Byla e3K-3-300-469/2017
Dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Verslo aptarnavimo centrui dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti viešojo pirkimo sąlygas, susijusias su laimėtojo išrinkimu ir sutarties su juo sudarymu, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Creditinfo Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais atsakovės 2016 m. liepos 15 d. UAB Verslo aptarnavimo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) paskelbto viešojo pirkimo „Skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugos pirkimas“ (toliau – ir Konkursas) sąlygų reikalavimus: Techninės specifikacijos 1.1, 2 ir 5.1.13 punktus; Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktą; Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatą, kad kai keli galutiniai pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą; pripažinti, kad Konkurso sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto reikalavimai.
  3. Ieškovė nurodė, kad Konkurso sąlygose nepagrįstai kaip perkančioji organizacija yra nurodyta atsakovė UAB Verslo aptarnavimo centras, nes perkamos paslaugos yra reikalingos ne jai, bet UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms, taip pat nežinomiems, neišviešintiems asmenims. Techninėje specifikacijoje nurodytas pirkimo objektas neatitinka aiškumo, tikslumo ir apibrėžtumo kriterijų, nes nėra žinomas baigtinis kreditorių, kurių skolininkų duomenys būtų viešinami, sąrašas. Draudimas skolininkų duomenis kelis kartus įkelti į tą pačią sistemą (reikalavimas juos įkelti tik į unikalią sistemą) užkerta kelią Konkurse dalyvauti tiekėjams, kurie, siekdami užtikrinti optimaliai kokybišką skolininkų duomenų įkėlimo ir viešinimo paslaugą, yra sujungę savo duomenų sistemas. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto nuostata, kad viešojo Konkurso sutartys bus sudaromos su 3 tiekėjais, prieštarauja imperatyviosioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatoms ir neužtikrina skaidrumo principo įgyvendinimo. Atsakovė šiame Konkurse tiekėjams sudaro sąlygas konkuruoti vieninteliu būdu – pasiūlymo pateikimo laiku, nes visų tiekėjų pasiūlymų kainos bus lygios nuliui eurų. Konkurso dokumentuose iš esmės nėra nustatyti jokie reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar Konkurso objekto kokybei užtikrinti.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino neteisėtomis Techninės specifikacijos 1.1 punkto, 2 punkto, Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto sąlygas; 2) pripažino, kad Konkurso sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai; kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad Specialiųjų Konkurso sąlygų 7.2 punkte nustatyta, jog sutartys bus sudaromos ne daugiau kaip su trimis laimėjusius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. birželio 21 d. rašte atsakovei išaiškino, kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija pagrįstai siekia įsigyti informacijos viešinimo paslaugas iš kelių tiekėjų ir nėra įmanoma tinkamai skaidyti Konkurso į dalis, perkančioji organizacija, neskaidydama Konkurso į dalis ar nesudarydama preliminariųjų sutarčių, Konkurso dokumentuose galėtų nustatyti, kad laimėtojais bus pripažinti keli tiekėjai, tačiau turi įvertinti rizikas, ar tokiu būdu sudarant sutartis ir jas vykdant bus pasiektas Konkurso tikslas ir ar racionaliai naudojamos lėšos konkretaus Konkurso atveju.
  3. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad Konkurso dokumentuose turi būti aiškiai apibrėžta tiekėjų parinkimo tvarka (t. y. keli tiekėjai, kokiais kriterijais vadovaujantis bus pripažinti laimėtojais); Konkurso sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta paslaugų teikimo tvarka ir kaip bus užtikrinamos laimėjusių tiekėjų teisės ir nediskriminavimo principas (pavyzdžiui, kaip vykdant sutartis bus pasirenkamas tiekėjas, kada iš kurio tiekėjo užsakomos paslaugos, ir pan.); pripažįstant laimėtojais kelis tiekėjus, gali susidaryti situacija, kad tiekėjų pasiūlymų kainos labai skirsis ir perkančioji organizacija už lygiai tokį patį Konkurso objektą mokės labai skirtingai.
  4. Teismas sprendė, kad Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto sąlyga neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų ir rekomendacijų, nes Konkurso sąlygose atsakovė nėra aiškiai apibrėžusi kelių tiekėjų parinkimo tvarkos ir paslaugų iš kelių tiekėjų Konkurso tvarkos. Teismas nurodė, kad, įgyvendinant Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktą, nebus galima užtikrinti Konkurso tikslo, racionalaus lėšų panaudojimo, Konkursą laimėjusių tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo ir šias sąlygas pripažino neteisėtomis.
  5. Teismas dėl minimalių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nurodė, kad, išskyrus Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1.5 punkte nustatyto reikalavimo tiekėjams būti registruotiems Asmens duomenų valdytojų valstybės registre Jungtinių skolininkų duomenų rinkmenų tvarkymo tikslu, daugiau nėra nustatyta jokių kitų reikalavimų, kurie, atsižvelgiant į perkamų paslaugų pobūdį, apimtį ir svarbą, leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti techniniu ir profesiniu tiekėjų pajėgumu. Teismas pažymėjo, kad pagal Bendrųjų pirkimo sąlygų 6.9.2, 6.9.3 punktus visų teikėjų kvalifikacija bus įvertinta vienodais balais, o tiekėjo vietą kvalifikacinėje eilėje nulems pasiūlymo pateikimo momentas. Šis kriterijus nepatvirtina ir nepaneigia tiekėjo pajėgumo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negali būti vienintelis tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijus. Teismas sprendė, kad nenustačius minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pagal kuriuos perkančioji organizacija galėtų patikrinti tiekėjų techninį ir profesinį pasirengimą ir įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, Konkurso sąlygos yra neteisėtos.
  6. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 5.1.13 punktą, kuriame nustatyta, kad fizinių ir juridinių asmenų duomenų apie įsiskolinimus įkėlimas turi būti atliekamas unikalioje sistemoje, t. y. duomenys apie atitinkamo fizinio ar (ir) juridinio asmens skolą negali būti įkeliami į vieną sistemą kelis kartus. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokių prekių ar paslaugų jai reikia. Techninės specifikacijos 5.1.13 punktas nepažeidžia VPĮ, neprieštarauja pirkimų tikslui ir nediskriminuoja tiekėjų.
  7. Teismas atmetė reikalavimą pripažinti, kad Konkurso sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs pirkimo objekto reikalavimai. Perkančioji organizacija geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl nei tiekėjas, nei teismas negali neigti šios diskrecijos ir nurodinėti perkančiajai organizacijai pirkimo objekto savybių, techninių charakteristikų ir panašių reikalavimų.
  8. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėta Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio sąlygą, kad kai keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą. VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Nagrinėjamu atveju pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 5.1 punktą tiekėjų pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, todėl Bendrųjų Konkurso sąlygų 12.6 punkto b papunkčio sąlygos atitinka VPĮ 39 straipsnio 7 dalies reikalavimus.
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  10. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktas neteisėtas. Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai 2016 m. balandžio 21 d. rašte buvo pateikti atsakant į abstraktaus pobūdžio paklausimą, neįvertinus Konkurso sąlygų visumos. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo sutartys būtų sudaromos su trimis geriausius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, visi skolininkų duomenys vienu metu būtų teikiami visiems konkursą laimėjusiems paslaugų teikėjams, todėl poreikis apibrėžti kelių tiekėjų parinkimo tvarką ar paslaugų iš kelių tiekėjų Konkurso tvarką net neatsirado.
  11. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad neteisėtai nenustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijai reikalavimai. Konkurse kvalifikacinė atranka nėra vykdoma, todėl teismas be pagrindo rėmėsi Bendrųjų pirkimo sąlygų nuostatomis, reglamentuojančiomis kvalifikacinės atrankos vykdymą, ir sprendė kvalifikacijos reikalavimus Konkursui esant nepakankamus. Specialiųjų pirkimo sąlygų 1.1 ir 1.3 punktuose nurodyta, kad vykdomas (skelbiamas) mažos vertės pirkimas, kurio metu vyks derybos, ir nėra įtvirtinta, kad nagrinėjamu atveju vyks kvalifikacinė atranka.
  12. Kolegija, įvertinusi pirkimo objektą – skolininkų duomenų įkėlimas į sistemą ir viešinimas, – nenustatė aplinkybių, kad reikalavimas būti įregistruotiems Asmens duomenų valdytojų valstybės registre būtų nepakankamas, ir, norint įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti Konkurso užduotį, turėtų būti nustatyti papildomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Kolegija pažymėjo, kad papildomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai galėtų nepagrįstai apriboti tiekėjų konkurenciją, pažeisti draudimą juos diskriminuoti.
  13. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas skolininkų duomenis viešinti tik unikalioje duomenų viešinimo sistemoje (Techninės specifikacijos 5.1.13 punktas) teisėtas. Kolegija nurodė, kad argumentai dėl šios sąlygos neteisėtumo nesusiję su pačios ieškovės pažeistų teisių gynimu. Ieškovė nurodė, kad ji yra unikalios sistemos turėtoja, taigi šią sąlygą ji atitinka.
  14. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė aiškiai įvardijo, jog pasirinktas reikalavimas, kad skolininkų duomenys į vieną sistemą turėtų būti įkeliami tik vieną kartą, labiausiai atitinka jos tikslus – kuo plačiau paskleisti skolininkų duomenis ir tokiu būdu vykdyti mokėjimų UAB „Lietuvos energija“ grupės įmonėms uždelsimo prevenciją. Jeigu tiekėjai, dalyvaujantys Konkurse, naudojasi ta pačia sistema informacijai apie fizinius ir juridinius asmenis įkelti, nėra tikslinga duomenis įkelti ir viešinti kelis kartus toje pačioje sistemoje, nes tokiu būdu duomenų sklaida nepadidėja.
  15. Kolegija dėl minimalių pirkimo objekto reikalavimų pažymėjo, kad buvo perkama vien skolininkų duomenų įkėlimo ir viešinimo paslauga be kitų susijusių paslaugų (tokių kaip, pavyzdžiui, kreditingumo istorija), taigi papildomų reikalavimų Konkurso objektui nustatymas būtų buvęs neproporcingas perkančiosios organizacijos tikslams pasiekti ir būtų nepagrįstai ribojęs tiekėjų konkurenciją.
  16. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunktis teisėtas. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje netaikytini kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. 3K-3-406/2011, Nr. 3K-3-198/2013 dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, kurios sudaro prielaidas pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento. Nagrinėjamu atveju pasiūlymų pateikimo kainos, lygios nuliui eurų, aplinkybė laikytina priklausančia tik nuo tiekėjo ir (ar) objektyvių rinkos sąlygų, o ne nuo perkančiosios organizacijos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus ieškovės teiginius, kad perkančioji organizacija būtų iš anksto žinojusi tą aplinkybę, jog visų paslaugos tiekėjų pasiūlyta kaina bus lygi nuliui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti neteisėtu Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktą, neteisėta Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatą, kad keli galutiniai pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą; neteisėtu Konkurso techninės specifikacijos 5.1.13 punktą dėl reikalavimo tiekėjui turėti ir skolininkų duomenis viešinti unikalioje skolininkų duomenų viešinimo sistemoje; kad Konkurso sąlygose neteisėtai nenustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos ir Konkurso objekto reikalavimai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatos, kad pateikus vienodos kainos pasiūlymus į pasiūlymų eilę pirmesniu numeriu įrašomas anksčiau pateiktas pasiūlymas, pažeidžia lygiateisiškumo principą, neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visų tiekėjų pasiūlymai bus pateikti už 0 Eur kainą. Tai reiškia, kad Konkurse tiekėjai varžysis tik pagal tai, kuris anksčiau pateiks savo pasiūlymą. Draudimas konkuruoti pasiūlymų pateikimo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013) turi būti taikomas ir tais atvejais, kai vienodų kainų pasiūlymų pateikimas yra nulemtas ne Konkurso sąlygų ydingumo, tačiau rinkos aplinkybių ir perkančiajai organizacijai iš anksto yra žinoma, kad visi tiekėjai pateiks vienodos kainos pasiūlymus, o laimėtojas bus išrinktas tik pagal pasiūlymo pateikimo laiką.
    2. Situacijos, kad visi tiekėjai varžysis tik dėl to, kuris anksčiau pateiks pasiūlymą, galima išvengti nustačius atitinkamus tiekėjų kvalifikacijos ar pirkimo objekto reikalavimus. Atsakovė, nenustačiusi minimalių tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto reikalavimų, pažeidžia savo pareigą įsigyti tinkamos kokybės paslaugą iš tokio tiekėjo, kuris bus pajėgus ją įvykdyti. Nors ir nemokama, tačiau nekokybiškai teikiama paslauga (paviešinimas duomenų sistemoje, kuri neturi vartotojų ar turi jų labai nedaug) nepasieks Konkurso tikslo – skolingi asmenys nebus paskatinti atsiskaityti. Kasacinio teismo praktikoje pakankamų kvalifikacijos ir kokybinių reikalavimų nenustatymas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
    3. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punkto nuostatos, kad sutartys bus sudaromos ne daugiau kaip su 3 (trimis) laimėjusius pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Jei perkančioji organizacija už perkamą paslaugą mokėtų visiems trims tiekėjams, tai už tą pačią paslaugą skirtingiems tiekėjams mokant skirtingai, neabejotinai būtų pažeistas skaidrus lėšų panaudojimo principas, tačiau jei už perkamą paslaugą yra nemokama, o Konkurso sutartis sudaroma su trimis, bet ne su visais tinkamais tiekėjais, pasiūliusiais 0 Eur kainą, tokiu atveju yra pažeidžiamas tiekėjų lygiateisiškumo principas.
    4. 2016 m. balandžio 21 d. Viešųjų pirkimų tarnyba, konsultuodama atsakovę, nurodė, kad pagrindinės Konkurso sutarties sudarymas su keliais tiekėjais galėtų būti svarstomas tik tais atvejais, kai: 1) paslaugas pagrįstai siekiama įsigyti iš kelių tiekėjų ir 2) nėra galimybės pirkimo objekto skaidyti į dalis. Tokio objektyvaus pagrindimo, kodėl pagrindinę sutartį siekiama sudaryti su trimis tiekėjais, o ne su visais tinkamus pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, atsakovė nepateikė.
    5. Draudimas Konkurse dalyvauti tiems tiekėjams, kurie neturi savo unikalios duomenų viešinimo sistemos, tačiau teikdami skolininkų duomenų viešinimo paslaugą naudojasi kitam subjektui priklausančia sistema (Techninės specifikacijos 5.1.13 punktas), tiesiogiai riboja tiekėjų teisę remtis subranga. Subrangos ribojimas yra šiurkštus viešųjų pirkimų principų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Techninėje specifikacijoje įtvirtintas reikalavimas turėti unikalią savo duomenų viešinimo sistemą laikytinas išankstiniu draudimu dalyvauti Konkurso procedūrose ir yra neteisėtas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Swm Costruzioni 2 SpA, Mannocchi Luigino DI prieš Provincia di Fermo, C-94/12). Be to, dalydamiesi viena sistema duomenų viešinimo paslaugos teikėjai ne tik optimizuoja verslo sąnaudas, bet ir pagerina paslaugos veiksmingumą, nes daug vienoje vietoje sukauptos informacijos apie skolininkus pritraukia daugiau naujų vartotojų ir dar daugiau informacijos apie tuos pačius skolininkus.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Atsakovė Konkurso dokumentuose nenustatė jokių sąlygų, kurios sudarytų prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-198/2013 ir Nr. 3K-3-272/2013 nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos. Be to, atsakovė pagal Konkurso sąlygas ketina sudaryti sutartį su trimis laimėtojais, tačiau ne su trimis laimėjusiais tiekėjais, kurių kainos vienodos.
    2. Minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra nustatyti Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 3.1.1–3.1.1 punktuose, o Konkurso objekto kokybės reikalavimai aprašyti Techninės specifikacijos 5.1.1–5.1.14 punktuose. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovės nustatytos Konkurso sąlygos neužtikrina perkamų paslaugų rezultato pasiekimo. Konkurso sąlygos ne riboja tiekėjų konkurenciją, o priešingai – ją didina ir yra pakankamos tinkamos kokybės ir atsakovės poreikius geriausiai atitinkančioms paslaugoms įsigyti. Konkurso sutartys būtų sudaromos ne su greičiausiai pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, o su tais, kurie atitinka visus Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus ir kurių kainos mažiausios.
    3. VPĮ nenustatytas draudimas sudaryti sutartis su keliais tiekėjais. Viešųjų pirkimų tarnyba paaiškino, kad perkančioji organizacija Konkurso dokumentuose gali įtvirtinti sąlygą sudaryti sutartis su keliais tiekėjais, neskaidydama pirkimo objekto į dalis ir nesudarydama preliminarių sutarčių, jeigu toks sprendimas yra pagrįstas ir tokiu būdu bus pasiektas Konkurso tikslas bei racionaliai panaudotos pirkimui skirtos lėšos. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neturėjo galimybės skaidyti pirkimo objekto į dalis, o pasirinktas sprendimo būdas sudaryti sutartis su 3 tiekėjais visiškai atitinka perkančiosios organizacijos tikslą užtikrinti kuo didesnę informacijos sklaidą apie įmonėms įsiskolinusius asmenis. Atsižvelgiant į šio Konkurso tikslą bei specifiką, pasirinktas tiekėjų, su kuriais bus sudaromos Konkurso sutartys, skaičius 3 (trys) yra optimalus skaičius galimų pasirašyti Konkurso sutarčių, kurias atsakovė turėtų galimybę administruoti.
    4. Techninės specifikacijos 5.1.13 punkto sąlyga neriboja tiekėjų konkurencijos bei teisės pasitelkti subtiekėjus. Pagal Specialiųjų pirkimo sąlygų 2.5 punktą tiekėjams leidžiama pasitelkti subtiekėjus. Reikalavimas viešinti fizinių ir juridinių asmenų duomenis apie įsiskolinimus unikalioje sistemoje pasirinktas todėl, kad nėra tikslinga duomenis apie tą pačią fizinio ar juridinio asmens skolą įkelti į vieną sistemą ir viešinti joje kelis kartus. Jeigu tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, naudojasi ta pačia sistema, duomenų sklaida nepadidėja.
    5. Konkurso sąlygos neapribojo ieškovės galimybių dalyvauti Konkurse, pateikti pasiūlymą ir tapti laimėtoja. Vienintelis neigiamas padarinys, kurį galimai patirs ieškovė – tai išskirtinės padėties rinkoje praradimas, nes duomenys apie skolininkus bus viešinami ne tik ieškovės sistemoje, bet ir kitų tiekėjų sistemose.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12

  1. Iš nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą taisyklę, tais atvejais, kai kasaciniu skundu ginčijama tik tam tikra dalis apeliacinės instancijos teismo argumentų, neginčijama procesinio sprendimo dalis nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, atitinkami jos argumentai paliekami galioti dėl jų atskirai nepasisakant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos kasacinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik šios Konkurso sąlygos:
    1. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktas, kuriame nurodyta, kad viešojo pirkimo sutartys bus sudaromos ne daugiau kaip su trimis laimėtojais (toliau – ginčo Konkurso sąlyga);
    2. Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatą, kad kai keli galutiniai pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, anksčiausiai pateikęs pirminį pasiūlymą.
  2. Pažymėtina, kad pati ieškovė kasaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog tiesiogiai ginčija tik dalį Konkurso sąlygų, dėl kitų nurodo, kad teismas gali imtis iniciatyvos spręsti dėl jų teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo poziciją šiuo klausimu, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos; toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą).
  3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasaciniame procese tiesiogiai nekvestionuojamų Konkurso sąlygų turinys nesudaro pagrindo teismui pagal pareigas spręsti dėl jų teisėtumo, o savo iniciatyva kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, atitinkamos apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalys paliekamos galioti.

13Dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo

  1. Ieškovė dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo kasaciniame skunde nurodo, kad ja pažeidžiama tiekėjų konkurencija, viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai, nes, taikant šią nuostatą, neaišku, kaip konkrečiai bus išrinkti laimėtojai, kaip su visais bus sudaromos ir vykdomos sutartys. Ieškovė, be kita ko, pažymi, kad atsakovė niekaip nepagrindė, kodėl viešojo pirkimo sutartys bus sudarytos tik su trimis, o ne visais Konkurso dalyviais.
  2. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ginčo Konkurso sąlyga savaime nesudaro kliūčių ieškovei pateikti pasiūlymą, tai ji ir padarė, tačiau ieškovės pozicija susijusi su neaiškiu ir komplikuotu dalyvavimu Konkurse bei vykdant viešojo pirkimo sutartis, todėl jai tokia apimtimi pripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo Konkurso sąlygą.
  3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija dėl ginčo Konkurso sąlygos išsiskyrė: pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši sąlyga neteisėta, o apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai. Teismų pozicijų skirtumai, inter alia (be kita ko), pagrįsti nevienodu Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. balandžio 21 d. rašto vertinimu. Pastarajame dokumente nurodyta, kad tam tikrais atvejais viešojo pirkimo sutartys galėtų būti sudaromos ne su vienu, o su keliais laimėtojais; tačiau toks pirkimo organizavimas kelia rizikas tinkamai pasiekti pirkimo tikslą racionaliai panaudoti lėšas; siekiant jų išvengti, Konkurso sąlygose turėtų būti įtvirtintos aiškios laimėtojų išrinkimo ir viešojo pirkimo sutarčių vykdymo sąlygos.
  4. Apeliacinės instancijos teismas ginčo Konkurso sąlygos teisėtumą pripažino iš esmės vertindamas pirmiau nurodyto Viešųjų pirkimų tarnybos rašto įrodomąją reikšmę, taip pat jos poziciją dėl aiškių laimėtojo parinkimo ir sutarčių vykdymo sąlygų. Teismas konstatavo, kad tokios taisyklės nereikalingos, nes visiems trims Konkurso laimėtojams bus vienodomis sąlygomis bus pateikta informacija apie skolininkus. Kasacinis teismas dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo nesutinka su apeliacinės teismo argumentais, šio teismo poziciją vertina kaip teisiškai nepagrįstą.
  5. Kasacinio teismo praktikoje dėl panašios į ginčo Konkurso sąlygos nuostatos iš esmės nebuvo spręsta. Vienoje ankstesnių kasacinio teismo nutarčių pasisakyta, kad, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, viešojo pirkimo sutartį sudaro perkančioji organizacija su laimėtoju išrinktu dalyviu, taip kartu pasiekiamas įstatymo nustatytas viešųjų pirkimų procedūrų tikslas; viešojo pirkimo sutartimi sukuriami nauji perkančiosios organizacijos ir laimėtoju pripažinto dalyvio santykiai, t. y. laikoma, kad šalys nesaistomos galiojančių sutartinių santykių dėl to paties dalyko, priešingu atveju jie turėtų būti nutraukti arba laikomi nutrūkusiais; sutartinių santykių naujumą viešojo darbų pirkimo sutarties pagrindu lemia ir sutarties subjektas – tiekėjas; pripažįstant, kad ankstesnės sutarties pagrindu šalys buvo saistomos sutartinių santykių, kurie nebuvo nutrūkę, susidaro situacija, kad viešieji pirkimai, kurių pagrindu turėjo būti išrinktas laimėtojas, buvo atlikti, nepaisant aplinkybės, jog rangovu buvo atitinkamas ūkio subjektas, t. y. buvo renkamas tiekėjas, kai toks jau buvo ir kuris esą pagrįstai naudojosi iš sutarties kylančiomis teisėmis ir vykdė jas atitinkančias pareigas; be sutarties dalyko ir šalių, nuo viešojo pirkimo sutarties esmės yra neatskiriamos kitos sąlygos, pavyzdžiui, kaina, terminai, sutartinių įsipareigojimų vykdymo ypatybės, tačiau tiekėjo išrinkimas viešojo pirkimo procedūrų būdu, kai rangovas jau yra, šias procedūras daro bereikšmes ir savitiksles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).
  6. Nors pastaroji Nacionalinio stadiono byla joje nagrinėtomis aplinkybėmis netapati šioje byloje sprendžiamam šalių ginčui, tačiau iš pacituotos nutarties galima daryti išvadą, kad dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys. VPĮ taip pat nenustatyta tokios galimybės (išimtis nustatyta tik dėl preliminariųjų sutarčių). Nors įstatyme tiesiogiai priešingų nuostatų nėra, t. y. neįtvirtintas aiškus draudimas dėl to paties pirkimo objekto sudaryti kelias viešojo pirkimo sutartis, tačiau viešųjų pirkimų reguliavimas, jo nuostatomis skatinama ir užtikrinama ūkio subjektų konkurencija iš esmės suponuoja vieno laimėtojo išrinkimo, o ne kelių kontrahentų koegzistavimo mechanizmą.
  7. Sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kad atsakovės pasirinktas Konkurso organizavimo modelis rizikingas, nes kyla grėsmė neracionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Nei atsakovė, nei apeliacinės instancijos teismas nepateikė įtikinamų argumentų, kad ginčo Konkurso sąlyga nesukurs situacijos, kai laimėtojais išrenkami skirtingas kainas pateikę tiekėjai, o perkančioji organizacija už tą pačią paslaugą ne tik mokės skirtingai, bet ir kelis kartus. Taip pat nepaneigta tarnybos iškelta neteisėtų susitarimų grėsmė.
  8. Ginčo Konkurso sąlyga iš dalies nekoreliuoja su pasiūlymų vertinimu pagal mažiausios kainos kriterijų, nes jei pasiūlymus Konkurse pateiktų ne daugiau kaip trys ūkio subjektai, su jais visais būtų sudaromos viešojo pirkimo sutartys, taigi pasiūlymų vertinimas iš esmės taptų bereikšmis, nereikalingas. Šiame kontekste pažymėtina prieštaringa perkančiosios organizacijos pozicija, pretenzijoje kelis kartus nurodant, kad ji tikisi sulaukti nulio eurų kainos pasiūlymų, todėl nekelia papildomų tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto reikalavimų bei nenustato detalesnių laimėtojų išrinkimo sąlygų, o atsiliepime į ieškinį iškėlė abejonę dėl to, ar nebus pateikti didesni už nulio eurų kainos pasiūlymai.
  9. Bet kokiu atveju ginčo Konkurso sąlyga taip pat sukuria nepalyginamų pasiūlymų teikimo ir vertinimo situaciją, nes atsakovei nekeliant detalesnių pirkimo objekto ir tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų ir taip siekiant pritraukti kuo daugiau tiekėjų, Konkurse gali būti gauta labai skirtingo pajėgumo, skirtingų kainų ir kitais parametrais išsiskiriančių pasiūlymų, kurie pagal Konkurso nuostatas potencialiai gali būti pripažinti tinkamais, o juos pateikę ūkio subjektai – laimėtojais. Be to, Konkurse gauti daugiau nei trijų tiekėjų pasiūlymai, taigi tam tikras skaičius ūkio subjektų nebus pripažinti laimėtojais, su jais nebus sudarytos sutartys.
  10. Kasacinio teismo konstatuota, kad sąžininga tiekėjų konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinį kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos, jų naudojamų įrenginių ir siūlomo pirkimo objekto atitiktį pirkimo sąlygoms, VPĮ bei kitoms imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Kaip nurodyta pirmiau, kasacinis teismas atskirai nevertins Konkurso sąlygų dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pirkimo objekto, tačiau, nepriklausomai nuo šių nuostatų teisėtumo, jų visų ir ginčo Konkurso sąlygų taikymas lemia nepagrįstą nukrypimą nuo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo.
  11. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Konkurso sąlyga neteisėta, nes sudaro prielaidas pažeisti skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principus ir pirkimo tikslą racionaliai naudoti jam skirtas lėšas.

14Dėl Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatos teisėtumo

  1. Ieškovė viso proceso metu palaikė poziciją, kad Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostata neteisėta, nes ji lemia iškreiptos ūkio subjektų konkurencijos situaciją, kai tiekėjai varžosi tik dėl to, kas greičiau pateiks tinkamai parengtą pasiūlymą. Ieškovė pripažįsta, kad ši Konkurso nuostata iš esmės atitinka VPĮ 39 straipsnio 7 dalį, kurioje įtvirtintas laimėtojo išrinkimas gavus vienodos kainos ar kokybinių parametrų pasiūlymus; tačiau ji laikosi pozicijos, kad Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunktis, jį, inter alia, taikant su kitomis Konkurso nuostatomis, sudaro prielaidas fiktyviam tiekėjų varžymusi.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatą pripažino teisėta, pirmiausia ją siedami su VPĮ 39 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu reguliavimu ir perkančiųjų organizacijų teise nustatyti viešojo pirkimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad galimų nulio eurų kainos pasiūlymų pateikimas priklauso nuo rinkos sąlygų ir tiekėjų, o ne nuo atsakovės; be to, ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika dėl atitinkamų kitų viešojo pirkimo sąlygų ir specifikos netaikytina šalių ginčui.
  3. Kasacinis teismas su tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo pozicija iš dalies nesutinka, tačiau dėl šios šalių ginčo dalies nesprendžia iš esmės, nes byloje netinkamai įvertintos reikšmingos aplinkybės, be to, nesurinkti ir neištirti kiti reikšmingi įrodymai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pasisakytina dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, taip pat dėl atitinkamos kasacinio teismo praktikos reikšmės šalių ginčui. Dėl proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo šalių ginčas negrąžintinas nagrinėti pakartotinai, juolab kad nagrinėjamoje byloje pasisakyta dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo.
  4. Teisėjų kolegija dėl aptariamos Konkurso nuostatos ir ieškovės argumentų, susijusių su atsakovės sukurtomis prielaidomis pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis dėl pasiūlymų pateikimo momento, atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstamos kaip neteisėtos tokios viešojo pirkimo sąlygos, kuriose ne tik konkrečiai nustatoma, kad visa ar dalis pasiūlymų kainos fiksuota, todėl vienoda, tačiau ir netiesiogiai sudaromos prielaidos pateikti vienodos kainos pasiūlymus, tačiau tokiai išvadai padaryti būtinas skirtingas faktinių aplinkybių nustatymas.
  5. Viena vertus, kai pirkėjas nurodo labai tikslias sąlygas, pagal kurias turi būti pateikiami pasiūlymai, skaičiuojama jų kaina, inter alia, atsižvelgiant į tam tikras objektyvias (formalias) aplinkybes (pavyzdžiui, konkrečių skrydžių pagal tikslias sąlygas kainos apskaičiavimas, atsižvelgiant į kelionių bilietų rezervavimo sistemos duomenis, neleidžiant pasinaudoti asmeninėmis nuolaidomis ir pan.), tokios viešojo pirkimo nuostatos per se (pats savaime) pakankamos konstatuoti fiktyvios ar iškraipytos ūkio subjektų konkurencijos situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  6. Kita vertus, kitais atvejais tokios išvados tik pagal viešojo pirkimo sąlygas automatiškai padaryti negalima, nes reikia nustatyti, ar iš tiesų buvo pateikti vienodos kainos pasiūlymai (šiame kontekste žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017). Kitais žodžiais tariant, tam tikrais atvejais tik prielaidų pateikti vienodos kainos pasiūlymus sudarymas nebūtinai turi lemti tokios situacijos atsiradimą.
  7. Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo; tokį apribojimą galima konstatuoti tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas ūkio subjektams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2012). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta ne tik in concreto (tiksliai), kokios vertės pasiūlymai pateikti (byloje yra duomenų tik apie ieškovės pasiūlymą, kuriame pateikta nulio eurų kaina), bet ir įvertinta, ar atsakovė Konkurso sąlygomis sudarė prielaidas gauti vienodos kainos pasiūlymus.
  8. Kasacinis teismas atskirai pasisakys dėl tam tikrų šalių ginčo aspektų, kurie būtų reikšmingi vertinti vienodos nulio eurų vertės pasiūlymų (jei be ieškovės tokių pasiūlymų buvo pateikta daugiau) pateikimo priežastis: ar tai būtų buvęs paprastas atsitiktinumas ar perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nulemta situacija.
  9. Pirma, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad vertinant neteisėtą fiktyvios konkurencijos situaciją išimtinai svarbi aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju vienodos kainos pasiūlymų pateikimas priklauso nuo rinkos ir tiekėjų elgesio, o ne nuo atsakovės. Tokia pozicija savaime yra teisinga, bet pernelyg suabsoliutinta, nes vertinant fiktyvaus konkuravimo sukūrimą nesvarbi perkančiųjų organizacijų kaltė, be to, pasiūlymų pateikimas, dalyvių skaičius ir pan. priklauso tiek nuo pirkėjų, tiek nuo pardavėjų veiksmų ir sprendimų.
  10. Antra, priešingai, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar Konkurso sąlygų visuma nesudaro realių ar labai tikėtinų prielaidų visiems dalyviams pateikti vienodos kainos pasiūlymų. Konkurso sąlygos buvo vertinamos izoliuotai, o ne bendrai, taip pat nenagrinėta pačios atsakovės pozicija dėl ginčijamų Konkurso nuostatų, susijusių su tiekėjų kvalifikacija ir pirkimo objektu, šios tikslas pritraukti kuo daugiau tiekėjų; taip pat neatsižvelgta į Konkurso sąlygą dėl draudimo pateikti minusinę kainą.
  11. Trečia, atkreiptinas dėmesys į prieštaringą apeliacinės instancijos teismo poziciją skundžiamos nutarties 28 ir 51 punktuose, iš kurių lieka neaišku, ar atsakovė žinojo ir (ar) galėjo tikėtis, kad bus pateikti vienodos nulio eurų vertės pasiūlymai. Kaip nurodyta pirmiau, tokia pozicija de minimis (bent jau) išplaukia iš perkančiosios organizacijos atsakymo į pretenziją. Nesutiktina, kad ankstesnių analogiškų ar panašių pirkimų patirtis kvalifikuotina kaip tik subjektyvūs ieškovės teiginiai, juolab kad Konkurse ji ir vėl pateikė nulio eurų pasiūlymą; be to, teisiškai reikšminga ir tai, kad ieškovei viso proceso metu įrodinėjant, jog Konkurse bus pateikti nulio eurų kainos pasiūlymai, atsakovė dėl to aktyviai nesigynė, nepateikė duomenų, kokios vertės pasiūlymų sulaukė.
  12. Ketvirta, teismai nevertino pirkimo objekto pobūdžio, tiekėjų suinteresuotumo perkamomis paslaugomis ir potencialiai gaunama nauda santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
  13. Tam tikros pirmiau nurodytos aplinkybės yra faktinio pobūdžio, dėl jų kasacinis teismas negali pasisakyti iš esmės, todėl ir spręsti, ar Konkurso sąlygomis sudarytos prielaidos gauti vienodos kainos pasiūlymus. To nepadarius, nėra galimybių pasisakyti dėl Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio teisėtumo.

15Dėl atsakovės poreikio įsigyti ginčo paslaugas įgyvendinimo

  1. Atsakovė (taip pat apeliacinės instancijos teismas), inter alia, pažymėjo, kad ieškovė siekia apsaugoti savo kaip reikšmingą rinkos dalį turinčio subjekto interesus, dėl to būtina perkamas paslaugas įsigyti iš kuo didesnio kiekio ūkio subjektų. Be to, kaip nurodyta pirmiau, atsakovė bent iš dalies pripažino, kad šios paslaugos rinkos dalyviai suinteresuoti gauti duomenis apie atsakovės skolininkus, todėl paslauga jai nekainuos, tuo tikslu ir keliami supaprastinti reikalavimai Konkurso dalyviams.
  2. Kaip nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija konkrečiai nepasisako, ar Konkurso sąlygomis atsakovė sukūrė prielaidas tiekėjams pateikti vienodos nulio eurų vertės pasiūlymus. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, įvertinusi šios nutarties 44–47 punktuose pateiktą tokios situacijos tikimybę, galėtų atskirai spręsti, kaip laiko ir finansinių išteklių atžvilgiu racionaliai patenkinti egzistuojantį poreikį viešinti skolininkus.
  3. Jei iš tiesų realu, kad tiekėjai už nulį eurų atsakovei suteiktų paslaugas, ji galėtų vertinti teisines galimybes, inter alia, atsižvelgiant į šiuo Konkursu siekiamus tikslus, aptariamas paslaugas įsigyti ne viešųjų pirkimų, reglamentuojamų VPĮ, būdu, o kitokio pobūdžio sutartinių santykių pagrindu. Primintina, kad viešojo pirkimo sutartis – atlygintinas sandoris; tai – vienas iš šią sutartį kvalifikuojančių požymių (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką).
  4. Jei perkančioji organizacija gali neatlygintinai gauti skolininkų viešinimo paslaugas, turėdama tikslą jomis naudotis kuo plačiau (ūkio subjektų (laimėtojų) ir jų administruojamų informacinių sistemų kriterijus), ji visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams galėtų sudaryti galimybę be konkurso vienodomis sąlygomis ir jų nediskriminuojant kokiais nors pagrindais teikti informaciją apie skolininkus ir taip išvengti formalių ir nereikalingų viešojo pirkimo procedūrų.
  5. Šiame kontekste pažymėtini Teisingumo Teismo išaiškinimai, kad kai viešasis subjektas siekia sudaryti tiekimo sutartis su visais ūkio subjektais, norinčiais tiekti atitinkamas prekes šio viešojo subjekto nurodytomis sąlygomis, tai, kad nenurodomas ūkio subjektas, su kuriuo išimtinai būtų sudaroma sutartis, reiškia, jog nėra būtinybės konkrečių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo taisyklių taikyti šios perkančiosios organizacijos veiksmams, siekiant užkirsti kelią tam, kad ši sudarys sutartį palankiau vertindama nacionalinius ūkio subjektus (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo byloje Falk Pharma, C-410/14, 37 punktą). Taigi tokie atsakovės ir šios rinkos srities ūkio subjektų galimi bendradarbiavimo susitarimai nepatektų į viešojo pirkimo sąvoką, taigi ir į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Pirmiau nurodytų argumentų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad dėl ginčo Konkurso sąlygos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas šios nuostatos neteisėtumas. Kaip nurodyta pirmiau, kasacinis teismas nesprendžia iš esmės dėl Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl šios Konkurso nuostatos paliktina galioti, negrąžinant pakartotinai dėl jos spręsti apeliacinės instancijos teismui.
  2. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų nematyti, kad atsakovė ir galimi Konkurso laimėtojai buvo sudarę viešojo paslaugų teikimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Konkurso procedūros dar nepasibaigusios. Jei vis dėlto viešojo pirkimo sutartys yra sudarytos, bet apie tai nėra tinkamai išviešinta, atsakovė privalo imtis veiksmų dėl šių sandorių tam, kad šioje nutartyje konstatuoti neteisėti jos veiksmai nesukeltų teisinių padarinių.
  3. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio (pagal pareigas) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų (pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo) pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas – nepakankamas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 49 punktą).
  4. Vienoje naujausių kasacinio teismo nutarčių pasisakyta, kad teismo sprendimui taikyti tokį perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų padarinį turi įtakos neteisėta pripažintos viešojo pirkimo sąlygos turinys ir tai, kokią reikšmę tiekėjų konkurencijai turi šios sąlygos įtvirtinimas ir panaikinimas (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 39 punktą). Nors ginčo Konkurso sąlygos pripažinimas neteisėta nedaro tiesioginės įtakos tiekėjų konkurencijai, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, ši nuostata pažeidžia racionalų lėšų naudojimo imperatyvą, todėl Konkurso procedūros negali būti tęsiamos pagal iš esmės kitą jo organizavimo modelį (vietoj trijų laimėtojų išrenkamas vienas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, laikytina, kad ieškovės reikalavimai iš esmės tenkinti ir atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
  2. Ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 434 Eur (217 Eur + 217 Eur) šių išlaidų atlyginimas.
  3. Ieškovė patyrė 3501,03 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 3234,44 Eur (735,1 Eur × 4,4) šių išlaidų atlyginimas.
  4. Ieškovė patyrė 1846,59 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.10, 8.11 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1846,59 Eur šių išlaidų atlyginimas.
  5. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 5515,03 Eur (434 Eur + 3234,44 Eur + 1846,59 Eur) išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimas.
  6. Ieškovė sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 217 Eur šių išlaidų atlyginimas.
  7. Ieškovė patyrė 2145,57 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 8.13 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1645,60 Eur (748 Eur × 2,2) šių išlaidų atlyginimas.
  8. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinas 1862,60 Eur (217 Eur + 1645,60 Eur) išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Creditinfo Lietuva“ reikalavimas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Verslo aptarnavimo centro vykdyto viešojo pirkimo „Skolingų fizinių ir juridinių asmenų duomenų talpinimo ir viešinimo paslaugos pirkimas“ Specialiųjų pirkimo sąlygų 7.2 punktą pripažinti neteisėtu atmestas ir perskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria pirmiau nurodyta viešojo pirkimo nuostata pripažinta neteisėta.

20Kitas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis palikti nepakeistas.

21Nutraukti atsakovės vykdyto viešojo pirkimo procedūras.

22Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ (j. a. k. 111689163) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Verslo aptarnavimo centro (j. a. k. 303359627) 5515,03 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiolika Eur 3 ct) išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

23Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ (j. a. k. 111689163) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Verslo aptarnavimo centro (j. a. k. 303359627) 1862,60 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt du Eur 60 ct) išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų,... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12.
        1. Iš nuosekliai suformuotos kasacinio teismo... 13. Dėl ginčo Konkurso sąlygos teisėtumo
            14. Dėl Bendrųjų pirkimo sąlygų 12.6 punkto b papunkčio nuostatos... 15. Dėl atsakovės poreikio įsigyti ginčo paslaugas įgyvendinimo 16. Dėl procesinės bylos baigties
            1. Pirmiau nurodytų... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
              1. Pakeitus... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties dalis,... 20. Kitas apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis palikti... 21. Nutraukti atsakovės vykdyto viešojo pirkimo procedūras.... 22. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ (j.... 23. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Creditinfo Lietuva“ (j.... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...