Byla e2A-1478-524/2015
Dėl paskolos ir netesybų, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo už akių

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui E. Z. dėl paskolos ir netesybų, ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimo už akių,

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 579,24 Eur skolą, 107,16 Eur paskolos mokestį, 62,56 Eur delspinigių, 23,17 Eur aptarnavimo mokestį, 21,72 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,65 Eur už advokato pagalbą, 18,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3Atsakovui atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-05 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra visiškai pagrįsti, todėl tenkintini. Tačiau nurodydamas priteistinas ieškovui sumas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jų dydžiai neatitinka paskolos sutartyje nurodytų sumų, t. y. teismas nustatė, kad prašomas priteisti eurais pinigines sumas ieškovas pasiskolino litais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priteistinas sumas konvertavo iš litų į eurus, dėl to priteistinų sumų dydžiai atitinkamai sumažėjo.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimą už akių ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas. Nurodo, kad teismui kartu su ieškiniu buvo pateikti reikalavimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai – tarp pradinės kreditorės UAB „MCB Finance“ ir apelianto 2011-10-10 sudarytos Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties bei jos priedų ištraukų kopijos, iš kurių matyti, jog minėta sutartimi pradinė kreditorė apeliantui perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią 902,76 EUR (3 117,05 LTL) skolą, iš kurios negrąžinta paskolos suma sudaro 686,40 EUR (2 370,00 Lt). Pažymi, kad, teikdamas ieškinį, nepastebėjo, jog dėl pradinio kreditoriaus elektroninėje duomenų bazėje atliktų pakeitimų įvykusios techninės klaidos į bylą buvo pateikta Paskolos sutarties Nr. 133951 kopija su netikslia sutarties informacija. Teigia, kad 2015-01-01 pasikeitus nacionalinei Lietuvos Respublikos valiutai, pradinis kreditorius elektroniniu būdu perkonvertavo duomenų bazėje esančius duomenis, t. y. paskolų sumas bei jų suteikimo mokesčius, tačiau per įvykusią programavimo klaidą nesusigeneravo pačios valiutos pakeitimas, dėl ko pradinio kreditoriaus atspausdintoje bei apeliantui pateiktoje Paskolos sutartyje Nr. 133951 atsispindėjo klaidinga informacija. Teigia, kad minėta aplinkybė apeliantui nebuvo žinoma, apeliantas, kaip sąžiningas proceso dalyvis, buvo suklaidintas, dėl ko buvo priimtas jam nepalankus skundžiamas sprendimas. Prašo priimti papildomus įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kad jo pateiktų įrodymų nepakanka reikalavimui pagrįsti, tapo žinomos vėliau, tai yra tik po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo

5Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

6CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).

8Šioje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 686,40 EUR skolos ir paskolos mokesčio bei ieškinyje nurodytas netesybas. Prie ieškinio ieškovas pridėjo paskolos sutarties kopiją, reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutarties bei jos priedo ištraukos kopiją, mokėjimo pavedimo nurodymą. Įvertinus paminėtus įrodymus ir ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes dėl ieškovo įsigytos E. Z. skolos dydžio, darytina išvada, jog šie įrodymai prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš vieno sprendime nurodyto įrodymo padarė išvadą, kad pagal paskolos su atsakovu sutartį buvo suteikta 579,24 Lt paskola. Pažymoje apie paskolos duomenys buvo nurodyta, jog atsakovo negrąžinta paskolos suma yra 579,24 EUR (2000 Lt), ir standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą buvo nurodyta, jog atsakovo bendra vartojimo kredito suma buvo 579,24 EUR (2000 Lt), todėl esant tokiems įrodymams, kuriuos pateikė ieškovas, teismas per ieškinio reikalavimo tikslinimo institutą ar parengiamajame teismo posėdyje privalėjo patikslinti ieškovo poziciją dėl prašomos priteisti sumos dydžio bei įrodymo dėl nupirktos paskolos dydžio.

9Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tačiau, pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Tačiau jeigu toks materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 str. Taip pat tokiu pat būdu privalo būti pašalinti ieškovo pateiktų įrodymų prieštaravimai, nes teismas privalo teisingai išnagrinėti šalių ginčą. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, galima pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe tai padaryti parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

10Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Taip pat, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Todėl šioje byloje ieškovei pareiškus ieškinį dėl 728, 26 EUR ir esant bylos įrodymui dėl 579, 24 Lt paskolos suteikimo atsakovui bei kitiems įrodymams dėl atsakovui suteiktos paskolos dydžio eurais ir nurodytos didesnės nei 579, 24 Lt sumos, nurodytos litais, teismas privalėjo išsiaiškinti teisingą ieškovės poziciją dėl prašomos priteisti sumos dydžio. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

11Apeliacinio skundo motyvais skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo, nes ieškovas nurodo, jog prie ieškinio pridėtame įrodyme yra padarytas rašymo apsirikimas, todėl dėl šio įrodymo priėmimo turi būti išsiaiškinta parengiamajame teismo posėdyje, t. y. tiksliai turi būti nustatyta, kokio dydžio reikalavimą ieškovė įsigijo iš pradinės kreditorės UAB ,,MCB Finance“ į atsakovą, turi būti pateiktas teisingas apeliantės nurodytas įrodymas dėl atsakovo skolos dydžio. Apeliacinės instancijos teisme šios bylos iš esmės išnagrinėti negalima, nes bus pažeistos atsakovo teisės susipažinti su nauju įrodymu ir pareikšti prieštaravimus, nes atsakovui buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.)

12Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-05 sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai