Byla 2S-624-340/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

3kolegijos teisėjų A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Antano Malkevičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo Antano Malkevičiaus ieškinį atsakovui Danske Bank A/S veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą dėl kreditavimo sutarties ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais ab initio.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio: 2007-03-20 kreditavimo sutartį Nr. KKT1502070101, sudarytą tarp A. Malkevičiaus ir AB „Sampo bankas“; hipotekos lakštą, kuriuo AB „Sampo bankas“ naudai buvo įkeistas 1,67 ha ploto žemės sklypas, esantis Antežerių k., unikalus Nr. 4400-0095-7164; hipotekos lakštą, kuriuo AB „Sampo bankas“ naudai buvo įkeistas 0,49 ha žemės sklypas Vydmantų k., Kretingos r. sav., unikalus Nr. 5670-0004-0005. Ieškovo teigimu, reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais laikytini neturtiniais reikalavimais.

7Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-09-28 nutartimi atsisakė priimti ieškovo Antano Malkevičiaus ieškinį atsakovui Danske Bank A/S veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą dėl kreditavimo sutarties ir hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais ab initio; grąžino ieškovui Antanui Malkevičiui 2010-09-06 ir 2010-09-08 AB „Swedbank“ sumokėtą 399 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, jog ieškovas ginčija tarp jo ir atsakovo sudarytos kreditavimo sutarties sąlygų bei jos įvykdymui užtikrinti sudarytų hipotekos lakštų galiojimą, kurių pagrindu atsakovas ieškovui įkeitė 3 065 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, kad būtų suteiktas 1 700 000 Lt kreditas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių, taigi turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ieškovas ginčija kreditavimo sutarties sąlygą, t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo kreditavimo sutarties pagrindu per dideles pinigų sumas. Šią sąlygą ieškovas laiko esmine ir prašo teismo ab initio pripažinti negaliojančia kreditavimo sutartį ir šios sutarties specialiosios dalies 5 p. ir bendrosios dalies 12.1 punktu reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsiradusius hipotekos lakštus, laikyti negaliojančiais. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovo ieškininis reikalavimas dėl kreditavimo sutarties ir hipotekos lakštų pripažinimo ab initio negaliojančiais yra turtinio pobūdžio ginčas ir šio ieškinio suma sudaro 1 700 000 Lt sumą; kadangi atsižvelgiant į tai, kreditorius skolininkui suteikė paskolą su sąlyga, jei per hipotekos lakšte nurodytą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 4.192 str. 1 d.). Vadinasi, ieškovui liktų pareiga grąžinti suteiktą kreditą įskaitant palūkanas, t. y. liktų turtinė pareiga.

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-28 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus m. 1 apylinkės teismui. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis prieštarauja naujausiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, pažeidžia įsiteisėjusią aukštesniojo teismo nutartį bei šiurkščiai riboja ieškovo teises į tinkamą ir efektyvią teisminę gynybą. Nurodo, jog ieškinys pareikštas dėl kreditavimo sutarties ir jos įvykdymo užtikrinimui sudarytų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais; ieškiniu neprašoma priteisti kokį nors turtą, pakeisti sutarties sąlygas ar pakeisti atsakovo turtinių prievolių apimtį. Pagal naujausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, toks ieškinys, kuomet neprašoma taikyti restitucija, laikomas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, kuris laikomas neturtiniu ir teismingas apylinkės teismui. Remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828/2010. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės bei pareikšti ieškinio reikalavimai iš esmės skyrėsi; ginčuose dėl lizingo suformuluota praktika negalima remtis bylose dėl kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; ginčas dėl sutarties nutraukimo yra skirtingo tipo nei dėl sutarties negaliojimo. Apelianto teigimu, kreditavimo sutarties pripažinimas negaliojančia tokių turtinių pasekmių, kaip ginčijant lizingo sutartį, nesukels, kadangi jis bankui pareikalavus, vis tiek privalės grąžinti gautą kredito sumą, skirsis tik grąžinimo pagrindas – gautos sumos turės būti grąžinamos pagal nepagrįsto turto gavimo taisykles – CK 6.237 str. 2 d. Nurodo, kad kreipdamasis į teismą kartu pateikė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria šį ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinys gali būti teismingas tik atitinkamam apylinkės ar apygardos teismui, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo atsisakymas priimti ieškinį kaip neteismingą, net ir turint aiškų aukštesniojo teismo išaiškinimą dėl ieškinio neturtinio pobūdžio bei teismingumo, laikytinas šiurkščiu apelianto teisės į teisminę gynybą pažeidimu bei biurokratizmu.

9Atskirasis skundas atmetamas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar pareikštas ieškinio reikalavimas dėl kreditavimo sutarties bei hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pobūdžio klausimą teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

12Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 str. įtvirtina mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo būdus: turtiniame ginče yra mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, neturtiniuose ginčuose – paprastasis žyminis mokestis, kuris yra išreiškiamas tikslia suma ir nuo ginčo dalyko vertės nepriklauso. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas).

13Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2010-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas.

14Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad jo pareikštas ieškinys yra laikytinas neturtinio pobūdžio; jog pagal naujausią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, toks ieškinys, kuomet neprašoma taikyti restitucija, laikomas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, kuris laikomas neturtiniu ir teismingas apylinkės teismui.

15Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu ginčija kredito sutartį ir jos užtikrinimui sudarytus hipotekos lakštus, t. y. ginčija atsakovo turtinę teisę gauti iš ieškovo kredito sutarties pagrindu perduotas pinigines lėšas bei palūkanas, sutarties neįvykdymo atveju – hipotekos lakštais įkeistą turtą, nes atmetus ieškinį, ieškovui liktų pareiga grąžinti turtą, t. y. liktų turtinė pareiga, o ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimu būtų panaikinta atsakovo reikalavimo teisė, t. y. teisė reikalauti perduoti pinigines lėšas ar hipotekos lakštais įkeistą turtą, darytina išvada, kad teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, o tai reiškia, kad pareikštas reikalavimas dėl kredito sutarties bei hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais yra turtinio pobūdžio.

16Apeliantas nurodo, jog neprašo taikyti restitucijos; bankui pareikalavus, vis tiek privalės grąžinti gautą kredito sumą, skirsis tik grąžinimo pagrindas – gautos sumos turės būti grąžinamos pagal nepagrįsto turto gavimo taisykles – CK 6.237 str. 2 d. Šie argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai; taigi, restitucijai esant šalių grąžinimu į status quo; teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ab initio, restituciją taiko ex officio, nesant šalies reikalavimo (CK 6.145 str. 1 d.). Tokią poziciją kasacinis teismas formuoja nuo 2002 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1107/2002.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011, pasisakydama dėl teisminio precedento taikymo, nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; kt.).

18Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasivadovavo tais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie nebuvo siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl atmetami apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės bei pareikšti ieškinio reikalavimai iš esmės skyrėsi. Tuo tarpu, kolegijos vertinimu, pats apeliantas netinkamai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-828/2010; kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo pareikštas actio Pauliano ieškinys, ieškovai ginčijo atsakovų tarpusavyje sudarytas sutartis bei hipotekos lakštus patys nebūdami jų šalimis, taigi nors reikalavimas suformuluotas analogiškai, tačiau iš esmės skiriasi ieškinio pagrindas bei dalykas, ieškiniu siekiamos pasekmės. Dėl išdėstyto apeliantas atitinkamai nepagrįstai laiko precedentu Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 nutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia nutartimi nesivadovavo, o vadovavosi aukštesnės instancijos – kasacinio teismo formuojama praktika.

19Kiti apelianto argumentai neturį įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

20CPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 str. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 str. 2 d.). Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 str. 1 d.). Nustačius, kad kreditavimo sutarties bei hipotekos lakštų pripažinimas negaliojančiais yra turtinis reikalavimas, o ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė ieškovui pagal teismingumą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą.

21Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-09-28 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

22Iš apelianto (ieškovo) Antano Malkevičiaus valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 2,70 Lt (b.l. 86) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo Antano Malkevičiaus 2,70 Lt (du litus, 70 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,... 3. kolegijos teisėjų A. Urbanavičienės, A. Auruškevičiaus,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Antano... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais ab... 7. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-09-28 nutartimi atsisakė priimti... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo... 9. Atskirasis skundas atmetamas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar pareikštas ieškinio reikalavimas dėl... 12. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra... 13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis... 14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo... 15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškiamu ieškiniu ginčija kredito... 16. Apeliantas nurodo, jog neprašo taikyti restitucijos; bankui pareikalavus, vis... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2011-05-17 nutartyje... 18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasivadovavo tais kasacinio... 19. Kiti apelianto argumentai neturį įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui... 20. CPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija... 21. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos... 22. Iš apelianto (ieškovo) Antano Malkevičiaus valstybės naudai priteistinos... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336,... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti... 25. Priteisti iš ieškovo Antano Malkevičiaus 2,70 Lt (du litus, 70 centų)...