą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemėje atliekamų darbų, Aplinkos ministerijos Alytaus rajono Aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra atliko patikrinimą ir 2013-10-09 patikrinimo akte Nr. 109 nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prieinančiame prie Nemuno upės, apsaugos juostoje šlaite įrengtas kelias, nupjauti vėjo nulaužti medžiai; susisiekus su sklypo savininku, jis nurodė, kad turi leidimą medžiams pjauti, keliui įrengti leidimą davė Dzūkijos nacionalinio parko direkcija (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-5-547/2015, b. l. 114-115). Tolesniam tyrimui patikrinimo medžiaga perduota Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai, remiantis tuo, kad darbai vyksta jos kontroliuojamoje teritorijoje (T. 1, b. l. 19-20; Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-5-547/2015, b. l. 48).

14Atsakovas 2013-10-09 Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai padavė 2013-04-08 datuotą prašymą leisti atlikti tokius tvarkymo darbus: išvalyti pavojingai išlūžusius ir vienas ant kito šakų pasikabinusius alksnius, pašalinti į upės pusę išvirtusius gluosnius ir kitas išlūžas bei sausuolius, apgenėti likusius sveikus medžius, palyginti eroduojančius šlaitus, užlyginti nugenėtų krūmų vietose atsiradusias žemės duobes, genėjimo, valymo ir išvežimo darbams išvažinėtos drėgnos žemės plotuose naudojamos technikos privažiavimui įrengti stabilų kelią (T. 1, b. l. 27).

15Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojo E. D. pasirašytame 2013-10-10 rašte „Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo“ nurodyta, kad Direkcija neprieštarauja, jog atsakovas namų valdos žemės sklype iki pat Nemuno upės atliktų tvarkymo darbus: išvalytų pavojingai išlūžusius ir vienas ant kito šakų pasikabinusius alksnius, išvirtusius į upės pusę gluosnius ir kitus išlūžusius sausuolius ar genėtinus medžius, palygintų eroduojančius šlaitus, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, užpiltų nugenėtų krūmų vietose esančias žemės duobes ir genėjimui, valymui bei išvežimui naudotos technikos išvažinėtos žemės plotuose atsiradusias provėžas (T. 1, b. l. 28).

16Atsakovas 2013-10-17 gavo Varėnos rajono savivaldybės leidimą Nr. LK-99-(18.6) saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio pašalinimo ir genėjimo darbams (T. 1, b. l. 29).

17Bylos duomenimis, Nemuno pakrantės tvarkymo darbus atsakovas pradėjo 2013 m. rudenį, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų jų nebaigė, pratęsė 2014 m. vasarą.

18Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „karštąja linija“ 2014-07-25 gautas pranešimas, kad ( - ) yra išpjauti, sužaloti medžiai, suniokotas kraštovaizdis, įrengtas privažiavimas prie upės.

19Šio pranešimo pagrindu Alytaus rajono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyriausieji specialistai V. K. ir R. J. bei Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis specialistas V. V. atliko neplaninį patikrinimą ir 2014-08-29 patikrinimo akte Nr. 102 nurodė, kad atsakovas 2013 m. Nemuno upės apsaugos juostoje įrengė nuvažiavimo kelią, tam nukasdamas ir užpildamas 438,6 kv. m žolinės augmenijos plotą, pakeisdamas reljefą; 2014 m. liepos mėn. Nemuno upės apsaugos juostoje papildomai (šalia Nemuno upės) įsirengė, nukasdamas ir užpildamas 813,75 kv. m žolinės augmenijos plotą, pakeisdamas reljefą, privažiavimą medžių genėjimui; iš viso užpiltas, nukastas (sunaikintas) 1252,35 kv. m žolinės augmenijos ir reljefo plotas. Akte pažymėta, kad sklypų savininkas atliktiems darbams pagrįsti pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2013-10-17 išduotą leidimą Nr. LK-99-(18. 6) saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui, genėjimui; Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos 2013-10-10 neprieštaravimą, kad namų valdos žemės sklype iki Nemuno upės būtų atliekami tvarkymo darbai (išvalomi pavojingai išlūžę ir vienas ant kito šakų pasikabinę alksniai, išvirtę į upės pusę gluosniai, kiti išlūžę sausuoliai ar genėtini medžiai, palyginami eroduojantys šlaitai, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, užpilamos nugenėtų krūmų vietose esančios žemės duobės ir genėjimui, valymui ir išvežimui naudotos technikos išvažinėtos drėgnos žemės plotuose atsiradusios provėžos); 2008 m. parengtą 1,35 ha žemės sklypo ( - ) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų nustatymo detalųjį planą. Patikrinimo akte padaryta išvada, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus tvarkymo darbus, atsakovas nesilaikė Detaliojo plano 5.2 punkto nuostatos, jog Nemuno upės šlaitas, apaugęs lapuočiais medžiais, bus saugomas, t. y. išliks visa augmenija, o reljefo struktūra taip pat nebus keičiama; taip pat Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, padarydamas žalą žolinei augmenijai, reljefui. Patikrinimo akte nurodyta, kad Nemuno upės šlaite, apsaugos juostoje atsakovas įrengė nuvažiavimo kelią, o tai nebuvo aptarta prašyme (prašyme numatyta galimybė palyginti drėgnos žemės plotuose atsiradusias provėžas). Patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas E. D., neprieštaraudamas atsakovo namų valdos žemės sklypo tvarkymo darbams, suteikė ne visą informaciją, kas leidžiama pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, tačiau, atsakydamas į atsakovo prašymą, neišdavė leidimo nurodytiems darbams, atkreipdamas dėmesį, kad galima palyginti drėgnos žemės plotuose atsiradusias provėžas, bet ne įrengti kelią (T. 1, p. 11-12).

20Atsakovui 2014-09-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-79, kuriame konstatuota, kad atsakovas, Nemuno upės apsaugos juostoje įrengdamas nuvažiavimo kelią ir dėl to sunaikindamas 1252,35 kv. m žolinės augmenijos ir reljefo plotą, pažeidė Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą, ir už tai numatyta atsakomybė ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje (T. 1, b. l. 9-10).

21Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2014-11-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-79 atsakovas pripažintas padaręs ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jam paskirta 217 Eur dydžio bauda (T. 1, b. l. 68-69).

22Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-06-11 nutarimu atmetė atsakovo skundą ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2014-11-25 nutarimą paliko nepakeistą (T. 1, b. l. 90-105).

23Kauno apygardos teismas 2015-08-06 nutarimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino: panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą M. R. S. nutraukė, konstatavęs, kad yra praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 straipsnio 1 dalis) (T. 1, b. l. 76-82).

24Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016-01-28 padavė ieškinį teismui, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 881,16 Eur žalai dėl sunaikintos žolinės augmenijos ir pažeisto reljefo atlyginti.

25Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2016-06-09 patikslino ieškinio reikalavimus, atsisakydamas reikalavimo atlyginti žalą dėl pažeisto reljefo ir palaikydamas reikalavimą dėl žalos, sunaikinus žolinę augmeniją, atlyginimo – 870,91 Eur.

26Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą subjekto

27Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad atsakovu šioje byloje turi būti ne jis, bet trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, nes būtent šios institucijos pareigūnai leido atsakovui atlikti darbus, dėl kurių jam siekiama pritaikyti civilinę atsakomybę.

28Tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

29Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju Nemuno pakrantės tvarkymo darbus, iš kurių ieškovas kildina aplinkai padarytą žalą, atliko atsakovas, veikdamas kaip žemės sklypo, esančio Nemuno pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, savininkas. Dėl to atsakovas yra tinkamas atsakomybės už aplinkai padarytą žalą subjektas.

30Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą būtinųjų sąlygų, kai žalą padaro asmuo, nevykdantis pavojingos ūkinės veiklos

31Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

32Tokia įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad civilinė atsakomybė už žalą aplinkai kyla be kaltės, t. y. taikoma griežtoji atsakomybė. Kartu pažymėtina tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostata dėl ūkio subjektų griežtosios atsakomybės už aplinkai padarytą žalą turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, įtvirtinant tokią nuostatą. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnis, reglamentuojantis teisinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą, aptariama nuostata dėl atsakomybės be kaltės papildytas 2005-03-24 įstatymu Nr. X-147 (įsigaliojo nuo 2005-04-12). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo pakeitimais ir papildymais siekiama įgyvendinti 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) nuostatas (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=249687). Direktyvos preambulės 8 punkte nurodyta, kad žalos aplinkai atžvilgiu ši direktyva turėtų būti taikoma profesinėms veikloms, keliančioms pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai; šios veiklos turi būti nustatomos darant nuorodą į atitinkamus Bendrijos teisės aktus, nustatančius reikalavimus, susijusius su tam tikromis veiklomis arba technologijomis, kurios laikomos keliančiomis galimą arba tikrą pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai. Pagal Direktyvos preambulės 9 punktą dėl žalos saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma visoms kitoms profesinėms veikloms, nei tos, kurios darant nuorodą į Bendrijos teisės aktus jau tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytos kaip keliančios realų arba galimą pavojų žmogaus sveikatai arba aplinkai. Tokiais atvejais subjektas turėtų būti atsakingas pagal šią direktyvą tik tada, jei jis yra kaltas arba neatsargus. Direktyvos 3 straipsnyje, apibrėžiančiame Direktyvos taikymo sritį, nurodyta, kad ši Direktyva taikoma: a) aplinkos žalai, kilusiai dėl bet kurios III priede išvardytos profesinės veiklos, ir neišvengiamai tokios žalos grėsmei, kilusiai dėl tokių veiklų; b) žalai saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, kilusiai dėl bet kurios kitos, nei išvardinta III priede, profesinės veiklos, ir neišvengiamai (realiai) tokios žalos grėsmei, kuri iškyla dėl tokių veiklų, kai tik subjektas buvo kaltas ar neatsargus (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1476691802353&uri=CELEX:32004L0035).

33Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas nėra subjektas, vykdantis profesinę veiklą, nurodytą Direktyvos III priede, todėl, atsižvelgiant į Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktą, už žalą aplinkai saugomoje teritorijoje turi atsakyti tik nustačius jo kaltę. Tokia išvada darytina, be kita ko, ir išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, kai aplinkai padarytos žalos reikalaujama iš fizinio asmens, nevykdančio pavojinga laikomos profesinės veiklos, laikosi pozicijos, kad civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai); kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Griežtoji civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą taikyta ūkio subjektams, vykdantiems pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai keliančią veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K7-465/2008; 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012).

34Išdėstytų motyvų pagrindu, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žolinės augmenijos sunaikinimu aplinkai padarytą žalą, turi būti nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

35Dėl neteisėtų veiksmų

36Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą atlyginimo, pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus yra, kai nustatoma, kad asmuo pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų įtvirtintus aplinkos apsaugos reikalavimus (CK 6.246 straipsnis) (žr., inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

37Dėl to nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje esančių įrodymų visumą, nustatinėtina, ar atsakovas, tvarkydamas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nemuno upės apsaugos zonoje ir juostoje, laikėsi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

38Ieškovas teigia, kad atsakovas vykdydamas darbus jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimus, t. y. darbus atliko neturėdamas tam nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, įrengdamas nuvažiavimo kelią, sunaikino (sužalojo) žolinę augmeniją 1252,35 kv. m plote.

39Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje ardyti velėną. Pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 353 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punktą pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną. Šių sąlygų 136.7 punkte nustatytas draudimas nacionalinio parko teritorijoje vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija.

40Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovas Nemuno upės pakrantės, kuri yra jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, tvarkymo darbus 2013-2014 m. vykdė neturėdamas tam parengto ir su kompetentingomis institucijomis suderinto projekto. Ginčo darbų teisėtumą atsakovas grindžia Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos 2013-10-10 rašytiniu neprieštaravimu dėl namų valdos tvarkymo darbų, taip pat Varėnos rajono savivaldybės 2013-10-17 išduotu leidimu medžiams kirsti. Tačiau nagrinėjamu atveju, kai tvarkymo darbams atlikti turėjo būti įrengtas kelias sunkiajai technikai prie Nemuno upės pakrantės privažiuoti ir nukirstiems medžiams išvilkti, turėjo būti parengtas ir suderintas atitinkamas planas.

41Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Nemuno upės apsaugos juostoje, atlikdamas pakrantės tvarkymo darbus ir įrengdamas kelią technikai įvažiuoti, neturėdamas tam parengto ir suderinto projekto, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkto, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto, taip pat 136.7 punkto reikalavimus. Dėl to yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

42Dėl žalos fakto ir dydžio

43Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.

44Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008-11-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2015-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, kt.).

45Žalą aplinkai, šiuo konkrečiu atveju – žolinės augmenijos sunaikinimą, ieškovas įrodinėja patikrinimų išvadomis, ginčo teritorijos nuotraukomis, kuriose matyti nustumdyta augmenija ir įrengtas kelias, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo 2016-08-02 rašte Nr. KBS-0802/01 pateiktomis išvadomis (T. 3, b. l. 141-142).

46Byloje esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų schemų ir atitinkamais laikotarpiais padarytų nuotraukų analizė patvirtina, kad, atliekant pakrantės tvarkymo darbus ir įrengiant privažiavimo kelią, aiškiai buvo pažeista žolinė augalija, esanti Nemuno upės apsaugos juostoje. Kauno botanikos sodo 2016-08-02 rašte Nr. KBS-0802/01 paaiškinta, kokios augalų bendrijos natūraliai susiformavusios tiek Nemuno upės pakrantėje, tiek šlaite, ir nurodyta, kad apžiūrėtose plane pažymėtose vietose auga kitokia augalija, būdinga žmogaus ūkinės veiklos paveiktoms augavietėms. Rašte pažymėta, kad pagal augalų rūšių sudėtį ir jų gausumą šios bendrijos galėjo susiformuoti per 3-4 metus, sunaikinus buvusią augaliją ir pažeidus dirvožemio dangą.

47Pažymėtina, kad aptariamas Kauno botanikos sodo raštas parengtas specialių žinių botanikos srityje turinčio asmens, byloje atsakovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad Kauno botanikos sodo specialistai buvo nuvykę į ginčo vietą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad Kauno botanikos sodo 2016-08-02 rašte išdėstyta pozicija pagrįsta tinkamai pasirinktu tyrimo metodu. Šiame rašte, įvertinus padėtį vietoje, prieita prie išvados, kad tyrimui nurodytuose plotuose, pažymėtuose pateiktame plane Nr. 2 ir Nr. 3, natūrali šlaito augalija buvo sunaikinta, o jos vietoje, vykstant sukcesijai, susiformavo neseniai pažeistiems augalijos ir dirvožemio plotams būdinga ruderalinė augalija.

48Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas įrodė žalos aplinkai – konkrečiai – natūralios žolinės augmenijos saugomoje teritorijoje pažeidimo – faktą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovo pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad pažeistose teritorijose šiuo metu yra augmenija, nepaneigia byloje esančių duomenų, pateiktų specialių botanikos žinių turinčių specialistų, jog atsikuria ne identiška buvusiai augmenija, t. y. atsakovo pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju nepaneigia žalos natūraliai augmenijai fakto (CPK 185 straipsnis).

49Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant sutvarkyti Nemuno upės apsaugos juostoje esančius medžius, natūrali žolinė augmenija neišvengiamai būtų pažeidžiama. Tačiau tuo atveju, jeigu atsakovas, imdamasis pakrantės tvarkymo darbų, būtų parengęs ir suderinęs su kompetentingomis institucijomis atitinkamą projektą, žala natūraliai žolinei augmenijai būtų padaryta teisėtais veiksmais, todėl nebūtų pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo. Teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis).

50Dėl žalos dydžio pažymėtina tai, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Bylose dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo kasacinio teismo išaiškinta, kad kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015; kt.).

51Nagrinėjamu atveju aplinkai dėl sunaikintos žolinės augmenijos padarytą žalą ieškovas pagrįstai skaičiavo pagal žalos padarymo metu galiojusių teisės aktų nustatytas metodikas. Dėl 2013 m. sunaikintos žolinės augmenijos žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika (neteko galios 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 (nuo 2014-03-14), o už žolinės augmenijos sunaikinimą 2014 m. žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika. Teismo vertinimu, nepaisant to, kad pažeistos teritorijos ploto matavimai vietoje buvo atlikti 2014 m., ieškovas, iš turimų duomenų (patikrinimo aktų, nuotraukų) galėjo nustatyti, kokioje teritorijoje darbai buvo atlikti dar 2013 m., ir pagal 2014 m. išmatuoti 2013 m. pažeistos teritorijos plotą.

52Dėl atlikto plotų matavimo tikslumo pažymėtina tai, kad ieškovo specialistas matavimus atliko sertifikuota matavimo juostas ir nustatė, kad atsakovas, 2013 m. Nemuno upės apsaugos juostoje įrengdamas nuvažiavimo kelią pažeidė 438,60 kv. m natūralios žolinės augmenijos, o 2014 m. liepos mėn. vykdydamas darbus pačioje pakrantėje – 813,17 kv. m natūralios žolinės augmenijos. Apmatavimo duomenų lape pažeistos žolinės augmenijos plotas iš viso – 1252,35 kv. m (T. 1, b. l. 38-40). Tuo tarpu Želdinių tvarkymo projektą rengusios E. N. firmos „Edmeta“ specialistas matavimus atliko geodeziniais prietaisais ir nustatė, kad atstatomas laikino įvažiavimo plotas – 323 kv. m, atstatomos pažeistos teritorijos plotas – 613 kv. m (T. 3, b. l. 50). Teismas, įvertinęs liudytojo V. K., atlikusio matavimus sertifikuota matavimo juosta, parodymus, taip pat liudytojo E. N., atlikusio matavimus geodeziniais prietaisais, parodymus dėl pažeistos teritorijos matavimo aplinkybių, atsižvelgdamas į šių asmenų parodymus, duotus nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-5-547/2015, b. l. 96-102), sprendžia, kad, apskaičiuojant aplinkai dėl sunaikintos žolinės augmenijos padarytą žalą, šiuo atveju yra pagrindas remtis E. N. atliktais pažeisto ploto matavimais, nes jie atlikti specialiais geodezinių matavimų prietaisais, nenustatyta aplinkybių, kad matavimus atlikęs asmuo galėjo netiksliai nustatyti pažeistos teritorijos plotą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

53Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad žala už 2013 m. padarytą žalą skaičiuotina ne pagal 438,6 kv. m, bet 323 kv. m plotą, taigi žalos dydis ne 345,45 Eur, bet 254,40 Eur, o 2014 m. žala skaičiuotina ne pagal 813,75 kv. m plotą, bet 613 kv. m, taigi žalos dydis ne 525,46 Eur, bet 395,83 Eur. Dėl to ieškiniu pagrįsta reikalauti 650,23 Eur dydžio žalos už sunaikintą natūralią žolinę augmeniją.

54Dėl priežastinio ryšio

55Pirmiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, atliekant Nemuno pakrantės tvarkymo darbus be nustatyta tvarka parengto bei suderinto projekto, ir žalos, sunaikinus natūralią žolinę augmeniją saugomoje teritorijoje, yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

56Vadinasi, ieškovas įrodė tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo reikalavimas dėl pirmiau nurodyto dydžio žalos aplinkai (650,23 Eur) priteisimo iš atsakovo būtų tenkintinas, jeigu atsakovas nepaneigtų jo kaltės prezumpcijos, t. y. nenuginčytų ketvirtosios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

57Dėl atsakovo kaltės, sunaikinus natūralią žolinę augmeniją

58Atsakovas tvirtina, kad jo kaltės dėl ieškovo įrodinėjamos žalos aplinkai nėra, nes visus Nemuno upės pakrantės tvarkymo darbus jis derino su Dzūkijos nacionalinio parko pareigūnais, kurie 2013, 2014 m. ne kartą buvo atvykę į vietą ir jokių priekaištų dėl atliekamų darbų nereiškė. Be to, pasak atsakovo, jo kaltės dėl aplinkai padarytos žalos nebuvimas konstatuotas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015-08-06 nutarimu, priimtu Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-5-547.

59Atsakovui buvo inicijuota administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį, t. y. už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimą. Nurodytoje administracinėje byloje buvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo atliktais Nemuno upės pakrantės tvarkymo darbais, dėl kurių buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija, pakeistas reljefas. Vadovaujantis 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl to šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą, be kita ko, remiasi ir Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-5-547/2015, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015-08-06 nutarimu, nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

60Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma neturi reikšmės. Ji reikšminga sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo, atleidimo nuo atsakomybės, atsakomybės ribojimo klausimus. Kaltės samprata pateikta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje – laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nustatant kaltę, vadovaujamasi apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio standartu.

61Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad aplinkos apsaugos reikalavimus saugomose teritorijose nustato specialūs teisės aktai. Aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai detalizuojami poįstatyminiuose teisės aktuose. Asmeniui, neturinčiam specialių žinių, neabejotinai sudėtinga pačiam išsiaiškinti, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti, kokius leidimus gauti, kokius projektus parengti ir su kokiomis institucijomis suderinti, norint atlikti aplinkos tvarkymo saugomoje teritorijoje darbus. Atsakovas yra meno srities atstovas. Pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad jis, žinodamas, jog nuosavybės teise valdoma žemė yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, tačiau neturėdamas pakankamai aplinkosauginių žinių, ketindamas atlikti Nemuno pakrantės tvarkymo darbus, kreipėsi konsultacijų į Dzūkijos nacionalinio parko pareigūnus. Nagrinėjamos civilinės bylos, prie jos pridėtos Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovas 2013 m. balandžio mėn. buvo nuvykęs į Dzūkijos nacionalinio parko direkciją konsultuotis dėl ketinamų atlikti pakrantės valymo darbų. Direkcijos pareigūnai 2013-04-19 buvo atvykę į vietą, kad įvertintų, kokius darbus atsakovas ketina atlikti. Po pareigūnų apsilankymo atsakovas ėmėsi tvarkyti Nemuno pakrantę. 2013 m. rugsėjo mėn. ieškovo institucija gavo skundą dėl atsakovo tvarkomos pakrantės. 2013-09-18 į ginčo vietą buvo atvykę Direkcijos pareigūnai, kurie užfiksavo situaciją nuotraukose, tačiau jokių privalomų nurodymų atsakovui dėl atliekamų darbų nedavė, nereikalavo juos atlikti kitokiu būdu ar apskritai nutraukti. Situaciją vietoje 2013 m. rudenį tikrino ir Alytaus rajono Aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros pareigūnas, kuris 2013-10-09 patikrinimo akte Nr. 109 nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, prieinančiame prie Nemuno upės, apsaugos juostoje šlaite įrengtas kelias, nupjauti vėjo nulaužti medžiai; susisiekus su sklypo savininku, jis nurodė, kad turi leidimą medžiams pjauti, keliui įrengti leidimą davė Dzūkijos nacionalinio parko direkcija (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-5-547/2015, b. l. 114-115). Tolesniam tyrimui patikrinimo medžiaga perduota Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai, remiantis tuo, kad darbai vyksta jos kontroliuojamoje teritorijoje (T. 1, b. l. 19-20; Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-5-547/2015, b. l. 48). Gavusi nurodytą medžiagą Dzūkijos nacionalinio parko direkcija nekonstatavo pažeidimų, nereikalavo, kad atsakovas nutrauktų atliekamus darbus, neteikė nurodymų, kad darbai būtų vykdomi kitu būdu. Direkcijos darbuotojas atsakovui padėjo parengti rašytinį prašymą Direkcijai, kurį atsakovas pateikė nurodytai institucijai 2013-10-09, prašydamas leisti atlikti konkrečius darbus (T. 1, b. l. 27). Dzūkijos nacionalinio parko direkcija, gavusi šį atsakovo prašymą, nenurodė jam, kad norimo pobūdžio darbams atlikti reikėtų parenti atitinkamą projektą, jį suderinti su tam tikromis institucijomis. Priešingai, Direkcija 2013-10-10 rašte „Dėl namų valdos žemės sklypo tvarkymo“ atsakovui nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas namų valdos žemės sklype iki pat Nemuno upės atliktų tvarkymo darbus: išvalytų pavojingai išlūžusius ir vienas ant kito šakų pasikabinusius alksnius, išvirtusius į upės pusę gluosnius ir kitus išlūžusius sausuolius ar genėtinus medžius, palygintų eroduojančius šlaitus, sudarant sąlygas įvažiuoti technikai, užpiltų nugenėtų krūmų vietose esančias žemės duobes ir genėjimui, valymui bei išvežimui naudotos technikos išvažinėtos žemės plotuose atsiradusias provėžas (T. 1, b. l. 28). Pažymėtina, kad atsakovui buvo nurodyta gauti leidimą medžiams kirsti, tuo tarpu apie kitokių leidimų ar projektų rengimo būtinumą neužsiminta. Atsakovas 2013-10-17 gavo Varėnos rajono savivaldybės leidimą Nr. LK-99-(18.6) saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio pašalinimo ir genėjimo darbams (T. 1, b. l. 29). Nemuno pakrantės tvarkymo darbus atsakovas pradėjo 2013 m. rudenį, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų jų nebaigė, pratęsė 2014 m. vasarą. Per visą šį laiką trečiojo asmens Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai jokių pastabų ar nurodymų atsakovui dėl atliekamų darbų nereiškė.

62Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, neturėdamas pakankamai žinių dėl aplinkos apsaugos reikalavimų užtikrinimo, veikdamas kaip atidus, rūpestingas nacionalinio parko teritorijoje, Nemuno upės apsaugos juostoje esančios žemės savininkas, kreipėsi į kompetentingą instituciją – Dzūkijos nacionalinio parko direkciją, kuriai tokie reikalavimai turėjo būti geriausiai žinomi. Teigtina, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pasitikėti, jog, šiai institucijai nenurodžius, kad norimiems atlikti darbams būtina parengti ir suderinti projektą, gavus 2013-10-10 rašytinį neprieštaravimą dėl jame išvardytų darbų, jis veikia teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų nustatytų veiklos saugomoje teritorijoje reikalavimų.

63Ieškovo, trečiojo asmens atstovai pažymėjo, kad 2013-10-10 neprieštaravimu atsakovui nesuteikta teisė įrengti stabilų kelią, tuo tarpu jis įrengtą kelią sutvirtino statybinėmis atliekomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl žalos, sunaikinus (sužalojus) natūralią žolinę augmeniją, atlyginimo. Žalos dėl žemės teršimo klausimas nekeltas. Dėl to nurodyta aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakomybės už natūralios žolinės augmenijos sunaikinimą.

64Dėl ieškovo, trečiojo asmens atstovų argumentų, susijusių su stabilaus kelio įrengimu, pažymėtina tai, kad Direkcijos 2013-10-10 rašte buvo nurodyta, jog neprieštaraujama, jog būtų sudarytos sąlygos technikai įvažiuoti. Byloje nėra duomenų, kad Direkcija, kaip kompetentinga institucija, būtų žodžiu ar rašytu nurodžiusi atsakovui, kokios leistinos sąlygos sunkiajai technikai prie Nemuno upės pakrantės privažiuoti, kokiu būdu gali būti sudarytos tos sąlygos, kaip turi būti atliekami eroduojančių šlaitų tvarkymo darbai, nenurodyta, kad tokiems tvarkymo darbams atlikti turi būti parengti atitinkami projektai.

65Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo žemės sklype technikai važiuoti skirtas kelias buvo pradėtas daryti 2013 m. rugsėjo mėn. Buvę vietoje Direkcijos pareigūnai R. B., M. L. ir V. V., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apklausiami kaip liudytojai patvirtino, jog matė išstumdytą keliuką. Alytaus aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros specialistas V. K., duodamas parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat nurodė, kad 2013 m. spalio mėn. buvo padarytas nuvažiavimas per visą šlaitą ir viršuje; tą nuvažiavimą galima suprasti kaip kelią, nes tai – akivaizdžiai suformuotas, horizontaliai padarytas nuvažiavimas, nemažas kiekis grunto nukasta ir suformuotas horizontalus pravažiavimas (Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartis, p. 8-9, T. 1, b. l. 97, 98).

66Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo nurodyta, jog ginčo keliuko įrengimas yra neteisėtas, nereikalauta sustabdyti vykdomų darbų, nenurodyta, kaip turi būti organizuojami pakrantėje nukirstų medžių išvežimo darbai.

67Pabrėžtina, kad po to, kai Direkcijos pareigūnai apžiūrėjo situaciją vietoje, Direkcija 2013-10-10 rašte atsakovui nurodė, jog neprieštarauja, jog atsakovas atliktų jame nurodytus darbus, be kitų, - palygintų eroduojančius šlaitus, sudarytų sąlygas įvažiuoti technikai nupjautiems medžiams išvežti.

682013 m. lapkričio mėn. vyko dar vienas patikrinimas, tačiau pretenzijų ir nurodymų dėl netinkamai atliekamų pakrantės tvarkymo darbų atsakovui nepareikšta.

69Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą manyti, jog kompetentingos valstybės institucijos pareigūnai jo organizuojamus darbus laiko teisėtais, pritaria tiek jų vykdymo būdui, tiek apimčiai. Bylos duomenimis, pakrantės tvarkymo darbai atnaujinti tik 2014 m. liepos mėnesį, kai 2013 m. rudenį įrengtas kelias buvo padarytas iki krantinės. Šie darbai 2014 m. rudenį pareigūnų buvo pripažinti pertekliniais ir neteisėtais, nors pareigūnai padėtį nuotraukomis fiksavo 2013-09-18, 2013-11-05, 2014-07-03 ir 2014-07-25, tačiau jokių reikalavimų ar nurodymų atsakovui dėl vykdomų darbų nereiškė.

70Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento atstovė, duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad raštas, kuriuo rėmėsi atsakovas kaip leidimu atlikti darbus, buvo išduotas netinkamai, jis suklaidino pareiškėją (Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartis, p. 6 (T. 1, b. l. 95).

71Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas dėl Nemuno pakrantės tvarkymo darbų kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją ir gavo iš jos rašytinį neprieštaravimą dėl darbų, kuriems nebuvo nustatyta papildomų reikalavimų, nesulaukęs pareigūnų, ne kartą buvusių vietoje, pastabų dėl vykdomų darbų, turėjo pagrindą manyti, kad turi reikiamą leidimą pakrantės tvarkymo darbams atlikti ir veikia teisėtai. Teismo vertinimu, atsakovas paneigė jo kaltės dėl aplinkai padarytos žalos, pažeidus natūralią žolinę augmeniją, kaltės prezumpciją, t. y. įrodė, jog ieškovo reikalaujama atlyginti žala padaryta nesant jo kaltės. Kauno apygardos teismas 2015-08-06 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovas pagrįstai galėjo tikėti, jog veikia ne savavališkai, o su atitinkamų pareigūnų sutikimu, kad pritariam jo atliekamiems darbams.

72Priėjus prie išvados, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo kaltės dėl aplinkai padarytos žalos, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

73Dėl atsakovo prašymo pranešti prokurorui apie dokumentų klastojimo požymių turinčią veiką

74Išanalizavus atsakovo argumentus, dėl, jo nuomone, dalies byloje esančių įrodymų suklastojimo, nenustatyta pagrindo pranešti prokurorui apie dokumentų klastojimo faktą (CPK 184 straipsnio 2 dalis).

75Dėl bylinėjimosi išlaidų

76Atmetus ieškinį, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

77Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 805 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą (T. 2, b. l. 5). Spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.

78Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto, yra nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos atlygintinos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; kt.).

79Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo atstovas atstovavo jam ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo keliamas administracinės atsakomybės už Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimą tais pačiais veiksmais taikymo klausimas. Taigi atsakovo atstovui buvo gerai žinomos ginčo situacijos aplinkybės, vadinasi reikėjo mažiau darbo ir laiko sąnaudų atsiliepimui į ieškinį parengti. Atsiliepime neanalizuota naujų teisės klausimų. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįsta visą atsakovo patirtų išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumą, nepaisant to, kad ji neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Šiuo konkrečiu atveju taip pat atsižvelgtina ir į aplinkybes, dėl kurių patirtos bylinėjimosi išlaidos: teismo proceso inicijavimą lėmė visgi atsakovo veiksmai, nesuderinami su aplinkos apsaugos reikalavimais (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad pagrįsta ir atlygintina atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 400 Eur.

80Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 270, 301 straipsniais, teismas

Nutarė

81atmesti ieškinį.

82Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (juridinio asmens kodas 190742671) atsakovo M. R. S. (a. k. ( - ) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

83Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį sutikslinęs prašo... 4. Ieškinyje nurodyta, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento... 5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas, remdamasis patikslintame ieškinyje... 7. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nurodė, kad dėl atsakovo... 8. Teismo posėdyje atsakovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas... 9. Ieškinys atmestinas ... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. R. S. yra 0,6944 ha žemės sklypo (unikalus... 11. Šie žemės sklypai yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Nemuno... 12. Nagrinėjamos bylos ir prie jos pridėtos Administracinio teisės pažeidimo... 13. 2013 m. rudenį gavus skundą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančioje... 14. Atsakovas 2013-10-09 Dzūkijos nacionalinio parko direkcijai padavė 2013-04-08... 15. Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojo E. D.... 16. Atsakovas 2013-10-17 gavo Varėnos rajono savivaldybės leidimą Nr.... 17. Bylos duomenimis, Nemuno pakrantės tvarkymo darbus atsakovas pradėjo 2013 m.... 18. Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „karštąja linija“ 2014-07-25... 19. Šio pranešimo pagrindu Alytaus rajono aplinkos apsaugos departamento Varėnos... 20. Atsakovui 2014-09-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas... 21. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros... 22. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-06-11 nutarimu atmetė atsakovo skundą... 23. Kauno apygardos teismas 2015-08-06 nutarimu atsakovo apeliacinį skundą... 24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 25. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2016-06-09 patikslino ieškinio reikalavimus,... 26. Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą subjekto... 27. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad... 28. Tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.... 29. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi... 30. Dėl atsakomybės už aplinkai padarytą žalą būtinųjų sąlygų, kai... 31. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį asmenys, pažeidę... 32. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad civilinė atsakomybė už... 33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas nėra subjektas, vykdantis... 34. Išdėstytų motyvų pagrindu, sprendžiant dėl atsakovo civilinės... 35. Dėl neteisėtų veiksmų ... 36. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą... 37. Dėl to nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje esančių įrodymų visumą,... 38. Ieškovas teigia, kad atsakovas vykdydamas darbus jam nuosavybės teise... 39. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas... 40. Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovas Nemuno upės pakrantės,... 41. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad... 42. Dėl žalos fakto ir dydžio... 43. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžta... 44. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant... 45. Žalą aplinkai, šiuo konkrečiu atveju – žolinės augmenijos sunaikinimą,... 46. Byloje esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų... 47. Pažymėtina, kad aptariamas Kauno botanikos sodo raštas parengtas specialių... 48. Išanalizavus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad... 49. Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant... 50. Dėl žalos dydžio pažymėtina tai, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas,... 51. Nagrinėjamu atveju aplinkai dėl sunaikintos žolinės augmenijos padarytą... 52. Dėl atlikto plotų matavimo tikslumo pažymėtina tai, kad ieškovo... 53. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad žala už 2013 m. padarytą... 54. Dėl priežastinio ryšio... 55. Pirmiau išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp... 56. Vadinasi, ieškovas įrodė tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.... 57. Dėl atsakovo kaltės, sunaikinus natūralią žolinę augmeniją ... 58. Atsakovas tvirtina, kad jo kaltės dėl ieškovo įrodinėjamos žalos aplinkai... 59. Atsakovui buvo inicijuota administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK... 60. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).... 61. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad aplinkos apsaugos reikalavimus... 62. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas, neturėdamas... 63. Ieškovo, trečiojo asmens atstovai pažymėjo, kad 2013-10-10 neprieštaravimu... 64. Dėl ieškovo, trečiojo asmens atstovų argumentų, susijusių su stabilaus... 65. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo žemės sklype technikai... 66. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo nurodyta, jog ginčo keliuko... 67. Pabrėžtina, kad po to, kai Direkcijos pareigūnai apžiūrėjo situaciją... 68. 2013 m. lapkričio mėn. vyko dar vienas patikrinimas, tačiau pretenzijų ir... 69. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą... 70. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos... 71. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovas dėl Nemuno pakrantės tvarkymo... 72. Priėjus prie išvados, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės... 73. Dėl atsakovo prašymo pranešti prokurorui apie dokumentų klastojimo... 74. Išanalizavus atsakovo argumentus, dėl, jo nuomone, dalies byloje esančių... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 76. Atmetus ieškinį, atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų... 77. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 805 Eur išlaidų už atsiliepimo į... 78. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl... 79. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo atstovas... 80. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 270, 301... 81. atmesti ieškinį.... 82. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus... 83. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...