Byla 2S-922-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009-09-15 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3A. M., a.k. ( - ) užtikrindamas iki 2009-03-20 gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-26 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,6732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 2 175 000 Lt (b.l. 59).

4To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui A. M., užtikrindamas iki 2009-03-20 gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-04 įregistruotu Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą –0,4914 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vydmantų k., Kretingos r. sav., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 700 000 Lt (b.l. 62-64).

5Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartimi minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti (b.l. 34-35). Nutartis įsiteisėjo 2009-11-23 (Vilniaus apygardos teismo 2009-11-23 nutartis c.b. Nr. 2S-1272-516/2009) (b.l. 52-55). Nutartis skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) A. M. įteikta asmeniškai 2009-07-21 (b.l. 40), tačiau per nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas su kreditoriumi neatsikaitė.

6Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-09-15 pateikė teismui pakartotinį pareiškimą (b.l. 58), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko A. M. 1 869 283,25 Lt negrąžintą skolą, kurią sudaro 1 633 199,75 Lt negrąžinto kredito, 8 826,99 Lt palūkanų ir 227 256, 51 Lt delspinigių,132 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiško skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą, Hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76 str.). Byla į Hipotekos skyrių grįžo 2009-12-01.

7Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-12-01 nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą patenkino ir Nutarė 1) išieškoti 1 869 283,25 Lt skolą – 1 633 199,75 Lt negrąžinto kredito, 8 826,99 Lt palūkanų ir 227 256, 51 Lt delspinigių,132 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškėjo (kreditoriaus) prašymo gavimo dienos (2009-09-15) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių A. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1,6732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,4914 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

8Skolininkas (įkeistų daiktų savininkas) A. M. atskiruoju skundu (b.l. 83-85) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-01 nutartį dalyje dėl 0,4914 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių panaikinti, ir dalyje dėl 227,256,51 Lt delspinigių ir 11 procentų procesinių metinių palūkanų pakeisti – sumažinti priteisiamus delspinigius iki 0,02 proc., o procesines palūkanas iki CK 6.210 str. 1 d. numatytų 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Tvirtina, kad Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4 dalyje nurodytos 0,08 proc. per dieną (29.2 proc. per metus) netesybos akivaizdžiai prieštarauja nusistovėjusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2005-09-12 nutartis c.b. 3K-3-394/2005, 2006-03-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-173/2006, 2006-04-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-269/2006, 2007-03-05 nutartis c.b. Nr.3K-3-85/2007), todėl bylą nagrinėjęs teismas privalėjo netesybas mažinti (CK 6.258 str. 3 d.). Nesant duomenų apie didesnius kreditoriaus patirtus nuostolius (šiuo atveju kreditorius jokių įrodymų apie nuostolius nepateikė), įprastais ir pakankamais nuostoliais, kompensuojančiais kreditoriaus praradimus dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, yra laikomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai Tuo tarpu Kreditavimo sutartyje nustatyti ir pareiškėjo reikalaujami delspinigiai įprastą delspinigių dydį viršija keturis kartus. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs teismas privalėjo ex officio delspinigius mažinti. Pažymi, jog kreditoriaus reikalaujami delspinigiai prilygsta net 29,2 proc. metinių palūkanų, t.y. 6,25 karto viršija realius banko nuostolius ir todėl yra akivaizdžiai neprotingo dydžio. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas taip pat privalėjo mažinti ir kreditoriaus reikalaujamas netesybas. Dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių nurodo, kad 1,6732 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintas 2 175 000 Lt, pakanka visam įsiskolinimui padengti. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo priverstinį išieškojimą vykdyti ir iš kito skolininkui priklausančio žemės sklypo. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 11 proc. metinių procesinių palūkanų, kurios yra numatytos Kreditavimo sutartyje, nes ši sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.37 str. 2 d.).

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei išanalizavusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

12Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl kreditavimo sutartyje nustatytų delspinigių sumažinimo, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs. Pažymėtina ir tai, kad prievolės, užtikrintos jungtine hipoteka, kaip yra šiuo konkrečiu atveju, įvykdymas yra vieno įsipareigojimo įvykdymas, apimantis visus su kredito grąžinimu susijusius mokėjimus. Šie mokėjimai – tiek delspinigiai, tiek ir palūkanos – nėra atskiri įsipareigojimai, jie išplaukia iš kredito grąžinimo, yra glaudžiai su juo susiję ir laikytini tuo pačiu įsipareigojimu.

13Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

14Nagrinėjamoje byloje kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-07-02 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė prašymą Nr. dnk0909608 dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininko A. M., kadangi 2007-03-20 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skolininkui suteikto 1 700 000 Lt kredito iki 2009-03-20 grąžinimas buvo užtikrintas jungtine hipoteka (CK 4.180 str.): 2007-03-26 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,6732 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2007-04-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas įkeitė šiam kreditoriui jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 0,4914 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad skolininkas kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir pirmojo kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 1 778 673,37 Lt (b.l. 19). Tuo pagrindu hipotekos teisėja 2009-07-08 nutartimi Nr. 793/2009, konstatavusi, jog CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui A. M. priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus bei jį įspėjo, kad negrąžinus per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skolą, palūkanas ir delspinigius, laiško siuntimo bei žyminio mokesčio, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių, t.y. tiksliai taikė CPK 558 str. 1 d. nuostatas, ką apeliacine tvarka išnagrinėjęs skolininko A. M. atskirąjį skundą 2009-11-23 nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas (b.l. 52-55).

15Kaip patvirtina bylos medžiaga, nutartis skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) A. M. įteikta asmeniškai 2009-07-21 (b.l. 40), tačiau per nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas su kreditoriumi neatsikaitė. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartis įsiteisėjo 2009-11-23, išnagrinėjus skolininko atskirąjį skundą apeliacine tvarka, kreditoriaus 2009-09-10 pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje išnagrinėtas 2009-12-01, t.y. po bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo. Kadangi skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas A. M. per Hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartimi nustatytą vieno mėnesio terminą hipoteka užtikrintos prievolės pagal Kredito sutartis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, hipotekos teisėja, nepažeisdama CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimų, pradėjo hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto realizavimo procedūrą. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog įkeisto 1,6732 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0095-7164, kuris sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintas 2 175 000 Lt, pakanka visam įsiskolinimui padengti, ir dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo priverstinį išieškojimą vykdyti ir iš kito skolininkui priklausančio žemės sklypo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai vieno įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas jungtine hipoteka (CK 4.180 str.), kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą. Kita vertus, kai vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti yra įkeisti keli objektai, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiama jau išieškojimo vykdymo procese.

16Teisėjas, gavęs kreditoriaus pakartotinį prašymą nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą, kartu išsprendžia ir hipotekos kreditoriaus prašymą priteisti palūkanas, nustatytas CK 6.37 str. 2 d., kurios nagrinėjamu atveju yra nustatytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 48 p. – 11 proc. metinių procesinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos. Hipotekos bylų ypatumai lemia tai, jog palūkanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, kadangi kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu, iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto prasideda tik nuo pakartotinio prašymo išieškoti skolą. Todėl hipotekos teisėja, tenkindama pakartotinį kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai priteisė 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškėjo (kreditoriaus) prašymo gavimo dienos (2009-09-15) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog Kredito sutartyje numatytos palūkanos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.37 str. 2 d.), nėra susiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu ir kaip jau minėta, kvestionuotinos tik ginčo teisenos tvarka, o šios kategorijos bylose ginčai dėl teises nėra galimi.

17Teisėjų kolegija proceso teisės normų pažeidimų nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti kaip atitinkanti CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimus.

18Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 103) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

19Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

21Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Priteisti iš A. M. 5 (penkis) litus 60 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai