Byla e2A-919-340/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. V. dėl draudimo išmokos priteisimo,

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 7 323,16 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-03 eismo įvykio Vilniuje metu atsakovas M. V., vairuodamas automobilį „AUDI A2“, v.n. ( - ) apgadino kitą automobilį - „VW TOUAREG“, v.n. ( - ). Nustatyta, kad atsakovas neturėjo teisės vairuoti. Ieškovas buvo apdraudęs automobilio „AUDI A2“, v.n. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas nukentėjusio asmens draudikui išmokėjo 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką, susijusią su eismo įvykio metu padaryta žala. Kadangi atsakovas vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o ieškinį patenkinus iš dalies, išdėstyti jo vykdymą maksimaliam terminui. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad yra išmokėjęs 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovas nesutiko su nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos apskaičiavimu ir mano, kad ieškovas, priimdamas sprendimą mokėti 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, išlaidavo ir veikė išimtinai savo rizika. Viešoje erdvėje skelbiamų naudotų automobilių detalių ir nukentėjusiojo asmens pateiktoje remonto sąmatoje bei sąskaitoje faktūroje nurodytų naudotų detalių kainų itin dideli skirtumai kelia pagrįstų abejonių paskaičiuotos draudimo išmokos pagrįstumu, todėl nurodė, jog prašys teismo skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę. Atsakovo teigimu, jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio galiojimo terminas buvo iki 2021-08-02, eismo įvykio metu jis nebuvo praradęs savo vairavimo įgūdžių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė ieškovui iš atsakovo M. V. 7 323,16 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovo M. V. prašymą dėl šio sprendimo išdėstymo. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad dėl atsakovo kaltės padarytos žalos dydį patvirtina Transporto priemonės apžiūros- defektų aktas, „UAB „Møler Auto“ remonto sąmata ir PVM sąskaita- faktūra, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pranešimas apie draudimo išmoką, kuriame, skirtingai negu atsiliepime tvirtina atsakovas, keistinų detalių kaina sumažinta nusidėvėjimui proporcingu dydžiu - 31 proc. Teismo nuomone, draudimo išmoka atitinka Transporto priemonės apžiūros - defektų akte užfiksuotus nukentėjusio automobilio „VW TOUAREG“, v.n. ( - ) sugadinimus, o atsakovas nenuginčijo sąmatoje ir sąskaitoje - faktūroje nurodytų darbų ir detalių kainų. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo pagrindus: sunkią turtinę būklę, santaupų, turto ar pajamų neturėjimą ir pan., todėl atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28835-432/2016 ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui; prijungti pažymą iš VĮ Registrų centras, pažymą iš VĮ „Regitra“, mokėjimo nurodymus, internete rastų detalių kainų nuorodas; teismui negrąžinus bylos naujam nagrinėjimui, skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę ir ją pavesti atlikti UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, V. M. g. 53, 213 kab., Vilnius. Skundą grindė šiais argumentais:
    1. Atsakovas šioje byloje gavo procesinius dokumentus per paštą ir buvo įsitikinęs, kad tokiu pat būdu gaus šaukimą į teismą. Apelianto nuomone, nutartis ir šaukimas jam nebuvo įteikti, todėl laikytina, kad jam tinkamai apie teismo posėdžio laiką ir vietą nepranešta. Tai, kad vėliau šaukimas buvo siųstas EPP adresu, nelaikytina tinkamai įteiktu, kadangi jam nebuvo išaiškinta, kad šaukimas gali būti įteiktas per EPP sistemą ir dėl to EPP sistemoje jis netikrino posėdžio laiko ir vietos, o laukė šaukimo. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad Biržuose yra tik deklaruota jo gyvenamoji vieta, o faktiškai jis gyvena ( - ).
    2. Atsiliepimu atsakovas nesutiko su nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos apskaičiavimu, kadangi ieškovas, priimdamas sprendimą mokėti 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, išlaidavo ir veikė išimtinai savo rizika, o šiuo ieškiniu nepagrįsto dydžio išmokos išmokėjimo naštą siekia perkelti atsakovui. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog šioje byloje prašys teismo skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę, kadangi, jo nuomone, ieškovas reikalavo didesnės sumos už remontą, negu egzistuoja realios rinkos kainos, todėl toks ieškovo reikalavimo tenkinimas pažeidžia ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atlieka atsakovo baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais. Į šiuos prašymus pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio.
    3. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 121 str. 2 d. nuostatas ir nesiųsdamas šaukimo mano nurodytu adresu tinkamai teikė šaukimą, skirtina žalos dydžio nustatymo ekspertizė, kadangi Draudimo išmoka sumokėta pagal Transporto priemonės apžiūros - defektų akte užfiksuotus nukentėjusio automobilio „VW TOUAREG", v.n. ( - ) sugadinimus ir apskaičiuota pagal sąmatoje ir sąskaitoje-faktūroje nurodytus darbus ir detalių kainas, kurios yra nepagrįstai padidintos.
    4. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti įrodymų apie sunkią materialinę padėtį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ką patvirtina pažymos iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“, studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete III kurse ir dėl įtempto medicinos studijų grafiko negali dirbti ir gauti pajamų. Kartu su skundu pateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
  2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti. Nurodė šiuos atskirtimus:
    1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nutartis ir šaukimas į 2016-07-20 posėdį atsakovui buvo įteikti tinkamai. Nagrinėjama byla yra elektroninė byla, prie jos atsakovas M. V. buvo prisijungęs, todėl teismui įteikus dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, laikytina, kad jie įteikti tinkamai. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovas apie posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant;
    2. Žalos pobūdį ir dydį vertino net trijų asmenų žalų ekspertai: Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, UAB „Moller Auto" ir ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovo žalų ekspertai taip pat įvertino pateiktą informaciją (policijos pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą, remonto sąmatą, techninės apžiūros aktą, nuotraukas) ir nusprendė, kad patirta žala paskaičiuota tinkamai, todėl pagrįstai išmokėjo 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovas, ginčidamas išmokos dydį, apsiribojo tik tam tikrais pasvarstymais ir bendra informacija iš internetinio puslapio. Atsakovas nepateikė alternatyvios sąmatos, nepriklausomų ekspertų išvadų ar pan. Kitaip tariant, neįvykdė pareigos įrodyti savo atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.), todėl argumentai dėl išmokos nepagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti;
    3. Nauji rašytiniai įrodymai nepriimtini apeliacinės instancijos teisme, nes galėjo būti pateikti anksčiau. Atsakovo pateikti nauji įrodymai pažeistų procesinius koncentracijos ir ekonomiškumo principus, reiškiančius, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 str.)

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

106. Apeliacinis skundas atmestinas.

117. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

128. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. Vilniuje eismo įvykio metu atsakovas M. V., vairuodamas automobilį „AUDI A2“, v.n. ( - ) apgadino kitą automobilį - „VW TOUAREG“, v.n. ( - ). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, vairavęs transporto priemonę „AUDI A2“, v.n. ( - ) bei pažeidęs Kelių eismo taisykles ir nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis. Transporto priemonės „AUDI A2“, v.n. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką - 7 323,16 Eur ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. 2015 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė terminą sumokėti ieškovui žalos atlyginimą, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 7 323,16 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

139. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad dėl atsakovo kaltės padarytos žalos dydį patvirtina Transporto priemonės apžiūros - defektų aktas, „UAB „Møler Auto“ remonto sąmata ir PVM sąskaita- faktūra, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pranešimas apie draudimo išmoką, kuriame, skirtingai negu atsiliepime tvirtina atsakovas, keistinų detalių kaina sumažinta nusidėvėjimui proporcingu dydžiu - 31 proc. Teismas konstatavo, jog draudimo išmoka atitinka Transporto priemonės apžiūros - defektų akte užfiksuotus nukentėjusio automobilio „VW TOUAREG“, v.n. ( - ) sugadinimus, o atsakovas nenuginčijo sąmatoje ir sąskaitoje - faktūroje nurodytų darbų ir detalių kainų. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo pagrindus: sunkią turtinę būklę, santaupų, turto ar pajamų neturėjimą ir pan., todėl atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

1410. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodė, jog šioje byloje gavo procesinius dokumentus per paštą ir buvo įsitikinęs, kad tokiu pat būdu gaus šaukimą į teismą. Apelianto nuomone, jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kadangi nutartis ir šaukimas nebuvo įteikti. Tai, kad vėliau šaukimas buvo siųstas EPP adresu, nelaikytina tinkamai įteiktu, kadangi atsakovui nebuvo išaiškinta, kad šaukimas gali būti įteiktas per EPP sistemą ir dėl to EPP sistemoje jis netikrino posėdžio laiko ir vietos, o laukė šaukimo paštu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

1511. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui M. V. Biržų rajono apylinkės teismo buvo siunčiamas registruotu paštu. Pranešime teismas atsakovui taip pat išaiškino galimybę naudotis Lietuvos Respublikos teismų viešosiomis elektroninėmis paslaugomis: formuoti ir teikti teismui procesinius dokumentus, susipažinti su bylos medžiaga ir kt. 2016 m. gegužės 31 d. naudodamasis elektroninių paslaugų portalu (EPP) atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 2 dalimi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybe, kad pats atsakovas pateikė atsiliepimą naudodamasis EPP, reiškia, jog atsakovui tiko toks teismo pasiūlytas procesinių dokumentų įteikimo būdas ir kad jis sutinka tokiu būdu gauti visus procesinius dokumentus byloje.

1612. Vadovaujantis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, kuris buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 16 punktu, jei adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog atsakovui pateikus atsiliepimą per LITEKO VEP posistemio paskyrą, jo paskyra tapo aktyvi, todėl teismas galėjo siųsti procesinius dokumentus (nutartį ir šaukimą į teismo posėdį) į atsakovo M. V. LITEKO VEP posistemio paskyrą. Vadovaujantis išdėstytu, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog nutartis ir teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteikti bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovui nebuvo išaiškinta, kad šaukimas gali būti įteiktas per EPP sistemą.

1713. Teismas pažymi, jog CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Akcentuotina, jog atsakovas privalėjo domėtis bylos eiga, kurioje jis buvo patrauktas atsakovu ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas taip pat atmeta skundo argumentus, kad atsakovas EPP sistemoje netikrino posėdžio laiko ir vietos, o laukė šaukimo paštu.

1813. Skunde apeliantas nurodė, jog atsiliepimu nesutiko su nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos apskaičiavimu, kadangi ieškovas, priimdamas sprendimą mokėti 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, išlaidavo ir veikė išimtinai savo rizika. Skunde taip pat nurodė, jog prašys teismo skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę, kadangi, jo nuomone, ieškovas reikalavo didesnės sumos už remontą, negu egzistuoja realios rinkos kainos, todėl toks ieškovo reikalavimo tenkinimas pažeidžia ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą. Akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas į šiuos atsakovo prašymus neatkreipė dėmesio.

1914. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme stadijos paskirtis – galutinai suformuluoti ieškinio dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų, sudaryti sąlygas, kad byla būtų išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir ginčijamu sprendimu, iš esmės sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šalims nedalyvaujant, nusprendęs kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teismo posėdyje veiksmai yra nereikalingi. Tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai iš esmės prieštarauja CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytai taisyklei, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties.

2015. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 straipsnio 5 dalyje numatyta teise, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t. y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus; antra, šalys, t. y. ieškovas ir atsakovas, sutinka, kad būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Priešingu atveju teismas privalo priimti minėtą nutartį (CPK 323 str.) skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalims nedalyvaujant parengiamajame teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, šios negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tą padaryti pirmosios instancijos teismas nusprendė savo iniciatyva, nesant šalių sutikimo. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo išreikšto prašymo skirti ekspertizę byloje.

2116. Kita vertus, pažymėtina, jog nustatęs nutarties 15 punkte išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pasiūlė šalims per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti klausimus ekspertui, ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, teismas pasiūlė per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti eksperto kandidatūrą, o atsakovui - per 7 dienas nuo šios nutarties gavimo dienos pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą. Minėtoje nutartyje teismas akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai pažiūrėjo į bylos nagrinėjimą, kadangi bylą iš esmės išnagrinėjo neišspręsdamas atsakovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, taip pat nesuteikdamas galimybės šalims pateikti papildomus įrodymus teismo posėdžio metu ir galutinai suformuoti savo poziciją byloje, be to, šalys neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo iš esmės.

2217. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovas M. V. teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus apie turtinę padėtį, pagrindžiančius prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą. Konstatuotina, jog nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė pozicijos dėl ekspertizės skyrimo, nei klausimų ekspertui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šalys nepasinaudojo joms apeliacinio teismo sudaryta papildoma galimybe pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus, t.y. nepasinaudojo teise būti išklausytam procese. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės pažeidimas, kuomet byla parengiamajame teismo posėdyje buvo iš esmės išnagrinėta šalims nedalyvaujant ir neišreiškiant pozicijos dėl bylos nagrinėjimo, laikytinas ne esminiu, kadangi tokią teisę šalys turėjo apeliacinės instancijos teisme, bet ja nepasinaudojo.

2318. Skunde apeliantas pažymėjo, jog ieškovas, priimdamas sprendimą mokėti 7 323,16 Eur dydžio draudimo išmoką, elgėsi neapdairiai, išlaidavo ir veikė išimtinai savo rizika. Apelianto teigimu, draudimo išmoka, sumokėta pagal Transporto priemonės apžiūros - defektų akte užfiksuotus nukentėjusio automobilio „VW TOUAREG", v.n. ( - ) sugadinimus ir apskaičiuota pagal sąmatoje ir sąskaitoje-faktūroje nurodytus darbus ir detalių kainas, kurios yra nepagrįstai padidintos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

2419. Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl ieškovo išmokėtos draudimo išmokos dydžio, nurodė, jog padarytos žalos dydį patvirtina Transporto priemonės apžiūros- defektų aktas, „UAB „Møler Auto“ remonto sąmata ir PVM sąskaita- faktūra, Ergo Insurance SE Lietuvos filialo pranešimas apie draudimo išmoką. Minėtuose procesiniuose dokumentuose, skirtingai nei tvirtina atsakovas, keistinų detalių kaina buvo sumažinta nusidėvėjimui proporcingu dydžiu, t.y. 31 proc. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

2520. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas, jog sąmatoje ir sąskaitoje-faktūroje nurodytos detalių kainos yra nepagrįstai padidintos, apeliantas nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog viešoje erdvėje skelbiamų naudotų automobilių detalių kainos yra mažesnės, nelaikytina pagrįstu argumentu, įrodančiu, kad ieškovas apskaičiavo nepagrįstai didelę draudimo išmoką, nes duomenys skelbimuose nelaikytini oficialiais duomenimis, kuriais turėtų būti remiamasi nustatant apgadintų detalių kainas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenuginčijo sąmatoje ir sąskaitoje- faktūroje nurodytų darbų ir detalių kainų.

2621. Skunde apeliantas pažymėjo, jog civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, todėl jis negalėjo pateikti įrodymų apie sunkią materialinę padėtį. Pasak apelianto, jis neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ką patvirtina pažymos iš VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“, studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete III kurse ir dėl įtempto medicinos studijų grafiko negali dirbti ir gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto teiginius vertina kritiškai.

2722. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo pagrindus: sunkią turtinę būklę, santaupų, turto ar pajamų neturėjimą ir pan. (CPK 284 str.), todėl atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

2823. Bandydamas pagrįsti sunkią materialinę padėtį atsakovas M. V. pateikė duomenis iš VĮ „Registrų centras“, kuriuose užfiksuota, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, taip pat pažymą iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad jam nuosavybės teise nepriklauso jokia transporto priemonė, taip pat, jog studijuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakultete III kurse ir dėl įtempto medicinos studijų grafiko negali dirbti ir gauti pajamų. 2017 m. birželio 15 d. atsakovas teismui pateikėm pažymą apie nefinansuojamas studijas, pažymą iš VSDFV Vilniaus skyriaus bei studijų užsiėmimų tvarkaraštį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimu ir neįrodo įprastai blogos apelianto materialinės padėties. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis studijuoja valstybės nefinansuojamose studijose, neatleidžia apelianto nuo pareigos sumokėti skolą ieškovui, o tuo labiau neparodo blogos jo finansinės padėties.

2924. Kaip jau minėta, svarbu nustatyti ir tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju apelianto) turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde apeliantas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė aplinkybių, jog stengiasi pakeisti savo finansinę padėtį: stengiasi gauti papildomų pajamų, ieškosi naujo ar papildomo darbo ir pan. Skunde nurodomos aplinkybės apskritai neleidžia vertinti skolininko turtinės padėties ar jos pagerėjimo ateityje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nėra įrodymų, kad apeliantas apskritai atlieka tam tikrus veiksmus, jog padengtų susidariusį įsiskolinimą, t.y. nėra duomenų, jog apeliantas moka tam tikrą skolos dalį ieškovui, todėl nėra garantijos, kad išdėsčius skolos sumokėjimą dalimis, jis sugebės padengti įsiskolinimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad skolos sumokėjimo išdėstymas šiuo atveju jau galėtų pažeisti nebe apelianto, bet jo kreditoriaus interesus.

3025. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

3126. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 8.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. prašo... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 10. 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 12. 8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 3 d. Vilniuje eismo įvykio metu... 13. 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį... 14. 10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde... 15. 11. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO)... 16. 12. Vadovaujantis Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo... 17. 13. Teismas pažymi, jog CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys... 18. 13. Skunde apeliantas nurodė, jog atsiliepimu nesutiko su nukentėjusiajam... 19. 14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasirengimo bylų nagrinėjimui teisme... 20. 15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų... 21. 16. Kita vertus, pažymėtina, jog nustatęs nutarties 15 punkte išdėstytas... 22. 17. Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 16 d. atsakovas M. V. teismui... 23. 18. Skunde apeliantas pažymėjo, jog ieškovas, priimdamas sprendimą mokėti... 24. 19. Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl ieškovo... 25. 20. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 26. 21. Skunde apeliantas pažymėjo, jog civilinė byla buvo išnagrinėta... 27. 22. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovas... 28. 23. Bandydamas pagrįsti sunkią materialinę padėtį atsakovas M. V. pateikė... 29. 24. Kaip jau minėta, svarbu nustatyti ir tai, ar išdėsčius teismo sprendimo... 30. 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 31. 26. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. sprendimą palikti...