Byla e2-1320-907/2018
Dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir kompensacijos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

2ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Dariui Krasauskui,

3atsakovės V. V. įmonės atstovui advokatui Virgilijui Januškai,

4tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., V. S.,

5žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei V. V. įmonei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., V. S., V. S., S. R., V. R. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir kompensacijos priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7

  1. Ieškovas V. P. pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, t. y., pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (el. b. 1 t., 157-160 l.), atsakovei V. V. įmonei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. V., A. V., V. S., V. S., S. R., V. R., prašydamas iš atsakovės neteisėto valdymo išreikalauti:
  1. reismusines stakles (žalios spalvos, „kojos“ iš U formos metalo, ašis 3 peilių, 40 cm ilgio), kurių vertė 300,00 Eur;
  2. medžio klijavimo presą (2 aukštų, padarytas iš kampuočių ir U formos metalo su 4 - 6 sraigtais), kurio vertė 200,00 Eur;
  3. 2 metalinius vežimėlius (su keturiais ratukais), kurių vertė po 30,00 Eur, iš viso už 60,00 Eur;
  4. pjautinę medieną: 0,5 m3 ąžuolo („blankės“, 7 cm storio, 3-4 m ilgio), kurio vertė 150,00 Eur; 1 m3 klevo („lentos“, 3 cm storio, 2 m ilgio), kurio vertė 180,00 Eur ir 1,5 m3 uosio („blankės“, 5 cm storio, 3 m ilgio, 1 m3 ir lentos 2,5 cm storio ir l-3 m ilgio, 0,5 m3), kurio vertė 375,00 Eur;

8visų aukščiau nurodytų kilnojamųjų daiktų vertė 1265,00 Eur, šie daiktai yra laikinai saugomi ieškovo;

  1. skersinio pjovimo zeimerį su ilgu (2 m) stumdomu stalu (zeimerio „kojos“ iš vamzdžių, variklio įtempimas iš kampuočių, ašis apie 25 cm, stalas ant 4 guolių), kurio vertė 250,00 Eur, šis daiktas yra pas atsakovę;

9bei priteisti 1090,00 Eur kompensaciją už natūra neišlikusius kilnojamuosius daiktus:

  1. skersinio pjovimo zeimerį su trumpu (l m) stumdomu stalu (zeimerio „kojos“ iš vamzdžių, variklio įtempimas iš kampuočių, ašis apie 25 cm, stalas ant 4 guolių), kurio vertė 200,00 Eur;
  2. gamyklines žalias gręžimo stakles „Praktika“, kurių vertė 150,00 Eur;
  3. juostines šlifavimo stakles (būgnai iš aliuminio apie 20 cm skersmens, išorinis ilgis apie 2,50 m, stalas iš medžio drožlių plokštės, „kojos“ U formos), kurių vertė 200,00 Eur;
  4. metalinę spintą, kurios vertė 40,00 Eur;
  5. ketaus krosnelę, kurios aukštis 1,5 m, diametras 1,2 m, kurios vertė 100,00 Eur;
  6. nebaigtas gaminti juostines šlifavimo stakles, kurių vertė 100,00 Eur,
  7. medžio frezavimo stakles (staklių „kojos“ iš kampuočių, stalas šlifuotas su grioveliais viduryje, ašis 32 mm), kurių vertė 300,00 Eur,

10iš viso įrangos vertė 1090,00 Eur (toliau 1-3 p. ir 5-12 p. nurodyti daiktai – įrenginiai, toliau 4 p. – mediena, toliau 1-12 p. kartu – daiktai). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

  1. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė, prašė jį tenkinti. 2018-04-09 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2005-08-26 iki 2017-11-02 ieškovas dirbo V. V. įmonėje, adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž.k., Kairių sen., Šiaulių r., meistru – staklininku. Darbo sutartis buvo neterminuota, darbo užmokestis – minimalus. Kadangi jis nuo 1984 m. buvo pažįstamas su atsakovės savininku V. V., jie vienas kitu pasitikėjo, todėl ieškovas įmonės nuomojamose patalpose žodinio susitarimo pagrindu laikė medžio apdirbimui reikalingus įrenginius bei medieną. Ieškovas įrenginius naudojo kaip darbo priemones, dirbdamas tiesioginį savo darbą, netrukdė kitiems jais naudotis, tačiau atlygio už tai jokio negavo. Darbo sutartyje tai nurodyta ar aptarta nebuvo. 2003 m. atvežė stakles į įmonės nuomojamas patalpas. 2004 m. dirbdamas pagal patentą naudojo stakles savo poreikiams. Nuo 2005 m. tomis staklėmis vykdė įmonėje baldų gamybą – gamino minkštų baldų medinius korpusus. Jis galėjo tomis staklėmis naudotis ir savo reikmėm (pagamino 3 duris) bei netrukdė jomis naudotis kitiems asmenims. Už įrenginius jam niekas nieko nemokėjo. Įmonėje įvairiu laikotarpiu dirbo 4-8 žmonės, kurie gamino minkštų baldų medinius korpusus. Įrenginiai, išskyrus gręžimo stakles, kurios buvo gamyklinės, buvo savadarbiai, juos iki 2004 m. su suvirinimo aparatu pagamino ieškovo tėvas, kuris yra miręs. Byloje yra uosio medienos įsigijimo dokumentas, klevą ir ąžuolą atsivežė iš tėvo. Jo mediena buvo laikoma lauke, atsakovė jos nenaudojo baldų gamybai. Baldų gamybai naudojama tik eglė ir pušis. Medienos ir įrenginių vertę nustatė iš internete esančių skelbimų. Medieną vežė atsakovės užsakymu iš Jurbarko, tačiau už medieną mokėjo ieškovas. Ketaus krosnelė buvo reikalinga pašildyti patalpas, o Ž. ją naudojo nuolat, nes reikėjo baldų klijus pašildyti. Vežimėliuose buvo sukrautos detalės. Mano, kad visi įrenginiai buvo tinkami naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Po V. V. mirties bandė dar 2 mėnesius dirbti. Nutraukus darbo sutartį, jis paprašė grąžinti įrenginius ir medieną, tačiau R. V. atsisakė grąžinti ieškovo daiktus. Todėl 2017-11-28 antstolis Ričardas Kudrauskas surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti visi tuo metu patalpose buvę daiktai. 2017-12-15 patalpas iš atsakovės perėmė V. S. ir tuo metu buvo rasti tik 3 daiktai. Vėliau atsirado mediena. Rasti daiktai 2018-01-18 buvo perduoti ieškovui, kaip daiktų saugotojui. Šiuo metu pas atsakovę yra tik vienos staklės – skersino pjovimo zeimeris su ilgu stumdomu stalu. Negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau nereikalavo jam priklausančių daiktų, kodėl daiktų perdavimo įmonei niekaip neįformino, tarp jo ir įmonės savininko buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai.
  1. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. 1 t., 157-160 l.), su kuriuo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovei (el. b. 1 t., 60-63, 178-180 l.). Nurodė, kad 2017-09-24 mirė atsakovės savininkas V. V., po kurio mirties gamybos procesui vadovavo ieškovas. Paskutinį kartą produkcija klientui išvežta 2017-10-04. 2017-09-25 ieškovas buvo informuotas, kad įmonė nebeplanuoja toliau vykdyti veiklos. 2017 m. spalio mėnesį paveldimo turto administratorė R. V. paėmė iš ieškovo cecho, esančio G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r., raktus ir paprašė nebesilankyti įmonės teritorijoje. 2017-10-20 įmonėje dirbančio darbuotojo sutuoktinė telefonu pranešė, kad ieškovas iš cecho patalpų gabena medieną, metalą ir kita. Susisiekus su ieškovu, jis patvirtino, kad buvo Ž., raktą gavo iš kitos darbuotojos tam, kad iš cecho išsigabentų jam priklausiusius daiktus. Atsakovės nuomotose patalpose ieškovo daiktų nėra. 2017-11-28 ieškovas, neįspėjęs atsakovės, atvyko su teisininku Arūnu Koskumi ir antstoliu Ričardu Kudrausku, kuris atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir surašė aktą. Minėtas aktas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis įrodymas, jame tik užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad ceche yra neva ieškovui nuosavybės teise priklausę daiktai. Pažymėjo, kad vindikacinį ieškinį reiškiantis ieškovas privalo įrodyti, kad valdantis daiktą asmuo jį valdo neteisėtai. Paprastai iš neteisėto valdymo prašoma išreikalauti individualiais požymiais apibūdinamus daiktus, tuo tarpu ieškovas prašo išreikalauti rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus, šie daiktai neturi identifikacinių numerių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į įrenginius ir medieną, taip pat įrenginių panaudos ar medienos pasaugos (sandėliavimo) sutarčių. Paaiškino, kad darbuotojai asmeniniams poreikiams tenkinti reikalingus daiktus laiko poilsio patalpose, o gamybinėse patalpose asmeniniams poreikiams skirtų medžiagų, žaliavų ar gaminamų staklių negalėjo būti. Be to, įmonės savininkas draudė įmonės veiklai skirtas patalpas naudoti kitai veiklai nei įmonės veikla, nes tai yra susiję su nepagrįsta ir neproporcingai didele įmonės finansine rizika dėl galimo darbuotojų darbo grafiko, darbų saugos režimo ir kitais pažeidimais.
  1. Atsakovės V. V. įmonės atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdyje su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (el. b. 1 t., 157-160 l.) nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus. 2018-04-09 teismo posėdyje paaiškino, kad 2010-01-01 buvo pasirašyta cecho patalpų nuomos sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S.. Pagal šią sutartį atsakovė neturėjo teisės subnuomoti patalpų tretiesiems asmenims, taip pat ir ieškovui, kad šis galėtų laikyti jose jam priklausančius daiktus. Jei tarp atsakovės ir ieškovo iki įmonės savininko mirties susiklostę santykiai būtų laikomi nuomos teisiniais santykiais, tai tarp ieškovo ir atsakovės turėjo būti pasirašyta nuomos sutartis, nes teisiniai santykiai truko ilgiau nei 1 metus. Lygiai tokios pat ir panaudos sutarties sąlygos. Sutarties formos nesilaikymas sutarties nedaro negaliojančia, tačiau sutarties sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, taip pat sutarties sudarymo fakto negalima įrodinėti liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta kokia nors sutartis. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nuosavybės teisę į daiktus, kad daiktus jis kokios nors sutarties pagrindu (dovanojimo, panaudos ar kt.) buvo perdavęs įmonei, o įmonės valdomose patalpose negali būti neteisėtai įgyti ar laikomi įrenginiai. Ieškovo pateiktas važtaraštis neįrodo, kad būtent ši mediena buvo laikoma atsakovės naudotose patalpose. Ieškovo paaiškinimai, duoti teismo posėdyje, yra prieštaringi, iš jų neaišku, kas ir ką gamino iš minėtos medienos, nors ieškovas teigė, kad mediena laikyta lauke, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad mediena laikyta viduje, neaišku, kodėl jam priklausiusios staklės buvo naudojamos be atlygio, nėra įrodymų, kad staklės buvo naudojamos ne atsakovės veikloje. Tai įmonė, joje negali būti nelegalūs įrenginiai. Nors ieškovas daiktų kainas nurodė iš interneto, bet neįvertinta tai, kad daiktai buvo labai nusidėvėję, netinkami naudoti, taigi ieškovo nurodytos daiktų kainos neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodė bendrus jam priklausiusių daiktų požymius, pagal kuriuos neįmanoma atskirti jam priklausiusių daiktų nuo kitų daiktų. Nurodė, kad ieškovas nutraukė darbo sutartį su atsakove nuo 2017-11-02, tačiau pretenzijas dėl daiktų pareiškė tik 2017-12-20. Nuo 2017-12-11 buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis tarp atsakovės ir V. S., todėl nuo tada turėjo būti atlaisvintos nuomojamos patalpos. Tačiau V. S. dar buvo paprašyta palaikyti patalpose esančius daiktus. Buvo sudėtinga atskirti, ar likę daiktai yra staklės, ar metalo laužas. Įmonės turtą perėmę asmenys nežino, kas buvo įmonės naudotose patalpose. Nurodė, kad dauguma patalpose rastų daiktų perduota į metalo laužo supirktuvę, nes nebuvo tinkami naudoti, daiktai per 10 m. naudojimo natūraliai nusidėvėjo, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jų vertė nulinė. Paaiškino, kad staklės buvo įsigytos 2005 m., o įmonė neprivalo saugoti daiktų įsigijimo dokumentų ilgiau nei 10 metų. Ieškovas nepaneigė, kad šių daiktų atsakovė neturėjo nuosavybės teise, o atsakovė neprivalo pateikti įsigijimo dokumentų.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (el. b. 1 t., 157-160 l.) nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepimo nepateikė. 2018-04-09 teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-09-24 mirė jos tėvas V. V., o ji ir jos motina priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, ją mama paskyrė V. V. įmonės direktore. Ji nerado jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės naudotose patalpose yra ieškovui priklausantys daiktai. 2017 m. lapkričio mėnesį buvo ceche, kur matė daug įrenginių: dalį jų pavyko parduoti, kitus perdavė į sąvartyną, metalo laužo supirktuvę. Ji turi visus metalo laužo supirktuvės dokumentus, kvitai surašyti jos vardu. Šie įrenginiai nuosavybės teise priklausė V. V. įmonei. Įmonė turėjo skolų, todėl pardavusi minėtus daiktus, bent iš dalies apmokėjo skolas. Įmonė gamino minkštų baldų medinius korpusus, įmonėje dirbo 4-6 darbuotojai, kurie mirus tėvui savo noru nutraukė darbo sutartis. Šiuo metu įmonė nėra bankrutuojanti ar likviduojama. Pirkimo dokumentuose mediena yra identifikuota, įmonė taip pat pirko medienos ir ją naudojo gamyboje.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (el. b. 1 t., 157-160 l.) nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepimo nepateikė. 2018-04-09 teismo posėdyje paaiškino, kad ji V. V. įmonės veikloje nedalyvavo ir apie sandorius nieko negali pasakyti. Žino, kad jos sutuoktinis su ieškovu susitarimų nebuvo sudaręs. 2017 m. spalio mėnesį nuvykus į įmonės naudotas patalpas nieko nerado, todėl nuvažiavo pas ieškovą, iš kurio paėmė raktą nuo patalpų ir įmonės mobilaus ryšio telefoną. 2017 m. spalio pabaigoje jai paskambino vieno darbuotojo sutuoktinė ir pranešė, kad iš įmonės naudotų patalpų ieškovas veža daiktus. Po to jie pakeitė patalpų spyną. 2017 m. lapkričio mėnesį antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes nedalyvavo, nes sirgo. Jos sutuoktinis V. V. buvo nepatenkintas, kad su ieškovu įmonės patalpose dirba kažkokie pašaliniai asmenys, tai jam ne kartą išsakė.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. 1 t. 56 l.), prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2017-12-12 nutraukė nuomos sutartį su V. V. įmone, pasirašydami negyvenamųjų patalpų nutraukimo protokolą, 2017-12-15 jam buvo perduoti raktai, atsiųstos perduodamų patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad patalpose yra tik reismusinės staklės, kurių vertė 300,00 Eur, 2 metaliniai vežimėliai už 60,00 Eur ir medžio klijavimo presas, kurio vertė 200,00 Eur bei menkavertės medienos atliekos, padėklai, išardytų padėklų lentos, siauros juostelės, likusius nuo gamybos, ir tašeliai su vinimis. Kitų ieškinyje nurodytų daiktų patalpose nebuvo. Jis 2017-12-15 paskambino ieškovo advokatui Arūnui Koskui ir pasiūlė kartu apžiūrėti patalpas bei atlaisvinti jas nuo minėtų daiktų, tačiau jis atsisakė susitikti, nes ieškovas sieks prisiteisti daiktų vertę iš atsakovės. 2017 m. lapkričio pirmomis dienomis jis, susitikęs su R. V., dalyvaujant V. P., pareiškė, kad įmonė iš jo lauke esančios medienos buvo jos pasiskolinusi, todėl paprašė palikti panašų kiekį medienos, kaip kompensaciją. Įmonei faktiškai išsikrausčius, medienos buvo palikta. Ieškinyje užfiksuota, neva buvo laikoma geros kokybės mediena, tačiau realybėje ten buvo tik krūva menkavertės medienos nuopjovų, su šakomis, puviniais, įtrūkimais per visą ilgį, mediena skirtingų storių ir ilgių, medienos kiekiai net plika akimi neatitinka ieškinyje nurodytų kiekių, didžioji dalis medienos – atliekos, padėklai, išardytų padėklų lentos, siauros juostelės, likusios nuo gamybos, ir tašeliai su vinimis.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. S. teismo posėdyje dėl pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo paliko spręsti teismo nuožiūra, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. 2018-04-09 teismo posėdyje paaiškino, kad 2001 m. įsigijo patalpas, esančias G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r. Iki 2004-2005 metų pats dirbo su mediena. 2006-06-01 sudarė patalpų nuomos sutartį su atsakove, ją pasirašė V. V., ar dar koks žmogus buvo, nepamena. Įmonė ekonominės krizės metu nedirbo, veikla buvo sustabdyta. 2010 m. nuomos sutartį įregistravo viešame registre. Gal 6-8 kartus buvo apsilankęs minėtose patalpose, viskas buvo pagal susitarimą, laiku mokamas nuomos mokestis. 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje sužinojo apie įmonės savininko mirtį. Susitiko su jo sutuoktine, jis neturėjo raktų, tai ji atvyko, jį įleido, kartu apžiūrėjo, jis pakeitė spyną, nes buvo apsilankęs beveik „visas kaimas“, paaiškėjo, jog daug kas turėjo raktus nuo minėtų patalpų. 2017-12-11 nutraukė nuomos sutartį su V. V. įmone, 2017-12-15 jam buvo perduoti raktai. Iki tol jis į patalpas ateidavo tik su V. V. įpėdiniais. Nutraukus nuomos sutartį įmonė išsikraustė iki 2017-12-15. Likusius patalpose daiktus atidavė ieškovui. Patalpose likusios staklės net nebuvo panašios į stakles, atrodė kaip lentyna, į kurią sudėti visokie daiktai, iš pradžių net neatpažino, kad ten staklės, buvo likusios kelios lentos, medienos atraižos, kurios atrodė kaip atliekos. Didžiųjų staklių negalėjo pakelti, vežimėliai buvo beverčiai, atrodė kaip laužas. Tie įrenginiai, kurie buvo likę patalpose, nebuvo tinkami dirbti su medžiu, buvo labai susidėvėję, niekas nebūtų leidęs su jomis dirbti. Jis norėjo patalpas parduoti, todėl ieškovas ir išsivežė medienos atraižas. Ten buvo seni ir atgyvenę daiktai. Niekas nieko nematavo, net antstolis, čia nurodyta „iš akies“. Jis su ieškovu neturėjo jokių sutarčių, nieko su juo nebuvo pasirašęs. Nei su juo, nei su kitais įmonės darbuotojais nebendravo nei derybose dėl sutarties sudarymo, nei pasirašant nuomos sutartį su atsakove.
  1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. S., S. R. ir V. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, 2018-04-09 teismo posėdyje bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių negalėjo paaiškinti.

11Pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo netenkintinas.

  1. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas V. P. nuo 2005-08-26 iki 2017-11-02 dirbo V. V. įmonėje (el. b. 1 t., 8-12 l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. b. 1 t., 26-27 l.) ir 2010-01-01 patalpų nuomos sutarties (el. b. 1 t., 70 l.) matyti, kad minėtos nuomos sutarties pagrindu baldų korpusų ir stalių dirbinių gamybai atsakovė laikinai atlygintinai naudojosi V. S. nuosavybės teise priklausančiomis 509,08 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r., unikalus Nr. ( - ). 2017-09-25 medicininis mirties liudijimas Nr. 525 (el. b. 1 t., 64 l.) patvirtina, kad ( - ) mirė V. V. įmonės savininkas V. V.. Šiaulių apylinkės teismas 2017-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11252-1004/2017 nustatė atsakovės palikimo administravimą, o palikimo administratore paskyrė R. V. (el. b. 1 t., 65-66 l.), kuri 2017-11-06 įsakymu skyrė A. V. eiti V. V. įmonės direktorės pareigas (el. b. 1 t., 69 l.). V. V. įmonės direktorė A. V. 2017-12-11 nutraukė 2010-01-01 patalpų, esančių adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r., nuomos sutartį, sudarytą su V. S. (el. b. 1 t., 57, 71 l.). Patalpos perduotos 2017-12-15 (el. b. 1 t., 58, 94-110 l.).
  1. Iš atsakovės atstovo ir trečiųjų asmenų R. V. ir V. S. paaiškinimų matyti, kad 2017 m. spalio mėnesį ieškovas iš atsakovės nuomotų patalpų savavališkai vežė įrenginius bei medieną, kurie, kaip kad teigė pats ieškovas, priklausė jam. Iš ieškovo R. V. paėmė raktus ir įspėjo ten be įpėdinių nesilankyti. 2017-11-15 buvo pakeista patalpų spyna (el. b. 1 t., 72 l.). Šių aplinkybių neneigia pats ieškovas, jas taip pat patvirtina 2017-12-02 išrašas iš el. laiško (el. b. 1 t., 24-25 l.). Dėl šio įvykio ištyrimo atsakovės atstovė A. V. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą (el. b. 1 t., 73, 74 l.).
  1. Iš 2017-11-28 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-72 (el. b. 1 t., 22-23, 28-39 l.) matyti, kad antstolis konstatavo, kad V. S. priklausančiose patalpose, esančiose adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Šiaulių r., yra V. P. teigimu jam nuosavybės teise priklausantys įrenginiai ir mediena, kurie užfiksuoti fotonuotraukose. Be to, po patalpų apžiūros ir fiksacijos paaiškėjo, kad patalpose nėra vienų staklių bei ketaus krosnelės, o apžiūrint patalpas dalyvavusi R. V. brolio sutuoktinė paaiškino, kad staklių nebėra, o ketaus krosnelė buvo V. V., o ne ieškovo. Kaip matyti iš fotonuotraukų, jose užfiksuoti įrenginiai bei mediena nėra pažymėti, jiems nėra suteikti identifikaciniai numeriai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole daiktai nėra aprašyti, nėra nustatyta, kam šie daiktai priklauso nuosavybės teise.
  1. Iš A. V. V. S. 2017-12-15 elektroniniu paštu siųstų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos perduodamos patalpos ir jose esantys daiktai (el. b. 1 t., 94-110 l.), matyti 1 įrenginys, 2 vežimėliai, stalas/staklės, lentos, dvejos durys, patalpos šildymui skirtas įrenginys, tačiau daiktus identifikuoti sudėtinga, aplinka netvarkinga. Kaip matyti iš trečiojo asmens A. V. teisme duotų paaiškinimų, ji dalį patalpose rastų daiktų pardavė metalo laužo supirktuvei, ką patvirtina byloje esantys 2017-12-11 ir 2017-12-12 pinigų išmokėjimo kvitai bei 2017-12-06 metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartis Serija K Nr. 6690 (el. b. 2 t., 14, 15 l.), o kitus daiktus išvežė į sąvartyną.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017-12-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12022-907/2017, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo kilnojamuosius daiktus, esančius pas trečiąjį asmenį V. S. adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r. (el. b. 1 t., 40-41 l.). Antstolis Ričardas Kudrauskas 2017-12-28 sudarė areštuojamo turto aprašą (el. b. 1 t., 149-151 l.). V. S. 2018-01-05 pateikė skundą antstoliui dėl 2017-12-18 turto aprašo (el. b. 1 t., 111-112 l.), kuriame nurodė, kad iš turto apraše nurodytų daiktų jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra tik reismusinės staklės (žalios spalvos, „kojos“ iš U formos metalo, ašis 3 peilių, 40 cm ilgio), kurių vertė 300,00 Eur; medžio klijavimo presas (2 aukštų, padarytas iš kampuočių ir U formos metalo su 4 - 6 sraigtais), kurio vertė 200,00 Eur; 2 metaliniai vežimėlius (su keturiais ratukais), kurių vertė po 30,00 Eur, iš viso už 60,00 Eur bei menkavertė mediena, kurių saugotoju prašo paskirti ieškovą. 2018-01-13 perdavimo – priėmimo aktas bei fotonuotraukos (el. b. 1 t., 115-120, 156 l.) patvirtina, kad ieškovui V. S. perdavė reismusines stakles, kurių vertė 300,00 Eur, medžio klijavimo presą, kurio vertė 200,00 Eur, 2 metalinius vežimėlius, kurių vertė po 30,00 Eur, iš viso už 60,00 Eur bei 3 m3 medienos: ąžuolo, kurio vertė 150,00 Eur, klevo lentų, kurių vertė 180,00 Eur, ir uosio medienos, kurios vertė 375,00 Eur, bei kitus daiktus (paletes (el. b. 1 t., 116 lapo apačioje esanti nuotrauka, 117 l.), duris (el. b. 1 t., 120 lapo viršuje esanti nuotrauka), patalpų šildymui skirtą įrenginį), ieškovas yra paskirtas šių daiktų saugotoju.
  1. Ieškovas prašė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo kilnojamuosius daiktus bei priteisti kompensaciją už natūra neišlikusius kilnojamuosius daiktus. Atsakovės atstovas ir tretieji asmenys R. V. ir A. V. su tuo nesutiko, nurodydami, jog įmonėje nėra išlikę jokių duomenų, jog minėti kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklausė ieškovui, jis 12 metų nereiškė reikalavimo minėtus daiktus grąžinti ir pareiškė tik mirus įmonės savininkui, jis neįrodė, jog minėti daiktai yra jo, be to, jam priklausančius daiktus jis jau tikriausiai išsivežė.
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas palaikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, juo prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją), reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti įrenginius ir kitus daiktus. Šioje byloje ieškovas prašo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo kilnojamuosius daiktus, kuriuos jis saugo, ir daiktą, kuris yra pas atsakovę, bei priteisti kompensaciją už natūra neišlikusius daiktus. Nors pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, jog ginčo daiktai įmonei buvo perduoti sudarius žodinę panaudos sutartį, pagal žodinį jo ir V. V. susitarimą jis dirbo staklėmis ir leido neatlygintinai naudotis kitiems įmonės darbuotojams, kurie gamino įvairią medienos produkciją, t. y., tarp ieškovo ir atsakovės kaip ir buvo susiklostę prievoliniai panaudos teisiniai santykiai. Tačiau teismui pareikštame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, parengiamajame ir teismo posėdžiuose ieškovas jau tvirtino, jog tarp jo ir atsakovės jokia panaudos sutartis nebuvo sudaryta, įrengimų ir medienos perdavimas atsakovei nebuvo įformintas jokia sutartimi, tiesiog jis naudojosi minėtu kilnojamuoju turtu savo darbe ir netrukdė bei leido juo naudotis kitiems asmenims (įmonės darbuotojams bei pašaliniams asmenims, padedantiems jam dirbti ar gaminantiems sau dirbinius, ką patvirtino liudytojai).
  1. CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas.
  1. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (CK 6.145-6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.).
  1. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose.
  1. Ieškovas tvirtina, jog jis įrenginius ir medieną naudojo savo darbe ir jais leido naudotis kitiems asmenims, jokių sandorių su atsakove nebuvo sudaręs. Atsakovės atstovas, tretieji asmenys A. V., R. V. patvirtino, jog jokių sandorių su ieškovu sudaryta nebuvo, duomenų apie tai įmonėje nėra. Kad tarp ieškovo ir atsakovės būtų buvę sudaryti kokie nors sandoriai, nenurodė ir teisme apklausti liudytojai R. P., J. D., S. B. ir Z. P.. Kadangi ieškovas tvirtino, kad įrenginiai ir mediena yra jo nuosavybė, kuriuos neteisėtai užvaldė atsakovė, tai negalima daryti išvados, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurių abi šalys nepripažįsta ir negrindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų. Ieškovas tvirtino, kad staklės buvo pagamintos jo tėvo dar iki 2004 m., jis jas atsivežė darbui pagal patentą įvairiose įmonėse, o po to – darbui atsakovės įmonėje, medieną taip pat atsivežė darbui iš tėvo. Tas faktas, kad ieškovas stakles ir medieną laikė atsakovės nuomojamose gamybinėse patalpose, kad atsakovė po įmonės savininko mirties siekia šį turtą užvaldyti, nepatvirtina buvus šalių valios sudaryti panaudos ar kitokią sutartį dėl ginčo daiktų.

1221. Nustatytomis aplinkybėmis, nenustačius tarp šalių laisva valia sudarytų sandorių dėl naudojimosi ginčo turtu, ginčas turi būti sprendžiamas pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas faktines aplinkybes ir jų pagrindu pareikštus reikalavimus. Šiomis aplinkybėmis daroma išvada, kad ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas spręsti, kad ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė” v. A. G. IĮ “( - )” ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2002).
  1. Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-881/2013 ir kt.).
  1. Be to, savininkas privalo įrodyti ne tik įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bet ir paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).
  1. Nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnį gali būti įgyjama: pagal sandorius; paveldėjimu; pasisavinant vaisius ir pajamas; pagaminant naują daiktą; pasisavinant bešeimininkį daiktą; pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; pasisavinant radinį, lobį; atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi; kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
  1. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad įrenginius, išskyrus vienas gamyklines stakles, pagamino jo tėvas iki 2004 m., nes tėvas turėjo suvirinimo aparatą. Ieškovas šiuos daiktus atvežė į atsakovės nuomojamas patalpas, kuriose jis, kiti atsakovės darbuotojai bei kiti asmenys neatlygintinai naudojosi šiais daiktais. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Jis jokių nuosavybės teisę patvirtinančių rašytinių dokumentų nepateikė, nurodydamas, jog savadarbės staklės tokių dokumentų ir negali turėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vienos staklės buvo gamyklinės, bet net ir jų įsigijimo dokumentų nebuvo pateikta, nors tokie dokumentai privalo būti, nebent, jos įgytos neteisėtu būdu.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad liudytojo išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų ir parodymų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais ar liudytojų parodymais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visuma. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai, kadangi jų parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, kai dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos; liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-53-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-170-464/2018).
  1. Paminėtina taip pat ir tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo tėvas gamino minėtus įrenginius, kad jis užsiėmė įrenginių gaminimo veikla, kad šiems įrenginiams pagaminti jis turėjo žinių, išsilavinimą, pirko detales ir pan., o 2017-11-28 antstolio Ričardo Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 98-72 (el. b. 1 t., 22-23, 28-39 l.) nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į įrenginius bei jos atsiradimo pagrindo, o tik konstatuoja faktą, jog patalpose buvo tam tikri daiktai.
  1. Liudytojas R. P., apklaustas ieškovo prašymu 2018-05-09 teismo posėdyje, parodė, kad jis gal prieš 10 metų virino ketaus krosnelės dureles, kojeles, tačiau nenurodė, kam ta krosnelė priklausė, tik paaiškino, jog paprašė ieškovas, nepatvirtino, jog tai ta pati krosnelė, kurią ieškovas prašo grąžinti atsakovės. Be to, ieškovas nurodė, jog visas stakles, išskyrus vienas gamyklines, gamino tik jo tėvas, kuris jau yra miręs. Tačiau liudytojas R. P. parodė, jog būtent jis gamino presą suklijuotom baldų detalėm suspausti, kas prieštarauja ieškovo paaiškinimams, be to presas buvo gaminamas V. V. įmonės patalpose, todėl kažin ar galima tvirtinti, jog jis yra ieškovo nuosavybė. Taip pat, nors liudytojas nurodė, kad padėjo nuvežti stakles, kurios iš pradžių buvo nuvežtos į buvusio pieno kombinato patalpas, po to – į buvusio mėsos kombinato patalpas, o tik žymiai vėliau - į atsakovės nuomotas patalpas, tačiau jis nematė, kaip šios staklės buvo pagamintos, kas jas pagamino, aplinkybę, kad stakles pagamino ieškovo tėvas, liudytojas sužinojo ne tiesiogiai, o iš pokalbių su ieškovu suprato, sužinojo iš ieškovo pasakojimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors minėtas liudytojas nebuvo atsakovės darbuotojas, tačiau dirbo su atsakovės patalpose buvusiomis reismusinėmis, skersinio pjovimo ir išilginėmis staklėmis, manė, kad dirba ne atsakovei, o ieškovui, ieškovas jam duodavo nurodymus, ką dirbti, medžiagas, mokėjo atlyginimą. Taigi tarp ieškovo ir minėto liudytojo faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, todėl liudytojas, kaip buvęs darbuotojas, tiesiogiai gavęs naudą iš ieškovo, gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir naudingų ieškovui parodymų davimu, todėl šio liudytojo parodymai, nesant byloje rašytinių įrodymų ir kitų liudytojų parodymų, patvirtinančių jo parodymus, esant prieštaringiems liudytojo ir ieškovo parodymams dėl daiktų pagaminimo aplinkybių, vertintini kritiškai ir atmestini. Be to, jis manė, jog patalpas nuomojasi ieškovas, t. y., net nežinojo, kad patalpas nuomojasi V. V. įmonė, todėl ir kitas aplinkybes galėjo ne taip suprasti.
  1. Liudytojas J. D. 2018-05-09 teismo posėdyje parodė, kad jis gal prieš 20 metų vežė stakles, tai gal galėjo būti freza, zeimeris, juodos kvadratinės, iš ieškovo tėvuko sodybos Jurbarko rajone į Šiaulius, į S. gatvę. Žino, kad tos staklės buvo vėliau buvusio mėsos kombinato patalpose, tačiau ten staklių jis nevežė. Matė tas pačias stakles Ž.. Tačiau ir minėtas liudytojas nematė, kaip staklės buvo gaminamos, kas jas gamino, be to, jis net negalėjo jų įvardinti, tik abejodamas nurodė, jog gal galėjo būti tos staklės. Taip pat nėra aišku, ar liudytojo vežtos staklės išliko atsakovės nuomotose patalpose iki pat V. V. mirties ir vėliau iki patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Be to, abejotina ir šio liudytojo parodymais, nes jis buvo susijęs su ieškovu asmeniniais ryšiais – liudytojui ieškovas vis ką nors pagamindavo iš medžio, o liudytojas atsilygindavo ieškovui ką nors paveždamas.
  1. Liudytojas S. B. 2018-05-09 teismo posėdyje parodė, kad jis ieškovą ir V. V. pažįsta nuo vaikystės. Pas ieškovo tėvuką išmoko dirbti su staklėmis, su ieškovu kartu gamino medžio dirbinius sau. Prieš 5 metus tas pačias stakles matė patalpose, kuriomis naudojosi atsakovė. Be to, jis kurį laiką savaitgaliais dirbdavo ir atsakovės patalpose, gamino medžio dirbinius. Ieškovas jam pagamino duris, o jis ieškovui išklijavo plyteles. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jis taip pat susijęs artimais santykiais su ieškovu, jis, kaip ir kiti liudytojai nematė, kaip ieškovo tėvas gamino stakles, negali pasakyti, iš kur atsirado gamyklinės staklės, taip pat, nors ir nurodė, kad matė pas atsakovę patalpose tas pačias stakles, tačiau tai buvo prieš 5 metus, gal tos staklės nėra išlikusios, nenurodė jų individualių požymių, išskyrus tai, kad jos buvo savadarbės, o šias stakles, ieškovo teigimu, gali pagaminti bet kas. Atsižvelgiant į visa tai, šio liudytojo parodymai taip pat vertintini kritiškai. Be to, kaip pats liudytojas nurodė, jis nežino ir negali pasakyti, ar minėtos staklės buvo parduotos V. V. įmonei ar kitaip perduotos, todėl minėto liudytojo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl staklių priklausomybės ieškovui.
  1. Vertinant liudytojos Z. P. parodymus, duotus 2018-05-09 teismo posėdyje, atsižvelgtina į tai, kad ji susijusi giminystės ryšiais su ieškovu (ieškovas liudytojos brolis), todėl gali būti suinteresuota duoti jam naudingus parodymus. Be to, kaip matyti iš jos parodymų, ji neskiria įrenginių, jų negali identifikuoti ar įvardinti, nurodė, jog brolis į Šiaulius išsivežė 6 stakles, pas tėvą liko dar staklių, nors ieškovas ieškinyje nurodo žymiai daugiau įrenginių. Ji nurodė, jog buvo pas brolį buvusio pieno kombinato patalpose, po to Ž., matė stakles, brolis pasakė, kad tai tėvo staklės, pasidžiaugė, kad jos gerai dirba. Akivaizdu, jog ji net nežino, ar tai tėvo buvo staklės, ir negalėjo to patvirtinti, tik persakė brolio žodžius. Beje, ji tai pati patvirtino, nurodydama, jog nesigilino, staklių neskiria. Taip pat nėra aišku, kada, kokiais metais ji minėtus įrenginius matė. Taigi liudytojos parodymai nepatvirtina, kad būtent ieškovui nuosavybės teise priklausę įrenginiai buvo rasti pas atsakovę ar kad atsakovės atstovė realizavo ieškovui nuosavybės teise priklausiusius įrenginius. Liudytoja taip pat tik iš ieškovo žodžių žino, kad iš tėvo dovanoto medžio išpjautos lentos buvo laikomos atsakovės patalpose, brolis jai rodė lentas. Tačiau pati liudytoja nematė, kokią medieną ieškovas vežė iš tėvo ir kur vežė, nežino, ar jos matytos lentos pas atsakovę pagamintos būtent iš tėvo dovanotos medienos. Ji taip pat negalėjo pasakyti, nei kokia mediena buvo pas tėvą, nei koks jos kiekis buvo.
  1. Byloje nustatyta, kad ginčo įrenginiai buvo rasti atsakovės nuomotose patalpose, atsakovės darbuotojai naudojo šiuos daiktus įmonės tiesioginei ūkinei veiklai vykdyti – minkštų baldų medinių korpusų gamybai, šiuos įrenginius galėjo pagaminti bet kas. Jie galėjo būti įmonės įgyti iš bet ko, net ir iš paties ieškovo. Be to, minėti įrenginiai galėjo būti įrašyti ir įmonės balanse, tačiau po daugiau kaip 10 metų duomenys apie minėtą turtą jame neatsispindės, nes jis dėl nusidėvėjimo jau turėjo būti nurašytas esant nulinei vertei. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2017 m. spalio mėnesį be atsakovės atstovų leidimo buvo patekęs į atsakovės naudotas patalpas, iš kurių paėmė ir išvežė kai kuriuos daiktus, taip pat ir medieną, metalą, įrengimus (trečiųjų asmenų R. V., V. S. paaiškinimai, el. b. 1 t., 73 l.), to neneigia ir pats ieškovas, tačiau nurodo, jog jis išsivežė tik savo asmeninius daiktus (šaldytuvą, patalynę ir t. t.), nors ieškovas galimai paėmė iš patalpų, esančių G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r., ne tik jo nurodytus jam priklausius asmeninius daiktus, bet ir kitus patalpose rastus daiktus (duris, šildymo įrenginį ir kt.). Be to, kaip matyti iš atsakovės atstovo bei trečiųjų asmenų V. S., R. V. ir A. V. paaiškinimų, į metalo laužo supirktuvę buvo vežamas tikras metalo laužas, staklės, kurios buvo netinkamos naudoti pagal jų paskirtį, o liudytojai R. P., J. D. ir S. B. teigė, kad stakles galėtų atpažinti, jas matė Ž., jos buvo tinkamos naudoti, tai galbūt galėjo būti ne tos staklės. Taip pat iš minėtų asmenų paaiškinimų matyti, kad ieškovas netrukus po jo atleidimo iš atsakovės įmonės įsidarbino kitoje įmonėje ir joje dirba, todėl, akivaizdu, jog jis dirba taip pat su staklėmis, o gal net ir tomis pačiomis, savo paties išsivežtomis. Kaip ieškovas galimai įgijo gamyklines stakles, jis rašytinių įrodymų nepateikė, liudytojai apie tai net nedavė parodymų. Nepasitvirtino ir ieškovo teiginiai, kad jo tėvas gamino medžio klijavimo presą, ketaus krosnelę, metalinę spintą ir metalinius vežimėlius (medžio klijavimo presą ir ketaus krosnelę gamino liudytojas R. P., taip pat el. b. 1 t., 22-23 l.; apie metalinę spintą ir metalinius vežimėlius nekalbėjo nei vienas liudytojas). Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomi priteisti įrenginiai neturi individualių požymių, kad jie savadarbiai, juos galėjo pagaminti bet kas, nesant rašytinių įrodymų, kad ieškovo prašomi jam grąžinti įrenginiai buvo pagaminti jo tėvo, byloje esant įrodymams, kad ieškovas 2017 m. spalio mėnesį iš atsakovės naudotų patalpų paėmė kai kuriuos daiktus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė nuosavybės teisės į prašomus grąžinti įrenginius (CPK 178 str.).
  1. Ieškovas nuosavybės teisę į prašomą priteisti medieną – 0,5 m3 ąžuolo medienos („blankės“), 1 m3 klevo medienos (lentos) ir 1,5 m3 uosio medienos („blankės“) - grindžia 2014-03-26 krovinio važtaraščiu (el. b. 1 t., 152 l.), savo paaiškinimais bei liudytojų J. D. ir Z. P. parodymais.
  1. Iš 2014-03-26 krovinio važtaraščio matyti krovinio siuntėjas (UAB „Altoka“), vežėjas (K. M.), krovinio gavėjas (V. P.), krovinio iškrovimo vieta (Ž. k.), vežami daiktai (uosio lentos, 1 pj., 1,7 m3). Vertinant šį rašytinį įrodymą teismas sprendžia, kad jis nepatvirtina ieškovo prašomų priteisti uosio „blankių“ nuosavybės teisės. Visų pirma, neatitinka atsakovės patalpose rastos medienos apdirbimas ir važtaraštyje užfiksuotos medienos apdirbimas: rastos uosio „blankės“, o pirktos uosio lentos, bei medienos kiekis: rasta 1,5 m3, o pirkta – 1,7 m3. Antra, šis krovinio važtaraštis nepatvirtina nuosavybės teisės į prašomą priteisti uosio medieną. Trečia - pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju iš važtaraščio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad krovinio siuntėjas perdavė nuosavybės teisę į uosio lentas ieškovui, taip pat nėra nurodyta uosio lentų kaina, taigi važtaraštis negali būti prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai, nes nėra visų esminių pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Važtaraštis yra krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas (CK 6.808 str. 1 d.) ir 2014-03-26 krovinio važtaraštyje yra užfiksuotos būtent vežimo sutarties sudarymą patvirtinančios aplinkybės (krovinio vežėjas, krovinio gavėjas, paskirties punktas, nurodytas krovinys). Nėra aišku, kas krovinį priėmė ir pasirašė, taip pat, kas už medieną sumokėjo, galbūt net atsakovė. Paminėtina, kad mediena nėra apibūdinama individualiais požymiais, ji yra rūšiniais požymiais apibūdinamas daiktas (CK 4.4 str.), o ieškovo prašomos priteisti uosio „blankės“ nebuvo pažymėtos ir neišsiskyrė iš kitos medienos. Be to, trečiasis asmuo V. S. nurodė, jog ten ir jo buvo medienos, be to, likusios medienos buvo daugiausiai tik atraižos ir atliekos, jis yra dirbęs su mediena, todėl gali patvirtinti, jog ir ieškovo prašomų grąžinti kiekių medienos nebuvo išlikę. Važtaraštyje nurodyta mediena buvo vežta žymiai vėliau ir ne iš ieškovo tėvo, kas prieštarauja ieškovo parodymams, duotiems teismo posėdyje. Taip pat apie kitą medieną ieškovas nepateikė visai jokių įrodymų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog atsakovė taip pat pirko medieną savo veiklai vykdyti (civilinė byla Nr. e2-4378-907/2018).
  1. Paminėtina, kad ieškovo teiginiai apie medienos laikymo vietą prieštarauja šioje byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes ieškovas teigė, kad jis jam priklausiusią medieną laikė lauke, ne patalpose, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2018-01-13 daiktų perdavimo - priėmimo aktas) matyti, kad ieškovo prašoma grąžinti ir jo saugoma mediena rasta atsakovės naudotose patalpose. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, jog jo mediena buvo laikoma lauke, kurią atsakovės įmonė iš jo yra skolinusi. Liudytojas J. D. nepatvirtino teismo posėdyje, kad jis vežė ieškovo prašomas grąžinti ąžuolo „blankes“ ir klevo lentas, tik nurodė, kad kažkokią medieną yra vežęs, taigi nežinoma medienos rūšis, kiekis ir kitos aplinkybės. Liudytoja Z. P. parodė, kad ieškovas iš tėvo vežė ąžuolo ir klevo rąstus, taigi skiriasi vežto medžio apdirbimas (rastos „blankės“ ir lentos, o vežti rąstai), neaiškus vežtos medienos kiekis, neaišku, ar ji visa buvo atvežta ir ar iš viso buvo atvežta į atsakovės nuomotas patalpas. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai ieškovas rodė medieną pas atsakovę patalpose ir sakė, kad tai iš tėvo medienos išpjautos lentos, tačiau liudytoja nematė, iš kokios medienos lentos pjautos, kam nuosavybės teise priklausė mediena. Be to, ieškovo prašomos priteisti ąžuolo „blankės“ ir klevo lentos nėra apibūdinamos individualiais požymiais, jos nebuvo pažymėtos. Todėl nesant byloje kitų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jo prašoma grąžinti mediena jam priklausė nuosavybės teise (CPK 178 str.).
  1. Antroji ieškovo įrodinėtina vindikacinio ieškinio aplinkybė yra ta, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Iš ieškovo teiginių matyti, kad prašomus išreikalauti daiktus jis pats atvežė į atsakovės nuomojamas gamybines patalpas, jais naudojosi pats darbe ir netrukdė kitiems naudotis, o medieną laikė. Taip pat nurodė, kad įrenginiais jis, kiti atsakovės darbuotojai bei kiti asmenys neatlygintinai naudojosi nuo 2004 m., t. y., apie 14 metų, iš medienos buvo gaminami medžio gaminiai tiek įmonės veiklą vykdant, tiek ieškovui ir pašaliniams asmenims vykdant jų asmeninius užsakymus, nesusijusius su įmonės veikla. Ieškovas nereikalavo jokio atlyginimo už jo teigimu jam priklausiusių įrenginių naudojimą, jis taip pat iki 2017-11-28 (ieškinio gavimo teisme data) nereiškė pretenzijų atsakovei dėl galimai jos naudotose patalpose buvusių ieškovui priklausiusių daiktų, dėl daiktų teisėto valdymo nieko nedarė, nors tokią galimybę turėjo, daiktai buvo tose pačiose patalpose kartu su atsakovės daiktais, buvo su jais susimaišę, nepažymėti ir neturintys individualių požymių. Be to, neįrodyta, kad ieškovo prašomi išreikalauti daiktai priklausė jam nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovas prašomų išreikalauti daiktų valdymo teisę prarado be savo valios.
  1. Ieškovas teigė, kad prašomus išreikalauti daiktus atsakovė valdo ir kad valdymas yra neteisėtas. Ieškovas valdymo neteisėtumą sieja su tuo, kad, 2017-11-02 nutraukus darbo sutartį su atsakove minėti daiktai jam nebuvo grąžinti, nors, kaip teismo posėdyje patvirtino pats ieškovas, ginčo kilnojamasis turtas darbo sutartyje nebuvo aptartas, joje dėl jo nebuvo pasisakyta, todėl darbo sutarties nutraukimas neturi jokios reikšmės minėto turto likimui. Be to, pats ieškovas patvirtino, jog dėl ginčo turto su atsakove nebuvo sudaryta jokių sandorių, nes priešingu atveju – ieškovo reikalavimas neatitiktų vienos iš vindikaciniam ieškiniui pareikšti būtinos sąlygos – kad šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Įmonė vykdė gamybinę veiklą, kuriai buvo reikalingi įrengimai ir mediena, todėl tokie įmonėje privalėjo būti, ieškovo asmeninių įrenginių ir medienos laikymas įmonėje jų niekaip neapskaičius neatitiktų geros verslo praktikos ir teisės aktų reikalavimų, nelegaliai sumontuoti įrenginiai įmonėje negali būti. Nei vienas iš liudytojų nedalyvavo ieškovo ir V. V. galimai vykusiose derybose, galimame ginčo turto perdavime, todėl ieškovas neįrodė, jog atsakovės valdymas yra neteisėtas.
  1. Nors ieškovas teigė, kad prašomi grąžinti įrenginiai ir mediena buvo jo darbo priemonės. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ir ieškovo susitarimą dėl jam nuosavybės teise priklausančių darbo priemonių ar turto panaudojimo darbo funkcijoms vykdyti, ieškovo teigimu jis niekada negavo jokios kompensacijos už įmonės veikloje naudotas jam priklausančias darbo priemones. Iš to seka, kad ieškovas neįrodė, kad prašomi priteisti įrenginiai buvo jam priklausiusios darbo priemonės (CPK 178 str.).
  1. Be jau minėtų vindikacinio ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių ieškovas turi įrodyti, kad daiktas yra natūra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pas atsakovę rasti ir šios bylos nagrinėjimo metu pas ieškovą yra saugomi šie daiktai: reismusinės staklės, medžio klijavimo presas, 2 metaliniai vežimėliai bei 3 m3 medienos (ąžuolo, uosio ir klevo) (el. b. 1 t., 115-120, 156 l.). Skersinio pjovimo zeimeris su ilgu (2 m) stumdomu stalu ieškovo teigimu yra pas atsakovę (el. b. 1 t., 142 l.). Kiti daiktai, kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovės, nebuvo rasti, t. y., jų nėra natūra. Todėl ieškovas prašo priteisti kompensaciją už nerastus daiktus.
  1. Pažymėtina, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali naudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga. Vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tik tada, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
  1. Kasacinis teismas pastebėjo kad nėra nustatyta daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai jis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001). Daiktinės teisės gynimo būdai skirti tiesiogiai ginti nuosavybę kaip absoliučią subjektinę teisę, nesusietą su prievole, ir turi tikslą arba atkurti disponavimą, naudojimą, valdymą savininkui jam priklausančiu daiktu, arba pašalina kliūtis ar abejones įgyvendinant šias teises. Vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).
  1. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti kompensaciją už nerastus daiktus, atsižvelgiant į tai, kad pareikštas vindikacinis ieškinys, nurodant, kad šalių nesiejo prievoliniai santykiai, yra ydingas. Be to, ieškovo prašomų grąžinti daiktų vertė – tik paties ieškovo asmeninis, nepagrįstas turto vertinimas, kadangi byloje nepateikti duomenys apie tokių daiktų vertę jų įsigijimo metu, apie šių daiktų galimą nusidėvėjimą, nors pats pripažįsta, jog įrenginiai galėjo būti pagaminti, o mediena išpjauta dar iki 2004 metų. Neįrodė ir pateikto pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodytų daiktų įvertinimo (CPK 178 str.). Be to, ieškovui neįrodžius, kad jis buvo tų daiktų savininku ir šie daiktai buvo neteisėtai užvaldyti, turėtų būti atmestas ir reikalavimas priteisti turtinę žalą šių daiktų verte.
  1. Pažymėtina, kad proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 str.) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę.
  1. Nagrinėjamoje byloje teismas sudarė galimybę ieškovui tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo – ieškinio reikalavimų nekeitė ir toliau reikalavo ginti jo, kaip savininko, teises CK 4.95 straipsnio pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, jog, nesant galimybės ginčo daiktų grąžinti natūra, prašo priteisti piniginę kompensaciją, tačiau nenurodė, iš kokio faktinio pagrindo kildina tokį reikalavimą, ir nepagrindė jo įrodymais. Pažymėtina, kad nors teisės taikymas pagal konstatuotas faktines aplinkybes yra teismo prerogatyva, tačiau, ieškovui nenurodžius reikalavimo faktinio pagrindo, teismas neturi galimybės spręsti dėl neaiškaus reikalavimo pagrįstumo.
  1. Kaip ir buvo minėta 41 punkte, pas atsakovę buvo rasti kai kurie ieškovo prašomi grąžinti daiktai. Tačiau šioje byloje nenustačius, kad prašomi grąžinti daiktai nuosavybės teise priklausė ieškovui, nėra pagrindo teigti, kad pas atsakovę rasti daiktai atitinka vindikacinio ieškinio aplinkybę – kad ieškovo prašomi grąžinti daiktai yra natūra.
  1. Kadangi šioje byloje nenustatyta, jog atsakovė neteisėtai, pažeisdama kokias nors sutartis, nes byloje nustatyta, jog šalys jokių tarpusavio sandorių nesudarė, valdo ieškovui nuosavybės teise priklausančius daiktus, kitokio daiktų valdymo pagrindo ieškovas nenurodė, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atitinkamai plačiau apie šią vindikacinio reikalavimo aplinkybę šiame sprendime nepasisakytina.
  1. Taigi išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė prezumpcijos, kad atsakovė yra teisėta prašomų grąžinti daiktų valdytoja, bei kad egzistuoja visos vindikaciniam reikalavimui pareikšti būtinos aplinkybės (CK 4.95 str., CPK 178 str.). Ieškovo paaiškinimų nepakanka daryti išvadai, kad ieškovas valdė nuosavybės teise visus jo pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo išvardintus daiktus, šiuos daiktus buvo nugabenęs į atsakovės nuomojamas patalpas, ir nurodytus daiktus atsakovė neteisėtai užvaldė. Ieškovas liudytojų parodymais įrodinėjo nuosavybės teisę į įrenginius ir medieną, tačiau liudytojų paaiškinimai nėra pakankami ir nepatvirtina fakto, kad ieškovas ginčo turtą atvežė į atsakovės nuomojamas gamybines patalpas nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui neįrodžius būtinųjų sąlygų šiam ieškiniui patenkinti, pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 270 str.).
  1. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
  1. Atsakovė šioje byloje pareiškė 2018 m. gegužės 8 d. prašymą atlyginti 480,00 Eur išlaidas advokato Virgilijaus Januškos pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. b. 1 t., 78 l., 2 t., 16-17 l.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos 480,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
  1. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 42,70 Eur. Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
  1. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi (el. b. 1 t., 40-41 b. l.) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti pas trečiąjį asmenį V. S. adresu G. g. (numeris nesuteiktas), Ž. k., Kairių sen., Šiaulių r., esantys ir ieškiniu prašomi priteisti daiktai. Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149-152 str., 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., , teismas

Nutarė

14pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmesti.

15Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas ( - ) atsakovui V. V. įmonei, juridinio asmens kodas 144964243, 480,00 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

16Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas ( - ) valstybei 42,70 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų, 70 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660).

17Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

18Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai