Byla e2-1027-769/2018
Dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo bei netesybų sumokėjimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokato padėjėjui Rokui Laurenčikui,

4atsakovui A. J., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui A. J., trečiasis asmuo A. J., dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo bei netesybų sumokėjimo,

6Teismas

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 8 000 Eur negrąžintą avansinio mokėjimo sumą bei 5 792,40 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 5 d. A. L. bei atsakovas A. J. sudarė preliminariąją būsimo sublokuoto (kotedžo) gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-02-05, kuria pardavėjas įsipareigojo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), pastatyti namą - 125 kv. m. kotedžą pagal patvirtintą projektą, sutvarkyti ir atvesti inžinerinę infrastruktūrą, bei parduoti namą su sklypu (toliau Namas ir Sklypas kartu vadinami Turtas). Pasirašyto sandorio pagrindu Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 8 000 Eur avansinį mokėjimą. Preliminariojoje sutartyje numatytu terminu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės. Šiuo laikotarpiu pardavėjas pažeidė ir neįvykdė visų savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytu terminu namas nebuvo pastatytas ir iki šio ieškinio pareiškimo dar nėra užbaigtas; statybų darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pateiktas pirkėjui, nes statybos darbai apskritai nebuvo užbaigti ir namas nėra priduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai; pardavėjas objektyviai neturėjo realių galimybių sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir nepardavė Turto pirkėjui. Pirkėjas sužinojo, kad pardavėjas net ir nebaigęs statyti nei vieno iš gyvenamųjų namų (kotedžų), juos visus 2016 metais pardavė tretiesiems asmenims. Ieškovo nuomone, jam turi būti sugrąžinta 8000 Eur sumokėta avansinė įmoka, bei sumokėtos 5 792,40 Eur netesybos vadovaujantis preliminarios sutarties 8.1 ir 8.2 punktais.

8Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2015 m. ieškojo būsto, pažįstamas pasakė apie A. J., statantį kotedžą,- buvo su atsakovu sudaryta preliminari sutartis bei sumokėta preliminarioje sutartyje nurodyta 8000 Eur suma. Ieškovo teigimu, statybos nurodytu terminu nevyko; susisiekus su A. J. šis sakydavo, kad žiema, kad nėra pinigų, vėliau, kad stato namą kitur; procesas vis tęsėsi, o vėliau tapo sudėtinga su atsakovu susisiekti, -neatsiliepdavo į skambučius. 2015 m. gegužės mėnesį ieškovas pardavė savo butą, pradėjo nuomotis butą, nes kotedžas vis dar buvo nepastatytas. Pagrindinę sutartį buvo sutarę sudaryti iki 2015 m. birželio mėnesio, vėliausiai iki 2015 m. liepos mėnesio. Prie kotedžo priklausė ir 3 arai žemės, tačiau ši žemės dalis, kaip vėliau ( 2016 m.) sužinojo, buvo dar 2015 m. kovo mėnesį parduota tretiesiems asmenims. Ieškovui pagrasinus, kad kreipsis į teismą, atsakovas žadėjo grąžinti pinigus, tačiau negrąžino. Apie 2015 m. rudenį ieškovas nusprendė nebepirkti kotedžo, kadangi darbai buvo nepabaigti, žemė buvo parduota kitiems. Kai pasirašinėjo preliminarią sutartį ieškovas nežinojo, kad žemė yra ne atsakovo nuosavybė. Jokių siunčiamų raštų iš atsakovo nėra gavęs.

9Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovas A. J. suklaidino pirkėją, teigdamas, kad jam nuosavybės teise priklauso tiek namas, tiek žemės sklypas. Pardavėjas preliminarioje sutartyje 2.1 punktu įsipareigojo pastatyti namą, o paskui turtą parduoti, tačiau kotedžai, kaip atskiri vienetai, buvo įregistruoti tik 2016 metais ir tai padarė tie asmenys, kurie įsigijo žemės sklypus. Pardavėjas savo įsipareigojimų neįvykdė. Pagal preliminarios sutarties 6.8 punktą pardavėjas turėjo teisę vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, bet to neatliko, šalies neinformavo, neketino parduoti ieškovui objekto. Vėliau paaiškėjo, kad parduoti net neturėjo galimybės, kadangi objektai buvo parduoti tretiesiems asmenims. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis registre nurodyti savininkai įgijo po dalį žemės sklypo ir taip buvo išparduotos visos žemės sklypo dalys. Viena sutartis buvo sudaryta 2015 m. kovo 12 d., kitos trys sutartys sudarytos 2015 m. kovo 13 d. ir dar viena 2015 m. balandžio 20 d. Visas žemės sklypas buvo parduotas 2015 m. kovo mėnesį, kai pagal preliminarią sutartį pardavėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį su pirkėju ne anksčiau nei 2015 m. birželio mėnesį, bet ne vėliau nei 2015 m. liepos mėnesį. Suėjus tam terminui pardavėjas neturėjo galimybių įvykdyti sąlygų, kurias prisiėmė preliminaria sutartimi. Dėl senaties termino taikymo advokato padėjėjas paaiškino, kad netesybų 6 mėnesių senaties terminas taikomas nuo sužinojimo momento; apie tai, kad nuosavybė buvo parduota tretiesiems asmenims, sužinojo tik ruošiant ieškinį.

10Atsakovas A. J. teismui pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo, o dėl ieškovo kaltės – ieškovui pritrūko lėšų galutiniam sandoriui, t. y. pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Pasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo atsakovas perleido preliminariosios sutarties objektą tretiesiems asmenims. Kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi ir preliminariosios sutarties 8.1, punktu, atsakovas įskaitė ieškovo sumokėtą avansą į savo patirtus nuostolius. Kadangi atsakovo nuostoliai viršijo nustatytą netesybų sumą, į nuostolius buvo įskaitytas visas ieškovo sumokėtas avansas. Ieškovas apie tai buvo informuotas, su tuo sutiko ir jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Būtent tuo paaiškinamas ieškovo tylėjimas daugiau nei dvejus metus po preliminariosios sutarties pabaigos, turint omeny, kad senaties terminas netesyboms yra tik 6 mėnesiai (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų veikęs aktyviai ir naudojęsis preliminariosios sutarties jam suteiktomis teisėmis,- lankytis name ir teikti pastabas dėl vykdomų darbų (preliminariosios sutarties 7.5 p.), ar kad būtų raginęs atsakovą vykdyti sutartį, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir pan.

11Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka; ieškovas atsisakė nuo Sutarties 2015 m. kovo mėnesį, žodžiu prašė grąžinti avansą, sakė, kad jam sunku su pinigais, kad kotedžo nepirks, kad įsigijo ar žada pirkti kitą turtą. Preliminari sutartis buvo pasirašyta 2015 m. vasario 5 d., o terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo iki 2015 m. liepos 15 d. Sumokėtas 8 000 Eur avansas buvo panaudotas lietaus kanalizacijai, vandentiekio įvadams, vidaus elektrai bei santechnikai. Dėl avanso grąžinimo ieškovui kalbėjosi su A. Z., jis buvo investuotojas. Partneriams atsisakius grąžinti ieškovui pinigus, jų negrąžino. Projektas buvo padalintas į penkis kotedžus. Dėl kotedžų statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta; iki termino buvo atlikti ne visi darbai, kadangi ieškovas kotedžą pirkti atsisakė. Kotedžai yra įregistruoti trijų partnerių ir vieno iš jų tėvo vardu. Žemės sklypai yra parduoti; žemės sklypas ieškovui neparduotas, kadangi jis atsisakė pirkti. Kai buvo parduoti žemės sklypai, kotedžai parduoti nebuvo.

12Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad sutarties šalys pačios sutarties turiniui didelės reikšmės neteikė, abi šalys su sutartimi susipažino. Sutartinius santykius grindė neformaliais susitarimais. Atsakovas, pasirašęs preliminarią sutartį jau po mėnesio žinodamas, kad yra įsipareigojimai ieškovui, žemę perleido tretiesiems asmenims, kadangi buvo ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas neturėjo pinigų. Todėl darytina išvada, kad ieškovas atsisakė nuo tolesnių sutarties vykdymo sąlygų ir notarinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės. Nurodo, kad netesybos sudaro daugiau nei 40 procentų reikalaujamos sumos. Nesutinka su ieškovo atstovo senaties termino skaičiavimu, kadangi Nekilnojamojo turto registro išraše esama situacija ieškovas privalėjo pasidomėti ir 2015 metais.

13Trečiasis asmuo A. J. apie bylą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

14Teismas konstatuoja:

15Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

17Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. ieškovas A. L. bei atsakovas A. J. sudarė Preliminariąją būsimo sublokuoto (kotedžo) gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 15-02-05, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (toliau - Sklypas), pastatyti namą - 125 kv. m. kotedžą (toliau - Namas) pagal patvirtintą projektą, sutvarkyti ir atvesti inžinerinę infrastruktūrą, bei parduoti namą su sklypu (toliau Namas ir Sklypas kartu vadinami Turtas). Pagal šalių tarpusavio susitarimą, o taip pat atsižvelgiant į Preliminariosios sutarties turinį, pirmiausiai turėjo būti pastatytas Namas (2.1 punktas), jis įrengtas pagal numatytus darbus, užbaigtas ir statybos darbų priėmimo-perdavimo aktu perduotas pirkėjui (3.3. punktas; 4.3.1. punktas ir 6.2. punktas, 6.7 punktas), ir tuo pačiu sudaroma pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis dėl nuosavybės teisės įgijimo į Turtą (Namą ir Sklypą) (2.1. punktas; 4.1. punktas ir 6.1. punktas). Pagal Preliminarios sutarties 5.1.1. pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 8 000 Eur avansinį mokėjimą. Preliminariosios sutarties 8.1. ir 8.2. punktais šalys susitarė, jog už pagrindinės Turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą Preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti 20 000 litų (5 792,40 Eur) (e.b.l. 15-19). 2015 m. vasario 5 d. Pinigų perdavimo-priėmimo aktu ieškovas perdavė atsakovui 8 000 Eur avansą, pagal statybos rangos sutartį Nr. 15-02-05 (e.b.l. 23). Iš 2017 m. kovo 17 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatų - gyvenamųjų namų, esančių žemės sklype unikalus Nr. ( - ), registruoti nebaigti statyti 5 gyvenamieji namai, kurių būklė yra „nebaigtas statyti“, baigtumo procentas: 73%, visi jie yra įregistruoti ne kaip pardavėjo, bet trečiųjų asmenų nuosavybė (e.b.l. 7-12). Iš 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija matyti, jog A. J. paveldėjimo būdu 2014 m. gruodžio 23 d. įgijo „1/2 žemės sklypo Nr. ( - ), aprašyto p. 2.1., 4.20.“, kurį vėliau 2015 m. sausio 12 d. perleido A. J., (e.b.l. 27-41). Iš pateiktų pirkimo – pardavimo sutarčių nustatyta, kad A. L. 2014 m. vasario 13 d. pardavė jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, bei 2015 m. gegužės 26 d. pardavė butą, esantį ( - ) (e.b.l. 67-82).

18Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

19Tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas, dėl kurio kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Ieškovo teigimu, kaltas atsakovas, nes nesilaikė Preliminarioje sutartyje numatytų terminų, namo laiku nepastatė. Atsakovo teigimu, kaltas ieškovas, nes dar 2015 metų kovo mėnesį atsisakė sutarties dėl pinigų stygiaus ir/ar kito būsto įsigijimo.

20Prievoles turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymu ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Iš 2015 m. vasario 5 d. sudarytos Preliminariosios sublokuoto (kotedžo) gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 15-02-05 matyti, kad buvo susitarta pirma pastatyti namą, o „po to parduoti Turtą“ ( 2.1 p.), atsakovas ( pardavėjas) įsipareigojo informuoti raštu ieškovą ( pirkėją), kad yra įvykdytos „šios sąlygos: 4.3.1. Pasirašytas Namo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas“. T.y. pagal šalių pasirašytą Sutartį pirmiausia atsakovas turėjo pastatyti namą, surašyti namo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir raštu informuoti ieškovą. Duomenų, kad šie įsipareigojimai buvo įvykdyti, byloje nėra. Nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad dar prieš įvykdant sutartinius įsipareigojimus dėl namo pastatymo, ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutraukė pasirašytą Preliminariąją sutartį, todėl atsakovas prievolės vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus nebeturėjo ( 4.3.). Pagal Preliminariosios sutarties 11.2. punktą ieškovas turėjo teisę per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo vienašališkai nutraukti sutartį, prieš tai raštu prieš 5 darbo dienas informavęs pardavėją. Byloje raštiško ieškovo pranešimo nėra, todėl laikytina, kad 11.2. Sutarties punktas nebuvo realizuotas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pardavėjo prisiimtos prievolės pažeidimas nagrinėjamos Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kontekste reiškia prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Pardavėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visa, ką jis įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti grąžinti jo pagal Sutartį sumokėtą avansinę įmoką. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu ieškovo sąskaita, todėl iš jo ieškovui priteistina 8 000 Eur avansinio mokėjimo suma.

21Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 5 792,40 Eur netesybų, kurios numatytos preliminarios sutarties 8.1 r 8.2 punktuose. Atsakovo atstovas nurodo, kad yra praleistas šešių mėnesių senaties terminas netesyboms.

22CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad preliminariosios sutarties 8.1 ir 8.2 punktais šalys nusistatė jog už pagrindinės Turto pirkimo-pradavimo sutarties nesudarymą Preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti 20 000 litų (5 792,40 Eur) netesybas (baudą). Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.71 straipsnis nustato, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 1.125 straipsnio 5 dalis nustato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

23CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Preliminarios sutarties 8.1 punkte numatyta, kad už pagrindinės Turto pirkimo-pradavimo sutarties nesudarymą Preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais, kaltoji šalis įsipareigoja sumokėti 20 000 litų (5 792,40 Eur) netesybas (baudą). Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 15 d. Preliminarios sutarties 8.2 punktu šalys susitarė, kad bauda turi būti sumokėta per 3 dienas nuo termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo arba nuo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį dienos arba nuo tos dienos, kai tampa akivaizdu, kad šalys nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kadangi iki nustatyto termino šalys nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, jog ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo (turėjo sužinoti) po trijų dienų, kai po nurodyto termino pabaigos atsakovas negrąžino avanso ir nesumokėjo netesybų. Šalių prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2015 m. liepos 15 d. (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Nuo šios datos praėjus trims dienoms ir atsakovui nesumokėjus 5 792,40 Eur baudos ieškovui, tai yra 2015 m. liepos 19 d. prasidėjo senaties termino eiga. Įstatymas numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti, teisė reikalauti netesybų ieškovui atsirado 2015 m. liepos 19 d., ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu pirmą kartą 2017 m. gegužės 9 d., pakartotinai 2017 m. spalio 23 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas pavėluotai kreipėsi į teismą dėl netesybų prisiteisimo. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, nenustačius svarbių priežasčių, dėl ko šis terminas buvo praleistas, ieškinys dėl netesybų priteisimo atmestinas.

24CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2017 m. lapkričio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

25Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 310 Eur žyminis mokestis bei 1 450 Eur išlaidos advokato pagalbai. Iš teismui pateiktų advokato padėjėjo sąskaitų už suteiktą teisinę pagalbą matyti, kad 200 Eur išlaidos paskaičiuotos už kelionę į Klaipėdą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( toliau Rekomendacijos) ( CPK 98 str.2d.). Byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, todėl nebuvo būtinybės advokato padėjėjui vykti teikti teisines paslaugas į kitą vietovę negu yra registruota jo darbo vieta,- 200 Eur kelionės išlaidų nelaikytinos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta pusė ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 780 Eur ( (1450-200)/2+310/2) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 8,82 Eur. Jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš šalių po 4,41 Eur.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais,

27Teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovui A. L., a.k. ( - ) iš atsakovo A. J., a.k. ( - ) 8000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2017 m. lapkričio 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 780 Eur (septyni šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

30Kitą ieškinio dalį atmesti.

31Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. ( - ) ir atsakovo A. J., a.k. ( - ) Valstybei po 4,41 Eur ( keturi eurai 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui advokato padėjėjui Rokui... 4. atsakovui A. J., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L.... 6. Teismas... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo... 8. Ieškovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai... 9. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Rokas Laurenčikas teismo posėdžio... 10. Atsakovas A. J. teismui pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė... 11. Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka;... 12. Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė... 13. Trečiasis asmuo A. J. apie bylą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 16. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. ieškovas A. L. bei... 18. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 19. Tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas, dėl kurio kaltės nebuvo sudaryta... 20. Prievoles turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 21. Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 5 792,40 Eur netesybų, kurios... 22. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį... 23. CK 1.124 straipsnis numato, jog ieškinio senatis tai įstatymų nustatytas... 24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines... 25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263,... 27. Teismas... 28. ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovui A. L., a.k. ( - ) iš atsakovo A. J., a.k. ( - ) 8000 Eur... 30. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. ( - ) ir atsakovo A. J., a.k. ( - )... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...