Byla 2A-696-440/2017
Dėl sutartimi nustatyto servituto panaikinimo, tretieji asmenys A. B., O. N., notarė I. Z

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vytauto Kursevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-288-721/2017 pagal ieškovės R. B. patikslintą ieškinį atsakovams M. N., M. A. dėl sutartimi nustatyto servituto panaikinimo, tretieji asmenys A. B., O. N., notarė I. Z..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė R. B. patikslinusi ieškinį prašė: 1) panaikinti 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių rajono 2-me notarų biure sudarytą žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr. 2-124, tarp R. B., A. B., bei M. A., kuria nustatytas servitutas žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam ( - ), kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ); 2) pripažinti kelio servitutą žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), pasibaigusiu išnykus servituto būtinumui. Nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis A. B. nuo 2002m. balandžio 29 d. yra 1,88 ha, (unikalus numeris ( - )) žemės sklypo esančio ( - ) savininkai. Atsakovui M. N. priklauso besiribojantys žemės sklypai: 1,2428 ha (unikalus numeris ( - )) ir 0,2000 ha (unikalus numeris ( - )), esantys ( - ) 0,2 ha (unikalus numeris ( - )) sklypą ( - ). 2006-09-21 įsigijo M. A.. Šis sklypas iš šiaurės ribojasi su ieškovei priklausančiu 1,88 ha ploto sklypu iš pietų pusės ribojasi su atsakovui priklausančiu 1,2428 ha ploto žemės sklypu; iš rytų pusės ribojasi su jai priklausančiu 9,7392 ha ploto žemės sklypu. 2006-10-13 M. A. iš O. N. įsigijo 1063/31892 dalių tuomet jai priklausiusio 3,1892 ha žemės sklypo ir tapo žemės sklypo bendrasavininku. Įsigijus šį žemės sklypą, M. A. atsirado galimybė patekti į jo 0,2000 ha (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypą, bet jis 2010-10-06 kreipėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyrių dėl privažiavimo kelio per ieškovės žemės sklypą suprojektavimo. 2010-02-03 ieškovė ir trečiasis asmuo A. B. parengė jiems priklausančio 9.7392 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą. Brėžinyje numatytas servitutinis kelias į jos 1,8800 ha ploto žemės sklypą bei į ginčo sklypą. M. A. su kelio servituto nustatymu pagal parengtą projektą sutiko. 2010-12-15 M. A. Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė nepagrįstą ieškinį dėl kelio servituto nustatymo R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,8800 ha ploto žemės sklype (miške), kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). Siekdama išvengti teisminių ginčų, ieškovė, nežinodama, jog M. A. turi teisę naudotis gretimu žemės sklypu patekimui į nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą, nusprendė suteikti kelio servitutą pagal 2010-02-03 parengtą jai ir jos sutuoktiniui A. B. priklausančio 9.7392 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą. 2011 m. sausio 14 d. pagal Mažeikių rajono 2-ame notarų biure ieškovės pateiktą planą Nr. 295 M 1:10000 buvo sudaryta sutartis, tačiau planas, apibrėžiantis kelio servituto vietą, ribas, plotą, išdėstymą tarnaujančiame žemės sklype prie sutarties nebuvo prijungtas kaip neatsiejama sutarties dalis. Plane nebuvo konkrečiai apibrėžtas jos teisių ribojimo turinys ir nebuvo pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas jos 1,88 ha ploto sklypo teritorijoje. Sutartyje Mažeikių rajono 2 - ame notarų biuro notarė suklydo ir įrašė, kad šalys vadovaujasi planu M 1:5000 (klaidingas įrašas vėliau ištaisytas). Sutartį notarei I. Z. pateikė atsakovas M. A.. 2011-01-21 M. A. grąžino O. N. 1063/31892 dalis iš jos įsigytos žemės, 2011-01-24 Mažeikių rajono apylinkės teisme M. A. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą dėl kelio servituto nustatymo. 2011-01-24 servituto sutartį su nesuderintu (negaliojančiu) 2006-03-01 0,2000 ha ploto žemės sklypo ribų projektinį planą Nr. 232-2 (M 1:5000), nuslėpęs spausdinimo klaidą, M. A. įregistravo VĮ Registrų centras. 2011-01-28 atsakovas M. A. perleido 0,2000 ha žemės sklypą atsakovui M. N..2011-12-23 Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1479 buvo patvirtintas O. N. priklausiusio 3,1892 ha žemės sklypo padalijimas į du sklypus. 2012-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1M12-326 O. N. pardavė naujai atskirtą 1,2428 ha ploto žemės sklypą anūkui atsakovui M. N.. Paaiškėjus, kad M. A. VĮ Registrų centras pateikė ne tą sklypo planą, kuriame paties ranka pažymėtas kelio servitutas neatitiko ieškovės Mažeikių rajono 2-ame notarų biure aptarto kelio servituto lokalizacijos, ieškovė kreipėsi į notarę, kuri ištaisė sutartyje buvusią klaidą ir įregistravo sutarties planą Nr. 295 M 1:10000. Nurodė, kad atsakovui M. N. įsigijus žemės sklypą su servitutiniu keliu atsirado galimybė į savo žemės sklypą patekti dviem keliais: per ieškovės žemės sklypą iš šiaurės pusės ir per savo sklypą iš pietų pusės. Atsakovas M. N. gali patekti į viešpataujantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą per besiribojantį iš pietų pusės jam priklausantį 1,2428 ha ploto žemės sklypą, į kurį administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas per jo močiutei O. N. priklausantį 1,9464 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris ( - )). Atsakovui įsigijus ginčo sklypą iš M. A., ieškovės žemės sklypo apsunkinimas kelio servitutu tapo perteklinis. Sudarant servituto sutartį buvo pažeistos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1,2 dalys.
  1. Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypo servituto sutartis yra teisėta, o ja nustatytas servitutas jam yra reikalingas. 2011-01-14 Mažeikių rajono 2-ame notarų biure sudarytą žemės sklypo servituto sutartis tarp R. B., A. B. bei M. A., kuria nustatytas servitutas žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), yra teisėta, jos sudarymo metu jos šalims buvo visiškai aiški, suprantama, šalys būtent tokios sutarties siekė, ji visiškai atitiko jų valią. Sutarties sudarymo metu ieškovė neabejotinai žinojo, kad kelio servitutas nustatytas būtent toje vietoje, kaip šalys ir tarėsi sudarydamos sutartį- iš šiaurės pusės. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutinka, kad nustatant servitutą privačios žemės sklypuose sandoriu, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi, būtina konkrečiai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje. Tačiau nurodo, kad 2011-01-24 servituto sutartyje aiškiai nurodyta, kai ieškovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės ribojimai taikomi servituto turėtojo naudai, siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto, kuris sutartyje konkretizuotas, tinkamą naudojimą. Šie ribojimai taikomi ne bet kur, o konkrečiame R. B., A. B. VĮ Registrų centras įregistruotame 1,88 ha ploto (unikalus numeris ( - )) žemės sklype, esančiame ( - ), kuris iš šiaurės pusės ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Taip pat aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo planą M 1:5000 iš šiaurės pusės viešpataujančiojo daikto savininkui suteikta teisė važiuoti iki 6 m servitutiniu keliu transporto priemonėmis, nenustatant jokių naudojimosi ribojimų, tačiau su sąlyga, nesujungti jo su kitu keliu, su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis, nustatytomis šia sutartimi ir LR įstatymais. Be to, pravažiavimo kelias į šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), per ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 1,88 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), egzistavo dar prieš ginčo servituto sutarties sudarymą. Todėl minėtas pravažiavimo kelias ir tapo ginčo sutartimi nustatyto kelio servituto pagrindu. Ginčo kelio servitutas ieškovei priklausančiame 1,88 ha ploto sklype, unikalus Nr. ( - ), yra nustatytas būtent nekliudomam patekimui į atsakovui priklausantį 0,2000 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir tai yra vienintelis kelias eiti ir važiuoti į šį sklypą. Greta minėto atsakovo sklypo esančiame jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame 1,2428 ha ploto 0,2000 ha ploto sklype, unikalus Nr. ( - ), ne tik nėra jokio kito kelio, suteikiančio galimybę per jį privažiuoti prie sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), bet jame nenustatytas ir neįregistruotas taip pat ir joks kelio servitutas, numatantis tokią galimybę. Jis neginčija, jog prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnis), kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato, kad nepridėjus prie žemės sandorio žemės sklypo planą, sandoris yra niekinis arba negaliojantis. Pasirašant sevituto sutartį tarp ginčo šalių nebuvo jokio ginčo, nors ir nebuvo pridėtas joks žemės sklypo planas, o buvo vadovautasi sklypo planu M 1:5000, kuriame neįrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau M. A. ranka pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta. Akivaizdu, kad servituto lokalizacijos vieta buvo ieškovei ir trečiajam asmeniui žinoma, šalys vadovavosi būtent M. A. tuo metu priklausiusio žemės sklypo planu M 1:5000. R. B. ir A. B. visiškai suprato 2010-12-14 M. A. Mažeikių rajono apylinkės teismui paduoto ieškinio reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo ieškovei R. B. priklausančiame 1,88 ha ploto žemės sklype patekimui į 0,2000 ha ploto žemės sklypą, sutiko pasirašyti servituto sutartį ir M. A. šiuo pagrindu atsisakė savo ieškinio. Ieškovė taip pat nepagrįstai prašo pripažinti kelio servitutą 0,2000 ha žemės sklypui (unikalus numeris ( - )), ( - ), pasibaigusiu išnykus servituto būtinumui, nes nuo servituto nustatymo pradžios iki dabar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, nėra pasikeitusios. Esamu ginčo žemės servitutu galima patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,2000 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), šis žemės sklypas neturi kito privažiavimo. Ieškovės argumentai apie tai, kad jis į savo gali patekti per šalia esantį jo paties 1,2428 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), yra nepagrįsti. M. N. nuosavybės teise priklausantys sklypai, t. y. 0,2000 ha ploto sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir 1,2428 ha ploto sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys savo atskirus unikalius, kadastro ir registro numerius, šie sklypai, nors ir yra greta vienas kito, nėra sujungti į vieną bendrą sklypą, be to, ieškovė nepateikia ir jokių duomenų apie tai, kad bent būtų planuojama šiuos sklypus sujungti. Byloje nėra duomenų, kad kitame jo 1,2428 ha ploto sklype, unikalus Nr. ( - ), yra koks nors kelias, kuriuo būtų galima eiti arba važiuoti į 0,2000 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), kita vertus, pagal byloje pateiktus duomenis nėra ir jokio faktinio ar teisinio pagrindo teigti, kad toks kelias esą galėtų būti įrengtas. Ginčo kelio servitutas yra nustatytas būtent atsakovo 0,2000 ha ploto sklypui, unikalus Nr. ( - ), bei ši daiktinė teisė yra susijusi tik su minėtu nekilnojamuoju daiktu, o ne su daikto savininku – atsakovu. Servitutas baigiasi tik tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, tačiau servituto pasibaigimo pagrindu nėra aplinkybė, kada tarnaujančiojo daikto savininkas tampa gretimo daikto savininku. Taip pat nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog jis į savo 0,2000 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), galėtų patekti per savo močiutės O. N. 1,9464 ha ploto sklypą, unikalus Nr. ( - ), kuriame kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu. Minėti sklypai net nesiriboja, o antra, minėtu administraciniu atsakovo močiutės O. N. sklype nėra nustatytas servitutas atsakovo 0,2000 ha ploto sklypui, unikalus Nr. ( - ).
  1. Atsakovas M. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2006-09-21 pirkimo-pardavimo sutartimi iš Z. S. įsigijo 0,2000 ha ploto žemės sklypą ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ). Sutartį sudarė su Z. S. įgaliotu asmeniu M. A., kuris jam pateikė ir Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje patvirtintą įsigyto žemės sklypo planą. Plane buvo pažymėtas keliukas prie jo įsigyto žemės sklypo per ieškovės R. B. ir trečiojo asmens A. B. mišką, kurio unikalus numeris ( - ), ir kuris šiaurinėje pusėje ribojasi su jo 0,2000 ha ploto žemės sklypu. Be to, jam žodžiu buvo paaiškinta, jog ieškovė R. B. buvo davusi raštišką sutikimą kelio servitutui per jai priklausantį mišką. Tas keliukas per ieškovės mišką buvo vienintelis kelias privažiuoti prie jo žemės sklypo. Jau įsigijęs žemės sklypą, jis išsiaiškino, jog, nors kelias egzistuoja natūroje ir ieškovė davė leidimą juo naudotis, oficialiai joks servitutas per ieškovės mišką nustatytas nebuvo. Kadangi jis planavo pakeisti žemės sklypo paskirtį ir ateityje statyti ten gyvenamąjį namą dėl kelio servituto nustatymo bandė tartis su ieškove, tuomet susitarti nepavyko. Ieškovė siūlė jam įsirengti įvažiavimą į savo žemės sklypą per kitą jos žemės sklypą iš rytų pusės, savo lėšomis pasidarant perlaidą per pamiškės kanalą. 2010-12-14 jis kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu atsakovei R. B. dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,8800 ha ploto žemės sklype (miške), kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), patekimui į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą, taip pat esantį ( - ), neterminuoto ir neatlygintino kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti juo transporto priemonėmis ir nenustatant jokių naudojimosi juo apribojimų. Kad išvengti tolimesnių teisminių ginčų, jis susitarė su R. B. ir A. B. dėl kelio servituto nustatymo geruoju su sąlyga servituto kelio nesujungti su kitu keliu ir už servitutą jis sumokėjo ieškovei vienkartinę 3200 Lt (926,78 Eur) kompensaciją. 2011-01-14 žemės sklypo plano M 1:5000 pagrindu, kuriame buvo aiškiai apibrėžta kelio servituto vieta, Mažeikių rajono 2-ame notarų biure buvo sudaryta Žemės sklypo servituto sutartis Nr. 2-124, per ieškovės 1,88 ha ploto žemės sklypą jo 0,2000 ha ploto žemės sklypui buvo numatytas 6 metrų pločio kelio servitutas, su sąlyga nesujungti su kitu keliu. Pasirašant servituto sutartį Mažeikių rajono 2-ame notarų biure notarei buvo pateiktas jo žemės sklypo ribų planas M 1:5000, kuriame nebuvo įrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau ranka pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta būtent iš šiaurės pusės per ieškovės R. B. ir trečiojo asmens A. B. 1,88 ha ploto žemės sklypą (mišką). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Šis principas reikalauja atsižvelgti į abiejų šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Akivaizdu, kad servitutas buvo nustatytas būtent toje vietoje, kur buvo kelias ir tiek jis, tiek R. B. ir A. B. suprato, kur tiksliai yra pažymėta servituto vieta. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti.
  1. Trečiasis asmuo A. B. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad jo sutuoktinei R. B. nuosavybės teise priklauso 1,8800 ha ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio. Atsakovui M. N. priklauso besiribojantys žemės sklypai 0,2000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 1,2428 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), ( - ). 0,2000 ha sklypas iš šiaurės ribojasi su R. B. priklausančiu 1,88 ha ploto sklypu, iš pietų pusės ribojasi su atsakovui M. N. priklausančiu 1,2428 ha ploto žemės sklypu; iš rytų pusės ribojasi su jam ir R. B. priklausančiu 9,7392 ha ploto žemės sklypu. 2006-09-21 0,2000 ha ploto žemės sklypą įsigijo M. A.. 2010-10-06 R. B. siūlė M. A. nustatyti kelio servitutą per jai ir A. B. priklausantį 9,7392 ha ploto žemės sklypą, kuris ribojasi su jo įsigytu 0,2000 ha sklypu iš rytų pusės, nes šis kelias buvo numatytas parengtame ir apskrities viršininko patvirtintame žemėtvarkiniame projekte. 2010-12-14 M. A. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl kelio servituto nustatymo ieškovei priklausančiame 1,88 ha ploto žemės sklype patekimui į 0,2 ha ploto žemės sklypą. 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartimi Nr. 2-124 pagal planą M 1:10000 per jos 1,88 ha ploto žemės sklypą ginčo sklypui buvo numatytas 6 metrų pločio kelio servitutas, atsižvelgiant į projektą, nes projektu, prilygintu detaliajam planavimo dokumentui, buvo numatytas ir patvirtintas kelias į atsakovo sklypą. Tokiu būdu į ginčo sklypą atsirado galimybė patekti per ieškovės 9,7392 ha ploto žemės sklypą jame jau suprojektuotu servitutiniu keliu bei papildomai kertant nedidelį plotą jos kitame 1,88 ha ploto sklype iš rytų pusės, būtent šiam nedideliam plotui nustatant papildomą sutartinį servitutą. Pagal notarų biure pateiktą 2002-01-09 planą Nr. 295 M 1:10000 buvo parengta sutartis, tačiau planas, apibrėžiantis kelio servituto vietą, ribas, plotą, išdėstymą tarnaujančiame žemės sklype prie sutarties nebuvo prijungtas kaip neatsiejama sutarties dalis. Nebuvo konkrečiai apibrėžtas jos teisių ribojimo turinys ir nebuvo pažymėta teritorija, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas jos 1,88 ha ploto sklypo teritorijoje. Sutartyje Mažeikių rajono 2 - ame notarų biuro notarė suklydo ir įrašė, kad šalys vadovaujasi planu M 1:5000 (klaidingas įrašas vėliau ištaisytas). 2011-01-24 Sutartį ir nesuderintą (negaliojantį) 2006-03-01 žemės sklypo ribų projektinį planą Nr. 232-2 (M 1:5000), kuriame neįrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau savo nuožiūra (ranka) pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta, nuslėpęs spausdinimo klaidą sutartyje, M. A. įregistravo VĮ Registrų centras. Paaiškėjo, kad M. A. VĮ Registrų centras pateikė sklypo planą, kuriame paties ranka pažymėtas kelio servitutas neatitiko ieškovės Mažeikių rajono 2 - ame notarų biure aptarto kelio servituto lokalizacijos. 2011-01-24 Mažeikių rajono apylinkės teisme M. A. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. 2-227-215/2015. 2011-01-26 priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio atsakovei R. B. ir civilinė byla dėl kelio servituto nustatymo nutraukta. 2011-01-28 atsakovas iš M. A. nupirko ginčo sklypą. Sandoris sudarytas išsyk po kelio servituto įregistravimo. Buvęs ginčo sklypo savininkas, žinodamas apie būsimą sandorį, aktyviais ir nuosekliais veiksmais įteisino kelio servitutą būsimam sklypo savininkui atsakovui M. N.. Atsakovas M. N. į jam priklausančius žemės sklypus patenka per ieškovei R. B. nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, t. y. per sklypą einančiu keliuku, kurį atsakovas užpylė statybinėmis atliekomis, ir iš Falsbergo gatvės vietinės reikšmės vidaus keliu per O. N. žemės sklypą, kuriam nustatytas kelio servitutas.
  1. Trečiasis asmuo O. N. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
  1. Mažeikių rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. Z. nurodė, jog sutarties pasirašymo dieną šalys pateikė dokumentus, pagal kuriuos buvo paruoštas sutarties projektas, šalys su juo susipažino ir tada pasirašė. Sutarties šalys žemės sklypo plano, detalizuojančio, kurioje vietoje bus kelias, nepateikė. Suprato, jog sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad teisme buvo iškelta byla dėl kelio servituto ir siekdami nutraukti procesą teisme, šalys pasirašė servituto sutartį. Jai buvo pateikti sklypo du planai, sutartis. Ginčų, nesutarimų tarp šalių nebuvo. Pažymėjo, jog sklypo plano mastelio neteisingas nurodymas buvo techninė klaida, kuri buvo ištaisyta jau po sutarties patvirtinimo. Šalys sudarydamos sutartį vadovavosi planu, kurio mastelis 1:10000.

4II.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad kelio servitutas įregistruotas 2014-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties notarinio registro Nr. 2-124 pagrindu, būtent ši sutartis yra kelio servituto ieškovei priklausančiame 1,88 ha ploto žemės sklype nustatymo pagrindas. Sudarant ginčijamą servituto sutartį notarei buvo pateiktas 2006-03-01 Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vadovo pasirašytas tuo metu M. A. nuosavybės teise priklausiusio 0,2000 ha žemės sklypo ribų projektinis planas Nr. 232-2 (M 1:5000), kuriame nebuvo įrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau M. A. ranka pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. B. notarei pateikė 2002-01-09 planą Nr. 295 R. B. 1,88 ha ploto žemės sklypo M 1:10000, kuriame nebuvo konkrečiai pažymėta kelio servituto vieta, ribos, plotas, t. y. tiksliai vieta, kurioje taikomi ribojimai jos 1,88 ha ploto sklype. Notarų biure buvo parengta Žemės sklypo servituto sutartis, tačiau ne vienas iš pateiktų planų nebuvo prie sutarties prijungtas kaip neatsiejama sutarties dalis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prie ginčijamos žemės sklypo servituto sutarties nebuvo pridėtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas. Teismas pažymėjo kad Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo ( toliau -Žemės įstatymo ) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo servituto sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas savaime nelemia sandorio negaliojimo, turi būti nustatyta, ar dėl to nepažeisti sutarties šalių, viešieji interesai ir kita.
  1. Teismas nurodė, kad servitutas nustatytas siekiant užtikrinti servituto turėtojui M. A. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kurio bendras plotas 0,2000 ha, unikalus numeris ( - ), tinkamą naudojimą. Sutartį pasirašė R. B., A. B. ir M. A., nurodydami, jog ji šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta. 2011-01-24 šią sutartį M. A. įregistravo VĮ Registrų centras. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo A. B., tiek notarė paaiškino, jog pataisymą sutartyje dėl pateikto žemės sklypo mastelio notarė padarė vėliau, ieškovės ir trečiojo asmens prašymu, iš byloje esančios 2014-10-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo kopijos matyti, jog teismo posėdyje notarė nurodė, kad tai buvo padaryta 2012 metais. Teismas vertino tai, kad notarei, pasirašant sutartį, buvo pateikti du žemės sklypų planai, kuriuose iš esmės nurodyti besiribuojantys ieškovei 1,88 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) ir atsakovui (tuo metu M. A.) 0,2000 ha ploto (unikalus Nr. ( - )) priklausantys žemės sklypai, skiriasi tik planų mastelis ir M. A. pateiktame žemės sklypo ribų projektiniame plane Nr. 232-2 (M 1:5000) jo ranka buvo įbraižyta ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalyje numatomo servituto vieta. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog R. B. 1,88 ha (unikalus numeris ( - )) žemės sklypo esančio ( - ), naudojimo paskirtis miško ūkio. Ginčo sutartimi nustačius ieškovės ir trečiojo asmens sklype kelio servitutą, M. A. šiems asmenims už jį sumokėjo vienkartinę 3200 Lt (926,78 Eur) dydžio piniginę kompensaciją, o ieškovė ir trečiasis asmuo patvirtino, kad dėl to neturi ir ateityje nereikš jokių pretenzijų. Byloje atsakovų, liudytojo parodymais teismas nustatė, kad kelias naudojamas per ieškovės mišką, kur nustatytas kelio servitutas, buvo ir anksčiau iki ieškovė R. B. tapo šio miško savininke.
  1. Teismas padarė išvadą, kad visos nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog šalys suprato 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartimi susitarė nustatyti kelio servitutą 1,88 ha sklypo, priklausančio Reginai ir A. B., šiaurinėje pusėje, iki šešių metrų pločio, su sąlyga nesujungti su kitu keliu, t. y, suprato kur yra nustatyta kelio servituto vieta ir naudojimosi juo tvarka. Teismas sprendė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo servituto sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas sudarant 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr. 2-124 savaime nelemia sandorio negaliojimo, nes dėl to nepažeisti nei sutarties šalių, nei viešieji interesai.
  1. Dėl servituto panaikinimo teismas pažymėjo, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Šiuo atveju ieškovės reikalavimo nustatyti, jog išnyko kelio servituto būtinumas, patenkinimas reikštų, kad atsakovai M. N. prarastų galimybę patekti į jam priklausantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą ir kad ši galimybė būtų atkurta, reikalinga būtų įrengti kitą tinkamą naudoti kelią, nes byloje yra nustatyta, jog kito kelio patekimui į šį žemės sklypą nėra. Nurodydama, jog atsakovas M. N. turi galimybę patekti į minėtą žemės sklypą per kitą jam priklausantį žemės sklypą, ieškovė tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tai pat, teigdama, jog atsakovas gali patekti į kitą savo 1,2428 ha ploto žemės sklypą per jo močiutei O. N. priklausantį 1,9464 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris ( - )), kuriame administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, nepateikė įrodymų, jog yra nustatytas kelio servitutas patekti į atsakovui priklausantį 1,2428 ha ploto žemės sklypą. Teismas sprendė, kad ieškovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, žemės sklype nustatyto kelio servituto panaikinimas nėra galimas konstatavus, jog išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas galės būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto, nes kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiajame daikte panaikinimas reikštų, kad atsakovas praranda galimybę naudotis viešpataujančiuoju daiktu - jam priklausančiu 0,2000 ha ploto žemės sklypu (CK 4.135 straipsnis). Ieškovės argumentai, kad atsakovas M. N. gali įsirengti kitą kelią į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal 2010-02-03 jos ir trečiojo asmens A. B. parengtą jiems priklausančio 9.7392 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą, kuriame numatytas servitutinis kelias į jos 1,88 ha ploto žemės sklypą bei į atsakovo 0,2000 ha žemės sklypą, nėra paremti konkrečiais įrodymais (pvz. atitinkama darbų sąmata), be to, konstatuojant, kad išnyko sąlygos servituto nustatymui, kitas kelias jau turi būti įrengtas. Teismas sprendė, kad ieškinys dėl servituto servituto panaikinimo išnykus jo būtinumui nepagrįstas todėl netenkintinas.

6III.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Panaikinti 2011-01-14 Mažeikių rajono 2-me notarų biure sudarytą žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr.2-124, tarp R. B., A. B. bei M. A., kuria nustatytas servitutas žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam ( - ), kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pripažinti kelio servitutą žemės sklypui 0,2000 ha, esančiam ( - ), kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - )pasibaigusiu išnykus servituto būtinumui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pripažino, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis prie žemės sandorių turi būti pridėtas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tačiau nusprendė, kad įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo servituto sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas savaime nelemia sandorio negaliojimo. Toks Žemės įstatyme nustatyto imperatyvo nepaisymas, laisvas specialiojo įstatymo interpretavimas ir ydingas teisės normos aiškinimas, kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo teisėtumu. Žemės sandoriams yra taikomos bendrosios CK reglamentuotos sutarčių ir sandorių teisės normos, jeigu nenumatyta kituose specialiuosiuose teisės aktuose. Teismo nustatytą aplinkybę, jog 1,88 ha ieškovei priklausančiame sklype buvo kelias paneigia eilė aplinkybių, kurių teismas nevertino. Atsakovas M. N. savavališkai 1,88 ha žemės sklypo miško proskynoje pradėjo įrenginėti kelią tuo metu, kai 0,2 ha ploto žemės sklypas dar priklausė atsakovui M. A. ir taip klaidina teismą, neva toje vietoje buvo kelias. Teismo išvada, kad kelias buvo anksčiau iki ieškovė tapo šio miško savininkė yra priimta tik atsakovų ir vieno atsakovo liudytojo liudijimo pagrindu, neįvertinus rašytinių įrodymų bei ieškovės ir trečiojo asmens A. B. parodymų. Tuo pažeistos įrodymų vertinimo ir tyrimo taisyklės numatytos CPK 183,185 straipsniuose.
    1. Teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita.
    1. Atsakovas M. A. sukūrė tariamą kelio servituto būtinybę, nors jos iš tiesų nebuvo ir nėra. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, kad asmens, prašančio nustatyti servitutą, patiriami sunkumai ir nepatogumai, įgyvendinant nuosavybės teisę, nebuvo ir nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.
    1. Atkreipia dėmesį, kad tvirtinant sutartį, šalys susitarė dėl kelio servituto vietos, tačiau pasinaudojęs notarų biuro darbuotojų klaida, M. A. pats pažymėjo kelio servituto vietą kur jam patogu ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo, viešpataujančio 0,2 ha ploto žemės sklypo planą. Nagrinėjant bylą ieškovė siūlė atsakovui M. N. ginčą baigti taikiai, nustatant tikrąją ieškovės nurodytą kelio servituto vietą, nes ieškovė neatsisakė leisti naudotis kelio servitutu ten, kur ji buvo suplanavusi bei išreiškusi savo valią notarų biure. Atsakovui M. N. kategoriškai atsisakius su taikos sąlygų pasiūlymu, nepateikus savo pasiūlymo, vertintina, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu ir atsakovas M. A. pasirašant sutartį iš esmės nesutarė dėl kelio servituto vietos. Dėl šios aplinkybės ir sutarties neužbaigtumo (nepridėjus aiškaus plano, t. y. nenurodžius tikslios servituto vietos) iš esmės kilo šis ginčas.
    1. Teismas tyrė ir pasisakė ne apie ieškinio dalyką - pataisytą galiojančią sutartį, kurioje nurodytas žemė sklypo planas masteliu M 1:10000, bet apie negaliojančią, vėliau pataisytą sutartį ir jos priedą planą masteliu M 1:5000, kuris iš esmės neturėtų turėti teisinės reikšmės šioje byloje. Be to atsakovai neginčijo servituto sutarties pataisymo, tad galioja pataisyta sutartis su nurodytu plano masteliu M 1:10000, registruota Nekilnojamojo turto registre, kuriame nėra nurodyta servituto lokalizacijos vieta. Teismo motyvas, jog ieškovė sutartį pradėjo ginčyti 2015-06-05 šioje byloje neturi teisinės reikšmės.
    1. Teismas atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl servituto panaikinimo ieškovės sklype pasikeitus aplinkybėms, išnykus servituto būtinumui neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Kokiu būdu teismas nustatė, kad kelio patekti atsakovui M. N. į 0,2 ha ploto sklypą nėra, lieka neaišku. Nesuvokiama teismo išvada, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas M. N. gali patekti į besiribojantį jam priklausantį 1,2428 ha ploto žemės sklypą per jo močiutei priklausantį 1,9464 ha ploto žemės sklypą, kuriame administraciniu aktu yra nustatytas kelio servitutas.
    1. 2011-01-28 atsakovui M. N. iš atsakovo M. A. įsigijus 0,2 ha ploto ginčo sklypą, išsyk išnyko faktinės aplinkybės, reikšmingos kelio servituto objektyviam būtinumui. Atsakovas M. N. gali patekti į viešpataujantį ginčo sklypą per besiribojantį iš pietų pusės jam priklausantį 1,2428 ha ploto žemės sklypą, į kurį savo ruožtu administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas per O. N. priklausantį 1,9464 ha ploto žemės sklypą. Atmestini teismo motyvai, jog kito kelio patekimui į 0,2 ha atsakovo M. N. sklypą nėra. Atsakovas M. N. neįrodė kelio servituto būtinumo pasikeitus aplinkybėms pagrįstumo. Atsakovas neįrodė, jog panaikinus kelio servitutą CK 4.135 straipsnio pagrindu, jis objektyviai negalės tinkamai naudotis savo 0,2000 ha ploto žemės sklypu.
  1. Trečiasis asmuo A. B. prisidėdamas prie apeliacinio skundo prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. A. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliantės R. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo M. N. 0,2 h sklypo plane atsakovo M. A. ranka įšbraižytoje kelio servituto vietoje yra kelias ieškovės 1,88 ha sklype. Įsigijęs žemės sklypą gavo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje patvirtintą įsigyto žemės sklypo planą, kuriame buvo pažymėtas ir privažiavimas, t.y. keliukas prie jo 0,2000 ha sklypo, per apeliantės ir trečiojo asmens A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,88 ha sklypą (mišką), kuris kaip tik šiaurinėje pusėje ribojasi su 0,2000 ha sklypu. Iki 0,2000 ha sklypo ribos su perlaida per kanalą, einantis keliukas buvo jau nuo senų laikų ir tik šiuo vieninteliu keliu buvo galima privažiuoti prie 0,2000 ha sklypo.
    1. 2010-12-14 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo, kuriame prašė apeliantei, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,8800 ha ploto žemės sklypo (miške), kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), patekimui į 0,2000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), taip pat esantį ( - ), nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis ir nenustatant jokių naudojimosi juo apribojimų. Kartu su ieškiniu pateikė nuotraukas, kurios buvo padarytos 2010-11-25. Iš nuotraukų yra aiškiai matyti, kad apeliantės ir trečiojo asmens A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,88 ha sklype (miške) tuo metu jau egzistavo kelias iš šiaurės pusės, kuriuo buvo galima nekliudomai patekti į 0,200 ha sklypą ir jį tinkamai pagal paskirtį naudoti. Siekiant išvengti tolimesnių teisminių ginčų, taikiu susitarimu civilinėje byloje Nr. 2-227- 215/2011, susitarė sudaryti Žemės sklypo servituto sutartį, kas ir buvo padaryta, po ko M. A. atsiėmė ieškinį.
    1. 2011 m. sausio 14 d. 0,200 ha žemės sklypo plano M 1:5000 pagrindu, kuriame buvo aiškiai apibrėžta kelio servituto vieta, t.y., iš šiaurės pusės per apeliantės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (mišką) būtent toje pačioje vietoje, kurioje egzistavo kelias, Mažeikių 2-ojo notaro biure buvo sudaryta žemės sklypo servituto sutartis. Žemės sklypo servituto sutarties 2.1. p. aiškiai nurodyta, kad jos dalykas yra 1,8800 ha žemės sklypas bei identifikuotas servituto objektas. Įforminus šią sutartį M. A. sumokėjo apeliantei ir trečiajam asmeniui A. B. 3200,00 Lt vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą.
    1. Servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui reglamentuoja CK 4.135 straipsnis. Teismų praktikoje pažymima, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas tinkamai taikė teisės aktų normas bei pagrįstai atmetė apeliantės patikslintą ieškinį.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. N. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Pažymi, jog specialiojo Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata imperatyviai nenustato, kad šios teisės nuostatos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas, kaip teigia apeliantė. Be to, nesutinka, kad prie ginčo sandorio turėjo būti pridėtas būtent apeliantės turimas žemės sklypo planas ir, kad negalėjo būti pridėtas bendraatsakovio planas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 išaiškinta, jog prie žemės sandorio nepridėjus žemės sklypo plano, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu įstatymų reikalavimų pažeidimu ir nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu žemės sandorį, jeigu sutartyje jos objektas yra identifikuotas, t. y. iš sutarties sąlygų galima aiškiai nustatyti sutarties šalių apimtį ir turinį. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant dėl ginčo sutarties negaliojimo CK 1 .80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, atsižvelgtina į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teismas nustatęs, kad dėl minėtoje įstatymo normoje nustatyto reikalavimo tinkamo neįvykdymo nebuvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai bei sutarties šalių ir viešieji interesai, pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio.
    1. Aplinkybę dėl kelio egzistavimo teismas nustatė įvertinęs visus bylos įrodymus. Iš jų visumos teismas padarė išvadą, jog privažiavimo kelias, kuriam nustatytas servitutas per apeliantės žemės sklypą iš šiaurės pusės, egzistuoja jau nuo seno ir šiuo keliu naudojamasi iki šiol. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas nustatė, kad šalys tiksliai apibrėžė žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai taikomi ne žemės sklypo plane, o ginčo sutartyje. Iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad servituto objektas yra būtent iš šiaurės pusės, iki 6 m. pločio kelias, kuriuo viešpataujančio daikto savininkui suteikiama teisė juo važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant jokių naudojimosi juo apribojimų. Kadangi ginčo sutartyje jos objektas yra aiškiai identifikuotas, t. y. iš sutarties sąlygų galima aiškiai nustatyti sutarties šalių apimtį ir turinį, apeliantės argumentai nepagrįsti ir nėra pagrindo vertinti, kad teismas nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.
    1. Teismas visiškai pagrįstai šiuo atveju sprendė, kad nepaisant to, jog notarei, tiek surašant ginčo sutartį, tiek vėliau, buvo pateikti du skirtingų mastelių žemės sklypų planai, tačiau kadangi abejuose iš esmės yra nurodyti abu besiribojantys apeliantei priklausantis 1,8800 ha ir atsakovui priklausantis 0,20 ha ploto žemės sklypai, kadangi servituto turinys konkretizuotas ne žemės sklypo planuose, o pačioje ginčo sutartyje, žemės sklypo mastelio skaitmenų užrašymo techninės klaidos ištaisymas po ginčo sutarties sudarymo, esminės reikšmės pačios sutarties turiniui neturėjo.
    1. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl servituto panaikinimo. Servitutas yra susijęs su daiktu, o ne su nuosavybės teisės subjektu. Kadangi įstatymas nustato, kad servitutas baigiasi tik tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku todėl servituto pasibaigimo pagrindu negali būti aplinkybė, kai tarnaujančiojo daikto savininkas tampa gretimo daikto savininku. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, jog kito kelio patekimui į ginčo sklypą nėra. O kad ši galimybė būtų reikalinga būtų įrengti kitą tinkamą naudoti kelią. Šie sklypai, nors ir yra greta vienas kito, nėra sujungti į vieną bendrą sklypą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog būtų planuojama šiuos sklypus sujungti. Administraciniu aktu trečiojo asmens O. N. sklype nėra nustatytas servitutas būtent ginčo sklypu. Nepaisant to, kad greta esantys sklypai priklauso tam pačiam atsakovui, apeliantė neturi jokio pagrindo teigti, kad į ginčo sklypą atsakovas galės patekti per kitą savo sklypą. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtame kitame atsakovo sklype yra koks nors kelias, kuriuo būtų galima eiti arba važiuoti į ginčo sklypą, kad toks kelias galėtų būti įrengtas ir kokia būtų tokių darbų sąmata. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklausantys sklypai, t. y. ginčo sklypas bei 1,2428 ha ploto sklypas, unikalus Nr. ( - ), yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys savo atskirus unikalius, kadastro ir registro numerius.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nors trečiasis asmuo pareiškė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad teismas eilės įrodymų visai nevertino, kad teismo išvados yra prieštaringos, todėl mano, kad reikalinga papildomai vertinti faktines aplinkybes, tačiau nepateikė duomenų dėl kokių faktinių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybių dėl jų pasisakyti, pasiaiškinti, neturėjo galimybės paaiškinti dėl ginčo esmės, teikti įrodymus, nenurodė kokios aplinkybės nebuvo ištirtos ir pan. nes dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu turėjo visas galimybes naudotis CPK 42 straipsnyje ir kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į apeliantės bei trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl žodinio nagrinėjimo, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl servituto panaikinimo. Ieškovė R. B. patikslintu ieškiniu prašo panaikinti sutartį dėl kelio servituto nustatymo nes servitutas buvo nustatytas neteisėtai ir nepagrįstai, nes buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas imperatyvusis reikalavimas prie žemės sklypo servituto sutarties pridėti sklypo planą, t. y. neapibrėžtas ir neaiškus servituto objektas. Taip pat prašo pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą išnykus kelio servituto būtinumui, kadangi egzistuoja reali galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto ieškovės žemės sklype - tarnaujančiame daikte.
  1. Byloje nustatyta, kad jog ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B., nuosavybės teise priklauso 1,8800 ha ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 9,7392 ha, unikalus numeris ( - ), esantys ( - ). Atsakovui M. N. nuosavybės teise priklauso 1,2428 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 0,2000 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantys taip pat ( - ). 0,2000 ha žemės sklypą (unikalus numeris ( - )) ( - ), atsakovas M. N. įsigijo iš atsakovo M. A. 2006-09-21. Atsakovas M. N. į savo 0,2000 ha ploto sklypą patenka keliuku per ieškovei priklausantį 1,8800 ha ploto miško sklypą, 6 metrų pločio kelio servitutas nustatytas remiantis 2011-01-14 žemės sklypo servituto nustatymo sutartimi, sudaryta siekiant užtikrinti tuo metu servituto turėtojui, M. A. priklausiusio 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), tinkamą naudojimą.
  1. Kelio servitutas įregistruotas 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties notarinio registro Nr. 2-124 pagrindu, būtent ši sutartis yra kelio servituto ieškovei priklausančiame 1,88 ha ploto žemės sklype nustatymo pagrindas. Nustatyta, kad sudarant ginčijamą servituto sutartį notarei buvo pateiktas 2006-03-01 Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vadovo pasirašytas tuo metu M. A. nuosavybės teise priklausiusio 0,2000 ha žemės sklypo ribų projektinis planas Nr. 232-2 (M 1:5000), kuriame nebuvo įrašyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, tačiau M. A. ranka pažymėta kelio servituto lokalizacijos vieta. Ieškovė ir trečiasis asmuo A. B. notarei pateikė 2002-01-09 planą Nr. 295 planą R. B. 1,88 ha ploto žemės sklypo M 1:10000, kuriame nebuvo konkrečiai pažymėta kelio servituto vieta, ribos, plotas, t. y. tiksliai vieta, kurioje taikomi ribojimai jos 1,88 ha ploto sklype. Notarų biure buvo parengta Žemės sklypo servituto sutartis, tačiau prie sutarties nebuvo pridėtas planas kaip neatsiejama sutarties dalis, t.y. nepridėtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo planas.
  1. Ieškovės teigimu prie žemės servituto sandorio privalėjo būti pridėtas žemės sklypo planas, nes , žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nustatant servitutą privačios žemės sklypuose sandoriu, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi, būtina konkrečiai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje. Sutartyje nenurodžius kelio servituto vietos tarnaujančiame sklype, notarinė sutartis neatitinka norminių aktų reikalavimų. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad tvirtinant sutartį, šalys susitarė dėl kelio servituto vietos, tačiau pasinaudojęs notarų biuro darbuotojų klaida, M. A. pats pažymėjo kelio servituto vietą kur jam patogu ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo, viešpataujančio 0,2 ha ploto žemės sklypo planą. Ieškovė siūlė atsakovui M. N. ginčą baigti taikiai, nustatant tikrąją ieškovės nurodytą kelio servituto vietą, nes ieškovė neatsisakė leisti naudotis kelio servitutu ten, kur ji buvo suplanavusi bei išreiškusi savo valią notarų biure. Tačiau atsakovui M. N. kategoriškai atsisakius su taikos sąlygų pasiūlymu, nepateikus savo pasiūlymo, vertintina, kad ieškovė ir atsakovas M. A. pasirašant sutartį iš esmės nesutarė dėl kelio servituto vietos. Ieškovės vertinimu dėl šios aplinkybės ir sutarties neužbaigtumo, nepridėjus aiškaus plano, t. y. nenurodžius tikslios servituto vietos iš esmės kilo šis ginčas. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas M. A. sukūrė tariamą kelio servituto būtinybę, nors jos iš tiesų nebuvo ir nėra ir pan. Ieškovės vertinimu 2011-01-14 sutartis dėl sklypo servituto naikintina nes neatitiko Žemės įstatymo 30 straipsnio 1,2 dalies reikalavimų.
  1. Iš esmės apeliantė nurodo, kad ji atsakovui pasikreipus į teismą dėl servituto nustatymo, siekdama išvengti teisminių ginčų bei nežinodama, jog M. A. turi teisę naudotis gretimu žemės sklypu patekimui į nuosavybės teise priklausantį 0,2000 ha ploto žemės sklypą, nusprendė suteikti kelio servitutą pagal 2010-02-03 parengtą jai ir jos sutuoktiniui A. B. priklausančio 9.7392 ha ploto žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektą. Taip pat apeliantė tvirtina, kad M. A. VĮ Registrų centras pateikė ne tą sklypo planą, kuriame paties ranka pažymėtas kelio servitutas neatitiko ieškovės Mažeikių rajono 2-ame notarų biure aptarto kelio servituto lokalizacijos, todėl ieškovė kreipėsi į notarę, kuri ištaisė sutartyje buvusią klaidą ir įregistravo sutarties planą Nr. 295 M 1:10000.
  1. Minėta 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartimi notarinio registro Nr. 2-124 šalys nustatė 1,8800 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas: ( - ), servitutą - teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, nenustatant jokių naudojimosi apribojimų, pagal žemės sklypo planą M 1:5000, pažymėtą iš šiaurės pusės, iki 6 m pločio, su sąlyga nesujungti su kitu keliu, su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis, nustatytomis šia sutartimi ir LR įstatymais. Servitutas nustatytas turėtojo naudai, siekiant užtikrinti servituto turėtojui M. A. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), kurio bendras plotas 0,2000 ha, unikalus numeris ( - ), tinkamą naudojimą. Sutartį pasirašė R. B., A. B. ir M. A., nurodydami, jog ji šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią, priimta ir pasirašyta. Šalys aptarė dėl įsipareigojimų, sutarties galiojimo ir sąlygų keitimo. Nekilnojamojo turto registro 2015 m. gegužės 29 d. išrašas patvirtina, kad 2011-01-24 0,2 ha ploto žemės sklypui įregistruotas kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis, tarnauja sklypo kadastrinis Nr. ( - ). Teismo posėdyje tiek trečiasis asmuo A. B., tiek notarė paaiškino, jog pataisymą sutartyje dėl pateikto žemės sklypo mastelio M 1-1000 notarė padarė vėliau, ieškovės ir trečiojo asmens prašymu. Teismas vertino, kad tai buvo padaryta 2012 metais. Tarp šalių ginčo dėl šių konkrečių aplinkybių nekilo.
  1. Pažymėtina, kad šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl 3200 Lt sumokėjimo, tačiau ginčo sutartimi nustačius ieškovės ir trečiojo asmens sklype kelio servitutą, sutartyje nurodoma, kad M. A. sumokėjo vienkartinę 3200 Lt (926,78 Eur) dydžio piniginę kompensaciją už servituto nustatymą. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas. ( CPK 178 straipsnis). Taip pat apeliacinio teismo pažymėtina, kad nors atsakovas M. A. nurodo, kad kreipiantis su ieškiniu dėl servituto nustatymo iš nuotraukų buvo aiškiai matyti, kad apeliantės ir trečiojo asmens A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,88 ha sklype (miške) tuo metu jau egzistavo kelias iš šiaurės pusės, kuriuo buvo galima nekliudomai patekti į 0,200 ha sklypą ir jį tinkamai pagal paskirtį naudoti, o ieškovai šias aplinkybes neigia ir iš esmės šalys skirtingai nurodo aplinkybes dėl buvusio keliuko, tačiau pažymėtina, kad ieškinio dalykas konkrečioje byloje nėra keliuko egzistavimo faktinių aplinkybių nustatymas, vertinimas ir kita. Iš esmės ginčas yra dėl sutarties nustatyti žemės sklype servitutą teisėtumo.
  1. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą įrodymų padarė išvadą, kad šalys suprato 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties sąlygas, kad sutartimi susitarė nustatyti kelio servitutą 1,88 ha sklypo, priklausančio R. ir A. B., šiaurinėje pusėje, iki šešių metrų pločio, su sąlyga nesujungti su kitu keliu, t. y, suprato kur yra nustatyta kelio servituto vieta ir naudojimosi juo tvarka. Konkrečiu atveju teismas sprendė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės sklypo servituto sutarties pridėti žemės sklypo planą nesilaikymas sudarant 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartį, notarinio registro Nr. 2-124 savaime nelemia sandorio negaliojimo, nes dėl to nepažeisti nei sutarties šalių, nei viešieji interesai. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad šalys tvirtinant sutartį, kaip galima suprasti iš ieškovės argumentų, susitarė dėl kitos kelio servituto vietos, tačiau pasinaudojęs notarų biuro darbuotojų klaida, M. A. pats pažymėjo kelio servituto vietą kur jam patogu ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre savo, viešpataujančio 0,2 ha ploto žemės sklypo planą. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes ( CPK 178 straipsnis). Apeliantės argumentus paneigia pačios sutarties turinys. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad pasirašant sutartį notarės biure iš esmės šalys nesutarė dėl kelio servituto vietos nepagrįsti. Apeliantės argumentus paneigia minėtos žemės sklypo servituto sutarties 2.1 punkte nurodytas sutarties dalykas.
  1. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad žemės sandorių formą nustato CK ir Žemės įstatymas, kuris nustato, jog prie žemės sandorių turi būti pridėtas žemės sklypo planas ir jis yra neatskiriama žemės sandorio dalis (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis.), o žemės servitutai nustatomi vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau tarp šalių kilus konkrečiam ginčui sutiktina su teismo vertinimu, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas savaime nedaro sandorio negaliojančiu. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad šalys sandorius sudaro laisva valia. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Teismų praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad yra akcentuojamas vienas iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apsaugoti sąžiningų civilinės apyvartos dalyvių, suinteresuotų sudaryto sandorio padariniu atsiradimu, teisėtus lūkesčius, t. y. pagrįstą tikėjimą, jog sandorio pagrindu atsiradusios teisės ar pareigos nebus kvestionuojamos. Būtent dėl šios priežasties įstatymas riboja arba sandorio nuginčijimo, arba sandorio negaliojimo teisinių padarinių taikymo galimybę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip civilinių teisių gynimo būdas, gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešojo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  1. Apeliacinio teismo vertinimu nors apeliantė ir nurodė, kad servituto sutartis neatitiko jos valios, teigia, kad dėl servituto buvo susitarta kitoje vietoje, kad atsakovas M. A. elgėsi nesąžiningai, kad turėjo būti prie sutarties planas ir pan., kad sutartyje nenurodžius kelio servituto vietos tarnaujančiame sklype, notarinė sutartis neatitinka norminių aktų reikalavimų ir pan. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė buvo sutarties šalis, ir jei atsakovei kilo neaiškumų dėl sutarties sąlygų ji galėjo sutarties atsisakyti, ar keisti sutarties sąlygas ir pan. Taip pat atsižvelgiant į įstatymo nuostatas bei siekiant išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl neaiškių aplinkybių, kaip apeliantė teigia, apeliantė būdama atidi, rūpestinga turėjo teisę ir manytina galimybę inicijuoti konkretaus plano sudarymą, kuris konkrečiai apibrėžtų žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį. Konkrečiai pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje. Tačiau kaip minėta pasirašė servituto sutartį ir nurodė, kad sutartis suprantama, aiški. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, apeliantės nurodytas aplinkybes tiek pirmosios instancijos teisme tiek apeliaciniame skunde neturi teisinio pagrindo spręsti, kad minėta sutartis neatitiko apeliantės valios, priešingai visuma byloje nustatytų aplinkybių suteikia pagrindo vertinti, kad sutarties sudarymo metu ginčo tarp šalių nebuvo. Sutartis buvo sudaryta, kaip pati apeliantė nurodė atsižvelgiant į tai, kad buvo pareikštas ieškinys, siekiant išvengti ginčų ateityje.
  1. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. 2010-12-14 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo, kuriame prašė apeliantei, asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,8800 ha ploto žemės sklypo (miške), kurio unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), patekimui į 0,2000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), taip pat esantį ( - ), nustatyti neterminuotą ir neatlygintiną kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti juo transporto priemonėmis ir nenustatant jokių naudojimosi juo apribojimų. Kaip minėta siekiant išvengti tolimesnių teisminių ginčų, taikiu susitarimu civilinėje byloje Nr. 2-227-215/2011, susitarė sudaryti Žemės sklypo servituto sutartį, kas ir buvo padaryta, po ko M. A. atsiėmė ieškinį.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog prie žemės sandorio nepridėjus žemės sklypo plano, toks pažeidimas nelaikytinas esminiu įstatymų reikalavimų pažeidimu ir nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu žemės sandorį, jeigu sutartyje jos objektas yra identifikuotas, t. y. iš sutarties sąlygų galima aiškiai nustatyti sutarties šalių apimtį ir turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant dėl ginčo sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, atsižvelgtina į CK 6.225 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalių, bet ir viešieji interesai. Minėtoje sutartyje šalys tiksliai apibrėžė žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją. Iš sutarties turinio aiškiai matyti, kad servituto objektas yra būtent iš šiaurės pusės, iki 6 m pločio kelias, kuriuo viešpataujančio daikto savininkui suteikiama teisė juo važiuoti transporto priemonėmis, nenustatant jokių naudojimosi juo apribojimų. Teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, atsižvelgęs į įstatymo nuostatas, pagrįstai sprendė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie žemės servituto sutarties pridėti žemės sklypo planą pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti tarp šalių sudarytą servituto sutartį. Vien privalomos normos pobūdžio konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčo sandoris yra niekinis. Be to pažymėtina, kad šalys minėtoje sutartyje numatė dėl sutarties galiojimo, sutarties keitimo sąlygų, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta šalių rašytiniu susitarimu notarine forma. ( sutartie 6.1, 6.2 punktas).
  1. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek vertindamas įrodymus procesinės teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu žemės sklypo mastelio skaitmenų užrašymo techninės klaidos ištaisymas po ginčo sutarties sudarymo, esminės reikšmės pačios sutarties turiniui neturėjo, taip pat kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti 2011-01-14 žemės sklypo servituto nutarties. Be to teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

11Dėl kelio servituto pabaigos išnykus jo būtinumui

  1. Nors apeliantė teigė, kad naikintina žemės sklypo servituto sutartis, t.y., kad ji neteisėta, taip pat teigia, kad yra išnykusios faktinės aplinkybės, reikšmingos kelio servituto objektyviam būtinumui, kuris nustatytas minėta sutartimi. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti servitutą, išnykus servituto būtinumui vadovaujantis (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Teismas iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovas prarastų galimybę patekti į jam šiuo metu priklausantį ginčo sklypą nes kito kelio nėra. Tam, kad galimybė patekti į žemės sklypą būtų atkurta, reikėtų įrengti kitą tinkamą kelią. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliantės vertinimu atsakovas į viešpataujantį sklypą gali patekti per iš pietų pusės besiribojantį jam priklausantį 1,2428 ha žemės sklypą.
  1. Servituto pasibaigimo pagrindai yra įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš servituto pabaigos pagrindų - išnykęs servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis). CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servituto būtinumas išnyksta, kai aplinkybės pasikeičia taip, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Įstatymas nustato, kad servitutas baigiasi tik tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4.132 straipsnis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad servituto pasibaigimo pagrindu negali būti vien aplinkybė, kai tarnaujančiojo daikto savininkas tampa gretimo daikto savininku.
  1. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad servituto pripažinimo pasibaigusiu galimybė siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Tai reiškia, jog tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnio 1 dalis). Vertintina, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus šio kelio servituto būtinumui, reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype, tarnaujančiajame daikte jau turi egzistuoti. Teismų praktikoje pažymima, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jei jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
  1. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kaip minėta pagal CPK 185 straipsnį, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo padaroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Nors apeliantė teigia, kad atsakovas į ginčo sklypą gali patekti per jo močiutei O. N. priklausančio 1,9464 ha ploto žemės sklypą ir kad šiuos jos argumentus patvirtina jos į bylą pridėti rašytiniai įrodymai, tačiau yra pagrindo vertinti, kad jie nepaneigia, jog greta ginčo sklypo esančiame atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 1,2428 ha ploto sklype, unikalus Nr. ( - ), nėra kito kelio, suteikiančio galimybę per jį privažiuoti prie ginčo sklypo, taip pat, kad jame nenustatytas bei neįregistruotas joks kelio servitutas, numatantis tokią galimybę. Apeliantės argumentai, kad 2011-01-28 atsakovui M. N. iš atsakovo M. A. įsigijus 0,2 ha ploto ginčo sklypą, išsyk išnyko faktinės aplinkybės, reikšmingos kelio servituto objektyviam būtinumui, nepagrįsti. Apeliantė nors ir nurodė, kad ji neturi pareigos įrodinėti, taip pat nurodė, kad tik ji iš esmės teikė įrodymus, nepagrįsti. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju ieškovės pareiga įrodyti, kad išnyko faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatytam kelio servituto objektyviam būtinumui. Apeliantės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, apie tai, jog atsakovas į ginčo sklypą gali eiti arba važiuoti per šalia esantį jo paties kitą sklypą, yra nepagrįsti, neįrodyti ( CPK 178 straipsnis).
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kito kelio patekimui į ginčo sklypą nėra. O kad ši galimybė būtų atkurta, reikalinga būtų įrengti kitą tinkamą naudoti kelią. Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog atsakovas gali patekti į kitą savo 1,2428 ha ploto žemės sklypą per jo močiutei O. N. priklausantį 1,9464 ha žemės sklypą, kuriame administraciniu aktu nustatytas servitutas. Teismas byloje ištirtų ir įvertinų įrodymų viseto pagrindu visiškai pagrįstai konstatavo, kad kelias patekimui į ginčo sklypą esamu momentu nėra įrengtas. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė šalių konkrečiai sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Taip pat neįrodė, kad išnykus servituto būtinumui, yra kitas įrengtas kelias ir egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantį daiktą, ginčo sklypą, tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto tarnaujančiame daikte. Todėl įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės patikslintą ieškinį ir netenkino reikalavimo pripažinti kelio servitutą pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio reikalavimų netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

12Dėl bylos procesinės baigties.

  1. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nors apeliantė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą, jos neatlygintinos. Atsakovas M. N. pareiškė prašymą priteisti 400 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turi būti pateiktas raštu kartu su šių išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašoma atlyginti advokato darbo išlaidų suma neviršija Rekomendacijose numatytas maksimalias ribos, todėl tenkintinas prašymas priteisti iš ieškovės 400 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

14Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

15Palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą.

16Priteisti iš apeliantės R. B., asmens kodas ( - ), 400 Eur ( keturis šimtus eurų ) atsakovui M. N., asmens kodas ( - ), atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

18Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai