Byla e2-2041-816/2017
Dėl atlygintinio servituto nustatymo, ir pagal atsakovų A. D. ir R. D. priešieškinį ieškovui ir atsakovui V. R. dėl neatlygintinių servitutų nustatymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant Martynui Vosyliui, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Renatai Valiūnaitei – Švedienei ir Daliui Vaitekūnui, atsakovui A. D., atsakovo V. R. atstovui advokatui Dariui Krukoniui, trečiajam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ ieškinį atsakovams V. R., A. D. ir R. D., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui R. R., dėl atlygintinio servituto nustatymo, ir pagal atsakovų A. D. ir R. D. priešieškinį ieškovui ir atsakovui V. R. dėl neatlygintinių servitutų nustatymo,

Nustatė

2ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą ieškiniu (I t., e. b. l. 1-7), vėliau patikslinęs jo pagrindą ir dalyką (I t., e. b. l. 81-88; II t., e. b. l. 160-162), prašydamas nustatyti: 1) neterminuotą atlygintinį servitutą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ieškovui naudojimosi tvarka nustatytoje 1829/3657 žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti atsakovams priklausančio daikto – pastato, unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane 2A3/p, adresu ( - ), naudojimąsi (servituto mastas – 205 kv. m); 2) priteisti iš atsakovų kas ketvirtį mokamą periodinę piniginę kompensaciją, mokėtiną vėliausiai iki atitinkamų metų kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d. ir paskaičiuotą pagal turimas pastate nuosavybės dalis: iš atsakovo V. R. – 443,70 EUR, A. D. ir R. D. – 103,69 EUR, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2009-07-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), buvo nustatyta žemės sklypo ( - ), priklaususio V. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarka, t. y. buvo nustatyta, kad A. R. turi teisę naudotis 1 829 kv. m dalimi, o V. R. turi teisę naudotis 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi. 1 829 kv. m žemės sklypo dalyje yra 205 kv. m pastatas, identifikuotas plane 2A3/p, kurio dalis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui V. R.. 2013-12-23 A. R. ir ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 1 829 kv. m žemės sklypą, taigi, tapo nagrinėjamu atveju tarnaujančio daikto – žemės sklypo – savininku, o viešpataujantis daiktas – pastatas (daugiabutis), esantis ( - ), ir jame esančios patalpos priklauso: atsakovui V. R. iš viso priklauso 404,36 kv. m - 328,80 kv. m butas, unikalus Nr. ( - ), ir 75,56 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ); atsakovams A. D. ir R. D. iš viso priklauso 94,52 kv. m - 78,04 kv. m butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), ir 16,48 kv. m neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ); ieškovui - 29,97 kv. m butas, unikalus Nr. ( - ). Nurodo, jog prašo nustatyti atlygintinį servitutą, kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, tačiau tarp šalių nėra susiklostę žemės sklypo nuomos santykiai bei nėra teisinių pagrindų jiems naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, būtinas atlygintinio servituto nustatymas, kadangi šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio. Pastato, esančio ( - ), bendras plotas yra 528,85 kv. m, o žemės sklypą pastatas užstato mažesnėje, t. y. 205 kv. m dalyje, todėl atitinkamai V. R. tenka 76,51 proc., A. D. ir R. D. – 17,88 proc. ir ieškovui - 5,61 proc. prašomos priteisti periodinės kompensacijos už atlygintinį žemės sklypo servitutą, periodinę kompensaciją skaičiuojant 0,92 EUR už kv. m/ mėn. plius proporcinga žemės mokesčio dalis. Skaičiavimas paremtas pagal analogiją pritaikius valstybinės žemės nuomos įkainius, patvirtintus 2014-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-05-25 redakcija). Kadangi žemės nuomos mokestis priklauso išimtinai nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir kasmet keičiamas, todėl periodinės kompensacijos dydis už servitutą, turi būti indeksuojamas, priklausomai nuo atitinkamais metais nustatyto žemės nuomos mokesčio dydžio. Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi jis dėl ginčo pastato ieškovas negali naudotis visu jam priklausančio žemės sklypo plotu. Paaiškino, jog V. R. byloje laikytinas tinkamu atsakovu todėl, kad teismo sprendimas jam tiesiogiai sukels materialines teisines pasekmes, t. y. V. R. turės prievolę kompensuoti dėl servituto nustatymo kylančius ieškovo žemės sklypo dalies suvaržymus. V. R. negali būti laikomas bendraieškoviu, nes jo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas ieškovo materialiniam teisiniam suinteresuotumui. Teigia, jog servitutą atsakovo V. R. viešpataujančio turto atžvilgiu galima nustatyti, nes atsakovas nėra tarnaujančio žemės sklypo dalių, kuriose prašoma nustatyti servitutą, savininku ar bendrasavininku. Be to, ieškovui priklausančios 1829/3657 žemės sklypo dalys atsakovo V. R. ir jo patalpų atžvilgiu yra svetimos, V. R. nėra šių žemės sklypo dalių bendraturtis, objektyviai neturi jokios materialinės subjektinės teisės naudotis šiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovui V. R. ir ieškovui priklausančios žemės sklypo dalys yra aiškiai atribotos ir patvirtintos dar Taikos sutartimi, Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis atsakovui V. R. yra svetima. Teigia, jog servitutas yra daiktinė teisė ir nustatomas daiktui, o ne asmeniui, t. y. servitutas nustatomas ne atsakovui V. R. kaip asmeniui, ir ne atsakovui V. R., kaip žemės sklypo bendrasavininkui, o atsakovui V. R. nuosavybės teisė priklausančioms patalpoms, viešpataujančiam ir ieškovo žemės sklypo dalių atžvilgiu svetimam nekilnojamam daiktui. Taip pat teigia, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovo V. R. patalpų atžvilgiu servituto nustatymas yra negalimas, teismas turėtų pagrindą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius savo nuožiūra ir priteisti reikalaujamą kompensaciją pagal kitą teisės normą, taikyti teisės ar įstatymo analogiją.

3Atsakovai A. D. ir R. D. pateiktu atsiliepimu (I t., e. b. l. 56-59) su pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau laiko, jog jis nėra tinkamai suformuluotas, kadangi žemės sklypas esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, tačiau ir atsakovui V. R. ir nesupranta, kodėl V. R. byloje yra patrauktas atsakovu, nors jam pačiam nuosavybės teise ir priklauso žemės sklypas, kuriame norima įregistruoti atlygintinį servitutą. Pažymėjo, jog Taikos sutartimi žemės sklypui buvo nustatyta naudojimosi tvarka ir pasidalinti priklausantys pastatai, tačiau žemės sklypas nebuvo padalintas į atskirus turtinius vienetus, o išliko bendrąja daline nuosavybe. Esant tokiai situacijai, laiko, jog ieškinys negali būti patenkintas ir turi būti atmestas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis nuo 2012-09-17 10 metų laikotarpiui yra išnuomota R. R., todėl ieškovui nėra padaromi jokie nuostoliai, nes nuostoliai dėl žemės servituto, tarnaujančiojo daikto savininkui, atlyginami už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Nepaisant to, atsakovai sutiktų su servituto nustatymu, tačiau siekiant išvengti ateityje galinčių kilti ginčių ir nesusipratimų manytu būtinu nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, nuo patekimo į žemės sklypą pro metalinius vartelius iki laiptinės, pro kurią patenkama į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, adresu ( - ).

4Atsakovas V. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (I t., e .b. l. 68-70) nurodo su pareikštu ieškiniu nesutinkantis, nes yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendrasavininkis, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto sklypo, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą. Pažymėjo, jog Taikos sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovui nesuteikė nuosavybės teisių į konkrečias ir atskiras žemės sklypo dalis. Be to, atsižvelgiant į tai, jog jis yra tarnaujančio daikto, kuriame siekiama nustatyti servitutą, bendrasavininkis, laiko, jog nagrinėjamu atveju negali būti bendraatsakoviu. Pažymėjo, jog ieškovas, įsigydamas iš ankstesnio savininko A. R. pastatus ir ½ dalį žemės sklypo, žinojo apie Taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. tai, kad esamiems pastatams ir naujų pastatų statybai šalys lygiomis dalimis pasidalino žemės sklypo užstatymo tankį (Taikos sutarties 2.3.4 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo kvestionuoti ar peržiūrėti anksčiau pasiektus susitarimus ar keisti nustatytą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovui priskirta žemės sklypo dalis šiuo metu 10 metų laikotarpiui išnuomota R. R., o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 str. kompensacija galima tik už atsirandančius nuostolius, kurių ieškovas nepagrindė. Pareiškė, jog ieškovas netinkamai įgyvendino pareigą bendradarbiauti su bendraturčiu bei elgėsi nesąžiningai.

5Atsakovai A. D. ir R. D. byloje pateikė priešieškinį (I t., e. b. l. 151-155), prašydami nustatyti neterminuotus neatlygintinius servitutus žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ): 1) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pažymėtą plane indeksu S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m., apibrėžtas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21; 2) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtą plane indeksu S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m., apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15; 3) statinių servitutą, pažymėtą plane indeksu S5 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 124 kv. m., apibrėžtas taškais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41; 4) statinių servitutą, pažymėtą plane indeksu S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m. bei šis servitutas apibrėžtas taškais 37-50-51-52-53-39-38-37, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, jog atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ). Priešieškiniu atsakovai prašo nustatyti servitutus, kadangi atsakovams priklausantis butas stovi ant ieškovo ir atsakovo V. R. žemės sklypo dalies, tačiau tarp šalių nėra susiklostę teisiniai santykiai dėl žemės sklypo nuomos ar naudojimosi žemės sklypo dalimi bet kokiu kitu teisiniu pagrindu. Kadangi šalys nesusitaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl būtinas servitutų nustatymas teismo sprendimo pagrindu (CK 4.124 str. 1 d. ). Laiko, jog egzistuoja pagrindinė servituto nustatymo sąlyga – servituto būtinumas, nes teisinis statusas dėl naudojimosi žemės sklypu nėra nustatytas nei šalių sutartimi, nei administraciniu aktu, nei teismo sprendimu. Teigia, jog teisiškai neįmanoma naudoti buto pagal paskirtį be žemės sklypo, todėl spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo. Nurodo, jog ginčo žemės sklypui 2000-08-03 apskrities viršininko sprendimais Nr. 01-766 ir Nr. 01-767 yra nustatytas kelio servitutas – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Šio servituto plotas 280 kv. m, kadangi Taikos sutartimi žemės sklypui nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, todėl naujai paruošto žemės sklypo servitutų nustatymo plane yra nurodyta naudojimosi tvarkos vidinė riba (taškai 3-55-54-36-22-23-10) ir prieš tai nustatytų servitutų ribos (S1, plotas 153 kv. m, taškai 13-14-21-22-23-13 ir S2, plotas 127 kv. m, taškai 8-9-23-22-8). Nurodo, jog žemės sklype esančiuose pastatuose įrengtų ir įregistruotų butų savininkams turi būti užtikrinta galimybė tinkamai į juos patekti bei tinkamai naudotis bendroms reikmėms privalomai reikalingais plotais. Nurodo, jog atsakovams privažiavimui nuo esamo sklype kelio servituto S1 nustatytinas papildomai kelio servitutas S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m (CK 4.119 str.), kuris apibrėžtinas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21. Taip pat norint užtikrinti galimybę patekti į atsakovams priklausančias buto patalpas nustatytinas kelio servitutas S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m (CK – 4.118 str.), kuris apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15. Nurodomas servitutas S5 (tarnaujantis daiktas) – tai teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu (tarnaujantis daiktas) nustatytinas pagal užimamo buto išorinių sienų kraštus bei vidinių sienų centrą bei esamos lauko laiptinės ribas (CK 4.122 str.), kurio plotas 124 kv. m, bei šis servitutas apibrėžtas taškais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41. Ieškovas, įsigydamas ginčo pastatą su žemės sklypu matė ir žinojo jo išdėstymo planą, taip pat kiek jame yra atskirų turtinių vienetų ir kam jie priklauso, todėl laiko, jog prisiėmė iš to kylančias visas teises ir pareigas bei sutiko su galimai kilsiančiomis iš to pasekmėmis, dėl ko mano, kad prašomi nustatyti servitutai turėtų būti neatlygintiniai.

7Ieškovas atsiliepimu (II t., e. b. l. 80-86) su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovų reikalavimas nustatyti statinio servitutą S5 neatitinka statinio servituto turinio ir pagrindų, kadangi statinių servitutas suteikia teisę ne į naudojimąsi žemės sklypu, o teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo daikto sieną kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis ir t. t. (CK 4.122 str.). Dėl ko laikytina, jog atsakovų reikalavimas prieštarauja CK 4.122 str. turiniui ir paskirčiai. Atsakovai priešieškinyje nenurodo, kokiam tikslui nustatytinas servitutas, t. y. kokių atsakovų nuosavybės teisių įgyvendinimui nurodytas servitutas turi būti nustatytas bei jo nustatymo objektyvi būtinybė, todėl šis reikalavimas atmestinas vadovaujantis CK 4.126 str. 1 d. Reikalavimas nustatyti kelio servitutus S3 ir S4 taip pat atmestinas, nes atsakovai neįrodė privalomų sąlygų, kurioms esant servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu. O būtent, atsakovai priešieškiniu neįrodinėja, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę į butą, esantį adresu ( - ), būtų galima įgyvendinti neapribojant ieškovo, kaip žemės savininko teisių servituto pagrindu, taip pat, kad nenustačius žemės servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti butą pagal paskirtį, kadangi atsakovai gali normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudotis savo turtu net ir nenustačius prašomų servitutų S3 ir S4. Reikalavimas nustatyti kelio servitutą S4 atmestinas, nes atsakovams priklausantis butas yra pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (plane pažymėta 2A3p) ir nurodytas pastatas turi laiptinę, kuri istoriškai ir buvo naudojama patekimui į atsakovų butą, tačiau šiuo metu atsakovai yra užmūriję patekimą į minėtą laiptinę, kas nesudaro pagrindo teigti, jog nenustačius atsakovų prašomo kelio servituto S4, jie negali kitu būdu patekti į jiems priklausantį butą. Ieškovas pateikia išvadą, kurioje įėjimo iš laiptinės, esančios pastate kuriame ir yra atsakovų butas, įrengimas kainuotų 2 778,28 EUR, todėl nurodytos atsakovų sąnaudos nelaikytinos neproporcingai didelėmis. Be to, ieškovas ketina atlikti ginčo pastato rekonstrukciją, todėl atsakovų reikalavimų tenkinimas ir prašomo servituto nustatymas užkirstų kelią ieškovui įgyvendinti projektą, dėl ko ieškovas patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kurių nepateisintų atsakovų prašomo servituto nustatymas, siekiant ne užtikrinti būtinybę jiems patekti į butą, o tiesiog dėl patogumo ar kitų tikslų. Pažymi, jog atstumas nuo šiuo metu esančio kelio servituto S1 ir S2 iki laiptinės, pro kurią atsakovai gali patekti į savo butą yra tik 16,5 m. Dėl to laikytina, kad atsakovai ir be prašomo servituto nustatymo gali be jokių apribojimų, normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal paskirtį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovai priešieškiniu iš esmės prašo nustatyti didžiausios apimties kelio servitutus nekonkrečiam servituto turėtojų ratui, t. y. ginti neapibrėžto rato žmonių interesus ir taip suvaržyti ieškovo kaip savininko teises į ginčo sklypą. Be to, atsakovų prašymas nustatyti net 204 kv. m ploto kelio servitutą S3, yra akivaizdžiai nesąžiningas, ne tik dėl to, jog iš viso nėra būtinybės nustatyti tokį servitutą, bet ir dėl to, jog prašoma nustatyti net 204 kv. m. ploto servitutą, kai vadovaujantis CK 4.119 str. 2 d. numatyta, kad kelio servitutas paprastai nustatomas 4 m pločio. Pagal atsakovų pateiktą schemą prašomo nustatyti servituto plotis vietomis yra daugiau nei 22 m. Be to, servituto S4 plotis vietomis yra net 2,5 m., nors servitutas turėtų būti skirtas tik naudotis pėsčiųjų taku ir galėtų būti mažesnis nei 1 m., kas patvirtina, kad aukščiau nurodyti reikalavimai dėl servitutų S3 ir S4 nustatymo nesusiję su atsakovų nuosavybės teisių į butą įgyvendinimu ir naudojimu, o tik su tikslu trukdyti ieškovui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą bei jame atlikti pastato rekonstrukciją, todėl turi būti atmesti.

8Atsakovas V. R. atsiliepimu (II t., e. b. l. 71-72) į atsakovų A. D. ir R. D. priešieškinį su jame keliamais reikalavimais iš dalies sutinka. Nurodo, jog su reikalavimu nustatyti kelio servitutą S3 nesutinka ir paaiškina, jog pripažįsta atsakovų teisę patekti į žemės sklypą su transporto priemonėmis, tačiau pateiktas reikalavimas nustatyti papildomą kelio servitutą yra perteklinis ir neproporcingai suvaržantis tarnaujantį daiktą. Šios atsakovų teisės užtikrinimui visiškai pakaktų, jeigu atsakovams būtų suteikta teisė naudotis jau esamu kelio servitutu S1, kurio plotas 153 kv. m, ir kuris apibrėžtas taškais 13-14-22-23-13. Taip pat nurodė, jog servitutas, pažymėtas S5 neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties, nors ir pripažįsta atsakovų teisę nevaržomai patekti į savo butą, tačiau šios teisės užtikrinimui turėtų būti pateiktas kitokio turinio reikalavimas. Visiškai pripažįsta priešieškinį dalyje dėl pėsčiųjų tako servituto S4 nustatymo.

9Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį (II t., e. b. l. 73-75) nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas ginčo žemės sklypo dalį 2012-09-17 nuomos sutarties pagrindu 10 metų laikotarpiui išnuomojo jam, t. y. jam yra perduotos naudojimo bei valdymo teisės. Be to, ieškinys atsakovo V. R. atžvilgiu yra nepagrįstas, šiam esant ginčo žemės sklypo bendrasavininkiui. Taip pat nurodė, jog Taikos sutartimi šalys nustatė tik naudojimosi tvarką sklypu, o ieškovo reikalavimas dėl pastato servituto nustatymo neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties. Ieškovo formuluojamo servituto taip pat nėra ir kitų CK 4.117 – 4.123 str. nustatytų servitutų rūšių. Be to, ieškovo ieškinys atsakovų R. D. ir A. D. atžvilgiu pilnai neišsprendžia jiems nuosavybės teise priklausančio buto teisinio santykio su žemės sklypu. Su atsakovų priešieškiniu sutinka iš dalies ir pasisako tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas V. R..

10Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu pilnai palaikė galutinai suformuluotus reikalavimus bei atsiliepimo į priešieškinį poziciją ir motyvus. Teigia, jog Taikos sutartis, kuri nustato naudojimasi ginčo žemės sklypu, taip pat laikytina susitarimu dėl žemės sklypo atidalinimo. Ginčo dėl ieškovo pateiktų paskaičiavimų ir kompensacijos dydžių tarp šalių nėra. Su priešieškiniu ieškovas nesutinka, prašo jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog atsakovų priešieškiniu prašomi nustatyti servitutai yra ten, kur ieškovas ketina rekonstrukcijos metu statyti priestatą. Mano, kad keliami reikalavimai neatitinka servituto nustatymo sąlygų, t. y. laiko, jog nebuvo ginčo tarp šalių ir nebuvo trukdžių atsakovams patekti į jiems priklausantį butą. Be to, atsakovai neįrodinėja, jog jų nurodomus servitutus yra būtina nustatyti ir kad objektyviai esančiomis sąlygomis jie negali naudotis savo butu. Teiginys, jog laiptinė yra bendro naudojimo patalpos, yra nepagrįstas, kadangi visas pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), priklauso ieškovui, todėl jokios bendrosios nuosavybės, jokių bendrų patalpų ieškovas nei su atsakovais, nei su kitais asmenimis neturi. Dėl statinio servituto S5 nurodo, jog jis negali būti nustatomas, nes šiuo atveju toks, koks yra pareikštas reikalavimas ir jo turinys, - visiškai nesutampa su teisiniu pagrindu, be to, atsakovai neįrodinėjo kam jiems reikalingas nurodomas servitutas. Taip pat yra nepagrįstas servituto dydis, nes butas, kuris priklauso atsakovui neturi lauko laiptinės, byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kad atsakovams priklauso nuosavybės teise lauko laiptinė, jog būtų pagrindas nustatyti servitutą ieškovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovų teisės patekti į jiems priklausantį butą nėra apribotos, nėra duomenų, jog nenustačius servituto atsakovai negalėtų patekti į jiems priklausantį butą ir tinkamai juo naudotis. Laiptinė, kuria naudojasi atsakovai – nepriklauso bendrosios nuosavybės teise atsakovams ir ieškovui. Paaiškino, jog atsakovai šiai dienai naudojasi neregistruotinais savavališkai pastatytais laiptais ir patenka į ieškovui priklausančią laiptinę. Be to, mažiausiomis sąnaudomis atsakovai gali įsirengti įėjimą, kur jis yra istoriškai susiklostęs ir taip patekti į savo butą. Lyginant su tuo, kokia yra sklypo vertė ir kokie apribojimai būtų pritaikyti yra disproporcija, kadangi visų pirmą prioritetas teikiamas asmeniui, kurio nuosavybės teises siekiama apriboti, įvertinant, kokia žemės sklypo dalis būtų apribota. Paaiškino, jog atsakovai, kad patektų į jiems priklausantį butą, lipa metaliniais laiptais į 2 aukštą, kurie nėra registruoti. Nori, jog per bromą nebūtų nustatomas servitutas, kadangi atliekant rekonstrukciją bus naikinamas bromas ir užstatytomas pastatu. Nurodė, jog su konpetentingomis institucijomis yra suderintas bromo užstatymas. Taip pat nori, kad atsakovai patektų per kitą pastato pusę, kuri priklauso V. R.. Kai įsigijo ginčo pastatą, ginčo įėjimas jau buvo ir šiai dienai juo atsakovai naudojasi. Patvirtino, jog dabar naudojama laiptinė išliks po rekonstrukcijos, kadangi šiuo metu ji yra avarinės būklės, t. y. bus statoma nauja laiptinė ir atsakovams apribojimų nebus ja naudotis. Patvirtino, jog šiuo metu atsakovo naudojama laiptinė yra vienintelė, per kurią galima patekti į jam priklausančias patalpas. Nurodo, kad nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu šiuo metu yra nutraukta ir išregistruota.

11Atsakovas A. D., taip pat atstovaudamas ir savo sutuoktinę R. D., teismo posėdžio metu su ieškiniu iš esmės nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Prašė tenkinti pareikštą priešieškinį. Atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl servituto S6 nustatymo, nurodydamas, jog žinomos atsisakymo pasekmės. Dėl likusių priešieškinio reikalavimų paaiškino, jog ieškovas nori užstatyti vienintelį patekimą į jiems priklausantį butą, nors atsakovams būtina privažiuoti prie pat buto ir į jį patekti. Prašo prie esančio kelio servituto S1 prijungti servitutą S3, jog galėtų būti privažiavimas prie laiptinės, o taip pat atsakovams įsigijus pastogę, ketina ją ateityje rekonstruoti, todėl reikės privažiavimo sunkiasvorėms transporto priemonėms, todėl mano, kad bendras servitutų plotas taip pat galėtų užtikrinti priešgaisrinių ir greitosios pagalbos automobilių privažiavimą. Paaiškino, jog pėsčiųjų tako S4 servitutas – jau šiuo metu galiojantis takas vedantis pro bromą, kuris naudojamas visų ten gyvenančių žmonių, jis netinkamas transporto priemonėms, jo plotas 1-1,5 m, pločio. Statinių servitutas – S5 – nustatytinas po atsakovų butu įskaitant laiptinę. Laiko, kad ieškovui pradėjus rekonstrukciją, atsakovai nebegalės patekti į savo būstą. Prašo neatlygintinio servituto, kadangi ieškovas ginčo pastatą įsigijo su visais jame esančiais butais, pastatas statytas iki 1940 m., ir ieškovas žinojo, jog atsakovai turi butą. Nurodė, jog paskaičiavus servituto plotą ir padauginus iš tos kainos, kurią yra paskaičiavęs ieškovas – atsakovas sutiktų mokėti už statinių servitutą. Paaiškino, jog ginčo laiptinė yra nuo 1940 m., ji yra ir kadastriniuose matavimuose. Patvirtino, jog laiptai veda iš karto į 2 aukštą. Atkreipė dėmesį, jog nuo 1948 m., t. y. kai sudaryta kadastrinė byla, įėjimai į pastatą brėžiniuose nebuvo taisomi. Atkreipė dėmesį, jog pagal ieškovo projektą, laiptinė suprojektuota iš kitos pastato pusės, kur nėra durų ir nėra patekimo į trečią aukštą, kuriame yra atsakovams priklausantis butas, o tik į pirmą aukštą. Nurodė, jog patalpų įsigijimo metu patekimas buvo per tą pačią ginčo laiptinę, t. y. per ieškovo turto dalį, taip, kaip dabar yra naudojama šiai dienai. Šiuo metu atsakovai gali naudotis ir patekti į savo būtą tik dėl to, jog V. R. jiems tokią galimybę suteikė. Paaiškino, jog atsakovams reikia iki laiptinės privažiuoti, kadangi turi nepilnamečius vaikus ir jokiu kitu būdu kaip S1 servitutu nebūtų galimybės patekti prie jiems priklausančių patalpų. Nurodė, jog laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa. Mano, kad pastatas nėra atidalintas, todėl laiptinė yra bendrojo naudojimo, kuri skirta aptarnauti name esančius butus. Atkreipė dėmesį, jog ginčo laiptais į pastatą patenka ir kiti asmenys, įskaitant ieškovo nuomininkus. Ieškovo pasiūlyti 3 projektiniai sprendimai nėra proporcingi ir atsakovų atžvilgiu neįgyvendinami.

12Atsakovo V. R. atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas. Paaiškino, jog dėl pėsčiųjų tako servituto S4 nustatymo sutinka, kadangi jau yra egzistuojantis susiformavęs servitutas, kuriuo naudojasi visi savininkai ir nuomininkai. Mano, jog dėl servitutų S5 ir S6 šiuo atveju turėtų būti nustatyta tam tikra kompensavimo formulė ir susitarta taikiai. Taikos sutartyje numatyta, jog joje numatytomis sąlygomis šalys (bendrasavininkai) gali atsidalinti žemės sklypus, tačiau tokia galimybė neįmanoma. Ieškovas nori pakeisti nuo 1948 m. nusistovėjusią pastato patalpų naudojimo tvarką, atliekant kapitalinį remontą pakeičiant patekimą į atsakovų butą, nepasidomėjus ar tam yra galimybė. Dėl laiptinės servituto, kuriai atsakovai prašo nustatyti servitutą ir kuri nuo 1948 m. yra susiformavusi, V. R. neprieštarauja. Sutinka tik dėl S4 ir S5 servitutų nustatymo, nes jie yra pagrįsti, nes yra istoriškai susiformavę ir faktiškai naudojami.

13Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo poziciją ir argumentus. Pažymėjo, jog valdymo ir naudojimo teisė ieškovo žemės sklypo dalimi yra perduota jam, o disponavimo teisė yra apribota laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl ieškovas neturi jokių teisių ir galimybių kelti ginčų, susijusių su šia žemės sklypo dalimi. Paaiškino, jog sutarties išregistravimas iš viešo registro nereiškia, jog ji yra negaliojanti. Iš esmės su priešieškiniu sutinka tam, kad atsakovai galėtų normaliai savo turtu naudotis pagal paskirtį, tačiau apribojimai žemės sklypo turėtų būti proporcingi ir ekonomiškiausi. Su servituto S4 nustatymu sutinka pilnai, o dėl servituto S3 laiko, jog jis yra per didelis ir pakankamas yra S1 servitutas. Kad atsakovai galėtų nenutrūkstamai patekti į jiems patenkančias patalpas per S5 servitutą laiko logišku bei pagrįstu reikalavimu, nes tai užtikrintų atsakovų teises patekti į jiems priklausančias teises, nors suvaržytų jo nuomojamą žemę. Nurodė, kad ieškovo projektiniai pasiūlymai neturi jokios reikšmės, nes jie nėra patvirtinti savivaldybės.

14Ieškinys atmestinas.

15Priešieškinis iš dalies tenkintinas, dalyje byla nutrauktina.

16Nustatyta, kad 3 657 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), bylos nagrinėjimo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem savininkams: 1829/3657 dalys ieškovui ir 1828/3657 dalys atsakovui V. R. (I t., e. b. l. 10-12). Šiame ginčo sklype 2000-08-03 apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 ir 01-766 pagrindu yra nuo 2000-08-30 registruotas kelio servitutas, skirtas eiti ir važiuoti į gretimus sklypus bet kuriuo paros metu 280 kv. ploto sklypo dalimi žemės plane pažymėta S1 ir S2 skaičiais 39, 12, 11, 40 (I t., e. b. l. 10-12, 130-132).

172009-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 (I t., e. b. l. 25-30) buvo patvirtinta 2009-07-14 tarp A. R. ir V. R. sudaryta Taikos sutartis, kuria šalys pasidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus ir patalpas, esančius adresu ( - ), atskirdami savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės taip: A. R. atiteko gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 1A2/p, gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtame 2A3/p, esantis butas Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), o V. R. atiteko gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtame 2A3/p, esantys butai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), 821/1000 dalis neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane 3A2/p, bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane Nr. 4I1/p. Taip pat minėta Taikos sutartimi A. R. ir V. R. pagal 3 657 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), planą M 1:500 (I t., e. b. l. 167-168) nustatė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatydami, jog A. R. atskirai naudosis 1 829 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir taškais 1-2-18-17-16-15-8-9-10-11-12-13-14, o V. R. – 1 828 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir taškais 3-4-5-6-7-8-15-16-17-18. Taip pat išreiškė siekį atskirti nustatytas dalis žemės sklype ir suformuoti du atskirus žemės sklypus, remiantis Taikos sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka. Taikos sutarties 2.3.4 p. šalys sutarė, jog lygiomis dalimis pasidalina žemės sklypo užstatymo tankį, tokiu būdu, kad kiekviena šalis turi teisę naudoti esamiems pastatams ir naujų pastatų statybai ne daugiau kaip 50 proc. ploto, kurį leidžiama užstatyti žemės sklype. Sutarta, jog susitarimas galioja ir naujiems savininkams, bendrasavininkams. Taipogi numatyta, kad šalys neatšaukiamai ir besąlygiškai duoda viena kitai sutikimą, kuris gali būti reikalingas pagal įstatymus dėl statybos, rekonstrukcijos, griovimo kiekvienos šalies sklypo dalyje. Žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka viešame registre įregistruota 2009-09-03 (I t., e. b. l. 10-12, 130-132, žr. prijungtos bylos 1t., b.l. 232-236, planas 237).

182013-12-23 Žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties (II t., e. b. l. 109-123) pagrindu A. R. pardavė ieškovui gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), bei 1829/3657 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Sutartyje yra žyma, jog žemės sklypui yra įregistruotas kelio servitutas bei numatyta, jog ieškovui taip pat pereis naudojimosi tvarka žemės sklypu, nustatyta Taikos sutartimi. Ieškovo nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2014-02-03 (I t., e. b. l. 10-12)

19Tad ieškovo atstovai klaidingai pateikia esančias byloje faktines aplinkybes ir nurodytoje taikos sutartyje, kuri patvirtinta teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009, įtvirtintas aplinkybes, nes žemės sklypas yra likęs bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdomas dviejų bendraturčių bendru sutarimu ar sutarta tvarka, jei joje aptarta konkreti situacija (CK 4.75 str. 1 d.). Naudojimosi tvarkoje nėra aptartas klausimas dėl galimybės vienam bendraturčiui veikti be kito bendraturčio sutikimo ar bendro sutarimo reikalaujant nustatyti žemės sklype servitutus, priteisti kompensaciją kažkuriam jų ar abiem. Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai santykiuose su kitais asmenimis privalo veikti bendru sutarimu, o nesutariant - keisti naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kreiptis į teismą, prašydami tam tikrą veiksmą leisti atlikti be bendraturčio sutikimo. Šioje byloje ieškinys pareikštas ydingai, nesilaikant bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų, o bendraturtis pagal reikalavimą nustatyti servitutą žemės sklype, kuriame jam priklauso dalis, negali būti laikomas atsakovu, nes žemės sklypas ar jo dalis, kol nėra atsidalijama iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra jam svetimas daiktas (CK 4.111 str. 1 d.). Vienas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, nesant kito pritarimo, neturi teisės reikalauti bendrame sklype nustatyti servitutus ir tik jam priteisti kompensaciją už naudojimąsi turtu, nepaisant to, kad prašomas nustatyti servitutas yra tik jo naudojimosi priskirtoje teritorijoje (vietoje). Priešingu atveju būtų paneigta bendrosios dalinės nuosavybės instituto esmė, paskirtis ir įgyvendinimo principai. Vien dėl to ieškinys atmestinas. Priešingai nei nurodo ieškovo atstovai, teismas privataus pobūdžio civilinėse bylose neturi įstatyminės teisės keisti ieškinio pagrindą, pasirinktą ir prašomą taikyti pažeistų teisių gynybos būdą, nes tai nėra teisinis ieškinio pagrindo keitimas ir tokiu būdu būtų peržengiamos pareikštų reikalavimų ribos, pažeidžiami esminiai proceso rungtyniškumo, dispozityvumo principai.

20Dėl priešieškinio reikalavimų

21Dėl atsisakyto priešieškinio reikalavimo

22Pagal CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako reikalavimo (-ų). Nustatyta, kad priešieškinio dėl S6 servituto nustatymo atsisako tam įgaliojimus turintis asmuo, šios priešieškinio dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), atsakovui A. D., atstovaujančiam ir atsakovę R. D., yra žinomos priešieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešieškinio atsisakymas dalyje dėl statinių servituto, pažymėto plane S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m ir apibrėžtas taškais 37-50-51-52-53-39-38-37, nustatymo priimamas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Ieškovams pagal priešieškinį išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 str. 2 d.).

23Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., jeigu i atsisakoma pareikšto reikalavimo (taip pat jo dalies), jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovai už priešieškinio kiekvieną reikalavimą (nustatytiną servitutą) sumokėjo po 31,00 EUR žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui grąžintina 23,25 EUR žyminio mokesčio, skaičiuojamo 75 proc. nuo atsisakytos priešieškinio reikalavimo dalies. Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

24Dėl palaikomų priešieškinio reikalavimų

25Minėtame žemės sklype esantys sublokuoti daugiabučiai pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), plane pažymėtas 1A2/p, nuosavybės teise 2013-12-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2936 pagrindu priklauso ieškovui; 528,85 kv. m ploto gyvenamasis namas pažymėtas plane 2A3/p, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), turintis tris gyvenamąsias ir vieną kitos paskirties patalpas priklauso keliems savininkams. Dėl šio pastato patalpų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių 1994-06-24 sudarytas Susitarimas Nr. 7-3077, kuris 1994-06-28 viešame registre įregistruotas (I t., e. b. l. 13, 15-23, žr. prij. Civilinėje byloje 1 t., b.l. 14-17). Susitarime dėl gyv. name esančių buto Nr. ( - ) bendras 77,67 ploto buvo nurodyta, kad V. R. ir ankstesnis savininkas A. R. naudosis bendrai (1.3 p.). Dėl naudojimosi tvarkos nurodyta sutartimi nebuvo sutarta, tik sutarta dėl patalpų, kurios naudojamos bendrai, o kurios išimtinai kuriam savininkui priskiriamos. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2017 dėl atsakovams A. D. ir R. D. šiai dienai priklausančių patalpų susitarimo nebuvo sudaryta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog atsakovui V. R. pastate, esančiame ( - ), šiai dienai asmeninės nuosavybės teise priklauso viena 328,80 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa (butas) Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ); I t., e. b. l. 34), o ieškovui 2013-12-23 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2940 pagrindu 29,97 bendro kv. m ploto butas Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ); I t., e. b. l. 35). 2015-08-07 Skolos padengimo sutarties Nr. 2-3390 pagrindu atsakovai A. D. ir R. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo trečią gyvenamąją patalpą 78,04 kv. m butą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančią pastate unikalus Nr. ( - ), pažymėtame plane 2A3/p (I t., e. b. l. 32). 2017-03-13 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0012/12/01836 (III t., e. b. l. 76) pagrindu A. D. nuosavybės teise iš D. Z. įsigijo 179/1000 dalį neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ) (II t., e. b. l. 163, III t., e. b. l. 74). Kita dalis šios pastogės nuosavybės teise priklauso V. R.. Nuosavybės teisės į gyvenamąsias (buto) patalpas įgyvendinimui atsakovai A. D. ir R. D. iš esmės ir prašo nustatytu priešieškiniu nurodytus servitutus. Atsakovai A. D. ir R. D., priešingai nei ieškovas ir atsakovas V. R., nuosavybės ar kitų teisių į ginčo žemės sklypą, kuriame stovi aukščiau aptarti statiniai, neturi.

26Iš 2015-08-11 antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (II t., e. b. l. 143-157) nustatyta, jog į žemės sklypą ( - ), galima patekti pro vartus ir yra įvažiavimas – servitutinis kelias. Nurodoma, jog iš ( - ) taip pat yra du privažiavimai į minėtą teritoriją bei prie V. R. teritorijos, tačiau privažiavimą blokuoja įrengta tvora bei užrakinti vartai, nuo kurių niekas neturi raktų, išskyrus R. R., pateikiama fotofiksacija. Pateikiamos ir vietos fotonuotraukos (III t., e. b. l. 93-109, 135-137).

27Atsakovai priešieškinio reikalavimus grindžia UAB „Traksalis“ parengtu Servitutų planu (I t., e. b. l. 162-163). Ieškovas pasiūlė alternatyvius priešieškiniu prašomiems servitutams variantus (3t., e.b.l.138-144). Priešieškiniu prašoma kelio, pėsčiųjų tako ir statinių servitutų, kurie sudarytų galimybes iš ( - ) gatvės patekti į žemės sklypą ir jame esantį ( - ) gyvenamąjį namą, jo trečiame aukšte esantį butą.

28Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). Turi būti įsitikinama, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13punktas). Šioje byloje konstatuotina, kad susitarimas tarp savininkų neįmanomas dėl esminio šalių požiūrio skirtumo į susidariusią situaciją ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir skirtingo bendraturčių, su kuriais reiktų tartis, pozicijų, dėl ko būtinas servituto nustatytas teismine tvarka.

29Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, nes nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Šioje byloje, nepaisant esančios nesantaikos, iš esmės sutariama, kad servitutas atsakovams A. D. ir R. D. būtinas, tik nesutariama dėl (jų) turinio, apimties. Tad teismas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovai, esantys buto trečiame gyvenamojo namo 2A3/p (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )) aukšte, kaip daikto savininkai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę ir siekdami, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Tam, kad patekti atsakovams į savo nuosavybę būtina kirsti ginčo žemės sklypą, kilti metaliniais laiptais, įeiti į laiptinę, esančią gyvenamajame name (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), plane pažymėtas 1A2/p), kuris priklauso asmenine nuosavybės teise ieškovui, ir pakilti laiptine į antrą nurodyto namo aukštą, kuris jungiasi (atitinka) su namo 2A3/p trečiu aukštu. Ieškovo teiginiai apie istorinius įėjimo į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą aspektus nepatvirtinti jokiais įrodymais. Priešingai, byloje esančioj kadastrinių matavimų byloje matyti, kad nuo 1948 m. atliktų pirmųjų kadastrinių matavimų įėjimas į atsakovams priklausantį butą Nr. 9, esantį gyvenamajame name 2A3/p, buvo per ieškovui šiuo metu priklausančio pastato 1A2/p pastate esančią laiptinę.

30Skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali būti derinami ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais, tačiau tai, kad egzistuoja kiti pastato savininko teisės naudotis svetimu žemės sklypu (statiniais) įgyvendinimo ir savininkų interesų derinimo būdai nepaneigia servituto priverstinio nustatymo galimybės. Laisvai disponuodami subjektinėmis teisėmis nekilnojamojo turto savininkai gali susitarti dėl pastato eksploatavimui reikalingo žemės sklypo nuomos ar daiktinių teisių: užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis). Sprendžiant dėl šių civilinių teisių įgyvendinimo būdų santykio su įstatyminėmis servituto nustatymo teismo sprendimu prielaidomis svarbu yra tai, kad, priešingai nei servituto atveju, suinteresuotiems asmenims dėl jų nesusitarus, teismas neturi diskrecijos arba turi labai siaurą diskreciją spręsti dėl jų taikymo. Šioje byloje, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, pozicijų, nėra galimybės susitarti dėl kitokio patalpų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo/statinių teisių.

31Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Tikslinė atsakovams priklausančio buto Nr. 9 paskirtis, lemianti faktinius daikto naudojimo poreikius, yra gyvenamoji. Servitutas nustatomas tada, kai nėra kito racionalaus būdo viešpataujantį daiktą naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodytas būdas vietoje dabartinės naudojamos laiptinės patekti į atsakovų patalpas, esančias trečiame aukšte – iškirsti laikančiąją sieną ar sieną į atsakovo V. R. nuosavybę, nelaikytinas kitu racionaliu būdu naudoti atsakovų patalpas pagal paskirtį, juolab, kad statinys yra kultūros paveldo teritorijoje ir nėra duomenų ar tokie sienų pertvarkymai neprieštarautų statybą reglamentuojantiems teisės aktams.

32Iš 2005-10-25 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų (II t., e. b. l. 96-108, popierinis variantas priedo 41 l.) matyti, kad 1940 m. pastatyto 540,14 kv. m ploto statinio – gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane 1A2/p, priešingai nei teigia ieškovas, istoriškai nuo pirmųjų kadastrinių (inventorinių) duomenų fiksavimo name yra fiksuojami laiptai (laiptinė) nuo pusrūsio aukšto iki antro aukšto (kas atitinka gyvenamojo namo 2A3/p pirmą-trečią aukštą, kuriame yra atsakovų patalpos). Kitokio įėjimo į šias patalpas nėra buvę. Toks patekimas į šias gyvenamąsias patalpas yra naudojamas ir šiandien. Duomenų, kad būtų buvęs patekimas į atsakovų gyvenamąsias patalpas iš gyvenamojo namo 2A3/p esančios laiptinės, nėra. Kaip matyti iš kadastrinių matavimų bylos (atsakovai patvirtino, kad ji atitinka tikrąją situaciją) trečiame aukšte name 2A3/p esančios atsakovų buto patalpos yra istoriškai atskirtos nuo šiame name esančios laiptinės. Ieškovas gi patvirtino, kad ir po rekonstrukcijos esama laiptinė, kuria naudojasi atsakovai kildami į butą Nr. 9 trečiame aukšte gyvenamajame name 2A3/p, liks.

33Nustačius, jog yra sąlygos atsakovų priešieškiniu prašomiems servitutams (bent daliai) nustatyti, svarstytina dėl jų rūšies ir turinio. Atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu ( - ) Planas (III t., e. b. l. 92). Atsakovai priešieškinio reikalavimus grindžia UAB „Traksalis“ parengtu Servitutų planu (I t., e. b. l. 162-163), kuriuo prašoma nustatyti: 1) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pažymėtą plane indeksu S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m., apibrėžtas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21; 2) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtą plane indeksu S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m., apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15; 3) statinių servitutą, pažymėtą plane indeksu S5 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 124 kv. m., apibrėžtas taškais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41. Ieškovas teismui pasiūlė atsakovams A. D. ir R. D. nustatyti servitutus pagal alternatyvius planus (III t., e. b. l. 134): Nr. 1 (III t., e. b. l. 138) - pagal jį būtų nustatomas 18 kv. m. servitutas, apibrėžtas taškais 16-24-25-26-27-28-21-16; Nr. 2 (III t., e. b. l. 139-141) - pagal jį būtų nustatomas 19 kv. m. servitutas, apibrėžtas taškais 26-27-28-29-16-26 (2 kv. m. servituto dalis sklypo dalyje A) ir 21-24-25-26-16-21 (17 kv. m. servituto dalis sklypo dalyje B); Nr. 3 (III t., e. b. l. 142-144) - pagal jį būtų nustatomas 24 kv. m. servitutas, apibrėžtas taškais 21-24-25-26-27-28-16-21. Teigia, jog teismui nustačius servitutą siūlomais būdais ieškovo nuosavybės teisės būtų apribotos išvengiant didelių nuostolių, kadangi tokio servituto nustatymas neužkirstų kelio ieškovui disponuoti jam priklausančiu sklypu, vykdyti jame numatytas statybas, susijusias su pastato rekonstrukcija, tuo tarpu atsakovai į savo butą galėtų patekti per ieškovui priklausančio rekonstruoto pastato įėjimą ir rekonstruotą laiptinę.

34Argumentai, kad po rekonstrukcijos planuojama koreguoti esamą servitutą S1 nesudaro pagrindo teismui spręsti kitaip, kadangi rekonstrukcijos projektas nėra patvirtintas. Reikalavimų dėl S1 servituto keitimo nebuvo byloje pareikšta. Šiuo metu parengti tik projektiniai pasiūlymai ir vyksta viešas jų svarstymas. Iš ieškovo pateiktų Gyvenamojo pastato ( - ) rekonstravimo projektinių pasiūlymų (toliau - Projektas) (III t., e. b. l. 7-67) nustatyta, jog ieškovas ketina rekonstruoti ( - ), esančius ir jam priklausančius pastatus jam priskirtoje pagal Taikos sutartį žemės sklypo dalyje. Projekto 5.5 p. numatyta, jog patekimui į projektuojamus butus ( - ), esamoje dalyje projektuojama nauja laiptinė ir liftas, o į pastate, esančiame ( - ), esama mūrinė tvora ( - ) gatvės ir einanti pagal sklypų ribą su sklypu ( - ), griaunama, o esamą servitutinį, kuris kerta įstrižai sklypo dalį, priklausančią ieškovui, siūloma perkelti prie sklypo ribos iš rytinės sklypo pusės, servituto kelio plotis numatomas 3,5 m, kuris tarnautų privažiavimui bei priėjimui prie esamų pastatų, esančių sklypo gilumoje, priklausančių žemės sklypo bendrasavininkui V. R. bei įvažiavimui į sklypą ( - ). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017-06-14 Raštu (III t., e. b. l. 199) informavo V. R., kad ieškovo pateiktiems daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), rekonstravimo projektiniams pasiūlymams nepritarta, nes neišlaikomas norminis atstumas nuo šiaurės sklypo ribos iki projektuojamo pastato, siūloma servituto vieta nesuderinta su sklypo bendrasavininku, nenurodytas pastato aukštis nuo žemės paviršiaus, norminis automobilių parkavimas turi būti sprendžiamas žemės sklypo ribose. Tiek, kiek tai reikšminga nustatant servitutus, teismas pasisakė dėl šių projektinių pasiūlymų ir planuojamos ieškovo rekonstrukcijos, tačiau siekis ateityje vykdyti turimo statinio rekonstrukciją negali paneigti atsakovų priešieškiniu pagrindžiamos būtinybės naudotis jiems priklausančiu butu Nr. ( - ).

35Svarstydamas priešieškinio prašomų servitutų turinio ir apimties nustatymo klausimą teismas pažymi, kad dėl servituto S3 nustatymo nesutiko nė vienas proceso dalyvis. Teismas taipogi mano, kad šio servituto nustatymo būtinumas buvo motyvuotas išimtinai atsakovų šeimos patogumo interesais. Jokių argumentų, paneigiančių galimybes naudotis esamais servitutais S1-S2, nepateikta, nors šie servitutai nustatyti neapibrėžtam asmenų ratui važiuoti ir eiti, t. y. iš esmės ir kelio, ir pėsčiųjų tako servitutas. Be to, atsakovų priešieškiniu prašomas servitutas S3 neatitinka servitutams keliamų reikalavimų kuo mažiau riboti tarnaujančio daikto savininko (-ų) teises. Nustačius prašomos konfigūracijos ir dydžio servitutą, iš esmės būtų paneigta nuosavybės teisė. Atsakovų argumentai apie priešgaisrinius, patogumo ir kitokių poreikių tenkinimą nėra pagrindas tokios apimties servitutui nustatyti. Tas pats pasakytina ir apie servituto S4 nustatymą, suteikiantį teisę praeiti per bromą pastate ( - ) (1A2/p), kurį planuoja ieškovas rekonstruoti ir panaikinti. Nors su šio servituto nustatymu sutiko atsakovas V. R. ir trečiasis asmuo, tačiau jų sutikimas šiuo atveju nėra labai reikšmingas, nes apsunkinimus patirtų išimtinai ieškovas, viešai išreiškęs tikslą rekonstruoti pastatą, panaikinti esantį praėjimą (bromą). Tai, kad atsakovams būtų patogu naudotis ir šiuo metu yra šis pėsčiųjų takas nėra būtinumo nustatyti šį apribojimą į ateitį. Teismo nuomone, nepaneigė atsakovai, kad esamas servitutas S1, skirtas tiek važiuoti transporto priemonėms, tiek ir pėstiesiems eiti, yra pakankamas užtikrinti atsakovams įėjimą ir įvažiavimą į žemės sklypą bet kokiai transporto priemonei. Dėl to priešieškinio reikalavimai dėl servitutų S3 ir S4 nustatymo negali būti tenkinami tokia apimtimi kiek prašoma priešieškiniu ir taip, kai nurodoma pateiktame servitutų plane. Pažymėtina, kad S3 ir S4 servitutais atsakovai iš esmės prašo užtikrinti patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą nuo esamo servituto S1, kuris apribotas taškais 14-22-23-13, arba ( - ) gatvės. Teismas iš esmės pritartų ieškovo nurodomai alternatyvoms Nr.1-Nr.3, tačiau visi ieškovo pateikiami variantai užtikrina patekimą tik į daugiabučio namo 2A3/p laiptinę, iš kurios, kaip jau nustatyta, jokio praėjimo į trečiame aukšte esantį atsakovams priklausantį butą Nr. ( - ) nėra, nebuvo ir nepateikta duomenų, jog būtų planuojama įrengti tokį įėjimą. Tad teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinio reikalavimus nustatyti S3 ir S4 servitutus, siekdamas išspręsti ginčą, užtikrinti atsakovų patekimą iki ieškovui priklausančio gyvenamojo namo laiptų/laiptinės, pro kurią patenkama į butą Nr. ( - ), atsižvelgdamas į tai, kad servitutas nustatomas į ateitį, turi būti mažiausiai ribojantis savininko teises, nustato pagal UAB „Traksalis“ parengtą servitutų planą pėsčiųjų tako servitutą nuo esamo S1 servituto taško 21 iki nustatomo statinių servituto (laiptų/laiptinės, taškai 28-29-30-31-32-33-34)(CK 4.118, 4.121 str.). Įvertinus atstumą nuo nustatyto S1 iki laiptinės servituto nustatytinas pagal ieškovo pateiktą alternatyvų variantą nurodytas 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutas.

36Sprendžiant klausimą dėl priešieškiniu prašomo S5 statinių servituto nustatymo reikšmingi teismo posėdžio metu atsakovo A. D. pateikti paaiškinimai apie patekimo į butą Nr. ( - ) faktines aplinkybes, pateikta foto medžiaga ir gyvenamųjų daugiabučių namų 1A2/p ir 2A3/p kadastro duomenys, kurie aptarti aukščiau. Tad teismas neturi pagrindo iš dalies nesutikti su atsakovo priešieškiniu prašomo statinių servituto nustatymu toje dalyje, kur nurodoma būtinybė naudotis laiptais ir laiptine, esančia kitoje nuosavybėje, kadangi kito būdo patekti į kitame daugiabučiame name esantį trečiame aukšte butą Nr. ( - ) nėra. Atsakovai įrodė, o ieškovas nepaneigė būtinybės nustatyti šį servitutą jam priklausančiame gyvenamajame name 1A2/p esančioje laiptinėje, į kurią patenkama metaliniais laiptais, UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtame servitutų plane pažymėtais taškais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29 (CK 4.122, 4.123 str.). Tačiau dėl didesnės apimties servituto nustatymo pažymėtina, kad, kaip jau minėta, daugiabutis namas 2A3/p priklauso keliems savininkams, kurių tarpe yra ir buto Nr. ( - ) savininkai, tad didesnės apimties servituto nustatymas į atsakovams iš esmės nesvetimas daugiabučio namo konstrukcijas yra perteklinis ir atmestinas paties atsakovų išsakytais argumentais ir aukščiau sprendime nurodytais argumentais apie bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą. Pažymėtina, kad atsakovai priešieškiniu prašę nustatyti statinių servitutą žemės sklypui po namu pakankamai tokios rūšies servituto ir jo nustatymo būtinumo nemotyvavo ir neįrodė, kadangi žemės sklypo bendraturtis V. R. nekelia jokių reikalavimų atsakovams A. D. ir R. D.. Be to, atsakovų trečiame aukšte esantis butas faktiškai ir tiesiogiai yra išsidėstęs ant antro aukšto patalpų, priklausančių atsakovui V. R.. Pirmiausia žemės sklypo bendraturčiai turi būti bendru sutarimu nusprendę dėl savo bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

37Nustačius servitutus, spręstina dėl jų atlygintinumo. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2009-04-036 nutartis byloje Nr. 3K-3-157/2009). Turi būti remiamasi kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti. Atkreiptinas dėmesys, kad kompensacijos būdas (periodinė ar vienkartinė) nagrinėjamoje byloje ypač aktualus, kadangi viešpataujančiojo daikto savininkas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio deklaruojamas tikslas yra pelno siekimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą. Nors atsakovai prašo nustatyti neatlygintinius servitutus, tačiau, įvertinus nustatomus apribojimus ir tai, kad atsakovai įsigydami butą Nr. ( - ), turėjo galimybes įvertinti patekimą iki jo ir galimus apsunkinimus kitiems savininkams, iš esmės posėdžio metu nurodytą poziciją, jog neprieštarautų servituto atlygintinumui, nustatytinas atlygintinis pėsčiųjų tako servitutas, apskaičiuojant periodines kompensacijas, mokėtinas naudojamos žemės sklypo dalies savininkui/bendraturčiui, kurio naudojamoje pagal nustatytą tvarką sklypo dalyje nustatytas servitutas, remiantis valstybinės žemės nuomos įkainiais, patvirtintais Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu. Dėl teismo nustatyto statinių servituto atlygintinumo pažymėtina, kad kaip matyti iš kadastrinių (inventorinių) duomenų, statiniai statyti 1940 metais, jie iki šiol yra vientisas junginys, nors įvyko ankstesnių savininkų atsidalijimas, tačiau bendrų komunikacijų/konstrukcijų naudojimo klausimas iki šiol nebuvo išspręstas, net ir taikos sutartimi, kuri patvirtinta prijungtoje byloje. Dėl to būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga priteisti kompensaciją už naudojimosi laiptais ir laiptine, kuria naudojimasis butui Nr. ( - ) yra susiklostęs nuo pastatų sukūrimo ir kuria naudojasi gyvenamajame name 1A2/p esančių butų naudotojai, ne tik atsakovai. Papildomų apsunkinimų, kuriuos ieškovas patiria ar patirtų laiptais ir laiptine toliau naudojantis buto Nr. ( - ) gyventojams, neįrodė. Tuo atveju, jei dabartinis ar būsimas gyvenamojo namo 1A2/p savininkai patirtų nuostolius, jie turi teisę reikalauti iš servituto turėtojų juos atlyginti. Kaip minėta, teisė į nuostolius yra alternatyvi servitutą užtikrinančio savininko teisė. Šioje byloje ieškovas nuostolių paskaičiavimo nepateikė.

38Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys atmestinas, priešieškinys palaikomų reikalavimų dalyje tenkintinas iš dalies, nustatant: 1) neatlygintinį statinių (laiptų ir laiptinės naudojimui patenkant į butą Nr. ( - ), esantį gyvenamajame pastate 2A3/p, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )) servitutą pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtą servitutų planą, plane pažymėtą taškais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29, ir esantį gyvenamajame name 1A2/p, unikalus Nr. ( - ); 2) atlygintinį 24 kv. m ploto pėsčiųjų tako servitutą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtą servitutų planą, įpareigojant ieškovą užtikrinti buto Nr. ( - ) gyventojų patekimą nuo esamo servituto S1 (taškas 21) iki nustatyto statinių servituto (laiptų/laiptinės naudojimui; taškai 40-28-29-30-31-32-33-34)(CK 4.121-4.123 str., CPK 178, 185 str.). Už atlygintinį pėsčiųjų tako servitutą priteistina gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. ( - ) savininkui - ieškovui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (kodas 110019391) - periodinė kompensacija, skaičiuojant ją ir indeksuojant kiekvienais kalendoriais metais pagal valstybinės žemės nuomos įkainius, tvirtinamus Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.

39Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

40atmesti ieškinį.

41Iš dalies patenkinti priešieškinį.

42priimti priešieškinio atsisakymą dalyje dėl statinių servituto, pažymėto plane S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m ir apibrėžtas taškais 37-50-51-52-53-39-38-37, nustatymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

43Grąžinti atsakovams A. D. ir/ar R. D. 23,25 EUR (dvidešimt tris EUR 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. 335, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

44Nustatyti neatlygintinį statinių (laiptų ir laiptinės naudojimui patenkant į butą Nr. ( - ), esantį gyvenamajame pastate 2A3/p, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) servitutą pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtą servitutų planą, plane pažymėtą taškais 28-40-41-42-43-44-49-34-33-32-31-30-29, ir esantį gyvenamajame name 1A2/p, unikalus Nr. ( - ).

45Nustatyti atlygintinį 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutą žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), pagal UAB „Traksalis“ 2017-03-24 parengtą servitutų planą, įpareigojant ieškovą užtikrinti buto Nr. ( - ) gyventojų patekimą nuo esamo servituto S1 (taškas 21) iki nustatyto statinių servituto (laiptų/laiptinės naudojimui; taškai 40-28-29-30-31-32-33-34).

46Priteisti gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. ( - ), savininkui - ieškovui UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ (kodas 110019391) - periodinę kompensaciją už pėsčiųjų tako servituto naudojimą, kompensaciją skaičiuojant ir indeksuojant kiekvienais kalendoriais metais pagal valstybinės žemės nuomos įkainius, tvirtinamus Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu.

47Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant... 2. ieškovas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ kreipėsi į teismą... 3. Atsakovai A. D. ir R. D. pateiktu atsiliepimu (I t., e. b. l. 56-59) su... 4. Atsakovas V. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (I t., e .b. l. 68-70) nurodo... 5. Atsakovai A. D. ir R. D. byloje pateikė priešieškinį (I t., e. b. l.... 6. Nurodė, jog atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso butas,... 7. Ieškovas atsiliepimu (II t., e. b. l. 80-86) su pareikštu priešieškiniu... 8. Atsakovas V. R. atsiliepimu (II t., e. b. l. 71-72) į atsakovų A. D. ir R. D.... 9. Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį (II t., e.... 10. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu pilnai palaikė galutinai... 11. Atsakovas A. D., taip pat atstovaudamas ir savo sutuoktinę R. D., teismo... 12. Atsakovo V. R. atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė... 13. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimo poziciją ir... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Priešieškinis iš dalies tenkintinas, dalyje byla nutrauktina.... 16. Nustatyta, kad 3 657 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ),... 17. 2009-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 18. 2013-12-23 Žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo – pardavimo sutarties (II... 19. Tad ieškovo atstovai klaidingai pateikia esančias byloje faktines aplinkybes... 20. Dėl priešieškinio reikalavimų... 21. Dėl atsisakyto priešieškinio reikalavimo... 22. Pagal CPK 140 str. 1 d., bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į... 23. Vadovaujantis CPK 87 str. 2 d., jeigu i atsisakoma pareikšto reikalavimo (taip... 24. Dėl palaikomų priešieškinio reikalavimų... 25. Minėtame žemės sklype esantys sublokuoti daugiabučiai pastatai: gyvenamasis... 26. Iš 2015-08-11 antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių... 27. Atsakovai priešieškinio reikalavimus grindžia UAB „Traksalis“ parengtu... 28. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu... 29. Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra... 30. Skirtingų žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininkų interesai gali... 31. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu... 32. Iš 2005-10-25 Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų (II t., e. b.... 33. Nustačius, jog yra sąlygos atsakovų priešieškiniu prašomiems servitutams... 34. Argumentai, kad po rekonstrukcijos planuojama koreguoti esamą servitutą S1... 35. Svarstydamas priešieškinio prašomų servitutų turinio ir apimties nustatymo... 36. Sprendžiant klausimą dėl priešieškiniu prašomo S5 statinių servituto... 37. Nustačius servitutus, spręstina dėl jų atlygintinumo. Civilinių teisinių... 38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškinys atmestinas,... 39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307... 40. atmesti ieškinį.... 41. Iš dalies patenkinti priešieškinį.... 42. priimti priešieškinio atsisakymą dalyje dėl statinių servituto, pažymėto... 43. Grąžinti atsakovams A. D. ir/ar R. D. 23,25 EUR (dvidešimt tris EUR 25 ct)... 44. Nustatyti neatlygintinį statinių (laiptų ir laiptinės naudojimui patenkant... 45. Nustatyti atlygintinį 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servitutą... 46. Priteisti gyvenamojo namo 1A2/p, unikalus Nr. ( - ), savininkui - ieškovui UAB... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...