Byla e2-917-637/2018
Dėl netesybų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

2sekretoriaujant Linai Vaitkutei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Seia“ ieškinį atsakovei S. K. dėl netesybų priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6

  1. Ieškovė UAB ,,Seia“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės S. K. 26 650 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp šalių buvo sudarytos trys sutartys, kuriomis atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti kvietrugius, tačiau nei pagal vieną sutartį savo įsipareigojimų sutartyse nustatytais terminais neįvykdė, jokių priežasčių kodėl nebuvo įvykdytos sutartys atsakovė ieškovei nepateikė, bendraujama buvo rašant atsakovei elektroninius laiškus, skambinant telefonu. Sutartyse numatyta kaina buvo fiksuota, pagal tai ieškovas paskaičiavo prašomos priteisti baudos dydžius. Kadangi S. K. vykdo individualią veiklą, vadovaudamiesi posėdžio metu nurodyta teismų praktika, laiko kad atsakovė turi subjektiškumą atsakyti pagal sudarytus sandorius.
  3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei į parengiamąjį nei į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų nepateikė, kadangi apie teismo posėdį pranešta (CPK 234 straipsnis), byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

7Teismas

konstatuoja:

  1. 2017 m. gegužės 29 d. tarp S. K. („Pardavėjas“) ir UAB ,,Seia“ („Pirkėjas“) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2017-05-29KL1 (b.l. 7, toliau – „Sutartis“) dėl žemės ūkio produkcijos: 400 tonų kvietrugių (supirkimo kaina 131.00); 100 tonų žirnių (supirkimo kaina 232.100) pirkimo pardavimo. Numatytas pristatymo terminas kvietrugiams nuo 2017.08.01-2017.09.15; žirniams nuo 2017.09.01-2017.10.30, atkrovimo/pristatymo vieta- DDP Klaipėdos uostas, konkrečią vietą tikslinant pranešimu. Sutarties 4.1 punktu numatyta, kad jeigu Pardavėjas vėluoja pristatyti arba nepristato sutartyje numatyto kiekio ir kokybės produkcijos, jis moka Pirkėjui baudą, lygią 25 % tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutarties kainos. Šalys susitarė dėl teismingumo (Sutarties 5.11 punktas).
  2. 2017 m. birželio 1 d. tarp S. K. („Pardavėjas“) ir UAB ,,Seia“ („Pirkėjas“) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2017-06-01KL1 (b.l. 11, toliau – „Sutartis“) dėl žemės ūkio produkcijos: 200 tonų kvietrugių (supirkimo kaina 133.00); pirkimo pardavimo. Numatytas pristatymo terminas kvietrugiams nuo 2017.08.01-2017.09.15, atkrovimo/pristatymo vieta- DDP Klaipėdos uostas, konkrečią vietą tikslinant pranešimu, numatant, kad už pavėluotą pristatymą Pardavėjui gali būti taikomos 4.1 punkte numatytos pasekmės. Sutarties 4.1 punktu numatyta, kad jeigu Pardavėjas vėluoja pristatyti arba nepristato sutartyje numatyto kiekio ir kokybės produkcijos, jis moka Pirkėjui baudą, lygią 25 % tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutarties kainos. Šalys susitarė dėl teismingumo (Sutarties 5.11 punktas).
  3. 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp S. K. („Pardavėjas“) ir UAB ,,Seia“ („Pirkėjas“) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2017-08-08KL4 (b.l. 19, toliau – „Sutartis“) dėl žemės ūkio produkcijos: 200 tonų kvietrugių (supirkimo kaina 138.00); pirkimo pardavimo. Numatytas pristatymo terminas kvietrugiams nuo 2017.08.10-2017.09.30, atkrovimo/pristatymo vieta- DDP Klaipėdos uostas, konkrečią vietą tikslinant pranešimu, numatant, kad už pavėluotą pristatymą Pardavėjui gali būti taikomos 4.1 punkte numatytos pasekmės. Sutarties 4.1 punktu numatyta, kad jeigu Pardavėjas vėluoja pristatyti arba nepristato sutartyje numatyto kiekio ir kokybės produkcijos, jis moka Pirkėjui baudą, lygią 25 % tinkamai nepristatyto produkcijos kiekio sutarties kainos. Šalys susitarė dėl teismingumo (Sutarties 5.11 punktas).
  4. Atsakovei elektroniniu laišku ieškovė pranešė tikslią produkcijos pristatymo vietą (b.l.14, 17, 24), teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė papildomus įrodymus dėl registruotų laiškų atsakovei siuntimo.
  5. Sutartyje Pardavėju nurodyta S. K., sutartis patvirtinta S. K. parašu ir „Ūkininkės S. K. ūkis“ antspaudu. Iš teismų informacinės sistemos Liteko esančių SODRA duomenų nustatyta, kad S. K. vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b.l. 34), ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kad S. K. yra įregistravusi ūkį, indentifikavimo kodas ( - ), Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registre 2015-04-30 ir vykdo veiklą: grūdinių, ankštinių ir aliejinių sėklų auginimas; grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba, pati S. K. yra ūkio subjektas (b.l. 61-62).
  6. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis yra ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-313/2017). Taigi sutiktina su ieškovo pozicija, kad S. K. yra tinkamas atsakovas byloje.
  7. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
  8. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
  9. Atsakovė jokiais įrodymais byloje nepaneigė, kad prievolių pagal visas tris žemės ūkio produkcijos pardavimo pirkimo sutartis neįvykdė, tai yra kvietrugiai pirkėjui sutartyje nustatytais terminais ir pranešimais nurodytoje vietoje pirkėjui nebuvo pateikti (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
  10. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausias teismas yra išaiškinęs, kad be CK 6.193 str. nustatytų objektyvių sutarties aiškinimo principų, taikytinas ir subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio, jos sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  11. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
  12. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  13. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017).
  14. Sutarčių 4.1 punktu šalys susitarė, kad nustatyta bauda yra protinga, atitinkanti minimalius Pirkėjo nuostolius ir negali būti mažinama. Sutarties 5.1 punktu konstatuota, kad Sutarties pasibaigimas neatleidžia Pardavėjo nuo atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, įskaitant netesybų mokėjimą ir nuostolių atlyginimą. Šalys įsipareigojo bendradarbiauti, teikti viena kitai informaciją (Sutarties 5.7 punktas), informaciją siunčiant Sutartyje nurodytais elektroniniais paštais (Sutarties Bendrosios dalies 3.2 punktas).
  15. Vertinant tiek pačius Sutarčių tekstus, tiek tai, kad jos buvo pasirašytos net trys, skirtingomis datomis, numatant skirtingą žemės ūkio produkcijos kiekį, kaip nurodė ieškovo atstovas sutartinių santykių aptarime dalyvaujant ir atsakovės tėvui, teismas negali daryti išvados, kad Sutarčių sąlygos šalių nebuvo aptartos, suprastos, ar neaiškios kaip vykdyti.
  16. Pagal byloje esančius duomenis atsakovė vykdo veiklą ne tik augindama žemės ūkio produkciją, bet ir užsiimdama didmeninė prekyba, tad versle turi patirties. Atsakovei ieškinys, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikti asmeniškai (b.l. 40, 45). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo 2017 m. lapkričio 12 d. nutartimi netenkintas ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių, bylai ruoštasi parengiamajame teismo posėdyje, t.y. atsakovei buvo sudarytos visos įstatyme numatytos galimybės gintis nuo pareikštų reikalavimų. Tačiau atsakovei, žinančiai apie vykstantį teismo procesą, elgiantis pasyviai, teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė neginčija sutartimis nustatytų netesybų dydžio. Byloje taip pat nėra duomenų apie force majeure aplinkybes.
  17. Byloje nėra duomenų, kad buvo fiksuota kita galutinė kaina, negu nurodyta Sutarčių specialiosiose dalyse. Pažymėtina, kad pagal teismo posėdžio metu papildomai ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovė atsakovei buvo sumokėjusi 20 tūkstančių eurų avansą dėl atsakovei reikalingų produkcijos kokybės tyrimų. Taip pat ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus apie kainas biržoje, kaip įrodymus apie ieškovės finansinius praradimus dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad ieškovė nereikalauja netesybų priteisimo už pagal 2017 m. gegužės 29 d. sudarytą sutartį dėl kitos žemės ūkio produkcijos – žirnių, nepardavimo.
  18. Iš byloje nustatytų aplinkybių, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių sutartos mokėti netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ar suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai, ar pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, vertindamas šalių elgesį sutarties vykdymo metu, teismas negali daryti išvados, kad Sutartimis sulygtos netesybos, kurios nustatytos baudos dydžiu, galėtų būti pripažintos aiškiai per didelės. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Atsakovei pažeidus prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistina 26 650 Eur netesybų (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.205 straipsnis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

8Dėl procesinių palūkanų

  1. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

10Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 300 Eur sumokėto žyminio mokesčio prieš teikiant ieškinį, 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 300 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 10, 27, 39), advokato teisinei pagalbai pagal byloje pateiktus įrodymus sumokėta 2250 Eur (b. l. 47-51).
  2. Nenustatyta, kad prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršytų Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pagrįstos įrodymais (CPK 98 straipsnis). Atsakovė jų dydžio neginčijo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

12Teismas

Nutarė

13ieškinį patenkinti.

14Priteisti iš atsakovės S. K. 26 650 Eur (dvidešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų) netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26 650 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 2888 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai