Byla 1A-265/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui, gynėjui E. A., nuteistajam A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. M. (A. M.) nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką 2011 m. lapkričio 24 d.) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką 2011 m. gruodžio 7 d.) laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., nuteistajam A. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 Lt dydžio pinigų sumos konfiskavimas.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. N. ir M. P., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 24 d., apie 20 val., Klaipėdoje, prie parduotuvės ,,( - )“, esančios ( - ), susitaręs su M. P., kad šis perduos jam ne mažiau kaip 21,2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos skolon, o jis atsiskaitys ateityje sumokėdamas po 21 Lt už 1 g kanapių dervos, įsigijęs iš M. P. ne mažiau kaip 21,2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, 2011 m. lapkričio 24 d., apie 20 val. 45 min., Klaipėdoje, prie ( - ) namo, nemažiau kaip 21,2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos davė skolon D. N., su juo susitaręs, kad D. N. už jam perduotą kanapių dervą atsiskaitys ateityje, sumokėdamas po 25 Lt už 1 g kanapių dervos.

8A. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 6 d., apie 13-14 val., Klaipėdoje, ( - ), turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai skolon įsigijo ne mažiau kaip 20,12 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, iš kurių 2011 m. gruodžio 7 d., apie 16 val. 37 min., dalį – 1,65 g kanapių ir jų dalių, įpakuotų į 2 folijos lankstinukus, neteisėtai atgabeno prie parduotuvės ( - ) ir ten neteisėtai už 60 Lt pardavė S. P., o likusius 18,47 g kanapių ir jų dalių, įpakuotų 24 folijos lankstinukuose, neteisėtai gabeno automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. ( - ) kuriame 2011 m. gruodžio 7 d., apie 17 val. 30 min., prie prekybos centro ,,( - )“, esančio Klaipėdoje, ( - ), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

9Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, kad teismas, paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę A. M., nepagrįstai nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostatomis ir nepagrįstai jų netaikė. Jam paskirta nors ir minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau šios konkrečios bylos kontekste ji nėra proporcinga ir nėra adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui. BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali ir neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas. Kaip numatyta BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (2K-348/2013). BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (2K-420/2006). Teismo išvada dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo turi sekti įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

10Teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d., nes minimalios įstatymo sankcijoje numatytos realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. M. byloje nustatytomis aplinkybėmis nebūtų teisingas. A. M. prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi, padėjo jas išaiškinti, faktiškai tik jo dėka buvo nustatytas narkotines medžiagas skolon perdavęs M. P.. Šios aplinkybės vertintinos kaip lengvinančios atsakomybę. Vertinant veikos pavojingumą svarbu, kad platintos iš esmės silpniausio poveikio narkotinės priemonės, kurios gali būti naudojamos medicininiais tikslais gydytojų nustatytais atvejais, be to, kai kuriose kitose užsienio valstybėse jos nėra uždraustos. BK 54 str. 3 d. taikymui pagrindą sudarė ir A. M., kaip kaltininko, asmenybė. Byloje nustatyti tik teigiamai jį charakterizuojantys duomenys - jis neteistas, mokosi ir mokymo įstaigos charakterizuojamas gerai. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Iš mokymosi įstaigos pažymos matyti, kad A. M. mokosi vis geriau, tai rodo jo pastangas, kad jis keičiasi ir siekia socialaus gyvenimo. Paskirtas kardomąsias priemones vykdė sąžiningai ir 2 metų laikotarpyje jų sąlygų nė karto nepažeidė, jokių teisės pažeidimų nepadarė.

11Laisvės atėmimo bausmės paskyrimu būtų pasiektas tikslas nubausti, tačiau tai būtų formali ir pernelyg griežta auklėjimo priemonė šiuo konkrečiu atveju. A. M. yra jauno amžiaus, baigia mokslus, siekia integruotis į visuomenę ir pasiuntimas į laisvės atėmimo vietą reikštų, kad realiai būtų nutraukiami jo socialiniai ryšiai. Socialiai besiformuojančio amžiaus jaunuolio nubaudimas realiu laisvės atėmimu kelia realią grėsmę, jog laisvės atėmimo vietoje jis gali ne tik nepasitaisyti, bet ir grįžęs iš jos, netekus savo profesinių ir socialinių įgūdžių, gali nepritapti prie visuomenės bei pradėti daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu kyla didelė tikimybė, jog nebus pasiekta kito BK 41 str. numatyto bausmės tikslo - paveikti nuteistąjį taip, kad jis ateityje nenusikalstų. Esant minėtoms veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms, o be to dar ir nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas nepagrįstai netaikė BK 54 str. 3 d. nuostatų ir paskyrė A. M. neproporcingą, neatitinkančią jo asmenybės ir prieštaraujančią teisingumo principui bausmę, dėl to bausmė jam švelnintina, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl A. M. paskirtos bausmės pakeisti ir, taikant BK 54 str. 3 d., paskirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

12Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis A. M. padarytas nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad joje teismas išdėstė nustatytas A. M. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tačiau aiškiai neišdėstė abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 1 d., šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintų alternatyvių veikų, sudarančių nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Kolegijos nuomone, šis nuosprendžio trūkumas nėra esminis, nes nurodytos aplinkybės yra išdėstytos nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Nuosprendyje teismas nurodė, kad padarydamas pirmąją nusikalstamą veiką A. M. narkotines medžiagas neteisėtai kitaip platino. Padarydamas antrą nusikalstamą veiką A. M. narkotines medžiagas neteisėtai įgijo ir gabeno turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, taip pat šias medžiagas neteisėtai pardavė.

15Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantai jau aptartų aplinkybių įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija. Skunde prašoma tik taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, bylą ir skundžiamą nuosprendį patikrina tik tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

16Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirdamas nuteistajam A. M. bausmes teismas BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė, o nuteistajam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo atsisakymo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas yra nepagrįsti ir atmetami.

17Skiriant bausmę teismai vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė skiriama tik esant BK 62 str. 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

18Iš šios bylos matosi, kad nors teismas ir nustatė vieną nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., ir nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taikant BK 62 str. 1 ar 2 dalį nėra visų šiame baudžiamajame įstatyme numatytų būtinų sąlygų. Tuo tarpu padaryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir dėl to skirti bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas, pagrindo taip pat nėra.

19Pagal galiojančią teisminę praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012 ir kt.). Tokios pačios nuostatos dėl BK 54 str. 3 d. taikymo išdėstytos ir apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-420/2006. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai siejami ir su išaiškinimais, išdėstytais dar vienoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-348/2013. Apeliaciniame skunde, kaip ir šioje kasacinėje nutartyje, nurodoma apie tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, pažymima, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Toje pačioje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-348/2013 taip pat nurodoma, kad nors teismams ir rekomenduojama nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. Nepaisant to, ir šioje kasacinėje nutartyje vis tiek dėstomos tos pačios teisminėje praktikoje jau įtvirtintos nuostatos apie tai, kad BK 54 str. 3 d. taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

20Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad vertinant nusikalstamų veikų, kurias padarė A. M., pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis platino iš esmės silpniausio poveikio narkotines medžiagas, kurios gali būti naudojamos medicininiais tikslais gydytojų nustatytais atvejais, be to, kai kuriose kitose užsienio valstybėse jos nėra uždraustos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta. Byloje įrodyta, kad pirmosios nusikalstamos veikos metu A. M. neteisėtai kitaip platino kanapių dervą, o kitos nusikalstamos veikos metu neteisėtai įgijo, gabeno ir pardavė kanapes ir jų dalis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios pačioje straipsnio dispozicijoje konkrečiai neišvardintos. BK 269 str. 1 d. nustatyta, kad šiame BK skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta apie tai, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Medžiagų, pripažįstamų narkotinėmis ar psichotropinėmis, sąrašai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“. Šiuo nutarimu yra patvirtinti trys narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. Augalai ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai, yra įtraukti į trečiąjį sąrašą. Tuo tarpu kanapės (Cannabis plant) ir kanapių derva yra įtrauktos į tuo pačiu 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintą I (pirmąjį) sąrašą, į kurį įtrauktos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Tai paneigia apeliantų argumentus apie tai, kad narkotinės medžiagos, kuriomis neteisėtai disponavo A. M., yra iš esmės silpniausio poveikio ir kad jos gali būti naudojamos medicininiais tikslais. Atmetami taip pat ir apeliantų argumentai, kuriais mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bandoma argumentuoti tuo, kad kanapes ir jų dervą kai kuriose užsienio valstybėse vartoti nedraudžiama. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje visi nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259-269 straipsniai), įtraukti į baigtinį BK 7 str. esantį nusikaltimų, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija įgyvendinama taikant universalųjį principą, sąrašą. Vienas iš šio principo požymių yra tai, kad asmuo, padaręs tarptautinį ar tarptautinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 7 str., gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus net ir tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo vietos valstybė nenumato baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-526/2011). Vertinant nuteistojo A. M. nusikalstamų veikų pavojingumą, pirmiausia žymėtina, kad tos nusikalstamos veikos padarytos Lietuvoje, kurioje neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, neskirstant jų į vadinamuosius ,,lengvuosius“ ar ,,sunkiuosius“ narkotikus, yra draudžiamas ir baudžiamas. Tačiau dar svarbiau pažymėti yra tai, kad apie mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą disponuojant ,,lengvaisiais“ narkotikais iš viso galima svarstyti tik tais atvejais, kai asmuo, nors ir neteisėtai, tačiau disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti (BK 259 str.). Tuo tarpu A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių metu neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, taip pat ir jas platino ir pardavė. BK 260 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų kvalifikuojantys požymiai yra atitinkamai didelis ir labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 str. 1 d. Atsakomybę pagal šį baudžiamąjį įstatymą užtraukia disponavimas bet kokiu, net ir nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti. Tuo tarpu padarydamas pirmąjį nusikaltimą A. M. neteisėtai kitaip platino 21,2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, o padarydamas antrąjį nusikaltimą neteisėtai disponavo ne mažiau kaip 20,12 g kanapių ir jų dalių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis 20,12 g kanapių ir jų dalių ženkliai viršija nedidelį (5 g) šios narkotinės medžiagos kiekį, o 21,2 g narkotinės medžiagos kanapių dervos kiekis artimas netgi dideliam šios narkotinės medžiagos kiekiui (daugiau kaip 25 g). Dar pažymėtina, kad BK 260 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta alternatyviomis straipsnio dispozicijoje išvardintomis veikomis ir kiekviena iš tų alternatyvių veikų atitinka savarankiškos nusikalstamos veikos sudėtį. Šioje byloje įrodyta, kad A. M. kitaip platino kanapių dervą perduodamas ją skolon D. N.. Tuo tarpu kanapes ir jų dalis nuteistasis, turėdamas tikslą jas platinti, ne tik neteisėtai įgijo ir gabeno, tačiau ir pardavė šią narkotinę medžiagą S. P..

21Visos šios aptartos aplinkybės visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tariamai mažesnį A. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Kolegija daro išvadą, kad abu padaryti nusikaltimai pagal jų padarymo aplinkybes ir objektyviuosius požymius atitinka tipinį (rūšinį) BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, rodančių šių nusikalstamų veikų mažesnį pavojingumą, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už analogiškas nusikalstamas veikas neprieštarauja ir galiojančiai teisminei praktikai.

22Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo A. M. asmenybės pavojingumo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimo atitikimo bausmės paskirčiai teisėjų kolegija taip pat atmeta.

23Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo apie tai, kad byloje nustatyti A. M. tik teigiamai apibūdinantys duomenys. Jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, mokosi ir mokymo įstaigoje gerai charakterizuojamas, mokymosi rezultatai vis gerėja. Nuteistasis po nusikaltimų padarymo daugiau nepadarė jokių teisės pažeidimų, nepažeidinėjo jam paskirtų kardomųjų priemonių reikalavimų. Būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo nusikaltimus išaiškinti ir faktiškai tik jo dėka buvo nustatytas narkotines medžiagas jam skolon perdavęs kitas nuteistasis šioje byloje M. P.. Apeliantai skunde nurodo, kad jauno amžiaus ir socialiai besiformuojančiam nuteistajam paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmę, iškiltų grėsmė, kad tai A. M. nepataisytų, o grįžęs iš bausmės atlikimo vietos jis gali nepritapti prie visuomenės ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Apeliantai nurodo, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepadėtų pasiekti vieno iš BK 41 str. numatytų bausmės tikslų – paveikti nuteistąjį taip, kad jis ateityje nenusikalstų.

24Nors dalis išdėstytų apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti ir atitinka bylos duomenis, aplinkybių, kurios būtų išimtinės ir dėl kurių sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui, kolegijos nuomone, taip pat nėra. Taip pat pažymėtina, kad faktiškai į visas apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta skundžiamajame nuosprendyje. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė labai išsamius bausmių skyrimo A. M. motyvus ir faktiškai į visus A. M. palankiai apibūdinančius duomenis skiriant bausmes jau atsižvelgė. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas perkvalifikavo vieną iš kaltinime nurodytų A. M. nusikalstamų veikų, pašalino dalį kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Teismas nenustatė jokių A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jau pripažino tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis.

25Iš nuosprendžio matosi, kad į šią, BK 59 str. 1 d. 2 p., numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas jau atsižvelgė ir tai turėjo svarbios reikšmės A. M. skiriamų bausmių dydžiui. Skundžiamajame nuosprendyje teismas taip pat jau atsižvelgė į tai, kad A. M. yra jauno amžiaus, neteistas, mokosi ir mokymosi įstaigoje gerai charakterizuojamas. Kita vertus, nuosprendyje teismas taip pat pažymėjo, kad A. M. nedirbo, neturėjo legalaus pajamų šaltinio, ilgą laiką pats vartojo narkotines medžiagas ir jomis prekiavo. A. M. padarė du sunkius savanaudiškus nusikaltimus, be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad po to, kai išplatino narkotines medžiagas D. N., žinodamas, kad šį jau sulaikė policija, suprasdamas, kad D. N. apie jo dalyvavimą nusikaltime gali nurodyti pareigūnams, dėl to nepadarė jokių išvadų, toliau platino narkotines medžiagas ir padarė dar vieną analogišką nusikaltimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skirti A. M. bausmę taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo. Nepaisant to, teismas paskyrė nuteistajam minimalias bausmes, įvertinęs dar ir tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio vykdymo pradžios nuteistasis baigs mokslus mokymo įstaigoje. Pažymėtina, kad mokslų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kurioje studijų baigimas buvo numatytas 2014 m. sausio mėn., A. M. taip ir nebaigė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis pats pripažino, kad iki šiol nebaigė profesinės veiklos praktikos, nes jo motina šiuo metu atsisako jo studijas finansuoti.

26Teismo išvada, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas skiriant bausmę A. M. dėl duomenų, apibūdinančių jo asmenybę, nėra pagrindo, kolegijos nuomone, yra visiškai pagrįsta. Tai, kad nuteistas yra jauno amžiaus ir studijuoja aukštojoje mokykloje, pagal galiojančią teisminę praktiką, nėra tos išimtinės aplinkybės, dėl kurių kaltininkui būtų pagrindas skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Būtina atsižvelgti į tai, kad ilgą laiką studijuodamas aukštojoje mokykloje, būtent tuo metu A. M. darė sunkius nusikaltimus. Pagal galiojančią teisminę praktiką, vertinant kaltininko asmenybę, atsižvelgiama į požymius, apibūdinančius nuteistąjį iki nusikalstamos veikos padarymo, jos padarymo metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. A. M. padarė ne vieną, o du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. Juos padarė pats tuo metu vartodamas narkotines medžiagas. Netgi žinodamas, kad asmuo, kuriam pirmą kartą išplatino narkotines medžiagas, yra jau sulaikytas, nuteistasis neatsisakė nusikalstamų ketinimų, toliau platino kvaišalus ir padarė dar vieną analogišką nusikaltimą. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. nusikaltimus padarė ne atsitiktinai, o tai buvo jau nuoseklus jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Tuo pačiu šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumo laipsnį.

27Įvertinusi visas jau išdėstytas ir aptartas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad jokių nei padarytų nusikalstamų veikų, nei nuteistojo A. M. asmenybę apibūdinančių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusikaltimų ir kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį, nėra. Taip pat nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas A. M. prieštarautų bausmės paskirčiai ir, konkrečiai, bausmės teisingumo principui. BK 260 str. 1 d. sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas A. M. už abi nusikalstamas veikas paskyrė minimalias sankcijoje numatytas 2 metų laisvės atėmimo bausmes. Skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas pasirinko dalinio bausmių sudėjimo būdą, be to, prie bausmės, paskirtos už vieną nusikaltimą, pridėjo tik mažą dalį už kitą analogišką nusikaltimą paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas skiriant bausmes nebuvo ir nėra pagrindo, teismo paskirtos A. M. už atskiras nusikalstamas veikas bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltininko asmenybę, šių bausmių paskyrimas, taip pat neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Dar labiau švelninti nuteistajam A. M. paskirtas bausmes pagrindo nėra.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

29Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. M. (A. M.) nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. (už nusikalstamą veiką 2011... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 4. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., nuteistajam A. M. taikyta baudžiamojo... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. N. ir M. P., dėl jų nuosprendis... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 24 d., apie 20 val.,... 8. A. M. taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 6 d., apie 13-14 val.,... 9. Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su... 10. Teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d., nes minimalios įstatymo... 11. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimu būtų pasiektas tikslas nubausti, tačiau... 12. Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai... 15. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantai jau aptartų... 16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskirdamas nuteistajam A. M. bausmes... 17. Skiriant bausmę teismai vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės... 18. Iš šios bylos matosi, kad nors teismas ir nustatė vieną nuteistojo A. M.... 19. Pagal galiojančią teisminę praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji... 20. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad vertinant... 21. Visos šios aptartos aplinkybės visiškai paneigia apeliacinio skundo... 22. Apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo A. M. asmenybės pavojingumo ir... 23. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo apie tai, kad byloje... 24. Nors dalis išdėstytų apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti ir atitinka... 25. Iš nuosprendžio matosi, kad į šią, BK 59 str. 1 d. 2 p., numatytą... 26. Teismo išvada, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas skiriant bausmę A. M.... 27. Įvertinusi visas jau išdėstytas ir aptartas bylos aplinkybes, kolegija daro... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 29. Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti....