Byla 3K-3-418/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Atvanora“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ nurodė, kad 2000 m. kovo 27 d. buvo sudaryta R. V. (patalpų, esančių ( - ), savininko) ir UAB „Troja“ (panaudos gavėjo) šių patalpų panaudos sutartis (toliau – Panaudos sutartis). Tą pačią dieną, t. y. 2000 m. kovo 27-ąją, UAB „Troja“ (subnuomotojas), UAB „Ekovalda“ (šiuo metu – UAB „Rimi Lietuva“) (subnuomininkas) ir R. V. (patalpų savininkas) sudarė trišalę Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PC/008/V (toliau – Subnuomos sutartis), pagal kurią UAB „Troja“ subnuomojo patalpas, esančias ( - ), ieškovo bendrovei. 2000 m. gegužės 2 d. R. V. pardavė nurodytas patalpas R. K. Panaudos ir Subnuomos sutartys liko galioti naujajam patalpų savininkui ankstesnėmis sąlygomis. UAB „Troja“, UAB „Rimi Lietuva“ ir R. K. pasirašytame 2000 m. kovo 27 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Priede, įvardytame Pakeitimu Nr. 1, taip pat buvo susitarta, kad Panaudos sutartis ir Subnuomos sutartis lieka galioti R. K. 2004 m. vasario 9 d. ieškovas gavo UAB „Troja“ 2004 m. vasario 5 d. pranešimą, kad patalpos, nuosavybės teise priklausančios R. K. ir ieškovo subnuomojamos iš UAB „Troja“, 2004 m. vasario 6 d. parduodamos atsakovui UAB „Atvanora“ ir kad R. K. ir UAB „Troja“ Panaudos sutartis, kurios pagrindu buvo sudaryta Subnuomos sutartis su ieškovu, yra nutraukta nuo 2004 m. sausio 29 d. Tačiau jis (ieškovas) ir po 2004 m. sausio 29 d., neprieštaraujant nei UAB „Troja“, nei UAB „Atvanora“, toliau naudojosi patalpomis ir mokėjo nuomos mokestį naujajam patalpų savininkui – atsakovui UAB „Atvanora“. Tokiomis aplinkybėmis, ieškovo manymu, tarp jo ir atsakovo susiklostę subnuomos santykiai transformavosi į nuomos santykius (CK 6.481 straipsnis). 2004 m. kovo 2 d. atsakovas savo pasiūlyme „Dėl UAB „Atvanora“ pasiūlymo plėsti veiklą adresu ( - )“ pasiūlė jam (ieškovui) sudaryti patalpų nuomos sutartį naujomis pasiūlyme išdėstytomis sąlygomis (nuomos mokestis – 35 Lt už 1 kv. m (plius PVM); nuomininko įsipareigojimas savo sąskaita atlikti patalpų rekonstrukciją, t. y. einamojo remonto ir išplėtimo darbus, padidinant patalpų plotą iki 1500 kv. m; nuomininko įsipareigojimas savo sąskaita sutvarkyti teritoriją prie parduotuvės pastato, pastato fasadą ir vaizdinę reklamą), kartu nurodydamas, kad, jei UAB „Rimi Lietuva“ bus nepriimtinos UAB „Atvanora“ pasiūlytos sąlygos, UAB „Atvanora“ siūlo nutraukti Subnuomos sutartį. 2004 m. kovo 19 d. ieškovas gavo atsakovo pasiūlymą nutraukti Subnuomos sutarties 10.3 punkto pagrindu Subnuomos sutarties šalių ir jų teisių perėmėjų įsipareigojimų vykdymą, taip pat prašymą perduoti atsakovui patalpas iki 2004 m. birželio 1 d. 2004 m. balandžio 20 d. jis (ieškovas) pasirašė su atsakovu „Susitarimą (dėl 2000 m. kovo 27 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/008/V nutraukimo)“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad UAB „Troja“ perleidžia UAB „Atvanora“ Subnuomos sutartį, kuri tęsis nuomos teisėmis tarp UAB „Atvanora“ ir UAB „Rimi Lietuva“ (Susitarimo 1 punktas), taip, ieškovo teigimu, dar kartą patvirtinant, kad tarp jo ir atsakovo buvo susiklostę nuomos santykiai. Vėliau paaiškėjo, kad dar 2004 m. sausio 21 d., t. y. iki pasiūlymo ieškovui sudaryti patalpų nuomos sutartį naujomis sąlygomis pateikimo, atsakovas buvo sudaręs preliminariąją sutartį su UAB „Baltisches Haus“ dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo ateityje. Toks atsakovo elgesys, ieškovo manymu, akivaizdžiai neatitiko sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimų (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Nors jis (ieškovas) turėjo pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį, atsakovas jam jokios informacijos apie jau esamus susitarimus su trečiaisiais asmenimis ir jų sąlygas neatskleidė. Ieškovo teigimu, žinodamas apie esamą atsakovo susitarimą su jo (ieškovo) konkurentu, jis nebūtų sudaręs su atsakovu sau nepalankaus Susitarimo dėl sutarties nutraukimo. Dėl to atsakovo nutylėjimas apie svarbias aplinkybes ir esmines sąlygas atitinka apgaulės sampratą, pateiktą CK 1.91 straipsnio 5 dalyje. 2004 m. balandžio 26 d. atsakovas ir UAB „Baltisches Haus“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2729/04-1.0, kurioje buvo nustatytos tokios ginčo patalpų nuomos sąlygos: nuomos terminas – 119 mėnesių nuo patalpų perdavimo nuomininkui pagal priėmimo-perdavimo aktą dienos; nuomos mokestis – 30 Lt (plius PVM) už 1 kv. m kiekvieną mėnesį. 2004 m. balandžio 26 d. nuomos sutartyje nebuvo įtvirtinta nuomininko pareigos savo sąskaita atlikti nuomojamų patalpų einamojo remonto ir išplėtimo darbus ar savo sąskaita sutvarkyti teritoriją prie parduotuvės, pastato fasadą ir vaizdinę reklamą – visas šias nuomininko išlaidas pagal šios sutarties 8.3 punktą turėjo padengti atsakovas. Palyginus Subnuomos sutarties sąlygas ir atsakovo 2004 m. kovo 2 d. pateiktą pasiūlymą, matyti, kad atsakovas siūlė ieškovui padidinti nuomos mokestį nuo 13,67 Lt, nustatyto Subnuomos sutartyje, iki 35 Lt už 1 kv. m (plius PVM) ir savo sąskaita investuoti lėšas į patalpų remontą, išplėtimą bei aplinkos sutvarkymą, jų visiškai nekompensuojant. Taip reali patalpų nuomos kaina būtų tapusi dar didesnė. Derėtis dėl savo pasiūlytų sąlygų atsakovas nesutiko, pateikdamas ieškovui vienintelę alternatyvą – arba sutikti su iš esmės keičiamomis nuomos sąlygomis, arba nutraukti Subnuomos sutartį ir išsikelti iš patalpų. Būtent nesutikdamas su atsakovo siūlytomis sąlygomis jis (ieškovas) ir pasirašė Susitarimą dėl Subnuomos sutarties nutraukimo. Tuo tarpu, palyginus nuomos sutartyje, sudarytoje atsakovo ir UAB „Baltisches Haus“, nurodyto 1 kv. m nuomos mokesčio (30 Lt) ir ieškovui pasiūlyto nuomos mokesčio (35 Lt) dydžius, matyti, kad pirmasis 17 proc. mažesnis. Be to, svarbu ir tai, kad nuomos sutartyje su UAB „Baltisches Haus“, kitaip nei pasiūlyme ieškovui, nebuvo nustatyta šio nuomininko pareigos savo sąskaita atlikti patalpų einamojo remonto ir išplėtimo darbus, sutvarkyti teritoriją prie parduotuvės, pastato fasadą ir vaizdinę reklamą. Kadangi atsakovas UAB „Atvanora“ neatskleidė svarbios (esminės) informacijos, kurią, ieškovo manymu, turėjo jam atskleisti (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys), toks atsakovo elgesys neatitiko ir sąžiningumo bei sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimų (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 3 dalys), tai akivaizdu, kad Susitarimas dėl Subnuomos sutarties nutraukimo buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės, šiam neatskleidus ieškovui visos informacijos, kuri buvo esminė sudarant Susitarimą. Toks nesąžiningas ir neteisėtas atsakovo elgesys, ieškovo teigimu, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus bei padarė nuostolių. Iš viso dėl atsakovo apgaulės, lėmusios Subnuomos sutarties nutraukimą, jis (ieškovas) patyrė 132 820,01 Lt tiesioginių nuostolių (iš jų: 41 998,33 Lt turto nurašymo nuostolių, 1196,49 Lt PVM ataskaitos tikslinimo išlaidų, 53 691,37 Lt turto perleidimo nuostolių, 20 470,15 Lt išeitinių pašalpų darbuotojams, 6345,75 Lt socialinio draudimo įmokų ir 40,94 Lt įmokų į Garantinį fondą nuo išmokėtų išeitinių pašalpų, 9076,98 Lt valymo, remonto, reklamos išardymo darbų, atliekų išvežimo ir transporto išlaidų). Atsakovo pagal Susitarimą dėl sutarties nutraukimo išmokėtos netesybos (3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio bauda – 45 000 Lt) šių nuostolių visiškai nepadengė, todėl ieškovas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo priteisti jam iš atsakovo jo patirtų nuostolių ir atsakovo sumokėtų netesybų skirtumą, t. y. 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo, taip pat prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas byloje nekėlė reikalavimo dėl 2004 m. balandžio 20 d. Susitarimo, kuriuo šalys nutarė nutraukti Subnuomos sutartį, pripažinimo negaliojančiu, nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas Susitarimo negaliojimas dėl atsakovo apgaulės, teismas laikė, kad ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog yra nustatyta apgaulė atsakovo veiksmuose sudarant Susitarimą, nes šis Susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas įstatyme nustatyta tvarka. Be to, 2004 m.sausio 21 d. sutarties dėl nuomos sutarties sudarymo ateityje su UAB „Baltisches Haus“ sudarymo metu atsakovas nebuvo ginčo patalpų savininkas, todėl jo ir ieškovo nesiejo sutartiniai santykiai. Preliminariosios sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo ateityje trumpiausiais terminais įsigyti patalpas, esančias ( - ), nuosavybes teise, o 2.8 punktu atsakovas ir UAB „Baltisches Haus“ susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovui nepavyks nutraukti visų esamų patalpų nuomos sutarčių, atsakovas nebus įpareigotas sudaryti su UAB „Baltisches Haus“ patalpų nuomos sutartį. Remdamasis šiomis preliminariosios sutarties nuostatomis, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovo nesąžiningumą įrodo preliminarioji sutartis. Teismas motyvavo, kad atsakovas turi teisę laisvai pradėti derybas, sudarinėti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis, 6.163 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs tai, kad ginčo patalpų nuomos sutartis su UAB „Baltisches Haus“ buvo sudaryta 2004 m. balandžio 26 d., t. y. po Susitarimo dėl Subnuomos sutarties nutraukimo sudarymo, teismas laikė, kad atsakovas, tapęs ginčo patalpų savininku ir subnuomotoju pagal Subnuomos sutartį (CK 6.494 straipsnis), teikdamas ieškovui 2004 m. kovo 2 d. pasiūlymą sudaryti su juo nuomos sutartį pasiūlyme nurodytomis sąlygomis ar nutraukti Subnuomos sutartį 10.3 punkto pagrindu (subnuomotojo iniciatyva), šios sutarties nuostatų ar įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nenustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės, ieškovo ieškinį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo teismas atmetė kaip neįrodytą.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos aplinkybės šioje byloje yra tai, ar atsakovas privalėjo pasiūlyti ieškovui išsinuomoti patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokias pasiūlė UAB „Baltisches Haus“, ir ar šios sąlygos iš esmės skyrėsi nuo tų sąlygų, kurias pasiūlė ieškovui atsakovas 2004 m. kovo 2 d. pasiūlyme, taip pat tai, ar ieškovas būtų sutikęs pakeisti Subnuomos sutarties sąlygas tokiomis sąlygomis, kokiomis ginčo patalpos 2004 m. balandžio 26 d. buvo išnuomotos UAB „Baltisches Haus“, ir ar ieškovas sutiko nutraukti 2004 m. balandžio 20 d. Susitarimu Subnuomos sutartį prieš terminą dėl tos priežasties, kad jam buvo nepriimtinos atsakovo pasiūlytos sąlygos, ar dėl kitų priežasčių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad išvadų dėl ieškovo reikalavimų pagrindo – ar UAB „Baltisches Haus“ buvo pasiūlytos palankesnės nuomos sutarties sąlygos negu ieškovui – pirmosios instancijos teismo sprendime nėra. Teismo argumentus, kad atsakovas turi teisę laisvai sudarinėti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, teisėjų kolegija pripažino prieštaraujančiais CK 6.482 straipsnio 1 daliai, nes, remiantis šia įstatymo norma, ieškovas turėjo pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, todėl atsakovo teisės šia apimtimi ir buvo ribotos – atsakovas privalėjo suteikti pirmenybės teisę išsinuomoti ginčo patalpas ieškovui, t. y. pasiūlyti jam nuomoti patalpas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems asmenims, ir, ieškovui sutikus, būtent jam ir išnuomoti patalpas. Teisėjų kolegija taip pat laikė, kad atsakovui atsiliepime į ieškinį nurodžius, jog jis siūlė ieškovui nustatyti 35 Lt už 1 kv. m nuomos mokestį, į šią sumą įskaitant ir PVM, tačiau ieškovui šį pasiūlymą supratus taip, kad PVM jam reikės mokėti papildomai, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus dėl jo dublike minimos aplinkybės, kad praktikoje tarp verslo subjektų kainos paprastai nurodomos neįskaitant PVM, t. y. įrodyti, kad pasiūlymą dėl nuomos mokesčio dydžio jis galėjo suprasti būtent taip, kaip nurodo supratęs. Be to, teisėjų kolegijos manymu, ieškovas turėtų pateikti įrodymus, kokių lėšų reikalavo kitų atsakovo pasiūlyme išdėstytų sąlygų įvykdymas – einamojo remonto ir patalpų išplėtimo darbų atlikimas, teritorijos prie parduotuvės, pastato fasado ir vaizdinės reklamos sutvarkymas, o teismas turėtų pasiūlyti atsakovui pateikti paaiškinimus, dėl kokios priežasties šias sąlygas jis iškėlė tik ieškovui. Pripažinusi byloje esančius įrodymus nepakankamais padaryti išvadai, kad ieškovui buvo siūlyta sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį mažiau palankiomis sąlygomis negu UAB „Baltisches Haus“, teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje nustatytais pagrindais bei grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes pagal pateiktus byloje įrodymus negalimas jos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ir šio teismo pareigą išnagrinėti visus apeliacinio skundo argumentus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nurodytų procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad trūksta įrodymų tik tam tikroms aplinkybėms įvertinti, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą CK 330 straipsnio pagrindu, t. y. dėl materialinės teisės normos pažeidimo. Kasatoriaus manymu, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja šio teismo teises nustatančioms civilinio proceso taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad bylos esmė nėra atskleista, o tik laikė, kad tam tikroms išvadoms padaryti trūksta įrodymų, nors net nebandė imtis priemonių jiems surinkti (CPK 314 straipsnis). Dėl to, kasatoriaus manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti procesinės teisės normą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą), leidžiančią grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pagal CPK ir susiklosčiusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, todėl turi plačių galimybių nagrinėti bylą ir spręsti ją iš esmės. Skundžiamoje nutartyje nurodyti klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti pakartotinai bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus vertinimu, pagal byloje esančius duomenis galėjo būti išspręsti ir paties apeliacinės instancijos teismo. Vienas esminių teisės klausimų, iškeltų apeliaciniame skunde, buvo tai, ar esant neteisėtiems atsakovo veiksmams (esminės informacijos kontrahentui neatskleidimui) ir dėl šių atsakovo veiksmų ieškovui nutraukus sandorį, ieškovas gali ginti savo teises prašydamas tik nuostolių atlyginimo, ar turi reikšti ir reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šio apeliacinio skundo pagrindą sudarančio argumento apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir taip pažeidė šio teismo pareigas įtvirtinančias procesinės teisės normas (CPK 320 straipsnis).

10Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Atvanora“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad kasaciniame skunde nedėstoma jokių argumentų, patvirtinančių tinkamą bylos esmės nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme atskleidimą. Atsakovo teigimu, neišsiaiškintų aplinkybių byloje yra daug, jų visumos atskleidimas turi esminę reikšmę šalis siejusių santykių kvalifikavimui, taikytino įstatymo parinkimui bei ginčo išsprendimui ir jų visuma, o ne kiekviena atskirai, leido apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad bylos esmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista, visi įrodymai nebuvo surinkti. CPK 314 straipsnis ginčo atveju netaikytinas, nes tam tikras aplinkybes įrodantys duomenys galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tų aplinkybių egzistavimas šalims buvo žinomas ir būtinybė pateikti tuos duomenis egzistavo.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apylinkės teismui pirmąja instancija. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra procesinis klausimas – ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą ir apeliacinės instancijos teismo teises.

14Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nėra absoliuti, nes ją riboja CPK 327 straipsnis. Pagal šį CPK straipsnį apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik trimis atvejais: kai sprendimas panaikinamas dėl CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų; kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

15CPK 327 straipsnyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ribojimas aiškintinas tiek apeliacijos prigimtimi, tiek ir proceso ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Proceso ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla teisme būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Šio principo reikalavimas gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. CPK 327 straipsnyje nustatyti apeliacinės instancijos teismo teisių ribojimai reiškia, kad byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais.

16Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje nurodytais pagrindais bei grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes padarė išvadą, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus negalimas jos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Proceso teisės normų pažeidimą, nenulėmusį neteisingo bylos išsprendimo, įstatymų leidėjas pripažįsta formaliu, nesudarančiu pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti procesinės teisės normos pažeidimą ir įvertinti, ar dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonkretizavo procesinės teisės normų pažeidimo, todėl ir negalėjo vertinti jo galėjimo turėti įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus dėl to, kaip praktikoje tarp verslo subjektų skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis nustatant nuomos mokestį, taip pat kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovo pasiūlymą suprato taip, kad už 1 kv. m turės mokėti 35 Lt nuomos mokestį plius PVM. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl nurodytų įrodymų pateikimo yra nepagrįsti. Nustačius, kad atsakovas siūlė išnuomoti ieškovui patalpas, mokant 35 Lt už 1 kv. m nuomos mokestį, tačiau nenurodant, kad į šią sumą įskaičiuotas PVM, pridėtinės vertės mokestis yra apskaičiuojamas vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis (Įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, 7 straipsnis). Tai gali ir privalo padaryti apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Be to, nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikia papildomų įrodymų, kiek ieškovui būtų kainavęs atsakovo pasiūlytų sąlygų dėl pastato rekonstrukcijos, teritorijos sutvarkymo, pastato fasado ir vaizdinės reklamos įrengimo įgyvendinimas, nors to paties nereikalavo iš kito nuomininko. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatinėjimas, kiek kainuotų atsakovo pasiūlytų sąlygų įgyvendinimas, šioje byloje neturi teisinės reikšmės, nes tai nesiejama su priteistina suma. Šioje byloje yra svarbus tik faktas, kad atsakovas reikalavo, jog ieškovas savo sąskaita atliktų pasiūlyme dėl nuomos sutarties sudarymo nurodytus darbus (b. l. 23), kai to nereikalavo iš kito nuomininko.

17Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas bylos grąžinimą procesinės teisės normų pažeidimu (CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu), nenurodė tokių pažeidimų, kurių nebūtų galėjęs ištaisyti pats, neakcentavo, kaip konkrečiai neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

18Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kasacine tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ nurodė, kad 2000 m. kovo 27 d. buvo sudaryta... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 9. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Rimi Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos... 10. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Atvanora“ prašo... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 13. Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra apeliacinės instancijos teismo... 14. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 15. CPK 327 straipsnyje nustatytas apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti... 16. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo... 17. Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos... 18. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė procesinės... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...