Byla 1A-106-397/2016
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirta jam bausmė – 25 MGL dydžio, tai yra 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 50 ct) bauda
1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Rimo Švirino, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Audriui Suprinavičiui, Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorams E. T., Vilijai Šalčiuvienei nuteistajam M. L., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nukentėjusiosioms R. J., G. U. ir jos atstovui advokatui T. L. Petkauskui, ekspertams V. M., V. M.,
2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus ir civilinio atsakovo AAS „( - )“ Lietuvos filialo įgalioto atstovo vyr. juristo A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirta jam bausmė – 25 MGL dydžio, tai yra 941,50 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 50 ct) bauda.
3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., M. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vienerius) metus uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
4Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „( - )“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai G. U. 2030 Eur (du tūkstančiai trisdešimt eurų) turtinės ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
5Nukentėjusiosios G. U. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis ir priteista iš M. L. nukentėjusiajai G. U. 1080 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt eurų).
6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Nustatė
7M. L., a. k. ( - ) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad jisd 2014 m. kovo 23 d. apie 17.10 val., Kauno rajone, keliu Vaišvydava-Girionys-Žiegždriai vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas nuo Girionių link Vaišvydavos, iki Vaišvydavos likus 550 m., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus tuo, kad neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur susidūrė su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) vairuojamu G. U., ir padarė jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
8Nuosprendį skundė nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas.
9Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde prašė 2015 m. lapkričio 2 d. Kauno apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1465-668/2015 panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nuteistasis M. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
10Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde teigė, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vadovaudamasis nukentėjusiųjų G. U. ir R. J. parodymais, specialisto V. Š. išvada, ekspertizės centro pateiktu ekspertizės aktu bei byloje esančia įvykio schema. Tačiau teismas visiškai nevertino to, kad R. J. yra G. U. teta ir gali būti suinteresuota, kad jos giminaitė neprarastų tik prieš du mėnesius įgyto vairuotojo pažymėjimo. Gynėjas pažymi, kad į įvykio vietą pirmas atvyko Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 3-jo būrio patrulis A. K., kuris tuoj pat apklausė įvykio vietoje buvusius žmones, t. y. G. U., R. J. (ji važiavo G. U. vairuojamame automobilyje „Škoda“), M. L., R. N. (jis važiavo M. L. vairuojamame automobilyje „BMW”) ir A. M., kuris važiavo ta pačia kryptimi paskui automobilį „BMW“ ir matė įvykį. Šių liudytojų parodymai užfiksuoti 2014-03-23 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio. G. U. paaiškino, jog ji važiavo nuo Kauno link Girionių, pamatė priešais nuo Girionių atvažiuojantj „BMW“ markės automobilį, kuris slydo nuo vieno krašto važiuojamosios dalies iki ištisinės linijos, kai staiga pajuto smūgį. Tą patį aiškino ir kartu su G. U. važiavusi R. J.. Automobilį „BMW“ vairavęs M. L. aiškino, kad važiuojant nuo Girionių link Kauno pamatė kelio vingyje priešais atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo per vidurį kelio, jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, išvažiavo ant kelkraščio žvyro, po ko susidūrė su minėta transporto priemone. Tai patvirtino ir kartu su M. L. važiavęs R. N.. Taip pat apklaustas A. M., su automobiliu „VW Bora“ važiavęs paskui automobilį „BMW“ ir matęs įvykį. Jis paaiškino, jog važiavo nuo Girionių link Kauno. Pamatė priešais plačiai atvažiuojantį automobilį ir taip automobilis „BMW“, stengdamasis išvengti susidūrimo, metėsi link kelkraščio, o jis staigiai stabdė ir matė kaip „BMW“ atsitrenkė į minėtą priešais važiuojantį automobilį. Gynėjas pažymi, kad teismas, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir išdėstė liudytojo A. M. parodymus, duotus teisme, tačiau, vertinant įrodymus, juos nutylėjo ir jų nevertino. Tuo tarpu, šio liudytojo parodymai yra labai svarūs, nes jis patvirtino M. L. versiją, kad posūkyje jis metėsi į dešinę ir dviem ratais išvažiavo į kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo su prieš jį atvažiuojančiu automobiliu „Škoda“.
11Nuteistojo gynėjas savo apeliacinaime skunde išdėstė įrodymus, kuriais teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pažymi, jog be parodymų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2014-08-01 specialisto išvada Nr. 11-1043/14 bei ekspertizės centro pateiktu 2015-03-06 ekspertizės aktu Nr. 11- 400(15). Gynėjas pažymi, kad specialisto išvadoje Nr. 11-1043/14 nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW 530D“ valst. Nr. ( - ) vairuotojas M. L., kelio Žiegždriai-Girionys-Vaišvydava vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, įvažiavęs į važiuojamosios dalies kairę pusę atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo G. U., ir po susidūrimo toliau judėdamas iš dešinės į kairę nuvažiavo nuo kelio Žiegždriai-Girionys-Vaišvydava, o automobilis „Škoda“ apsisuko prieš laikrodžio rodyklę ir dešiniuoju šonu paslydęs į priekį sustojo įžambiai kelio. Automobilis „BMW“ betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu „Škoda Octavia“ judėjo apie 89 km/h greičiu (It.b.l. 110-116).
12Ekspertizės akto Nr. 11-400(15) išvadoje (ekspertizę atliko, kaip ir specialisto išvadą pateikė, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas) nurodyta, kad automobiliai „Škoda Octavia“ ir „BMW 530D“ susidūrė kelio važiuojamojoje dalyje, tikėtina, kairėje jos pusėje, žiūrint link Vaišvydavos, automobiliui „BMW“ dalinai įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Automobilio greitis prieš pat susidūrimą, tikėtina, buvo apie 91 km/h, o „Škodos“ apie 42 km/h. Važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse M. L. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda“, vairuojamu G. U., o pastaroji, tikėtina, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW“. Tikėtina, kad automobilio „BMW“ vairuotojas M. L. nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda“, vairuojamu G. U., kas techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui (2t.b.1.11-18). Specialisto išvadoje neabejojama, kad dėl autoįvykio kaltas automobilio „BMW“ vairuotojas M. L., ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog tik tikėtina, kad automobilio „BMW“ vairuotojas M. L. nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą.
13Gynėjas savo skunde nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra pateikta 2014-09-19 UAB „( - )“ specialisto išvada Nr. MV 2014-47, kurioje nurodyta, kad 2014-03-23 eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu vertintini automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos G. U. nepriimtini veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimams, tačiau nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad ši specialisto išvada prieštarauja kitai baudžiamojoje byloje surinktai ir ištirtai medžiagai, be kita ko ir byloje esančiam į teismo ekspertų sąrašus įtraukto eksperto V. M. ekspertizės aktui bei specialisto V. Š. išvadai, todėl teismas šią išvadą įvertino kaip konsultacinio pobūdžio dokumentą, motyvuodamas tuo, kad V. M., pateikęs šią išvadą, nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą ir turi tik transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, o be to tyrimą atliko kaltinamojo užsakymu, todėl V. M. pateikta išvada, atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nėra vertintina kaip objektyvi ir nešališka. Gynėjo patebėjimu, kyla klausimas, ar teismas, visiškai neįvertinęs V. M. kvalifikacijos ekspertinio darbo stažo (technikos mokslų daktaras, turintis darbo patirtį nuo 1993 metų tiriant teismo įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją) turėjo teisę jo tyrimą įvertinti, kaip neobjektyvų ir šališką, nepateikdamas kitų motyvų, t.y. jos neanalizuodamas ir nelygindamas su eksperto V. M. ekspertizės aktu bei specialisto V. Š. išvada?
14Gynėjas teigė, kad gynybos prašymu teisiamajame posėdyje buvo apklausti ekspertai V. M. ir V. M., ir nors teismas nuosprendyje ir išdėstė ekspertų parodymus, tačiau jų neanalizavo, nelygino, o tiesiog padarė išvadą, jog eksperto V. M. išvada neobjektyvi ir šališka, nors taip jos nevertino ekspertas V. M..
15Gynėjas savo apeliaciniame skunde analizvo ekspertų parodymus ir nurodė, kad ekspertas V. M. tvirtino savo išvadą, o dėl ko ji nesutapo su V. M. išvada, pasakyti negalėjo, kadangi kiekvienas išvadą parengė pagal savo turimas žinias ir medžiagą. Jo išvada yra pagrįsta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje išdėstytais duomenimis. Ekspertas V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, jog prieš atlikdamas ekspertizę jis susipažino su byloje esančiais parodymais, o pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos buvo atliktas tyrimas, buvo įvykio vietos apžiūros duomenys ir automobilių apžiūros duomenys, kadangi įvykio dalyvių paaiškinimai nėra tyrimo pagrindas. Iš UAB „( - )“ specialisto išvados matyti, kad ekspertas V. M. tyrimo atlikimui panaudojo visą baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, tame tarpe ir eismo jvykio dalyvių parodymus bei 2014-08-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1043/14 kopiją. Taip pat, palyginus ekspertizės akte Nr. 11- 400(15) pateiktą modeliavimo protokolą ir priedą prie specialisto išvados MV 2014-47, matyti, kaip skiriasi duomenų panaudojimas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, atliekant automobilių „BMW“ ir „Škoda Oktavia“ susidūrimo modeliavimą, panaudota žymiai mažiau duomenų lyginant su specialisto išvada MV 2014-47, o tai ir turėjo įtakos, kad visos padarytos išvados yra tik tikėtinos.
16Gynėjo teigimu, V. M. apklaustas teisme, paaiškino, jog, atliekant tyrimą, visų pirma buvo nustatyti objektyvūs duomenys: 1.Automobilio „BMW“ judėjimo pėdsakai dešiniame ir kairiame kelio kelkraščiuose. 2.Automobilių sugadinimo pobūdis. 3.Tyrimui panaudotos nuotraukos, gautos panaudojant palydovinę nuotrauką. Specialistas V. M. atmetė automobilio „BMW“ nesuvaldymo, išvažiavus į kelkraštį, versiją, kuri nurodyta ekspertizės akte Nr. 11-400, nes nesuvaldymo atveju būtų atsiradę keli pėdsakai, ko nėra užfiksuota. Taip pat V. M. pažymėjo, kad pirmoje specialisto išvadoje Nr. 11-1043 visai nebuvo vertinamas automobilio „BMW“ pėdsakas dešiniajame kelio kelkraštyje (to nedaryta ir atliekant ekspertizę), nors tai buvo užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, o buvo vadovautasi tik kairiame kelkraštyje šio automobilio paliktu pėdsaku. Tuo tarpu specialistas V. M. vadovavosi abejose kelio kelkraščiuose paliktais automobilio „BMW“ pėdsakais ir, juos sujungęs, nustatė automobilio „BMW“ judėjimo kampą ir tuo pačiu užfiksavo automobilių susidūrimo vietą. Tuo tarpu nei pirmoje specialisto išvadoje, nei ekspertizės akte šis kampas nebuvo nustatytas, o nenustačius šio kampo, aišku, jog negalima tiksliai nustatyti kaip judėjo automobilis „BMW“, todėl ir išvadoje nurodyta, jog tik tikėtina, kad automobiliai susidūrė ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, automobiliui „BMW“ dalinai įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat specialistas V. M. teigė, kad, sprendžiant iš automobilių sugadinimo intensyvumo, automobilio „BMW“ greitis negalėjo būti 90 km/h. Šioje specialisto išvadoje (8 lapas) nurodyta: „Modeliuojant automobilių susidūrimą vadovaujamasi nustatytomis automobilių padėtimis jų kontakto (didžiausių deformacijų susidarymo) metu bei susidūrimą apibūdinančiais parametrais. Modeliuojant su kompiuterio programa buvo nagrinėjami atvejai, kad galutinės modeliavimo būdu gautos automobilių padėtys atitiktų 2014-03-23 Plane užfiksuotas jų padėtis, o automobilio „BMW“ sumodeliuota jo judėjimo po susidūrimo trajektorija geriausiai atitiktų pėdsakus kairiame kelkraštyje ir kairėje šalikelėje. Nustatyta, kad aukščiau išvardyti kriterijai geriausiai įvykdomi, automobiliams susidūrus tarpusavio padėtyje, kaip tai pavaizduota 4 pav. (automobiliui „BMW“ judant dešiniu kelkraščiu, kai jo priekinis dešinys ratas buvo 1,5-2,0 m atstumu iki dešiniame kelkraštyje užfiksuoto pėdsako pabaigos). Betarpiškai prieš susidūrimą automobilio „Škoda“ greitis buvo apie 27 km/h, o automobilio „BMW“- apie 61 km/h. (5 pav.). Pavaizduotos modeliavimo būdu gautos automobilių judėjimo po susidūrimo trajektorijos. Priede prie šios Specialisto išvados pateiktas atlikto modeliavimo protokolas“. Toliau specialisto išvadoje (9 lapas) nurodyta: „Automobilių „BMW“ ir „Škoda“ susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo modeliavimas, atliktas remiantis 2014-03-23 Plane užfiksuotais bei kitais objektyviais duomenimis, leidžia daryti išvadą, kad betarpiškai prieš susidūrimą automobilis „BMW“ judėjo dešiniais ratais įvažiavęs į dešinį kelkraštį, o automobilis „Škoda“ judėjo visais ratais įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.“
17Gynėjo nuomone, specialistui V. M. dėl pateiktų išvadų jokių abejonių nekilo. Jis taip pat pabrėžė, kad specialisto išvadoje Nr. 11-1043 ir ekspertizės akte Nr. 11- 400 nurodytas modeliavimo modelis yra negalimas, todėl ir išvados pagrįstos tik prielaidomis.
18Gynėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismų praktiką dėl privačių ekspertų konsultacinių išvadų, nurodė, jog specialisto ar eksperto apklausa tuo atveju, kai byloje yra specialisto išvadai ar ekspertizės aktui prieštaraujanti konsultacinė išvada, reikalinga ne tik prieštaravimų priežastims išsiaiškinti ir jiems pašalinti vertinant specialių žinių reikalaujančių tyrimų išvadas, bet ir tais atvejais, kai prieštaravimai gali būti pašalinti tik skiriant naują ekspertizę. Todėl, gynėjo teigimu, jeigu specialisto ar eksperto apklausa nepadeda išsiaiškinti, kuri išvada yra nepagrįsta, turi būti skiriama nauja ekspertizė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo be jokių motyvų nesivadovauti specialisto išvada MV 2014-47 ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, vadovautis specialisto išvada Nr. 11-1043 ir ekspertizės aktu Nr. 11-400, o turėjo paskirti naują ekspertizę, kurią paskirti atlikti kitai ekspertinei įstaigai.
19Gynėjas savo apeliaciniame skunde analizavo ir pareigūnų darbą reglamentuojančius teisės aktus, nurodydamas, kad į įvykio vietą atvykęs patrulis pažeidė Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 63 str., kuriame nurodyta kaip privalo elgtis policijos patrulis, atvykęs į eismo įvykio vietą. Buvo pažeisti šio straipsnio 3, 4 punktų reikalavimai dėl ko vėliau nebuvo galimybės nustatyti tikslią automobilių susidūrimo vietą, nepakankamai informatyviai nubraižytas schemos juodraštis, dėl ko iškilo netikslumų dėl susidūrimui svarbių aplinkybių konstatavimo, nes nubraižius eismo įvykio vietos planą ir vairuotojui M. L. jį pasirašius, juodraštinis lapas išmestas. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose padarytų pažeidim nėra galimybės patikrinti ar eismo įvykio schemos juodraštyje buvo užfiksuota automobilio „BMW“ stiklo šukės bei plastmasių dalys. Jeigu tai būtų, tada nekiltų klausimo, kur yra automobilių susidūrimo vieta. M. L. gerai prisimena, kad schemos juodraštyje buvo užfiksuota automobilių susidūrimo vieta, kuri buvo nustatyta pagal ant kelio buvusias jo automobilio duženas. Susidūrimo vieta buvo nustatyta važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje, žiūrint link Vaišvydavos ir jam pasakyta, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas, todėl ant perbraižytos eismo įvykio schemos jis pasirašė net nesigilindamas.
20Pirmosios instancijos teismas į šiuos pažeidimus visiškai nereagavo ir jų nevertino. Taip pat teismas visiškai nereagavo į ginamojo M. L. parodymus, kad į autoįvykio vietą atvyko nukentėjusiosios G. U. mama, kuri, priėjusi prie pareigūnų, jam girdint, pasakė, kad jos sūnus dirba Santakos policijos komisariate tyrėju ir reikia viską sutvarkyti. Pati tyrėja K. B., apklausta teismo posėdyje, pasakė, jog nukentėjusioji G. U. pirmą kartą pas ją atvyko kartu su vaikinu (G. U. broliu), kuris prisistatė esantis kolega.
21Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo šališkumas labai akivaizdžiai pasireiškė vertinant nukentėjusiųjų G. U. bei R. J. parodymus, kuriuos teismas įvertino, kaip nuoseklius ir išsamius, o tuo tarpu M. L. bei liudytojo R. N. parodymus vertino kritiškai, o taip pat pabrėžiama, kad teismas visiškai nepasisakė ir nevertino liudytojo A. M., kuris važiavo paskui M. L. vairuojamą automobilį „BMW“ ir matė įvykį, parodymų.
22Gynėjo teigimu, paanalizavus liudytojo A. M. parodymus, matyti, jog jie iš dalies paneigia nukentėjusiųjų G. U. ir R. J. parodymus. Šiuos parodymus palyginus, akivaizdu, kad G. U. parodymai, kuriuos teismas pripažino nuosekliais ir išsamiais, neatitinka tikrovės, o tai, kad ji pamačiusi griovį, labai išsigando, leidžia teigti, jog ji kaip nepatyrusi vairuotoja (vairuotojo teises buvo įgijusi tik prieš du mėnesius), išsigandusi griovio, vairą pasuko į priešingą pusę ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, kuria važiavo M. L. vairuojamas automobilis, ir su juo susidūrė. Tačiau kai ką ji pasakė ir tiesos, o būtent: „Jos automobilis apsisuko aplink savo ašį, priekis liko „BMW“ automobilio eismo juostoje.“ O tai reiškia, jog jos automobilis neslydo, kaip teigiama ekspertizės akte, o tik apsisuko apie savo ašį ir beveik visas liko eismo juostoje, žiūrint link Vaišvydavos. Taip užfiksuota eismo įvykio schemoje, tą patį teigė ir specialistas V. M.. Tai dar kartą patvirtina, kad ekspertizės akte Nr. 11-400(15) nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
23Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (LAT nutartis Nr. 2K-169/2010).
24Gynėjo teigimu, visi įtarimai nuteistajam M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiami tik Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadomis bei suinteresuotų asmenų – automobilio „Škoda“ vairuotojos G. U. bei jos tetos R. J. parodymais. Visi kiti objektyvūs įrodymai: specialisto išvada MV 2014-47, ginamojo M. L., liudytojo R. N. parodymai įvertinti kritiškai, liudytojų A. K. ir A. M. parodymai visiškai nevertinti, o liudytojų E. G. ir A. A. parodymai pripažinti neinformatyviais. Jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl 2014-09-19 specialisto išvados MV 2014-47, kurią teisme patvirtino specialistas-technikos mokslų daktaras V. M., patikimumo, prašoma atlikti naują ekspertizę, kuri nustatytų, kuris specialistas buvo teisus.
25Civilinio atsakovo AAS „( - )“ Lietuvos filialo įgaliotas atstovas apeliaciniame skunde prašė 2015-11-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pakeisti -civilinės ieškovės G. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ - 1417,11 eurų turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „( - )“ - 180,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Prie apeliacinio skundo gauti dokumentai, pagrindžiantys automobilio „Skoda Oktavia“ likutinę vertę.
26Civilinio atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. U. iš civilinio atsakovo AAS „( - )" Lietuvos filialo priteista 2030 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
27Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinyje civilinė ieškovė G. U. nurodė, kad automobilis Škoda Octavia, v/n ( - ) buvo įsigytas 2014 m. vasario mėnesį už 7000 Lt, kas šiuo metu sudaro 2030 eurų ir tai yra jo rinkos vertė, tačiau teismas, priteisdamas nuosprendyje nenurodė, koks byloje esantis dokumentas būtent pagrindžia nurodytą rinkos vertę.
28Atstovo nuomone, teismas visiškai tenkindamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir žalos atlyginimą, tinkamai neįvertino kad Draudiko atsakomybė sutartinė ir kad Draudikas, kaip nurodė ir draudimo bendrovės atstovas teisme, neatsisako savo pareigos, jeigu eismo įvykio kaltininku pripažįstamas Draudėjas, atlyginti žalą tretiesiems asmenims, tačiau draudimo išmokos dydžio nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą reglamentuoja įstatymai.
29LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2007 05 17 Nr. X-1137 įstatymas numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį (įstatymo 15 str. 3 d.). Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančių šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (19 str. 6 d.). Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (19 str. 16 d.).
30Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtinta LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 14 punkte reglamentuota, kad „žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvvkio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės“.
31Draudimo bendrovės atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad žalos byloje Nr. 40-405-001153 buvo nustatyta: transporto priemonės rinkos vertė įvykio dienai - 6550,00 Lt (1897 eurai), atstatomojo remonto kaštai - 6170,52 Lt (1787,11 eurų), todėl remontas ekonomiškai netikslingas, skaičiuota likutinė vertė -1657 Lt (479,90 eurų). Nustatytas draudimo išmokos dydis - 4893,00 Lt, tai yra 1417,11 eurų (skirtumas tarp vardinės - 6550,00 Lt ir likutinės - 1657,00 Lt verčių). Nurodytus žalos bylos Nr. 40-405-001153 dokumentai pridedami.
32Teismas nuosprendyje į transporto priemonės likutinę vertę neatsižvelgė ir neteisingai pritaikė įstatymą bei nepagrįstai priteisė 2030 eurų turtinei žalai atlyginti ir tuo pačiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam pūtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.
33Atstovas savo apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su teismo priteistu 2000 Eur neturtinės žalos dydžiu, nors pagal ieškinį jis ir buvo nuosprendyje sumažintas, vertindamas, kad vis tik suma nėra adekvati sukeltų pasekmių pobūdžiui, nes tai neatitinka Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtinta LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr. 795, 2008 02 13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 12 punkte nurodytų draudimo išmokų dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatymo principų bei teisminės praktikos dėl neturinės žalos atlyginimo.
34Remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, įtvirtinančiomis neturtinės žalos nustatymo principus, pažymėtina, kad draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetetingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais (Taisyklių 12 p.).
35Atsižvelgiant į eismo įvykio metu G. U. patirtos traumos sunkumą - nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl padaryto odos nubrozdinimo smakre ir kaklo raiščių patempimo, padaryto viršijant kaklo lenkimo fiziologinės normos ribas - neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu. Taisyklių 12.1 punktas numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju neturtinės žalos dydžio nustatymas atliekamas, remiantis faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais laikino nedarbingumo trukmę - t.y. neturtinė žala apskaičiuojama už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 litų, (draudimo bendrovėje nustatyta - 6 eurai) kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusioji G. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad patirtos traumos gydymas namuose truko apie dvi savaites. Draudimo bendrovė, atsižvelgdama, kad užfiksuoti kaklo sumušimai gali jaustis ilgiau negu dvi savaites - draudimo išmoka dėl neturtinės žalos, vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu turėtų būti - 180 eurų (30 dienų x 6 Eur, t.y. 621,60 Lt) ir tai atitiktų CK 1.5 str. tvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat susiformavusiai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
36Kauno apygardos teisme buvo gautas nukentėjusiosios G. U. atsiliepimas į civilinio atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015-11-02 nuosprendį palikti galioti.
37Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiąsias ir nukentėjusiosios G. U. atstovą, prokurorą, prašiusius nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
38Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo
39BPK 305 str. 1 d. 2 p. įtvirtintos nuostatos, jog teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.
40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas M. L. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei jo ginamojo pripažinimo kaltu, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
41Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (LAT nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (LAT nutartis Nr. 2K-49/2013).
42Pagrindiniai nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl M. L. išteisinimo, kaip nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, t. y. neatsižvelgė į R. J. ir G. U. artimą giminystės ryšį, liudytojo A. M. parodymų neįvertinimą, specialisto išvados, eksperto išvados prieštaringumą eksperto V. M. konsultacijai, netinkamai atliktą pareigūnų darbą užfiksuojant eismo įvykio aplinkybes. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinus nuosprendžio motyvus ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. L. padaryta veika atitinka BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
43Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde didžiausias dėmesys skiriamas ekspertų ir specialistų išvadoms, t. y. nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ginamojo kaltės, remiantis 2014-08-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1043/14 ir 2015-03-06 (nurodyta 2015-02-18 data vertinama kaip rašymo apsirikimas, nes šios datos ekspertizė yra teismo medicininė) Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-400(15). Specialisto išvadoje Nr. 11-1043/14 patvirtinama, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas M. L. kelio Žiegždriai-Girionys-Vaišvydava vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis, įvažiavęs į važiuojamosios dalies kairę pusę atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo G. U., ir po susidūrimo toliau judėdamas iš dešinės į kairę nuvažiavo nuo kelio Žiegždriai – Girionys – Vaišvydava, o automobilis „Škoda“ apsisuko prieš laikrodžio rodyklę ir dešiniuoju šonu paslydęs į priekį sustojo įžambiai kelio. Automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. ( - ) betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) judėjo apie 89 km/h greičiu. 2015-02-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-400(15) patvirtinama, kad automobiliai „Škoda Octavia“ ir „BMW 530D“ susidūrė kelio važiuojamojoje dalyje, tikėtina, kairėje jos pusėje, žiūrint link Vaišvydavos, automobiliui „BMW 530D“ dalinai įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Automobilio „BMW 530D“ greitis prieš pat susidūrimą, tikėtina, buvo apie 91 km/h, o „Škoda Octavia“ – apie 42 km/h. Važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse M. L. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“, vairuojamu G. U., o pastaroji, tikėtina, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „BMW 530D“. Tikėtina, kad automobilio „BMW 530D“ vairuotojas M. L. nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“, vairuojamu G. U., kas techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui.
44Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šias ekspertizes vertinti priešingai. Išvados buvo parengtos remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, įvertinant visus techninius parametrus, tiek automobilių susidūrimo mechanizmo, tiek pačių automobilių, visi techniniai parametrai buvo apskaičiuoti remiantis specialia, tokioms užduotims spręsti skirta metodika. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. Š., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją ir 29 metų ekspertinio darbo stažą, išvadoje išsamiai aprašė visą tyrimo eigą, motyvavo savo išvadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus ir konstatvo, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „BMW 530D“, valst, Nr. ( - ) vairuotojas M. L. kelio Žiegždriai-Girionys-Vaišvydava. Vingyje į dešinę nesuvaldė automobilio, dėl ko pastarasis įvažiavęs į važiuojamosios dalies kairę pusę atsitrenkė į priešpriešais važiavusį automobilį „Skoda Octavia“,valst. Nr. ( - ) kurį vairavo G. U..
45Bylos tyrimo metu 2014-09-19 gynėjo inciatyva taip pat buvo pateikta UAB „( - )“ specialisto išvada Nr. MV 2014-47, kurioje nurodyta, kad 2014-03-23 eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu vertintini automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojos G. U. nepriimtini veiksmai, prieštaravę KET 125 p. reikalavimams.
46Šiai specialisto išvadai atlikti buvo pateikta dalis baudžiamosios bylos dokumentų kopijų, tame tarpe ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-08-01 Specialisto išvados Nr. 11-1043/14 kopija. Būtent dėl šios prieštaringos UAB „( - )“ specialisto išvados Nr. MV 2014-47 ir buvo nuspręsta skirti dar vieną ekspertizę, apie, kurią paminėta aukščiau. 2015-03-06 ekspertizę Nr. 11-400(15) atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas – transporto inžinerijos mokslo magistras, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto, transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją ir 17 metų ekspertinio darbo stažą. Ekspetizės išvadoje, be tikėtinų vertinimų, (5 punkte) vienareikšmiškai buvo konstatuota, jog, važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse M. L. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Škoda Octavia“, vairuojamu G. U. ir tai, kad šioje išvadoje yra konstatuoti tam tikra nežymi paklaida, nustatant automobilių judėjimo greičius, nesudaro jokio pagrindo šią ekspertizę vertinti kaip prieštaringą pirmąjai ar tik kaip realityvią.
47Byloje Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų ekspertizių išvados viena kitą papildo, atliktos kompetentingų asmenų, todėl nesivadovauti jomis kaip įrodymu, nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl autotransporto priemonių susidūrimo aplinkybių.
48Pagal teismų praktiką privataus eksperto surašyta išvada laikytina dokumentu - konsultacine išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-525/2010, 2K-465/2010, 2K-436/2010). Vien tai, kad UAB „( - )“ 2014-09-19 specialisto išvada Nr. MV 2014-47 neatitinka Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvadų nėra pagrindas jomis nesiremti ar jomis abejoti, juolab, kad pats ekspertas V. M. pripažino, jog šiuo metu jis neturi eismo įvykio eksperto kvalifikacijos (T 2, b. l. 128). Skirti papildomą ekspertizę nustatant šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo. Tiek specialistas V. Š., tiek ekspertas V. M. surašė išvadas atsakydami į užduotyje pateiktus konkrečius klausimus remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga paskirtos užduoties ribose. Ekspertas V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į proceso dalyvių klausimus patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad iki susiduriantBMW automobiliui su Škoda, BMW jau judėjo istrižai kelio važiuojamosios dalies iš dešinės pusės į kairę. Dešiniame kelkraštyje užfiksuotas šio automobilio pėdsakas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir liudytojas A. M. savo parodymuose duotuose teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jis matė, kad „BMW“ markės automobilis, važiavęs priekyje jo, dešinės pusės ratais užvažiavo ant kelkraščio ir dingo už kelio vingio, o tada pamatė iš priešpriešiais nuo Vaišvydavos judantį „Škoda“ markės automobilį, kuris važiavo skersai kelio važiuojamosios dalies, tarytum sukosi. Jis pats sustojo neprivažiavęs „Škoda“ automobilio. Tik po kurio laiko pažvelgęs link Vaišvydavos pamatė, kad kairėje kelio pusėje, nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies į griovį (pievas) stovi anksčiau priekyje jo važiavęs „BMW“ automobilis. Jam stovint prie „Škoda“ automobilio ir vaikščiojant aplinkui, tikrai jokių ant kelio važiuojamosios dalies automobilio detalių ar stiklų duženų nebuvo. Kaip transporto priemonės susidūrė nematė, kokiose padėtyse jos abi buvo paties eismo įvykio metu, taip pat nematė. Dėl kokių priežasčių „BMW“ avarijos metu metėsi į kairę pusę, jis nežino, paties automobilių kontakto jis nematė. Iš šių duomenų, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios parodymus apie BMW automobilio važiavimo pobūdį, kad jis automobilis važiavo mėtydamasis po visą kelią, akivaizdu, kad tuo metu, kuomet automobilis BMW užvažiavo ant dešinės pusės kelkraščio, automobilio „Škoda“ dar liudytojo A. M. matymo akiratyje nebuvo, o jį išvydo tik jau po įvykusio kontakto su BMW automobiliu, todėl, įvertinant visus duomenis, spręstina, kad eksperto V. M. išvada, jog automoliai susidūrė kairėje kalio pusėje, BMW automobiliui dalinai įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, laikoma pagrįsta. Tad apelianto argumentai apie liudytojo A. M. parodymus, kaip tariamai paneigiančius nukentėjusios aiškinimą apie autoįvykio aplinkybes, laikytini nepagrįstais. Atvirkščiai, šio liudytojo parodymai iš dalies paneigia nuteistojo aiškinimą apie įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes ir patvirtina eksperto V. M. pateiktą autoįvykio seką, kai nuteistojo vairuojamas automobilis išvažiavo į kelkraštį ir po to galimai nesuvaldžius automobilio (jį sumėčius) staiga pakeitė važiavimo kryptį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo krypties juostą, po ko ir susidūrė su nukentėjusios vairuojamu Škoda markės automobiliu. Iš šių duomenų, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios parodymus apie BMW automobilio važiavimo pobūdį, kad automobilis važiavo mėtydamasis po visą kelią, akivaizdu, kad tuo metu, kuomet automobilis BMW užvažiavo ant dešinės pusės kelkraščio, automobilio „Škoda“ dar liudytojo A. M. matymo akiratyje nebuvo, o jį išvydo tik jau po įvykusio kontakto su BMW automobiliu, todėl, įvertinant visus duomenis, spręstina, kad eksperto V. M. išvada, jog automoliai susidūrė kairėje kalio pusėje, BMW automobiliui dalinai įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, laikoma pagrįsta.
49Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiosios G. U. ir R. J. parodymai turėtų būti vertinti kritiškai dėl jų giminystės ryšio, bei tai, kad jų parodymus paneigia liudytojo A. M. parodymai.
50Kaip matyti iš bylos duomenų tiek nukentėjusiosios G. U., tiek liudytojos R. J. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jos abi dalyvavo eismo įvykyje, abi matė susidariusią eismo situaciją, kurią patvirtino ir kiti proceso dalyviai (ekspertai, įvertinę techninius eismo įvykio duomenis) ir abi ją adekvačiai vertino, todėl vien tai, kad jos yra giminaitės, jokiu aspektu negali būti sprendžiama apie liudytojos R. J. tariamą suinteresuotumą bylos baigtimi. O pasisaknt dėl liudytojo A. M. parodymų prieštaravimų nukentėjusiosios ir liudytojos parodymamas dar kartą pabrėžtina, kad liudytojas A. M. matė automobilius jo po kontakto, o paties jų susidūrimo momento nematė, dėl ko A. M. parodymų nevertino ir pirmosios instancijos teismas.
51Aukštesnysis teismas, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo policijos pareigūno pareigų atlikimo, kadangi bylos medžiagoje nėra užfiksuota duženų po eismo įvykio vieta. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių fotonuotraukų, darytų po eismo įvykio, nei kelio važiuojamojoje dalyje, nei šalikelėje jokių duženų ar smulkių automobilio detalių neužfiksuota, nufotografuotas tik išmuštas automobilio BMW ratas bei amortizatorius, todėl spręsti apie duženų buvimą ant kelio ir jų neužfiksavimą autoįvykio schemoje nėra pagrindo.
52Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susijusius su G. U. tariamu išsigandimu, dėl ko ji tariamai nesugebėjo tinkamai valdyti automobilį, dėl jos motinos pasisakymų, kad šeimoje yra policijos pareigūnas. Šios aplinkybės, vertinant duomenų visetą jokios reikšmės nei atliekant ekspertizes, nei apkausiant proceso dalyvius, nei vertinant visus duomenis tiek ikteismniame tyrime, tiek teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje jokios reikšmės neturi, nes nei tiriančių bylą pareigūnų, nei teismų, nagrinėjančių bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje suinteresuotumo bylos baigtimi, o juo labiau šališkumo nenustatyta.
53Ekspertas V. M. neprivalėjo vertinti ir aiškinti kodėl jo išvada nesutapo su eksperto V. M. išvada, kadangi tai nėra jo prerogatyva. Tačiau, tikslu atsakyti į apeliaciniame skunde keliamus argumentus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje (atliekant įrodymų tyrimą) apklausiant ekspertą V. M., pastarasis paaiškino priežastis nulėmusias jo ir eksperto V. M. pateiktų išvadų prieštaringumą. Būtent viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių skirtingą automobilio BMW judėjimo krypties ir trajektorijos, o tuo pačiu ir eismo įvykio mechanizmo atkūrimą, buvo tai, kad specialistas V. M., priešingai objektyviai nustatytiems (apžiūrint įvykio vietos schemą, pridėtas fotonuotraukas) automobilio BMW ratų pėdsakams dešiniame kelio kelkraštyje, klaidingai nustatė šių pėdsakų pabaigą, neatsižvelgė, kad šių pėdsakų pabaigą fiksuoja kelkraštyje išraustos žemės, po ko BMW automobilis keitė judėjimo kryptį; grįžo į važiuojamąją kelio dalį ir judėjo iš dešinės į kairę kelio pusę. Ekspertas V. M. patvirtino, kad būtent tokius pradinius duomenis, apie BMW automobilio judėjimą, įvedus į autoįvykio modeliavimo programą, jie atitiko kitiems objektyviai nustatytiems duomenims apie abiejų autoįvykyje dalyvavusių automobilių padėtį po autoįvykio, skirtingai negu specialisto V. M. duotoje išvadoje (Nr. MV 2014-47), atlikto automobilių BMW ir Škoda susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo modeliavimo protokole užfiksuota automobilio Škoda padėtis po susidūrimo pilnai neatitinka faktinei šio automobilio padėčiai (užfiksuotai pagal sudarytą mastelį įvykio vietos apžiūros metu).
54Apklausiant specialistą V. M. (apeliacinės instancijos teismo posėdyje), pastarasis, pagrįsdamas savo išvadą, kad automobilių susidūrimas įvyko kelio vietoje netoli BMW automobilio palikto pėdsako kelkraštyje pabaigos, tai yra dešiniais ratais esant kelkraštyje ir tokiu būdu neišvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, tvirtino, jog objektyvių duomenų, jog BMW automobilis buvo nesuvaldytas ir dėl to išvažiavo į dešinį kelkraštį, o po to išslydo į priešpriešinę eismo juostą, nėra. Tačiau teismas su tokiais specialisto teiginiais nesutinka, nes pirmiausia jie prieštarauja ne tik to paties specialisto išvadai, bet ir kitiems bylos duomenims. Iš to paties specialisto išvadų seka, kad nustatant BMW automobilio judėjimo trajektoriją, jis rėmėsi to automobilio pėdsakais, paliktais dešiniame kelio kelkraštyje, o tai ir rodo jo nuomonę, kad duomenys, apie BMW automobilio išvažiavimą į dešinį kelkraštį, byloje yra. Tokiais duomenimis rėmėsi ir kiti eismo įvykio tyrimą atlikę specialistai, tik, priešingai specialistui V. M., jie kitaip vertino toliau sekusį automobilių judėjimo mechanizmą.
55Įvertinant automobilių judėjimo greitį, kai nukentėjusios vairuojamas automobilis judėjo vidutiniškai 50 km/h, o nuteistojo – 90 km/h greičiu, visiškai logiška išvada, kad nuteistojo automobilis, esant šlapiai kelio dangai, buvo žymiai sunkiau suvaldomas ir tai, ką patvirtino nukentėjusioji, liudytojas A. M., eismo įvykio tyrimą atlikę specialistai V. Š., A. M., sąlygojo staigų BMW automobilio išvažiavimą į dešinį kelkraštį, o po to išslydimą į važiuojamąją kelio dalį ir į priešingą eismo kryptį, kuria važiavo nukentėjusios vairuojamas Škoda automobilis. Iš dalies tokią eismo įvykio seką patvirtino ir kartu su nuteistuoju važiavęs liudytojas R. N., kuris patvirtino, kad dar iki automobilių susidūrimo M. L. savo vairuojamu automobiliu ,, metėsi ,, į dešinę, užvažiavo ant dešinio kelkraščio ir tuo pačiu metu BMW automobilio galinę dalį ,, užmetė ,, bei automobilis priekine dalimi pasisuko link kelio važiuojamosios dalies vidurio, kur ir įvyko susidūrimas.
56Taigi įvertinant šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių specialistų V. Š. ir A. M. atliktais eismo įvykio tyrimais ir padarytomis išvadomis, kad nuteistojo vairuojamas automobilis iki susidūrimo judėjo įstrižai važiuojamosios kelio dalies, susidūrimas įvyko BMW automobiliui pilnai išvažiavus į važiuojamąją kelio dalį (ką patvirtina ir BMW automobilio paliktas pėdsakas dešiniame kelkraštyje, ant kurio neužfiksuota jokių susidūrimą apibūdinančių požymių) ir kaip patvirtina toliau sekęs įvykio modeliavimas pagal kompiuterinę programą – automobilių susidūrimas įvyko Škoda automobiliui esant savo važiuojamosios kelio dalies juostoje, o BMW automobiliui išvažiavus į priešpriešinę kelio dalies juostą, kuria ir judėjo Škoda automobilis. Šios išvados paneigia specialisto A. M. išsakytą eismo įvykio kilimo prielaidą, kad automobiliai susidūrė, BMW automobiliui dar neišvažiavus iš dešinės kelio pusės kelkraščio, o tuo pačiu ir neišvažiavus į priešingos krypties eismo juostą.
57Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl M. L. kaltės, padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
58Dėl civilinio atsakovo AAS „( - )“ Lietuvos filialo įgalioto atstovo apeliacinio skundo
59Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad dėl autoįvykio kaltas nuteistasis M. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, visiškai pagrįstai iš civilinio atsakovo AAS ,, ( - )“- nuteistojo transporto priemonės draudiko, priteisė nukentėjusiajai dėl autoįvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau nustatydamas priteistinos žalos dydį, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisykles, kuriose reglamentuojama, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Iš atsakovo pateiktų duomenų, kurių pagrįstumo niekas neginčijo, matyti, kad autoįvykio dienai sugadinto Škoda automobilio rinkos vertė sudarė 1897 eurus, likutinė vertė sudarė 479,90 eurų, todėl, įvertinant šiuos duomenis, iš atsakovo šiuo konkrečiu atveju priteistina ne ieškovės nurodoma suma (automobilio įsigijimo kaina), bet realiai padarytoji žala, tai yra piniginė suma iš automobilio rinkos vertės atėmus likutinę jo vertę, kas sudaro 1417,11 eurų (1897-479,90) (CK 6.251 str.). Atitinkamai pirmos instancijos teismo priteistos turtinės žalos dydis mažintinas ir šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
60Civilinio atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas neturtinės žalos dalyje tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. U. patirtą neturtinę žalą įvertino 2600 Eur, apylinkės teismas priteisė 2000 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir ši suma yra mažintina.
61Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymima, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teisėjų kolegija, spręsdama apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.
62Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas – G. U. konstatuotas odos nubrozdinimas smakre ir kaklo raiščių patempimas. Aplinkybių, jog gydymosi proceso metu G. U. negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti, buvo priklausoma nuo trečiųjų asmenų pagalbos, nenustatyta, o padarinių, kurie neišnyks, nesukelta. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista neturtinė žala, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra per didelė. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą, esant žymiai didesniems sužalojimams, priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Nagrinėjamu atveju, G. U. patirti sužalojimai nėra tokie sudėtingi, o priteista neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Todėl, siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir už žalą atsakingo civilinio atsakovo interesų paisymo, teisėjų kolegija nustato 1000 Eur neturtinės žalos dydį.
63Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nuteistojo M. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus skundas atmetamas, civilinio atsakovo AAS „( - )“ Lietuvos filialo įgalioto atstovo vyr. juristo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendis keičiamas dėl priteisto civilinio ieškinio dydžio.
64Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
Nutarė
65nuteistojo M. L. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus skundą atmesti, civilinio atsakovo AAS ,, ( - )“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
66Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai G. U. 2030 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistą nukentėjusiajai G. U. turtinės žalos dydį sumažinti iki 1417,11 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniolikos eurų, 11 euro cnt), priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
67Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.